Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Click to edit table header
Naujienos
Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected]
VMI: kai kurios įmonės atlyginimus įsigudrino mokėti kaip kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio ar darbą lauko sąlygomis
2021 m. gegužės 27 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad atliekant kontrolės veiksmus pasitaiko atvejų, kai įmonės darbo užmokestį darbuotojams išmoka kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio arba darbą lauko sąlygomis forma. Tokios išmokos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms, valytojoms. Taip net pusė tokiu būdu darbuotojams už darbą išmokamo atlygio neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) ir „Sodros“ įmokomis.


Kompensacijos gali būti mokamos tiems darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Jos skirtos kompensuoti su tokiu darbu susijusias padidėjusias darbuotojų išlaidas už faktiškai dirbtą darbo laiką. Kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tik tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos (dienpinigiai). Įstatymų nustatyta tvarka išmokėtos kompensacijos neapmokestinamos GPM, nuo jų neskaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos.


„Vis dažniau nustatome atvejų, kai įmonės, siekdamos išvengti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, piktnaudžiauja ir neapmokestinamomis kompensacijomis išmoka dalį darbo užmokesčio. Kontrolės veiksmų metu patikrinus dokumentus neretai paaiškėja, kad įmonių darbuotojų darbo sutartyse nėra numatyta, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio, susijęs su važinėjimu Lietuvos teritorijoje / užsienyje ar darbu lauko sąlygomis“,  - sako VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė, pažymėdama, kad taip nukenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir patys darbuotojai, mat kompensacijomis išmokama suma nelaikoma draudžiamomis pajamomis – nesikaupia darbo stažas senatvės pensijai gauti, susirgus mokama mažesnė darbo išmoka, atostoginiai skaičiuojami netraukiant kompensacijos.

Pavyzdžiui, VMI patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, kad ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.


Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gauna už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, tai yra dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.


Dar viena bendrovė, kuri VMI akiratin pakliuvo dėl GPM atotrūkio, paprastai tariant mažo darbo užmokesčio, teigė darbuotojams mokanti 1 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus, tačiau darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai rodė visai ką kita. Darbuotojams mokėtas minimalus darbo užmokestis, o kita dalis – 50 proc. atlyginimo dydžio kompensacijomis.


„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojams už tą patį laikotarpį apskaičiuoja ir kompensacijas, ir komandiruotės išlaidas (dienpinigius), o kai kurios nepagrįstai išmoka net didesnes nei 50 proc. bazinio darbo užmokesčio sumas“, - sako Kristina Jakštienė.


VMI duomenimis, 2020 metais Lietuvoje registruotos beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą apie 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų.


VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus galima pranešti Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882 arba užpildžius anketą VMI svetainėje.


Informacijos šaltinis: vmi.lt

Teismas išteisino bendrovės direktorių dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe
2021 m. gegužės 19 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. lapkričio 14 d., Klaipėdos raj., būdamas bendrovės direktoriumi ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, sodo namo statybos darbus organizavo neatsakingai ir nerūpestingai, dėl ko, K. K. ir A. B. neturint asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų ir šalmų, ir atliekant stogo konstrukcijų montavimo darbus ant 3,6 metrų aukščio mūro sienos, A. B. per savadarbę medinę iš statybinių padėklų ir lentų pačių pagamintą palipimo priemonę užlipus ant sienos ir užkėlus ant jos viršaus vieną mūrbalkio galą, kopėčių viršutinei daliai, atremtai į apvalią koloną, pasislinkus, mūrbalkis nuslydo nuo kopėčių pakopos ir krito ant K. K. galvos (pakaušio-kaklo srityje), padarydamas sunkius sužalojimus, sukėlusius jo mirtį darbo vietoje.

Kaltinamasis V. Š. kaltės nepripažino ir nurodė, kad abiems darbuotojams – K. K. ir A.B. –pasakė, kad mūrbalkius kelti ir montuoti ant mūro sienos galės tik tada, kai bus pastatyti pastoliai, kadangi be pastolių šių darbų daryti negalima. Kad vyrai, nesulaukę atvežtų pastolių, savo iniciatyva ir be jo leidimo montavo mūrbalkius, jis nežinojo iki nelaimės. Nurodymo naudoti savadarbes kopėčias kelti mūrbalkiams jis nedavė, vyrai tokius darbus atliko su juo nepasitarę ir neįspėję.


Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir išanalizavęs visų asmenų, turinčių kokios nors reikšmingos bylai informacijos, parodymus, nustatė, kad K. K. savavališkai, be kaltinamojo žinios nusprendė atlikti stogo įregimo (mūrbalkių iškėlimo) darbus, nesulaukus būtinų šiems darbams atlikti pastolių. Ir nors Teismas pripažino, kad V. Š., kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, išties pažeidė kaltinime, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, tačiau įmonėje parengtas saugaus darbo taisyklių rinkinys, su kuriuo buvo supažindinti ir K. K. bei A. B., patvirtino, kad šiems darbuotojams buvo žinomos esminės, bazinės ir – sudėtingesniems darbams – detalizuotos saugaus darbo taisyklės; net jeigu būtų parengtos dar detalesnės taisyklės, jos nebūtų apsaugojusios nuo nelaimingo atsitikimo kilimo jų laikantis. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad  V. Š. padaryti teisės aktų pažeidimai neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su K. K. žūtimi.

 

Kadangi V. Š. išteisintas, nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinant, kad civilinis ieškovas išsaugo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.


Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.


Informacijos šaltinis: teismai.lt

Naujienų archyvas
2020    2019    2018    2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011    2010    2009    2008

Sužinokite, kada sukaks Jūsų senatvės pensijos amžius

Gimimo data:
Lytis:


Vieta Jūsų reklamai