Klaipėdos

Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame Darbo kodekse įstatymų leidėjas nustatė išankstinį darbo ginčo dėl teisės (išskyrus tam tikras išimtis) nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje (DK 220 straipsnis). Tokios nuostatos tikslas – siekti greitesnio ir efektyvesnio darbo ginčo išnagrinėjimo, abi puses tenkinančio ir darbo santykį išsaugančio kompromiso, kurį leidžia užtikrinti DGK sudėtis, paremta trišaliu socialinių partnerių atstovavimu, ir kompromiso paiešką skatinanti sprendimo dėl darbo ginčo priėmimo procedūra. Darbo ginčų komisijoje ginčus nagrinėja darbo santykių specifiką išmanantys asmenys, galintys padėti susitarti trumpesniais terminais ir išvengiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepalankios bylos baigties atveju.[1] Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.[2] Ginčai dėl darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėto nušalinimo nuo darbo, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, darbo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, žalos atlyginimo, kompensacijų (susijusių su darbo santykiais) priteisimo, konfidencialumo bei nekonkuravimo susitarimų pažeidimų ir pan. priskiriami individualiems darbo ginčams dėl teisės ir jiems privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tam tikrais atvejais, kai įstatymų leidėjo aiškiai yra nurodyta DK ar kitų įstatymų nuostatose, individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme ir jiems netaikoma nurodyta ikiteisminė tvarka. Pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens ir jo vadovo ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį ar juridinio asmens vadovo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, ar juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme.

DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Šioje teisės normoje nustatytas ir sutrumpintas vieno mėnesio terminas kreiptis į DGK dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėto nušalinimo, kolektyvinės sutarties pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl nurodyto 3 mėnesių termino kvalifikavimo, kreipiantis į DGK. Kasacinis teismas nurodė, kad šis terminas skirtas darbo santykių dalyviams, kurie mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jų teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Jis siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą. Kasacinis teismas išaiškino, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam tiek, kiek procedūrinių terminų taikymo nereglamentuoja DK normos, pagal įstatymo analogiją taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 4, 5 straipsniai, 16 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis).[3] Kasacinis teismas konstatavo, kad, gavus prašymą išnagrinėti darbo ginčą, fakto ir teisės klausimų, be kita ko, susijusių su DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytu trijų mėnesių kreipimosi terminu, išsprendimas priklauso DGK kompetencijai.[4] Tiek teisės doktrinoje, tiek kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi visų pirma kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti DGK jį atnaujinti. Dėl svarbių priežasčių praleistą terminą DGK gali atnaujinti ir ginčą išnagrinėti (DK 220 straipsnio 2 dalis). Tik DGK priėmus sprendimą šio termino neatnaujinti ir nenagrinėti darbo ginčo iš esmės, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Asmens, kuris turėjo pasinaudoti privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo, ieškinį teismas turi atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). [5]

Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo nė viena iš ginčo šalių per įstatyme (DK 231 straipsnis) nustatytą terminą nepareiškia teisme ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka, už jo nevykdymą darbdaviui gali būti skiriama bauda (DK 232 straipsnis). Vadinasi, įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, gali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus darbo ginčas dėl teisės – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai darbo ginčo šalių santykiai. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai).[6] Pažymėtina, kad DK 229 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar peržiūros dalykas, todėl šalis, besikreipianti į teismą, neturi reikšti reikalavimo jį panaikinti. Dėl to išsamiau ir plačiau bus pasisakoma šios apžvalgos 2.2 skyriuje.

Apibendrinant Darbo kodekse nustatyta privaloma išankstinė daugumos individualių darbo ginčų dėl teisės (išskyrus DK ir kituose įstatymuose įtvirtintas išimtis) nagrinėjimo tvarka darbo ginčų komisijoje. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių (atskirai nurodytais atvejais – vieno mėnesio) terminas kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės yra procedūrinis terminas, kuris, jeigu yra praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti DGK atnaujinamas. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis nepraranda teisės pareikšti ieškinį dėl šio ginčo teisme DK ir CPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka.

___________________________________________________________