Klaipėdos

Pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raštu[1] išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas (2 dalis); kita darbo sutarties šalis sutikimą su pateiktu pasiūlymu taip pat išreiškia raštu, o jeigu per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas (3 dalis). Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį (4 dalis).

Aiškindamas šio straipsnio nuostatas, kaip ir ankstesnėje savo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal 2002 m. DK reguliavimą, kasacinis teismas konstatavo, kad darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kada darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Konstatavus šalių suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai.[2]

Teisės doktrinoje nurodyta, kad, nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, svarbus yra ir darbuotojo valios susiformavimo laikas: ginčai dėl darbdavio daryto spaudimo pasirašyti susitarimą nutraukti darbo sutartį kyla, kai darbuotojas teigia, jog po pasiūlymo pateikimo turėjo nepakankamai laiko, kad susiformuotų tikroji jo valia pabaigti darbo santykius. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas pasiūlymą gauna ir sutikimą išreiškia nedelsdamas tą pačią dieną, kyla rizika dėl tikrosios darbuotojo valios išreiškimo.[3] Šiame kontekste aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad pasiūlymą priimanti šalis turi įstatymu suteiktą penkių dienų apsisprendimo teisę (DK 54 straipsnio 3 dalis), tačiau ji pati laisva nuspręsti dėl pasinaudojimo tokia galimybe. Kasacinis teismas konstatavo, kad darbo sutarties šalies sutikimas nutraukti darbo sutartį darbo sutarties šalių susitarimu gali būti išreikštas ir tą pačią – pasiūlymo nutraukti darbo sutartį gavimo – dieną (tokia aplinkybė buvo teismų nustatyta aptariamoje byloje), tačiau, minėta, svarbu, kad tai atitiktų tikrąją šalies valią. Spręsdamas, ar darbuotojos valia priimti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu susiformavo nedarant jai įtakos neleistinais darbdavės veiksmais, kasacinis teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta, jog dar iki rašytinių dokumentų (pasiūlymo nutraukti darbo sutartį, susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo su jame išdėstytomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis) įteikimo darbuotojai darbdavės pasiūlymas nutraukti darbo sutartį darbuotojai buvo išreikštas žodžiu, o pastarajai sutikus su šiuo pasiūlymu, buvo atliktos rašytinių dokumentų įteikimo procedūros ir darbo santykių pabaigos šalių susitarimu procedūra. Nurodytoje byloje darbuotoja nepateikė bylą nagrinėjusiems teismams įrodymų ir nenurodė įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl jai daryto darbdavės psichologinio ar kitokio spaudimo.[4]

Apibendrinant tai, kas pasakyta: DK 54 straipsnio pagrindu nutraukti darbo sutartį galima, kai yra abiejų šalių suderinta tikroji valia dėl tokios darbo santykių pabaigos. Tai, ar šalių susitarimas atitinka jų tikrąją valią, turi būti patikrinama kiekvienu atveju, kai kyla ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Esminis reikalavimas, kad toks susitarimas būtų pasiektas šalių laisva valia, nenulemtas spaudimo ar kitokios neleistinos įtakos, būtų tinkamai įformintas šalims apsikeičiant rašytiniais dokumentais [5] pagal DK 54 straipsnyje nustatytą tvarką.