Klaipėdos

Vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai, taip pat ir darbo sutarties pasibaigimo ypatumai reglamentuojami DK VII skyriaus pirmame skirsnyje. Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais DK 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau kaip vienas ypatumų darbo santykiuose su vienasmeniu valdymo organu išskiriamas jo atšaukimo institutas (DK 104 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, todėl kiekvienu atveju reikia analizuoti konkretaus juridinio asmens, iš kurio ketinama atšaukti vadovą, veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus.[1] Juridinio asmens vadovo atšaukimas kompetentingo organo sprendimu yra sudėtinė darbo santykių nutraukimo dalis, viena iš tokio nutraukimo stadijų. Taigi ginčas dėl vadovo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo yra darbo ginčas, nagrinėtinas DK nustatyta tvarka.[2]

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 101 straipsnio 1 dalį su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Taigi DK nustatytais atvejais su juridinio asmens vadovu darbo santykiai ne tik gali susiklostyti, bet yra privalomi.[3] Viena iš būtinųjų kiekvienos darbo sutarties sąlygų – sąlyga dėl darbo funkcijos (DK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai iš konkrečios darbo sutarties sąlygų nėra aišku, dėl kokių – juridinio asmens vadovo ar kitų – pareigų šalys susitarė, o tai svarbu nustatyti, kadangi nuo to priklauso, ar taikomi atitinkami darbo sutarties pasibaigimo ypatumai bei kilusio darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Kasacinis teismas dėl tokios situacijos vertinimo išaiškino, kad tokiais atvejais, kai darbo sutartyje tiksliai nenurodyta, dėl kokios darbo funkcijos atlikimo susitarta, ši darbo sutarties sąlyga turi būti nustatyta, aiškinant darbo sutartį, jos turinį. DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos, atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2 straipsnis). Nurodytame straipsnyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo darbo apmokėjimo ir kiti principai. DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Sprendžiant, dėl kokios darbo funkcijos atlikimo susitarta su darbuotoju, atsižvelgtina ne tik į šias sutarčių nuostatų aiškinimo taisykles, DK nustatytą teisinį reglamentavimą (101 straipsnio 1 dalį), bet ir į realiai darbuotojo vykdytas funkcijas, jų atlygintinumą, į tai, kaip šios darbo sutarties turinį suprato sutarties šalys, susiklosčiusią ankstesnę praktiką tarp šalių dėl darbo santykių ir kitas reikšmingas aplinkybes.[4]

Kokiais pagrindais gali būti atšaukiami bendrovių vadovai, nėra nurodyta nei DK, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). Kasacinis teismas nurodė, kad jo praktika suformuota dėl bendrovės vadovų atšaukimo, galiojant 2002 m. DK, kuriame nebuvo įtvirtintas specialus darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas, o darbo santykių pasibaigimo pagrindu buvo nurodoma 124 straipsnio 1 dalis (darbo sutartis baigiasi nutraukus ją šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais), išlieka aktuali ir galiojant DK, nes bendrovės vadovo atšaukimo instituto esmė liko nepakitusi. Kasacinio teismo praktikoje buvo nuosekliai formuojama pozicija, kad įmonės vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka.[5] Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad ABĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ar juridiniai viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju.[6] Kompetentingam organui atšaukus bendrovės vadovą, darbo sutartis su juo nutraukiama DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu.[7] Konkrečiu atveju, spręsdamas dėl kompetentingo organo, turinčio teisę atšaukti miesto plaukimo mokyklos direktorių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto normomis, nurodė, kad yra aiškiai atribota savivaldybės tarybos ir mero kompetencija priimti sprendimus dėl tam tikrų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų. Biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, vadovus atleidžia iš pareigų savivaldybės meras, o švietimo įstaigų vadovų atleidimas iš pareigų priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Apžvelgiamos bylos atveju, siekiant nustatyti subjektą, turintį kompetenciją atleisti Šiaulių plaukimo mokyklos direktorių iš darbo, turi būti nustatytas šios plaukimo mokyklos teisinis statusas, ar ji pripažintina švietimo įstaiga, ar yra sportininkų ugdymo centras. Konstatavęs, kad Šiaulių plaukimo mokykla yra švietimo įstaiga, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas nusprendė, kad Šiaulių plaukimo mokyklos direktorius galėjo būti atšauktas iš pareigų tik Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, bet ne vienašališku Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu (kaip buvo padaryta ginčo atveju), todėl jo atšaukimas iš pareigų buvo pripažintas neteisėtu ir atitinkamas savivaldybės mero potvarkis panaikintas.[8]

Nors DK neįtvirtina įspėjimo termino, kai sutartis su juridinio asmens vadovu nutraukiama DK 104 straipsnio pagrindu, tačiau šalys dėl tokios įspėjimo sąlygos gali susitarti. Darbo sutartyje susitarus dėl papildomų sąlygų, atitinkančių DK 33 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, tos sutarties sąlygos tampa privalomos ir jų turi būti laikomasi. Vienai iš sutarties šalių tokias sąlygas pažeidus, kitos šalies pažeistos teisės turi būti ginamos.[9]

Apibendrinant ginčai dėl atšaukimo iš juridinio asmens vadovo pareigų teisėtumo yra darbo ginčai, nagrinėtini DK nustatyta tvarka. Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, todėl kiekvienu atveju, kai sprendžiami su atitinkamo juridinio asmens vadovo atšaukimu susiję klausimai, reikia analizuoti to juridinio asmens veiklą reglamentuojančius specialius teisės aktus. Darbo sutartyje su juridinio asmens vadovu gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti vadovą įgyvendinimo sąlygų, neprieštaraujančių darbo teisės normoms, pavyzdžiui, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą.