Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Click to edit table header
Naujienos
Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected] Turite naujienų ir norite, kad apie jas sužinotų ir kiti šios svetainės lankytojai? Parašykite mums: [email protected]
Išnagrinėta byla dėl asmens trumpalaikio laisvės suvaržymo ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu
2021 m. lapkričio 9 d.

Praktikoje policija dažnai taiko sulaikymą, vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad policijos teisė sulaikyti asmenis nėra neribota. Svarbi ir nepamainoma kovos su nusikalstamumu priemonė yra asmenų sulaikymas, ypač tuoj po nusikaltimo požymių turinčių įvykių atsiradimo. Tačiau policijos pareigūnai, taikydami sulaikymą, turi kiekvieną kartą įvertinti, ar asmens sulaikymas yra tinkama ir būtina priemonė, o ją taikydami – laikytis įstatyme įtvirtintos tvarkos.


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. išnagrinėjo civilinę bylą dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų (policijos) veiksmais suvaržius asmens laisvę ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu.


Nagrinėtoje byloje konfliktas kilo, kai ieškovas, siekdamas sudrausminti kamuolį spardžiusius paauglius, vieną iš jų atsivedė į savo butą, ketino iškviesti policiją, tačiau, sužinojęs paauglio amžių ir supratęs, kad jam negresia administracinė atsakomybė, jį paleido. Dėl įvykusio incidento vieno iš žaidusių paauglių motina iškvietė policiją ir parašė pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnamečiam asmeniui. Atvykę policijos pareigūnai išvežė ieškovą į komisariatą, vėliau ieškovas, parašęs paaiškinimą, buvo paleistas.


Ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą ir reikalaudamas atlyginti jam padarytą žalą, argumentavo tuo, kad jis buvo sulaikytas neteisėtai ir be pagrindo, todėl patyrė neturtinę žalą: buvo suvaržyta jo laisvė, jis jautė emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą. Ieškovo teigimu, pareigūnai ėmėsi perteklinių nebūtinų veiksmų, įlaipindami jį į automobilį ir nuveždami į komisariatą, nes, jo manymu, pareigūnams būtų užtekę išsiaiškinti įvykio aplinkybes vietoje.


Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad dėl ieškovo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnamečiam asmeniui (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį), kuris vėliau buvo nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties, tačiau tai nepaneigia tyrimo pradėjimo teisėtumo. Teismas nusprendė, kad ieškovo pristatymas trumpam laikui į policijos komisariatą (ieškovas komisariate praleido penkiasdešimt vieną minutę) buvo proporcinga priemonė, atsižvelgiant į pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto panaudojimo prieš nepilnametį, todėl šioje situacijoje pareigūnai neperžengė ribų vykdydami bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.


Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymėjo, kad pareigūnai turėjo imtis prieš ieškovą tam tikrų priemonių, kai, pagal pranešimą, buvo galimai pakenkta nepilnamečio asmens interesams, o laikini ieškovo laisvės suvaržymai buvo būtini ir proporcingi.


Pateiktame kasaciniame skunde ieškovas teigė, kad sulaikymas negali būti grindžiamas vien tik proporcingumu tyrimo tikslams – jis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (BPK) nustatytus konkrečius sulaikymo skyrimo teisinius pagrindus, o pareigūnai šių pagrindų nesilaikė, neįformino sulaikymo nei nutarimu, nei protokolu.


Išnagrinėjęs bylą kasacinis teismas konstatavo, jog tam, kad laisvės atėmimas būtų teisėtas, pirmiausiai jis turi būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. policijos pareigūno teisė pristatyti asmenį įtarus jį nusikalstamos veikos padarymu turi būti įgyvendinta vadovaujantis BPK normomis. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Laikinasis sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti, o dėl sulaikymo turi būti surašomas protokolas.


Kasacinis teismas pabrėžė, kad bet koks procesinės prievartos priemonės taikymas, nesant tam teisinio pagrindo, tikslo ar nesant proporcingumo tarp taikomos priemonės ir siekiamo tikslo, ar jos taikymo metu pažeidžiant taikymo sąlygas ir tvarką, turi būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai. Toks vertinimas nepriklauso nuo to, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, ir šio tyrimo baigties.


Kai nustatoma, jog atliekant ikiteisminį tyrimą pagal pareiškimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos asmuo ne iš karto (ne nedelsiant) po įtariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo pristatytas į policijos įstaigą ir tam tikrą laiką išbuvo šioje įstaigoje, turi būti tiriama, ar asmuo pristatymo metu ir būdamas policijos įstaigoje buvo kontroliuojamas pareigūnų, ar galėjo nekliudomai pasišalinti, taip pat tokios kontrolės pradžios ir pabaigos momentas, t. y. ar asmens pristatymu buvo suvaržyta jo laisvė ir kokia tokio suvaržymo trukmė. Konstatavus, kad laisvė buvo suvaržyta, reikia nustatyti, ar laisvės suvaržymas buvo užfiksuotas surašant protokolą, ar atitiko BPK reikalavimus, ar laikinojo sulaikymo metu buvo su asmeniu atliekami procesiniai veiksmai ir ar jo laikinasis sulaikymas buvo būtinas ir proporcingas pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Jeigu dėl asmens sulaikymo nustatomas esminių BPK reikalavimų ir (ar) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio pažeidimas, turi būti konstatuojami pareigūnų neteisėti veiksmai. Tokiu atveju asmuo įgyja teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės.


Kasacinis teismas pažymėjo, jog teismai, spręsdami, kad ieškovas policijos komisariate buvo laikomas trumpą laiką, visiškai netyrė ir nevertino tikslios įvykių eigos įvykio vietoje, t. y. ieškovo nurodomos tokios aplinkybės, jog jis prieš tai buvo apie vieną valandą laikomas policijos automobilyje. Teismai nepagrįstai nevertino šios aplinkybės, taip pat kiek laiko ir kokiu tikslu ieškovas buvo laikomas, ar jis tuo metu ir vėliau policijos komisariate buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, ar turėjo teisę išeiti, ar buvo surašytas laikinojo sulaikymo protokolas. Ieškovo laisvės suvaržymo trukmė turėtų būti skaičiuojama pradedant vėliausiai nuo įsodinimo į policijos automobilį momento ir baigiant paleidimu iš policijos komisariato. Nagrinėtoje byloje nėra jokių oficialių dokumentų, kuriais būtų įformintas ieškovo laisvės atėmimas.


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad bylą nagrinėję teismai netyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl nutarė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.


Informacijos šaltinis: teismai.lt

6 000 eurų bauda – už darbdavio seksualinį priekabiavimą prie trijų darbuotojų
2021 m. spalio 6 d.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose paskelbtas nuosprendis 48 metų Joniškyje gyvenančiam užsieniečiui H. G. H., kuris, būdamas darbdaviu, seksualiai priekabiavo prie trijų užkandinės darbuotojų. Teismas H. G. H. pripažino kaltu ir skyrė subendrintą 6 000 eurų (120 MGL) baudą. Kaltinamasis turės sumokėti 2 910,76 eurų valstybei už nukentėjusiosioms suteiktą antrinę teisinę pagalbą.


Per ikiteisminį tyrimą ir per bylos nagrinėjimą teisme kaltinamasis H. G. H. kaltu neprisipažino. Tyrėjai pateiktuose paaiškinimuose kaltinamasis nurodė, kad su darbuotojomis elgdavosi kaip su šeimos draugėmis, kartu švęsdavo šventes, kad viena nukentėjusiųjų sukurstė kitas darbuotojas, kerštaudama, nes nepavyko išskirti jį su žmona, tapti jo drauge bei verslo partnere. Teisme kaltinamasis nurodė, kad duos parodymus po visų apklausų, tačiau baigiantis apklausoms H. G. H., nepranešęs teismui ir negavęs teismo leidimo, išvyko į užsienį, gynėjos teigimu, aplankyti sergančios mamos. Teismas kaltinamajam sudarė sąlygas dalyvauti posėdyje per nuotolį, tačiau kaltinamasis neprisijungė. Į Lietuvą gynėjos nurodytu laiku negrįžo, apie numatytus teismo posėdžius žinojo. Todėl buvo nuspręsta bylą toliau nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant.


Kaltinamojo gynėja aiškino, kad H. G. H. nemoka lietuvių kalbos, todėl pastabas darbuotojoms dėl netinkamo darbo ar netinkamos aprangos išreikšdavo siųsdamas į darbinį telefoną nuotraukas arba baksnodamas pirštu. Be to, kaltinamasis atvykęs iš šalies, kurioje nėra žiemos, todėl sušalusių rankų pakišimas po drabužiais pasišildyti, neturėtų būti laikomas seksualiniu priekabiavimu.


Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio iki 2018 m. spalio užkandinės direktorius, pasinaudodamas 3 nukentėjusiųjų – jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų – tarnybiniu priklausomumu, seksualiai vulgariais veiksmais priekabiavo prie jų. Darbo metu vyras liesdavo savo darbuotojas, tempė rūbus, lietė kūnus ir kitais būdais siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiomis. Pasak nukentėjusiųjų, jų vadovas priekabiavo ne kartą ir tai darė įvairiais veiksmais.


Informacijos šaltinis: teismai.lt
Teismas konstatavo, kad žurnalistas turi teisę į dalį darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis
2021 m. rugpjūčio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis priteisimo padarė išvadą, kad buvusiam UAB „Klaipėdos laikraštis“ žurnalistui leidėjas privalo sumokėti 3 103,31 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis.


Ieškovė UAB „Klaipėdos dienraštis“ po to, kai Darbo ginčų komisija nusprendė iš ieškovės žurnalistui išieškoti 6 200,62 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis už beveik trejus metus,  kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti jai teisę nemokėti atsakovui 6 200,62 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis. Ieškovės teigimu, ji niekada nedraudė redakcijoje dirbantiems žurnalistams pasilikti savo pageidavimu po darbo valandų, atvykti į darbą anksčiau darbo valandų pradžios ar atvykti į darbo vietą bet kuriuo kitu jiems patogiu ir palankiu kūrybinei veiklai laiku. Tačiau nė vienam iš kūrybinių darbuotojų niekada nedavė nurodymo dirbti viršvalandžius ar dirbti poilsio dienomis, todėl neturi pareigos už šį darbą mokėti.


Klaipėdos apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės žurnalistui 3 100,31 Eur darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis ir pripažino, kad ieškovė neturi pareigos mokėti likusios 3 100,31 Eur darbo užmokesčio dalies. Su teismo sprendimu žurnalistas nesutiko ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sumažino jam priklausantį darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis. Kadangi ieškovė teismo sprendimo neskundė, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 313 straipsniu, draudžiančiu teismui dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą, vertino, ar yra pagrindas atsakovui priteisti didesnę darbo užmokesčio sumą už darbą poilsio dienomis, nei nurodyta skundžiamame sprendime.


Apygardos teismas, išnagrinėjęs  apeliacinį skundą, apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį darbo santykių reglamentavimą, nurodė, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis, tačiau, jei darbuotojas dirba pagal suminės darbo laiko apskaitos režimą, darbuotojo poilsio dienos nebūtinai bus sekmadienis ar šeštadienis. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovo (žurnalisto) darbo ir poilsio laikui apibrėžti nebuvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. jo poilsio dienos įprastai buvo šeštadienis ar sekmadienis, o už darbą poilsio dienomis turi būti atlyginta. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas dalį jo nurodytų poilsio dienų ginčo laikotarpiu dirbo, darbas buvo atliekamas darbdavio naudai, o ieškovė nevykdė savo kaip darbdavės pozityviųjų pareigų, todėl tai yra pagrindas priteisti atsakovui darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis. Tačiau, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo visus jo nurodytus 97 sekmadienius po 8 darbo valandas per dieną, byloje nebuvo konkrečių vienareikšmiškų duomenų, kad žurnalisto sporto skilties straipsniai buvo sukurti tik poilsio dienomis. Teisėjų kolegija pritarė apylinkės teismo išvadai, kad nesant objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kokiomis dienomis ir kiek valandų dirbo atsakovas, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, atsakovui iš ieškovės gali būti priteistas darbo užmokestis už pusę atsakovo nurodyto dirbto laiko poilsio dienomis, t. y. 3 100,31 Eur (neatskaičius mokesčių). Teisėjų kolegija, atmesdama žurnalisto skundo argumentus, kad ne jis turėjo įrodyti faktą, jog dirbo 97 sekmadienius po 8 darbo valandas, pažymėjo, kad savo teiginius – darbo poilsio dienomis faktą – turi įrodyti teigianti bylos šalis, t. y. būtent žurnalistas, o ne neigianti bylos šalis, t. y. darbdavys.

Teismo nutartį rasite ČIA.


Informacijos šaltinis: teismai.lt
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino naujo Darbo kodekso nuostatas dėl darbo sąlygų pakeitimo ir būtinybės pagrįsti jų keitimo priežastis
2021 m. birželio 28 d.
Nagrinėtoje byloje ginčas kilo, kai VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (Ligoninė, atsakovė) darbuotoja (ieškovė) nesutiko su Ligoninės gautu pasiūlymu dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų eiti tas pačias pareigas, tik kitame Ligoninės skyriuje, esančiame kitu buveinės adresu. Nors pačiame pasiūlyme tebuvo nurodytas vienas Ligoninės skyrius, ieškovei būtų tekę teikti konsultacijas didesnėje dalyje Ligoninės skyrių gydomiems pacientams, vykstant į jas pagal poreikį ir tiesiogiai juos konsultuojant. Dar dirbdama Ligoninėje ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo sąlygų galimo neteisėto pakeitimo, tačiau komisija pripažino, kad Ligoninė turėjo teisę inicijuoti ieškovės darbo sąlygų keitimą. Ieškovei raštiškai nesutikus su Ligoninės pasiūlymu, atsakovė Ligoninė įvertino tai kaip atsisakymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, todėl savo iniciatyva atleido ieškovę.


Kreipdamasi į teismą ieškovė savo ieškinį motyvavo tuo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, medicinos psichologas, o būtent tokias pareigas ir ėjo ieškovė, yra vienas iš komandos narių, kurie visi kartu teikia reabilitacinį gydymą pacientams, taigi medicinos psichologo etatas, kurį užėmė ieškovė, privalėjo išlikti tame pačiame Ligoninės skyriuje, kuriame ji ir dirbo. Ieškovė taip pat nurodė, kad byloje nebuvo renkami ir tiriami įrodymai, pagrindžiantys organizacinio būtinumo keisti darbo sąlygas priežastis ir jų reikšmingumą, o Ligoninės direktoriaus priimti vidiniai teisės aktai tokių priežasčių ir jų reikšmingumo savaime neįrodo.


Bylą dėl darbo sąlygų keitimo ir neteisėto atleidimo iš darbo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvavo, kad šiuo atveju buvo keičiama būtinoji darbo sutarties sąlyga – darbovietė, todėl buvo būtinas rašytinis ieškovės sutikimas, o kadangi ieškovė šio sutikimo nedavė, ji pagrįstai buvo atleista pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Ligoninės struktūriniai pertvarkymai realiai įvyko, tai patvirtina Ligoninės direktoriaus priimti vidiniai teisės aktai. Remdamasis kasacinio teismo praktika, suformuota taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad Ligoninė neprivalo įrodinėti ieškovei organizacinių pertvarkymų reikalingumo.


Ieškovė nesutiko su teismų išvadomis ir kasaciniame skunde nurodė, kad išlikus tai pačiai darbo funkcijai ir keičiantis tik darbo vietai ir darbo organizavimo būdui rašytinio sutikimo nereikėjo, todėl teismai nepagrįstai rėmėsi DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį darbdavys gali savo iniciatyva atleisti darbuotoją (jeigu šis neduoda rašytinio sutikimo pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti dirbti darbuotoją į kitą vietovę).


Išnagrinėjęs bylą kasacinis teismas išaiškino nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame DK vartojamas darbo sąlygas apibūdinančias sąvokas „darbovietė“, „darbo funkcijos atlikimo vieta“ ir DK 45 ir 57 straipsniuose vartojamą sąvoką „vietovė“. Kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl paminėtų darbo sąlygų (darbovietės, vietovės) keitimo, kaip ir dėl kitų DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbo sąlygų, turi būti gautas išankstinis rašytinis darbuotojo sutikimas.


„Darboviete“ laikytinas toks struktūrinis organizacinis darinys, kuris savarankiškai vykdo darbdavio pasirinktą (-as) veiklos sritį (-is), o jo vadovas turi savarankiškumą spręsti visus darbdavio kompetencijai priskirtus klausimus ar jų dalį, teikti nurodymus to organizacinio darinio darbuotojams. Taigi, pagrindiniai darbovietės požymiai yra jos organizacinis savarankiškumas ir darbuotojų tiesioginis pavaldumas darbovietėje galiojančiai tvarkai. „Vietovė“ paprastai siejama su konkrečiu šalies administraciniu teritoriniu vienetu ar jo dalimi (išskyrus kilnojamojo pobūdžio darbo atvejus, kai funkcijos atliekamos visos šalies mastu ar už jos ribų). Tuo tarpu „darbo funkcijų atlikimo vieta“ (darbo vieta), priklausomai nuo darbo pobūdžio ir darbo organizavimo tvarkos, gali būti nenuolatinė ir tam tikru laikotarpiu skirtis tos pačios vietovės ribose. Taigi sąvoka „vietovė“ yra bendresnė, o sąvokos „darbo vieta“, „darbo funkcijų atlikimo vieta“ – siauresnės ir siejamos su adresu, kuriuo darbuotojas, vykdydamas darbovietės nurodymus, konkrečiu laikotarpiu (dieną, savaitę, mėnesį ar kt.) atlieka pareigas ar vykdo funkcijas.


DK 45 straipsnio 1 dalyje minimas darbuotojo perkėlimas dirbti į kitą vietovę reiškia, jog darbuotojui siūloma pakeisti darbo sąlygas tokiu būdu, kad jo darbo funkcijų atlikimo vieta (-os) (darbo vieta (-os)) neterminuotai ar likusį darbo sutarties laiką būtų darbo sutartimi nesulygtoje vietovėje, kuri reikšmingai nutolusi nuo pirminės vietovės arba, nors reikšmingai ir nenutolusi, tačiau darbo funkcijų atlikimas naujoje vietovėje darbuotojui asmeniškai sukeltų neigiamus pokyčius. Spręsdamas dėl priežasčių, kurios lemia darbo sąlygų keitimą, kasacinis teismas nurodė, kad šių sąlygų keitimas negali būti savitikslis, darbdavys bet kurių darbo sąlygų – tiek tų, kurioms keisti reikalingas gauti darbuotojo sutikimas (DK 45 straipsnio 1 dalis), tiek tų, dėl kurių tokio sutikimo nereikalaujama (DK 45 straipsnio 4 dalis), keitimą turi pagrįsti, t. y. pateikti motyvus, kodėl iš esmės jas reikia keisti. Siekiant pakeisti darbo sąlygas dėl ekonominių, organizacinių ar gamybinių priežasčių turi egzistuoti šių sąlygų visuma: 1) priežastys yra realios, t. y. pagrįstos darbdavio poreikiais ir (ar) jo užsibrėžtais veiklos tikslais, ir pertvarkymai turi būti realiai vykdomi; 2) priežastys yra konkrečios, t. y. nepakanka deklaratyviai įvardyti priežasties pobūdį (ekonominė ar kt.), o turi būti atskleistas priežasties turinys kiekvienu konkrečiu atveju; 3) yra būtinybė keisti darbo sąlygas, t. y. nepakeitus darbo sąlygų nėra įmanoma tenkinti darbdavio poreikių ir (ar) įgyvendinti jo tikslų; 4) priežasčių buvimą turi įrodyti darbdavys. Papildoma sąlyga siekiant pakeisti DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbo sąlygas yra tai, kad priežastys turi būti reikšmingos.


Taigi, skirtingai nuo anksčiau galiojusio DK nuostatų, dabartinis reglamentavimas reikalauja iš darbdavio prieš keičiant darbo sąlygas pagrįsti jas ekonominio, organizacinio ir gamybinio būtinumo priežastimis, o keičiant darbo sąlygas, dėl kurių keitimo turi būti gautas išankstinis rašytinis darbuotojo sutikimas, – papildomai pagrįsti ir šių priežasčių reikšmingumą.


Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, taikydami normą dėl priežasčių, lemiančių darbo sąlygų keitimą, pagrindimo, teismai turi patys iš pateiktų darbdavio įrodymų spręsti apie tokių pertvarkymų svarbą kiekvienu konkrečiu atveju, nepasitelkdami tam specialistų ar ekspertų, kad teismo procesas netaptų apsunkintas ir kad ilgą laikotarpį nebūtų apginami galimai nukentėjusio darbuotojo interesai. Be to, neturi būti analizuojamas tokių poreikių ir (ar) tikslų naudingumas pačiam darbdaviui, darbuotojams ar darbovietėje organizuojamiems darbo procesams siekiamo rezultato prasme.


Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai išvadą dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos keitimo padarė nesurinkę tam pakankamai įrodymų, netyrė Ligoninės kelto klausimo dėl vietovės, kurioje ieškovė atliks darbo funkcijas, pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės siūlymas keisti darbo sąlygas buvo pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, padaryta nepagrindus jos bylos faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais. Dėl išdėstytų aplinkybių kasacinis teismas grąžino bylos dalį dėl darbo sąlygų pakeitimo ir atleidimo teisėtumo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

LAT nutartį rasite ČIA.


Informacijos šaltinis: lat.lt

VMI: kai kurios įmonės atlyginimus įsigudrino mokėti kaip kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio ar darbą lauko sąlygomis
2021 m. gegužės 27 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad atliekant kontrolės veiksmus pasitaiko atvejų, kai įmonės darbo užmokestį darbuotojams išmoka kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio arba darbą lauko sąlygomis forma. Tokios išmokos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms, valytojoms. Taip net pusė tokiu būdu darbuotojams už darbą išmokamo atlygio neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) ir „Sodros“ įmokomis.


Kompensacijos gali būti mokamos tiems darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Jos skirtos kompensuoti su tokiu darbu susijusias padidėjusias darbuotojų išlaidas už faktiškai dirbtą darbo laiką. Kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tik tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos (dienpinigiai). Įstatymų nustatyta tvarka išmokėtos kompensacijos neapmokestinamos GPM, nuo jų neskaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos.


„Vis dažniau nustatome atvejų, kai įmonės, siekdamos išvengti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, piktnaudžiauja ir neapmokestinamomis kompensacijomis išmoka dalį darbo užmokesčio. Kontrolės veiksmų metu patikrinus dokumentus neretai paaiškėja, kad įmonių darbuotojų darbo sutartyse nėra numatyta, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio, susijęs su važinėjimu Lietuvos teritorijoje / užsienyje ar darbu lauko sąlygomis“,  - sako VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė, pažymėdama, kad taip nukenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir patys darbuotojai, mat kompensacijomis išmokama suma nelaikoma draudžiamomis pajamomis – nesikaupia darbo stažas senatvės pensijai gauti, susirgus mokama mažesnė darbo išmoka, atostoginiai skaičiuojami netraukiant kompensacijos.

Pavyzdžiui, VMI patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, kad ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.


Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gauna už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, tai yra dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.


Dar viena bendrovė, kuri VMI akiratin pakliuvo dėl GPM atotrūkio, paprastai tariant mažo darbo užmokesčio, teigė darbuotojams mokanti 1 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus, tačiau darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai rodė visai ką kita. Darbuotojams mokėtas minimalus darbo užmokestis, o kita dalis – 50 proc. atlyginimo dydžio kompensacijomis.


„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojams už tą patį laikotarpį apskaičiuoja ir kompensacijas, ir komandiruotės išlaidas (dienpinigius), o kai kurios nepagrįstai išmoka net didesnes nei 50 proc. bazinio darbo užmokesčio sumas“, - sako Kristina Jakštienė.


VMI duomenimis, 2020 metais Lietuvoje registruotos beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą apie 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų.


VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus galima pranešti Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882 arba užpildžius anketą VMI svetainėje.


Informacijos šaltinis: vmi.lt

Teismas išteisino bendrovės direktorių dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe
2021 m. gegužės 19 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. lapkričio 14 d., Klaipėdos raj., būdamas bendrovės direktoriumi ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, sodo namo statybos darbus organizavo neatsakingai ir nerūpestingai, dėl ko, K. K. ir A. B. neturint asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų ir šalmų, ir atliekant stogo konstrukcijų montavimo darbus ant 3,6 metrų aukščio mūro sienos, A. B. per savadarbę medinę iš statybinių padėklų ir lentų pačių pagamintą palipimo priemonę užlipus ant sienos ir užkėlus ant jos viršaus vieną mūrbalkio galą, kopėčių viršutinei daliai, atremtai į apvalią koloną, pasislinkus, mūrbalkis nuslydo nuo kopėčių pakopos ir krito ant K. K. galvos (pakaušio-kaklo srityje), padarydamas sunkius sužalojimus, sukėlusius jo mirtį darbo vietoje.

Kaltinamasis V. Š. kaltės nepripažino ir nurodė, kad abiems darbuotojams – K. K. ir A.B. –pasakė, kad mūrbalkius kelti ir montuoti ant mūro sienos galės tik tada, kai bus pastatyti pastoliai, kadangi be pastolių šių darbų daryti negalima. Kad vyrai, nesulaukę atvežtų pastolių, savo iniciatyva ir be jo leidimo montavo mūrbalkius, jis nežinojo iki nelaimės. Nurodymo naudoti savadarbes kopėčias kelti mūrbalkiams jis nedavė, vyrai tokius darbus atliko su juo nepasitarę ir neįspėję.


Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir išanalizavęs visų asmenų, turinčių kokios nors reikšmingos bylai informacijos, parodymus, nustatė, kad K. K. savavališkai, be kaltinamojo žinios nusprendė atlikti stogo įregimo (mūrbalkių iškėlimo) darbus, nesulaukus būtinų šiems darbams atlikti pastolių. Ir nors Teismas pripažino, kad V. Š., kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, išties pažeidė kaltinime, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, tačiau įmonėje parengtas saugaus darbo taisyklių rinkinys, su kuriuo buvo supažindinti ir K. K. bei A. B., patvirtino, kad šiems darbuotojams buvo žinomos esminės, bazinės ir – sudėtingesniems darbams – detalizuotos saugaus darbo taisyklės; net jeigu būtų parengtos dar detalesnės taisyklės, jos nebūtų apsaugojusios nuo nelaimingo atsitikimo kilimo jų laikantis. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad  V. Š. padaryti teisės aktų pažeidimai neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su K. K. žūtimi.

 

Kadangi V. Š. išteisintas, nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinant, kad civilinis ieškovas išsaugo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.


Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.


Informacijos šaltinis: teismai.lt

Naujienų archyvas
2020    2019    2018    2017    2016    2015    2014    2013    2012    2011    2010    2009    2008

Sužinokite, kada sukaks Jūsų senatvės pensijos amžius

Gimimo data:
Lytis:


Vieta Jūsų reklamai