Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Click to edit table header
Naujienos
Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected]
Dėl minimaliojo darbo užmokesčio
2020 m. lapkričio 12 d.

2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtino 2021 metais taikomą minimalųjį valandinį atlygį – 3,93 euro ir minimaliąją mėnesinę algą – 642 eurai.


Šiuo metu minimalioji mėnesinė alga yra 607 Eur, o minimalusis valandinis atlygis – 3,72 Eur.
Daugiausia pažeidimų – dėl dalinių prastovų
2020 m. rugsėjo 22 d.

Valstybinė darbo inspekcija, užbaigusi neplaninių patikrinimų akciją, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios, daugiausia pažeidimų nustatė dėl įmonėse paskelbtų dalinių prastovų.


Liepos – rugsėjo mėnesiais VDI vykdė specialius prastovų teisėtumo kontrolės neplaninius patikrinimus, kurių metu aiškinosi, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.


Atlikus 193 patikrinimus, pažeidimų nustatyta 17 įmonių iš gamybos, maitinimo paslaugų, transporto, medicinos paslaugų, mažmeninės prekybos sektorių. Surašyta 10 administracinių nusižengimų protokolų, 10 reikalavimų pašalinti pažeidimus bei 1 rekomendacija. Užfiksuotas 1 galimai nelegalaus darbo atvejis, kuris tiriamas toliau.


Akcijos metu dauguma VDI nustatytų pažeidimų susiję su dalinės prastovos paskelbimu, pvz., nenurodytas darbuotojų, kuriems paskelbta dalinė prastova, darbo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodyta, kiek sutrumpintas darbuotojų darbo laikas, o tokiais atvejais nėra aišku, ar konkrečiu metu darbuotojas turėtų dirbti, ar šis laikas yra prastovos laikas, ar tai galimas darbdavio piktnaudžiavimas.

Už raginimą išstoti iš profesinės sąjungos – 2500 eurų bauda vadovei
2020 m. rugsėjo 16 d.

LR Baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje nurodyta, kad tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.


Teismas, praeityje neteistai 54-erių V. Č. paskyrė 2500 eurų baudą už tai, kad trukdė įmonės darbuotojų profesinės sąjungos teisėtai veiklai.


Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė, jog V. Č. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. V. Č. praeityje neteista, už administracinius nusižengimus nebausta, dirba, dalies teisiamojo posėdžio metu apklaustų jai pavaldžių darbuotojų charakterizuojama kaip reikli, gera vadovė.


Teismas nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. „Nenustačius kaltinamosios veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra pagrindo svarstyti jos atleidimo  nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu, klausimo. ”- konstatavo teismas.


Viešuose teismo posėdžiuose bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamoji V.Č., būdama vienos Jonavoje esančios įmonės padalinio vadove, darbo vietoje – kabinete, ragino darbuotojų profesinės sąjungos narę išstoti iš minėtos profesinės sąjungos, grasindama atlikti kratas popieriuose bei atleisti ją iš darbo, jeigu ji neišstos iš profesinės sąjungos.


Kaltinamoji V. Č.  savo kaltės nepripažino, nurodydama, kad pokalbio su pavaldine metu tik išsakė savo turėtą kategorišką nuomonę apie profsąjungos veiklą, tačiau jos neskatino išstoti iš profsąjungos. V. Č. nurodė, kad pavaldinė pati išprovokavo pokalbį, nes V. Č. atėjo pas pavaldinę pakalbėti ne dėl jos narystės profsąjungoje, bet dėl darbo. Jokių grasinimų nebuvo, visas pokalbis apie atleidimą iš darbo išplaukė iš pokalbio konteksto.


Be to,  teisiamojo posėdžio metu liudytojų parodymais nustatyta, kad analogiškus veiksmus V. Č. atliko ir kitos darbuotojos atžvilgiu, tačiau „Konkrečiu atveju teismas bylą nagrinėja pareikšto kaltinimo ribose ir į šias aplinkybes neatsižvelgia, vertindamas V. Č. veikos pavojingumą bei skirdamas bausmę, tačiau šie kaltinamosios veiksmai, abejais atvejais atlikti jai pavaldžių dirbančių darbuotojų atžvilgiu, yra susiję logine grandine ir įrodo būtent kaltinamosios tikslą – trukdyti profesinių sąjungų veiklai, skatinant jos narius išstoti iš profesinės sąjungos“. – pažymėjo teismas.


Teismas tenkino civilinės ieškovės įmonės darbuotojų profesinė sąjungos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir iš V. Č. priteisė 100 Eur turtinę žalą. „Neabejotina, kad įmonės darbuotojų profesinės sąjungos dalykinės reputacijos sumažėjimą ir sumenkusį pasitikėjimą profesine sąjunga darbuotojų tarpe lėmė neteisėti V. Č. veiksmai, kurie tapo žinomi ir kitiems profesinės sąjungos nariams ir darbuotojams“ – motyvavimo teismas.


Taip pat iš V. Č. įmonės darbuotojų profesinei sąjungai priteistos 2640 Eur proceso išlaidos.


Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.


Informacijos šaltinis: teismai.lt

Ką gali ir ko negali darbdavys karantino metu
2020 m. kovo 25 d.

Karantinui stabdant darbų apimtis, darbdaviai, siekdami patirti kuo mažiau žalos, gali imtis įvairiausių priemonių, todėl svarbu, kad darbuotojas žinotų, ką darbdavys gali ir ko negali daryti šiuo laikotarpiu.


Visų svarbiausia atminti, kad darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, todėl sprendimų rekomenduojama ieškoti tokių, kurie būtų priimtini abiem pusėms. 

Vyriausybė karantiną paskelbė nuo kovo 16 iki balandžio 13 dienos imtinai.


Darbdavys negali versti eiti atostogų

Nepaisant kylančių sunkumų dėl karantino, darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų už daugiau nei už metus.


Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.


Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.


Remiantis Darbo kodeksu, kasmetinės apmokamos atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 12 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.


Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus: 

  • 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,
  • 24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,
  • 25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba penkias dienas per savaitę,
  • 30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai  ir dirba šešias dienas per savaitę.
  • Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.


Apmokamų atostogų metu mokami atostoginiai. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, nebent darbuotojas pageidauja juos gauti su darbo užmokesčiu. Jų dydis priklauso nuo atostogų trukmės ir tris mėnesius iki jų gauto vidutinio darbo užmokesčio.


Neapmokamos atostogos


Išėjus neapmokamų atostogų atostoginiai nėra mokami. Svarbu žinoti, kad neapmokamų atostogų metu darbuotojas nėra draustas socialiniu draudimu, bet aktualiausias šiuo atveju sveikatos draudimas. Jeigu darbuotojas bent vieną dieną per mėnesį dirbo, tuomet už tą mėnesį susimokėti privalomojo sveikatos draudimo savarankiškai nereikia – draudimas galioja. Jeigu neapmokamos atostogos trunka ilgiau nei mėnesį, privalomojo sveikatos draudimo įmoką reikia susimokėti savarankiškai.


Jeigu įmokų nesusimokėsite, negalėsite gauti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, o nesumokėtos įmokos gali būti išieškomos.


Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo įmoka siekia 42,37 eurus per mėnesį.


Nuotolinis darbas


Nuotolinis darbas – labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.


Darbdaviai privalo tekinti darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo:

  • Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja,
  • Darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, 
  • Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. 


Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.


Šiuo metu darbdavys negali liepti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo priimti Darbo kodekso pataisas, kurios valstybėje esant ekstremaliai situacijai leistų darbdaviui primygtinai siūlyti darbuotojui nuotolinį darbą, o šiam nesutikus – nušalinti nuo darbo, kai įtariama, kad darbuotojo sveikatos būklė kelią grėsmę kitiems kolegoms. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.


Per prastovą – ne mažesnis nei minimalus atlyginimas

Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.


Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, o iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.


Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.


Darbdavys gali paskelbti dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis).


Už dirbtą laiką darbuotojas gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą.


Vyriausybė įsipareigojo padėti darbdaviams, kurie skelbs prastovą darbuotojams ir taip išlaikys darbo vietas. Tai reiškia, kad darbdavių patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant subsidiją.


Valstybės subsidijų dydžiai:

  • 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).


Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.


Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.


Atleidimas iš darbo – įspėjus, mokant išeitinę, laikantis ribojimų

Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.


Įspėjimo terminai


Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.


Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.


Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.


Išeitinės išmokos


Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.

Išmokų dydžiai:

  • 2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
  • 0,5 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.


Atleidimo iš darbo ribojimai


Remiantis Darbo kodeksu, darbdavys negali jūsų atleisti, jeigu esate darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų. 


Ką daryti, jeigu atleido iš darbo 

Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, o taip pat – gauti nedarbo išmoką. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. 


Nedarbo išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti, gavimo.


Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo jūsų buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio (pirmais mėnesiais mokama daugiau, vėliau – mažiau). 


Nedarbo išmokos kintamoji dalis: 

  • 1-3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),
  • 4-6 mėnesį –  31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,
  • 7-9 mėnesį –  23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.


Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.


Ilgalaikio nedarbo išmoka


Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.


Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

  • 5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
  • 10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
  • Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.


Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo. 


Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“. 


Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo. 


Kokia veikla uždrausta karantino metu: 
  • Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.
  • Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai. 
  • Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. 
  • Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.  
  • Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.
  • Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus indvidualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
  • Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.
  • Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.
  • Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.
  • Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.
  • Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.
VMI leidinys apie paramos skyrimą
2020 m. vasario 27 d.
Valstybinė mokesčių inspekcija išleido leidinį "Gyventojo pajamų mokesčio dalis - paramai", kuriame klausimų ir atsakymų forma pateikia išaiškinimus dėl paramos skyrimo paramos gavėjams, politinėms partijoms ir profesinėms sąjungoms. Su šiuo leidiniu galite susipažinti ČIA.
Darbdaviai privalės registruoti į Nyderlandus komandiruojamus darbuotojus
2020 m. vasario 10 d.

Įgyvendinant Europos Sąjungos darbuotojų komandiravimo direktyvą, Nyderlanduose nuo 2020 m. kovo 1 d. tampa privaloma informuoti apie laikinus darbuotojus, atvykstančius iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ir Šveicarijos. Taip siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp ES valstybių narių, siunčiant darbuotojus dirbti iš vienos valstybės į kitą.


Ši prievolė tenka darbdaviui, kuris apie tai Nyderlandų institucijas turi informuoti interneto puslapyje www.postedworkers.nl. Registruojant darbuotojus prieš jų atvykimą į Nyderlandus, reikės identifikuoti visus susijusius asmenis, pateikti informaciją apie darbo pobūdį, komandiravimo trukmę ir darbovietės adresą. Neinformavus apie komandiruojamą darbuotoją, įmonėms bus taikomos piniginės baudos.


Ši informacija aktuali:
- į Nyderlandus atvykstantiems darbdaviams su darbuotojais (pvz., pagal sutartį atlikti darbus);
- tarptautinėms kompanijoms, kurios į savo padalinius Nyderlanduose komandiruoja darbuotojus;
- laikino įdarbinimo agentūroms, siūlančioms laikinus darbuotojus Nyderlandų darbdaviams;
- tam tikruose sektoriuose dirbantiems įmonių savininkams.


Didžiajai daliai transporto sektoriaus atvejų taikomos išimtys, pvz., galimybė registruotis vieną kartą per metus krovinių vežėjams keliais.


Į Nyderlandus komandiruojami darbuotojai, planuojantys dirbti daugiau nei keturis mėnesius iš šešių, privalo registruotis Nyderlandų gyventojų registre.

Transporto sektoriaus įmonėse – VDI patikrinimai dėl nedeklaruoto darbo
2020 m. sausio 22 d.

Vis dažniau nelegalų darbą transporto sektoriuje keičia nedeklaruoto darbo formos: nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, darbuotojai tariamai jų prašymu išleidžiami nemokamų atostogų. Esant didelei nedeklaruoto darbo rizikai transporto sektoriuje, kuris pagal „šešėlio“ dalį yra vienas lyderiaujančių, šis sektorius išlieka tarp prioritetinių Darbo inspekcijos veiklos sričių.


Inspektavimų metu tikrinta, ar transporto įmonės tinkamai veda darbo ir poilsio laiko apskaitą; ar teisingai paskaičiuojama bei apmokama vairuotojams už komandiruotes, viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir šventinėmis dienomis, ar vairuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos nustatyta tvarka. Taip pat buvo aiškinamasi, ar pagrįstai darbuotojai turi didelį nedraudiminių laikotarpių skaičių, ar nedraudiminiu laikotarpiu vairuotojai nedirba. Darbo laiko apskaitos duomenys tikrinti su informacija esančia skaitmeninėse tachografų kortelėse.


Nustatyta 11 atvejų, kai asmenys dirbo nedeklaruotą darbą, bei 1 atvejis, kai asmuo dirbo nelegaliai. Patikrinimų metu pažeidėjams buvo surašyta 14 administracinių nusižengimų protokolų. Pusė jų dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų, kiti dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų, kitų darbo įstatymų pažeidimų, dėl nedeklaruoto darbo. Taip pat VDI inspektoriai darbdaviams surašė reikalavimus pašalinti 17 pažeidimų, iš kurių 13 darbo teisės pažeidimų.


VDI planuoja įmones patikrinti dar kartą, kaip įmonės atsiskaitė su darbuotojais pagal nustatytus pažeidimus, bei ar darbo ir poilsio laiko apskaitos sistema vedama laikantis Darbo kodekso normų.


Analizuojant patikrinimų duomenis nustatyta, kad darbuotojams suteikiamas nedraudiminis laikotarpis – „neatvykimas administracijai leidus“ arba nemokamos atostogos. Atsižvelgiant į tai, VDI siūlo numatyti ribojimus transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams suteikiamiems nedraudiminiams laikotarpiams. Kitas VDI pasiūlymas – riboti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tokiose įmonėse, kuriose vairuotojai turi daugiau negu 20 kalendorinių dienų nedraudiminių laikotarpių per metus.

Naujienų archyvas
2019    2018    2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011    2010    2009    2008

Sužinokite, kada sukaks Jūsų senatvės pensijos amžius

Gimimo data:
Lytis:


Vieta Jūsų reklamai