Klaipėdos

APŽVALGA

                                                      PATVIRTINTA                   

                                                      Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to

                                                      2004 m. birželio 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 45

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant Dar­bo ko­dek­so nor­mas,

reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal Dar­bo ko­dek­so

136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, api­ben­dri­ni­mo apžval­ga

Įsi­ga­lio­jus Dar­bo ko­dek­sui, iš es­mės re­for­muo­ta dar­bo tei­sė, nau­jai su­re­gu­liuo­ti dau­ge­lis dar­bo san­ty­kių, įtei­sin­tas vie­nin­gas dar­bo tei­sės ko­di­fi­kuo­tas šal­ti­nis, ku­ria­me ap­jung­tos pa­grin­di­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos tei­sės ak­tų bei Eu­ro­pos so­cia­li­nės char­ti­jos (pa­tai­sy­tos) nuo­sta­tos. Dar­bo ko­dek­so (to­liau – DK) 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ti at­ve­jai, kai darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį apie tai iš anks­to ne­įspė­jęs dar­buo­to­jo, jei­gu jis sis­te­min­gai pa­žei­džia dar­bo draus­mę ar­ba bent vie­ną kar­tą šiurkš­čiai pa­žei­džia dar­bo pa­rei­gas. Nau­do­da­ma­sis šia tei­se, darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­lių, nu­sta­ty­tų DK XVI sky­riu­je. Darb­da­viai šia tei­se nau­do­ja­si daž­nai, to­dėl, at­si­žvel­giant į dar­bo su­tar­čių so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę reikš­mę, jų nu­trau­ki­mo ga­li­mus pa­da­ri­nius, svar­bu, kad to­kį dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mą reg­la­men­tuo­jan­čios tei­sės nor­mos bū­tų aiš­ki­na­mos ir tai­ko­mos tin­ka­mai. Nau­jų­jų DK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mą pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir (ar­ba) 2 punk­tus, tei­sin­gas ir vie­no­das tai­ky­mas yra svar­bus bei ak­tu­a­lus teis­mų prak­ti­kos už­da­vi­nys.

Api­ben­dri­ni­mo tiks­las – iš­si­aiš­kin­ti, ar teis­mai tin­ka­mai aiš­ki­na ir tai­ko DK ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų nor­mas bei ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių nuo­sta­tas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, nu­sta­ty­ti teis­mų da­ro­mas klai­das ir pa­teik­ti teis­mams ati­tin­ka­mų tei­sės nor­mų aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo re­ko­men­da­ci­jas.

Api­ben­dri­ni­mo ap­im­tis ir sta­tis­ti­kos duo­me­nys

Teis­mų bu­vo pa­pra­šy­ta at­siųs­ti iš­nag­ri­nė­tas ci­vi­li­nes by­las, ku­rio­se dar­buo­to­jai, at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, gin­či­jo at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mą, o jei­gu šios ka­te­go­ri­jos by­lo­se pri­im­ti teis­mo pro­ce­si­niai spren­di­mai nė­ra įsi­tei­sė­ję, – ne­įsi­tei­sė­ju­sių pro­ce­si­nių spren­di­mų nuo­ra­šus. Iš vi­so gau­ta 55 by­los, ku­rio­se pri­im­ti pro­ce­si­niai spren­di­mai bu­vo įsi­tei­sė­ję, ir 17 ne­įsi­tei­sė­ju­sių pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo pro­ce­si­nių spren­di­mų. Iš jų ma­ty­ti, kad 48 by­los (67 proc.) bu­vo iš­spręs­tos iš es­mės, 21 by­lo­je (29 proc.) su­da­ry­tos tai­kos su­tar­tys, 2 by­los (3 proc.) nu­trauk­tos ieš­ko­vams at­si­sa­kius nuo ieš­ki­nio, 1 by­lo­je (1 proc.) ieš­ki­nys pa­lik­tas ne­nag­ri­nė­tas. 20 by­lų (42 proc. iš es­mės iš­spręs­tų by­lų) ieš­ki­ni­niai rei­ka­la­vi­mai dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu pa­ten­kin­ti (vi­siš­kai ar iš da­lies), o 28 by­lo­se (58 proc.) – at­mes­ti. Ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­tos 26 by­los, 21 iš jų (81 proc.) pri­im­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai pa­lik­ti iš es­mės ne­pa­keis­ti, o 5 by­lo­se (19 proc.) pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ji spren­di­mai. Ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­tos 9 by­los. Iš jų 5 by­lo­se (56 proc.) ap­skųs­ti pro­ce­si­niai spren­di­mai pa­lik­ti ne­pa­keis­ti, 2 by­lo­se (22 proc.) pa­nai­kin­ti (vi­siš­kai ar iš da­lies) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai ir pa­lik­ti ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai, 1 by­lo­je (11 proc.) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas pa­keis­tas, 1 by­lo­je (11 proc.) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis pa­nai­kin­ta ir by­la per­duo­ta iš nau­jo nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka.

1. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus pa­grin­dai ir tvar­ka

Dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dus reg­la­men­tuo­jan­tis DK 124 straips­nis nu­sta­to, kad dar­bo su­tar­tis pa­si­bai­gia:

1) ją nu­trau­kus DK ir ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais pa­grin­dais;

2) lik­vi­da­vus darb­da­vį be tei­sių pe­rė­mė­jo;

3) dar­buo­to­jui mi­rus.

DK 124 straips­nio 1 punk­tas yra blan­ke­ti­nė tei­sės nor­ma, nu­krei­pian­ti į ki­tus DK straips­nius bei ki­tus įsta­ty­mus, nu­sta­tan­čius dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dus. DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tai nu­sta­to sa­va­ran­kiš­kus dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dus, pa­gal ku­riuos nu­trau­kus dar­bo su­tar­tį ji pa­si­bai­gia (DK 124 straips­nio 1 da­lis).

Nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­te nu­ma­ty­tais pa­grin­dais yra darb­da­vio tei­sė, bet ne pa­rei­ga. Ji įgy­ven­di­na­ma apie tai iš anks­to ne­įspė­jus dar­buo­to­jo (DK 136 straips­nio 3 da­lis), to­dėl ne­tai­ky­ti­nas DK 130 straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą.

DK 136 straips­nio 1, 2 ir 3 da­ly­se nu­sta­ty­ti iš es­mės skir­tin­gi dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo (pa­si­bai­gi­mo) pa­grin­dai, ku­riuos vie­ni­ja tai, kad šiais pa­grin­dais dar­bo su­tar­tis nu­trau­kia­ma (pa­si­bai­gia) be įspė­ji­mo. Nu­trau­kus dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą tai ir tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­ta kaip dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nis pa­grin­das. Vien tik nuo­ro­da į DK 136 straips­nį yra ne­tiks­li ir ne­tei­sin­ga. Taip pat bū­tų ne­tin­ka­mas ir DK 235 straips­nio ar jo 2 da­lies ati­tin­ka­mo punk­to ar­ba DK 237 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to, kaip dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nio pa­grin­do, nu­ro­dy­mas, nes šios tei­sės nor­mos ne­nu­sta­to dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dų. DK 235 straips­nis reg­la­men­tuo­ja šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą, o DK 237 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas nu­sta­to vie­ną iš draus­mi­nių nuo­bau­dų rū­šių.

Do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą jos nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nio pa­grin­do ne­nu­ro­dy­mas ar­ba ne­tiks­lus nu­ro­dy­mas sa­vai­me nė­ra pa­grin­das at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu (DK 10 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 7 da­lis, DK 297 straips­nio 3 da­lis). Gin­čą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo nag­ri­nė­jan­tis teis­mas, nu­sta­tęs, kad do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą jos nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nis pa­grin­das ne­nu­ro­dy­tas ar­ba nu­ro­dy­tas ne­tiks­liai, tu­ri, ne­sant pa­grin­do at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu, spren­di­me įpa­rei­go­ti darb­da­vį (at­sa­ko­vą) iš­tai­sy­ti gin­či­ja­mo at­lei­di­mo iš dar­bo įfor­mi­ni­mo trū­ku­mus nu­ro­dant, ko­kį kon­kre­čiai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nį pa­grin­dą darb­da­vys (at­sa­ko­vas) tu­ri įra­šy­ti (CPK 417 straips­nis).

Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­das su­pran­ta­mas kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis fak­tas ar­ba jų su­dė­tis, ku­riai esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį.

Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, kai yra šių ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis:

a) fak­tas, kad dar­buo­to­jas yra pa­da­ręs dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą;

b) fak­tas, kad dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas pa­da­ry­tas po to, kai dar­buo­to­jui nors kar­tą per pas­ku­ti­niuo­sius dvy­li­ka mė­ne­sių bu­vo skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da;

c) fak­tas, kad dar­buo­to­jui bu­vo pra­neš­ta apie anks­tes­nę draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 240 straips­nio 3 da­lis);

d) fak­tas, kad pa­kar­to­ti­nio dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo įvyk­dy­mo die­ną anks­tes­nė draus­mi­nė nuo­bau­da yra ga­lio­jan­ti;

e) darb­da­vio ini­cia­ty­va.

Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą ja­me nu­sta­ty­tas dvy­li­kos mė­ne­sių ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas nuo tos die­nos, ka­da pa­da­ry­tas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas, už ku­rį dar­buo­to­jas yra at­lei­džia­mas iš dar­bo. Kai dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą dar­bo gin­čus nag­ri­nė­jan­tys or­ga­nai pa­nai­ki­na anks­tes­nes jam (dar­buo­to­jui) skir­tas draus­mi­nes nuo­bau­das, tai bu­vęs at­lei­di­mas iš dar­bo kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip at­lei­di­mas be tei­sė­to pa­grin­do, t. y. ne­tei­sė­tas.

Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, kai yra šių ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis:

a) fak­tas, kad dar­buo­to­jas yra šiurkš­čiai pa­žei­dęs dar­bo pa­rei­gas;

b) darb­da­vio ini­cia­ty­va nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį.

Ši­urkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą reg­la­men­tuo­ja DK 235 straips­nis. Šio straips­nio 1 da­ly­je pa­teik­ta šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo są­vo­ka, o 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas ga­li­mų šiurkš­čių pa­žei­di­mų są­ra­šas, ku­ris nė­ra baig­ti­nis. Kai kon­kre­tus dar­buo­to­jo pa­da­ry­tas pa­žei­di­mas ati­tin­ka įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se nor­mi­niuo­se ar­ba lo­ka­li­niuo­se tei­sės ak­tuo­se, pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­suo­se ir tai­syk­lė­se nu­sta­ty­to šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo su­dė­tį, toks kon­kre­tus pa­žei­di­mas kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas.

Jei­gu kon­kre­čiu at­ve­ju yra ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis, ku­riai esant dar­bo su­tar­tį lei­džia­ma nu­trauk­ti tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą, darb­da­vys tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, pa­gal ku­rį iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų jis nu­trau­kia dar­bo su­tar­tį, ar­ba ga­li dar­bo su­tar­tį nu­trauk­ti abiem šio­je tei­sės nor­mo­je nu­sta­ty­tais pa­grin­dais. Ją nu­trauk­da­mas darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­lių, ku­rias nu­sta­to DK XVI sky­rius ,,Dar­bo draus­mė“.

DK 131 straips­nio 1 da­lis nu­ma­to drau­di­mus darb­da­viui ati­tin­ka­mais at­ve­jais at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tą. At­ve­jai, ka­da darb­da­viui drau­džia­ma at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nė­ra iš­sa­miai nu­ro­dy­ti, juos ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­ti įsta­ty­mai (DK 131 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).

DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti drau­di­mai tai­ky­ti­ni at­si­žvel­giant į DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas, jog įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses ir vyk­dy­da­mi pa­rei­gas darb­da­viai ir dar­buo­to­jai tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les bei veik­ti są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų; drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se. Jei­gu dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui apie ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tiems drau­di­mams tai­ky­ti, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ne­ži­no, tai šį dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo pa­žei­džiant DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tus drau­di­mus (pa­vyz­džiui, lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­piu ar pan.), dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).

Dar­buo­to­jo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­pis pa­gal DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą yra lai­ko­tar­pis, ku­rio me­tu dar­buo­to­jas, ne­pri­klau­so­mai nuo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo at­si­ra­di­mo prie­žas­ties (dėl sa­vo pa­ties li­gos ar jo šei­mos na­rio li­gos ar­ba dėl ki­tų prie­žas­čių) bu­vo lai­ki­nai ne­dar­bin­gas. Šis lai­ko­tar­pis pa­tvir­ti­na­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pa­žy­mo­mis ar pa­žy­mė­ji­mais, iš­duo­tais va­do­vau­jan­tis svei­ka­tos ap­sau­gos bei so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rų 2001 m. ge­gu­žės 28 d. įsa­ky­mu Nr. 307/68 pa­tvir­tin­to­mis Ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų bei nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pa­žy­mė­ji­mų da­vi­mo tai­syk­lė­mis. DK 133 straips­nio 3 da­ly­je ap­ta­ria­mi lai­ko­tar­piai, per ku­riuos dar­buo­to­jas ga­vo vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pą šei­mos na­riui slau­gy­ti ar­ba pa­šal­pą epi­de­mi­nių si­tu­a­ci­jų at­ve­jais, įskai­to­mi į dar­buo­to­jo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­pį DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­to pras­me.

DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tos atos­to­gos, ku­rių me­tu drau­džia­ma dar­buo­to­ją at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tą, su­pran­ta­mos kaip bet ku­rios rū­šies atos­to­gos, nu­ma­ty­tos DK 164, 178 straips­niuo­se.

DK 131 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te var­to­ja­ma są­vo­ka ,,ki­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­rei­gos“ su­pran­ta­ma kaip įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­rei­gos, ku­rias at­lik­ti pa­šauk­tas dar­buo­to­jas tam tik­rą lai­ką ne­ga­li vyk­dy­ti sa­vo funk­ci­jų pa­gal dar­bo su­tar­tį (pa­vyz­džiui, pri­va­lo­mų­jų dar­bų at­li­ki­mas (Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mo 27 straips­nis), da­ly­va­vi­mas liu­dy­to­ju teis­me (CPK 191 straips­nis, BK 83 straips­nio 1 da­lis, 142 straips­nio 1 da­lis) ir ki­ta).

Dar­bo su­tar­tis ne­ga­li bū­ti nu­trauk­ta pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus su nėš­čia mo­te­ri­mi nuo tos die­nos, kai darb­da­viui bu­vo pa­teik­ta me­di­ci­nos pa­žy­ma apie nėš­tu­mą, ir dar vie­ną mė­ne­sį, pa­si­bai­gus nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­goms (DK 132 straips­nio 1 da­lis).

At­lei­di­mas iš dar­bo DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tuo­se nu­sta­ty­tais pa­grin­dais yra draus­mi­nė nuo­bau­da (DK 237 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas), ku­ri ga­li bū­ti tai­ko­ma tik esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui (DK 10 straips­nio 1 da­lis, 136 straips­nio 4 da­lis). Nu­sta­tant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dą ir są­ly­gas, ver­ti­nant dar­buo­to­jo el­ge­sį ir ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą, pri­va­lu lai­ky­tis DK XVI sky­riaus ,,Dar­bo draus­mė“ nor­mų. Jų pri­va­lu lai­ky­tis ir tais at­ve­jais, kai draus­mi­nę nuo­bau­dą ski­ria ko­le­gia­lus or­ga­nas.

2. Dar­buo­to­jų draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­gal DK pa­grin­dai

Dar­buo­to­jų draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė yra vie­na iš tei­si­nės at­sa­ko­my­bės rū­šių. Dar­buo­to­jų draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­das yra dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas (DK 234, 235 straips­niai) ar­ba ati­tin­ka­ma ki­ta pra­žan­ga, jei­gu įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se nor­mi­niuo­se dar­bo tei­sės ak­tuo­se yra nu­sta­ty­ta, kad draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė tai­ko­ma ir už ki­tas ati­tin­ka­mas pra­žan­gas (DK 227 straips­nio 2 da­lis, 236 straips­nis). Dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas yra dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mas ar­ba ne­tin­ka­mas jų vyk­dy­mas dėl dar­buo­to­jo kal­tės (DK 234 straips­nis). Draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę už ki­tas pra­žan­gas nu­sta­to, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­tas, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus 2002 m. spa­lio 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 670 pa­tvir­tin­tas Mui­ti­nės pa­rei­gū­nų eti­kos ko­dek­sas (pa­gal šio ko­dek­so 4 punk­to 1 da­lį ir 5 punk­tą jo nor­mos tai­ko­mos ne tik pa­rei­gū­nams, bet ir ki­tiems mui­ti­nės dar­buo­to­jams, tarp jų ir dir­ban­tiems mui­ti­nė­je pa­gal dar­bo su­tar­tį, ku­rių pa­rei­gy­bių są­ra­šą įsa­ky­mu nu­sta­to mui­ti­nės įstai­gos va­do­vas) ir kt.

Teis­mas, tik­rin­da­mas dar­buo­to­jui pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, pa­tik­ri­na, ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui. Pa­vyz­džiui, kaip ma­ty­ti iš Vil­niaus mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nės by­los L. Ma­lo­muž v. AB ,,Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ (by­los Nr. 2-1720-05/2003) ieš­ko­vas, dir­bęs elek­tri­nių trau­ki­nių ma­ši­nis­tu, bu­vo 2003 m. ko­vo 13 d. įsa­ky­mu at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą už tai, kad 2003 m. va­sa­rio 20 d. be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties ne­at­vy­ko lai­ky­ti pa­kar­to­ti­nai eg­za­mi­no, taip at­si­sa­ky­da­mas at­lik­ti pri­va­lo­mą sau­gų trau­ki­nių eis­mą reg­la­men­tuo­jan­čių nor­mi­nių ak­tų ži­nių pa­tik­ri­ni­mą ir ne­si­lai­ky­da­mas Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 17 punk­to, Tech­ni­nio ge­le­žin­ke­lio nau­do­ji­mo nuo­sta­tų 3.3 punk­to, Vi­daus dar­bo tvar­kos tai­syk­lių 4.1.1 punk­to, Lo­ko­mo­ty­vų bri­ga­dos na­rių pa­rei­gi­nės in­struk­ci­jos 5.1.1 punk­to rei­ka­la­vi­mų bei šiurkš­čiai pa­žeis­da­mas dar­bo pa­rei­gas. Vil­niaus mies­to 3-ia­sis apy­lin­kės teis­mas 2003 m. bir­že­lio 26 d. spren­di­mu pa­ten­ki­no ieš­ko­vo ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu. Teis­mas spren­di­mą mo­ty­va­vo tuo, kad by­lo­je nė­ra duo­me­nų, kad ieš­ko­vas pa­žei­dė Lo­ko­mo­ty­vų bri­ga­dos na­rių pa­rei­gi­nės in­struk­ci­jos 5.1.1 punk­to rei­ka­la­vi­mus. Ne­at­vy­ki­mas į eg­za­mi­ną yra ne dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas. To­kiu veiks­mu yra iš­reiš­kia­ma ieš­ko­vo va­lia tu­rė­ti ar ne­tu­rė­ti ge­bė­ji­mų, rei­ka­lin­gų pa­ves­tam dar­bui at­lik­ti, pa­tvir­ti­ni­mą. To­kio pa­tvir­ti­ni­mo ne­tu­rė­ji­mas nė­ra kal­tas veiks­mas. Ieš­ko­vas ne­pa­da­rė dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo ir tuo, kad ne­si­lai­kė ki­tų įsa­ky­me apie at­lei­di­mą iš dar­bo nu­ro­dy­tų tei­sės ak­tų nuo­sta­tų. Mi­nė­ti tei­sės ak­tai reg­la­men­tuo­ja ieš­ko­vo ge­bė­ji­mų dirb­ti ap­im­tį ir kt., ta­čiau nė vie­na­me iš jų nė­ra nu­sta­ty­ta, kad dar­buo­to­jo ne­at­vy­ki­mas lai­ky­ti eg­za­mi­no yra pri­ly­gi­na­mas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mui. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad nė­ra nu­sta­ty­ti dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo fak­tas ir ieš­ko­vo kal­tė. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. spa­lio 22 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tin­ka­mai iš­aiš­ki­no ir pri­tai­kė ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias ieš­ko­vo draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę. Ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 17 punk­to 4 da­lies nuo­sta­ta, kad dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas lai­ky­ti eg­za­mi­ną lai­ko­mas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu, spren­dė, kad ieš­ko­vas, 2003 m. va­sa­rio 20 d. ne­at­vyk­da­mas į eg­za­mi­ną, pa­žei­dė dar­bo draus­mę. Ta­čiau pri­pa­ži­nu­si, kad ieš­ko­vas ne­at­vy­ko lai­ky­ti eg­za­mi­no dėl pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, bei nu­ro­džiu­si, kad at­sa­ko­vas ne­si­va­do­va­vo draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mo rei­ka­la­vi­mais, ko­le­gi­ja pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ga­lio­ti. To­kie apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos nu­tar­ties mo­ty­vai yra prieš­ta­rin­gi. Pri­pa­ži­nus, kad dar­buo­to­jas ati­tin­ka­mų pa­rei­gų ne­vyk­dė dėl pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, nė­ra pa­grin­do kon­sta­tuo­ti jo kal­tės dėl tų pa­rei­gų ne­vyk­dy­mo bu­vi­mą, taip pat ir dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo bu­vi­mą (DK 234, 235 straips­niai). Draus­mi­nė nuo­bau­da, pa­skir­ta dar­buo­to­jui, kai nė­ra draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­do, ku­rį reg­la­men­tuo­ja DK 235 straips­nis, tu­ri bū­ti pa­nai­ki­na­ma ne kaip pa­skir­ta ne­tin­ka­mai ją pa­rin­kus, o bū­tent kaip pa­skir­ta ne­sant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­do.

Draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė pa­gal dar­bo tei­sę ga­li­ma tik tarp sub­jek­tų, su­si­ju­sių tei­si­niais dar­bo san­ty­kiais. Tai­gi darb­da­vys, jei­gu dar­bo san­ty­kiai tarp dar­buo­to­jo ir darb­da­vio yra pa­si­bai­gę, ne­tu­ri tei­sės tai­ky­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės ir skir­ti draus­mi­nės nuo­bau­dos. Draus­mi­nė nuo­bau­da, pa­skir­ta po to, kai dar­bo san­ty­kiai jau yra pa­si­bai­gę, ver­tin­ti­na kaip ne­tei­sė­ta.

Dar­buo­to­jo draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė yra tik in­di­vi­du­a­li. Ji kon­kre­čiam dar­buo­to­jui ga­li bū­ti tai­ko­ma tik už šio dar­buo­to­jo kal­tus ne­tei­sė­tus veiks­mus ar­ba ne­vei­ki­mą. Dar­buo­to­jo kal­tė, ku­ri ga­li­ma ty­čios ar­ba ne­at­sar­gu­mo for­mo­mis, nė­ra pre­ziu­muo­ja­ma (DK 236 straips­nis).

Teis­me tik­ri­nant dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­grįs­tu­mą, pa­rei­ga įro­dy­ti šio dar­buo­to­jo ne­tei­sė­tų veiks­mų ar­ba ne­vei­ki­mo ir kal­tės bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui.

Dar­buo­to­jo ne­tei­sė­ti veiks­mai ar­ba ne­vei­ki­mas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo at­ve­ju reiš­kia­si dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mu ar­ba ne­tin­ka­mu jų vyk­dy­mu dėl dar­buo­to­jo kal­tės (DK 234 straips­nis).

Dar­buo­to­jai, įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses bei vyk­dy­da­mi pa­rei­gas, tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les bei veik­ti są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų. Drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se (DK 35 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jai, įgy­ven­din­da­mi dar­bo tei­ses ir vyk­dy­da­mi pa­rei­gas, ne­tu­ri pa­žeis­ti ki­tų as­me­nų tei­sių ir įsta­ty­mų sau­go­mų in­te­re­sų (DK 35 straips­nio 2 da­lis).

DK 228 straips­ny­je nu­sta­ty­tos pa­grin­di­nės dar­buo­to­jų pa­rei­gos, ku­rių pri­va­lo lai­ky­tis vi­si dar­buo­to­jai. Dar­buo­to­jas tu­ri pa­rei­gą vyk­dy­ti tik tei­sė­tus darb­da­vio ir ad­mi­nist­ra­ci­jos nu­ro­dy­mus, o ne­vyk­dy­da­mas ne­tei­sė­tų nu­ro­dy­mų, dar­bo draus­mės ne­pa­žei­džia. Darb­da­vys ir jo ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­tu­ri tei­sės rei­ka­lau­ti, kad dar­buo­to­jas at­lik­tų dar­bą, ne­su­lyg­tą dar­bo su­tar­ti­mi (DK 119 straips­nis), iš­sky­rus DK nu­ma­ty­tus at­ve­jus (pa­vyz­džiui, at­ve­jus, nu­ma­ty­tus 120 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se, 121 straips­nio 1 da­ly­je, 122 straips­nio 2 da­ly­je, 123 straips­nio 3 da­ly­je); darb­da­vys ne­ga­li rei­ka­lau­ti, kad dar­buo­to­jas pra­dė­tų dar­bą, jei­gu jis ne­ap­mo­ky­tas ir (ar­ba) ne­inst­ruk­tuo­tas sau­giai dirb­ti (DK 270 straips­nio 1 da­lis) ir kt.

Darb­da­vio tei­sė­to rei­ka­la­vi­mo ne­vyk­dy­mas ver­tin­ti­nas kaip dar­buo­to­jo dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas. Pa­vyz­džiui, kaip ma­ty­ti iš Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nės by­los V. Lau­ri­na­vi­čiū­tė v. UAB ,,SY wi­ring tech­no­lo­gies Lie­tu­va“ (by­los Nr. 2-4105-45/2003) ieš­ko­vė šio­je by­lo­je, be ki­ta ko, gin­či­jo at­sa­ko­vo 2003 m. ba­lan­džio 9 d. įsa­ky­mu jai pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą – pa­pei­ki­mą ir 2003 m. ba­lan­džio 10 d. įsa­ky­mu pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą – at­lei­di­mą iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Draus­mi­nės nuo­bau­dos ieš­ko­vei bu­vo pa­skir­tos taip pat už tai, kad ji 2003 m. ba­lan­džio 7-10 d. at­si­sa­kė vyk­dy­ti tie­sio­gi­nių va­do­vų nu­ro­dy­mus ga­min­ti lai­dų rin­ki­nius PDB ir at­lik­ti tie­sio­gi­nį sa­vo dar­bą. Ieš­ko­vė sa­vo rei­ka­la­vi­mus by­lo­je grin­dė ir tuo, kad ji at­si­sa­kė dirb­ti dar­bą, ne­su­lyg­tą dar­bo su­tar­ty­je, to­dėl jai pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos yra ne­pa­grįs­tos ir ne­tei­sė­tos. Pra­šy­da­ma teis­mą grą­žin­ti į pir­mes­nį dar­bą, ieš­ko­vė pra­šė grą­žin­ti ją į ,,Pas­sa­ger“ rin­ki­nių for­muo­to­jos pa­rei­gas. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­pjū­čio 14 d. spren­di­mu at­me­tė ieš­ko­vės ieš­ki­nio da­lį dėl draus­mi­nių nuo­bau­dų pa­nai­ki­ni­mo ir grą­ži­ni­mo į dar­bą. Teis­mas, at­mes­da­mas tą ieš­ki­nio da­lį, spren­di­mą mo­ty­va­vo tuo, kad ieš­ko­vė dir­bo pas at­sa­ko­vą for­muo­to­ja ir bu­vo ap­mo­ky­ta ga­min­ti bet ku­rį lai­dų rin­ki­nį. At­sa­ko­vo nu­ro­dy­mas ieš­ko­vei ga­min­ti PDB lai­dų rin­ki­nius, ku­riuos anks­čiau ieš­ko­vė bu­vo ne kar­tą ga­mi­nu­si, ne­bu­vo dar­bo są­ly­gų kei­ti­mas. Ieš­ko­vei at­si­sa­kius dirb­ti pa­ves­tą dar­bą, jai pa­grįs­tai 2003 m. ba­lan­džio 9 d. įsa­ky­mu bu­vo pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – pa­pei­ki­mas, o pa­kar­to­ti­nai at­si­sa­kius dirb­ti – 2003 m. ba­lan­džio 10 d. įsa­ky­mu ji pa­grįs­tai bu­vo at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. lap­kri­čio 20 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo da­lį, ku­ria ieš­ki­nio da­lis dėl draus­mi­nių nuo­bau­dų pa­nai­ki­ni­mo ir grą­ži­ni­mo į dar­bą bu­vo at­mes­ta, pa­li­ko ne­pa­keis­tą.

Dar­buo­to­jų pa­rei­gas taip pat ga­li reg­la­men­tuo­ti:

a) ki­tos DK nor­mos (pa­vyz­džiui, DK 99 straips­nio 5 da­lis nu­sta­to dar­buo­to­jo pa­rei­gą pra­dė­ti dirb­ti ki­tą po dar­bo su­tar­ties su­da­ry­mo die­ną, jei­gu ša­lys ne­su­si­ta­rė ki­taip; DK 118 straips­nis – dar­buo­to­jo pa­rei­gą pa­čiam at­lik­ti pa­ves­tą dar­bą);

b) ki­ti įsta­ty­mai (pa­vyz­džiui, Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo (2003 m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1672 re­dak­ci­ja) 33 straips­nis reg­la­men­tuo­ja dar­buo­to­jų pa­rei­gas sau­gių ir svei­kų dar­bo są­ly­gų su­da­ry­mo sri­ty­je; Švie­ti­mo įsta­ty­mo (2003 m. bir­že­lio 17 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1630 re­dak­ci­ja) 49 straips­nio 2 da­lis – mo­ky­to­jo pa­rei­gas; Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo (2002 m. bir­že­lio 11 d. įsta­ty­mo Nr. IX-945 re­dak­ci­ja) 39 straips­nio 5 da­lis – moks­li­nin­kų ir ki­tų ty­rė­jų pa­rei­gas);

c) ki­ti nor­mi­niai tei­sės ak­tai (pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­tas, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus 2002 m. spa­lio 18 d. įsa­ky­mu Nr. 670 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mui­ti­nės pa­rei­gū­nų eti­kos ko­dek­sas);

d) lo­ka­li­niai tei­sės ak­tai: dar­bo tvar­kos tai­syk­lės (DK 230 straips­nis), pa­rei­gy­bės ap­ra­šy­mai ir nuo­sta­tai (DK 232 straips­nis), įmo­nės dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos nor­mi­niai tei­sės ak­tai (DK 264 straips­nio 3, 4 da­lys, 274 straips­nio 2 da­lis), ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis ir ki­ti;

e) pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sai, tai­syk­lės (pa­vyz­džiui, Au­di­to­rių pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sas, Tur­to ver­tin­to­jo pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sas ir kt.).

Jei­gu dar­bo­vie­tė­je yra dar­buo­to­jų at­sto­vai (DK 19 straips­nis), tai darb­da­vys, prieš tvir­tin­da­mas dar­bo tvar­kos tai­syk­les, pri­va­lo jas su­de­rin­ti su dar­buo­to­jų at­sto­vais (DK 23 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas, 230 straips­nis). Su­de­ri­ni­mas DK 230 straips­nio pras­me su­pran­ta­mas kaip dar­buo­to­jų at­sto­vų su­ti­ki­mas su pa­reng­tu dar­bo tvar­kos tai­syk­lių pro­jek­tu. Jei­gu dar­buo­to­jų at­sto­vai ig­no­ruo­ja darb­da­vio krei­pi­mą­si, vil­ki­na spren­di­mo pri­ėmi­mą ar­ba ne­su­tin­ka su darb­da­vio pa­reng­tu dar­bo tvar­kos tai­syk­lių pro­jek­tu ir šių ne­su­ta­ri­mų ne­pa­vyks­ta iš­spręs­ti de­ry­bo­mis, darb­da­vys tu­ri tei­sę kreip­tis teis­mi­nės gy­ny­bos, pa­vyz­džiui, su ieš­ki­niu dėl lei­di­mo pa­tvir­tin­ti jo pa­reng­tas dar­bo tvar­kos tai­syk­les (DK 23 straips­nio 2 da­lis, 295 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tas). Rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu, darb­da­vys tu­ri tei­sę pa­tvir­tin­ti dar­bo tvar­kos tai­syk­les be de­ri­ni­mo su dar­buo­to­jų at­sto­vais.

Su­da­ry­da­mas dar­bo su­tar­tį, darb­da­vys ar­ba jo įga­lio­tas as­muo pri­va­lo su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su jo bū­si­mo dar­bo są­ly­go­mis, ko­lek­ty­vi­ne su­tar­ti­mi, dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­mis, ki­tais dar­bo­vie­tė­je ga­lio­jan­čiais ak­tais, reg­la­men­tuo­jan­čiais jo dar­bą (DK 99 straips­nio 4 da­lis). Ši pa­rei­ga taip pat ap­ima dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mą su jo dar­bo funk­ci­jo­mis ir ki­to­mis bū­ti­no­sio­mis dar­bo su­tar­ties są­ly­go­mis (DK 95 straips­nio 1, 2 da­lys). Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to, kad dar­buo­to­jas tu­ri bū­ti su­pa­žin­din­tas pa­si­ra­šy­ti­nai, ta­čiau pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti su­pa­žin­di­ni­mo fak­to bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), ku­ris to­kiam fak­tui įro­dy­ti ga­li pa­nau­do­ti vi­sas CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­tas įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nes.

Jei­gu dar­bo san­ty­kiams tę­sian­tis dar­buo­to­jo dar­bo są­ly­gos yra pa­kei­čia­mos ar­ba pa­kei­čia­mi jo dar­bą reg­la­men­tuo­jan­tys dar­bo­vie­tė­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai, darb­da­vys tu­ri pa­rei­gą su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su to­kiais pa­kei­ti­mais (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Darb­da­vys taip pat pri­va­lo su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su įmo­nės dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos vie­ti­niais (lo­ka­li­niais) nor­mi­niais tei­sės ak­tais, dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos nor­mi­niais tei­sės ak­tais. Su šiais tei­sės ak­tais dar­buo­to­jai pri­va­lo bū­ti su­pa­žin­din­ti pa­si­ra­šy­ti­nai (DK 264 straips­nio 3 da­lis). Esant gin­čui teis­me, ap­lin­ky­bė, kad dar­buo­to­jas bu­vo su­pa­žin­din­tas su šiais tei­sės ak­tais, ga­li bū­ti pa­tvir­tin­ta tik ra­šy­ti­niais įro­dy­mais, ku­riuo­se už­fik­suo­tas dar­buo­to­jo pa­si­ra­šy­mas apie jo su­pa­žin­di­ni­mą su mi­nė­tais ak­tais (DK 264 straips­nio 3 da­lis, CPK 177 straips­nio 4 da­lis).

Jei­gu darb­da­vys ne­įvyk­do sa­vo pa­rei­gos su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su jo pa­rei­go­mis ir dar­buo­to­jas dėl ne­ži­no­ji­mo ne­at­lie­ka ar­ba ne­tin­ka­mai at­lie­ka tam tik­ras pa­rei­gas, šie dar­buo­to­jo veiks­mai ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip kal­ti ir ne­ga­li bū­ti draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­das.

Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta, kai dar­buo­to­jas vie­ną kar­tą šiurkš­čiai pa­žei­džia dar­bo pa­rei­gas. Šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą reg­la­men­tuo­ja DK 235 straips­nis. Šio straips­nio 1 da­ly­je pa­teik­ta šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo są­vo­ka, o 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas ga­li­mų šiurkš­čių pa­žei­di­mų są­ra­šas, ku­ris nė­ra baig­ti­nis. Kai kon­kre­tus dar­buo­to­jo pa­da­ry­tas pa­žei­di­mas ati­tin­ka įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se nor­mi­niuo­se ar­ba lo­ka­li­niuo­se tei­sės ak­tuo­se, pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­suo­se ir tai­syk­lė­se nu­sta­ty­to šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo su­dė­tį, toks kon­kre­tus pa­žei­di­mas kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas.

Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) ne­leis­ti­nas el­ge­sys su lan­ky­to­jais ir in­te­re­san­tais;

b) ki­ti veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir lais­ves.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja yra vien­ti­sas ir tie­sio­giai tai­ko­mas ak­tas (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 6 straips­nio 1 da­lis). Kon­sti­tu­ci­jo­je yra api­brėž­tos tei­sės ir lais­vės, ku­rios tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ja­mos as­me­nims, esan­tiems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ju­ris­dik­ci­jo­je. To­dėl DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­to nuo­sta­ta, kad šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­mi ki­ti veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses, at­si­žvel­giant į jos tiks­lus, aiš­kin­ti­na taip, kad šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­mi ki­ti veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir lais­ves (DK 10 straips­nis).

Ne­leis­ti­nu el­ge­siu ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas ne bet koks ne­tin­ka­mas el­ge­sys. Ne­leis­ti­nas el­ge­sys su lan­ky­to­jais ar in­te­re­san­tais DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to pras­me pa­pras­tai su­pran­ta­mas kaip toks dar­buo­to­jo el­ge­sys dar­be su lan­ky­to­jais ar in­te­re­san­tais, ku­riuo šiurkš­čiai pa­žei­džia­mos tie­sio­giai šio dar­buo­to­jo dar­bą reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tos ar­ba šiurkš­čiai nu­si­žen­gia­ma dar­bo pa­rei­goms ar nu­sta­ty­tai tvar­kai. Ap­ta­ria­mo­jo pa­žei­di­mo sub­jek­tas yra dar­buo­to­jas, ku­ris pa­gal sa­vo dar­bo funk­ci­jų po­bū­dį bet ko­kia for­ma (pa­vyz­džiui, žo­džiu ir kt.) kon­tak­tuo­ja su tre­čiai­siais as­me­ni­mis (lan­ky­to­jais, in­te­re­san­tais, pir­kė­jais ir pan.). Dar­buo­to­jo ne­leis­ti­nas el­ge­sys su lan­ky­to­jais ar in­te­re­san­tais ga­li bū­ti lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar el­gia­ma­si tie­sio­giai lan­ky­to­jų ar in­te­re­san­tų aki­vaiz­do­je, ar ben­drau­jant su jais te­le­fo­nu, ar nag­ri­nė­jant šių as­me­nų pra­šy­mus bei skun­dus, ar ki­to­kiu bū­du.

Veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir lais­ves, pa­pras­tai su­pran­ta­mi kaip veiks­mai, ku­riais pa­žei­džia­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tos žmo­gaus tei­sės ir lais­vės, pa­vyz­džiui, tei­sės į žmo­gaus as­mens, pri­va­taus gy­ve­ni­mo, nuo­sa­vy­bės, būs­to ne­lie­čia­mu­mą, lais­vė reikš­ti įsi­ti­ki­ni­mus ar kt. To­kie dar­bo­vie­tė­je ar ki­to­je vie­to­je, ku­rio­je dar­buo­to­jas yra dėl dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo, dar­buo­to­jo at­lik­ti veiks­mai ga­li bū­ti lai­ko­mi šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, kie­no – lan­ky­to­jo, in­te­re­san­to ar ki­to as­mens – at­žvil­giu tie veiks­mai at­lik­ti, pa­vyz­džiui, sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jų ne­tei­sė­tas įsi­bro­vi­mas į gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, in­for­ma­ci­jos apie žmo­gaus pri­va­tų gy­ve­ni­mą at­sklei­di­mas ir kt.

Pa­žy­mė­ti­na, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2002 m. rug­sė­jo 25 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1491 yra pa­tvir­tin­ta Pi­lie­čių ir ki­tų as­me­nų ap­tar­na­vi­mo vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se pa­vyz­di­nė tvar­ka, pa­ves­ta vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir ki­toms vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ir įstai­goms, iš­sky­rus nu­ta­ri­mo 3 punk­te nu­ro­dy­tas ins­ti­tu­ci­jas ir įstai­gas, pa­reng­ti ir pri­im­ti ati­tin­ka­mus sa­vo tei­sės ak­tus, taip pat re­ko­men­duo­ta (nu­ta­ri­mo 3 punk­tas) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui at­skai­tin­goms vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms, sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms ir įstai­goms, vi­suo­me­ni­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ki­tiems vie­šie­siems ju­ri­di­niams as­me­nims, ap­tar­nau­jant pi­lie­čius ir ki­tus as­me­nis, nag­ri­nė­jant jų pra­šy­mus ir skun­dus, va­do­vau­tis šio nu­ta­ri­mo pa­tvir­tin­ta tvar­ka.

Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pažei­di­mu lai­ko­ma:

a) vals­ty­bės, tar­ny­bos, ko­mer­ci­nių ar tech­no­lo­gi­nių pa­slap­čių at­sklei­di­mas;

b) vals­ty­bės, tar­ny­bos, ko­mer­ci­nių ar tech­no­lo­gi­nių pa­slap­čių pra­ne­ši­mas kon­ku­ruo­jan­čiai įmo­nei.

Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių są­vo­kas pa­tei­kia, jas su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos įslap­ti­ni­mo, sau­go­ji­mo, nau­do­ji­mo ir pan. pa­grin­di­nius rei­ka­la­vi­mus reg­la­men­tuo­ja Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­mas (1999 m. lap­kri­čio 25 d. įsta­ty­mas Nr. VIII-1443, 2003 m. gruo­džio 16 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1908 re­dak­ci­ja). Pa­gal šio įsta­ty­mo 2 straips­nio 2 da­lį vals­ty­bės pa­slap­tis – šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka įslap­tin­ta po­li­ti­nė, ka­ri­nė, žval­gy­bos, kontr­žval­gy­bos, tei­sė­sau­gos, moks­lo ir tech­ni­kos in­for­ma­ci­ja, ku­rios pra­ra­di­mas ar­ba ne­tei­sė­tas at­sklei­di­mas ga­li su­kel­ti grės­mę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­ve­re­ni­te­tui, te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mui, gy­ny­bi­nei ga­liai, pa­da­ry­ti ža­los vals­ty­bės in­te­re­sams, su­kel­ti pa­vo­jų žmo­gaus gy­vy­bei. Įsta­ty­mo 2 straips­nio 3 da­ly­je nu­ro­dy­ta, kad tar­ny­bos pa­slap­tis – šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka įslap­tin­ta po­li­ti­nė, ka­ri­nė, eko­no­mi­nė, tei­sė­sau­gos, moks­lo ir tech­ni­kos in­for­ma­ci­ja, ku­rios pra­ra­di­mas ar­ba ne­tei­sė­tas at­sklei­di­mas ga­li pa­kenk­ti vals­ty­bės ar jos ins­ti­tu­ci­jų in­te­re­sams ar­ba su­da­ry­ti prie­lai­das ne­tei­sė­tam vals­ty­bės pa­slap­tį su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mui, su­kel­ti pa­vo­jų žmo­gaus svei­ka­tai.

Ko­mer­ci­nės pa­slap­ties są­vo­ka pa­teik­ta CK 1.116 straips­nio 1 da­ly­je, ku­rio­je nu­sta­ty­ta, kad in­for­ma­ci­ja lai­ko­ma ko­mer­ci­ne (ga­my­bi­ne) pa­slap­ti­mi, jei­gu tu­ri tik­rą ar po­ten­cia­lią ko­mer­ci­nę (ga­my­bi­nę) ver­tę dėl to, kad jos ne­ži­no tre­tie­ji as­me­nys ir ji ne­ga­li bū­ti lais­vai pri­ei­na­ma dėl šios in­for­ma­ci­jos sa­vi­nin­ko ar ki­to as­mens, ku­riam sa­vi­nin­kas ją yra pa­ti­kė­jęs, pro­tin­gų pa­stan­gų iš­sau­go­ti jos slap­tu­mą. In­for­ma­ci­ją, ku­ri ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma ko­mer­ci­ne (ga­my­bi­ne) pa­slap­ti­mi, nu­sta­to įsta­ty­mai. Tech­no­lo­gi­nė pa­slap­tis yra vie­na iš in­for­ma­ci­jos, su­da­ran­čios ko­mer­ci­nę pa­slap­tį, rū­šių. Darb­da­vys, at­si­žvelg­da­mas į įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mus bei įver­ti­nęs tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją, ga­li pats nu­spręs­ti, ko­kia jo tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja lai­ky­ti­na ko­mer­ci­ne ar­ba tech­no­lo­gi­ne pa­slap­ti­mi. Pa­vyz­džiui, Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo (2000 m. lie­pos 13 d. įsta­ty­mo Nr. VIII-1835, 2003 m. gruo­džio 11 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1889 re­dak­ci­ja) 34 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad ben­dro­vės val­dy­ba nu­sta­to in­for­ma­ci­ją, ku­ri lai­ko­ma ben­dro­vės ko­mer­ci­ne (ga­my­bi­ne) pa­slap­ti­mi; ko­mer­ci­ne (ga­my­bi­ne) pa­slap­ti­mi ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma in­for­ma­ci­ja, ku­ri pa­gal šį ir ki­tus įsta­ty­mus tu­ri bū­ti vie­ša. Ko­kia in­for­ma­ci­ja su­da­ro kon­kre­taus sub­jek­to ko­mer­ci­nę ar­ba tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį, nu­sta­to­ma pa­gal to sub­jek­to (jo ati­tin­ka­mo or­ga­no) spren­di­mus dėl ati­tin­ka­mos in­for­ma­ci­jos pri­pa­ži­ni­mo to­kia pa­slap­ti­mi ir ėmi­mą­si prie­mo­nių iš­sau­go­ti jos slap­tu­mą, taip pat pa­gal tai, ar įsta­ty­mai to­kios in­for­ma­ci­jos ne­pri­ski­ria prie vie­šos in­for­ma­ci­jos, ku­ri ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma ko­mer­ci­ne ar­ba tech­no­lo­gi­ne pa­slap­ti­mi. Kad bū­tų pri­pa­žin­ta, jog dar­buo­to­jas, at­skleis­da­mas ko­mer­ci­nę ar­ba tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį, pa­da­rė šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą, bū­ti­na nu­sta­ty­ti, kad jis bu­vo su­pa­žin­din­tas, jog ati­tin­ka­mo po­bū­džio in­for­ma­ci­ja yra pri­pa­žin­ta su­da­ran­čia ko­mer­ci­nę ar­ba tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį.

Kon­ku­ruo­jan­čios įmo­nės (kon­ku­ren­tai) DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­to pras­me su­pran­ta­mos taip pat kaip ir pa­gal Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo (1999 m. ko­vo 23 d. įsta­ty­mo Nr. VIII-1099) 3 straips­nio 9 da­lį, t. y. kaip ūkio sub­jek­tai, ku­rie to­je pa­čio­je ati­tin­ka­mo­je rin­ko­je su­si­du­ria ar­ba ga­li su­si­dur­ti su tar­pu­sa­vio kon­ku­ren­ci­ja.

Pa­slap­ties at­sklei­di­mas pa­pras­tai su­pran­ta­mas kaip dar­buo­to­jo, ku­riam pa­slap­tis bu­vo pa­ti­kė­ta ar­ba ži­no­ma dėl dar­bo, vei­ki­mas ar­ba ne­vei­ki­mas, dėl ku­rio pa­slap­tis tam­pa ži­no­ma bent vie­nam as­me­niui, ne­tu­rin­čiam tei­sės su ta pa­slap­ti­mi su­si­pa­žin­ti. Šis pa­žei­di­mas ga­li bū­ti pa­da­ro­mas tiek ty­čia, tiek ir dėl ne­at­sar­gu­mo.

Pa­slap­ties pra­nešimas kon­ku­ruo­jan­čiai įmo­nei – tai ati­tin­ka­mų duo­me­nų per­da­vi­mas žo­džiu, raš­tu, tech­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis, pa­tei­kiant su­si­pa­žin­ti ir pan., taip pat tam tik­rų daik­tų per­da­vi­mas, per­siun­ti­mas, pa­ro­dy­mas ir pan. Šis pa­žei­di­mas pa­da­ro­mas ty­či­niais veiks­mais.

Pa­gal CK 1.116 straips­nio 4 da­lį as­muo, at­sklei­dęs ko­mer­ci­nę (ga­my­bi­nę) pa­slap­tį, ga­li bū­ti at­leis­tas nuo at­sa­ko­my­bės, jei­gu įro­do, kad pa­slap­ties at­sklei­di­mas pa­tei­si­na­mas vi­suo­me­nės sau­gu­mo in­te­re­sais. DK 36 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad dar­bo tei­ses sau­go įsta­ty­mai, iš­sky­rus at­ve­jus, kai jos įgy­ven­di­na­mos prieš­ta­rau­jant jų pa­skir­čiai, vi­suo­me­nės in­te­re­sams, tai­kiam dar­bui, ge­riems pa­pro­čiams ar vi­suo­me­nės mo­ra­lės prin­ci­pams. Tuo re­mian­tis bei va­do­vau­jan­tis CK 1.1 straips­nio 3 da­li­mi da­ry­ti­na iš­va­da, kad ko­mer­ci­nės ar­ba tech­no­lo­gi­nės pa­slap­ties at­sklei­di­mas ga­li bū­ti pa­tei­si­na­mas vi­suo­me­nės sau­gu­mo in­te­re­sais. Ją at­sklei­du­siam dar­buo­to­jui ne­ga­li bū­ti tai­ko­ma draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė, jei­gu jis įro­do, kad pa­slap­ties at­sklei­di­mas pa­tei­si­na­mas vi­suo­me­nės sau­gu­mo in­te­re­sais. Dar­buo­to­jas tu­rė­tų įro­dy­ti, ko­kia re­a­li grės­mė žmo­nių gy­vy­bei, svei­ka­tai, tur­tui yra pa­ša­lin­ta jam at­sklei­dus ko­mer­ci­nę ar tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį, ar­ba ko­kia re­a­li grės­mė ir ko­kiu bū­du bū­tų ki­lu­si mi­nė­toms ver­ty­bėms, jei­gu jis ne­bū­tų at­sklei­dęs pa­slap­ties.

In­for­ma­ci­ja pri­pa­žįs­ta­ma pro­fe­si­ne pa­slap­ti­mi, jei­gu ją pa­gal įsta­ty­mus ar su­tar­tį pri­va­lo sau­go­ti tam tik­ros pro­fe­si­jos as­me­nys (ad­vo­ka­tai, gy­dy­to­jai, au­di­to­riai ir kt.) (CK 1.116 straips­nio 5 da­lis). Šią in­for­ma­ci­ją tie as­me­nys gau­na at­lik­da­mi jiems įsta­ty­mų ar su­tar­čių nu­ma­ty­tas pa­rei­gas. Jei­gu in­for­ma­ci­ja, su­da­ran­ti pro­fe­si­nę pa­slap­tį, yra pri­pa­žin­ta ati­tin­ka­mo ją ga­vu­sio sub­jek­to (pa­vyz­džiui, no­ta­rų kon­to­ros) ko­mer­ci­ne pa­slap­ti­mi, tai jos at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas) dar­bo tei­sės pras­me kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas – ko­mer­ci­nės pa­slap­ties at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas). Ki­tu at­ve­ju pro­fe­si­nės pa­slap­ties at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas) ne­kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas. Jei­gu jos at­sklei­di­mu (pra­ne­ši­mu) tie­sio­giai pa­žei­džia­mos žmo­gaus kon­sti­tu­ci­nės tei­sės ir lais­vės (pa­vyz­džiui, in­for­ma­ci­jos apie žmo­gaus pri­va­tų gy­ve­ni­mą at­sklei­di­mas), tai lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą, ki­tais at­ve­jais – pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tą. Jei­gu as­me­nys, ku­rie pa­gal įsta­ty­mus ar su­tar­tį pri­va­lo sau­go­ti pro­fe­si­nę pa­slap­tį, dir­ba ne dar­bo su­tar­ties pa­grin­du, tai jiems at­sklei­dus (pra­ne­šus) pro­fe­si­nę pa­slap­tį tai­ko­mos ki­to­kios at­sa­ko­my­bės rū­šys, nu­ma­ty­tos ne DK.

Ban­ko pa­slap­tį, ku­rią reg­la­men­tuo­ja CK 6.925 straips­nis, Ban­kų įsta­ty­mo (2004 m. ko­vo 30 d. įsta­ty­mas Nr. IX-2085) 55 straips­nis, su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas) kva­li­fi­kuo­ti­nas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą tik tuo at­ve­ju, jei­gu ši in­for­ma­ci­ja pri­pa­žin­ta to ban­ko ko­mer­ci­ne pa­slap­ti­mi. Ki­tais at­ve­jais in­for­ma­ci­jos, ku­ri yra ban­ko pa­slap­tis, at­sklei­di­mas (pra­ne­ši­mas) ga­li bū­ti lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ati­tin­ka­mai pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 ar­ba 11 punk­tus.

Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) da­ly­va­vi­mas ne­dar­bi­nė­je ar­ba dar­bi­nė­je veik­lo­je, taip pa­žei­džiant įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se nor­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se, dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­se, ko­lek­ty­vi­nė­je ar­ba dar­bo su­tar­ty­je nu­sta­ty­tus ap­ri­bo­ji­mus;

b) da­ly­va­vi­mas ne­dar­bi­nė­je ar­ba dar­bi­nė­je veik­lo­je, ku­ri pa­gal įsta­ty­mų, ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų, dar­bo tvar­kos tai­syk­lių, ko­lek­ty­vi­nės ar dar­bo su­tar­ties nuo­sta­tas ne­su­de­ri­na­ma su dar­bo funk­ci­jo­mis.

Pa­vyz­džiui, ap­ta­ria­ma­sis pa­žei­di­mas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas, kai au­di­to įmo­nė­je dir­ban­tis au­di­to­rius pa­žei­džia Au­di­to įsta­ty­mo 27 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tą drau­di­mą dirb­ti ar ei­ti ki­tas mo­ka­mas pa­rei­gas ki­to­se įmo­nė­se, iš­sky­rus dar­bą Au­di­to­rių rū­muo­se, pro­fe­si­nė­se au­di­to­rių aso­cia­ci­jo­se, taip pat moks­li­nį, kū­ry­bi­nį ar­ba pe­da­go­gi­nį dar­bą; kai pe­da­go­gas da­ly­vau­ja veik­lo­je, ne­su­de­ri­na­mo­je su ge­ra mo­ra­le.

Ap­ta­ria­mo­jo šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo kon­sta­ta­vi­mas ga­li­mas, kai dar­buo­to­jas nu­sta­ty­tus ap­ri­bo­ji­mus pa­žei­džia ar­ba da­ly­vau­ja veik­lo­je, ne­su­de­ri­na­mo­je su dar­bo funk­ci­jo­mis, tiek dar­bo, tiek ir ne dar­bo me­tu, iš­sky­rus įsta­ty­mų, ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų, dar­bo tvar­kos tai­syk­lių, ko­lek­ty­vi­nių ar dar­bo su­tar­čių nu­ma­ty­tas iš­im­tis. Pa­vyz­džiui, jei­gu dar­buo­to­jas pa­žei­džia dar­bo su­tar­ty­je su­lyg­tą są­ly­gą ne­dirb­ti kon­ku­ruo­jan­čio­je įmo­nė­je, tai to­kios dar­bo su­tar­ties są­ly­gos pa­žei­di­mas ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas, nu­ma­ty­tas DK 235 straips­nio 2 da­lies 3 punk­te.

Esant gin­čui teis­me, šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą fak­tas pa­pras­tai ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mas vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­je nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis, ta­čiau dar­buo­to­jo da­ly­va­vi­mo veik­lo­je, ku­rio­je yra nu­si­kal­ti­mo ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­gi­mo ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo su­dė­tis, fak­tas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas tik ta­da, kai to­kia dar­buo­to­jo vei­ka yra nu­sta­ty­ta kom­pe­ten­tin­go or­ga­no do­ku­men­tu, pa­vyz­džiui, įsi­tei­sė­ju­siu ap­kal­ti­na­muo­ju nuosp­ren­džiu, įsi­tei­sė­ju­siu spren­di­mu (nu­ta­ri­mu, nuosp­ren­džiu) at­leis­ti as­me­nį nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­re­a­bi­li­tuo­jan­čiais pa­grin­dais (BK 36-40 straips­niai, 93 straips­nis), įsi­tei­sė­ju­siu nu­ta­ri­mu skir­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę nuo­bau­dą (CPK 177 straips­nio 4 da­lis).

Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) pa­si­nau­do­ji­mas pa­rei­go­mis, sie­kiant gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba dėl ki­to­kių as­me­ni­nių pa­ska­tų;

b) sa­va­va­lia­vi­mas;

c) biu­ro­kratizmas.

Dar­buo­to­jo pa­si­nau­do­ji­mas pa­rei­go­mis, sie­kiant gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba dėl ki­to­kių as­me­ni­nių pa­ska­tų, reiš­kia­si tuo, kad dar­buo­to­jas for­ma­liai vei­kia vyk­dy­da­mas sa­vo dar­bo funk­ci­jas, ta­čiau iš tik­rų­jų jo veik­la yra ne­su­de­ri­na­ma su tais tiks­lais ir už­da­vi­niais, ku­riems re­a­li­zuo­ti yra su juo su­da­ry­ta dar­bo su­tar­tis, ja (dar­buo­to­jo veik­la) pa­žei­džia­mi tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pai, sie­kia­ma ne vyk­dy­ti pa­ves­tas dar­bo funk­ci­jas, o, pri­si­den­giant jų vyk­dy­mu, vei­kia­ma sie­kiant iš darb­da­vio ar ki­tų as­me­nų gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba ki­tų as­me­ni­nių pa­ska­tų re­a­li­za­vi­mo tiks­lu. Tai ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių nau­do­ji­mas ne pa­gal pa­skir­tį, jų nau­do­ji­mas as­me­ni­nių po­rei­kių ten­ki­ni­mui, su­ma­ži­ni­mas ar pa­di­di­ni­mas pa­da­ry­to dar­bo ap­im­čių, įkai­nių ir pan. Šis pa­žei­di­mas ga­li bū­ti pa­da­ro­mas tiek ak­ty­viais dar­buo­to­jo veiks­mais, tiek ir ne­vei­ki­mu, dar­buo­to­jo kal­tės for­ma – ty­čia. Ne­tei­sė­tos pa­ja­mos šios nor­mos pras­me tu­ri bū­ti su­pran­ta­mos kaip bet ko­kia ne­tei­sė­ta tur­ti­nė nau­da (pi­ni­gai, daik­tai, tur­ti­nės rei­ka­la­vi­mo tei­sės ir pan.). Ki­tos as­me­ni­nės pa­ska­tos – tai vi­si as­me­ni­niai dar­buo­to­jo vei­ki­mo (ne­vei­ki­mo) mo­ty­vai (pa­vyz­džiui, kerš­tas, pa­vy­das, sie­ki­mas nu­slėp­ti dar­bo trū­ku­mus, ne­tei­sė­tas pa­slau­gų tei­ki­mas ir t. t.). Šio pa­žei­di­mo kon­sta­ta­vi­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar bu­vo re­a­liai pa­siek­ti tie tiks­lai, ku­rių dar­buo­to­jas sie­kė pa­si­nau­do­da­mas pa­rei­go­mis.

Jei­gu dar­buo­to­jas, pa­si­nau­do­da­mas pa­rei­go­mis, įvyk­do vei­kas, tu­rin­čias va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo ar ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo po­žy­mių, tai lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tą, o ne pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tą. Šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas – dar­buo­to­jo pa­si­nau­do­ji­mas pa­rei­go­mis, sie­kiant gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau – nuo DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­te nu­ma­ty­to pa­žei­di­mo – ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo – ga­li bū­ti at­ski­ria­mas pa­gal tai, kad pas­ta­ro­jo pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo at­ve­ju yra ar­ba sie­kia­ma, kad bū­tų tam tik­ras su­si­ta­ri­mo ele­men­tas tarp dar­buo­to­jo, iman­čio ne­tei­sė­tą at­ly­gi­ni­mą, ir jį duo­dan­čio as­mens.

Sa­va­va­lia­vi­mo są­vo­ka DK ir ki­tuo­se dar­bo įsta­ty­muo­se nė­ra at­skleis­ta. Žo­dis sa­va­va­liau­ti reiš­kia ,,sa­va­va­liš­kai elg­tis“ (Da­bar­ti­nės lie­tu­vių kal­bos žo­dy­nas, Vil­nius, 1993, p. 680). DK 235 straips­nio 2 da­lies 4 punk­to pras­me sa­va­va­lia­vi­mas aiš­kin­ti­nas kaip aki­vaiz­dus tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos pa­rei­gų vyk­dy­mo ar­ba tei­sių įgy­ven­di­ni­mo tvar­kos ne­pai­sy­mas. Tai ga­lė­tų bū­ti, pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jo vei­ki­mas aki­vaiz­džiai ir ne­pa­tei­si­na­mai ne­pai­sant nu­sta­ty­tos jo kom­pe­ten­ci­jos, veiks­mų at­li­ki­mas ig­no­ruo­jant pri­va­lo­mą jų at­li­ki­mo tvar­ką ir pan.

Biu­ro­kratizmas – rei­ka­lo es­mės au­ko­ji­mas dėl for­ma­lu­mų, kan­ce­lia­riš­ku­mas (Tarp­tau­ti­nių žo­džių žo­dy­nas, Vil­nius, 2001, p. 147). Biu­ro­kratizmo są­vo­ka Sei­mo kon­tro­lie­rių įsta­ty­mo pras­me yra at­skleis­ta įsta­ty­mo 2 straips­nio 3 da­ly­je (1998 m. gruo­džio 3 d. įsta­ty­mas Nr. VIII-950). Biu­ro­kratizmas DK 25 straips­nio 2 da­lies 4 punk­to pras­me aiš­kin­ti­nas kaip ati­tin­ka­mas pa­rei­gas ei­nan­čio ir or­ga­ni­za­ci­nes, tvar­ko­mą­sias ar ūki­nes-ad­mi­nist­ra­ci­nes funk­ci­jas at­lie­kan­čio dar­buo­to­jo vei­ka, kai vie­to­je rei­ka­lų spren­di­mo iš es­mės sis­te­min­gai lai­ko­ma­si ne­rei­ka­lin­gų ar iš­gal­vo­tų for­ma­lu­mų, ne­pa­grįs­tai at­si­sa­ko­ma spręs­ti jo kom­pe­ten­ci­jai pri­skir­tus klau­si­mus, vil­ki­na­ma pri­im­ti spren­di­mus ar­ba at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas bei ki­taip blo­gai ar ne­tin­ka­mai vyk­do­mos sa­vo or­ga­ni­za­ci­nės, tvar­ko­mo­sios ar ūki­nės-ad­mi­nist­ra­ci­nės funk­ci­jos (at­si­sa­ko­ma in­for­muo­ti as­me­nį apie jo tei­ses, są­mo­nin­gai pa­tei­kia­mas klai­di­nan­tis ar­ba ne­tin­ka­mas pa­ta­ri­mas ir t. t.), ne­vyk­do­mi ar­ba blo­gai vyk­do­mi įsta­ty­mai ir ki­ti tei­sės ak­tai. Šio pa­žei­di­mo sub­jek­tai ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­nai, struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių va­do­vai ir kt.

Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) mo­te­rų ir vy­rų ly­gių tei­sių pa­žei­di­mas;

b) sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas prie ben­dra­dar­bių, pa­val­di­nių ar in­te­re­san­tų.

Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių tei­sių pa­žei­di­mo są­vo­ka aiš­kin­ti­na taip pat kaip Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 2 straips­nio 2-4 da­ly­se, pa­gal ku­rias mo­te­rų ir vy­rų ly­gių tei­sių pa­žei­di­mas – tie­sio­gi­nė ar ne­tie­sio­gi­nė dis­kri­mi­na­ci­ja dėl ly­ties. Tie­sio­gi­nė dis­kri­mi­na­ci­ja dėl ly­ties – pa­sy­vus ar ak­ty­vus el­ge­sys, ku­riuo iš­reiš­kia­mas pa­že­mi­ni­mas, pa­nie­ki­ni­mas, taip pat tei­sių ap­ri­bo­ji­mas ar pri­vi­le­gi­jų tei­ki­mas dėl as­mens ly­ties, iš­sky­rus įsta­ty­me nu­sta­ty­tas iš­im­tis. Ne­tie­sio­gi­nė dis­kri­mi­na­ci­ja dėl ly­ties – vei­ki­mas ar ne­vei­ki­mas, tei­sės nor­ma ar ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, ku­rie for­ma­liai yra vie­no­di mo­te­rims ir vy­rams, bet juos įgy­ven­di­nant ar pri­tai­kant at­si­ran­da fak­ti­nis nau­do­ji­mo­si tei­sė­mis ap­ri­bo­ji­mas ar pri­vi­le­gi­jų, pir­me­ny­bės ar pra­na­šu­mo tei­ki­mas vie­nai iš ly­čių.

Sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo prie ben­dra­dar­bių, pa­val­di­nių ar in­te­re­san­tų są­vo­ka aiš­kin­ti­na pa­na­šiai, kaip ir pa­gal Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 2 straips­nio 5 da­lį, t. y. kaip dar­buo­to­jo už­gau­lus, žo­džiu ar veiks­mu iš­reikš­tas sek­su­a­li­nio po­bū­džio el­ge­sys su mi­nė­tais as­me­ni­mis.

Pa­žy­mė­ti­na, kad Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 5 straips­nis reg­la­men­tuo­ja darb­da­vio, tai­gi ir jo at­sto­vų, pa­rei­gas įgy­ven­di­nant ly­gias mo­te­rų ir vy­rų tei­ses dar­be, o to pa­ties įsta­ty­mo 6 straips­nis nu­sta­to, kad dar­buo­to­jo veiks­mai yra pri­pa­žįs­ta­mi pa­žei­džian­čiais mo­te­rų ir vy­rų ly­gias ga­li­my­bes, jei­gu jis dėl as­mens ly­ties:

1) už to­kį pat dar­bą tai­ko as­me­niui ma­žiau (dau­giau) pa­lan­kias įdar­bi­ni­mo ar­ba dar­bo ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gas;

2) or­ga­ni­zuo­da­mas dar­bą, su­ku­ria dar­buo­to­jui blo­ges­nes (ge­res­nes) dar­bo są­ly­gas;

3) ski­ria dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, kei­čia dar­bo są­ly­gas, per­ke­lia į ki­tą dar­bą ar­ba nu­trau­kia dar­bo su­tar­tį;

4) per­se­kio­ja dar­buo­to­ją, pa­tei­ku­sį skun­dą dėl dis­kri­mi­na­ci­jos.

At­si­sa­ky­mas teik­ti in­for­ma­ci­ją pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tą lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu, kai:

a) įsta­ty­mai, ki­ti nor­mi­niai tei­sės ak­tai ar­ba dar­bo tvar­kos tai­syk­lės įpa­rei­go­ja darb­da­vį, tai­gi kar­tu ir jo at­sto­vus, ar­ba tie­sio­giai kon­kre­tų dar­buo­to­ją teik­ti in­for­ma­ci­ją;

b) darb­da­vio at­sto­vai ar­ba tie­sio­giai įpa­rei­go­tas dar­buo­to­jas at­si­sa­ko ją teik­ti ar­ba jos ne­pa­tei­kia įsta­ty­mų, ki­tų tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, ter­mi­nais, for­ma, ap­im­ti­mi ir kt.

Darb­da­vys tu­ri pa­rei­gą teik­ti tam tik­rą in­for­ma­ci­ją ne tik tuo at­ve­ju, kai to­kia jo pa­rei­ga tie­sio­giai nu­ro­dy­ta nor­mi­nia­me tei­sės ak­te, bet ir ta­da, kai nor­mi­nia­me tei­sės ak­te yra nu­ma­ty­ta ki­to sub­jek­to tei­sė gau­ti in­for­ma­ci­ją. Pa­rei­gą teik­ti in­for­ma­ci­ją nu­sta­to, pa­vyz­džiui, DK 22 straips­nio 1 da­lies 7 punk­tas, 23 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas, 47 straips­nio 2 ir 4 da­lys, CPK 160 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas, 199 straips­nio 2 da­lis, 206 straips­nio 1 da­lis, 415, 466, 470, 472, 585, 645 straips­niai, Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo 57 straips­nio 4 da­lis, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 97, 155 straips­niai, Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 25 straips­nio 1 da­lies, Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo 9 straips­nis, Vals­ty­bės kon­tro­lės įsta­ty­mo 12 straips­nio 1 da­lis ir kt. Ap­ta­ria­mo­jo pa­žei­di­mo kon­sta­ta­vi­mui ne­tu­ri es­mi­nės reikš­mės, kam bū­tent – ben­dra­dar­biams, darb­da­viui, in­te­re­san­tams, lan­ky­to­jams, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ar ki­tiems as­me­nims – in­for­ma­ci­ja ne­bu­vo pa­teik­ta ar­ba bu­vo pa­teik­ta ži­no­mai ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja. Svar­bu nu­sta­ty­ti fak­tą, kad esant tam tik­ro sub­jek­to tei­sė­tam rei­ka­la­vi­mui pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, ji ne­bu­vo pa­teik­ta įsta­ty­mų, ki­tų tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, ter­mi­nais, for­ma, ap­im­ti­mi ir kt. ar­ba bu­vo pa­teik­ta ži­no­mai ne­tei­sin­ga.

Ži­no­mai ne­tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos tei­ki­mas – tai są­mo­nin­gas tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čios, klai­di­nan­čios in­for­ma­ci­jos tei­ki­mas. Šis pa­žei­di­mas pa­da­ro­mas tik ty­či­niais veiks­mais.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tas nu­sta­to, kad šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­mos vei­kos, tu­rin­čios va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo, ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo po­žy­mių, nors už šias vei­kas dar­buo­to­jas ir ne­bu­vo pa­trauk­tas bau­džia­mo­jon ar ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn.

Vei­kų, tu­rin­čių va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo po­žy­mių, da­ly­kas – kon­kre­tus sve­ti­mas tur­tas. Tur­tas – tai daik­tai (kil­no­ja­mie­ji ir ne­kil­no­ja­mie­ji), pi­ni­gai, tur­ti­nės tei­sės ir tur­ti­nės pa­rei­gos. Dar­buo­to­jo dar­bo­vie­tė­je ar­ba ki­to­je vie­to­je, ku­rio­je jis yra dėl dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo, pa­da­ry­tos vei­kos, tu­rin­čios va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo po­žy­mių, ga­li bū­ti lai­ko­mos šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, kam – darb­da­viui ar ki­tam as­me­niui – pri­klau­sė tur­tas, ku­ris yra šių vei­kų da­ly­kas. Ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo da­ly­ku ga­li bū­ti bet ko­kia ne­tei­sė­tai gau­na­ma tur­ti­nė nau­da – daik­tai, pi­ni­gai, pa­slau­gų tei­ki­mas, dar­bų at­li­ki­mas ir pa­na­šiai.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tas nu­sta­to, kad ja­me nu­ma­ty­tos vei­kos lai­ko­mos šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu, nors už šias vei­kas dar­buo­to­jas ir ne­bu­vo trau­kia­mas bau­džia­mo­jon ar ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn. Va­di­na­si, ap­ta­ria­mos vei­kos lai­ko­mos šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar dėl šių vei­kų bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas (BK 166 straips­nis), ar bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las (ATPK 259 straips­nis), ar bu­vo Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so ar­ba ATPK nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­im­tas pro­ce­si­nis spren­di­mas, pa­tvir­ti­nan­tis šių vei­kų įvyk­dy­mą. Šių vei­kų įvyk­dy­mas ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas ne tik įsi­tei­sė­ju­siu ap­kal­ti­na­muo­ju nuosp­ren­džiu, įsi­tei­sė­ju­siu spren­di­mu (nu­tar­ti­mi, nuosp­ren­džiu) at­leis­ti as­me­nį nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­re­a­bi­li­tuo­jan­čiais pa­grin­dais (BK 36–40, 93 straips­niai) ar­ba įsi­tei­sė­ju­siu nu­ta­ri­mu skir­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę nuo­bau­dą, bet ir kon­kre­taus įvy­kio fak­tų ver­ti­ni­mo pa­grin­du. Įsta­ty­mas su­tei­kia tei­sę sub­jek­tui, tu­rin­čiam tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­čiam įver­tin­ti, ar dar­buo­to­jas įvyk­dė ap­ta­ria­mą­sias vei­kas. Dar­buo­to­jui teis­me gin­či­jant draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­skir­tą už šias vei­kas, darb­da­vys pri­va­lo įro­dy­ti, kad dar­buo­to­jas jas įvyk­dė. Ap­ta­ria­mų­jų vei­kų fak­tai teis­me ga­li bū­ti nu­sta­to­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis, ta­čiau vien tik duo­me­nys apie tai, kad yra pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas ar­ba su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las, nė­ra pa­kan­ka­mas pa­grin­das pri­pa­žin­ti, jog dar­buo­to­jas įvyk­dė ap­ta­ria­mą­sias vei­kas. Kaip ma­ty­ti iš api­ben­dri­ni­mo me­džia­gos, teis­mai DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tą aiš­ki­na tei­sin­gai. Pa­vyzdžiui, Vil­niaus mies­to 2-asis apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­pjū­čio 26 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. Go­ria­ni­no­vie­nė v. UAB ,,VP Mar­ket“ (by­los Nr. 2-2707-19-2003) at­me­tė ieš­ko­vės ieš­ki­nį dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo, at­lei­di­mo iš dar­bo for­mu­luo­tės pa­kei­ti­mo, iš­ei­ti­nės iš­mo­kos ir vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vė, dir­bu­si ka­si­nin­ke-par­da­vė­ja ir pa­gal žo­di­nį su­si­ta­ri­mą pa­va­duo­da­vu­si vyr. ka­si­nin­kę, bu­vo at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Teis­mas, įver­ti­nęs ra­šy­ti­nius įro­dy­mus, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus, fil­muo­tą me­džia­gą, ku­rio­je už­fik­suo­ta ieš­ko­vė, iman­ti iš ka­sos pi­ni­gus, kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vė iš ka­sos pa­si­sa­vi­no darb­da­viui pri­klau­san­čias lė­šas, ir tai ver­tin­ti­na kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas, nu­ma­ty­tas DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­te. Teis­mas įver­ti­no ieš­ko­vės ra­šy­tą darb­da­viui pa­si­aiš­ki­ni­mą, ku­ria­me ji pri­pa­žįs­ta pa­da­riu­si pa­žei­di­mą, taip pat įver­ti­no ieš­ko­vės tei­gi­nius, kad ji pa­si­aiš­ki­ni­mą pa­ra­šė ne sa­vo va­lia, ir, rem­da­ma­sis by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, pa­da­rė iš­va­dą, kad by­lo­je nė­ra nu­sta­ty­ta, jog pa­si­aiš­ki­ni­mas pa­ra­šy­tas nau­do­jant mo­ra­li­nį ar ki­to­kį po­vei­kį ar­ba iš­gau­tas prieš ieš­ko­vės va­lią. Teis­mas nu­ro­dė, kad ieš­ko­vės pa­si­aiš­ki­ni­me iš­dės­ty­tos ap­lin­ky­bės apie pi­ni­gų pa­si­sa­vi­ni­mą su­tam­pa su ap­lin­ky­bė­mis, nu­sta­ty­to­mis žiū­rint at­sa­ko­vo pa­teik­tą fil­muo­tą me­džia­gą. Teis­mas spren­dė, kad at­sa­ko­vas tu­rė­jo pa­grin­dą ne­be­pa­si­ti­kė­ti ieš­ko­ve ir tu­rė­jo tei­sę nu­trauk­ti su ieš­ko­ve dar­bo su­tar­tį.

Pa­žy­mė­ti­na, kad DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­te nu­ma­ty­ti pa­žei­di­mai pa­da­ro­mi tik ty­či­niais dar­buo­to­jo veiks­mais, tai­gi jų bu­vi­mas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­ja­mas tik nu­sta­čius, kad dar­buo­to­jo kal­tė reiš­kė­si ty­čios for­ma.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­te nu­ro­dy­tų vei­kų kva­li­fi­ka­vi­mui šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­tu­ri reikš­mės tur­to ar tur­ti­nės nau­dos, kaip šių vei­kų da­ly­ko, ver­tė.

Vei­kų, tu­rin­čių va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo po­žy­mių, bu­vi­mo fak­tas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas ir tais at­ve­jais, kai, jiems įvy­kus, ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių trū­ku­mas pa­gal ap­skai­tos duo­me­nis nė­ra nu­sta­ty­tas (pa­vyz­džiui, ne­ap­skai­ty­tų ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių va­gys­tės at­ve­ju, ne­di­de­lio kie­kio rū­ši­niais po­žy­miais api­bū­di­na­mų daik­tų va­gys­tės at­ve­ju, kai jų trū­ku­mas ben­dro­je tos rū­šies daik­tų ma­sė­je ne­ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas, ir pan.). Pa­vyz­džiui, Tra­kų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ge­gu­žės 15 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je L. Kli­man­ta­vi­čius v. AB ,,Vie­vio paukš­ty­nas“ (by­los Nr. 2-506-06/2003) at­me­tė ieš­ko­vo ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu. Ieš­ko­vas iš dar­bo bu­vo at­leis­tas už tai, kad 2003 m. sau­sio 24 d. 5 val. 30 min. iš uti­li­za­ci­jos ce­cho au­to­mo­bi­liu ,,VW Golf“ (valst. Nr. SVS 612) ban­dė iš­vež­ti 40 lit­rų dy­ze­li­nio ku­ro, ku­rį bu­vo nu­py­lęs nuo uti­li­za­ci­jos ce­cho au­to­mo­bi­lio. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, pa­lik­da­ma pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą iš es­mės ne­pa­keis­tą, 2003 m. lie­pos 21 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad by­lo­je su­rink­tų įro­dy­mų vi­su­ma lei­džia pa­da­ry­ti pa­kan­ka­mai pa­grįs­tą iš­va­dą, kad fak­tas, dėl ku­rio ieš­ko­vas at­leis­tas iš dar­bo, bu­vo, o vien ap­lin­ky­bė, kad pas at­sa­ko­vą ne­bu­vo nu­sta­ty­tas dy­ze­li­nio ku­ro trū­ku­mas, ne­pa­nei­gia ieš­ko­vo kal­tės, ku­ri yra įro­dy­ta.

Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mas, ap­svai­gi­mas nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu, kai to­kios bū­se­nos dar­buo­to­jas yra:

a) dar­bo me­tu dar­be;

b) ne dėl įmo­nė­je vyks­tan­čių ga­my­bos pro­ce­sų.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to pras­me są­vo­ka ,,dar­be“ pa­pras­tai su­pran­ta­ma kaip bet ku­ri dar­buo­to­jo dar­bo­vie­tės vie­ta ar­ba bet ku­ri ki­ta vie­ta, ku­rio­je dar­buo­to­jas tu­ri bū­ti dėl dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo. Jei­gu dar­buo­to­jas, bū­da­mas ne­blai­vus, ap­svai­gęs nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų, į dar­bo­vie­tę at­vyks­ta, pa­vyz­džiui, po­il­sio die­ną ar­ba to­kios bū­se­nos yra dar­bo­vie­tė­je, pa­si­bai­gus jo dar­bo lai­kui, tai ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą. Pa­vyz­džiui, Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ge­gu­žės 19 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. Puč­ko­rius v. AB ,,Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja“ (by­los Nr. 2-2265-45/2003) pa­ten­ki­no ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, grą­ži­ni­mo į dar­bą ir ap­mo­kė­ji­mo už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas bu­vo at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą už tai, kad, bu­vo su­lai­ky­tas ne­blai­vus įmo­nės kon­tro­lės pos­te ne­dar­bo me­tu (po­il­sio die­ną). Teis­mas pri­pa­ži­no, kad ieš­ko­vas, bū­da­mas ne­blai­vus įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je (kon­tro­lės pos­te), pa­žei­dė įmo­nė­je nu­sta­ty­tą vi­daus dar­bo tvar­ką. Ka­dan­gi ne­blai­vu­mas nu­sta­ty­tas jam bū­nant įmo­nės kon­tro­lės pos­te ir ne jo dar­bo lai­ku, teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad ieš­ko­vui pa­skir­ta nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo – yra ne­adek­va­ti pa­da­ry­tam dar­bo tvar­kos pa­žei­di­mui. Taip pat teis­mas at­me­tė at­sa­ko­vo ar­gu­men­tus, kad A. Puč­ko­rius ga­lė­jo su­kel­ti ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų pa­vo­jų, nes teis­mas ne­nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas bū­tų ne­blai­vus ėjęs į te­ri­to­ri­ją, kur yra pa­vo­jin­gi me­cha­niz­mai. Ar­ba štai ki­tas pa­vyz­dys: Ma­žei­kių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. spa­lio 22 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. Puč­ko­rius v. AB ,,Ma­žei­kių naf­ta“ at­me­tė ieš­ko­vo ieš­ki­nį dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo. Ieš­ko­vas, gin­čy­da­mas at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą tei­sė­tu­mą, tei­gė, kad jis 2003 m. ba­lan­džio 10 d. prieš dar­bo pra­džią at­ėjo į dar­bą ne­blai­vus (bu­vo su­lai­ky­tas ben­dro­vės įė­ji­me), ta­čiau ne­tu­rė­jo tiks­lo dirb­ti, o tik, nau­do­da­ma­sis ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties 8.7.6.1 punk­te nu­ma­ty­ta tei­se, no­rė­jo per­duo­ti ad­mi­nist­ra­ci­jai pra­šy­mą at­si­pra­šy­ti tą die­ną iš dar­bo (mi­nė­ta­me ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties punk­te nu­ma­ty­ta, kad ne­blai­viam dar­buo­to­jui yra su­tei­kia­ma ga­li­my­bė ne­at­vyk­ti į dar­bą du kar­tus per me­tus ir dėl šios prie­žas­ties jis ne­bus at­lei­džia­mas iš dar­bo). Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad by­lo­je įro­dy­ta, jog ieš­ko­vas 2003 m. ba­lan­džio 10 d. at­vy­ko į dar­bą ne­blai­vus, bu­vo ne­blai­vus dar­be, nes iki pra­si­de­dant dar­bo lai­kui sten­gė­si pa­kliū­ti į dar­bo vie­tą. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad ieš­ko­vas iš dar­bo at­leis­tas tei­sė­tai. Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2004 m. sau­sio 5 d. spren­di­mu pa­nai­ki­no pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą ir ieš­ki­nį pa­ten­ki­no. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas sa­vo iš­va­das grin­dė ap­lin­ky­bė­mis, kad ieš­ko­vas 2003 m. ba­lan­džio 10 d. ne­bu­vo pa­te­kęs į ben­dro­vės te­ri­to­ri­ją, ne­tu­rė­jo tiks­lo pa­tek­ti į sa­vo dar­bo vie­tą, o tik no­rė­jo įteik­ti ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­reiš­ki­mą dėl jo at­lei­di­mo tą die­ną nuo dar­bo. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, 2004 m. ba­lan­džio 14 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­ki­no Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2004 m. sau­sio 5 d. spren­di­mą ir pa­li­ko ga­lio­ti Ma­žei­kių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. spa­lio 22 d. spren­di­mą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad šio­je by­lo­je pa­da­ry­ta pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da dėl ne­blai­vaus ieš­ko­vo bu­vi­mo dar­be ga­li bū­ti pa­grįs­ta, jei­gu įro­dy­tas dar­buo­to­jo ke­ti­ni­mas, esant ne­blai­viam, pa­kliū­ti į dar­bo vie­tą ir dirb­ti. Dar­buo­to­jui by­lo­je tei­giant, kad į dar­bo vie­tą jis ke­ti­no pa­tek­ti ne siek­da­mas at­lik­ti dar­bo funk­ci­jas, o pa­si­nau­do­ti tei­se at­si­pra­šy­ti nuo dar­bo, šią ap­lin­ky­bę pri­va­lo įro­dy­ti dar­buo­to­jas (CPK 178 straips­nis). Pa­tik­ri­nu­si, kaip by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai tai­kė įro­dy­mus, įro­di­nė­ji­mą ir įro­dy­mų ver­ti­ni­mą reg­la­men­tuo­jan­čias CPK nor­mas, tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­da­rė iš­va­dą, kad by­lo­je tu­ri bū­ti va­do­vau­ja­ma­si pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­sta­ty­tais fak­tais (CPK 359 straips­nio 4 da­lis). Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vas ne­įro­dė šio­je by­lo­je reikš­min­gos ap­lin­ky­bės – kad jo ap­si­lan­ky­mo įmo­nė­je tiks­las bu­vo at­si­pra­šy­ti nuo dar­bo, to­dėl tu­ri bū­ti tai­ko­mas DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tas ir 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tas.

DK ne­reg­la­men­tuo­ja, kaip tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ti dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo fak­tai, reikš­min­gi DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to tai­ky­mui. Šiuos fak­tus darb­da­vys ga­li nu­sta­ty­ti jam pri­ei­na­mo­mis prie­mo­nė­mis ir tvar­ka, ku­ri ne­tu­ri prieš­ta­rau­ti tei­sės ak­tams. Įro­dy­mai, kad dar­buo­to­jas dar­bo me­tu bu­vo ne­blai­vus ar ap­svai­gęs nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų, ga­li bū­ti tiek me­di­ci­nos iš­va­dos, tiek tą die­ną su­ra­šy­ti dar­be ati­tin­ka­mi ak­tai ir ki­to­kie fak­ti­niai duo­me­nys. Kai ati­tin­ka­ma dar­buo­to­jo bū­se­na fik­suo­ja­ma tą die­ną dar­be su­ra­šy­tu ak­tu, ja­me tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­ti po­žy­miai, pa­gal ku­riuos ta bū­se­na yra nu­sta­ty­ta. Pa­vyz­džiui, Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. bir­že­lio 16 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je R. Onai­tis v. AB ,,Jū­rės me­dis“ (by­los Nr. 2-907-07/2003) at­me­tė ieš­ki­nį dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo, draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo, ap­mo­kė­ji­mo už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką, at­lei­di­mo iš dar­bo for­mu­luo­tės pa­kei­ti­mo ir iš­ei­ti­nės iš­mo­kos pri­tei­si­mo. Teis­mas, rem­da­ma­sis nu­ša­li­ni­mo nuo dar­bo ak­tu, ku­ria­me už­fik­suo­ta, kad ieš­ko­vas 2003 m. va­sa­rio 27 d. bu­vo nu­ša­lin­tas nuo dar­bo, ir nu­ro­dy­ta, kad dar­be jis bu­vo ne­blai­vus, svir­du­lia­vo, ne­riš­liai kal­bė­jo, nuo jo skli­do al­ko­ho­lio kva­pas, bei rem­da­ma­sis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais pa­da­rė iš­va­dą, jog ieš­ko­vas 2003 m. va­sa­rio 27 d. bu­vo dar­bo vie­to­je ir dar­bo me­tu ne­blai­vus. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad ne­blai­vu­mo fak­tui įro­dy­ti ne­pri­va­lo­ma me­di­ci­nos iš­va­da, tai ga­li bū­ti nu­sta­ty­ta ir ki­tų įro­dy­mų.

Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mas ar ap­svai­gi­mas nuo nar­ko­ti­nių ar­ba tok­si­nių me­džia­gų lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo mas­to. Ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo mas­tas ne­tu­ri reikš­mės nu­si­žen­gi­mo, kaip šiurkš­taus, kva­li­fi­ka­vi­mui. Dar­bo draus­mės už­tik­ri­ni­mo pa­grin­dus nu­sta­to dar­bo įsta­ty­mai (DK 4 straips­nio 1 da­lies 10 punk­tas), tuo tar­pu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1996 m. sau­sio 15 d. nu­ta­ri­mu Nr. 92 pa­tvir­tin­ta Trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų ir ki­tų as­me­nų ne­blai­vu­mo (gir­tu­mo) ar ap­svai­gi­mo bū­se­nos nu­sta­ty­mo tvar­ka yra vie­šo­sios tei­sės ak­tas, ku­rio tiks­lai ir už­da­vi­niai yra ki­to­kie. To­dėl kon­sta­tuo­jant DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to tai­ky­mui reikš­min­gą dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mo bū­se­ną ne­pri­va­lu va­do­vau­tis mi­nė­tos Trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų ir ki­tų as­me­nų ne­blai­vu­mo (gir­tu­mo) ar ap­svai­gi­mo bū­se­nos nu­sta­ty­mo tvar­kos 1.1 punk­te pa­teik­tu ne­blai­vu­mo (gir­tu­mo) są­vo­kos aiš­ki­ni­mu.

DK 123 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to darb­da­vio pa­rei­gą nu­ša­lin­ti nuo dar­bo dar­buo­to­ją, jei­gu šis pa­si­ro­dė dar­be ne­blai­vus, ap­svai­gęs nuo tok­si­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų. Nu­ša­lin­tam dar­buo­to­jui tą die­ną (pa­mai­ną) ne­lei­džia­ma dirb­ti ir ne­mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis. DK ne­nu­sta­to pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės for­mos dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mui nuo dar­bo. Ka­dan­gi ki­lus gin­čui dėl dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo fak­to ar nu­ša­li­ni­mo prie­žas­čių, pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kių ap­lin­ky­bių bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), jis tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis tai fik­suo­ti. Dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo nuo dar­bo fak­tas bei su tuo su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Jei­gu darb­da­vys, nors ir esant DK 123 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tam pa­grin­dui, ne­nu­ša­li­no dar­buo­to­jo nuo dar­bo, tai, ki­lus gin­čui teis­me, ne­pa­nei­gia ga­li­my­bės dar­buo­to­jo bū­se­ną, reikš­min­gą DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­to tai­ky­mui, nu­sta­ty­ti re­mian­tis ki­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas kon­sta­tuo­ti­nas tik esant šių są­ly­gų vi­se­tui:

a) dar­buo­to­jas ne­at­vyks­ta į dar­bą per vi­są dar­bo die­ną (pa­mai­ną);

b) dar­buo­to­jas ne­at­vyks­ta į dar­bą be svar­bių prie­žas­čių.

Dar­buo­to­jo ne­bu­vi­mas dar­be tik da­lį dar­bo die­nos (pa­mai­nos) ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas. Spren­džiant klau­si­mą, ar dar­buo­to­jas pa­da­rė ap­ta­ria­mą pa­žei­di­mą, darb­da­vys pri­va­lo iš­si­aiš­kin­ti prie­žas­tis, dėl ku­rių dar­buo­to­jas ne­bu­vo dar­be. Jei­gu pa­aiš­kė­ja, kad prie­žas­tys yra svar­bios, dar­buo­to­jo ne­bu­vi­mas dar­be ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas. DK ne­pa­tei­kia prie­žas­čių, ku­rios lai­ky­ti­nos svar­bio­mis ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­ti­mis, są­ra­šo, tai­gi jų svar­ba kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju ver­ti­na­ma at­si­žvel­giant į kon­kre­čias ap­lin­ky­bes. Ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tis, va­do­vau­da­ma­sis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis, įver­ti­na sub­jek­tas, tu­rin­tis tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, o ki­lus gin­čui teis­me, teis­mas va­do­vau­da­ma­sis CPK 3 straips­nio 7 da­li­mi tu­ri pa­tik­rin­ti, ar dar­buo­to­jo ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tys bu­vo įver­tin­tos tin­ka­mai. Esant gin­čui teis­me, pa­rei­ga įro­dy­ti, kad dar­buo­to­jas ne­at­vy­ko į dar­bą be svar­bių prie­žas­čių vi­są dar­bo die­ną (pa­mai­ną), ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui), o pa­rei­ga įro­dy­ti ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tis ir jų svar­bą, ten­ka dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) (CPK 178 straips­nis). Pa­žy­mė­ti­na, kad dar­buo­to­jo lai­ki­na­sis ne­dar­bin­gu­mas, kaip ne­at­vy­ki­mo į dar­bą svar­bi prie­žas­tis, ga­li bū­ti pa­tvir­tin­tas tik svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų iš­duo­tais pa­žy­mė­ji­mais ar pa­žy­mo­mis. Jų iš­da­vi­mą reg­la­men­tuo­ja svei­ka­tos ap­sau­gos bei so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rų 2001 m. ge­gu­žės 28 d. įsa­ky­mu Nr. 307/68 pa­tvir­tin­tos Ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų bei nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pa­žy­mė­ji­mų da­vi­mo tai­syk­lės.

Iš api­ben­dri­ni­mo me­džia­gos ma­ty­ti, kad teis­mai DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą aiš­ki­na ir tai­ko iš es­mės tin­ka­mai. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus mies­to 1-asis apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­sė­jo 22 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je J. Na­vi­kas v. AB ,,Spau­da“ (by­los Nr. 2-3434-02/2003) at­me­tė ieš­ki­nį dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą už tai, kad 2003 m. va­sa­rio 24 ir 25 die­no­mis ne­at­vy­ko į dar­bą be svar­bios prie­žas­ties. Ieš­ko­vas teis­me nu­ro­dė, kad su­ne­ga­la­vo ir pa­si­ė­mė lais­vas die­nas už dar­bą po­il­sio die­no­mis, to­dėl į dar­bą 2003 m. va­sa­rio 24 ir 25 die­no­mis ne­at­vy­ko. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad li­ga, kaip ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tis, pri­pa­žįs­ta­ma svar­bia, jei­gu dėl li­gos dar­buo­to­jas ne­ga­li at­lik­ti dar­bo, pa­tei­sin­ti ne­at­vy­ki­mą į dar­bą ga­li­ma pa­tei­kus ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, ku­ria­me nu­sta­ty­tas li­gos po­bū­dis, jos gy­dy­mo truk­mė ir gy­dy­mo­si re­ži­mas. Tuo tar­pu, kaip nu­ro­dė teis­mas, ieš­ko­vas pri­pa­ži­no, kad mi­nė­to­mis die­no­mis į me­di­kus ne­si­krei­pė, o ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mas jam yra iš­duo­tas tik 2003 m. va­sa­rio 26 d., be to, nė vie­nas liu­dy­to­jas ne­pa­tvir­ti­no, kad ieš­ko­vas, pra­šy­da­mas su­teik­ti lais­vų die­nų, to­mis die­no­mis bū­tų skun­dę­sis svei­ka­ta. Įver­ti­nęs įro­dy­mus teis­mas spren­dė, kad nė­ra pa­grin­do pri­pa­žin­ti, kad ieš­ko­vo ne­at­vy­ki­mas į dar­bą yra su­si­jęs su li­ga. Ver­tin­da­mas ki­tą ieš­ko­vo ar­gu­men­tą – kad dėl lais­vų die­nų bu­vo su­si­tar­ta su vir­ši­nin­ku – teis­mas nu­ro­dė, kad pa­rei­ga įro­dy­ti ne­bu­vi­mo dar­be prie­žas­tį ir jos svar­bą ten­ka dar­be ne­bu­vu­siam dar­buo­to­jui (CPK 178 straips­nis). Įver­ti­nęs by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, jog ap­lin­ky­bė, kad ieš­ko­vui bu­vo leis­ta ne­at­vyk­ti į dar­bą ar nu­sta­ty­ta tvar­ka bu­vo su­teik­tos po­il­sio die­nos ar­ba atos­to­gos, by­lo­je nė­ra įro­dy­ta. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad va­do­vau­da­ma­sis pro­tin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo ir tei­sin­gu­mo prin­ci­pais teis­mas gi­na su­tar­ties sil­pnes­ni­ą­ją ša­lį, jei­gu ši ša­lis pa­ti el­gė­si są­ži­nin­gai, ap­dai­riai, ta­čiau, kaip nu­ro­dė teis­mas, pats ieš­ko­vas ne­pa­si­do­mė­jo, ar jis ga­li ne­at­vyk­ti į dar­bą. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad yra ieš­ko­vo kal­tė, ir ieš­ko­vo ne­at­vy­ki­mą į dar­bą įver­ti­no kaip pra­vaikš­tą be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties.

Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. spa­lio 13 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je I. Gau­bie­nė v. UAB ,,VP Mar­ket“ at­me­tė ieš­ko­vės ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo. Ieš­ko­vė by­lo­je nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas ne­tei­sė­tai ją per­kė­lė dirb­ti į ki­tą pa­da­li­nį X-30, ne­tei­sė­tai tai­kė su­mi­nę dar­bo lai­ko ap­skai­tą ir rei­ka­la­vo dirb­ti dar­bo su­tar­ty­je ne­su­lyg­tą dar­bą, to­dėl ji 2003 m. ba­lan­džio 14 d. pa­tei­kė darb­da­viui pra­šy­mą at­leis­ti ją iš dar­bo pa­gal DK 127 straips­nio 2 da­lį. At­sa­ko­vas ne­ten­ki­no ieš­ko­vės pra­šy­mo ir 2003 m. lie­pos 1 d. įsa­ky­mu at­lei­di­mo ją iš dar­bo nuo 2003 m. lie­pos 4 d. pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vė bu­vo pa­ra­šiu­si pra­šy­mą ją per­kel­ti dirb­ti į pa­da­li­nį X-30, at­sa­ko­vas tu­rė­jo lei­di­mą tai­ky­ti su­mi­nę dar­bo lai­ko ap­skai­tą ir ieš­ko­vė su­ti­ko dirb­ti pa­gal to­kią ap­skai­tą, į ieš­ko­vės pa­rei­gas įė­jo dar­bas, ku­rį, anot ieš­ko­vės, darb­da­vys rei­ka­la­vo dirb­ti ne­tei­sė­tai. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad ieš­ko­vė ne­gin­či­jo dar­bo gin­čams nu­sta­ty­ta tvar­ka darb­da­vio 2003 m. ba­lan­džio 18 d. at­si­sa­ky­mo at­leis­ti ją iš dar­bo pa­gal DK 127 straips­nio 2 da­lį. Įver­ti­nęs ieš­ko­vės ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tis, teis­mas pri­pa­ži­no pa­tei­si­na­mu jos ne­at­vy­ki­mą į dar­bą nuo 2003 m. ba­lan­džio 18 d. iki ba­lan­džio 23 d. (kai ieš­ko­vė ga­vo at­sa­ko­vo 2003 m. ba­lan­džio 18 d. raš­tą) ir spren­dė, kad nuo 2003 m. ba­lan­džio 24 d. ieš­ko­vė, ži­no­da­ma, kad nė­ra ir ne­bus at­leis­ta iš dar­bo jos pra­šy­me nu­ro­dy­tu pa­grin­du, ne­vy­ko į dar­bą be svar­bių prie­žas­čių, taip šiurkš­čiai pa­žeis­da­ma dar­bo pa­rei­gas, to­dėl darb­da­vys tu­rė­jo tei­sę at­leis­ti ieš­ko­vę iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. gruo­džio 23 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, 2004 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­ti­mi Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mo 2003 m. spa­lio 13 d. spren­di­mą ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio 23 d. nu­tar­tį pa­li­ko ne­pa­keis­tus. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­da­rė tei­sin­gą iš­va­dą, kad ieš­ko­vė, ži­no­da­ma, kad ne­bus at­leis­ta iš dar­bo jos pra­šo­mu pa­grin­du, be svar­bių prie­žas­čių nė­jo į dar­bą ir taip šiurkš­čiai pa­žei­dė dar­bo pa­rei­gas. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja spren­dė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas tei­sin­gai tai­kė tei­sės nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui šiurkš­čiai pa­žei­dus dar­bo pa­rei­gas.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 10 punk­to tai­ky­mui reikš­min­gus pri­va­lo­mus dar­buo­to­jų svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mus reg­la­men­tuo­ja DK 265 straips­nis, Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo (2003 m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1672 re­dak­ci­ja) 21 straips­nis, ku­ria­me iš da­lies kar­to­ja­mos DK 265 straips­nio nuo­sta­tos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1999 m. ge­gu­žės 7 d. nu­ta­ri­mu Nr. 544 (2000 m. lie­pos 16 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1145 re­dak­ci­ja) pa­tvir­tin­ti Dar­bų ir veik­los sri­čių, ku­rio­se lei­džia­ma dirb­ti dar­buo­to­jams, tik iš anks­to pa­si­tik­ri­nu­siems ir vė­liau pe­ri­odiš­kai be­si­tik­ri­nan­tiems, ar ne­ser­ga už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis, są­ra­šas bei Dar­buo­to­jų, ku­riems lei­džia­ma dirb­ti tik iš anks­to pa­si­tik­ri­nu­siems ir vė­liau pe­ri­odiš­kai be­si­tik­ri­nan­tiems, ar ne­ser­ga už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis, svei­ka­tos tik­ri­ni­mo­si tvar­ka, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. sau­sio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 138 pa­tvir­tin­ti As­me­nų iki aš­tuo­nio­li­kos me­tų įdar­bi­ni­mo, svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo ir jų ga­li­my­bių dirb­ti kon­kre­tų dar­bą nu­sta­ty­mo tvar­ka, dar­bo lai­kas, jiems drau­džia­mi dirb­ti dar­bai, svei­ka­tai kenks­min­gi, pa­vo­jin­gi veiks­niai ir ki­ti tei­sės ak­tai.

Pa­gal DK 265 straips­nį pri­va­lo­mi svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mai yra nu­ma­ty­ti:

a) dar­buo­to­jams, ku­rie yra jau­nes­ni kaip 18 me­tų am­žiaus (DK 265 straips­nio 1 da­lis);

b) dar­buo­to­jams, ku­rie dar­be ga­li bū­ti vei­kia­mi pro­fe­si­nės ri­zi­kos veiks­nių (DK 265 straips­nio 2 da­lis);

c) dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bas yra su­si­jęs su pro­fe­si­ne ri­zi­ka, pa­vo­jin­gų kan­ce­ro­ge­ni­nių me­džia­gų nau­do­ji­mu dar­bo pro­ce­se (DK 265 straips­nio 2 da­lis);

d) nak­tį dir­ban­tiems pa­mai­ni­niams dar­buo­to­jams (DK 265 straips­nio 4 da­lis);

e) mais­to pra­mo­nės, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo ir pre­ky­bos įmo­nių, van­den­tie­kio įren­gi­nių, gy­dy­mo bei pro­fi­lak­ti­kos ir vai­kų įstai­gų, taip pat kai ku­rių ki­tų įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų dar­buo­to­jams (DK 265 straips­nio 3 da­lis).

DK 265 straips­nio 8 da­lis nu­ma­to, kad pro­fe­si­jų, dar­bų, ku­riuos dir­ban­tys as­me­nys įsi­dar­bin­da­mi ir vė­liau pri­va­lo pe­ri­odiš­kai tik­rin­tis svei­ka­tą, są­ra­šą, svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mų tvar­ką nu­sta­to Vy­riau­sy­bė. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1999 m. ge­gu­žės 7 d. nu­ta­ri­mu Nr. 544 (2000 m. lie­pos 16 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1145 re­dak­ci­ja) yra pa­tvir­tin­ti Dar­bų ir veik­los sri­čių, ku­rio­se lei­džia­ma dirb­ti dar­buo­to­jams, tik iš anks­to pa­si­tik­ri­nu­siems ir vė­liau pe­ri­odiš­kai be­si­tik­ri­nan­tiems, ar ne­ser­ga už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis, są­ra­šas bei Dar­buo­to­jų, ku­riems lei­džia­ma dirb­ti tik iš anks­to pa­si­tik­ri­nus ir vė­liau pe­ri­odiš­kai be­si­tik­ri­nan­tiems, ar ne­ser­ga už­kre­čia­mo­sio­mis li­go­mis, svei­ka­tos tik­ri­ni­mo­si tvar­ka.

DK 265 straips­nio 5 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad darb­da­vys tvir­ti­na dar­buo­to­jų, ku­riems pri­va­lo­ma pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą, są­ra­šą ir su svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga su­de­ri­na svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mų gra­fi­ką; su juo pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­di­na dar­buo­to­jus, o DK 265 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad dar­buo­to­jas, at­si­sa­kęs nu­sta­ty­tu lai­ku pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą, nu­ša­li­na­mas nuo dar­bo; toks at­si­sa­ky­mas lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu.

Sis­te­miš­kai aiš­ki­nant tei­sės nor­mas da­ry­ti­na iš­va­da, kad DK 235 straips­nio 2 da­lies 10 punk­to tai­ky­mui reikš­min­gas dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo tik­rin­tis svei­ka­tą, kai toks pa­tik­ri­ni­mas jam yra pri­va­lo­mas, fak­tas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas esant šių są­ly­gų vi­se­tui:

a) dar­buo­to­jas pri­skir­ti­nas prie tų, ku­rie tu­ri pri­va­lo­mai tik­rin­tis svei­ka­tą;

b) dar­buo­to­jas bu­vo įtrauk­tas į darb­da­vio pa­tvir­tin­tą są­ra­šą dar­buo­to­jų, ku­riems pri­va­lo­ma pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą (DK 265 straips­nio 5 da­lis);

c) dar­buo­to­jas bu­vo pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­din­tas su svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mo gra­fi­ku, darb­da­vio su­de­rin­tu su svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga (DK 265 straips­nio 5 da­lis);

d) dar­buo­to­jas at­si­sa­kė nu­sta­ty­tu lai­ku pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą (DK 265 straips­nio 7 da­lis).

At­si­sa­ky­mui tik­rin­tis svei­ka­tą, kai toks pa­tik­ri­ni­mas dar­buo­to­jui yra pri­va­lo­mas, ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas taip pat ir dar­buo­to­jo be svar­bių prie­žas­čių ne­nu­vy­ki­mas pa­si­tik­rin­ti ar­ba ne­pa­si­tik­ri­ni­mas svei­ka­tos nu­sta­ty­tu lai­ku, pra­ėjus nu­sta­ty­tam svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mo lai­kui ne­pa­tei­ki­mas be svar­bių prie­žas­čių me­di­ci­nos kny­ge­lės (svei­ka­tos pa­so) ar me­di­ci­nos pa­žy­mos darb­da­viui ar­ba jo įga­lio­tam as­me­niui.

DK 265 straips­nio 7 da­lis nu­ma­to darb­da­vio pa­rei­gą nu­ša­lin­ti nuo dar­bo dar­buo­to­ją, at­si­sa­kiu­sį nu­sta­ty­tu lai­ku pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą. Ši tei­sės nor­ma tai­ko­ma sis­te­miš­kai su DK 123 straips­niu. Nu­ša­lin­tam dar­buo­to­jui ne­lei­džia­ma dirb­ti ir ne­mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis. DK ne­nu­sta­to pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės for­mos dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mui nuo dar­bo. Ta­čiau, ka­dan­gi ki­lus gin­čui dėl dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo fak­to ar nu­ša­li­ni­mo prie­žas­čių, pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kių ap­lin­ky­bių bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), jis tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis tai fik­suo­ti. Dar­buo­to­jo nu­ša­li­ni­mo nuo dar­bo fak­tas bei su tuo su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Jei­gu darb­da­vys, nors ir esant DK 265 straips­nio 7 da­ly­je nu­ma­ty­tam pa­grin­dui, ne­nu­ša­li­no dar­buo­to­jo nuo dar­bo, tai, esant gin­čui teis­me, ne­pa­nei­gia ga­li­my­bės dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą, kai toks pa­tik­ri­ni­mas jam yra pri­va­lo­mas, fak­tą nu­sta­ty­ti re­mian­tis ki­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Šis fak­tas teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mas vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tas nu­sta­to, kad šiurkš­čiais dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mais ga­li bū­ti lai­ko­mi ne tik pa­žei­di­mai, nu­ro­dy­ti DK 235 straips­nio 2 da­lies 1–10 punk­tuo­se, bet ir ki­ti nu­si­žen­gi­mai, ku­riais šiurkš­čiai pa­žei­džia­ma dar­bo tvar­ka. Pas­ta­rų­jų są­ra­šas DK nė­ra pa­teik­tas. Va­do­vau­jan­tis DK 10 straips­ny­je nu­sta­ty­tais Dar­bo ko­dek­so nor­mų aiš­ki­ni­mo prin­ci­pais, DK 235 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tas aiš­kin­ti­nas taip, kad pa­gal šią tei­sės nor­mą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ga­li bū­ti lai­ko­mas:

a) ki­tuo­se nor­mi­niuo­se ar­ba lo­ka­li­niuo­se tei­sės ak­tuo­se, pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­suo­se ir tai­syk­lė­se nu­ro­dy­tas ir šiurkš­čiu įvar­dy­tas nu­si­žen­gi­mas, ku­riuo šiurkš­čiai pa­žei­džia­ma dar­bo tvar­ka;

b) ki­tas nu­si­žen­gi­mas, ku­ris, at­si­žvel­giant į DK 235 straips­nio 2 da­lies 1–10 punk­tuo­se iš­dės­ty­tą įsta­ty­mo lei­dė­jo po­zi­ci­ją dėl šiurkš­čių dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų ver­ti­ni­mo, pa­gal sa­vo po­bū­dį, pa­sek­mes, dar­buo­to­jo kal­tės laips­nį ir ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip nu­si­žen­gi­mas, ku­riuo šiurkš­čiai pa­žeis­ta dar­bo tvar­ka (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jo ty­či­nis su­nai­ki­ni­mas darb­da­vio tur­to; dar­buo­to­jo, ku­rio dar­bas su­si­jęs su ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių ap­skai­ta, sau­go­ji­mu, pri­ėmi­mu, iš­da­vi­mu ar trans­por­ta­vi­mu, kal­ti veiks­mai dar­be, dėl ku­rių šis dar­buo­to­jas ne­ten­ka pa­si­ti­kė­ji­mo dirb­ti jam pa­ves­tą dar­bą).

Pas­ta­ruo­ju (b pa­punk­ty­je nu­ro­dy­tu) at­ve­ju nu­si­žen­gi­mą kva­li­fi­kuo­ti šiurkš­čiu tu­ri tei­sę pats sub­jek­tas, ski­rian­tis draus­mi­nę nuo­bau­dą. Įgy­ven­di­nant šią tei­sę, pri­va­lu lai­ky­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tų. Nag­ri­nė­jant gin­čą dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tei­sė­tu­mo, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) tu­ri pa­teik­ti įro­dy­mus (tei­si­nius ar­gu­men­tus), pa­grin­džian­čius nu­si­žen­gi­mo kva­li­fi­ka­vi­mą šiurkš­čiu, o teis­mas, at­si­žvelg­da­mas į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri įver­tin­ti, ar pa­da­ry­tas nu­si­žen­gi­mas pa­grįs­tai bu­vo kva­li­fi­kuo­tas kaip šiurkš­tus (CPK 3 straips­nio 7 da­lis). Pa­vyzdžiui, Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­pjū­čio 8 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je I. Jun­du­lie­nė vs. VšĮ Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tras (by­los Nr. 2-342-01/2003) at­me­tė ieš­ki­nį dėl įsa­ky­mų pa­skir­ti draus­mi­nes nuo­bau­das pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tais, at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir grą­ži­ni­mo į dar­bą. Teis­mas nu­sta­tė, kad I. Jun­du­lie­nė darb­da­vio 2003 m. va­sa­rio 14 d. įsa­ky­mu bu­vo at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą už ne­tiks­lų do­ku­men­ta­ci­jos pil­dy­mą, pa­vir­šu­ti­niš­ką nau­ja­gi­mio-li­go­nio ap­žiū­rė­ji­mą ir būk­lės įver­ti­ni­mą, nau­ja­gi­mio pa­li­ki­mą na­muo­se, ne­nu­ve­žant pe­diat­ro kon­sul­ta­ci­jai. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vė, kaip ben­druo­me­nės slau­gy­to­ja – grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos fel­če­rė pa­gal pa­rei­gi­nę in­struk­ci­ją pri­va­lė­jo li­go­nį ap­žiū­rė­ti, įver­tin­ti jo būk­lę ir su­teik­ti me­di­ci­nos pa­gal­bą. Grį­žu­si po ap­si­lan­ky­mo pas li­go­nį O. Ur­bo­ną, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos kvie­ti­mų kor­te­lė­je ieš­ko­vė nu­ro­dė nau­ja­gi­mio tė­vų at­si­sa­ky­mą vyk­ti į li­go­ni­nę, įra­šė, kad li­go­nio tem­pe­ra­tū­ra – 38,5 laips­nio, pul­sas – 110 k/min., šir­dies to­nai aiš­kūs ir rit­miš­ki, kvė­pa­vi­mas nor­ma­lus. By­los duo­me­nys, liu­dy­to­jos K. Ra­ma­naus­kie­nės pa­ro­dy­mai pa­tvir­ti­na, kad ieš­ko­vė ne­ap­žiū­rė­jo li­go­nio, ne­ma­ta­vo pul­so, ne­įver­ti­no li­go­nio būk­lės, pa­gal ku­rios simp­to­mus jis tu­rė­jo bū­ti ve­ža­mas pe­diat­ro kon­sul­ta­ci­jai. Ieš­ko­vės nu­ro­dy­tas li­go­nio pul­sas ir kū­no tem­pe­ra­tū­ra tuo pa­čiu me­tu ne­ga­li­mi. Iš liu­dy­to­jų R. bei I. Ur­bo­nų pa­ro­dy­mų ma­ty­ti, kad ieš­ko­vė, 2003 m. sau­sio 10 d. at­vy­ku­si pa­gal iš­kvie­ti­mą, klau­si­nė­jo apie kū­di­kio būk­lę, ta­čiau pa­ti jo ne­ap­žiū­rė­jo ir ne­siū­lė vyk­ti į li­go­ni­nę, nors li­go­nio ma­ma bu­vo su­si­ruo­šu­si vyk­ti. Li­go­nis 2003 m. sau­sio 12 d. mi­rė. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad ieš­ko­vė, teik­da­ma pa­gal­bą li­go­niui Ores­tui Ur­bo­nui, šiurkš­čiai pa­žei­dė pa­rei­gi­nės in­struk­ci­jos, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos or­ga­ni­za­ci­nių pro­ce­dū­rų nuo­sta­tas. Iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­ti­mi pa­li­ko ne­pa­keis­tą Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. rug­pjū­čio 8 d. spren­di­mą. Ko­le­gi­ja iš es­mės su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo ar­gu­men­tais, kon­sta­ta­vo, kad me­di­ci­nos dar­buo­to­jo veiks­mai (ne­vei­ki­mas), kai at­vy­kus li­go­nis ne­ap­žiū­ri­mas ir me­di­ci­nos do­ku­men­tuo­se pa­da­ro­mi tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­tys įra­šai, ver­tin­ti­ni kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, 2004 m. ko­vo 22 d. nu­tar­ti­mi pa­li­ko ne­pa­keis­tus teis­mų pro­ce­si­nius spren­di­mus. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad DK 235 straips­ny­je, api­bū­di­nant šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo sam­pra­tą, pa­teik­tas pa­vyz­di­nis to­kių pa­žei­di­mų są­ra­šas. Šio straips­nio 2 da­lies 11 punk­tas nu­ma­to, kad šiurkš­čiais pa­žei­di­mais ga­li bū­ti lai­ko­mi ir są­ra­še ne­nu­ro­dy­ti at­ve­jai, to­dėl kon­kre­taus pa­žei­di­mo po­bū­dį spren­džia darb­da­vys. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja taip pat kon­sta­ta­vo, kad pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai, įver­ti­nę fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, pa­grįs­tai pri­pa­ži­no šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ieš­ko­vės – me­di­ci­nos dar­buo­to­jos ne­vei­ki­mą, ku­ris reiš­kė­si li­go­nio-nau­ja­gi­mio ne­ap­žiū­rė­ji­mu, neiš­si­aiš­ki­ni­mu karš­čia­vi­mo prie­žas­ties, ne­su­tei­ki­mu adek­va­čios li­go­nio būk­lei me­di­ci­nos pa­gal­bos ir tu­rė­jo įta­kos itin sun­kių pa­da­ri­nių at­si­ra­di­mui.

3. Draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo tvar­ka (DK 240 straips­nis)

Ben­drą­ją draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo dar­buo­to­jams, dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tis, tvar­ką nu­sta­to DK 240 straips­nis. Dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­ja spe­cia­lūs tei­sės ak­tai (DK 231 straips­nis), draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma at­si­žvel­giant į nuo­bau­dos sky­ri­mo tvar­kos ypa­tu­mus, nu­sta­ty­tus spe­cia­liuo­se ir dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se tei­sės ak­tuo­se. Kai to­kių ypa­tu­mų nė­ra nu­sta­ty­ta, ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si DK 240 straips­ny­je nu­sta­ty­tos jos sky­ri­mo tvar­kos.

3.1. Dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­mas dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo (DK 240 straips­nio 1 da­lis)

DK 240 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to darb­da­vio pa­rei­gą prieš ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą raš­tu pa­rei­ka­lau­ti, kad dar­buo­to­jas raš­tu pa­si­aiš­kin­tų dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo. Pa­gal DK 240 straips­nio 1 da­lį šią pa­rei­gą darb­da­vys pri­va­lo vyk­dy­ti vi­sais at­ve­jais, nes ap­ta­ria­mo­ji tei­sės nor­ma jo­kių iš­im­čių ne­nu­ma­to. Ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos tiks­las – ne tik už­tik­rin­ti dar­buo­to­jo tei­sę pa­si­aiš­kin­ti darb­da­viui dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, ku­rį, darb­da­vio nuo­mo­ne, dar­buo­to­jas yra pa­da­ręs, bet ir mak­si­ma­liai už­tik­rin­ti, kad darb­da­vys, prieš skir­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą, ži­no­tų vi­sas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mui ir draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mui. Įsta­ty­me įtvir­tin­ta, kad darb­da­vio rei­ka­la­vi­mas dar­buo­to­jui pa­si­aiš­kin­ti tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ra­šy­ti­ne for­ma, to­dėl, esant gin­čui teis­me, ap­lin­ky­bė, kad darb­da­vys iš­reiš­kė to­kį rei­ka­la­vi­mą ga­li bū­ti pa­tvir­tin­ta tik ra­šy­ti­niais įro­dy­mais (CPK 177 straips­nio 4 da­lis).

Vyk­dy­da­mas DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tą pa­rei­gą, darb­da­vys sa­vo raš­te dar­buo­to­jui tu­ri nu­ro­dy­ti kon­kre­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, dėl ku­rio rei­ka­lau­ja­ma pa­si­aiš­kin­ti, nu­sta­ty­ti ter­mi­ną pa­si­aiš­ki­ni­mui raš­tu pa­teik­ti. Jis taip pat tu­rė­tų pa­siū­ly­ti, kad dar­buo­to­jas nu­ro­dy­tų vi­sas ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės jo (dar­buo­to­jo) at­žvil­giu tai­ky­mui (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Ter­mi­nas dar­buo­to­jui pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą raš­tu tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas va­do­vau­jan­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis. Jį nu­sta­tant at­si­žvelg­ti­na tiek į kiek­vie­no kon­kre­taus at­ve­jo reikš­min­gas ap­lin­ky­bes (pa­vyz­džiui, dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo po­bū­dį, fak­tų, dėl ku­rių rei­ka­lau­ja­ma dar­buo­to­jo pa­si­aiš­kin­ti, gau­su­mą bei su­dė­tin­gu­mą ir pan.), tiek į abie­jų dar­bo su­tar­ties ša­lių reikš­min­gus in­te­re­sus, tiek į tai, kad dar­buo­to­jui tu­ri bū­ti su­tei­kia­ma ne for­ma­li, bet re­a­li ga­li­my­bė pa­si­aiš­kin­ti dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo. Jei­gu per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną dar­buo­to­jas be svar­bių prie­žas­čių ne­pa­tei­kia ra­šy­ti­nio pa­si­aiš­ki­ni­mo, draus­mi­nę nuo­bau­dą jam ga­li­ma skir­ti ir be pa­si­aiš­ki­ni­mo (DK 241 straips­nio 1 da­lis). Taip elg­da­ma­sis darb­da­vys tu­ri įver­tin­ti jam ži­no­mų prie­žas­čių, dėl ku­rių dar­buo­to­jas per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė pa­si­aiš­ki­ni­mo, svar­bą. Kai per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą dar­buo­to­jas krei­pia­si į darb­da­vį ir nu­ro­do svar­bias prie­žas­tis, dėl ku­rių jis (dar­buo­to­jas) ne­ga­li lai­ku pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mo, ar­ba pa­čiam darb­da­viui yra ži­no­mos svar­bios prie­žas­tys, dėl ku­rių dar­buo­to­jas ne­ga­lė­jo per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mo (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jo lai­ki­nas ne­dar­bin­gu­mas ir pan.), darb­da­vys tu­ri pra­tęs­ti ter­mi­ną dar­buo­to­jui pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą raš­tu (DK 35 straips­nio 1 da­lis). Aki­vaiz­du, kad darb­da­vio nu­sta­ty­tas ter­mi­nas pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą ga­li bū­ti bet ka­da pra­tęs­tas pa­ties darb­da­vio ini­cia­ty­va ar­ba dar­bo su­tar­ties ša­lių su­si­ta­ri­mu.

DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta tvar­ka rei­ka­lin­gam gau­ti dar­buo­to­jo ra­šy­ti­niam pa­si­aiš­ki­ni­mui ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas pa­si­aiš­ki­ni­mas, dar­buo­to­jo pa­teik­tas ne darb­da­viui ar darb­da­vio at­sto­vams, o ki­tiems as­me­nims, pa­vyz­džiui, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams ir pan. Tuo tar­pu, esant gin­čui teis­me, fak­ti­nės by­los ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti nu­sta­to­mos re­mian­tis fak­ti­niais duo­me­ni­mis, esan­čiais tiek dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­me, gau­ta­me DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta tvar­ka, tiek ir ki­to­kia tvar­ka gau­ta­me dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­me (pa­aiš­ki­ni­me) (CPK 177 straips­nis).

Tai­kant DK 240 straips­nio 1 da­lį ga­li kil­ti ne­aiš­ku­mas, ar darb­da­vys, tam tik­ro fak­to, tu­rin­čio dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo po­žy­mių, ty­ri­mo me­tu pa­rei­ka­la­vęs dar­buo­to­jo pa­si­aiš­kin­ti ir ga­vęs to dar­buo­to­jo ra­šy­ti­nį pa­si­aiš­ki­ni­mą, pri­va­lo vė­liau dar kar­tą raš­tu pa­rei­ka­lau­ti, kad tas pats dar­buo­to­jas dar kar­tą pa­si­aiš­kin­tų raš­tu. Aiš­ki­nant DK 240 straips­nio 1 da­lį da­ry­ti­na iš­va­da, kad ši tei­sės nor­ma ne­nu­ma­to darb­da­vio pa­rei­gos rei­ka­lau­ti iš dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­mo po to, kai tas dar­buo­to­jas pa­si­aiš­ki­ni­mą darb­da­viui jau yra pa­tei­kęs.

Fak­to, kad darb­da­vys raš­tu pa­rei­ka­la­vo dar­buo­to­jo raš­tu pa­si­aiš­kin­ti dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, kon­sta­ta­vi­mui taip pat bū­ti­na nu­sta­ty­ti, jog dar­buo­to­jas to­kį darb­da­vio ra­šy­ti­nį rei­ka­la­vi­mą ga­vo to­kiu bū­du, kad ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su jo tu­ri­niu. Įsta­ty­mas ne­reg­la­men­tuo­ja ap­ta­ria­mo­jo darb­da­vio rei­ka­la­vi­mo įtei­ki­mo dar­buo­to­jui bū­do, to­dėl toks rei­ka­la­vi­mas dar­buo­to­jui ga­li bū­ti įteik­tas jį, kaip ra­šy­ti­nį do­ku­men­tą, per­duo­dant as­me­niš­kai dar­buo­to­jui, siun­čiant paš­tu, taip pat per­duo­dant te­leg­ra­fi­nio, fak­si­mi­li­nio ry­šio ar ki­to­kiais te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ga­li­niais įren­gi­niais, jei­gu yra už­tik­rin­ta teks­to ap­sau­ga ir ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti siun­tė­jo pa­ra­šą, ir ki­tais bū­dais. Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to, kad darb­da­vio rei­ka­la­vi­mas dar­buo­to­jui pa­si­aiš­kin­ti tu­ri bū­ti įteik­tas pa­si­ra­šy­ti­nai.

Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tą darb­da­vio ra­šy­ti­nį rei­ka­la­vi­mą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.

Ki­lus gin­čui dėl ap­ta­ria­mo­jo ra­šy­ti­nio rei­ka­la­vi­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo (ga­vi­mo) fak­to, pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kio fak­to bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), to­dėl darb­da­vys tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis fik­suo­ti DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­to ra­šy­ti­nio rei­ka­la­vi­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo (ga­vi­mo), dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo jį pri­im­ti ir pan. fak­tus. Esant gin­čui dėl šių fak­tų, jie teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas pri­im­ti re­gist­ruo­to paš­to siun­tą, ku­rio­je yra DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tas darb­da­vio ra­šy­ti­nis rei­ka­la­vi­mas, pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui. Tuo tar­pu dar­buo­to­jo ga­vi­mas vien tik pra­ne­ši­mo apie paš­to siun­tą iš darb­da­vio ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas rei­ka­la­vi­mo ga­vi­mui, nes pa­ė­mi­mas pra­ne­ši­mo apie paš­to siun­tą ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas in­for­ma­ci­jos apie tos siun­tos tu­ri­nį ga­vi­mui.

Dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­mas, reikš­min­gas DK 241 straips­nio 1 da­lies tai­ky­mui, tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ra­šy­ti­ne for­ma. Jo pa­tei­ki­mo darb­da­viui fak­to įro­di­nė­ji­mo pa­rei­ga teis­me ten­ka tai pro­ce­so ša­liai, ku­ri šiuo fak­tu re­mia­si kaip sa­vo rei­ka­la­vi­mu ar at­si­kir­ti­mų pa­grin­du (CPK 178 straips­nis).

DK 240 straips­nio 1 da­lies pa­žei­di­mas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas ne tik tuo at­ve­ju, kai darb­da­vys raš­tu ne­pa­rei­ka­la­vo, kad dar­buo­to­jas pa­si­aiš­kin­tų raš­tu, bet ir, pa­vyz­džiui, at­ve­jais, kai: draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma ne­pa­si­bai­gus nu­sta­ty­tam ter­mi­nui pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mą; draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma dar­buo­to­jui ne­pa­tei­kus pa­si­aiš­ki­ni­mo ir darb­da­viui ži­nant, kad dar­buo­to­jas pa­si­aiš­ki­ni­mo ne­ga­lė­jo pa­teik­ti dėl svar­bių prie­žas­čių; darb­da­vys bu­vo nu­sta­tęs ne­pro­tin­gą ter­mi­ną pa­si­aiš­ki­ni­mui pa­teik­ti ir dėl to dar­buo­to­jas ne­ga­lė­jo jo pa­teik­ti, ir ki­tais at­ve­jais.

Pa­žeis­da­mas DK 240 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mus, darb­da­vys pats sau ap­ri­bo­ja ga­li­my­bę iš­si­aiš­kin­ti ir at­si­žvelg­ti į vi­sas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mui, draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mui. Ne­pa­rei­ka­lau­da­mas dar­buo­to­jo pa­si­aiš­kin­ti dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, darb­da­vys pats sa­ve sta­to į blo­ges­nę pa­dė­tį ir pri­si­i­ma ga­li­mų nei­gia­mų pa­da­ri­nių ri­zi­ką, nes dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su pa­skir­ta draus­mi­ne nuo­bau­da ir ją gin­čy­da­mas dar­bo gin­čus nag­ri­nė­jan­čiuo­se or­ga­nuo­se, ga­li nu­ro­dy­ti ap­lin­ky­bes, net­gi eli­mi­nuo­jan­čias ga­li­my­bę jam tai­ky­ti draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę ar­ba skir­ti tam tik­ros rū­šies nuo­bau­dą, ku­rias ži­no­da­mas darb­da­vys bū­tų ki­taip iš­spren­dęs šio dar­buo­to­jo draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mą. Dar­bo gin­čus nag­ri­nė­jan­tiems or­ga­nams (DK 286 straips­nis) dar­buo­to­jo nu­ro­dy­tos ap­lin­ky­bės, ku­rių jis, darb­da­viui pa­žei­dus DK 240 straips­nio 1 da­lį, ne­ga­lė­jo nu­ro­dy­ti darb­da­viui, ga­li su­da­ry­ti pa­grin­dą pa­nai­kin­ti pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą. Tai­gi DK 240 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tos apie dar­buo­to­jo pa­si­aiš­ki­ni­mo rei­ka­la­vi­mą ati­tin­ka tiek darb­da­vio, tiek ir dar­buo­to­jo in­te­re­sus, o jos pa­žei­di­mas prieš­ta­rau­ja abie­jų dar­bo su­tar­ties ša­lių in­te­re­sams. Į tai at­si­žvelg­ti­na ver­ti­nant DK 240 straips­nio 1 da­lies pa­žei­di­mo įta­ką at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mui. Gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas, nu­sta­tęs, kad draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta pa­žei­džiant DK 240 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mus, tu­ri pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti ir ki­tas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mui ir pa­grįs­tu­mui.

3.2. Iš­anks­ti­nis ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą (240 straips­nio 2 da­lis)

Nors DK 23 straips­nio 1 da­lies 2 da­lis nu­sta­to darb­da­vio pa­rei­gą, pri­imant spren­di­mus, ga­lin­čius tu­rė­ti įta­kos dar­buo­to­jų tei­si­nei pa­dė­čiai, kon­sul­tuo­tis su dar­buo­to­jų at­sto­vais, ta­čiau, at­si­žvel­giant į šios tei­sės nor­mos tiks­lus bei ją aiš­ki­nant sis­te­miš­kai su DK XVI sky­riaus ,,Dar­bo draus­mė“ nor­mo­mis bei DK 136 straips­nio 4 da­li­mi, da­ry­ti­na iš­va­da, kad prieš skir­da­mas dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą darb­da­vys ne­pri­va­lo kon­sul­tuo­tis su dar­buo­to­jų at­sto­vais (DK 10 straips­nis). Prieš skir­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys pri­va­lo įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais gau­ti iš­anks­ti­nį ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą (DK 240 straips­nio 2 da­lis).

Pa­gal DK 240 straips­nio 2 da­lį iš­anks­ti­nis ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mui yra rei­ka­lin­gas tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais. To­kie at­ve­jai nu­sta­ty­ti, pa­vyz­džiui: Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­ly­je, pa­gal ku­rią su Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je vei­kian­čių Eu­ro­pos Ben­dri­jos įmo­nės pa­da­li­niu ar su Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je bu­vei­nę tu­rin­čia Eu­ro­pos Ben­dri­jos įmo­nių gru­pės įmo­ne dar­bo san­ty­kiais su­si­ję Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bos ar spe­cia­lio­jo de­ry­bų ko­mi­te­to na­riai jų na­rys­tės Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bo­je ar spe­cia­lia­ja­me de­ry­bų ko­mi­te­te lai­ko­tar­piu ne­ga­li bū­ti at­leis­ti iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va be juos sky­ru­sio dar­buo­to­jų at­sto­vo su­ti­ki­mo, o jei­gu jie bu­vo iš­rink­ti dar­buo­to­jų su­si­rin­ki­me ar kon­fe­ren­ci­jo­je, su­ti­ki­mą juos at­leis­ti iš dar­bo tu­ri tei­sę duo­ti Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos te­ri­to­ri­nis sky­rius; Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo 21 straips­nio 2 da­ly­je, pa­gal ku­rią dar­buo­to­jui – įmo­nė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos ren­ka­mo­jo or­ga­no na­riui – ski­riant draus­mi­nes nuo­bau­das, iš­sky­rus at­lei­di­mą iš dar­bo, rei­ka­lin­gas iš­anks­ti­nis tos pro­fe­si­nės są­jun­gos įmo­nė­je ren­ka­mo­jo or­ga­no su­ti­ki­mas; Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­to Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 16 punk­to 2 pa­strai­po­je (Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so 31 straips­nio 3 da­lis), pa­gal ku­rią dar­buo­to­jų, pro­fe­si­nės są­jun­gos na­rių, at­lei­di­mas iš dar­bo dėl šio punk­to pir­mo­jo­je pa­strai­po­je nu­ro­dy­tų prie­žas­čių tu­ri bū­ti su­de­rin­tas su ati­tin­ka­ma pro­fe­si­nės są­jun­gos ins­ti­tu­ci­ja, iš­sky­rus įsta­ty­mų nu­ma­ty­tus at­ve­jus, taip pat at­ve­jus, nu­ro­dy­tus šiurkš­čių pa­žei­di­mų, ke­lian­čių grės­mę eis­mo sau­gu­mui, žmo­nių gy­vy­bei ir svei­ka­tai, są­ra­še, pa­tvir­tin­ta­me vals­ty­bi­nės įmo­nės ,,Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus ir su­de­rin­to su Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­li­nin­kų prof­są­jun­go­mis; DK 134 straips­nio 4 da­ly­je, pa­gal ku­rią ko­lek­ty­vi­nė­se su­tar­ty­se nu­sta­ty­tais at­ve­jais dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi iš dar­bo ne­ga­vus ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mo, ir kt.

Tais at­ve­jais, kai įsta­ty­muo­se ar ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nė­ra nu­ma­ty­ta, kad prieš ski­riant dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą rei­kia gau­ti iš­anks­ti­nį ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą, darb­da­vio tei­sė skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą nė­ra sais­to­ma ko­kio nors or­ga­no išanks­ti­nio su­ti­ki­mo bu­vi­mu. Pa­vyzdžiui, kaip ma­ty­ti iš Kre­tin­gos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo spren­di­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je J. Šim­kus v. UAB ,,Švy­tu­rio laik­raš­tis“ (by­los Nr. 2-886-4/2003) ieš­ko­vas, gin­čy­da­mas at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą tei­sė­tu­mą, be ki­ta ko, nu­ro­dė, kad jis yra at­sa­ko­vo ak­ci­nin­kas, at­sa­ko­vas jį at­lei­do iš dar­bo ne­ga­vęs ben­dro­vės ak­ci­nin­kų su­ti­ki­mo, to­kiu bū­du pa­žei­džiant DK 240 straips­nio 2 da­lį. Kre­tin­gos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. gruo­džio 29 d. spren­di­me, at­mes­da­mas ieš­ki­nį, kon­sta­ta­vo, kad DK ne­nu­ma­to ko­kių nors spe­cia­lių tai­syk­lių ar ap­ri­bo­ji­mų, at­lei­džiant iš dar­bo ak­ci­nin­kus. Teis­mas spren­dė, kad at­sa­ko­vas, prieš at­leis­da­mas ieš­ko­vą iš dar­bo, ne­tu­rė­jo pa­rei­gos gau­ti ben­dro­vės ak­ci­nin­kų su­ti­ki­mą, ieš­ko­vas at­leis­tas iš dar­bo ne­pa­žei­džiant DK 240 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mų. Tai­gi šio­je by­lo­je teis­mas DK 240 straips­nio 2 da­lį tai­kė tin­ka­mai.

Kai ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta, kad dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi iš dar­bo ne­ga­vus iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mų or­ga­nų su­ti­ki­mo, ši ga­ran­ti­ja jiems tai­ko­ma taip, kaip tai nu­ma­ty­ta ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je.

Jei­gu pa­gal tai­ky­ti­nus at­lei­di­mo iš dar­bo ga­ran­ti­jas nu­sta­tan­čius tei­sės ak­tus draus­mi­nės nuo­bau­dos dar­buo­to­jui sky­ri­mui rei­kia ke­lių ati­tin­ka­mų or­ga­nų iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, draus­mi­nė nuo­bau­da to­kiam dar­buo­to­jui ne­ga­li bū­ti ski­ria­ma be kiek­vie­no iš tų or­ga­nų, ku­rių su­ti­ki­mas rei­ka­lin­gas, iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo.

Ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas, be ku­rio darb­da­vys ne­ga­li skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nės nuo­bau­dos, tu­ri bū­ti iš­anks­ti­nis (DK 240 straips­nio 2 da­lis), t. y. gau­tas iki draus­mi­nės nuo­bau­dos dar­buo­to­jui pa­sky­ri­mo. Draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mas be rei­ka­lin­go iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo, dėl darb­da­vio kal­tės pa­žei­dus dar­buo­to­jui nu­ma­ty­tas ga­ran­ti­jas, ver­tin­ti­nas kaip ne­tei­sė­tas. Jei­gu to­kiu bū­du yra pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo, tai, esant dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui teis­me, su­ke­lia DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­je nu­ma­ty­tus tei­si­nius pa­da­ri­nius (DK 134 straips­nio 5 da­lis, 242 straips­nio 2 da­lis). Su­ti­ki­mas, gau­tas po to, kai dar­buo­to­jui jau yra pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, ne­tu­ri reikš­mės teis­mui ver­ti­nant jos (nuo­bau­dos) tei­sė­tu­mą.

Dar­buo­to­jas tu­ri pa­rei­gą su­teik­ti darb­da­viui in­for­ma­ci­ją, rei­kia­mą tin­ka­mai vyk­dy­ti įsta­ty­mus (DK 35 straips­nio 1 da­lis). Kai DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tą rei­ka­la­vi­mą pa­si­aiš­kin­ti ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų DK 240 straips­nio 2 da­lies jo (dar­buo­to­jo) at­žvil­giu tai­ky­mui, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ne­ži­no, tai šiam dar­buo­to­jui pa­sky­rus draus­mi­nę nuo­bau­dą be rei­ka­lin­go ati­tin­ka­mo or­ga­no iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).

Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas, ku­riuo pra­šo­ma su­ti­ki­mo skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas. Ja­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas kon­kre­tus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas, ke­ti­na­ma skir­ti draus­mi­nė nuo­bau­da, prie pa­reiš­ki­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti įro­dy­mai, ku­riais darb­da­vys grin­džia sa­vo pra­šy­mą (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tu at­ve­ju dar­buo­to­jų at­sto­vas ar­ba Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja pri­va­lo nu­spręs­ti ir at­sa­ky­mą darb­da­viui duo­ti per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų nuo pa­reiš­ki­mo ga­vi­mo, o per šį ter­mi­ną at­sa­ky­mo ne­da­vus, darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį (Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lis, DK 134 straips­nio 2 da­lis). Jei­gu įsta­ty­muo­se ar ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nė­ra nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį ki­tais at­ve­jais ati­tin­ka­mas or­ga­nas tu­ri at­sa­ky­ti į darb­da­vio pa­reiš­ki­mą, pa­gal ana­lo­gi­ją tai­ky­ti­nas DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tas ke­tu­rio­li­kos ka­len­do­ri­nių die­nų ter­mi­nas (DK 9 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu per šį ter­mi­ną ati­tin­ka­mas or­ga­nas at­sa­ky­mo darb­da­viui ne­duo­da, darb­da­vys tu­ri tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2 da­lis).

Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas, ku­riuo pra­šo­ma ati­tin­ka­mą or­ga­ną duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, taip pat to or­ga­no at­sa­ky­mas darb­da­viui tu­ri bū­ti iš­reiš­kia­mi ra­šy­ti­ne for­ma.

Kai or­ga­nas, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si, duo­da su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui kon­kre­čią draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys, rem­da­ma­sis gau­tu su­ti­ki­mu, tu­ri tei­sę skir­ti tik tą kon­kre­čią draus­mi­nę nuo­bau­dą ar­ba, lai­ky­da­ma­sis tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos tvar­kos, švel­nes­nę draus­mi­nę nuo­bau­dą.

DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tam ter­mi­nui skai­čiuo­ti tai­ko­mos DK 26 straips­nio tai­syk­lės. Šis ter­mi­nas yra nai­ki­na­ma­sis ir ne­ga­li bū­ti su­stab­do­mas, pra­tę­sia­mas ar at­nau­ji­na­mas (DK 28 straips­nis).

Ga­lio­jan­tys įsta­ty­mai ne­nu­ma­to, kad as­me­nys ga­lė­tų gin­čy­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą.

Ati­tin­ka­mas or­ga­nas, da­vęs darb­da­viui su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą ar­ba at­si­sa­kęs duo­ti to­kį su­ti­ki­mą, ga­li per­žiū­rė­ti anks­tes­nį sa­vo spren­di­mą ir pri­im­ti ki­to­kį spren­di­mą. To­kiu at­ve­ju spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą, pri­im­tas per­žiū­rė­jus anks­tes­nį ki­to­kio tu­ri­nio spren­di­mą, su­ke­lia tei­si­nius pa­da­ri­nius draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mui tik ta­da, jei­gu jis darb­da­viui duo­tas ne­pra­lei­dus at­sa­ky­mui duo­ti nu­sta­ty­to ter­mi­no. Tuo tar­pu spren­di­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, pri­im­tas per­žiū­rė­jus anks­tes­nį ki­to­kio tu­ri­nio spren­di­mą, su­ke­lia tei­si­nius pa­da­ri­nius ta­da, kai jis darb­da­viui duo­tas iki pa­ski­riant dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, ir reiš­kia, kad bu­vu­si kliū­tis (at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą) skir­ti dar­buo­to­jui nuo­bau­dą yra iš­ny­ku­si.

Ati­tin­ka­mo or­ga­no, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si dėl su­ti­ki­mo skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Tuo at­ve­ju, kai dar­bo tei­sės nor­mo­se nė­ra tie­sio­gi­nės nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios darb­da­vio tei­sę gin­čy­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys pa­gal DK 134 straips­nio 3 da­lies ana­lo­gi­ją tu­ri tei­sę to­kį at­si­sa­ky­mą gin­čy­ti tie­sio­giai teis­me (DK 9 straips­nio 1 da­lis).

Teis­mas ga­li pa­nai­kin­ti at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, jei­gu darb­da­vys įro­do, kad šis at­si­sa­ky­mas iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 3 da­lis). Ati­tin­ka­mi or­ga­nai, ku­rie spren­džia darb­da­vio pa­reiš­ki­mus duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, pri­va­lo sa­vo tei­sė­mis nau­do­tis pro­tin­gai ir są­ži­nin­gai, taip pat ne­ga­li be pa­kan­ka­mo pa­grin­do ri­bo­ti darb­da­vio tei­sių, pa­žeis­ti darb­da­vio tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus. Nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mą tuo pa­grin­du, kad at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, teis­mas tu­ri CPK nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti:

a) darb­da­vio nu­ro­dy­to in­te­re­so (in­te­re­sų) bu­vi­mo fak­tą, in­te­re­so tei­sė­tu­mą ir svar­bą;

b) gin­či­ja­mo at­si­sa­ky­mo pa­grįs­tu­mą;

c) darb­da­vio nu­ro­dy­tą jo in­te­re­so (in­te­re­sų) es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tą ir šio fak­to prie­žas­ti­nį ry­šį su gin­či­ja­mu at­si­sa­ky­mu.

Darb­da­vio in­te­re­sų es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tas nu­sta­to­mas at­si­žvel­giant į kon­kre­taus darb­da­vio veik­los spe­ci­fi­ką, darb­da­vio veik­los ap­lin­ky­bes, pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo (pa­žei­di­mų) po­bū­dį ir pa­da­ri­nius, draus­mi­nės nuo­bau­dos kon­kre­čiu at­ve­ju tai­ky­mo tiks­lus ir juos pa­grin­džian­čias prie­žas­tis bei ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes.

Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, ne­tu­ri nag­ri­nė­ti draus­mi­nės nuo­bau­dos, dėl ku­rios sky­ri­mo bu­vo pra­šo­ma su­ti­ki­mo, pa­grįs­tu­mo ir tei­sė­tu­mo. Darb­da­vys, rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu, ku­riuo pa­nai­kin­tas ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, tu­ri tei­sę skir­ti šiam dar­buo­to­jui tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, dėl ku­rios sky­ri­mo krei­pė­si iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ar­ba švel­nes­nę.

3.3. Draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo įfor­mi­ni­mas ir dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mas (DK 240 straips­nio 3 da­lis)

DK 240 straips­nio 3 da­lis nu­sta­to, kad draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma darb­da­vio ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­jos įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), ta­čiau ne­įvar­di­ja to­kio įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) for­mos. At­si­žvel­giant į to­kio įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) tei­si­nę reikš­mę abiem dar­bo su­tar­ties ša­lims bei va­do­vau­jan­tis DK 10 straips­nio, 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis, da­ry­ti­na iš­va­da, kad draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mas tu­ri bū­ti įfor­mi­na­mas ra­šy­ti­nės for­mos do­ku­men­tu – įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu). Tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą tu­ri darb­da­vys ar­ba ati­tin­ka­mą kom­pe­ten­ci­ją tu­rin­tis jo at­sto­vas (DK 14, 16, 24 straips­niai).

DK ne­reg­la­men­tuo­ja rei­ka­la­vi­mų ap­ta­ria­mo­jo įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) tu­ri­niui. Įgy­ven­din­da­mas tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys ir jo at­sto­vas tu­ri va­do­vau­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis. Pa­žy­mė­ti­na, kad Lie­tu­vos ar­chy­vų de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus 2001 m. ko­vo 30 d. įsa­ky­mu Nr. 19 yra pa­tvir­tin­tos Do­ku­men­tų ren­gi­mo ir įfor­mi­ni­mo tai­syk­lės, ku­rios nu­sta­to vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų, įstai­gų, įmo­nių, or­ga­ni­za­ci­jų, ki­tų sub­jek­tų, įga­lio­tų at­lik­ti vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas, tvar­ko­mų­jų, or­ga­ni­za­ci­nių, in­for­ma­ci­nių do­ku­men­tų ren­gi­mo ir įfor­mi­ni­mo rei­ka­la­vi­mus, ku­rie tai­ko­mi ne­pri­klau­so­mai nuo šių do­ku­men­tų pa­ren­gi­mo bū­do ir laik­me­nos. Tai­syk­lė­se nu­ro­do­ma (2 punk­tas), kad jo­se nu­sta­ty­ti do­ku­men­tų ren­gi­mo ir įfor­mi­ni­mo rei­ka­la­vi­mai pri­va­tiems ju­ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims yra re­ko­men­da­ci­niai.

DK 240 straips­nio nuo­sta­ta, kad ,,dar­buo­to­jui apie tai pra­ne­ša­ma pa­si­ra­šy­ti­nai“, aiš­kin­ti­na taip, kad dar­buo­to­jas pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­di­na­mas su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), ku­riuo jam yra skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da. Esant gin­čui teis­me ap­lin­ky­bė, kad dar­buo­to­jas bu­vo pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­din­tas su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), ku­riuo jam pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, ga­li bū­ti pa­tvir­tin­ta tik ra­šy­ti­niais įro­dy­mais, ku­riuo­se už­fik­suo­tas dar­buo­to­jo pa­si­ra­šy­mas apie jo su­pa­žin­di­ni­mą su mi­nė­tu do­ku­men­tu (CPK 177 straips­nio 4 da­lis).

Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas bū­ti su­pa­žin­din­tam su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu) dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mo ir (ar­ba) pa­si­ra­šy­ti apie su­pa­žin­di­ni­mą (DK 240 straips­nio 3 da­lis) pri­ly­gi­na­mi tin­ka­mam jo su­pa­žin­di­ni­mui su pa­skir­ta draus­mi­ne nuo­bau­da.

Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti at­lei­di­mą iš dar­bo pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.

Pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti, kad dar­buo­to­jas at­si­sa­kė, ven­gė su­si­pa­žin­ti su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), pa­si­ra­šy­ti apie su­pa­žin­di­ni­mą ar­ba pri­im­ti ati­tin­ka­mą do­ku­men­tą, ten­ka darb­da­viui (CPK 178 straips­nis). Šie fak­tai ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

Pa­žy­mė­ti­na, kad fak­tas, jog dar­buo­to­jui bu­vo pra­neš­ta apie anks­tes­nę draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 240 straips­nio 3 da­lis), įei­na į ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tį, tik ku­riai esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Darb­da­vys, ig­no­ra­vęs DK 240 straips­nio 3 da­lies rei­ka­la­vi­mą, ne­ga­li to­kia draus­mi­ne nuo­bau­da grįs­ti dar­bo su­tar­ties su šiuo dar­buo­to­ju nu­trau­ki­mo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą.

4. Draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nai (DK 241 straips­nis)

Ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą, bū­ti­na lai­ky­tis nu­sta­ty­tų jos sky­ri­mo ter­mi­nų.

DK 241 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to ter­mi­nus, per ku­riuos draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę tai­kan­tis sub­jek­tas tu­ri tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, tuo tar­pu DK 241 straips­nio 2 da­lis nu­sta­to ter­mi­nus, ku­riems pa­si­bai­gus draus­mi­nė nuo­bau­da ne­ga­li bū­ti ski­ria­ma. Šie ter­mi­nai yra nai­ki­na­mie­ji (DK 28 straips­nis).

DK 241 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma tuoj pat, pa­aiš­kė­jus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mui, bet ne vė­liau kaip per vie­ną mė­ne­sį nuo tos die­nos, kai pa­žei­di­mas pa­aiš­kė­jo, ne­įskai­tant lai­ko, ku­rį dar­buo­to­jas dar­be ne­bu­vo dėl li­gos, bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vo. Šios nuo­sta­tos tai­ky­mui yra reikš­min­ga dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo die­na, nes nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos ka­len­do­ri­nės die­nos, ku­rią pa­žei­di­mas pa­aiš­kė­jo (DK 26 straips­nio 1 da­lis). Dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo die­na pa­gal DK 241 straips­nio 1 da­lį aiš­kin­ti­na kaip ta die­na, ku­rią darb­da­viui ar­ba jo at­sto­vui (DK 14, 16, 24 straips­niai) ta­po ži­no­mas šių ap­lin­ky­bių vi­se­tas:

a) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo fak­tas;

b) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą pa­da­ręs kon­kre­tus dar­buo­to­jas.

Žo­dis ,,pa­aiš­kė­ti“ reiš­kia ,,pa­si­da­ry­ti aiš­ku, su­pran­ta­ma“ (Da­bar­ti­nės lie­tu­vių kal­bos žo­dy­nas, Vil­nius, 1993, p. 465). For­mu­luo­tė ,,dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mas“ DK 241 straips­nio 1 da­lies pras­me reiš­kia dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­si­da­ry­mą aiš­kiu darb­da­viui. Tai­gi, pa­vyz­džiui, darb­da­vio ga­vi­mas in­for­ma­ci­jos apie dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, ku­rią dar rei­kia pa­tik­rin­ti, ar­ba ga­vi­mas ne­pa­kan­ka­mos pa­grįs­tam įsi­ti­ki­ni­mui su­si­for­muo­ti in­for­ma­ci­jos ne­tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mas.

Dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo fak­tas darb­da­viui ga­li pa­aiš­kė­ti ir ne­ži­nant, ku­ris kon­kre­čiai dar­buo­to­jas yra pa­da­ręs tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. To­kiu at­ve­ju, kol darb­da­viui yra ne­ži­no­mas kon­kre­tus pa­žei­di­mą pa­da­ręs dar­buo­to­jas, DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio ter­mi­no ei­ga ne­pra­si­de­da. Dar­buo­to­jo pa­da­ry­tas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas lai­ko­mas darb­da­viui pa­aiš­kė­ju­siu, kai apie tai tam­pa ži­no­ma pa­čiam darb­da­viui ar­ba jo at­sto­vams (DK 14, 16, 24 straips­niai). Jei­gu apie dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ta­po ži­no­ma darb­da­vio at­sto­vui, ne­tu­rin­čiam tei­sės skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, jis pri­va­lo ne­dels­da­mas apie tai pra­neš­ti darb­da­viui ar jo at­sto­vui, tu­rin­čiam tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Pa­žy­mė­ti­na, kad DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas yra draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nas. Jis nė­ra skir­tas tam tik­ram įvy­kiui, tu­rin­čiam dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo po­žy­mių, tir­ti ir dar­bo draus­mės pa­žei­di­mui bei jį pa­da­riu­siam dar­buo­to­jui nu­sta­ty­ti. Ap­ta­ria­ma­sis ter­mi­nas yra skir­tas darb­da­viui, ku­riam dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas jau yra pa­aiš­kė­jęs (pa­si­da­ręs aiš­kus), ap­si­spręs­ti ir pri­im­ti spren­di­mą dėl draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo ir kon­kre­čios draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo.

Tai­kant DK 241 straips­nio 1 da­lį ga­li kil­ti ne­aiš­ku­mų, ar į šio­je tei­sės nor­mo­je nu­sta­ty­tą dvie­jų mė­ne­sių ter­mi­ną draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti yra įskai­to­mas lai­kas, ku­rį dar­buo­to­jas dar­be ne­bu­vo dėl li­gos, bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vo. Va­do­vau­jan­tis DK 10 straips­ny­je nu­sta­ty­tais DK nor­mų aiš­ki­ni­mo prin­ci­pais bei at­si­žvel­giant į draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo tiks­lus, da­ry­ti­na iš­va­da, kad į DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tą dvie­jų mė­ne­sių ter­mi­ną lai­kas, ku­rį dar­buo­to­jas dar­be ne­bu­vo dėl li­gos, bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vo, yra ne­įskai­to­mas.

Įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais prieš ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą rei­kia gau­ti iš­anks­ti­nį ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą (DK 240 straips­nio 2 da­lis). At­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą ga­li bū­ti gin­či­ja­mas teis­mi­ne tvar­ka. Lai­ko­tar­piai, ka­da darb­da­vys ne­ga­li skir­ti draus­mi­nės nuo­bau­dos, kol vyks­ta pro­ce­dū­ros dėl su­ti­ki­mo ga­vi­mo ar­ba teis­mo pro­ce­sas dėl at­si­sa­ky­mo duo­ti su­ti­ki­mą nu­gin­či­ji­mo, pa­gal sa­vo po­bū­dį yra ana­lo­giš­ki DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tiems lai­ko­tar­piams, t. y. dar­buo­to­jo dar­be ne­bu­vi­mo dėl li­gos, bu­vi­mo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vi­mo lai­ko­tar­piams, ku­rie, kaip kliū­tis skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, ne­įskai­to­mi į DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tus draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nus. Va­do­vau­jan­tis DK 10 straips­ny­je nu­sta­ty­tais DK nor­mų aiš­ki­ni­mo prin­ci­pais bei įsta­ty­mo ana­lo­gi­ja da­ry­ti­na iš­va­da, kad ir lai­kas, ku­ris pra­ėjo darb­da­viui gau­nant ati­tin­ka­mo or­ga­no iš­anks­ti­nį su­ti­ki­mą, bū­ti­ną draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti, ar­ba gin­či­jant teis­mi­ne tvar­ka at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą, yra ne­įskai­to­mas į DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tus vie­no ir dvie­jų mė­ne­sių draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nus.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dė­ji­mas nė­ra kliū­tis skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą. Nu­trau­kus pra­dė­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ar­ba įsi­tei­sė­jus teis­mo nuosp­ren­džiui, dvie­jų mė­ne­sių ter­mi­nas draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti skai­čiuo­ja­mas nuo įsta­ty­me nu­sta­ty­tos die­nos – iki­teis­mi­nio ty­ri­mo nu­trau­ki­mo ar­ba teis­mo nuosp­ren­džio įsi­tei­sė­ji­mo die­nos, o ne nuo tos die­nos, ka­da apie šiuos įvy­kius su­ži­no­jo sub­jek­tas, tu­rin­tis tei­sę tai­ky­ti draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę (DK 241 straips­nio 1 da­lis). Ki­tų vals­ty­bės įga­lio­tų ins­ti­tu­ci­jų ar pa­rei­gū­nų pra­dė­tas ty­ri­mas taip pat nė­ra kliū­tis skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą.

Kai skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą pa­siū­lo Sei­mo kon­tro­lie­rius, tai dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, už ku­rį siū­lo­ma skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­aiš­kė­ji­mo die­na yra ta die­na, ku­rią darb­da­vys ar­ba jo at­sto­vas ga­vo Sei­mo kon­tro­lie­riaus pa­žy­mą su ati­tin­ka­mu siū­ly­mu (Sei­mo kon­tro­lie­rių įsta­ty­mo 21 straips­nio 2 da­lis, 22 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas ir 2 da­lis). Lai­kas, per ku­rį Sei­mo kon­tro­lie­rius ty­rė skun­dą, ne­įskai­to­mas į DK 241 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tus ter­mi­nus (Sei­mo kon­tro­lie­rių įsta­ty­mo 22 straips­nio 2 da­lis).

Tęs­ti­nio dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo at­ve­ju DK 241 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­ti ter­mi­nai, ku­rie sie­ja­mi su dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo ar­ba pa­da­ry­mo die­na, skai­čiuo­ja­mi ati­tin­ka­mai nuo tos die­nos, ka­da pa­aiš­kė­jo ar­ba bu­vo pa­da­ry­tas pas­ku­ti­nis iš veiks­mų, įei­nan­čių į dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo su­dė­tį.

DK 241 straips­ny­je nu­sta­ty­ti ter­mi­nai skai­čiuo­ja­mi pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les.

Jei­gu draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma už ke­le­tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų, draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nų bū­ti­na lai­ky­tis dėl kiek­vie­no iš dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų. Esant gin­čui teis­me, teis­mas dėl kiek­vie­no dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo, už ku­rį pa­skir­ta gin­či­ja­ma draus­mi­nė nuo­bau­da, tu­ri pa­tik­rin­ti, ar bu­vo lai­ky­ta­si draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nų.

Pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti, kad draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta ne­pa­žei­džiant DK 241 straips­ny­je nu­sta­ty­tų ter­mi­nų, ten­ka darb­da­viui.

Kai dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus pra­lei­dus nu­sta­ty­tus ter­mi­nus draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti, at­lei­di­mas iš dar­bo pri­pa­žin­ti­nas ne­tei­sė­tu (DK 242 straips­nio 2 da­lis, 297 straips­nio 3 da­lis).

5. Draus­mi­nės nuo­bau­dos, jų sky­ri­mas ir pa­rin­ki­mas

Dar­buo­to­jams, ku­riems tai­ko­ma ben­dro­ji draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė, darb­da­vys ga­li skir­ti tik DK 237 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas draus­mi­nes nuo­bau­das, t. y.:

1) pa­sta­bą;

2) pa­pei­ki­mą;

3) at­lei­di­mą iš dar­bo (DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tai).

DK 237 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te nu­ma­ty­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo – ga­li bū­ti ski­ria­ma tik esant DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tuo­se nu­sta­ty­tiems dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dams.

Dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­ja spe­cia­lūs tei­sės ak­tai (DK 231 straips­nis), t. y. ku­riems tai­ko­ma spe­cia­lio­ji draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė, be draus­mi­nių nuo­bau­dų, nu­ma­ty­tų DK 237 straips­nio 1 da­ly­je, ga­li bū­ti tai­ko­mos ir ki­to­kios draus­mi­nės nuo­bau­dos, jei­gu jos nu­sta­ty­tos šių dar­buo­to­jų dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se nor­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­to Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 12 punk­te nu­sta­ty­ta, kad, be nu­ma­ty­tų­jų dar­bo įsta­ty­muo­se, tai­ko­mos to­kios draus­mi­nės nuo­bau­dos:

1) mašinis­tams at­ima­ma tei­sė val­dy­ti lo­ko­mo­ty­vą, per­ke­liant juos iki vie­ne­rių me­tų ma­ši­nis­tų pa­dė­jė­jais, šalt­kal­viais, gar­ve­žių kū­ri­kais;

2) ne­nui­ma­mų­jų ried­me­nų vai­ruo­to­jams ir lo­ko­mo­ty­vų ma­ši­nis­tų pa­dė­jė­jams at­ima­mi pa­žy­mė­ji­mai, per­ke­liant juos iki vie­ne­rių me­tų į dar­bą, ne­su­si­ju­sį su trau­ki­nių eis­mu;

3) dar­buo­to­jas per­ke­lia­mas iki tri­jų mė­ne­sių į dar­bą, ne­su­si­ju­sį su trau­ki­nių eis­mu, ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mu ar­ba ga­be­na­mų kro­vi­nių bei ba­ga­žo sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mu, at­si­žvel­giant į jo pro­fe­si­ją (spe­cia­ly­bę).

Tai­gi dar­buo­to­jams už dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus ga­li bū­ti ski­ria­mos tik įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se nor­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos (DK 237 straips­nis). Jei­gu dar­buo­to­jui pa­skir­ta ki­to­kia draus­mi­nė nuo­bau­da, tai ji ver­tin­ti­na kaip ne­tei­sė­ta ir ne­su­ke­lian­ti tei­si­nių pa­da­ri­nių.

DK 237 straips­nio 1 da­ly­je draus­mi­nės nuo­bau­dos iš­var­dy­tos ei­lės tvar­ka nuo švel­niau­sios iki griež­čiau­sios. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad pa­rink­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis draus­mi­nių nuo­bau­dų ei­liš­ku­mo jų griež­tu­mo as­pek­tu, nes DK 238 straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mą, to­kio rei­ka­la­vi­mo ne­nu­sta­to.

DK 239 straips­ny­je, reg­la­men­tuo­jan­čia­me drau­di­mą skir­ti ke­lias draus­mi­nes nuo­bau­das už vie­ną dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, yra įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad už kiek­vie­ną dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ga­li­ma skir­ti tik vie­ną draus­mi­nę nuo­bau­dą. Ši nuo­sta­ta reiš­kia drau­di­mą skir­ti ke­lias draus­mi­nes nuo­bau­das už vie­ną ir tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Ki­tų tei­si­nės at­sa­ko­my­bės rū­šių (pa­vyz­džiui, ma­te­ria­li­nės, ad­mi­nist­ra­ci­nės, bau­džia­mo­sios) tai­ky­mas nė­ra kliū­tis tai­ky­ti draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę, t. y. dar­buo­to­jui, ku­riam už tam tik­rus kal­tus veiks­mus ar­ba ne­vei­ki­mą yra tai­ko­ma, pa­vyz­džiui, ma­te­ria­li­nė, ad­mi­nist­ra­ci­nė, bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, už tuos pa­čius kal­tus veiks­mus ar­ba ne­vei­ki­mą, esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui, ga­li bū­ti ski­ria­ma ir draus­mi­nė nuo­bau­da.

DK 239 straips­nio nuo­sta­ta, nu­ma­tan­ti ga­li­my­bę draus­mi­nę nuo­bau­dą skir­ti pa­kar­to­ti­nai, tai­ky­ti­na to­kio dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo (ki­tos pra­žan­gos) at­ve­ju, kai dar­buo­to­jui ne­re­a­guo­jant į jau pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą ir to­liau pa­žei­džiant dar­bo draus­mę draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma už dar­buo­to­jo veiks­mus (ne­vei­ki­mą), at­lik­tus po tų veiks­mų (ne­vei­ki­mo), už ku­riuos jau yra pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, t. y. už nau­jai pa­da­ry­tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Ap­ta­ria­mo­ji nuo­sta­ta ne­ga­li bū­ti aiš­ki­na­ma kaip su­tei­kian­ti darb­da­viui tei­sę skir­ti dar­buo­to­jui an­trą draus­mi­nę nuo­bau­dą už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį vie­na ga­lio­jan­ti draus­mi­nė nuo­bau­da jau yra pa­skir­ta.

Jei­gu pa­aiš­kė­ja ke­li dar­buo­to­jo pa­da­ry­ti dar­bo draus­mės pa­žei­di­mai, pa­vyz­džiui, at­li­kus pa­tik­ri­ni­mą ar pan., pa­pras­tai ski­ria­ma vie­na draus­mi­nė nuo­bau­da (DK 35 straips­nio 1 da­lis). Ji pa­ren­ka­ma va­do­vau­jan­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies, 238 straips­nio nuo­sta­to­mis.

Prak­ti­ko­je pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai už vie­ną ir tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą vie­nu įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu) ar­ba skir­tin­gu lai­ku pri­im­tais įsa­ky­mais (nu­ro­dy­mais) dar­buo­to­jui yra pa­ski­ria­mos ke­lios draus­mi­nės nuo­bau­dos (pa­vyz­džiui, pa­pei­ki­mas ir at­lei­di­mas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą). Tuo at­ve­ju, kai dar­buo­to­jui už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą skir­tin­gu lai­ku pri­im­tais įsa­ky­mais (nu­ro­dy­mais) yra pa­skir­tos ke­lios draus­mi­nės nuo­bau­dos, tai teis­mas vė­les­nę (vė­les­nes) iš jų, ne­tik­rin­da­mas pa­grįs­tu­mo, pri­pa­žįs­ta ne­tei­sė­ta (ne­tei­sė­to­mis), kaip pa­skir­tą pa­žei­džiant DK 239 straips­ny­je nu­sta­ty­tą drau­di­mą. Kai už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ke­lios draus­mi­nės nuo­bau­dos dar­buo­to­jui yra pa­skir­tos vie­nu įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), tai nė­ra ga­li­my­bės nu­sta­ty­ti, ku­ri iš jų yra pa­skir­ta vė­liau ir pa­žei­džiant DK 239 straips­ny­je nu­sta­ty­tą drau­di­mą. To­kiu at­ve­ju pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos ver­tin­ti­nos kaip vie­na ir lai­ky­ti­na, kad yra pa­skir­ta griež­tes­nė iš jų draus­mi­nė nuo­bau­da, bū­tent ku­rios tei­sė­tu­mas ir pa­grįs­tu­mas tu­ri bū­ti tik­ri­na­mas esant gin­čui teis­me.

Draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mą reg­la­men­tuo­ja DK 238 straips­nis. Ši tei­sės nor­ma tu­ri bū­ti tai­ko­ma pa­ren­kant draus­mi­nę nuo­bau­dą tiek už ne­šiurkš­tų, tiek ir už šiurkš­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą (šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mą). Pa­rink­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys taip pat tu­ri va­do­vau­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis.

DK 238 straips­nis nu­sta­to, kad ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į:

1) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo sun­ku­mą;

2) su­kel­tas pa­sek­mes;

3) dar­buo­to­jo kal­tę;

4) ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis pažei­di­mas bu­vo pa­da­ry­tas;

5) tai, kaip dar­buo­to­jas dir­bo anks­čiau.

Tai­gi į DK 238 straips­ny­je nu­ma­ty­tas ap­lin­ky­bes tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma pa­ren­kant draus­mi­nę nuo­bau­dą už bet ku­rį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Aki­vaiz­du, kad pa­ren­kant draus­mi­nę nuo­bau­dą ga­li ir tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma ir į ki­tas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas jos pa­rin­ki­mui. Pa­vyz­džiui, kai dar­buo­to­jo pa­rei­gy­bės ap­ra­šy­me yra nu­sta­ty­ta, kad jis kiek­vie­ną mė­ne­sį pri­va­lo teik­ti raš­tiš­kas ata­skai­tas darb­da­viui, ta­čiau pa­gal nu­si­sto­vė­ju­sią dar­bo­vie­tė­je tvar­ką darb­da­vio at­sto­vai ke­lio­li­ka mė­ne­sių iš ei­lės ne­rei­ka­la­vo to­kių ata­skai­tų, o dar­buo­to­jas jų ne­tei­kė, į to­kią nu­si­sto­vė­ju­sią dar­bo­vie­tė­je tvar­ką bei darb­da­vio el­ge­sį tu­rė­tų bū­ti at­si­žvel­gia­ma tiek spren­džiant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­do bu­vi­mo klau­si­mą, tiek ir pa­ren­kant draus­mi­nę nuo­bau­dą.

Nag­ri­nė­da­mas dar­buo­to­jo ieš­ki­nį dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis CPK ben­dro­sio­mis tai­syk­lė­mis bei CPK XX sky­riu­je įtvir­tin­to­mis dar­bo by­lų nag­ri­nė­ji­mo tai­syk­lė­mis, tu­ri pa­tik­rin­ti, ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­rink­ta at­si­žvel­giant į DK 238 straips­ny­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes, ar nė­ra pa­grin­do pa­nai­kin­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą at­si­žvel­giant į pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo sun­ku­mą, ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis bu­vo pa­da­ry­tas, dar­buo­to­jo anks­tes­nį dar­bą ir el­ge­sį, į tai, ar draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo sun­ku­mą. Pa­gal DK 242 straips­nio 2 da­lį teis­mas tu­ri tei­sę nuo­bau­dą pa­nai­kin­ti at­si­žvelg­da­mas į pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo sun­ku­mą, ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis pa­da­ry­tas, dar­buo­to­jo dar­bą ir el­ge­sį, į tai, ar draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo sun­ku­mą. Pa­vyz­džiui, Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas 2003 m. rug­sė­jo 28 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je A. Ba­lan­dis v. RAB ,,Li­fo­sa“ (by­los Nr. 2-50-11/2003) at­me­tė ieš­ko­vo ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, iš­ei­ti­nės iš­mo­kos ir dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo. Teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vas at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą už DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tą šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą. Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad at­sa­ko­vas, pa­rink­da­mas ieš­ko­vui draus­mi­nę nuo­bau­dą, ne­pa­žei­dė DK 238 straips­ny­je nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. Teis­mas nu­ro­dė, kad iš pa­teik­to nuos­to­lių ap­skai­čia­vi­mo ma­ty­ti, jog at­sa­ko­vas pa­ty­rė tiek tur­ti­nio, tiek ir or­ga­ni­za­ci­nio po­bū­džio nuos­to­lių, nes ne tik ne­bu­vo lai­ku su­re­mon­tuo­tas ieš­ko­vo au­to­mo­bi­lis, bet ir bu­vo su­trik­dy­ta su­pla­nuo­ta ki­tų au­to­mo­bi­lių re­mon­to tvar­ka, dėl to su­tri­ko jų iš­vy­ki­mas į rei­sus ir vie­nos iš at­sa­ko­vo pa­grin­di­nių funk­ci­jų – kro­vi­nių per­ve­ži­mo – vyk­dy­mas. Teis­mas at­si­žvel­gė į liu­dy­to­jo pa­ro­dy­mus, kad anks­čiau bu­vo ki­tų vai­ruo­to­jų nu­si­skun­di­mų dėl ieš­ko­vo dar­bo. Ap­lin­ky­bę, kad ieš­ko­vui anks­čiau ne­bu­vo tai­ky­tos nuo­bau­dos, teis­mas ver­ti­no kaip ne­ša­li­nan­čią ga­li­my­bės už šiurkš­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą skir­ti griež­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. gruo­džio 1 d. nu­tar­ti­mi Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, 2004 m. ba­lan­džio 7 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį pa­li­ko ne­pa­keis­tus.

Teis­mo iš­va­dos dėl pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos adek­va­tu­mo tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tai iš­dės­ty­tos teis­mo spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je (CPK 270 straips­nio 4 da­lis). Ta­čiau, kaip ma­ty­ti iš api­ben­dri­ni­mo me­džia­gos, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai teis­mo spren­di­me to­kios iš­va­dos ne­bū­na iš­dės­ty­tos. Pa­vyz­džiui, Za­ra­sų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. gruo­džio 1 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je V. Iva­no­va v. An­ta­za­vės vai­kų glo­bos na­mai (by­los Nr. 2-384-02/2003) at­mes­da­mas ieš­ki­nį dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą ap­si­ri­bo­jo tik DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo nu­sta­ty­mu, t. y. nu­sta­tęs, kad ieš­ko­vė 2003 m. ge­gu­žės 31 d. iš tik­rų­jų ne­at­vy­ko į dar­bą vi­są pa­mai­ną, teis­mas spren­dė tik klau­si­mą, ar toks ne­at­vy­ki­mas bu­vo nu­lem­tas svar­bių prie­žas­čių. Ne­nu­sta­tęs svar­bių ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­čių, teis­mas spren­di­me ne­įver­ti­no darb­da­vio pa­skir­tos nuo­bau­dos adek­va­tu­mo, nors at­sa­ko­vas teis­mui pa­tei­kė įro­dy­mų, kad ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą bu­vo at­si­žvelg­ta ir į tai, kaip ieš­ko­vė dir­bo anks­čiau: 2002 m. bir­že­lio mė­ne­sį į dar­bą at­vy­ko pa­vė­la­vu­si ir ne­blai­vi, dar­bo me­tu šiurkš­čiai el­gė­si su vai­kais, dar­bo me­tu nau­do­jo­si šei­my­nų skal­bi­mo ma­ši­no­mis, sa­va­va­liš­kai ėmė skal­bi­mo mil­te­lius ir ki­tas va­ly­mo prie­mo­nes.

Pa­žy­mė­ti­na, kad teis­mas ne­tu­ri tei­sės vie­nos draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­keis­ti ki­ta, taip pat ne­tu­ri tei­sės skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą (pa­vyz­džiui, pa­nai­ki­nęs per griež­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, skir­ti švel­nes­nę). Teis­mui pa­nai­ki­nus dar­buo­to­jui skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys ar­ba jo įga­lio­tas as­muo ga­li, esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui, lai­ky­da­ma­sis draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­lių, iš nau­jo spręs­ti draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo klau­si­mą ir skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą. Ta­čiau jei­gu dar­bo san­ty­kiai tarp dar­buo­to­jo ir darb­da­vio yra pa­si­bai­gę, darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės tai­ky­ti to­kiam bu­vu­siam dar­buo­to­jui draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės, nes ji yra ga­li­ma tik tarp sub­jek­tų, su­si­ju­sių dar­bo san­ty­kiais.

Draus­mi­nė nuo­bau­da ga­li bū­ti pa­nai­kin­ta ją pa­sky­ru­sio sub­jek­to ne tik DK 244 straips­ny­je nu­ma­ty­tu, bet ir ki­tais at­ve­jais, pa­vyz­džiui, kai ją pa­sky­ręs sub­jek­tas nu­sta­to (pri­pa­žįs­ta), kad draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta ne­sant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­do ar­ba pa­žei­džiant draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­les (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 229 straips­nis). Sub­jek­tas, tu­rin­tis tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­nai­ki­nęs ne­tei­sė­tai pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui, lai­ky­da­ma­sis draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­lių, ga­li iš nau­jo spręs­ti draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo klau­si­mą ir skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą. Šie veiks­mai ne­lai­ky­ti­ni DK 239 straips­ny­je nu­sta­ty­to drau­di­mo pa­žei­di­mu. Pa­vyz­džiui, Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas ci­vi­li­nė­je by­lo­je I. Jun­du­lie­nė v. VšĮ Plun­gės ra­jo­no pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tras (by­los Nr. 2-342-01/2003) 2003 m. rug­pjū­čio 8 d. spren­di­mu at­me­tė ieš­ko­vės ieš­ki­nį dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo ir at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu. Teis­mas nu­sta­tė, kad darb­da­vio 2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mu ieš­ko­vei bu­vo pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – pa­pei­ki­mas, ta­čiau ši nuo­bau­da darb­da­vio 2003 m. va­sa­rio 4 d. įsa­ky­mu bu­vo pa­nai­kin­ta ir bu­vo pa­skir­ta ki­ta draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo. Teis­mas, be ki­ta ko, kon­sta­ta­vo, kad draus­mi­nė nuo­bau­da – at­lei­di­mas iš dar­bo – ne­lai­ky­ti­na ant­rą­ja nuo­bau­da, pa­skir­ta už tą pa­tį pa­žei­di­mą, taip pat nu­ro­dė, kad įsta­ty­mas ne­drau­džia darb­da­viui, pa­nai­ki­nu­siam pa­skir­tą nuo­bau­dą, per draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­ną pa­skir­ti ki­tą nuo­bau­dą, ati­tin­kan­čią pa­žei­di­mo po­bū­dį. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­ti­mi apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, 2004 m. ko­vo 22 d. nu­tar­ti­mi pa­li­ko ne­pa­keis­tą Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. lap­kri­čio 5 d. nu­tar­tį. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad darb­da­vio 2003 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mu draus­mi­nė nuo­bau­da (pa­pei­ki­mas) ieš­ko­vei bu­vo pa­skir­ta aiš­kiai ne­tei­sė­tai, nes ne­bu­vo gau­tas iš­anks­ti­nis dar­bo­vie­tė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos, ku­rios gru­pės pir­mi­nin­kė yra ieš­ko­vė, su­ti­ki­mas. Ko­le­gi­ja taip pat kon­sta­ta­vo, jog darb­da­vys, nu­sta­tęs, kad jis pa­sky­rė dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą ne­tei­sė­tai, pri­va­lo pa­ša­lin­ti ne­tei­sė­tu­mą pa­nai­kin­da­mas ne­tei­sė­tą įsa­ky­mą ir, jei­gu nė­ra pa­si­bai­gęs DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, ga­li pa­skir­ti nuo­bau­dą lai­ky­da­ma­sis įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų. Toks draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mas, pa­nai­ki­nus ne­tei­sė­tai skir­tą nuo­bau­dą, nė­ra ke­lių draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mas už vie­ną dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą.

Draus­mi­nės nuo­bau­dos – at­lei­di­mo iš dar­bo – sky­ri­mas reiš­kia tarp ša­lių bu­vu­sių dar­bo san­ty­kių pa­si­bai­gi­mą. Dar­bo san­ty­kių at­nau­ji­ni­mas be teis­mo spren­di­mo yra ga­li­mas tik esant su­de­rin­tai abie­jų ša­lių va­liai. To­dėl, ne­sant teis­mo spren­di­mo dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, darb­da­vio pa­nai­ki­ni­mas įsa­ky­mo, ku­riuo dar­buo­to­jas bu­vo at­leis­tas iš dar­bo, su­ke­lia tei­si­nius pa­da­ri­nius tik ta­da, jei­gu dėl to­li­mes­nio dar­bo san­ty­kių tę­si­mo darb­da­vys su­si­ta­ria su dar­buo­to­ju. Dar­bo san­ty­kius at­nau­ji­nus, darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės at­leis­ti dar­buo­to­jo iš dar­bo už tą pa­žei­di­mą, už ku­rį dar­buo­to­jas jau bu­vo at­leis­tas iš dar­bo.

6. Gin­čų dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu nag­ri­nė­ji­mas

Dar­buo­to­jas, ne­su­tin­kan­tis su įvy­ku­siu jo at­lei­di­mu iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tą, tu­ri tei­sę dėl dar­bo gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo kreip­tis tie­sio­giai į teis­mą (DK 295 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas). To­kio dar­bo gin­čo at­ve­ju DK XIX sky­riu­je nu­sta­ty­ta iš­anks­ti­nio by­los spren­di­mo ne teis­me tvar­ka ne­tai­ky­ti­na, nes DK ir CPK nu­sta­to ki­tą gin­čo spren­di­mo tvar­ką (DK 289 straips­nis).

DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas, per ku­rį dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su at­lei­di­mu iš dar­bo, tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą, yra ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas. DK 27 straips­nio 2 da­lis, nu­sta­tan­ti ben­drą tre­jų me­tų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną DK reg­la­men­tuo­ja­miems san­ty­kiams, nu­ma­to, kad Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti įsta­ty­mai at­ski­riems rei­ka­la­vi­mams ga­li nu­sta­ty­ti trum­pes­nius ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nus. To­dėl dar­buo­to­jo, ne­su­tin­kan­čio su at­lei­di­mu iš dar­bo, rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu tai­ko­mas DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas.

DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo­je nu­ro­dy­to vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią, to­dėl dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu pa­reikš­ti ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia nu­sta­to­ma pa­gal DK 297 straips­nio 1 da­lį, o ne pa­gal ki­tas DK ar Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mas (DK 27 straips­nio 5 da­lis).

DK 297 straips­nio 1 da­lis jo­je nu­ma­ty­to vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja ne su sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais – dar­buo­to­jo su­ži­no­ji­mu ar tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą, o su ob­jek­ty­viu kri­te­ri­ju­mi – ati­tin­ka­mo do­ku­men­to, pa­tvir­ti­nan­čio at­lei­di­mą iš dar­bo, ga­vi­mo die­na. Šio­je tei­sės nor­mo­je esan­čio­je for­mu­luo­tė­je ,,per vie­ną mė­ne­sį nuo ati­tin­ka­mo nu­ro­dy­mo (do­ku­men­to) ga­vi­mo die­nos“ skliaus­tuo­se įra­šy­tas žo­dis ,,do­ku­men­tas“ yra tiks­li­na­mo­sios reikš­mės, ku­ris pa­aiš­ki­na prieš tai ei­nan­tį žo­dį ,,nu­ro­dy­mas“. To­kios kal­bos for­mos šio­je tei­sės nor­mo­je var­to­ji­mas reiš­kia, kad ,,nu­ro­dy­mas“ tu­ri bū­ti pa­teik­tas ,,do­ku­men­to“ for­ma (DK 10 straips­nio 2 da­lis). Tai­gi pa­gal ben­drą tai­syk­lę dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu iš dar­bo, vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo pra­džią (DK 26 straips­nio 1 da­lis), t. y. ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą, pa­vyz­džiui, darb­da­vio įsa­ky­mą, po­tvar­kį ar pan., so­cia­li­nio drau­di­mo pa­žy­mė­ji­mą ar dar­bo su­tar­tį su įra­šais apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Ta­čiau prak­ti­ko­je bū­na at­ve­jų, kai at­lei­di­mą iš dar­bo pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas (pa­vyz­džiui, darb­da­vio įsa­ky­mas ir pan.) dar­buo­to­jui įtei­kia­mas dar iki at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos. To­kiu at­ve­ju dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo fak­tas ga­li ir ne­įvyk­ti. Pri­pa­ži­nus, kad dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu iš dar­bo, DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po to­kio do­ku­men­to ga­vi­mo die­nos, bū­tų ne­pa­tei­si­na­mai su­var­žy­ta šio dar­buo­to­jo tei­sė į vie­no mė­ne­sio ter­mi­ną, per ku­rį įsta­ty­mas jam su­tei­kia tei­sę ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses, pa­reiš­kiant ieš­ki­nį ir gin­či­jant įvy­ku­sį dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo fak­tą. To­dėl jei­gu do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį at­lei­di­mą iš dar­bo, dar­buo­to­jas ga­vo ne at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną, o anks­čiau, tai vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas šiam dar­buo­to­jui pra­si­de­da ki­tą die­ną po jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos (DK 2 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas, 10 straips­nio 3 da­lis, 26 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui. Tuo tar­pu vien dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mas su ati­tin­ka­mu do­ku­men­tu nė­ra pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui ir ne­tu­ri tei­si­nės reikš­mės ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios nu­sta­ty­mui.

Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti dar­bo įsta­ty­mai ne­reg­la­men­tuo­ja DK 293 straips­nio 1 da­lies ir 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nų tai­ky­mo, jų ei­gos su­stab­dy­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo, ne­nu­sta­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo tei­si­nių pa­da­ri­nių. Šiems klau­si­mams tai­ko­mos CK 1.126, 1.128–1.131 straips­nių nor­mos (DK 27 straips­nio 5 da­lis, CK 1.1 straips­nio 3 da­lis). Teis­mai, tai­ky­da­mi ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas, tu­ri at­si­žvelg­ti į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2002 m. gruo­džio 20 d. nu­ta­ri­mą Nr. 39 ,,Dėl ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų nor­mų tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ bei šiuo nu­ta­ri­mu ap­ro­buo­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias įsta­ty­mų nor­mas, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą (Teis­mų prak­ti­ka 18, 2002).

By­las pa­gal dar­buo­to­jo (ieško­vo), at­leis­to iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tą, ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis ben­drų CPK tai­syk­lių bei at­si­žvelg­da­mas į CPK XX sky­riu­je nu­ma­ty­tas iš­im­tis (CPK 410 straips­nis).

Kai įsa­ky­me (nu­ro­dy­me) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas, už ku­rį tai­ky­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, ne­nu­ro­dy­tas ar­ba nu­ro­dy­tas ne­kon­kre­čiai, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pa­si­ren­gi­mo by­los nag­ri­nė­ji­mui sta­di­jo­je tu­ri tei­sę nu­ro­dy­ti kon­kre­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ir jį pa­tvir­ti­nan­čias ap­lin­ky­bes, taip pat ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes (CPK 226 straips­nis, 230 straips­nio 1 da­lis, 415 straips­nio 2 da­lis).

Tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą dar­buo­to­jas at­lei­džia­mas iš dar­bo už pa­da­ry­tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Prak­ti­ko­je ga­li­mi at­ve­jai, kai darb­da­vys, at­lei­dęs dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal vie­ną iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, esant gin­čui teis­me ima teig­ti, kad už tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį dar­buo­to­jas yra at­leis­tas iš dar­bo, bu­vo pa­grin­das šį dar­buo­to­ją at­leis­ti iš dar­bo ir pa­gal ki­tą iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų ir pa­tei­kia tai pa­tvir­ti­nan­čius įro­dy­mus, o by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas įsi­ti­ki­na, kad iš tik­rų­jų bu­vo pa­grin­das at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, draus­mi­nė nuo­bau­da pa­rink­ta tin­ka­mai, ta­čiau darb­da­vys kon­kre­čiu at­ve­ju tik ne­tin­ka­mai pa­rin­ko dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dą iš nu­sta­ty­tų­jų DK 136 straips­nio 3 da­ly­je. To­kiu at­ve­ju teis­mas ne­tu­rė­tų gin­čą nag­ri­nė­ti vien for­ma­liai ir at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu, nors pa­grin­das at­leis­ti iš dar­bo draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo tvar­ka vis­gi bu­vo. Kon­sta­tuo­ti­na, kad kai dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta vie­nu iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, o darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pro­ce­si­nia­me do­ku­men­te, pa­teik­ta­me teis­mui iki nu­tar­ties skir­ti by­lą nag­ri­nė­ti teis­mo po­sė­dy­je pri­ėmi­mo (CPK 232 straips­nis), pa­reiš­kia, kad už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo, bu­vo pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ir ki­tu iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, bei pra­šo tai įver­tin­ti pri­imant spren­di­mą, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti, ar bu­vo pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Nu­sta­tęs, kad tuo pa­grin­du, ku­ris nu­ro­dy­tas do­ku­men­te apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta be tei­sė­to pa­grin­do, ta­čiau bu­vo pa­grin­das dar­bo su­tar­tį nu­trauk­ti ki­tu iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, teis­mas, ne­kons­ta­ta­vęs at­lei­di­mo iš dar­bo ne­tei­sė­tu­mo dėl at­lei­di­mo tvar­kos pa­žei­di­mo, tu­ri at­mes­ti dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir pa­keis­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo for­mu­luo­tę į nu­sta­ty­tą ati­tin­ka­ma­me DK 136 straips­nio 3 da­lies punk­te.

Teis­mas tu­ri įspė­ti pro­ce­so ša­lis apie teis­mo tei­sę vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus ir tai­ky­ti DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tus al­ter­na­ty­vius dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dus (CPK 414 straips­nio 3 da­lis, 417, 418 straips­niai). Nag­ri­nė­da­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ieš­ki­nio pa­grin­du nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir ne­nu­ro­dy­tas ieš­ki­nio pa­grin­du, ta­čiau su­si­ju­sias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du ir da­ly­ku, t. y. teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti:

a) už ko­kį kon­kre­čiai dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) yra at­leis­tas iš dar­bo;

b) ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) pa­da­rė dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį jis at­leis­tas iš dar­bo, ar yra draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo pa­grin­das ir są­ly­gos;

c) at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą at­ve­ju – ar dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) prieš tai nors vie­ną kar­tą per pas­ku­ti­niuo­sius dvy­li­ka mė­ne­sių bu­vo tai­ky­ta draus­mi­nė nuo­bau­da ir apie ją pra­neš­ta, ar įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pri­ėmi­mo die­ną ta draus­mi­nė nuo­bau­da bu­vo ga­lio­jan­ti, ar ji nė­ra pa­nai­kin­ta, ar nė­ra pa­grin­do ją pa­nai­kin­ti;

d) at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą at­ve­ju – ar dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) pa­da­ry­tas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas yra šiurkš­tus;

e) ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta lai­kan­tis jos sky­ri­mo tvar­kos, ter­mi­nų (DK 240, 241 straips­niai ir kt.);

f) ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­rink­ta at­si­žvel­giant į DK 238 straips­ny­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes; ar nė­ra pa­grin­do pa­nai­kin­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą at­si­žvel­giant į pa­da­ry­to dar­bo draus­mės sun­ku­mą, ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis bu­vo pa­da­ry­tas, dar­buo­to­jo anks­tes­nį dar­bą ir el­ge­sį, į tai, ar draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo sun­ku­mą;

g) ar dar­buo­to­jas (ieško­vas) at­leis­tas iš dar­bo ne­pa­žei­džiant jam tai­ky­ti­nų ga­ran­ti­jų (DK 131 straips­nis, 132 straips­nio 1 da­lis, 133 straips­nis ir kt.);

h) ar yra pa­grin­das dar­buo­to­jo at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir, jei­gu yra, tai ku­ris iš DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dų tai­ky­ti­nas.

Iš api­ben­dri­ni­mo me­džia­gos ma­ty­ti, kad prak­ti­ko­je ky­la ne­aiš­ku­mų tai­kant DK XIX sky­riaus bei CPK XX sky­riaus nor­mas, at­sa­kant į klau­si­mą, ku­riais at­ve­jais teis­mas, nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus tei­sė­tu­mo, tik­ri­na šiam dar­buo­to­jui darb­da­vio (at­sa­ko­vo) anks­čiau nei at­lei­di­mas iš dar­bo pa­skir­tos (pa­skir­tų) draus­mi­nės nuo­bau­dos (draus­mi­nių nuo­bau­dų) tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą. Tai su­si­ję su tuo, kad DK XIX sky­riaus nor­mos dar­buo­to­jui, ku­rio dar­bo san­ty­kiai su darb­da­viu nė­ra pa­si­bai­gę, nu­sta­to pri­va­lo­mą dar­bo gin­čo dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos, ki­to­kios nei at­lei­di­mas iš dar­bo, iš­anks­ti­nę nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me (dar­bo gin­čų ko­mi­si­jo­je) tvar­ką, tik ku­rios lai­kę­sis dar­buo­to­jas tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą (DK 289, 295 straips­nio 1 da­lis). Ki­ta ver­tus, DK 295 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tas nu­sta­to, kad kai dar­bo san­ty­kiai tarp dar­buo­to­jo ir darb­da­vio yra nu­trū­kę, bet koks dar­bo gin­čas nag­ri­nė­ja­mas tie­sio­giai teis­muo­se, ne­si­krei­piant į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją. Be to, CPK XX sky­riaus, reg­la­men­tuo­jan­čio dar­bo by­lų nag­ri­nė­ji­mo ypa­tu­mus, nor­mos įtvir­ti­na tai, kad teis­mas, nag­ri­nė­da­mas šios ka­te­go­ri­jos by­las, yra ak­ty­vus, nu­sta­to teis­mo tei­sę vir­šy­ti ieš­ki­nio da­ly­ką ir pa­grin­dą ir kt. (CPK 414 straips­nis, 415 straips­nio 1 da­lis, 417, 418 straips­niai).

Sis­te­miš­kai aiš­ki­nant DK ir CPK nor­mas bei at­si­žvel­giant į jų tiks­lus, da­ry­ti­na iš­va­da, kad teis­mas, nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo tvar­ka tei­sė­tu­mo, tu­ri tik­rin­ti anks­tes­nės šiam dar­buo­to­jui pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, ta­čiau toks tik­ri­ni­mas yra są­ly­go­tas ieš­ki­nio se­na­ties ins­ti­tu­to tai­ky­mu. Toks aiš­ki­ni­mas grin­džia­mas tuo, kad DK nor­mų tiks­las – tei­sin­gai su­de­rin­ti reikš­min­gus dar­bo san­ty­kių sub­jek­tų in­te­re­sus, ga­ran­tuo­ti tiek dar­buo­to­jo tei­sių, tiek ir pa­kan­ka­mą darb­da­vio tei­sių ap­sau­gą. Dar­buo­to­jo ir darb­da­vio gin­čas dėl bet ku­rios draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo yra dar­bo gin­čas (DK 285 straips­nis). Vi­siems dar­buo­to­jams, ku­rie gin­či­ja draus­mi­nę nuo­bau­dą, pri­va­lu lai­ky­tis DK XIX sky­riaus nor­mų bei CPK nor­mų nu­sta­ty­tos tvar­kos. Kai dar­buo­to­ją ir darb­da­vį sie­ja dar­bo san­ty­kiai, gin­čams dėl ki­to­kios nei at­lei­di­mas iš dar­bo draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo yra nu­sta­ty­ta pri­va­lo­ma dar­bo gin­čų nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me, t. y. dar­bo gin­čų ko­mi­si­jo­je tvar­ka (DK 286 straips­nio 1 da­lis, 289, 295 straips­niai). To­kie gin­čai teis­me nag­ri­nė­ja­mi tik po dar­buo­to­jo krei­pi­mo­si į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją (DK 293 straips­nio 1 da­lis, 295 straips­nio 1 da­lis). CPK 137 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas, 293 straips­nio 2 punk­tas, 412 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to pri­va­lo­mos dar­bo gin­čo iš­anks­ti­nės nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me (dar­bo gin­čų ko­mi­si­jo­je) tvar­kos ne­si­lai­ky­mo tei­si­nius pa­da­ri­nius. DK 27 straips­nis ne­nu­sta­to, kad ieš­ki­nio se­na­tis ne­tai­ko­ma dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo, tai­gi to­kio po­bū­džio rei­ka­la­vi­mams tai­ko­mas ieš­ki­nio se­na­ties ins­ti­tu­tas. Ieš­ki­nio se­na­tis – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas (ter­mi­nas), per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (DK 27 straips­nio 1 da­lis). DK 293 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to 10 die­nų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną, per ku­rį dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mu, tu­ri kreip­tis į teis­mą. Sis­te­miš­kai aiš­ki­nant DK nor­mas da­ry­ti­na iš­va­da, kad šis ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas tai­ko­mas ir ki­tais DK 295 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tais at­ve­jais. Jei­gu dar­buo­to­jas ne­si­lai­kė įsta­ty­me nu­sta­ty­tos pri­va­lo­mos dar­bo gin­čo nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me tvar­kos, tai nu­trū­kus dar­bo san­ty­kiams vis­gi nė­ra pa­grin­do teig­ti, kad ta tvar­ka jam ne­bu­vo pri­va­lo­ma. Prie­šin­gas aiš­ki­ni­mas prieš­ta­rau­tų DK 10 straips­niui, tei­si­nio api­brėž­tu­mo ir tik­ru­mo, tei­sė­tų lū­kes­čių prin­ci­pams.

Jei­gu anks­tes­nė draus­mi­nė nuo­bau­da yra vie­nas iš dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo, dėl ku­rio tei­sė­tu­mo ki­lęs gin­čas, pa­grin­do su­dė­ties ele­men­tų, o dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) nė­ra ieš­ki­nio for­ma pa­reiš­kęs dėl jos at­ski­ro rei­ka­la­vi­mo, tai pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ap­ima ir rei­ka­la­vi­mą dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo pa­tik­ri­ni­mo. To­kiu at­ve­ju rei­ka­la­vi­mo dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo pa­reiš­ki­mo teis­me die­na lai­ko­ma ta die­na, ku­rią teis­me yra pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu. Šio­mis tai­syk­lė­mis bū­ti­na va­do­vau­tis ir tuo at­ve­ju, kai, pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas), at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą, gin­či­ja at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mą, o teis­mas pa­gal darb­da­vio (at­sa­ko­vo) pro­ce­si­nia­me do­ku­men­te, pa­teik­ta­me iki nu­tar­ties skir­ti by­lą nag­ri­nė­ti teis­mo po­sė­dy­je pri­ėmi­mo, iš­dės­ty­tą pa­grin­dą bei pa­reikš­tą pra­šy­mą tik­ri­na ir ver­ti­na, ar ne­bu­vo pa­grin­do nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Aki­vaiz­du, kad, pa­vyz­džiui, gin­čui dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo esant iš­spręs­tam ki­to­je by­lo­je pri­im­tu teis­mo spren­di­mu ar­ba dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) iš­reiš­kus teis­mui sa­vo va­lią dėl anks­tes­nės nuo­bau­dos ne­gin­či­ji­mo, teis­mas, nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo, to­kios anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo iš nau­jo ne­tik­ri­na.

Jei­gu dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su anks­tes­ne draus­mi­ne nuo­bau­da, bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją, tai rei­ka­la­vi­mui dėl jos teis­me pa­reikš­ti tai­ko­mas DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas de­šim­ties die­nų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas. Jis pra­si­de­da ati­tin­ka­mai ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mo nuo­ra­šą (DK 292 straips­nio 3 da­lis, 293 straips­nio 1 da­lis, 295 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas) ar­ba iš­ra­šą iš pro­to­ko­lo (DK 10 straips­nis, 292 straips­nio 3 da­lis, 293 straips­nio 1 da­lis, 295 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas), ar­ba ku­rią pa­si­bai­gė DK 291 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti ter­mi­nai (DK 10 straips­nis, 295 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).

Jei­gu dar­buo­to­jas dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos ne­bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir iki jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių krei­pi­mo­si į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ter­mi­nas nė­ra pa­si­bai­gęs, tai rei­ka­la­vi­mui dėl jos teis­me pa­reikš­ti tai­ko­mas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas (DK 10 straips­nis, 295 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tas, 297 straips­nio 1 da­lis). Jo ei­gos pra­džia su­tam­pa su DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio ter­mi­no gin­čy­ti at­lei­di­mą iš dar­bo ei­gos pra­džia.

DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių ter­mi­nas skir­tas dar­buo­to­jui kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją. Šis ter­mi­nas tie­sio­giai su­si­jęs su veiks­mų at­li­ki­mu ne­teis­mi­nė­se pro­ce­dū­ro­se ir yra pro­ce­dū­ri­nis ter­mi­nas (DK 29 straips­nis). Pra­lei­dęs šį ter­mi­ną dar­buo­to­jas tu­ri tei­sę kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir pra­šy­ti jį at­nau­jin­ti, jei­gu dar­bo san­ty­kiai nė­ra nu­trū­kę. To­kiu at­ve­ju šiam ter­mi­nui at­nau­jin­ti mu­ta­tis mu­tan­dis tai­ko­mos CPK 78 straips­nio 1, 3 ir 4 da­lių nuo­sta­tos. Ta­čiau dar­bo san­ty­kiams pa­si­bai­gus, dar­buo­to­jas, pra­lei­dęs DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tą ter­mi­ną, pra­ran­da tei­sę kreip­tis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir pra­šy­ti dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją at­nau­jin­ti pra­leis­tą ter­mi­ną. To­kiu at­ve­ju tam­pa ak­tu­a­lu, kaip mi­nė­tas ter­mi­nas tu­ri bū­ti tai­ko­mas teis­me, kai jį pra­lei­dęs dar­buo­to­jas, esant pa­si­bai­gu­siems dar­bo san­ty­kiams, dėl dar­bo gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo krei­pia­si tie­sio­giai į teis­mą, rem­da­ma­sis DK 295 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tu. Da­ry­ti­na iš­va­da, kad jei­gu dar­buo­to­jas dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos ne­bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir iki jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių krei­pi­mo­si į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ter­mi­nas yra pa­si­bai­gęs, tai teis­mas, tik­rin­da­mas to­kios draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tą ter­mi­ną tai­ko pa­gal ieš­ki­nio se­na­ties tai­syk­les, nu­sta­ty­tas CK 1.126, 1.128–1.131 straips­niuo­se (DK 10, 27 straips­niai, CK 1.1 straips­nio 3 da­lis).

Rei­ka­la­vi­mą ap­gin­ti pa­žeis­tą tei­sę teis­mas pri­ima nag­ri­nė­ti ne­pai­sant to, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pa­si­bai­gęs (CK 1.126 straips­nio 1 da­lis). Ieš­ki­nio se­na­tį teis­mas tai­ko tik tuo at­ve­ju, kai gin­čo ša­lis rei­ka­lau­ja (CK 1.126 straips­nio 2 da­lis). Pra­lei­dęs ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną, dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) tu­ri tei­sę pra­šy­ti teis­mą šį ter­mi­ną at­nau­jin­ti. Darb­da­viui (at­sa­ko­vui) pra­šant tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį, teis­mas, at­si­žvelg­da­mas į fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, tu­ri tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas (dėl ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mės ir ei­gos pra­džios nu­sta­ty­mo, su­stab­dy­mo, pra­tę­si­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo) net ir ta­da, kai dar­buo­to­jas nė­ra pa­reiš­kęs pra­šy­mo dėl pra­leis­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2002 m. gruo­džio 20 d. nu­ta­ri­mo Nr. 39 ,,Dėl ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų nor­mų tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ 20.7 punk­tas).

DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­sta­ty­ti al­ter­na­ty­vūs pa­žeis­tų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių, jį ne­tei­sė­tai at­lei­dus iš dar­bo, gy­ni­mo bū­dai. Dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas), reikš­da­mas ieš­ki­nį, tu­ri pa­si­rink­ti pra­šo­mą tai­ky­ti pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo bū­dą, nu­ro­dy­ti to­kio pa­si­rin­ki­mo ar­gu­men­tus (CPK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas), pra­šo­mą tai­ky­ti tei­sių gy­ni­mo bū­dą iš­dės­ty­ti kaip ieš­ki­nio da­ly­ką (CPK 135 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas). By­lą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu nag­ri­nė­jan­tis teis­mas nė­ra sais­to­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) nu­ro­dy­to ieš­ki­nio da­ly­ko: nu­sta­tęs, kad ten­kin­ti pa­reikš­tą rei­ka­la­vi­mą nė­ra pa­grin­do, teis­mas ga­li sa­vo ini­cia­ty­va, kai yra pa­grin­das, tai­ky­ti al­ter­na­ty­vų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių gy­ni­mo bū­dą (CPK 418 straips­nis). Nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) iš dar­bo at­leis­tas be tei­sė­to pa­grin­do ar pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką, teis­mas kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri nu­sta­ty­ti, ku­ris iš dar­buo­to­jo pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo al­ter­na­ty­vių bū­dų, nu­ma­ty­tų DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se, yra tai­ky­ti­nas. Ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas šių tei­sės nor­mų tai­ky­mui, teis­mas tu­ri nag­ri­nė­ti ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar ku­ri nors iš pro­ce­so ša­lių jo­mis re­mia­si kaip sa­vo rei­ka­la­vi­mų ar at­si­kir­ti­mų pa­grin­du. Nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas į pir­mes­nį dar­bą ne­ga­li bū­ti grą­ži­na­mas dėl DK 297 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tų prie­žas­čių, teis­mas tai­ko šio­je tei­sės nor­mo­je nu­sta­ty­tą pa­žeis­tų dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dą, o to­kių prie­žas­čių ne­nu­sta­tęs – tai­ko DK 297 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tą gy­ni­mo bū­dą. Al­ter­na­ty­vaus dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­do pa­rin­ki­mas tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas teis­mo spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je (CPK 270 straips­nio 4 da­lis).

Pa­žy­mė­ti­na, kad DK 297 straips­nio 4 da­lis nu­ma­to ne tik pa­žeis­tų dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dą, bet ir dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dą (DK 124 straips­nio 1 punk­tas). Tai­kant DK 297 straips­nio 4 da­lį, dar­bo su­tar­tis tu­ri bū­ti lai­ko­ma nu­trauk­ta teis­mo spren­di­mu nuo jo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos, ir tai tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je. Tai­ky­da­mas ap­ta­ria­mą­ją tei­sės nor­mą, teis­mas ne­tu­ri tei­sės nu­spręs­ti, kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta ki­tu pa­grin­du. Pa­vyz­džiui, ci­vi­li­nė­je by­lo­je L. So­nie­nė v. UAB ,,San­me­ri­dus“ dėl draus­mi­nių nuo­bau­dų pa­nai­ki­ni­mo bei at­sa­ko­vo prie­šieš­ki­nį ieš­ko­vei dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, 2003 m. gruo­džio 30 d. spren­di­me, ten­kin­da­ma ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, tai­kė DK 297 straips­nio 4 da­lį, ta­čiau nu­ro­dė, ieš­ko­vės at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­du lai­ky­ti DK 136 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka, 2004 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­ti­mi pa­kei­tė Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2003 m. gruo­džio 30 d. spren­di­mą: pa­nai­ki­no spren­di­mo da­lį, ku­ria bu­vo nu­ro­dy­ta ieš­ko­vę lai­ky­ti at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą, ir nu­ro­dė lai­ky­ti ieš­ko­vę at­leis­ta iš dar­bo pa­gal DK 297 straips­nio 4 da­lį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo