Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Teismų praktika

Apžvalgoje aptariama teismų praktika, suformuota po Darbo kodekso įsigaliojimo,
t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Darbo santykių pasibaigimo pasekmės susitarimui dėl papildomo darbo (DK 35 straipsnis)

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymėjo, kad susitarimas dėl papildomo darbo nekvalifikuotinas kaip savarankiška, atskira darbo sutartis.[1] Taigi, esant pagrindui nutraukti pagrindinę darbo sutartį, susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia kartu su pagrindine darbo sutartimi, nebent būtų nustatytas faktas, kad šalys buvo sutarusios kitaip (DK 35 straipsnio 5 dalis).[2] Byloje, kurioje kilo ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžio, pasibaigus darbo sutarčiai (DK 127 straipsnio 5 dalis), kasacinis teismas konstatavo, kad darbuotojas, atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo sulygtą papildomą darbo funkciją, gali įgyti papildomų teisių ir pareigų, kurios tokią darbo funkciją atliekantiems darbuotojams yra nustatytos Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose. Tačiau jeigu tokią darbo funkciją atliekantiems darbuotojams Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nėra nustatyta papildomų teisių ar pareigų, tai susitarimo dėl darbo funkcijų jungimo pagrindu ją atliekantis darbuotojas papildomų teisių ar pareigų, lyginant su tomis, kurias jis turi dėl pagrindinės darbo funkcijos pagal darbo sutartį atlikimo, neįgyja. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas, atlikdamas tiek pagrindinę darbo funkciją, tiek ir papildomą darbo funkciją, dėl jų atlikimo pagal Darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas turi teisę į tokios pat trukmės kasmetines atostogas, t. y. kasmetinių atostogų norma joms abiem yra vienoda (DK 126 straipsnio 2 dalis), ir dėl papildomos susitarime dėl darbo funkcijų jungimo sulygtos darbo funkcijos atlikimo neįgyja teisės naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis ilgesnės trukmės kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, pailgintomis kasmetinėmis atostogomis (DK 138 straipsnio 1 dalis), tai toks darbuotojas dėl papildomos darbo funkcijos atlikimo neįgyja teisės į antrąsias kasmetines atostogas greta kasmetinių atostogų už pagrindinės darbo funkcijos atlikimą ir kasmetinės atostogos pagal susitarimą dėl papildomo darbo atskirai nėra kaupiamos.[3]


___________________________________________________________


[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-701/2020, 30 punktas.

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019, 47 punktas.

[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-701/2020, 31 punktas.