Darbo sutarties pasibaigimas (DK 53 straipsnis)
Darbo sutartis
pasibaigia, kai ji yra nutraukiama ar pasibaigia kitais Darbo kodekse ir
kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. DK 53 straipsnyje nurodyti
darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Šioje teisės normoje išskirta, kad darbo
santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali būti pabaigiami darbo sutarties
nutraukimu: šalių susitarimu (1 punktas), vienos iš šalių inciatyva
(2 punktas), darbdavio valia (3 punktas), nesant šalių valios
(4 punktas). Taigi, matyti, kad DK galimus darbo sutarties nutraukimo pagrindus
pirmiausia sieja su sutarties šalių valia ir jų inciatyva (DK
54–59 straipsniai), tačiau įstatymų leidėjas taip pat yra imperatyviai
įtvirtinęs, kai dėl tam tikrų priežasčių darbdavys yra įpareigojamas darbo
sutartį nutraukti net ir nesant šalių valios (DK 60 straipsnis).
Pažymėtina, kad ankstesniame 2002 m. DK 124 straipsnyje,
reguliavusiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nebuvo tokio darbo
sutarties nutraukimo pagrindų išskyrimo, buvo tik įtvirtinta blanketinė teisės
norma, kad, be kita ko, darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio kodekso ir
kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Aptariamoje teisės normoje, be darbo
sutarties nutraukimo, nurodyti ir kiti pagrindai, lemiantys darbo santykių
pabaigą: darbo sutarties šalies fizinio asmens mirtis, kai neįmanoma nustatyti
darbdavio fizinio asmens ar darbdavio juridinio asmens atstovų buvimo vietos,
kiti DK ir kituose įstatymuose nustatyti darbo sutarties pasibaigimo atvejai
(pavyzdžiui, darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju (DK
62 straipsnis), terminuotos darbo sutarties pasibaigimas (DK
69 straipsnis), juridinio asmens vienasmenio organo atšaukimas (DK
104 straipsnis)).