Klaipėdos

APŽVALGA

                                                                   PATVIRTINTA                      

                                                               Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to

                                                               2003 m. gruodžio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 44

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant Dar­bo ko­dek­so

nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą

darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės

(DK 129 straips­nis), api­ben­dri­ni­mo apžval­ga

2003 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jus Dar­bo ko­dek­sui (iš­sky­rus 47 straips­nio 6 da­lį), iš es­mės re­for­muo­ta dar­bo tei­sė, nau­jai su­re­gu­liuo­ti dau­ge­lis dar­bo san­ty­kių, įtei­sin­tas vie­nin­gas dar­bo tei­sės ko­di­fi­kuo­tas šal­ti­nis, ku­ria­me ap­jung­tos pa­grin­di­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos tei­sės ak­tų bei Eu­ro­pos so­cia­li­nės char­ti­jos (pa­tai­sy­tos) nuo­sta­tos. Vie­na iš svar­bių dar­bo su­tar­ties ins­ti­tu­to nau­jo­vių, nu­ma­ty­tų Dar­bo ko­dek­se (to­liau – DK), yra ta, kad Ko­dek­se at­si­sa­ky­ta baig­ti­nio dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, pa­grin­dų są­ra­šo ir įtvir­tin­ta nuo­sta­ta (DK 129 straips­nis), lei­džian­ti darb­da­viui pa­čiam ap­si­spręs­ti dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo bū­ti­nu­mo ir kon­kre­čių pa­grin­dų. Be to, DK nor­mos nu­sta­to ir ki­tas nau­jo­ves, nau­jai re­gu­liuo­ja dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tvar­ką. Dar­bo su­tar­tys daž­nai nu­trau­kia­mos darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, to­dėl svar­bu, kad to­kį dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mą reg­la­men­tuo­jan­čios tei­sės nor­mos bū­tų aiš­ki­na­mos ir tai­ko­mos tei­sin­gai, dar­buo­to­jai bū­tų at­lei­džia­mi iš dar­bo tik esant tei­sė­tam pa­grin­dui ir lai­kan­tis nu­sta­ty­tos at­lei­di­mo iš dar­bo tvar­kos. Be to, dar­buo­to­jai, ne­su­tik­da­mi su at­lei­di­mu iš dar­bo, daž­nai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą gin­či­ja teis­mi­ne tvar­ka, to­dėl nau­jų DK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, tei­sin­gas bei vie­no­das tai­ky­mas yra svar­bus bei ak­tu­a­lus teis­mų prak­ti­kos už­da­vi­nys.

Api­ben­dri­ni­mo tiks­las – iš­si­aiš­kin­ti, ar teis­mai tin­ka­mai aiš­ki­na ir tai­ko DK ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų nor­mas bei ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių nuo­sta­tas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129 straips­nis), nu­sta­ty­ti teis­mų da­ro­mas klai­das ir pa­teik­ti teis­mams ati­tin­ka­mų tei­sės nor­mų aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo re­ko­men­da­ci­jas.

Api­ben­dri­ni­mo ap­im­tis ir sta­tis­ti­niai duo­me­nys

Teis­mų bu­vo pra­šy­ta at­siųs­ti iki 2003 m. rug­sė­jo 15 d. iš­nag­ri­nė­tas ci­vi­li­nes by­las, ku­rio­se dar­buo­to­jai, at­leis­ti iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129 straips­nis), gin­či­jo at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mą, o jei­gu šios ka­te­go­ri­jos by­lo­se pri­im­ti teis­mo pro­ce­si­niai spren­di­mai nė­ra įsi­tei­sė­ję, – teis­mų bu­vo pra­šy­ta at­siųs­ti ne­įsi­tei­sė­ju­sių pro­ce­si­nių spren­di­mų nuo­ra­šus. Iš vi­so gau­ta 18 by­lų, ku­rio­se pri­im­ti pro­ce­si­niai spren­di­mai bu­vo įsi­tei­sė­ję, ir 4 by­lo­se pri­im­ti ne­įsi­tei­sė­ję pro­ce­si­niai spren­di­mai. Iš jų ma­ty­ti, kad 12 by­lų (55 proc.) bu­vo iš­spręs­tos iš es­mės, 6 by­lo­se (27 proc.) su­da­ry­tos tai­kos su­tar­tys, 4 by­los (18 proc.) nu­trauk­tos ieš­ko­vams at­si­sa­kius nuo ieš­ki­nio (iš jų dviem at­ve­jais ieš­ko­vams at­si­sa­kius nuo ieš­ki­nio dėl to, kad at­sa­ko­vas grą­ži­no juos į dar­bą). 9 by­lo­se (75 proc. iš es­mės iš­spręs­tų by­lų) ieš­ki­niai bu­vo at­mes­ti, o 3 by­lo­se (25 proc.) – pa­ten­kin­ti (vi­siš­kai ar iš da­lies). Ape­lia­ci­niais skun­dais bu­vo ap­skųs­ti 7 by­lo­se pri­im­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai (58 proc. spren­di­mų). Juos per­žiū­rė­jus ape­lia­ci­ne tvar­ka, 5 by­lo­se pri­im­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai (71 proc. vi­sų ap­skųs­tų spren­di­mų) bu­vo pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ji spren­di­mai, o 2 by­lo­se (29 proc.) pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mai bu­vo pa­lik­ti ne­pa­keis­ti.

1. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas pa­gal DK 129 straips­nį, kaip vie­nas iš DK nu­sta­ty­tų dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dų

Dar­bo su­tar­tis yra vie­na pa­grin­di­nių as­mens tei­sės į dar­bą įgy­ven­di­ni­mo tei­si­nių for­mų. Jos so­cia­li­nė ir eko­no­mi­nė reikš­mė yra la­bai di­de­lė. To­dėl bū­ti­na už­tik­rin­ti, kad dar­bo su­tar­tis bū­tų nu­trau­kia­ma tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais pa­grin­dais ir lai­kan­tis nu­sta­ty­tos nu­trau­ki­mo tvar­kos.

Dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mą reg­la­men­tuo­ja DK ket­vir­ta­sis skir­snis ,,Dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mas“. Šio skir­snio nor­mos tai­ko­mos at­si­žvel­giant į: DK 5 straips­nį, nu­sta­tan­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo įsta­ty­mų ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų tai­ky­mo sri­tį te­ri­to­ri­jos, tam tik­rų as­me­nų at­žvil­giu bei dar­bo tei­si­nius san­ty­kius, ne­pa­ten­kan­čius į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo sri­tį; DK 6 straips­nį, nu­sta­tan­tį už­sie­nio tei­sės tai­ky­mo dar­bo tei­si­niams san­ty­kiams at­ve­jus ir jos tai­ky­mo ap­ri­bo­ji­mus; DK 7 straips­nį, įtvir­ti­nan­tį ko­li­zi­nes nor­mas, pa­gal ku­rias tu­ri bū­ti nu­sta­to­ma dar­bo tei­si­niams san­ty­kiams, tu­rin­tiems už­sie­nio ele­men­tą, tai­ky­ti­na tei­sė; DK 8 straips­nį, nu­sta­tan­tį tarp­tau­ti­nės ir na­cio­na­li­nės tei­sės nor­mų ko­li­zi­jų spren­di­mo tai­syk­les; DK 11 straips­nio 1 da­lį, įtvir­ti­nan­čią DK nor­mų vir­še­ny­bę prieš ki­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų, iš­sky­rus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją, ir nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tas. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad, pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos so­cia­li­nė char­ti­ja (pa­tai­sy­ta) ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jos nu­ma­to vals­ty­bių pa­rei­gą pri­im­ti tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius tam tik­rus dar­bo san­ty­kius pa­gal jos ir to­kių kon­ven­ci­jų nu­sta­ty­tus stan­dar­tus, prin­ci­pus ir tai­syk­les. Tai­gi šios su­tar­tys tai­ko­mos ne tie­sio­giai, o tik tais at­ve­jais, kai yra pri­im­ti rei­kia­mi na­cio­na­li­niai tei­sės ak­tai (DK 8 straips­nio 2 da­lis).

Dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dus reg­la­men­tuo­ja DK 124 straips­nis, nu­sta­tan­tis, kad dar­bo su­tar­tis pa­si­bai­gia:

a) ją nu­trau­kus DK ir ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais pa­grin­dais;

b) lik­vi­da­vus darb­da­vį be tei­sių pe­rė­mė­jo;

c) dar­buo­to­jui mi­rus.

DK 124 straips­nio 1 ir 2 punk­tai yra blan­ke­ti­nės nor­mos, nu­krei­pian­čios į ki­tus DK straips­nius, nu­sta­tan­čius dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo ar nu­trau­ki­mo pa­grin­dus (DK 125–129, 136 straips­niai), taip pat į ki­tus įsta­ty­mus, nu­sta­tan­čius dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dus. Tai reiš­kia, kad DK nė­ra iš­sa­miai nu­sta­ty­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dai, dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta ir ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tais pa­grin­dais. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas pa­gal DK 129 straips­nį yra vie­nas iš dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dų (DK 124 straips­nio 1 punk­tas). DK 129 straips­nis, kaip ir, pa­vyzdžiui, DK 125–128 ir 136 straips­niai, nu­sta­to sa­va­ran­kiškus dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dus.

DK 124, 129 straips­niuo­se var­to­ja­mos są­vo­kos ,,dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mas“, ,,dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas“ ir ,,at­lei­di­mas iš dar­bo“ yra pa­na­šios, bet tu­ri skir­tin­gą pras­mę. Są­vo­ka ,,at­lei­di­mas iš dar­bo“ reiš­kia dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo (nu­trau­ki­mo) re­zul­ta­tą, pa­sek­mę. Są­vo­ka ,,dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas“ pa­pras­tai su­pran­ta­ma kaip vie­nas iš dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo bū­dų. Tuo tar­pu są­vo­ka ,,dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mas“ reiš­kia bet ko­kį at­ve­jį, kai pa­si­bai­gia dar­bo su­tar­ties ša­lių tei­sės ir pa­rei­gos, su­si­ju­sios su dar­bo su­tar­ties vyk­dy­mu.

DK 129 straips­nis nu­sta­to dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, pa­grin­dus. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­das su­pran­ta­mas kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis fak­tas ar jų su­dė­tis, ku­riems esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. At­si­žvel­giant į DK įtvir­tin­tą dar­bo su­tar­čių pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dų re­gu­lia­vi­mo me­to­dą, DK 129 straips­ny­je nu­sta­ty­tus dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, pa­grin­dus, įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tą at­lei­di­mo iš dar­bo tvar­ką ir į DK 108 straips­ny­je nu­ma­ty­tų ati­tin­ka­mų dar­bo su­tar­čių ypa­tu­mus, da­ry­ti­na iš­va­da, kad DK 129 straips­nis ne­tai­ky­ti­nas:

a) kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas grin­džia­mas dar­buo­to­jo pa­da­ry­tu dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu (DK 234 straips­nis), nes vie­na DK 129 straips­nio tai­ky­mo są­ly­gų – dar­buo­to­jo kal­tės ne­bu­vi­mas;

b) nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tis dėl darb­da­vio ban­kro­to pro­ce­dū­ros vyk­dy­mo (DK 137 straips­nis), nes dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mą to­kiais at­ve­jais reg­la­men­tuo­ja DK 124 straips­nio 1 punk­tas, ban­kro­tą re­gu­liuo­jan­čių įsta­ty­mų nuo­sta­tos, DK 136 straips­nio 1 da­lies 6 punk­tas;

c) kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas grindžia­mas DK 136 straips­ny­je ar ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tais dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dais, nes šiais at­ve­jais dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta pa­gal tuos tei­sės ak­tus, ku­riuo­se nu­ma­ty­tais pa­grin­dais grin­džia­mas jos nu­trau­ki­mas, o ne pa­gal DK 129 straips­nį;

d) ki­tais at­ve­jais, kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas ap­ta­ria­mos tei­sės nor­mos pa­grin­du yra ne­ga­li­mas.

Pa­gal DK 129 straips­nį dar­bo su­tar­tis pa­si­bai­gia dėl va­li­nių darb­da­vio veiks­mų. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad DK nau­jai reg­la­men­tuo­ja darb­da­vio są­vo­ką. Darb­da­vys ga­li bū­ti įmo­nė, įstai­ga, or­ga­ni­za­ci­ja ar ki­ta or­ga­ni­za­ci­nė struk­tū­ra, ne­pai­sant nuo­sa­vy­bės for­mos, tei­si­nės for­mos, rū­šies bei veik­los po­bū­džio, pa­gal DK 14 straips­nį tu­rin­čios dar­bi­nį teis­nu­mą ir veiks­nu­mą (DK 16 straips­nio 1 da­lis). Darb­da­viu taip pat ga­li bū­ti kiek­vie­nas fi­zi­nis as­muo. Darb­da­vio – fi­zi­nio as­mens – teis­nu­mą ir veiks­nu­mą reg­la­men­tuo­ja Ci­vi­li­nis ko­dek­sas (DK 16 straips­nio 2 da­lis). Darb­da­vio – įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros – dar­bi­nis teis­nu­mas ir veiks­nu­mas at­si­ran­da nuo jų įstei­gi­mo die­nos (DK 14 straips­nio 1 da­lis). Ki­ta or­ga­ni­za­ci­nė struk­tū­ra DK 16 straips­nio 1 da­lies pras­me ga­lė­tų bū­ti, pa­vyz­džiui, ju­ri­di­nių as­me­nų – įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų fi­lia­lai (CK 2.53 straips­nis), at­sto­vy­bės (CK 2.56 straips­nis). Ju­ri­di­nio as­mens fi­lia­lai ir at­sto­vy­bės vei­kia pa­gal ju­ri­di­nio as­mens pa­tvir­tin­tus nuo­sta­tus, ku­riuo­se, be ki­tų duo­me­nų, tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta šių ju­ri­di­nio as­mens pa­da­li­nių val­dy­mo or­ga­nas ir jo kom­pe­ten­ci­ja (CK 2.54, 2.57 straips­niai). Ju­ri­di­nis as­muo ga­li nuo­sta­tais su­teik­ti sa­vo fi­lia­lams ir at­sto­vy­bėms kom­pe­ten­ci­ją pri­im­ti dar­buo­to­jus į dar­bą ir įgy­ti darb­da­vio tei­ses, pri­si­im­ti dar­bo pa­rei­gas bei to­kias tei­ses ir pa­rei­gas įgy­ven­din­ti. Ju­ri­di­nio as­mens fi­lia­lai ir at­sto­vy­bės lai­ko­mi įsteig­tais nuo jų įre­gist­ra­vi­mo ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re (CK 2.55, 2.58 straips­niai, 2.63 straips­nio 1 da­lis). To­kiais at­ve­jais ju­ri­di­nio as­mens fi­lia­lai ir at­sto­vy­bės yra darb­da­viai (DK 16 straips­nio 1 da­lis). Pa­gal ben­drą tai­syk­lę (DK 14 straips­nio 2 da­lis) darb­da­viai įgy­ja dar­bo tei­ses ir pri­si­i­ma dar­bo pa­rei­gas, taip pat jas įgy­ven­di­na per sa­vo or­ga­nus (ad­mi­nist­ra­ci­ją). Šios tai­syk­lės iš­im­tis nu­ma­ty­ta in­di­vi­du­a­lių (per­so­na­li­nių) įmo­nių sa­vi­nin­kams, ūki­nin­kams ir darb­da­viams – fi­zi­niams as­me­nims, ku­rie dar­bo tei­ses ga­li įgy­ven­din­ti pa­tys (DK 14 straips­nio 1 da­lis), ta­čiau jie taip pat ga­li įga­lio­ti ki­tus as­me­nis veik­ti jų var­du (DK 18, 24 straips­niai). Tai­gi veiks­mus, su­ku­rian­čius, pa­kei­čian­čius ar pa­nai­ki­nan­čius dar­bo tei­si­nius san­ty­kius tu­ri tei­sę at­lik­ti in­di­vi­du­a­lių (per­so­na­li­nių) įmo­nių sa­vi­nin­kai, ūki­nin­kai, darb­da­viai fi­zi­niai as­me­nys ar­ba jų var­du šių as­me­nų at­sto­vai, o darb­da­vių – įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų ar ki­tų or­ga­ni­za­ci­nių struk­tū­rų var­du to­kius veiks­mus tu­ri tei­sę at­lik­ti jų va­do­vai, ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­nai, jei­gu to­kia ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­gū­nų tei­sė nu­ma­ty­ta įsta­ty­muo­se, darb­da­vio stei­gi­mo ar veik­los do­ku­men­tuo­se, ar­ba darb­da­vio va­do­vo įga­lio­ti fi­zi­niai ar ju­ri­di­niai as­me­nys (DK 14, 16, 18, 24 straips­niai). At­lik­da­mi šiuos veiks­mus, darb­da­viai ir jų at­sto­vai tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les ir veik­ti są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų; drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, darb­da­vys tu­ri lai­ky­tis dar­bo tei­sės šal­ti­niais esan­čių tei­sės ak­tų (DK 3 straips­nis) rei­ka­la­vi­mų ir dar­bo su­tar­ties ša­lių su­si­ta­ri­mu su­lyg­tų dar­bo su­tar­ties są­ly­gų, jei­gu dar­bo įsta­ty­mai, ki­ti nor­mi­niai tei­sės ak­tai ar­ba ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis ne­drau­džia jas nu­sta­ty­ti (DK 95 straips­nio 4 da­lis). At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad DK įtei­sin­tas nor­mi­nio ir su­tar­ti­nio dar­bo san­ty­kių tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo me­to­dų de­ri­ni­mas, dar­bo san­ty­kių re­gu­lia­vi­mo cen­trą vis la­biau per­ke­liant į ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių sri­tį. Ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys ga­li bū­ti: a) ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis vals­ty­bės ly­giu (na­cio­na­li­nė); b) ša­kos (ga­my­bos, pa­slau­gų, pro­fe­si­niu) ar­ba te­ri­to­ri­niu (sa­vi­val­dy­bės, ap­skri­ties) ly­giu su­da­ry­ta ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis; c) įmo­nės (įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos) ar jos struk­tū­ri­nio pa­da­li­nio ly­giu su­da­ry­ta įmo­nės ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis (DK 49 straips­nis, VIII ir IX sky­riai). Ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių nor­mi­nės nuo­sta­tos yra dar­bo tei­sės šal­ti­niai (DK 3 straips­nio 1 da­lis). Tai­gi darb­da­vys, nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, tu­ri lai­ky­tis dar­bo­vie­tė­je tai­ko­mos (ga­lio­jan­čios) ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties są­ly­gų, tuo tar­pu teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, ku­rio­je dar­buo­to­jas gin­či­ja at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį tei­sė­tu­mą, tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti, ar darb­da­vys (at­sa­ko­vas) tu­rė­jo lai­ky­tis ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nuo­sta­tų, ir jei­gu taip, tai ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) iš dar­bo at­leis­tas ne­pa­žei­džiant ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nuo­sta­tų.

2. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129 straips­nį pa­grin­dai

Kaip jau mi­nė­ta, dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­das su­pran­ta­mas kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis fak­tas ar jų su­dė­tis, ku­riai esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Į ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tį, nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, vi­suo­met įei­na darb­da­vio ini­cia­ty­va, ku­ri įsta­ty­me nu­ma­ty­tais at­ve­jais tu­ri bū­ti iš­reikš­ta DK 130 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka, taip pat:

a) nu­trau­kiant ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­jais, ku­rie nė­ra nu­ma­ty­ti DK 129 straips­nio 4 da­ly­je, – svar­bios prie­žas­ties bu­vi­mas, taip pat fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;

b) nu­trau­kiant ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­jais, nu­ro­dy­tais DK 129 straips­nio 4 da­ly­je, – svar­bios prie­žas­ties ir ypa­tin­go at­ve­jo bu­vi­mas, taip pat fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;

c) nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį (DK 129 straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis iki žo­džio ,,ar­ba“), – svar­bios prie­žas­ties ir ypa­tin­go at­ve­jo bu­vi­mas, fak­tas, kad darb­da­vio ini­cia­ty­vos pa­si­reiš­ki­mo mo­men­tu ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties ter­mi­nas nė­ra su­ėjęs ir iki jos ter­mi­no su­ėji­mo li­kęs lai­kas yra ne trum­pes­nis nei dar­buo­to­jui tai­ky­ti­nas įspė­ji­mo ter­mi­nas, ir fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;

d) nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį (DK 129 straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis po žo­džio ,,ar­ba“), – fak­tas, kad darb­da­vio ini­cia­ty­vos pa­si­reiš­ki­mo mo­men­tu ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties ter­mi­nas yra ne­su­ėjęs, ir fak­tas, jog darb­da­vys su­mo­ka dar­buo­to­jui jo vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką.

Nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą nu­ro­do­mas DK 129 straips­nis, ta­čiau jo ne­nu­ro­dy­mas ar­ba ne­tiks­lus nu­ro­dy­mas (pa­vyz­džiui, DK 129 straips­nio ati­tin­ka­mos da­lies nu­ro­dy­mas) sa­vai­me ne­su­da­ro pa­grin­do at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu (DK 10 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis, DK 297 straips­nio 3 da­lis).

DK 129 straips­nio 1 da­ly­je su­for­mu­luo­ta ben­dra ne­ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, tai­syk­lė. Darb­da­viui lei­džia­ma nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­ju (ne­ter­mi­nuo­to­mis taip pat ga­li bū­ti dar­bo su­tar­tys dėl pa­pil­do­mo dar­bo (DK 114 straips­nio 1 da­lis), dėl ant­ra­ei­lių pa­rei­gų (DK 114 straips­nio 2 da­lis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Dar­bo su­tar­ties dėl ant­ra­ei­lių pa­rei­gų (dar­bo) ypa­tu­mai), su na­mu­di­nin­kais (DK 115 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Dar­bo su­tar­ties su na­mu­di­nin­kais ypa­tu­mai), pa­tar­na­vi­mo dar­bams (DK 116 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Pa­tar­na­vi­mo su­tar­ties ypa­tu­mai), taip pat ir ki­tų rū­šių (DK 117 straips­nis) dar­bo su­tar­tys, at­si­žvel­giant į jų ypa­tu­mus nu­sta­tan­čių ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių ir nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tas) tik dėl svar­bių prie­žas­čių. Pa­žy­mė­ti­na, kad įsta­ty­me nė­ra pa­teik­tas svar­bių prie­žas­čių, ku­rioms esant darb­da­viui lei­džia­ma nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, są­ra­šas, nė­ra nu­ro­dy­ta nė vie­na kon­kre­ti svar­bi prie­žas­tis, taip pat nė­ra at­skleis­tas są­vo­kos ,,svar­bi prie­žas­tis“ tu­ri­nys.

DK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dant, ko­kios ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos svar­bio­mis, nu­ro­do­ma į tam tik­ras su dar­buo­to­jo as­me­niu su­si­ju­sias ap­lin­ky­bes (su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais, jo el­ge­siu dar­be), ku­rios kon­kre­čiu at­ve­ju ga­li bū­ti pri­pa­žin­tos svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, t.y. nu­ro­do­mi ben­driau­si svar­bių prie­žas­čių po­žy­miai. Ap­ta­ria­mo­sios nuo­sta­tos tiks­las – nu­sta­ty­ti, kad darb­da­vio ini­cia­ty­va ne­ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta dėl svar­bių ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su dar­buo­to­jo as­me­niu, ku­rios nė­ra sie­ja­mos su dar­buo­to­jo kal­te ir dar­bo funk­ci­jo­mis.

DK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dant, kad dar­bo su­tar­tis taip pat ga­li bū­ti nu­trauk­ta dėl eko­no­mi­nių, tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų ir pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių, yra nu­ro­do­mos pa­grin­di­nės svar­bių prie­žas­čių, įga­li­nan­čių nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, rū­šys, ta­čiau ne kon­kre­čios svar­bios prie­žas­tys. Iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų ir teis­mų pro­ce­si­nių spren­di­mų ma­ty­ti, kad daž­niau­siai dar­buo­to­jai (ieš­ko­vai) bu­vo at­leis­ti iš dar­bo bū­tent dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, tuo tar­pu to­kių at­ve­jų, kad dar­bo su­tar­tis bū­tų nu­trauk­ta dėl su dar­buo­to­jo as­me­niu su­si­ju­sių svar­bių ap­lin­ky­bių, ne­nu­sta­ty­ta.

Tei­si­ne pras­me abu DK 129 straips­nio 2 da­lies sa­ki­niai yra ly­gia­ver­čiai, t.y. tiek ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo as­me­niu, tiek ir su darb­da­viu su­si­ju­sios ob­jek­ty­vios prie­žas­tys ga­li bū­ti pa­grin­das darb­da­viui nu­trauk­ti sa­vo ini­cia­ty­va dar­bo su­tar­tį, ne­sant dar­buo­to­jo kal­tės.

DK 129 straips­nis lei­džia darb­da­viui, lai­kan­tis tei­sės ak­tų nuo­sta­tų, kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju pa­čiam nu­spręs­ti dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo bū­ti­nu­mo ir kon­kre­taus jos nu­trau­ki­mo pa­grin­do ele­men­to – kon­kre­čių svar­bių prie­žas­čių (prie­žas­ties). Ta­čiau, ka­dan­gi įsta­ty­mas dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo ga­li­my­bę sie­ja bū­tent su svar­bių prie­žas­čių bu­vi­mu (iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką), teis­me ki­lus gin­čui dėl dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo, darb­da­vys pri­va­lo įro­dy­ti tų svar­bių prie­žas­čių, ku­rio­mis jis grin­dė dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, bu­vi­mą (CPK 178 straips­nis), o teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis), at­si­žvelg­da­mas į kon­kre­čios by­los ap­lin­ky­bes, tu­ri įver­tin­ti, ar tos prie­žas­tys yra pa­kan­ka­mai svar­bios, kad kon­kre­čiu at­ve­ju su­da­ry­tų pa­grin­dą nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Teis­mo iš­va­dos dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo kon­kre­čių prie­žas­čių, kaip dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo kon­kre­čiu at­ve­ju pa­grin­do ele­men­to, įver­ti­ni­mo tu­ri bū­ti iš­dės­ty­tos teis­mo spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je (CPK 270 straips­nio 4 da­lis). Tai yra ypač ak­tu­a­lu, nes, at­si­žvel­giant į su kon­kre­čiu darb­da­viu, kon­kre­čiu dar­buo­to­ju ir su kon­kre­čiu dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­ju su­si­ju­sias ap­lin­ky­bes, ati­tin­ka­mos prie­žas­tys vie­nu at­ve­ju ga­li bū­ti pri­pa­žin­tos pa­grin­džian­čio­mis dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, o ki­tu – ne.

Ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais, jo el­ge­siu dar­be, bei ki­tos su dar­buo­to­jo as­me­niu su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį tik ta­da, kai dėl to­kių ap­lin­ky­bių bu­vi­mo dar­buo­to­jas yra ne­tin­ka­mas pa­ves­tam dar­bui at­lik­ti. Dėl dar­buo­to­jo tin­ka­mu­mo ar ne­tin­ka­mu­mo pa­ves­tam dar­bui spren­džia darb­da­vys, ta­čiau, ki­lus gin­čui, darb­da­vys pri­va­lo teis­me įro­dy­ti (CPK 178 straips­nis), jog dar­buo­to­jas bu­vo ob­jek­ty­viai ne­tin­ka­mas pa­ves­tam dar­bui at­lik­ti ir bū­tent dėl anks­čiau pa­mi­nė­tų ap­lin­ky­bių.

Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, reikšmin­ga DK 129 straips­nio 2 da­lies tai­ky­mui, su­pran­ta­ma kaip dar­buo­to­jo pa­si­ren­gi­mo dirb­ti tam tik­rą dar­bą laips­nis. Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją api­bū­di­na jo tu­ri­mos te­ori­nės ži­nios, prak­ti­niai įgū­džiai, pa­tir­tis, rei­ka­lin­gi dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Ji nė­ra ta­pa­ti iš­si­moks­li­ni­mui, ka­dan­gi iš­si­moks­li­ni­mas yra tik vie­nas iš kri­te­ri­jų, api­bū­di­nan­čių dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją. Svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta dar­buo­to­jo ne­pa­kan­ka­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, jo ne­tu­rė­ji­mas rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir pan. Fak­tas, jog dar­buo­to­jas ne­tu­ri tam tik­ro di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo ir pan., pats sa­vai­me nė­ra pa­grin­das at­leis­ti dar­buo­to­ją pa­gal DK 129 straips­nį, iš­sky­rus at­ve­jus, ka­da nor­mi­niai tei­sės ak­tai įsak­miai nu­sta­to, jog tam tik­rą dar­bą dirb­ti (ei­ti pa­rei­gas) ga­li tik ati­tin­ka­mą di­plo­mą, pa­žy­mė­ji­mą tu­rin­tis as­muo. Ki­tais at­ve­jais ap­lin­ky­bė, jog dar­buo­to­jas ne­tu­ri ati­tin­ka­mo iš­si­moks­li­ni­mo (di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo ir pan.), ga­li bū­ti tik vie­nas iš įro­dy­mų, kad dėl kva­li­fi­ka­ci­jos trū­ku­mo toks dar­buo­to­jas ne­tin­ka­mas pa­ves­tam dar­bui. Svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį taip pat ga­li bū­ti ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo, vyk­do­mo nor­mi­nių tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, re­zul­ta­tai (pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. lie­pos 11 d. nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ta Kon­kur­si­nių vals­ty­bi­nių moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų moks­lo dar­buo­to­jų, ki­tų ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų pa­rei­gas ei­ti or­ga­ni­za­vi­mo, moks­lo dar­buo­to­jų, ki­tų ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų ates­ta­vi­mo tvar­ka ir kt.). Ki­tais at­ve­jais ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai sa­vai­me nė­ra svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, ta­čiau jie ga­li bū­ti vie­nu svar­bios prie­žas­ties, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ku­rios bu­vi­mas įga­li­na darb­da­vį nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, įro­dy­mų. Jei­gu dar­buo­to­jas, įspė­tas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su jo kva­li­fi­ka­ci­ja, iki dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo įgy­ja rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją ir to­kiu bū­du įspė­ji­me apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą nu­ro­dy­ta at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis iš­nyks­ta, tai darb­da­vys pra­ran­da tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį dėl įspė­ji­me nu­ro­dy­tos prie­žas­ties.

Są­vo­ka ,,pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai“ tam tik­ra pras­me api­bū­di­na są­vo­ką ,,kva­li­fi­ka­ci­ja“, jos yra glau­džiai su­si­ju­sios ir DK pras­me ga­li bū­ti var­to­ja­mos kaip si­no­ni­mai. Dar­buo­to­jas ga­li tu­rė­ti rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją (for­ma­lia pras­me – iš­si­la­vi­ni­mą bei jį pa­tvir­ti­nan­čius di­plo­mą, pa­žy­mė­ji­mą ar pan.), ta­čiau dėl ki­tų ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais, ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ne­tin­ka­mu dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pras­me ap­ima vi­sas ob­jek­ty­viai esan­čias ap­lin­ky­bes, dėl ku­rių dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ne­tin­ka­mu dirb­ti tam tik­rą dar­bą (pa­vyz­džiui, tai ga­li bū­ti dar­buo­to­jo svei­ka­tos būk­lė, taip pat at­ve­jai, kai toks dar­buo­to­jas sis­te­min­gai ga­mi­na bro­ką, ne­įvyk­do dar­bo nor­mų ir pan.). Ki­ta ver­tus, dar­buo­to­jas ga­li tu­rė­ti rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją ir net­gi tin­ka­mai vyk­dy­ti jam pa­ves­tą dar­bo funk­ci­ją, ta­čiau jei­gu to­kiai dar­bi­nei funk­ci­jai vyk­dy­ti jam rei­ka­lin­gas daug il­ges­nis lai­ko tar­pas nei vi­siems ki­tiems dar­buo­to­jams (ypač esant lai­ki­nei dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mai), toks dar­buo­to­jas ga­li bū­ti at­leis­tas dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad dar­buo­to­jas, ku­ris pa­gal vals­ty­bi­nės so­cia­li­nės me­di­ci­ni­nės eks­per­ti­zės ko­mi­si­jos ar svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos iš­va­dą dėl svei­ka­tos būk­lės ne­ga­li dirb­ti su­tar­to dar­bo (ei­ti pa­rei­gų), nes tai pa­vo­jin­ga jo svei­ka­tai ar­ba jo dar­bas ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas ki­tiems, jo su­ti­ki­mu tu­ri bū­ti per­kel­tas į jo svei­ka­tą ir esant ga­li­my­bei kva­li­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­tį dar­bą. Jei­gu dar­buo­to­jas ne­su­tin­ka bū­ti per­kel­tas į siū­lo­mą dar­bą ar­ba dar­bo­vie­tė­je nė­ra dar­bo, į ku­rį jis ga­lė­tų bū­ti per­kel­tas, darb­da­vys DK nu­sta­ty­ta tvar­ka at­lei­džia dar­buo­to­ją iš dar­bo, iš­sky­rus at­ve­jį, nu­sta­ty­tą DK 212 straips­ny­je (DK 273 straips­nis).

Ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo el­ge­siu dar­be, ku­rios ga­li su­da­ry­ti pa­grin­dą darb­da­viui nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, pa­pras­tai aiš­kin­ti­nos kaip sub­jek­ty­vios tam tik­ro dar­buo­to­jo cha­rak­te­rio, as­me­ni­nės ir pan. sa­vy­bės, ku­rios, ne­sant jo kal­tės, kaip draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės są­ly­gos (DK 234 straips­nis), ob­jek­ty­viai pa­si­reiš­kia ne­tin­ka­mu dar­buo­to­jo el­ge­siu dar­be. To­kios ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, ne­pa­grįs­ti kon­flik­tai su ben­dra­dar­biais, pa­žiū­rų, ne­su­de­ri­na­mų su dir­ba­mu dar­bu ar vi­suo­me­nės mo­ra­lės nor­mo­mis, de­monst­ra­vi­mas ir pan. Bet ku­riuo at­ve­ju to­kios su dar­buo­to­jo el­ge­siu su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės, kaip svar­bi prie­žas­tis DK 129 straips­nio pras­me, ne­tu­rė­tų bū­ti nu­lem­tos dar­buo­to­jo kal­tės, kaip draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės są­ly­gos (DK 234 straips­nis), bu­vi­mu. Esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dams (DK 236 straips­nis), dar­buo­to­jui ga­li bū­ti tai­ko­ma draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė, tuo tar­pu DK 129 straips­nis ne­tai­ky­ti­nas, nes jo tai­ky­mo są­ly­ga – dar­buo­to­jo kal­tės ne­bu­vi­mas.

Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių tu­ri bū­ti pa­grįs­tas eko­no­mi­ne bū­ti­ny­be. Pa­vyz­džiui, nuo­la­ti­nis apy­var­tos ma­žė­ji­mas, daž­ni nuos­to­liai, nu­lem­ti ob­jek­ty­vių prie­žas­čių (pa­vyz­džiui, nau­jo kon­ku­ren­to at­si­ra­di­mas rin­ko­je ir pan.), ga­lė­tų bū­ti pri­pažin­ti svar­bia eko­no­mi­ne priežas­ti­mi DK 129 straips­nio 2 da­lies pras­me.

Tech­no­lo­gi­nės prie­žas­tys, kaip pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį darb­da­vio ini­cia­ty­va, pa­pras­tai tu­rė­tų bū­ti su­pran­ta­mos kaip tam tik­ri tech­no­lo­gi­niai pa­si­kei­ti­mai dar­bo­vie­tė­je, dėl ku­rių įdie­gi­mo dar­buo­to­jas ar ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi su­lyg­tų dar­bo funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je ne­be­at­lie­ka­mos (pa­vyz­džiui, ran­ki­nio dar­bo pa­kei­ti­mas au­to­ma­ti­zuo­ta li­ni­ja ir pan.) ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų (pa­vyz­džiui, esa­mos au­to­ma­ti­nės li­ni­jos kom­piu­te­ri­za­vi­mas ir pan.). Jei­gu, mo­der­ni­za­vus ga­my­bą ar ki­tą veik­los sri­tį, rei­ka­lin­gi dar­buo­to­jai nau­joms tech­no­lo­gi­joms pri­žiū­rė­ti (val­dy­ti), o esa­mi dar­buo­to­jai ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir to­kio dar­bo at­lik­ti ne­su­ge­ba, dar­bo su­tar­tys su šiais dar­buo­to­jais ga­li bū­ti nu­trauk­tos ir dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su jų kva­li­fi­ka­ci­ja. Pa­žy­mė­ti­na, kad DK ne­nu­ma­to darb­da­vio pa­rei­gos per­kva­li­fi­kuo­ti ar ap­mo­ky­ti dar­buo­to­jus dirb­ti nau­jais me­cha­niz­mais.

Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai ga­li bū­ti teis­mo pri­pa­žįs­ta­mi svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tuo at­ve­ju, jei­gu dėl struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų dar­buo­to­jas ar ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi pri­si­im­tų funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je iš vi­so ne­be­at­lie­ka­mos ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų. Įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­rė­tų bū­ti įfor­mi­na­mi ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no (ku­rio kom­pe­ten­ci­jai pa­gal įsta­ty­mą, įsta­tus ar pan. pri­klau­so to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mas) spren­di­mu. Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­ri bū­ti re­a­lūs, t.y. pri­va­lo eg­zis­tuo­ti ne tik ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no spren­di­mas, bet ir toks spren­di­mas tu­ri bū­ti re­a­liai vyk­do­mas. DK 138 straips­ny­je nu­ro­dy­ti pa­si­kei­ti­mai nė­ra struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai DK 129 straips­nio pras­me. Jie ne­ga­li bū­ti tei­sė­ta (tai­gi ir svar­bi) prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį.

DK 138 straips­nis tai­ky­ti­nas įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos re­or­ga­ni­za­vi­mo ir per­tvar­ky­mo (CK Ant­rosios kny­gos VIII sky­rius) at­ve­jais, taip pat mi­nė­tų ju­ri­di­nių as­me­nų sa­vi­nin­ko, pa­val­du­mo, stei­gė­jo ar pa­va­di­ni­mo pa­si­kei­ti­mo at­ve­jais. Šie at­ve­jai yra su­si­ję su ju­ri­di­nių as­me­nų tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos pa­kei­ti­mais. Kai darb­da­vys yra ju­ri­di­nio as­mens fi­lia­las ar at­sto­vy­bė, ne­tu­rin­tys ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­so (DK 16 straips­nio 1 da­lis, CK 2.53, 2.56 straips­niai), DK 138 straips­nis tai­ky­ti­nas tais at­ve­jais, kai šia­me straips­ny­je nu­ma­ty­tos ap­lin­ky­bės yra su­si­ju­sios su pa­čia įmo­ne, įstai­ga, or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rių fi­lia­lu ar at­sto­vy­be yra darb­da­vys, ar­ba kai kei­čia­mas tų fi­lia­lo ar at­sto­vy­bės sa­vi­nin­kas, pa­val­du­mas ar pa­va­di­ni­mas. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad da­lies įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos funk­ci­jų su tur­tu, rei­ka­lin­gu toms funk­ci­joms vyk­dy­ti, per­da­vi­mas nau­jai ku­ria­mam ju­ri­di­niam as­me­niui ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas tos da­lies įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos tur­to sa­vi­nin­ko pa­si­kei­ti­mu, ku­riam esant tai­ko­mi DK 138 straips­nio ap­ri­bo­ji­mai.

Jei­gu darb­da­vys yra fi­zi­nis as­muo (DK 16 straips­nio 2 da­lis), tai jo var­do, pa­var­dės, as­mens ko­do pa­si­kei­ti­mas taip pat ne­ga­lė­tų bū­ti tei­sė­ta prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 138 straips­nis).

Ju­ri­di­nių as­me­nų – įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų vi­di­niai per­tvar­ky­mai, taip pat ir su­si­ju­sie­ji su jų fi­lia­lų bei at­sto­vy­bių vi­di­niais per­tvar­ky­mais ar šių pa­da­li­nių lik­vi­da­vi­mu, yra ver­tin­ti­ni kaip tų ju­ri­di­nių as­me­nų struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai, ku­riems esant DK 138 straips­nis ne­tai­ky­ti­nas. Jei­gu gre­ta re­or­ga­ni­za­vi­mo, per­tvar­ky­mo ar ki­tų DK 138 straips­ny­je nu­ma­ty­tų pa­si­kei­ti­mų pro­ce­sų dar­bo­vie­tė­je vyks­ta ir ki­ti pro­ce­sai (pa­vyz­džiui, vyk­do­mi vi­di­niai struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai ar kt.), dėl ku­rių darb­da­viui at­si­ran­da tei­sė DK 129 straips­ny­je nu­ma­ty­tais pa­grin­dais at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, darb­da­vys, lai­ky­da­ma­sis tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų, ga­li to­kia tei­se pa­si­nau­do­ti ir at­leis­ti dar­buo­to­ją pa­gal DK 129 straips­nį.

Iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų ir ne­įsi­tei­sė­ju­sių pro­ce­si­nių spren­di­mų ma­ty­ti, kad daž­niau­siai dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mas bu­vo grin­džia­mas bū­tent darb­da­vio struk­tū­ri­niais per­tvar­ky­mais. Teis­mai, nag­ri­nė­da­mi gin­čus iš es­mės, tik­ri­no darb­da­vio (at­sa­ko­vo) nu­ro­dy­tų dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, dėl ku­rių dar­bo su­tar­tis bu­vo nu­trauk­ta, re­a­lu­mą, ta­čiau ne vi­sais at­ve­jais spren­di­mo mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je iš­dės­tė sa­vo iš­va­das dėl ati­tin­ka­mų darb­da­vio struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, kaip svar­bios prie­žas­ties nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, įver­ti­ni­mo.

DK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tos ,,pa­našios svar­bios priežas­tys“ tu­rė­tų bū­ti su­pran­ta­mos kaip ki­tos prie­žas­tys gre­ta eko­no­mi­nių, tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, ku­rios, at­si­žvel­giant į kon­kre­čios dar­bo­vie­tės veik­los spe­ci­fi­ką bei kon­kre­čias at­ski­ro dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­jo ap­lin­ky­bes, ga­lė­tų bū­ti pri­pa­žin­tos pa­grin­du nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės.

Kar­tu su DK 129 straips­nio 1 ir 2 da­li­mis aiškin­ti­na bei tai­ky­ti­na ir šio straips­nio 3 da­lis, ku­ri reg­la­men­tuo­ja nors ir svar­bias darb­da­vio po­žiū­riu ap­lin­ky­bes, ta­čiau ne­ga­lin­čias bū­ti tei­sė­ta prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Tai­gi darb­da­vys ne­ga­li pa­grįs­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo DK 129 straips­nio 3 da­ly­je iš­var­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis.

DK 35 straips­nis nu­ma­to, jog įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses bei vyk­dy­da­mi pa­rei­gas darb­da­viai, dar­buo­to­jai ir jų at­sto­vai tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les bei veik­ti są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų; drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se; dar­bo tei­sių įgy­ven­di­ni­mas ir pa­rei­gų vyk­dy­mas ne­tu­ri pa­žeis­ti ki­tų as­me­nų tei­sių ir įsta­ty­mų sau­go­mų in­te­re­sų. Šių įsta­ty­mo nuo­sta­tų dar­buo­to­jai ir jų at­sto­vai pri­va­lo lai­ky­tis ir įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses, su­si­ju­sias su DK 129 straips­nio 3 da­lies 1–3 punk­tuo­se nu­ro­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis. Jei­gu dar­buo­to­jas to ne­pai­so ir pik­tnau­džiau­ja sa­vo tei­sė­mis, su­si­ju­sio­mis su DK 129 straips­nio 3 da­lies 1–3 punk­tuo­se nu­ro­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis, tai, esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui (DK 236 straips­nis), jam ga­li bū­ti tai­ko­ma draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė.

Aiš­ki­nant DK 129 straips­nio 3 da­lies 5 punk­tą, pa­žy­mė­ti­na, kad ši tei­sės nor­ma, kaip ir ki­tos DK nor­mos, tu­ri bū­ti aiš­ki­na­ma sis­te­miš­kai (DK 10 straips­nio 1 da­lis), be to, kaip jau mi­nė­ta, DK 129 straips­nis ne­nu­ma­to jo­kių kon­kre­čių svar­bių prie­žas­čių, ku­rioms esant darb­da­viui lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. DK 129 straips­nio 3 da­lies 5 punk­te nu­ro­dy­tos iš­im­ties at­ve­ju vien tik dar­buo­to­jo am­žius ne­ga­li bū­ti sa­vai­me svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį DK 129 straips­nio 3 da­lies 5 punk­te nu­ro­dy­tos iš­im­ties at­ve­ju ga­lė­tų bū­ti svar­bios ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo am­žiu­mi ir jo ne­tin­ka­mu­mu at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi su­lyg­tas dar­bo funk­ci­jas (DK 129 straips­nio 2 da­lis). Pa­žy­mė­ti­na, kad tei­sei į vi­są vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­ją at­si­ras­ti tei­siš­kai reikš­min­gi yra du fak­tai: ar dar­buo­to­jas yra su­lau­kęs įsta­ty­me nu­sta­ty­to se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus ir ar jis tu­ri bū­ti­ną­jį vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo sta­žą (Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 18 straips­nis, 19 straips­nio 2, 3 da­lys, 20, 22, 55 straips­niai), o ne vien tik dar­buo­to­jo ati­tin­ka­mas am­žius.

DK 129 straips­nio 4 da­lis aiškin­ti­na ir tai­ky­ti­na kar­tu su to pa­ties straips­nio 1, 2 ir 3 da­li­mis. Pa­gal DK 129 straips­nio 4 da­lį ne­ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis su šio­je tei­sės nor­mo­je iš­var­dy­tais dar­buo­to­jais ga­li bū­ti nu­trauk­ta tik esant svar­bioms prie­žas­tims (DK 129 straips­nio 2 ir 3 da­lys) ir tik ypa­tin­gais at­ve­jais, jei­gu to­kio dar­buo­to­jo pa­li­ki­mas dar­be iš es­mės pa­žeis­tų darb­da­vio in­te­re­sus. Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­ju, pa­ten­kan­čiu į DK 129 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tų as­me­nų ka­te­go­ri­jas, pri­va­lo tu­rė­ti ir nu­ro­dy­ti prie­žas­tį, ku­ri bū­tų sva­res­nė nei at­lei­džiant dar­buo­to­jus, ne­pa­ten­kan­čius į to­kių as­me­nų ka­te­go­ri­jas. To­kia prie­žas­tis tu­ri bū­ti sie­ja­ma su es­mi­niais darb­da­vio in­te­re­sais ir jų pa­žei­di­mu. Šios tei­sės nor­mos pras­me ypa­tin­gais at­ve­jais pa­pras­tai su­pran­ta­mi tie at­ve­jai, kai dar­buo­to­jo pa­li­ki­mas dar­be iš es­mės pa­žeis­tų darb­da­vio in­te­re­sus. Ar dar­buo­to­jo pa­li­ki­mas dar­be iš es­mės pa­žeis­tų darb­da­vio in­te­re­sus, nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į kon­kre­taus darb­da­vio veik­los spe­ci­fi­ką, veik­los ap­lin­ky­bes, kon­kre­čias at­ski­ro dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­jo ap­lin­ky­bes ir jį pa­grin­džian­čias prie­žas­tis. Ypa­tin­gais at­ve­jais ap­ta­ria­mos nor­mos pras­me ga­lė­tų bū­ti su­pran­ta­mi at­ve­jai, kai, pa­vyz­džiui, darb­da­viui dėl pas jį įvy­ku­sių pa­si­kei­ti­mų yra vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gas ati­tin­ka­mo dar­buo­to­jo dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mas, šis dar­buo­to­jas yra il­ga­lai­kė­je pra­sto­vo­je ir nė­ra ga­li­my­bės jo per­kel­ti į ki­tą dar­bą (DK 122 straips­nis) ir pan.

Nu­sta­tant, ar dar­buo­to­jui iki tei­sės gau­ti vi­są vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­ją yra li­kę ne dau­giau kaip pen­ke­ri me­tai (DK 129 straips­nio 4 da­lis), tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma ne tik į dar­buo­to­jo am­žių bei įsta­ty­me nu­ma­ty­tą se­nat­vės pen­si­jos am­žių, bet ir į šio dar­buo­to­jo tu­ri­mą bei įsta­ty­me nu­sta­ty­tą bū­ti­ną­jį vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo sta­žą, bū­ti­ną vi­sai se­nat­vės pen­si­jai gau­ti (Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 18 straips­nis, 19 straips­nio 2, 3 da­lys, 20, 22, 55 straips­niai). Pa­vyz­džiui, jei­gu dar­buo­to­jui (vy­rui) trūks­ta še­še­rių me­tų iki tris­de­šim­ties me­tų bū­ti­no­jo vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo sta­žo vi­sai se­nat­vės pen­si­jai gau­ti, tai nors iki se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus šiam dar­buo­to­jui yra li­kę ne dau­giau kaip pen­ke­ri me­tai, DK 129 straips­nio 4 da­lis šiuo as­pek­tu jam ne­tai­ky­ti­na.

DK 129 straips­nio 4 da­lies pras­me dar­buo­to­jais, au­gi­nan­čiais vai­kų iki ke­tu­rio­li­kos me­tų, yra vai­ko tė­vai (įtė­viai), vai­ko glo­bė­jas. Šios tei­sės nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas au­gi­na vai­ką, taip pat nė­ra reikš­min­gi klau­si­mai, su­si­ję su vai­ko iš­lai­ky­mu.

DK 129 straips­nio 5 da­lis reg­la­men­tuo­ja ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties (DK 109 straips­nis) nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės. Se­zo­ni­nė dar­bo su­tar­tis (DK 112 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1994 m. ko­vo 7 d. nu­ta­ri­mu Nr. 154 pa­tvir­tin­tų Se­zo­ni­nės dar­bo su­tar­ties su­da­ry­mo, pa­kei­ti­mo ir nu­trau­ki­mo, taip pat dar­bo ir po­il­sio lai­ko ir dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ypa­ty­bės) ir lai­ki­no­ji dar­bo su­tar­tis (DK 113 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Lai­ki­no­sios dar­bo su­tar­ties su­da­ry­mo pa­grin­dai, jos pa­kei­ti­mo ir pa­si­bai­gi­mo taip pat lai­ki­nų­jų dar­buo­to­jų dar­bo ir po­il­sio ypa­tu­mai) yra ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­tys. Ter­mi­nuo­to­mis dar­bo su­tar­ti­mis taip pat ga­li bū­ti lai­kan­tis DK 109 straips­nio rei­ka­la­vi­mų su­da­ry­tos dar­bo su­tar­tys: dėl pa­pil­do­mo dar­bo (DK 114 straips­nio 1 da­lis), dėl ant­ra­ei­lių pa­rei­gų (DK 114 straips­nio 2 da­lis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Dar­bo su­tar­ties dėl ant­ra­ei­lių pa­rei­gų (dar­bo) ypa­tu­mai), su na­mu­di­nin­kais (DK 115 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Dar­bo su­tar­ties su na­mu­di­nin­kais ypa­tu­mai), pa­tar­na­vi­mo dar­bams (DK 116 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. rug­pjū­čio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1043 pa­tvir­tin­ti Pa­tar­na­vi­mo su­tar­ties ypa­tu­mai), taip pat ir ki­tų rū­šių (DK 117 straips­nis) dar­bo su­tar­tys, at­si­žvel­giant į jų ypa­tu­mus nu­sta­tan­čių ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių ir nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tos.

Kaip jau bu­vo mi­nė­ta kal­bant apie ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis, su­da­ran­čias pa­grin­dą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nio 5 da­lį, šio­je tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­ti du at­ve­jai, kai darb­da­viui lei­džia­ma nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį prieš ter­mi­ną (DK 110 straips­nio 1 da­lis), ne­sant dar­buo­to­jo kal­tės:

a) darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį iki jos ter­mi­no pa­bai­gos, lai­ky­da­ma­sis DK 129 straips­nio nuo­sta­tų, tik ypa­tin­gais at­ve­jais, jei ne­ga­li­ma per­kel­ti dar­buo­to­jo jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;

b) darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį iki jos ter­mi­no pa­bai­gos, su­mo­kė­jęs dar­buo­to­jui už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį.

Pir­ma­sis iš pa­mi­nė­tų ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­jų aiš­kin­ti­nas ir tai­ky­ti­nas kar­tu su DK 129 straips­nio 1, 2 ir 3 da­li­mis. Tai­gi ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį ap­ta­ria­muo­ju pa­grin­du darb­da­vys ga­li nu­trauk­ti tik esant svar­bioms bei tei­sė­toms prie­žas­tims (DK 129 straips­nio 2, 3 da­lys) ir tik ypa­tin­gais at­ve­jais. Šio­je tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­ti ,,ypa­tin­gi at­ve­jai“ aiš­kin­ti­ni pa­na­šiai, kaip ir pa­gal DK 129 straips­nio 4 da­lį. Pa­žy­mė­ti­na, kad ap­ta­ria­muo­ju at­ve­ju darb­da­vys nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį ga­li tik lai­ky­da­ma­sis DK 130 straips­nio nuo­sta­tų, t.y. tik įspė­jęs dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Tai­gi tais at­ve­jais, kai iki ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties ter­mi­no pa­bai­gos yra li­kę ma­žiau lai­ko nei kon­kre­čiam dar­buo­to­jui tai­ky­ti­nas įspė­ji­mo ter­mi­nas, darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės to­kio dar­buo­to­jo at­leis­ti iš dar­bo ap­ta­ria­muo­ju pa­grin­du. Ka­dan­gi nu­sta­ty­tas mi­ni­ma­lus įspė­ji­mo ter­mi­nas yra du mė­ne­siai (DK 130 straips­nio 1 da­lis), o lai­ki­no­ji dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti su­da­ro­ma tik ne il­ges­niam kaip dvie­jų mė­ne­sių lai­kui (DK 113 straips­nis), tai darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės ap­ta­ria­muo­ju pa­grin­du nu­trauk­ti lai­ki­no­sios dar­bo su­tar­ties.

Ant­ruo­ju iš pa­mi­nė­tų at­ve­jų ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas yra darb­da­vio pre­ro­ga­ty­va. Darb­da­vys, lai­ky­da­ma­sis nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, tu­ri tei­sę bet ka­da nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį (taip pat ir lai­ki­ną­ją dar­bo su­tar­tį) prieš jos ter­mi­no pa­si­bai­gi­mą, su­mo­kė­jęs dar­buo­to­jui už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį. Nu­trauk­da­mas ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį šiuo pa­grin­du, darb­da­vys ne­pri­va­lo dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grįs­ti ko­kio­mis nors prie­žas­ti­mis, taip pat ne­pri­va­lo dar­buo­to­jo įspė­ti apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, nė­ra sais­to­mas ga­li­my­bės per­kel­ti dar­buo­to­ją į ki­tą dar­bą bu­vi­mu ar ne­bu­vi­mu. Nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį ap­ta­ria­muo­ju pa­grin­du, ne­tai­ky­ti­ni DK 129 straips­nio 1, 2, 3, 4 da­lys, 130 straips­nis, 131 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tos apie įspė­ji­mą. Taip pat ne­tai­ky­ti­nas DK 135 straips­nis, nes ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti, kad, nu­trau­kiant šiuo pa­grin­du ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, yra DK 135 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tos šios tei­sės nor­mos tai­ky­mo są­ly­gos. Ki­ta ver­tus, darb­da­vys, nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį ap­ta­ria­muo­ju pa­grin­du, pri­va­lo lai­ky­tis DK 131 straips­nio ap­ri­bo­ji­mų dėl at­lei­di­mo iš dar­bo, DK 132, 133, 134, 140, 141, 206 straips­nių, taip pat ki­tų tei­sės nor­mų, nu­sta­tan­čių ga­ran­ti­jas dar­buo­to­jams ir pan., rei­ka­la­vi­mų.

DK 129 straips­nio 1 da­lis nu­sta­to, kad at­leis­ti dar­buo­to­ją, dir­bu­sį pa­gal ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, iš dar­bo, kai nė­ra jo kal­tės, lei­džia­ma, jei ne­ga­li­ma dar­buo­to­jo per­kel­ti jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą. DK 129 straips­nio 5 da­lis (sa­ki­nio da­lis iki žo­džio ,,ar­ba“) taip pat nu­sta­to, kad darb­da­vys, tu­ri tei­sę nu­trauk­ti ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį iki jos ter­mi­no pa­bai­gos, lai­ky­da­ma­sis 129 ir 130 straips­nių nuo­sta­tų tik ypa­tin­gais at­ve­jais, jei ne­ga­li­ma dar­buo­to­jo per­kel­ti jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą. Tai­gi darb­da­vys, nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis po žo­džio ,,ar­ba“), pa­gal įsta­ty­mą tu­ri pa­rei­gą ieš­ko­ti ga­li­my­bių per­kel­ti dar­buo­to­ją į ki­tą dar­bą ir, esant dar­buo­to­jo su­ti­ki­mui, jį per­kel­ti į ki­tą dar­bą. Šią pa­rei­gą darb­da­vys pri­va­lo vyk­dy­ti per vi­są nu­ma­to­mo at­leis­ti dar­buo­to­jo įspė­ji­mo lai­ko­tar­pį iki pat fak­ti­nės at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos im­ti­nai. Pa­vyz­džiui, jei­gu dar­buo­to­jas, įspė­tas apie at­lei­di­mą iš dar­bo prieš du mė­ne­sius, bu­vo at­leis­tas iš dar­bo ne iš kar­to pa­si­bai­gus įspė­ji­mo ter­mi­nui, o DK 130 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio ter­mi­no ei­gos me­tu, tai, esant gin­čui, teis­mas, tik­rin­da­mas, ar ne­bu­vo ga­li­ma per­kel­ti dar­buo­to­jo jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, šiuo as­pek­tu tu­ri pa­tik­rin­ti ne tik dar­buo­to­jo dvie­jų mė­ne­sių įspė­ji­mo lai­ko­tar­pį, bet ir ati­tin­ka­mą po to ėju­sį lai­ko­tar­pį iki pat dar­buo­to­jo fak­ti­nio at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos. Fak­tas, kad at­leis­tas iš dar­bo dar­buo­to­jas ga­lė­jo bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, reiš­kia, jog dar­bo su­tar­tis su šiuo dar­buo­to­ju nu­trauk­ta ne­sant vie­no iš bū­ti­nų jai nu­trauk­ti ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­ties ele­men­tų, t.y. fak­to, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, o tai su­da­ro pa­grin­dą pri­pa­žin­ti, kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta be tei­sė­to pa­grin­do. Tuo tar­pu, pa­vyz­džiui, fak­tas, kad kon­kre­tūs dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai, bū­tent dėl ku­rių dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo, ne­bu­vo re­a­lūs, reiš­kia, kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta ne­sant svar­bios prie­žas­ties, tai taip pat su­da­ro pa­grin­dą pri­pa­žin­ti, kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta be tei­sė­to pa­grin­do.

Dar­buo­to­jo per­kė­li­mas į ki­tą dar­bą DK 129 straips­nio pras­me su­pran­ta­mas kaip dar­bo są­ly­gų pa­kei­ti­mas (DK 120 straips­nis). Toks dar­buo­to­jo per­kė­li­mas į ki­tą dar­bą ne­reiš­kia dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo ir tu­ri bū­ti įfor­min­tas kaip dar­bo su­tar­ties są­ly­gų pa­kei­ti­mas.

Įsta­ty­mas ne­rei­ka­lau­ja, kad at­lei­džia­mą iš dar­bo dar­buo­to­ją darb­da­vys per­kel­tų į ly­gia­ver­tį bu­vu­sia­jam dar­bą. Ki­tas dar­bas (lais­va dar­bo vie­ta ar pa­rei­gos) vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti siū­lo­mos at­si­žvel­giant į at­lei­džia­mo dar­buo­to­jo pro­fe­si­ją, spe­cia­ly­bę, kva­li­fi­ka­ci­ją ir, rei­kia­mais at­ve­jais, į svei­ka­tos būk­lę, o jei­gu lais­vų to­kio dar­bo vie­tų nė­ra ar­ba dar­buo­to­jas ne­su­tin­ka bū­ti į jas per­kel­tas, – tu­ri bū­ti siū­lo­mas bet koks ki­tas dar­bas, ku­rį dar­buo­to­jas, at­si­žvel­giant į jo su­ge­bė­ji­mus ir svei­ka­tos būk­lę, ga­lė­tų dirb­ti. Jei­gu dar­buo­to­jo pro­fe­si­ja, spe­cia­ly­bė bei kva­li­fi­ka­ci­ja, o ati­tin­ka­mais at­ve­jais – ir svei­ka­tos būk­lė, yra tin­ka­mi lais­vai dar­bo vie­tai (pa­rei­goms) už­im­ti, darb­da­vys pri­va­lo jam šį dar­bą (pa­rei­gas) pa­siū­ly­ti, iš­sky­rus at­ve­jus, kai darb­da­vys to ne­ga­li pa­da­ry­ti dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių (pa­vyz­džiui, kai lais­va dar­bo vie­ta pa­siū­lo­ma ki­tam at­lei­džia­mam iš dar­bo dar­buo­to­jui ir pas­ta­ra­sis jo su­ti­ki­mu į ją per­ke­lia­mas dirb­ti ir kt.).

Įsta­ty­mas taip pat ne­rei­ka­lau­ja, kad at­lei­džia­mą iš dar­bo dar­buo­to­ją darb­da­vys per­kel­tų bū­tent į ana­lo­giš­ką bu­vu­sia­jam ter­mi­no po­žiū­riu dar­bą. Tai­gi įspė­tam apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui, dir­ban­čiam pa­gal ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, darb­da­vys pri­va­lo siū­ly­ti ir ter­mi­nuo­to po­bū­džio dar­bą ir, prie­šin­gai, – dar­buo­to­jui, dir­ban­čiam pa­gal ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, pri­va­lo siū­ly­ti ir ne­ter­mi­nuo­to po­bū­džio dar­bą.

Vyk­dy­da­mas ap­ta­ria­mą­ją pa­rei­gą, darb­da­vys, jau įspė­da­mas dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, tu­rė­tų in­for­muo­ti apie esa­mas lais­vas ati­tin­ka­mas dar­bo vie­tas (pa­rei­gas), o vė­liau, iki pat fak­ti­nio at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos, tu­ri in­for­muo­ti apie at­si­lais­vi­nu­sias ar nau­jai įsteig­tas ati­tin­ka­mas dar­bo vie­tas (pa­rei­gas). Tai da­ry­da­mas darb­da­vys pri­va­lo (DK 35 straips­nio 1 da­lis) nu­ro­dy­ti es­mi­nes nau­jo (ki­to) dar­bo są­ly­gas: dar­bo funk­ci­jas, dar­bo ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gas ir pan., bū­tent tas, ku­rios ob­jek­ty­viai reikš­min­gos dar­buo­to­jo ap­si­spren­di­mui dėl su­ti­ki­mo bū­ti per­kel­tam į kon­kre­tų ki­tą dar­bą (pa­rei­gas). Ki­tas dar­bas pa­pras­tai tu­rė­tų bū­ti siū­lo­mas ei­liš­ku­mo tvar­ka pa­gal įspė­ji­mų šiems dar­buo­to­jams įtei­ki­mo lai­ką: ki­tas dar­bas pa­pras­tai pir­miau tu­ri bū­ti siū­lo­mas tam dar­buo­to­jui, ku­ris įspė­ji­mą ga­vo anks­čiau. Tą pa­čią ka­len­do­ri­nę die­ną įspė­ji­mus ga­vę dar­buo­to­jai lai­ko­mi įspė­tais vie­nu me­tu. Jei­gu at­lei­džia­mų dar­buo­to­jų yra dau­giau ne­gu lais­vų dar­bo vie­tų (pa­rei­gų), darb­da­vys, pa­si­rink­da­mas dar­buo­to­jus, ku­riems ki­tas dar­bas siū­ly­ti­nas pir­miau, ga­li or­ga­ni­zuo­ti dar­buo­to­jų at­ran­ką, taip pat, esant pa­tei­si­na­mam pa­grin­dui, at­si­žvelg­ti į su kon­kre­čiu dar­buo­to­ju su­si­ju­sias ap­lin­ky­bes.

Siū­ly­da­mas ki­tą dar­bą, darb­da­vys tu­ri su­teik­ti įspė­tam apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui lai­ko pri­im­ti spren­di­mą dėl su­ti­ki­mo ar at­si­sa­ky­mo bū­ti per­kel­tam į ki­tą dar­bą. Darb­da­vys, va­do­vau­da­ma­sis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis ir at­si­žvelg­da­mas į sa­vo in­te­re­sus, ga­li nu­sta­ty­ti dar­buo­to­jui ter­mi­ną at­sa­ky­mui dėl per­kė­li­mo į pa­siū­ly­tą dar­bą. To­kiu at­ve­ju dar­buo­to­jas apie sa­vo su­ti­ki­mą ar­ba ne­su­ti­ki­mą bū­ti per­kel­tam į pa­siū­ly­tą ki­tą dar­bą (pa­rei­gas) tu­rė­tų darb­da­vį in­for­muo­ti per pas­ta­ro­jo nu­sta­ty­tą ter­mi­ną. Aki­vaiz­du, kad darb­da­vio nu­sta­ty­tas ter­mi­nas dar­bo su­tar­ties ša­lių su­si­ta­ri­mu ga­li bū­ti pra­tęs­tas. Jei­gu darb­da­vys nė­ra nu­sta­tęs ter­mi­no dar­buo­to­jui at­sa­ky­mui dėl per­kė­li­mo į ki­tą dar­bą (pa­rei­gas) duo­ti, tai dar­buo­to­jas apie sa­vo ap­si­spren­di­mą darb­da­vį tu­rė­tų in­for­muo­ti per pro­tin­gą lai­ką (DK 35 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu dar­buo­to­jas pik­tnau­džiau­ja spren­di­mo pri­ėmi­mo tei­se (pa­vyz­džiui, ne vie­ną kar­tą nu­ro­do, kad dar nė­ra ap­si­spren­dęs ir pan.), tai ga­li bū­ti lai­ko­ma, jog dar­buo­to­jas at­si­sa­kė bū­ti per­kel­tas į pa­siū­ly­tą ki­tą dar­bą.

Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas bū­ti per­kel­tam į kon­kre­tų ki­tą dar­bą ne­pa­nai­ki­na darb­da­vio pa­rei­gos iki pat fak­ti­nio at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos ieš­ko­ti ga­li­my­bės to­kį dar­buo­to­ją per­kel­ti į ki­tą dar­bą.

Darb­da­vys ne­ga­li nu­spręs­ti už dar­buo­to­ją, ar lais­vą dar­bo vie­tą (pa­rei­gas) dar­buo­to­jas su­tiks už­im­ti. Tei­sę pri­im­ti to­kį spren­di­mą tu­ri dar­buo­to­jas. Tai­gi darb­da­vys, ne­pa­siū­lęs įspė­tam apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui bu­vu­sios lais­vos dar­bo vie­tos (pa­rei­gų), sa­vo įsta­ty­me nu­ma­ty­tos pa­rei­gos ne­vyk­dy­mo ne­ga­li pa­grįs­ti tuo, kad, jo (darb­da­vio) nuo­mo­ne, dar­buo­to­jas ne­bū­tų su­ti­kęs bū­ti per­kel­tas į bu­vu­sią lais­vą dar­bo vie­tą (pa­rei­gas).

Fak­tas, jog dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, yra vie­nas iš ju­ri­di­nių fak­tų, su­da­ran­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129 straips­nį pa­grin­dą (iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką). Ne­sant šio ju­ri­di­nio fak­to, darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį. Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to, kad darb­da­vio pa­rei­ga per­kel­ti dar­buo­to­ją jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą ga­lė­tų bū­ti vyk­do­ma tik da­lies darb­da­vio or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu. Ap­ta­ria­mų­jų tei­sės nor­mų pras­me nė­ra pa­grin­do są­vo­ką ,,ki­tas“ dar­bas aiš­kin­ti su­sie­tai tik su ati­tin­ka­ma vie­to­ve, ku­rio­je dar­buo­to­jas gy­ve­na ar dir­ba. Tei­sė su­tik­ti ar ne­su­tik­ti bū­ti per­kel­tam į ki­tą dar­bą pri­klau­so dar­buo­to­jui, o ne darb­da­viui. To­dėl darb­da­vys, tu­rin­tis vei­kian­čius struk­tū­ri­nius pa­da­li­nius įvai­rio­se vie­to­vė­se, pri­va­lo at­lei­džia­mam dar­buo­to­jui pa­siū­ly­ti ati­tin­ka­mas lais­vas dar­bo vie­tas (pa­rei­gas) vi­sos sa­vo or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu, o ne vien tik esan­čias dar­buo­to­jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je ar­ba vie­to­vė­je, ku­rio­je esan­čia­me struk­tū­ri­nia­me pa­da­li­ny­je šis dar­buo­to­jas dir­bo (DK 2 straips­nio 1 da­lies 2, 8 punk­tai, 10 straips­nio 1, 3 da­lys, CPK 3 straips­nio 6 da­lis). Ta­čiau pir­miau­sia dar­buo­to­jui tu­rė­tų bū­ti pa­siū­ly­tos tos ati­tin­ka­mos lais­vos dar­bo vie­tos (pa­rei­gos), ku­rios yra šio dar­buo­to­jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je ar­ba vie­to­vė­je, ku­rio­je esan­čia­me pa­da­li­ny­je dar­buo­to­jas dir­ba.

Įsta­ty­mas ne­nu­sta­to pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės for­mos ki­to dar­bo pa­siū­ly­mui, taip pat dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mui nuo pa­siū­ly­mo. Ta­čiau, ka­dan­gi ki­lus gin­čui dėl ki­to dar­bo dar­buo­to­jui siū­ly­mo fak­to, ter­mi­no pa­siū­ly­mui pri­im­ti fak­to, dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo nuo pa­siū­ly­mo fak­to ar ki­tų su ki­to dar­bo siū­ly­mu su­si­ju­sių fak­tų, pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kių fak­tų bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), jis tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis fik­suo­ti to­kius fak­tus. Esant gin­čui dėl ap­ta­ria­mų su ki­to dar­bo siū­ly­mu su­si­ju­sių fak­tų bu­vi­mo, jie teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

Dar­buo­to­jo su­ti­ki­mas bū­ti per­kel­tam į ki­tą dar­bą tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ra­šy­ti­ne for­ma (DK 120 straips­nio 2 ir 3 da­lys).

Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, ku­rio­je dar­buo­to­jas gin­či­ja at­lei­di­mą iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, ir nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jo at­lei­di­mas iš dar­bo bu­vo ga­li­mas tik ne­sant ga­li­my­bės šį dar­buo­to­ją per­kel­ti jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, tu­ri pa­tik­rin­ti, ar darb­da­vys ne­pa­žei­dė DK 129 straips­nio 1 ir 5 da­ly­se nu­ma­ty­tos pa­rei­gos. Pri­pa­ži­ni­mą, kad darb­da­vys pa­žei­dė ap­ta­ria­mus DK 129 straips­nio 1 ir 5 da­lių rei­ka­la­vi­mus, są­ly­go­ja ne fak­tas, kad darb­da­vys ne­pa­siū­lė at­lei­džia­mam iš dar­bo dar­buo­to­jui ki­to dar­bo (pa­rei­gų), o fak­tas, kad darb­da­vys ne­per­kė­lė dar­buo­to­jo į ki­tą ati­tin­ka­mą dar­bą (pa­rei­gas), nors to­kia ga­li­my­bė bu­vo. Spręs­da­mas, ar darb­da­vys, ne­pa­siū­ly­da­mas dar­buo­to­jui ki­to ati­tin­ka­mo dar­bo (pa­rei­gų) ir ne­per­kel­da­mas į jį dar­buo­to­jo, pa­žei­dė įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, teis­mas tu­ri va­do­vau­tis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis). Spren­džiant, ar darb­da­vys pa­žei­dė įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, ne­pa­siū­ly­da­mas dar­buo­to­jui ter­mi­nuo­to po­bū­džio dar­bo (pa­rei­gų) ir į jį ne­per­kel­da­mas, tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į ter­mi­nuo­to po­bū­džio dar­bo truk­mę, jo są­ly­gas, dar­buo­to­jo per­kė­li­mo į to­kį dar­bą tei­si­nes pa­sek­mes jo tu­ri­mų ga­ran­ti­jų as­pek­tu, dar­buo­to­jo gau­ti­nų ter­mi­nuo­to po­bū­džio dar­be ir dėl per­kė­li­mo į to­kį dar­bą pra­ras­ti­nų su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sių iš­mo­kų ba­lan­są, į tai, ar dar­buo­to­jo in­te­re­sai ob­jek­ty­viai yra pa­žeis­ti.

Kaip ma­ty­ti iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų bei pro­ce­si­nių spren­di­mų, teis­mai iš es­mės tei­sin­gai spren­džia klau­si­mus, su­si­ju­sius su fak­to, ar darb­da­vys (at­sa­ko­vas) ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės per­kel­ti dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą, kon­sta­ta­vi­mu. Pa­vyz­džiui, Tau­ra­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ba­lan­džio 8 d. spren­di­mu ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 2–235–06/03 pa­gal ieš­ko­vo Z. Ki­le­vo ieš­ki­nį ak­ci­nei ben­dro­vei ,,Tau­ra­gės grū­dai“dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vui ne­bu­vo pa­siū­ly­tas ki­tas dar­bas, ta­čiau iš su­rink­tų įro­dy­mų ma­ty­ti, kad ki­to dar­bo, ati­tin­kan­čio ieš­ko­vo iš­si­la­vi­ni­mą ir kva­li­fi­ka­ci­ją, ben­dro­vė­je ne­bu­vo, nes dėl jos veik­los ap­im­ties su­ma­žė­ji­mo dar­buo­to­jų skai­čius bu­vo tik ma­ži­na­mas, o nau­jos dar­bo vie­tos ne­ku­ria­mos. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad darb­da­vys ne­pa­žei­dė DK 129 straips­nio 1 da­lies rei­ka­la­vi­mų.

3. Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis)

Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas sa­vo ini­cia­ty­va dar­bo su­tar­tį, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129 straips­nis), tu­ri lai­ky­tis DK 130 straips­nio rei­ka­la­vi­mų, iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį to­kios dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio 5 da­lis). Dar­buo­to­jas, su ku­riuo nu­ma­to­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, tu­ri bū­ti apie tai įspė­tas (DK 129 straips­nio 1, 5 da­lys, 130 straips­nio 1 da­lis). Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas iš dar­bo at­leis­tas be pri­va­lo­mo įspė­ji­mo, tai­ko DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes.

Pa­pras­tai tai­ko­mus įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ter­mi­nus reg­la­men­tuo­ja DK 130 straips­nio 1 da­lis. Ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je ga­li bū­ti nu­ma­ty­ti il­ges­ni įspė­ji­mo ter­mi­nai. Jei­gu ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti il­ges­ni nei DK 130 straips­nio 1 da­ly­je įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ter­mi­nai, tai­ky­ti­ni ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti ter­mi­nai. Jei­gu įspė­ji­mo ter­mi­nai pa­gal ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nuo­sta­tas ir dar­bo su­tar­ties są­ly­gas yra skir­tin­gi, tai­ky­ti­nos tos nuo­sta­tos ar są­ly­gos, ku­rios nu­ma­to il­ges­nius įspė­ji­mo ter­mi­nus (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 11 straips­nio 2 da­lis).

Kai dar­buo­to­ją, su ku­riuo nu­ma­to­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, darb­da­vys įspė­ja prieš il­ges­nį ter­mi­ną nei nu­sta­ty­tas įsta­ty­me, ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je, pa­pras­tai tai ne­lai­ky­ti­na dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tvar­kos pažei­di­mu. Pa­vyzdžiui, Ro­kiš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ge­gu­žės 20 d. spren­di­me ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 2–376–03/2003) pa­gal ieš­ko­vo J. Te­re­ko ieš­ki­nį at­sa­ko­vui vie­ša­jai įstai­gai Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nei dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo, grą­ži­ni­mo į dar­bą ir dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo, pa­ten­kin­da­mas ieš­ko­vo, at­leis­to iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, ieš­ki­nį, nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vas, įspė­da­mas ieš­ko­vą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą prieš 4 mė­ne­sius, ne­sant įsta­ty­mo nu­ma­ty­tų pa­grin­dų, lei­džian­čių ieš­ko­vą pri­skir­ti DSĮ 34 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tiems as­me­nims, taip pat ne­sant DSĮ 34 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tiems pa­grin­dams, lei­džian­tiems nu­sta­ty­ti il­ges­nius įspė­ji­mo ter­mi­nus, pa­žei­dė DSĮ 34 straips­nio rei­ka­la­vi­mus ir at­lei­do ieš­ko­vą pa­si­bai­gus įsta­ty­mo nu­sta­ty­tam įspė­ji­mo ga­lio­ji­mo lai­kui. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, kad darb­da­vys nu­ma­ty­ti il­ges­nius įspė­ji­mo ter­mi­nus ga­li ne vie­na­ša­liš­kai, bet nu­ma­ty­da­mas dar­bo ar­ba ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je. Teis­mas kon­sta­ta­vo, jog pa­gal įsta­ty­mą ieš­ko­vas tu­rė­jo bū­ti įspė­tas prieš 2 mė­ne­sius, įspė­ji­mas jam įteik­tas 2002 m. spa­lio 29 d., įspė­ji­mo ter­mi­no pa­bai­ga – 2002 m. gruo­džio 29 d., to­dėl įteik­tas ieš­ko­vui įspė­ji­mas ga­lio­jo iki 2003 m. sau­sio 29 d., tai­gi ieš­ko­vo at­lei­di­mas iš dar­bo nuo 2003 m. va­sa­rio 28 d. pri­pa­žin­ti­nas ne­tei­sė­tu. Per­žiū­rė­da­ma šį teis­mo spren­di­mą ape­lia­ci­ne tvar­ka, Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2003 m. rug­sė­jo 4 d. spren­di­mu Ro­kiš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2003 m. ge­gu­žės 20 d. spren­di­mą pa­nai­ki­no ir ieš­ki­nį at­me­tė. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­grįs­tai kon­sta­ta­vo, jog tiek Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­me, tiek Dar­bo ko­dek­se nu­sta­ty­tas mi­ni­ma­lus įspė­ji­mo ter­mi­nas. Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, at­sa­ko­vas, įspė­jęs ieš­ko­vą prieš 4 mė­ne­sius, ne­pa­žei­dė dar­buo­to­jui įsta­ty­mu ga­ran­tuo­to mi­ni­ma­laus įspė­ji­mo ter­mi­no, prie­šin­gai, su­tei­kė dar­buo­to­jui ga­li­my­bę dirb­ti, mo­kė­jo dar­bo už­mo­kes­tį, pra­tę­sė ter­mi­ną, per ku­rį pri­va­lo pa­siū­ly­ti dar­buo­to­jui ki­tą dar­bą, jei­gu yra to­kia ga­li­my­bė.

Jei­gu dar­buo­to­jas, įspė­tas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, pats pra­šo jį at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį ne­pa­si­bai­gus įspė­ji­mo ter­mi­nui ir nu­ro­do kon­kre­čią at­lei­di­mo da­tą, t.y. pra­šo su­trum­pin­ti įspė­ji­mo ter­mi­ną, tai, darb­da­viui su­ti­kus, šis dar­buo­to­jas ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo jo nu­ro­dy­tu lai­ku, ne­kei­čiant at­lei­di­mo pa­grin­do (DK 35 straips­nio 1 da­lis). To­kiu at­ve­ju nė­ra pa­grin­do pri­pa­žin­ti, kad dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo ne­pa­si­bai­gus įspė­ji­mo ter­mi­nui. Ap­ta­ria­muo­ju at­ve­ju dar­bo su­tar­ties ša­lims su­si­ta­rus tik dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129 straips­nį lai­ko (da­tos) ir dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo jo nu­ro­dy­tu lai­ku, per­kel­ti at­lei­di­mo da­tą iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ter­mi­nas ir mo­kė­ti už šį lai­ko­tar­pį dar­buo­to­jui dar­bo už­mo­kes­tį nė­ra pa­grin­do. Dar­buo­to­jui ir darb­da­viui su­si­ta­rus ne tik dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo lai­ko (da­tos), bet ir dėl ki­tų dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo są­ly­gų (pa­vyz­džiui, dar­bo už­mo­kes­čio iš­mo­kė­ji­mo už ati­tin­ka­mą lai­ko­tar­pį po at­lei­di­mo iš dar­bo ir pan.) dar­bo su­tar­tis tu­rė­tų bū­ti nu­trau­kia­ma pa­gal DK 127 straips­nį ša­lių su­si­ta­ri­mu.

Pa­gal DK 130 straips­nio 1 da­lį dar­buo­to­jai, ku­riems iki tei­sės gau­ti vi­są se­nat­vės pen­si­ją li­ko ne dau­giau kaip pen­ke­ri me­tai, as­me­nys iki aš­tuo­nio­li­kos me­tų, in­va­li­dai, dar­buo­to­jai, au­gi­nan­tys vai­kus iki ke­tu­rio­li­kos me­tų (DK 129 straips­nio 4 da­lis), tu­ri bū­ti įspė­ti ne vė­liau kaip prieš ke­tu­ris mė­ne­sius, o ki­ti dar­buo­to­jai – prieš du mė­ne­sius iki dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo. Ko­kios truk­mės DK 130 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas įspė­ji­mo ter­mi­nas (dvie­jų ar ke­tu­rių mė­ne­sių) tu­ri bū­ti tai­ko­mas kon­kre­čiu at­ve­ju, nu­sta­to­ma pa­gal įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo me­tu eg­zis­tuo­jan­čias ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas šio ter­mi­no nu­sta­ty­mui. Jei­gu dar­buo­to­jo, ku­ris pa­gal DK 130 straips­nio 1 da­lį įspė­tas prieš du mė­ne­sius, įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ter­mi­no ei­gos me­tu at­si­ran­da tei­siš­kai reikš­min­gos ap­lin­ky­bės, su­da­ran­čios pa­grin­dą jį pri­skir­ti prie dar­buo­to­jų, ku­rie tu­ri bū­ti įspė­ti prieš ke­tu­ris mė­ne­sius (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jui gims­ta vai­kas, dar­buo­to­jas tam­pa in­va­li­du ir pan.), darb­da­vys, su­ži­no­jęs apie tas ap­lin­ky­bes, tu­ri pra­tęs­ti šio dar­buo­to­jo įspė­ji­mo ter­mi­ną. Pra­tę­siant įspė­ji­mo ter­mi­ną, dar­buo­to­jas tu­ri bū­ti raš­tu įspė­tas, lai­kan­tis DK 130 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mų.

Įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les. Įspė­ji­mo ter­mi­no ei­ga pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos ka­len­do­ri­nės die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo ra­šy­ti­nį įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 26 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jo, įspė­to apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo ir atos­to­gų lai­kas yra įskai­to­mi į įspė­ji­mo ter­mi­ną, nes įsta­ty­mas ne­nu­ma­to, kad šie lai­ko­tar­piai ne­įskai­to­mi į įspė­ji­mo ter­mi­ną (DK 130 straips­nis).

DK 130 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pri­va­lo­ma ra­šy­ti­nė for­ma. Dar­buo­to­jo, raš­tu ne­įspė­to apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, at­lei­di­mas iš dar­bo ver­tin­ti­nas kaip at­lei­di­mas pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką, ku­ris su­ke­lia DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes.

Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą tu­ri ati­tik­ti DK 130 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tus tu­ri­nio rei­ka­la­vi­mus.

Įspė­ji­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta kon­kre­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo su kon­kre­čiu dar­buo­to­ju prie­žas­tis (DK 130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas). To­kiu bū­du šiam dar­buo­to­jui su­da­ro­ma ga­li­my­bė gin­tis nuo ne­tei­sė­to ir ne­pa­grįs­to dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo, o teis­mui – prie­lai­dos pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti darb­da­vio nu­ro­dy­tą dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tį. Įspė­ji­mas, ku­ria­me ne­nu­ro­dy­ta dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis ar­ba ji nu­ro­dy­ta klai­din­gai ar­ba ne­kon­kre­ti (pa­vyz­džiui, vien tik pa­kar­to­jant abst­rak­čias DK 129 straips­nio for­mu­luo­tes ir pan.), ar­ba nu­ro­dy­ta ki­ta prie­žas­tis nei ta, ku­ria iš tik­rų­jų grin­džia­mas dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas, ne­ati­tin­ka DK 130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to rei­ka­la­vi­mų. Įspė­ji­me nu­ro­dy­tos dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­ties kon­kre­tu­mas ver­ti­na­mas dar­buo­to­jo po­žiū­riu, bū­tent to, ku­ris tu­ri tei­sę ži­no­ti ir su­pras­ti, dėl ko­kios prie­žas­ties darb­da­vys ke­ti­na nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Ją ver­ti­nant, taip pat at­si­žvelg­ti­na į ki­tas dar­buo­to­jui ži­no­mas ap­lin­ky­bes, są­ly­go­jan­čias tą prie­žas­tį. Esant gin­čui dėl įspė­ji­me nu­ro­dy­tos dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­ties for­mu­la­vi­mo ir šiuo as­pek­tu įspė­ji­mo ne­ati­ti­ki­mo DK 130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to rei­ka­la­vi­mų, bū­ti­na nu­sta­ty­ti fak­ti­nę ap­lin­ky­bę, ar dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis įspė­ji­me nu­ro­dy­ta pa­kan­ka­mai kon­kre­čiai ir dar­buo­to­jui su­pran­ta­mai. Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, ne­ga­li dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grįs­ti ki­to­kia prie­žas­ti­mi nei nu­ro­dy­ta jo įspė­ji­me dar­buo­to­jui apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Jei­gu įspė­ji­me nu­ro­dy­ta dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis jo (įspė­ji­mo) ter­mi­no ei­gos me­tu iš­ny­ko ar pa­na­šiai (pa­vyz­džiui, darb­da­vys at­si­sa­kė ke­ti­ni­mo nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį dėl dar­buo­to­jui įteik­ta­me įspė­ji­me nu­ro­dy­tos prie­žas­ties), o at­si­ra­do ki­ta prie­žas­tis, darb­da­vio nuo­mo­ne, su­tei­kian­ti jam tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, tai darb­da­vys, no­rė­da­mas nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį dėl ki­tos prie­žas­ties, pri­va­lo iš nau­jo įspė­ti dar­buo­to­ją. Iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų ma­ty­ti, kad įspė­ji­me apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­viai ne vi­suo­met nu­ro­do kon­kre­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo su kon­kre­čiu dar­buo­to­ju prie­žas­tis. Pa­vyz­džiui, kaip ma­ty­ti iš Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nės by­los Nr. 2–9262/2003 pa­gal ieš­ko­vės R.Ali­šaus­kie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui vie­ša­jai įstai­gai Kau­no mies­to Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos stočiai, at­sa­ko­vas, įspė­da­mas ieš­ko­vę apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, įspė­ji­me nu­ro­dė, kad ieš­ko­vė bus at­leis­ta iš dar­bo ,,dėl svar­bių prie­žas­čių – dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų“. Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. lie­pos 11 d. nu­tar­ti­mi šią by­lą nu­trau­kė, pri­ėmęs ieš­ko­vės at­si­sa­ky­mą nuo ieš­ki­nio.

Įspė­ji­me nu­ro­dy­da­mas at­lei­di­mo iš dar­bo da­tą (DK 130 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tas), darb­da­vys tu­ri va­do­vau­tis ben­dro­mis ter­mi­no api­brė­ži­mo tai­syk­lė­mis, nu­ma­ty­to­mis DK 25 straips­ny­je.

Įspė­ji­me nu­ro­dant at­si­skai­ty­mo su at­lei­džia­mu dar­buo­to­ju tvar­ką (DK 130 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tas), tu­ri bū­ti va­do­vau­ja­ma­si DK 141 straips­nio, 206 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis, jei­gu ki­tuo­se įsta­ty­muo­se ne­nu­sta­ty­ta ki­to­kia at­si­skai­ty­mo tvar­ka. Pa­žy­mė­ti­na, kad at­si­skai­ty­mas su at­lei­džia­mu dar­buo­to­ju su­si­de­da iš dvie­jų da­lių: fi­nan­si­nės ir tei­si­nės (DK 141 straips­nis). Ka­dan­gi DK 141 straips­nio 1 da­lis nu­ma­to ga­li­my­bę dar­buo­to­jo ir darb­da­vio su­si­ta­ri­mu nu­sta­ty­ti ki­to­kią at­si­skai­ty­mo tvar­ką ne­gu nu­ma­ty­ta DK 141 straips­ny­je bei 206 straips­nio 1 da­ly­je, darb­da­vys įspė­ji­me ga­li dar­buo­to­jui al­ter­na­ty­viai pa­siū­ly­ti ki­to­kią kon­kre­čią at­si­skai­ty­mo tvar­ką.

Teis­mas, nu­sta­tęs, jog dar­buo­to­jas bu­vo įspė­tas ne­si­lai­kant DK 130 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mų, o ki­tų dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tai­syk­lių darb­da­vys ne­pa­žei­dė, tu­ri įver­tin­ti nu­sta­ty­to pa­žei­di­mo reikš­mę bei jo su­kel­tas tei­si­nes pa­sek­mes dar­buo­to­jui ir tik pri­klau­so­mai nuo to, va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis), spręs­ti, ar vien tik DK 130 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mas kon­kre­čiu at­ve­ju su­da­ro pa­grin­dą pri­pa­žin­ti at­lei­di­mą ne­tei­sė­tu (DK 297 straips­nio 3 da­lis).

DK 130 straips­nio 2 da­lis reg­la­men­tuo­ja pri­va­lo­mus rei­ka­la­vi­mus įspė­ji­mo tu­ri­niui ir ne­drau­džia įspė­ji­me nu­ro­dy­ti ir ki­tas ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas dar­bo su­tar­ties ša­lių tei­sėms ir pa­rei­goms. Įspė­ji­me apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­vys ga­li, pa­vyz­džiui, nu­ro­dy­ti esa­mas lais­vas dar­bo vie­tas ir siū­ly­ti dar­buo­to­ją per­kel­ti į ki­tą dar­bą. Pa­vyz­džiui, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo nag­ri­nė­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr. 2–853/03 pa­gal ieš­ko­vės R.Ši­mu­lie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui vie­ša­jai įstai­gai Rad­vi­liš­kio li­go­ni­nei dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo pa­teik­ta­me at­sa­ko­vo įspė­ji­me nu­ro­do­ma kon­kre­ti da­ta, ka­da dar­buo­to­ja ga­li bū­ti at­leis­ta iš dar­bo, jei­gu darb­da­vys ne­ga­lės pa­siū­ly­ti ki­to dar­bo. To­kiu bū­du darb­da­vys įspė­ji­me aiš­kiai nu­ro­dė sa­vo ke­ti­ni­mus ir at­ei­ty­je ieš­ko­ti ga­li­my­bės su­teik­ti dar­buo­to­jui (jo su­ti­ki­mu) ki­tą dar­bą.

Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą su­ke­lia tei­si­nes pa­sek­mes tik tuo at­ve­ju, jei­gu jį dar­buo­to­jas ga­vo to­kiu bū­du, kad ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su įspė­ji­mo tu­ri­niu. Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas pri­im­ti šį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.

Įsta­ty­mas ne­reg­la­men­tuo­ja įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo bū­do. Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui ga­li bū­ti įteik­tas jį, kaip ra­šy­ti­nį do­ku­men­tą, pa­duo­dant as­me­niš­kai dar­buo­to­jui, siun­čiant paš­tu, taip pat per­duo­dant te­leg­ra­fi­nio, fak­si­mi­li­nio ry­šio ar ki­to­kiais te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ga­li­niais įren­gi­niais, jei­gu yra už­tik­rin­ta teks­to ap­sau­ga ir ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti siun­tė­jo pa­ra­šą ir ki­tais bū­dais.

Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to rei­ka­la­vi­mo, kad įspė­ji­mas dar­buo­to­jui bū­tų įtei­kia­mas pa­si­ra­šy­ti­nai. Ta­čiau, ka­dan­gi ki­lus gin­čui dėl įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo (ga­vi­mo) fak­to pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kio fak­to bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), darb­da­vys tu­rė­tų ati­tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis fik­suo­ti įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo (ga­vi­mo), dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mo pri­im­ti įspė­ji­mą ir ki­tus šiuo as­pek­tu reikš­min­gus fak­tus (pa­vyz­džiui, at­si­sa­ky­mą pa­si­ra­šy­ti apie įspė­ji­mo ga­vi­mą ir kt.). Esant gin­čui dėl šių fak­tų, jie teis­me ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas pri­im­ti re­gist­ruo­to paš­to siun­tą, ku­rio­je yra įspė­ji­mas, pri­ly­gin­ti­nas įspė­ji­mo ga­vi­mui. Tuo tar­pu dar­buo­to­jo ga­vi­mas vien tik pra­ne­ši­mo apie paš­to siun­tą iš darb­da­vio ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mas įspė­ji­mo ga­vi­mui, nes pa­ė­mi­mas pra­ne­ši­mo apie paš­to siun­tą ne­ga­li bū­ti pri­ly­gin­tas in­for­ma­ci­jos apie tos siun­tos tu­ri­nį ga­vi­mui.

DK 130 straips­nio 3 da­lis nu­sta­to darb­da­viui pa­rei­gą duo­ti per įspė­ji­mo lai­ko­tar­pį dar­buo­to­jui lais­vo lai­ko nau­jo dar­bo pa­ieš­koms, nu­ma­to to­kio lai­ko truk­mę, jo su­tei­ki­mo tvar­ką bei ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gas. Lais­vo nuo dar­bo lai­ko nau­jo dar­bo pa­ieš­kai su­tei­ki­mą tu­rė­tų ini­ci­juo­ti dar­buo­to­jas, ta­čiau jis, at­si­žvelg­da­mas į sa­vo in­te­re­sus, ga­li ir ne­si­nau­do­ti tei­se į lais­vą nuo dar­bo lai­ką nau­jo dar­bo pa­ieš­kai. Darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės at­si­sa­ky­ti su­teik­ti dar­buo­to­jui lais­vo nuo dar­bo lai­ko nau­jo dar­bo pa­ieš­kai (net­gi mo­ty­vuo­da­mas tuo, kad, pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas ne­ke­ti­na įsi­dar­bin­ti pa­gal dar­bo su­tar­tį ar jau yra su­si­ra­dęs ki­tą dar­bą, ar kt.). Toks lai­kas dar­buo­to­jui su­tei­kia­mas jo ir darb­da­vio su­tar­ta tvar­ka, ku­rią su­lygs­tant ša­lys tu­ri va­do­vau­tis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais (DK 35 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu dar­bo su­tar­ties ša­lims ne­pa­vyks­ta su­si­tar­ti ar darb­da­vys at­si­sa­ko su­teik­ti ar­ba ne­su­tei­kia dar­buo­to­jui lais­vo nuo dar­bo lai­ko nau­jo dar­bo pa­ieš­kai bei ki­tais at­ve­jais, kai ky­la dar­bo gin­čas (DK 285 straips­nis), toks gin­čas ga­li bū­ti spren­džia­mas DK XIX sky­riu­je nu­sta­ty­ta tvar­ka. Dar­buo­to­jas, ne­su­si­ta­ręs su darb­da­viu, ne­ga­li sa­vo ne­bu­vi­mo dar­be pa­tei­sin­ti tuo, kad jis nau­do­ja­si DK 130 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta tei­se į lais­vą nuo dar­bo lai­ką nau­jo dar­bo pa­ieš­kai. Jei­gu dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK 130 straips­nio 3 da­lies  rei­ka­la­vi­mus, tai vien tik toks pa­žei­di­mas ne­su­da­ro pa­kan­ka­mo pa­grin­do tai­ky­ti DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes. Pa­žeis­tos dar­buo­to­jo dar­bo tei­sės ga­li bū­ti gi­na­mos ki­tais DK 36 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tais bū­dais, pa­vyz­džiui, iš­ieš­kant dar­buo­to­jui iš darb­da­vio (at­sa­ko­vo) dar­bo už­mo­kes­tį už lai­ką, ku­rį darb­da­vys pri­va­lė­jo su­teik­ti nau­jo dar­bo pa­ieš­kai, bet ne­su­tei­kė.

DK 130 straips­nio 4 da­lis, kaip ir ki­tos Ko­dek­so nor­mos, aiš­kin­ti­na sis­te­miš­kai (DK 10 straips­nio 1 da­lis). Jos tiks­las ir už­da­vi­nys – iš­veng­ti nu­ma­to­mų darb­da­vio per­tvar­ky­mų nei­gia­mų pa­sek­mių, su­si­ju­sių su jų at­lei­di­mu iš dar­bo, dar­buo­to­jams ar­ba tas pa­sek­mes su­švel­nin­ti. Re­a­li­zuo­jant šį tiks­lą, ap­ta­ria­mo­jo­je tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­tos prie­mo­nės tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos ne­pri­klau­so­mai nuo to, dėl ko­kių su darb­da­viu su­si­ju­sių prie­žas­čių dar­bo­vie­tė­je nu­ma­to­ma at­lik­ti per­tvar­ky­mus ir dėl jų at­leis­ti dar­buo­to­jus iš dar­bo. Juola­b kad DK 23 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas nu­ma­to, kad darb­da­vys, pri­im­da­mas spren­di­mus, ga­lin­čius tu­rė­ti įta­kos dar­buo­to­jų tei­si­nei pa­dė­čiai, pri­va­lo kon­sul­tuo­tis su dar­buo­to­jų at­sto­vais. DK 129 straips­nio 2 da­lies ant­ra­me sa­ki­ny­je nu­ma­ty­ta, kad dar­bo su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta dėl eko­no­mi­nių, tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų ir dėl pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių. DK 130 straips­nio 4 da­lį aiš­ki­nant taip, kad ši tei­sės nor­ma tai­ko­ma tik tais at­ve­jais, kai per­tvar­ky­mai dar­bo­vie­tė­je vyk­do­mi ir dar­buo­to­jus nu­ma­to­ma at­leis­ti iš dar­bo tik dėl eko­no­mi­nių ar tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar­ba dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, o kai per­tvar­ky­mai vyk­do­mi ir dar­buo­to­jus nu­ma­to­ma at­leis­ti dėl pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 129 straips­nio 2 da­lis) – ne­tai­ko­ma, DK 130 straips­nio 4 da­lies tiks­las ir už­da­vi­nys ne­bū­tų re­a­li­zuo­ti. To­dėl DK 130 straips­nio 4 da­lis tai­ky­ti­na, kai dar­buo­to­jus nu­ma­to­ma at­leis­ti iš dar­bo ne tik dėl eko­no­mi­nių ar tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar­ba dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, bet ir dėl DK 129 straips­nio 2 da­lies ant­ra­me sa­ki­ny­je nu­ro­dy­tų pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 10 straips­nio 1, 3 da­lys).

Tuo at­ve­ju, kai dar­bo­vie­tė­je nė­ra dar­buo­to­jų at­sto­vų (DK 19 straips­nis) ar jie ig­no­ra­vo darb­da­vio ini­cia­ty­vą dėl kon­sul­ta­ci­jų su­ren­gi­mo ar­ba at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti kon­sul­ta­ci­jų pro­to­ko­lą, taip pa­žeis­da­mi DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas, nė­ra pa­grin­do pri­pa­žin­ti, kad darb­da­vys pa­žei­dė DK 130 straips­nio 4 da­lies rei­ka­la­vi­mus.

Pa­gal DK 130 straips­nio 4 da­lį darb­da­vys kon­sul­ta­ci­jas su dar­buo­to­jų at­sto­vais tu­ri su­reng­ti prieš įteik­da­mas įspė­ji­mus dar­buo­to­jams, tai­gi kon­sul­ta­ci­jos tu­ri bū­ti iš­anks­ti­nės.

Jei­gu darb­da­vys pažeidžia DK 130 straips­nio 4 da­ly­je nu­sta­ty­tą pa­rei­gą su­reng­ti kon­sul­ta­ci­jas, tai ki­lęs dar­bo gin­čas, re­mian­tis DK 295 straips­nio 2 da­lies 3 ar 4 punk­tais, ga­li bū­ti nag­ri­nė­ja­mas tie­sio­giai teis­me. Tei­sę kreip­tis į teis­mą dėl to­kio dar­bo gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo tu­ri dar­buo­to­jų at­sto­vai (DK 19 straips­nis).

Kon­sul­ta­ci­jų iš­va­das įfor­mi­nan­čia­me pro­to­ko­le tu­ri bū­ti už­fik­suo­ta jų me­tu darb­da­vio pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ir dar­buo­to­jų at­sto­vų pa­teik­ti pa­siū­ly­mai. Jei­gu darb­da­vys su­tin­ka at­si­žvelg­ti į tam tik­rus dar­buo­to­jų at­sto­vų pa­siū­ly­mus, pro­to­ko­le tai įfor­mi­na­ma kaip su­si­ta­ri­mas, ku­rį darb­da­viui pri­va­lu vyk­dy­ti. Tuo tar­pu, jei­gu darb­da­vys at­si­sa­ko at­si­žvelg­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vų pa­siū­ly­mus ir dar­buo­to­ją at­lei­džia į juos neat­si­žvel­gęs, tai teis­mas, nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo, darb­da­vio nu­ro­dy­tų prie­žas­čių, ku­rio­mis jis grin­dė dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, svar­bą įver­ti­na at­si­žvelg­da­mas ir į kon­sul­ta­ci­jų pro­to­ko­lo už­fik­suo­tus dar­buo­to­jų at­sto­vų pa­siū­ly­mus.

Dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mas DK nor­mų (tiek 130 straips­nio 5 da­lies, tiek 135 straips­nio ir kt.) pras­me tu­ri bū­ti su­pran­ta­mas kaip si­tu­a­ci­ja, kai dėl ne su dar­buo­to­jo as­me­ny­be su­si­ju­sių ap­lin­ky­bių yra ma­ži­na­mas tam tik­ros spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų skai­čius ar tam tik­ras pa­rei­gas ei­nan­čių dar­buo­to­jų skai­čius (nai­ki­na­mos tam tik­ros dar­bo vie­tos), ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar fak­ti­nis vi­sos įmo­nės dar­buo­to­jų skai­čius su­ma­žė­ja, ar ne (jis ga­li net­gi pa­di­dė­ti, nes darb­da­vys ga­li pri­im­ti dirb­ti ki­tos spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jus ar pri­im­ti dar­buo­to­jus į ki­tas pa­rei­gas).

DK 130 straips­nio 5 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka ,,nu­trauk­da­mas įmo­nės veik­lą“ reiš­kia ju­ri­di­nio as­mens pa­si­bai­gi­mą vie­nin­te­liu bū­du – lik­vi­da­vi­mu. Darb­da­vio pa­rei­ga in­for­muo­ti apie gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą DK 130 straips­nio 5 da­ly­je nu­ro­dy­tus as­me­nis ky­la tik esant CK 2.106 straips­nio 1 punk­te nu­ro­dy­tam ju­ri­di­nio as­mens lik­vi­da­vi­mo pa­grin­dui – ju­ri­di­nio as­mens da­ly­vių spren­di­mui nu­trauk­ti ju­ri­di­nio as­mens veik­lą.

DK 130 straips­nio 5 da­ly­je nu­sta­ty­ta darb­da­vio pa­rei­ga pra­neš­ti apie nu­ma­to­mą gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą te­ri­to­ri­nei dar­bo bir­žai, sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jai ir įmo­nės dar­buo­to­jų at­sto­vams (DK 19 straips­nis) sa­vo es­me ana­lo­giš­ka Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tai darb­da­vio pa­rei­gai. Teis­mas, nu­sta­tęs, kad at­lei­di­mą iš dar­bo gin­či­jan­tis dar­buo­to­jas yra at­leis­tas darb­da­viui pa­žei­dus DK 130 straips­nio 5 da­lies rei­ka­la­vi­mus, t.y. raš­tu ne­pra­ne­šus apie nu­ma­to­mą gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą šio­je tei­sės nor­mo­je nu­ro­dy­tiems as­me­nims ar bent vie­nam iš jų ar­ba pra­ne­šus vė­liau nei prieš du mė­ne­sius, tai­ko Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes, bū­tent – dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mo iš dar­bo ter­mi­nas (da­ta) per­ke­lia­ma iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti dvie­jų mė­ne­sių pra­ne­ši­mo ter­mi­nas. Ta­čiau, jei­gu dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas), at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK 130 straips­nio 5 da­lį, iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti dvie­jų mė­ne­sių pra­ne­ši­mo ter­mi­nas, įsi­dar­bi­na, tai jo at­lei­di­mo iš dar­bo ter­mi­ną (da­tą) teis­mas per­ke­lia iki įsi­dar­bi­ni­mo nau­jo­je dar­bo­vie­tė­je da­tos. Už lai­ką, ku­riam per­kel­tas dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo ter­mi­nas (da­ta), teis­mas pri­tei­sia iš darb­da­vio dar­buo­to­jui vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis).

Darb­da­vio krei­pi­ma­sis raš­tu į dar­buo­to­jų at­sto­vus dėl kon­sul­ta­ci­jų su­ren­gi­mo (DK 130 straips­nio 4 da­lis), kartu  juos in­for­muo­jant apie nu­ma­to­mą gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą, ga­li bū­ti ver­ti­na­mas ir kaip DK 130 straips­nio 5 da­ly­je nu­ma­ty­tas darb­da­vio pra­ne­ši­mas dar­buo­to­jų at­sto­vams.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad pa­gal Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 3 da­lį (1999 m. lie­pos 7 d. įsta­ty­mo Nr. VIII–1291 re­dak­ci­ja) gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo tvar­ką ir ypa­tu­mus nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė ar jos įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja. Vyk­dant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1999 m. gruo­džio 28 d. nu­ta­ri­mą Nr. 1497, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro 2000 m. ge­gu­žės 30 d. įsa­ky­mu Nr. 61 yra pa­tvir­tin­ta Gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo ir jo pre­ven­ci­jos tvar­ka. Tuo tar­pu DK 130 straips­nio 6 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad dar­buo­to­jų at­lei­di­mo tvar­ką ir ypa­tu­mus nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė. Tai­gi kon­sta­tuo­ti­na, kad Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 3 da­lis ta ap­im­ti­mi, ku­ria nu­ma­ty­ta, jog gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo tvar­ką ir ypa­tu­mus nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja, prieš­ta­rau­ja DK 130 straips­nio 6 da­lies mi­nė­tai nuo­sta­tai. Šis prieš­ta­ra­vi­mas iš­spręs­ti­nas va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo 4 straips­niu ir da­ry­ti­na iš­va­da, kad Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 3 da­lis ta ap­im­ti­mi, ku­ria nu­ma­toma, jog gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo tvar­ką ir ypa­tu­mus nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja, ne­ga­lio­ja nuo DK įsi­ga­lio­ji­mo die­nos. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro 2000 m. ge­gu­žės 30 d. įsa­ky­mu Nr. 61 pa­tvir­tin­ta Gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo ir jo pre­ven­ci­jos tvar­ka ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta tin­ka­mu nor­mi­niu tei­sės ak­tu DK 130 straips­nio 6 da­lies pras­me, to­dėl ne­tai­ky­ti­na gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mo tvar­kai ir ypa­tu­mams re­gu­liuo­ti (DK 3 straips­nio 2 da­lis).

DK 130 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les. Jis yra san­ty­ki­nai nai­ki­na­ma­sis, nes ga­li bū­ti pra­tęs­tas dar­buo­to­jo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo ar atos­to­gų lai­kui, t.y. jei­gu dar­buo­to­jas bu­vo lai­ki­nai ne­dar­bin­gas ar­ba atos­to­ga­vo, tai šis ter­mi­nas pra­tę­sia­mas tiek ka­len­do­ri­nių die­nų, kiek ka­len­do­ri­nių die­nų jo ei­gos me­tu dar­buo­to­jas bu­vo lai­ki­nai ne­dar­bin­gas ar atos­to­ga­vo.

Darb­da­vys, įspė­jęs dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, ga­li at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo tik ta­da, kai nė­ra pa­si­bai­gęs DK 130 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­tas ter­mi­nas. Jei­gu iki šio ter­mi­no pa­bai­gos darb­da­vys ne­at­lei­džia dar­buo­to­jo iš dar­bo, tai, ter­mi­nui pa­si­bai­gus, įspė­ji­mas ne­ten­ka ga­lios ir darb­da­vys pra­ran­da ga­li­my­bę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. No­rė­da­mas ją nu­trauk­ti, darb­da­vys tu­ri iš nau­jo įspė­ti dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą.

Dar­buo­to­jui gin­či­jant at­lei­di­mą iš dar­bo, teis­mas, nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK 130 straips­nio 7 da­lį, tai­ko DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes.

DK 130 straips­nio 8 da­lis nu­ma­to įspė­ji­mo ter­mi­no ne­si­lai­ky­mo tei­si­nes pa­sek­mes. Jas ga­li tai­ky­ti tiek darb­da­vys, iš­tai­sy­da­mas sa­vo pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą, tiek ir dar­bo gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas. Už lai­ką, ku­riam per­ke­lia­ma dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo da­ta, teis­mas pri­tei­sia iš darb­da­vio (at­sa­ko­vo) dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis). Ta­čiau ma­ny­ti­na, kad ne­ga­li­ma pri­tar­ti prak­ti­kai, kai darb­da­vys, ne­pai­sy­da­mas įspė­ji­mo ter­mi­no, pri­ima įsa­ky­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo ir tuo pa­čiu įsa­ky­mu nu­ro­do per­kel­ti šio dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti įspė­ji­mo ter­mi­nas. Pa­vyz­džiui, iš Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo ci­vi­li­nės by­los Nr. 2–4222/2003 pa­gal ieš­ko­vo Č. La­ba­naus­ko ieš­ki­nį at­sa­ko­vui už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei ,,Liū­de­sys“ dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą ma­ty­ti, kad at­sa­ko­vas 2002 m. gruo­džio 24 d. įspė­jo ieš­ko­vą apie tai, kad 2003 m. va­sa­rio 24 d. nu­trauks dar­bo su­tar­tį, ta­čiau jau 2003 m. sau­sio 8 d. at­sa­ko­vas pri­ėmė įsa­ky­mą, ku­ria­me nu­ro­dė, kad nu­trau­kia dar­bo su­tar­tį su ieš­ko­vu, taip pat nu­ro­dė ieš­ko­vo at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną per­kel­ti iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti įspė­ji­mo ter­mi­nas, t.y. 2003 m. va­sa­rio 24 d. Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 2003 m. ko­vo 14 d. nu­tar­ti­mi šią by­lą nu­trau­kė, ieš­ko­vui at­si­sa­kius nuo ieš­ki­nio, nes jį at­sa­ko­vas grą­ži­no į anks­tes­nį dar­bą.

4. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo ap­ri­bo­ji­mai (DK 131 straips­nis)

DK 131 straips­nio 1 da­lis nu­ma­to drau­di­mus darb­da­viui ati­tin­ka­mais at­ve­jais įspė­ti dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ir at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį. At­ve­jai, ka­da darb­da­viui drau­džia­ma įspė­ti dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ir at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, šio­je tei­sės nor­mo­je nė­ra iš­sa­miai nu­ro­dy­ti, juos ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­ti įsta­ty­mai (DK 131 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).

DK 131 straips­nio 1 da­lies drau­džian­čių­jų nuo­sta­tų pa­žei­di­mas su­da­ro pa­grin­dą at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu (DK 297 straips­nio 3, 4 da­lys). DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti drau­di­mai tai­ky­ti­ni at­si­žvel­giant į DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas, jog įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses ir vyk­dy­da­mi pa­rei­gas darb­da­viai ir dar­buo­to­jai tu­ri lai­ky­tis įsta­ty­mų, gerb­ti ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les bei veik­ti są­ži­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pų; drau­džia­ma pik­tnau­džiau­ti sa­vo tei­se. Jei­gu dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui apie ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tiems drau­di­mams tai­ky­ti, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ob­jek­ty­viai ne­ži­no, tai šį dar­buo­to­ją įspė­jus ar at­lei­dus iš dar­bo pa­žei­džiant DK 131 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tus drau­di­mus (pa­vyz­džiui, lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­piu ar pan.), ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).

Dar­buo­to­jo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­pis pa­gal DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą yra lai­ko­tar­pis, pa­tvir­tin­tas svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pa­žy­mė­ji­mais ar pa­žy­mo­mis, iš­duo­tais va­do­vau­jan­tis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro 2001 m. ge­gu­žės 28 d. įsa­ky­mu Nr.307/68 pa­tvir­tin­to­mis Ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų bei nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pa­žy­mė­ji­mų da­vi­mo tai­syk­lė­mis, ku­rio me­tu dar­buo­to­jas ne­pri­klau­so­mai nuo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo at­si­ra­di­mo prie­žas­ties (dėl sa­vo pa­ties li­gos ar jo šei­mos na­rio li­gos ar­ba dėl ki­tų prie­žas­čių) bu­vo lai­ki­nai ne­dar­bin­gas. DK 133 straips­nio 3 da­ly­je ap­ta­ria­mi lai­ko­tar­piai, per ku­riuos dar­buo­to­jas ga­vo vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pą šei­mos na­riui slau­gy­ti ar­ba pa­šal­pą epi­de­mi­nių si­tu­a­ci­jų at­ve­jais, įskai­to­mi į dar­buo­to­jo lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo lai­ko­tar­pį DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­to pras­me.

DK 131 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tos atos­to­gos, ku­rių me­tu drau­džia­ma dar­buo­to­ją įspė­ti apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ir at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, su­pran­ta­mos kaip bet ku­rios rū­šies atos­to­gos, nu­ma­ty­tos DK 164, 178 straips­niuo­se.

DK 131 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te var­to­ja­ma są­vo­ka ,,ki­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­rei­gos“ su­pran­ta­ma kaip įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­rei­gos, ku­rias at­lik­ti pa­šauk­tas dar­buo­to­jas tam tik­rą lai­ką ne­ga­li vyk­dy­ti sa­vo funk­ci­jų pa­gal dar­bo su­tar­tį, pa­vyz­džiui, pri­va­lo­mų­jų dar­bų at­li­ki­mas (Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mo 27 straips­nis), da­ly­va­vi­mas liu­dy­to­ju teis­me (CPK 191 straips­nis, BK 83 straips­nio 1 da­lis, 142 straips­nio 1 da­lis) ir ki­ta.

5. Ga­ran­ti­jos tam tik­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams

Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129 straips­nį at­ve­ju DK ir ki­ti įsta­ty­mai nu­sta­to ati­tin­ka­mas ga­ran­ti­jas at­ski­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams: DK 132 straips­nis – nėš­čioms mo­te­rims ir dar­buo­to­jams, au­gi­nan­tiems vai­kus; DK 133 straips­nis – ser­gan­tiems ir su­ža­lo­tiems dar­be dar­buo­to­jams; DK 134 straips­nis – dar­buo­to­jų at­sto­vams; DK 135 straips­nis – ja­me nu­ma­ty­tų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams; DK 303 straips­nio 1 da­lies – dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos na­riams; Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 9 da­lis – dar­buo­to­jų at­sto­vams sau­gai ir svei­ka­tai; In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 19 straips­nis – in­va­li­dams; Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 9 straips­nio 6 da­lis – šio įsta­ty­mo 8 straips­ny­je nu­ro­dy­tiems as­me­nims. Ga­ran­ti­jas ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­ti įsta­ty­mai ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys.

DK 135 straips­nis ne­tai­ko­mas, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui išmo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo užmo­kes­tis už li­ku­sį to­kios dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio 5 da­lis), nes ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti, jog nu­trau­kiant šiuo pa­grin­du ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį yra DK 135 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tos šios tei­sės nor­mos tai­ky­mo są­ly­gos.

Dar­buo­to­jas tu­ri pa­rei­gą su­teik­ti darb­da­viui in­for­ma­ci­ją, rei­kia­mą tin­ka­mai vyk­dy­ti tei­sės nor­mų rei­ka­la­vi­mus (DK 35 straips­nio 1 da­lis). Kai įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis) ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai ar­ba ne­pro­tin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­toms ga­ran­ti­joms jam (dar­buo­to­jui) tai­ky­ti, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ob­jek­ty­viai ne­ži­no, tai šį dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo ne­tai­kant ati­tin­ka­mų ga­ran­ti­jų, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis). Esant gin­čui, ap­lin­ky­bės, kad darb­da­vys ži­no­jo apie dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) tai­ky­ti­ną ga­ran­ti­ją, įro­di­nė­ji­mo pa­rei­ga ten­ka dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) (CPK 178 straips­nis).

5.1. Ga­ran­ti­jos nėš­čioms mo­te­rims ir dar­buo­to­jams,

au­gi­nan­tiems vai­kus (DK 132 straips­nis)

DK 132 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja nėš­čioms mo­te­rims, ku­ri tai­ko­ma dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129 straips­nį at­ve­ju, ga­lio­ja nuo tos die­nos, kai darb­da­viui bu­vo pa­teik­ta me­di­ci­nos pa­žy­ma, ku­rio­je kon­sta­tuo­ja­mas nėš­tu­mo fak­tas. Me­di­ci­ni­nės pa­žy­mos for­ma (me­di­ci­ni­nis pa­žy­mė­ji­mas, for­ma Nr. 046/a) pa­tvir­tin­ta svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 1999 m. lap­kri­čio 29 d. įsa­ky­mu Nr. 515 ,,Dėl svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų veik­los ap­skai­tos ir at­skai­to­my­bės tvar­kos“. Pa­gal ga­lio­jan­čią prak­ti­ką, ku­ri nė­ra reg­la­men­tuo­ta nor­mi­niais tei­sės ak­tais, pa­žy­mas apie mo­te­rų nėš­tu­mą pa­pras­tai iš­duo­da ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­jai ar­ba aku­še­riai gi­ne­ko­lo­gai.

Dar­buo­to­jais, au­gi­nan­čiais vai­ką (vai­kus) iki tre­jų me­tų, su ku­riais darb­da­vys ne­ga­li nu­trauk­ti dar­bo su­tar­ties pa­gal DK 129 straips­nį (DK 132 straips­nio 2 da­lis), yra pri­pa­žįs­ta­mi vai­ko tė­vai (įtė­viai), vai­ko glo­bė­jai. DK 132 straips­nio 2 da­lies tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas au­gi­na vai­ką, taip pat nė­ra reikš­min­gi klau­si­mai, su­si­ję su vai­ko iš­lai­ky­mu.

5.2. Ga­ran­ti­jos ser­gan­tiems ir sužalo­tiems dar­be dar­buo­to­jams

(DK 133 straips­nis)

DK 133 straips­nis nu­sta­to dar­bo vie­tos (pa­rei­gų) iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas ser­gan­tiems ir su­ža­lo­tiems dar­be dar­buo­to­jams, o ne dar­bo su­tar­čių su to­kiais dar­buo­to­jais nu­trau­ki­mo svar­bias prie­žas­tis ar pa­grin­dus.

DK 133 straips­nio 1 da­lis nu­ma­to ga­ran­ti­jas tik tiems dar­buo­to­jams, ku­rie ne­te­ko dar­bin­gu­mo dėl su­ža­lo­ji­mo dar­be ar pro­fe­si­nės li­gos. Dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be ar­ba su­sir­gi­mo pro­fe­si­ne li­ga fak­tai nu­sta­to­mi DK 282 straips­nio, Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 44 straips­nio, Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų ty­ri­mo bei ap­skai­tos nuo­sta­tų, ku­riuos tvir­ti­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė, nu­sta­ty­ta tvar­ka. Dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be, su­sir­gi­mo pro­fe­si­ne li­ga fak­tai ga­li bū­ti pa­tvir­ti­na­mi ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ak­tais, pro­fe­si­nių li­gų pa­tvir­ti­ni­mo ak­tais, taip pat Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos, Cen­tri­nės dar­bo me­di­ci­nos eks­per­tų ko­mi­si­jos, Vy­riau­sio­jo vals­ty­bi­nio dar­bo ins­pek­to­riaus, teis­mo spren­di­mais (Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 44 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. bir­že­lio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 748 pa­tvir­tin­tų Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ty­ri­mo ir ap­skai­tos nuo­sta­tų 47, 48, 69, 72, 73 punk­tai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. bir­že­lio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 815 pa­tvir­tin­tų Pro­fe­si­nių li­gų ty­ri­mo ir ap­skai­tos nuo­sta­tų 28, 30 punk­tai).

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad dar­buo­to­jas, ku­ris pa­gal vals­ty­bi­nės so­cia­li­nės me­di­ci­ni­nės eks­per­ti­zės ko­mi­si­jos ar svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos iš­va­dą dėl svei­ka­tos būk­lės ne­ga­li dirb­ti su­tar­to dar­bo (ei­ti pa­rei­gų), nes tai pa­vo­jin­ga jo svei­ka­tai ar­ba jo dar­bas ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas ki­tiems, jo su­ti­ki­mu tu­ri bū­ti per­kel­tas į jo svei­ka­tą ir, esant ga­li­my­bei, kva­li­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­tį dar­bą (DK 273 straips­nio 1 da­lis). Tuo tar­pu, kai dar­buo­to­jo svei­ka­ta pa­blo­gė­jo dėl dar­bo šio­je dar­bo­vie­tė­je (ne­ga­li dirb­ti anks­tes­nio dar­bo dėl trau­mos, pro­fe­si­nės li­gos, ki­to­kio svei­ka­tos pa­ken­ki­mo) ir nė­ra ga­li­my­bės jį per­kel­ti į ki­tą dar­bą, ati­tin­kan­tį jo svei­ka­tą ir, esant ga­li­my­bei, kva­li­fi­ka­ci­ją, nes dar­bo­vie­tė­je nė­ra dar­bo, ku­rį dar­buo­to­jas pa­gal sa­vo svei­ka­tą ga­lė­tų dirb­ti, jam mo­ka­ma įsta­ty­mų nu­sta­ty­to dy­džio li­gos pa­šal­pa, kol bus gau­ta vals­ty­bi­nės so­cia­li­nės me­di­ci­ni­nės eks­per­ti­zės ko­mi­si­jos iš­va­da dėl dar­buo­to­jo dar­bin­gu­mo (DK 212 straips­nio 1 da­lis).

Dar­buo­to­jo in­va­li­du­mas pats sa­vai­me ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip svar­bi prie­žas­tis, pa­grin­džian­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal DK 129 straips­nį.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad DK 133 straips­nio 2 da­lis, kaip ir vi­sas DK 133 straips­nis, nu­sta­to dar­bo vie­tos (pa­rei­gų) iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas, o ne at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­dą, kaip tai bu­vo nu­ma­ty­ta Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo 29 straips­nio 1 da­lies 4 punk­te. Dar­buo­to­jo il­ga­lai­kis lai­ki­nas ne­dar­bin­gu­mas (DK 133 straips­nio 2 da­lis) ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta svar­bi prie­žas­tis, su­da­ran­ti pa­grin­dą darb­da­viui nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį. Tai ga­li bū­ti tik svar­bi ap­lin­ky­bė, lei­džian­ti darb­da­viui spręs­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo dėl svar­bios prie­žas­ties klau­si­mą.

DK 133 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tas pas­ku­ti­nių dvy­li­kos mė­ne­sių ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas nuo įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui įtei­ki­mo die­nos.

DK 133 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jui tai­ko­ma tik tais lai­ko­tar­piais, kai jis yra lai­ki­nai ne­dar­bin­gas dėl jo pa­ties li­gos ar trau­mos (ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo), ir tai pa­tvir­tin­ta svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pa­žy­mė­ji­mais ar pa­žy­mo­mis, iš­duo­tais va­do­vau­jan­tis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro bei so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro 2001 m. ge­gu­žės 28 d. įsa­ky­mu Nr. 307/68 pa­tvir­tin­to­mis Ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų bei nėš­tu­mo ir gim­dy­mo atos­to­gų pa­žy­mė­ji­mų da­vi­mo tai­syk­lė­mis. Tuo tar­pu lai­ko­tar­piais, per ku­riuos dar­buo­to­jas tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą šei­mos na­riui slau­gy­ti bei ga­vo vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pą šei­mos na­riui slau­gy­ti (Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 5 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tas) ar tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą epi­de­mi­nių si­tu­a­ci­jų at­ve­ju ir ga­vo pa­šal­pą dėl už­kre­čia­mų­jų li­gų pro­trū­kių ar­ba epi­de­mi­jų nu­ša­lin­tiems nuo dar­bo as­me­nims (Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 5 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tas), DK 133 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ta ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jui ne­tai­ky­ti­na (DK 133 straips­nio 3 da­lis).

5.3. Ga­ran­ti­jos dar­buo­to­jų at­sto­vams (DK 134 straips­nis)

DK 134 straips­ny­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jams – drau­di­mas at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį be iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo tai­ko­ma:

a) dar­buo­to­jams, iš­rink­tiems į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 19 straips­nis); ga­ran­ti­ja tai­ko­ma tuo lai­ko­tar­piu, ku­riam jie iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 134 straips­nio 1 da­lis);

b) ki­tiems dar­buo­to­jams, ku­riems DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos tai­ky­mas nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je (DK 134 straips­nio 4 da­lis);

c) dar­buo­to­jams įsta­ty­mų ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nu­ma­ty­tais at­ve­jais ir tvar­ka.

DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jų at­sto­vams tai­ko­ma tik tiems dar­buo­to­jams, ku­rie iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius–ren­ka­muo­sius or­ga­nus. Šiais or­ga­nais pa­gal DK 19 straips­nį ga­li bū­ti:

a) dar­bo­vie­tė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji or­ga­nai;

b) ati­tin­ka­mos eko­no­mi­nės veik­los ša­kos pro­fe­si­nės są­jun­gos, ku­riai dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mas per­da­vė dar­buo­to­jų at­sto­va­vi­mo ir gy­ni­mo funk­ci­ją, at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji or­ga­nai;

c) dar­bo­vie­tės dar­bo ta­ry­ba.

Ku­rie bū­tent pro­fe­si­nės są­jun­gos or­ga­nai yra at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji, nu­sta­to­ma pa­gal tos pro­fe­si­nės są­jun­gos įsta­tus (sta­tu­tą) (CK 2.47 straips­nio 1 da­lis, Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo 8 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mie­ji or­ga­nai – tai or­ga­nai, tu­rin­tys DK 22 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tei­ses. Tai­gi dar­buo­to­jui, iš­rink­tam į to­kios kom­pe­ten­ci­jos ne­tu­rin­tį ren­ka­mą­jį or­ga­ną, DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja ne­tai­ko­ma, iš­sky­rus DK 134 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­tą at­ve­jį. Ap­ta­ria­moji ga­ran­ti­ja taip pat ne­tai­ko­ma pro­fe­si­nių są­jun­gų pa­rei­gū­nams (pa­vyz­džiui, pro­fe­si­nės są­jun­gos ren­ka­mam šios są­jun­gos fi­nan­si­nin­kui, ka­si­nin­kui ir pa­na­šiai), ku­rie ne­tu­ri dar­buo­to­jų at­sto­va­vi­mo tei­sės, iš­sky­rus DK 134 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­tą at­ve­jį.

Kai ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta, kad DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja tai­ko­ma ir ki­tiems dar­buo­to­jams (ne tik dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mų­jų or­ga­nų na­riams), ar nu­ma­ty­ti at­ve­jai, ka­da dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi ne­ga­vus ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mo, šios ga­ran­ti­jos tu­ri bū­ti tai­ko­mos taip, kaip tai nu­ma­ty­ta ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je.

DK 134 straips­nio 4 da­lies nuo­sta­ta, jog įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tais at­ve­jais dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi iš dar­bo ne­ga­vus ir ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mo, nu­krei­pia į ki­tus įsta­ty­mus. To­kie at­ve­jai nu­ma­ty­ti, pa­vyz­džiui: In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 19 straips­ny­je, pa­gal ku­rį darb­da­vys DK 129 straips­nio pa­grin­du ga­li at­leis­ti iš dar­bo in­va­li­dą tik ga­vęs sa­vi­val­dy­bės glo­bos ir rū­py­bos ins­ti­tu­ci­jos su­ti­ki­mą; Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 9 da­ly­je, pa­gal ku­rią dar­buo­to­jų at­sto­vui sau­gai ir svei­ka­tai tai­ko­mos DK 134 straips­ny­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos, tai­gi jo at­lei­di­mas iš dar­bo DK 129 straips­nio pa­grin­du ga­li­mas tik ga­vus jį iš­rin­ku­sio dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mo su­ti­ki­mą (Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 4 da­lis).

Dar­buo­to­jas, iš­rink­tas į ke­le­tą (du ar dau­giau) dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mų­jų or­ga­nų ir (ar­ba) ku­riam ati­tin­ka­mos ga­ran­ti­jos nu­sta­ty­tos ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je ar­ba įsta­ty­muo­se (DK 134 straips­nio 4 da­lis), ne­ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo be kiek­vie­no iš tų or­ga­nų, ku­rių su­ti­ki­mas rei­ka­lin­gas, iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo.

Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no ar ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mas, be ku­rio dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo (DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­lys), tu­ri bū­ti iš­anks­ti­nis, t.y. gau­tas iki dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo. Dar­buo­to­jo at­lei­di­mas iš dar­bo be rei­ka­lin­go iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo, dėl darb­da­vio kal­tės pa­žei­dus DK 134 straips­ny­je nu­ma­ty­tas ga­ran­ti­jas, ver­tin­ti­nas kaip at­lei­di­mas iš dar­bo pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką ir, esant dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui teis­me, su­ke­lia DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­je nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes (DK 134 straips­nio 5 da­lis). Su­ti­ki­mas, gau­tas po to, kai dar­buo­to­jas jau at­leis­tas iš dar­bo, ne­tu­ri reikš­mės at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo ver­ti­ni­mui ir DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­je nu­ma­ty­tų tei­si­nių pa­sek­mių tai­ky­mui.

DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos tu­ri bū­ti tai­ko­mos ne­pri­klau­so­mai nuo to, ka­da – iki įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ar po to – at­si­ra­do ap­lin­ky­bės, le­mian­čios drau­di­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo be iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo.

Dar­buo­to­jas tu­ri pa­rei­gą su­teik­ti darb­da­viui in­for­ma­ci­ją, rei­kia­mą tin­ka­mai vyk­dy­ti įsta­ty­mus (DK 35 straips­nio 1 da­lis). Kai įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis) ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų ga­ran­ti­jų jam (dar­buo­to­jui) tai­ky­mui, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ob­jek­ty­viai ne­ži­no, tai šį dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo be rei­ka­lin­go ati­tin­ka­mo or­ga­no iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).

Jei­gu dar­buo­to­jas ir at­sto­vau­ja­ma­sis or­ga­nas, ku­rį lai­ką ig­no­ruo­da­mi darb­da­vio pa­klau­si­mus, ne­pra­ne­šė apie dar­buo­to­jo bu­vi­mą ren­ka­mo­jo at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no na­riu, yra ga­li­my­bė trak­tuo­ti to­kį el­ge­sį kaip pik­tnau­džia­vi­mą sa­vo tei­sė­mis DK 35 straips­nio pras­me, ypač jei­gu teis­mas nu­sta­to, jog toks dar­buo­to­jo ir (ar) at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no el­ge­sys su­truk­dė darb­da­viui tin­ka­mai at­lik­ti sa­vo pa­rei­gą – gau­ti šio at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no su­ti­ki­mą.

Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, taip pat ati­tin­ka­mo or­ga­no at­sa­ky­mas darb­da­viui iš­reiš­kia­mi ra­šy­ti­ne for­ma. Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas ati­tin­ka­mam or­ga­nui, kad šis duo­tų su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas, ja­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tos kon­kre­čios prie­žas­tys ir ap­lin­ky­bės, dėl ku­rių darb­da­vys pla­nuo­ja at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, at­lei­di­mo iš dar­bo da­ta, at­si­skai­ty­mo su at­lei­džia­mu dar­buo­to­ju tvar­ka (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 9 straips­nio 1 da­lis, 130 straips­nio 2 da­lis). Prie pa­reiš­ki­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti įro­dy­mai, ku­riais darb­da­vys grin­džia sa­vo pra­šy­mą. Jei­gu or­ga­nas, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si, at­si­sa­ko duo­ti su­ti­ki­mą, tai darb­da­vys, teis­me gin­čy­da­mas at­si­sa­ky­mą, ne­ga­li pla­nuo­ja­mo at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grįs­ti ki­to­mis prie­žas­ti­mis ir ap­lin­ky­bė­mis nei nu­ro­dy­tos jo pa­reiš­ki­me ati­tin­ka­mam or­ga­nui.

Kai or­ga­nas, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si, duo­da su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, darb­da­vys, at­leis­da­mas šį dar­buo­to­ją iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, yra sais­to­mas sa­vo pa­reiš­ki­me, ku­riuo pra­šė duo­ti su­ti­ki­mą, nu­ro­dy­to­mis prie­žas­ti­mis ir ap­lin­ky­bė­mis. Dar­buo­to­jo at­lei­di­mas dėl ki­tų prie­žas­čių ir ap­lin­ky­bių ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip at­lei­di­mas be iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo (DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­lys).

Ar pa­ten­kin­ti darb­da­vio pa­reiš­ki­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo (DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­lys), dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­ma­sis or­ga­nas pri­va­lo nu­spręs­ti ir at­sa­ky­mą darb­da­viui duo­ti per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų nuo pa­reiš­ki­mo ga­vi­mo (DK 134 straips­nio 2 da­lis). Jei­gu įsta­ty­muo­se ir ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nė­ra nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį ki­ti or­ga­nai (DK 134 straips­nio 4 da­lis) nu­spren­džia dėl darb­da­vio pa­reiš­ki­mo duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo ir duo­da darb­da­viui at­sa­ky­mą, šiuos veiks­mus mi­nė­ti ki­ti or­ga­nai pri­va­lo at­lik­ti per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų nuo pa­reiš­ki­mo ga­vi­mo (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2 da­lis). Jei per ter­mi­ną, per ku­rį mi­nė­ti ki­ti or­ga­nai tu­ri duo­ti darb­da­viui at­sa­ky­mą, jie at­sa­ky­mo darb­da­viui ne­duo­da, darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2 da­lis), iš­sky­rus įsta­ty­mų ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nu­ma­ty­tus at­ve­jus.

DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tam ter­mi­nui skai­čiuo­ti tai­ko­mos DK 26 straips­nio tai­syk­lės. Šis ter­mi­nas yra nai­ki­na­ma­sis ir ne­ga­li bū­ti su­stab­do­mas, pra­tę­sia­mas ar at­nau­ji­na­mas (DK 28 straips­nis).

Pa­gal DK 134 straips­nio 5 da­lį dar­buo­to­jus at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no duo­tas su­ti­ki­mas at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo ga­lio­ja tol, kol ga­lio­ja tam dar­buo­to­jui įteik­tas įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis). Įspė­ji­mas ne­ten­ka ga­lios, kai nuo jo ter­mi­no pa­bai­gos pra­ei­na dau­giau kaip vie­nas mė­nuo, ne­įskai­tant dar­buo­to­jo ne­dar­bin­gu­mo ir atos­to­gų lai­ko (DK 130 straips­nio 7 da­lis). Ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) duo­to su­ti­ki­mo ga­lio­ji­mui taip pat tai­ko­mos DK 130 straips­nio 7 da­lies ir 134 straips­nio 5 da­lies tai­syk­lės (DK 9 straips­nio 1 da­lis), iš­sky­rus įsta­ty­mų nu­ma­ty­tus at­ve­jus.

Su­ti­ki­mo ga­lio­ji­mo ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les.

Ga­lio­jan­tys įsta­ty­mai ne­nu­ma­to, kad as­me­nys ga­lė­tų gin­čy­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo.

Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­ma­sis ar ki­tas or­ga­nas, da­vęs darb­da­viui su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją ar­ba at­si­sa­kęs duo­ti to­kį su­ti­ki­mą, ga­li per­žiū­rė­ti anks­tes­nį sa­vo spren­di­mą ir pri­im­ti ki­to­kį spren­di­mą. To­kiu at­ve­ju spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą, pri­im­tas per­žiū­rė­jus anks­tes­nį ki­to­kio tu­ri­nio spren­di­mą, su­ke­lia tei­si­nes pa­sek­mes at­lei­di­mui iš dar­bo tik ta­da, jei­gu jis darb­da­viui duo­tas ne­pra­lei­dus at­sa­ky­mui duo­ti nu­sta­ty­to ter­mi­no. Tuo tar­pu spren­di­mas duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, pri­im­tas per­žiū­rė­jus anks­tes­nį ki­to­kio tu­ri­nio spren­di­mą, su­ke­lia tei­si­nes pa­sek­mes ta­da, kai jis darb­da­viui duo­tas iki dar­buo­to­jo at­lei­di­mo, ir reiš­kia, jog bu­vu­si darb­da­viui kliū­tis (at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą) at­leis­ti dar­buo­to­ją yra iš­ny­ku­si.

Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no ar ki­to or­ga­no, į ku­rį darb­da­vys krei­pė­si dėl su­ti­ki­mo at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Darb­da­vys tu­ri tei­sę tie­sio­giai teis­me gin­čy­ti ne tik dar­buo­to­jus at­sto­vau­jan­čio­jo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­jų at­sto­vą, bet ir mi­nė­to or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, ku­riam DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos tai­ky­mas nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je, taip pat ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 3 da­lis).

Kai darb­da­vys, esant gin­čui teis­me, įro­do, jog ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, teis­mas šiuo pa­grin­du ga­li pa­nai­kin­ti ne tik dar­buo­to­jus at­sto­vau­jan­čių­jų or­ga­nų, bet ir ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) spren­di­mus (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 3 da­lis). Tiek dar­buo­to­jus at­sto­vau­jan­tie­ji or­ga­nai, tiek ir ki­ti or­ga­nai, ku­rie spren­džia darb­da­vio pa­reiš­ki­mus duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, pri­va­lo sa­vo tei­sė­mis nau­do­tis pro­tin­gai ir są­ži­nin­gai, taip pat ne­ga­li be pa­kan­ka­mo pa­grin­do ri­bo­ti darb­da­vio tei­sių, var­žy­ti ga­li­my­bę vyk­dy­ti pa­grin­di­nes darb­da­vio, kaip ūkio sub­jek­to, funk­ci­jas, pa­žeis­ti darb­da­vio tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų. Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mą tuo pa­grin­du, kad spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, tu­ri CPK nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti:

a) darb­da­vio nu­ro­dy­to in­te­re­so (in­te­re­sų) bu­vi­mo fak­tą, in­te­re­so tei­sė­tu­mą ir svar­bą;

b) gin­či­ja­mo spren­di­mo pa­grįs­tu­mą;

c) darb­da­vio nu­ro­dy­tą jo in­te­re­so (in­te­re­sų) es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tą ir šio fak­to prie­žas­ti­nį ry­šį su gin­či­ja­mu spren­di­mu.

DK 134 straips­nio 3 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka ,,iš es­mės pa­žei­džia jo (darb­da­vio) in­te­re­sus“ aiš­kin­ti­na taip pat, kaip ir ana­lo­giš­ka są­vo­ka, nu­ma­ty­ta DK 129 straips­nio 4 da­ly­je.

Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, ne­tu­ri nag­ri­nė­ti bū­si­mo at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grįs­tu­mo ir tei­sė­tu­mo.

Darb­da­vys, rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu, ku­riuo pa­nai­kin­tas ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, tu­ri tei­sę at­leis­ti šį dar­buo­to­ją iš dar­bo tol, kol ga­lio­ja šiam dar­buo­to­jui įteik­tas įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 5 da­lis, 130 straips­nio 7 da­lis).

5.4. Pir­me­ny­bės tei­sė bū­ti pa­lik­tam dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius (DK 135 straips­nis)

DK 135 straips­nis reg­la­men­tuo­ja pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­tam dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius. Ši tei­sės nor­ma, kaip ir ki­tos DK nor­mos, tu­ri bū­ti aiš­ki­na­ma sis­te­miš­kai (DK 10 straips­nio 1 da­lis). Jos tiks­las ir už­da­vi­nys – nu­ma­ty­ti tei­sės į dar­bą ap­sau­gos prie­mo­nes tam tik­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams, ku­riems to­kia spe­cia­li ap­sau­ga yra rei­ka­lin­ga dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo at­ve­ju. Re­a­li­zuo­jant šį tiks­lą, ap­ta­ria­mo­jo­je tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­tos tam tik­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jų tei­sės į dar­bą ap­sau­gos prie­mo­nės tu­ri bū­ti tai­ko­mos ne­pri­klau­so­mai nuo to, dėl ko­kių prie­žas­čių ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius. Dar­buo­to­jų skai­čius ga­li bū­ti ma­ži­na­mas ne tik dėl DK 135 straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­dy­tų prie­žas­čių, bet ir dėl DK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tų ,,pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių“. DK 135 straips­nį aiš­ki­nant taip, kad jis tai­ko­mas tik tais at­ve­jais, kai dar­buo­to­jų skai­čius ma­ži­na­mas dėl eko­no­mi­nių ar tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar­ba dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, o kai dar­buo­to­jų skai­čius ma­ži­na­mas dėl pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 129 straips­nio 2 da­lis) – ne­tai­ko­mas, DK 135 straips­nio tiks­las ir už­da­vi­nys ne­bū­tų re­a­li­zuo­tas. To­dėl DK 135 straips­nis tu­ri bū­ti tai­ko­mas, kai dar­buo­to­jų skai­čius ma­ži­na­mas ne tik dėl eko­no­mi­nių ar tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar­ba dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, bet ir dėl DK 129 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tų pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 10 straips­nio 1, 3 da­lys). DK 135 straips­nis tai­ko­mas tiek esant ne­ter­mi­nuo­tai, tiek ir ter­mi­nuo­tai dar­bo su­tar­tims.

Jei­gu dar­bo su­tar­tis nu­trau­kia­ma dėl dar­buo­to­jo ne­pa­kan­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ar ki­to­kių su dar­buo­to­jo as­me­niu su­si­ju­sių svar­bių prie­žas­čių (DK 129 straips­nio 2 da­lis), DK 135 straips­nis ne­tai­ko­mas.

Pa­gal DK 135 straips­nį pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius, tu­ri dar­buo­to­jai, nu­ro­dy­ti šio straips­nio 1 da­ly­je. DK 135 straips­nio 2 da­lis ne­iš­ple­čia šio straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­dy­to są­ra­šo, o tik de­ta­li­zuo­ja pir­me­ny­bės tai­ky­mą. Dar­buo­to­jai, ku­rie nė­ra nu­ro­dy­ti DK 135 straips­nio 1 da­ly­je, ne­tu­ri pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­ti dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius. Jų at­žvil­giu darb­da­vys, ne­sant ki­tų tei­sės ak­tuo­se įtvir­tin­tų ga­ran­ti­jų, tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, su ku­riuo dar­buo­to­ju tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį dar­buo­to­ją at­leis­ti DK 129 straips­nio pa­grin­du.

Pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo dar­bo­vie­tė­je at­ve­ju tu­ri tie to­je dar­bo­vie­tė­je su­ža­lo­ti dar­buo­to­jai, ku­rie dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo me­tu vis dar yra ne­te­kę tam tik­ros, pro­cen­tais iš­reikš­tos pro­fe­si­nio dar­bin­gu­mo da­lies. Vien tik pra­ei­ty­je įvy­kęs dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be fak­tas, po ku­rio dar­buo­to­jo dar­bin­gu­mas vi­siš­kai at­si­sta­tė, ne­su­da­ro pa­grin­do to­kį dar­buo­to­ją pri­skir­ti prie dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą. Pa­žy­mė­ti­na, kad dar­buo­to­jams, ku­rie dar­bo­vie­tė­je bu­vo su­ža­lo­ti ar­ba su­sir­go pro­fe­si­ne li­ga, kol jie yra ne­dar­bin­gi, dar­bo vie­tos (pa­rei­gų) iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas nu­sta­to DK 133 straips­nio 1 da­lis. Kol jiems ga­lio­ja DK 133 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta ga­ran­ti­ja, DK 135 straips­nis jiems ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas, t.y. šis straips­nis tai­ko­mas tik pa­si­bai­gus DK 133 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos ga­lio­ji­mo lai­kui. Dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be ar­ba su­sir­gi­mo pro­fe­si­ne li­ga fak­tai nu­sta­to­mi DK 282 straips­nio, Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 44 straips­nio, Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų ty­ri­mo bei ap­skai­tos nuo­sta­tų, ku­riuos tvir­ti­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė, nu­sta­ty­ta tvar­ka. Dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be, su­sir­gi­mo pro­fe­si­ne li­ga fak­tai ga­li bū­ti pa­tvir­ti­na­mi ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ak­tais, pro­fe­si­nių li­gų pa­tvir­ti­ni­mo ak­tais, taip pat Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos, Cen­tri­nės dar­bo me­di­ci­nos eks­per­tų ko­mi­si­jos, Vy­riau­sio­jo vals­ty­bi­nio dar­bo ins­pek­to­riaus, teis­mo spren­di­mais (Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 44 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. bir­že­lio 19 d. nu­ta­ri­mu Nr. 748 pa­tvir­tin­tų Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ty­ri­mo ir ap­skai­tos nuo­sta­tų 47, 48, 69, 72, 73 punk­tai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. bir­že­lio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 815 pa­tvir­tin­tų Pro­fe­si­nių li­gų ty­ri­mo ir ap­skai­tos nuo­sta­tų 28, 30 punk­tai).

Dar­buo­to­jais, ku­rie vie­ni au­gi­na vai­kus (įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus ir šiuo pa­grin­du pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo at­ve­ju, yra pri­pa­žįs­ta­mi dar­buo­to­jai, ku­rie fak­tiš­kai vie­ni au­gi­na vai­ką (vai­kus) ar įvai­kį (įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus (pa­vyz­džiui, yra naš­lys (naš­lė), vie­ni­ša mo­ti­na (įmo­tė), ki­tas vai­ko tė­vas (įtė­vis) at­lie­ka lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ar jam ne­ter­mi­nuo­tai ar­ba ter­mi­nuo­tai ap­ri­bo­ta tė­vų val­džia, san­tuo­ka yra nu­trauk­ta ar gy­ve­na sky­rium ir teis­mo spren­di­mu vai­ko (įvai­kio) gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra nu­sta­ty­ta su juo, kt.). Šis są­ra­šas nė­ra baig­ti­nis, nes prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų, kai dar­buo­to­jas bus lai­ko­mas fak­tiš­kai vie­nas au­gi­nan­tis vai­ką. DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas tai­ko­mas ir įsta­ty­mi­niam glo­bė­jui (rū­pin­to­jui). Šios tei­sės nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas iš­lai­ko au­gi­na­mą vai­ką, ar ki­tas vai­ko tė­vas taip pat vyk­do pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti ne­pil­na­me­tį vai­ką.

Dar­buo­to­jais, ku­rie vie­ni pri­žiū­ri ki­tus šei­mos na­rius, pri­pa­žin­tus pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais, ir šiuo pa­grin­du pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus su­ma­ži­ni­mo at­ve­ju, yra pri­pa­žįs­ta­mi dar­buo­to­jai, ku­rie fak­tiš­kai vie­ni pri­žiū­ri (sau­go, rū­pi­na­si sau­gu­mu, gy­ve­ni­mu) ki­tą sa­vo šei­mos na­rį (na­rius), pri­pa­žin­tą pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­du (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas, gy­ve­nan­tis kar­tu su sa­vo tė­vu, pri­pa­žin­tu ant­ros gru­pės in­va­li­du, jei­gu nė­ra ki­tų kar­tu gy­ve­nan­čių pil­na­me­čių šei­mos na­rių, kt.). Prie­žiū­ros fak­tui pa­tvir­tin­ti pa­kan­ka, kad dar­buo­to­jas pa­teik­tų do­ku­men­tus, pa­tvir­ti­nan­čius jo ir šei­mos na­rio (na­rių), pri­pa­žin­to pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­du, ta­pa­čią gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų, kai dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas fak­tiš­kai vie­nas pri­žiū­rin­tis ki­tus šei­mos na­rius, pri­pa­žin­tus pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais. Dar­buo­to­jo šei­mos na­riais ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pras­me ga­li bū­ti jo tė­vai (įtė­viai), su­tuok­ti­nis, vai­kai (įvai­kiai), bro­liai, se­se­rys, se­ne­liai, vai­kai­čiai ir ki­ti gi­mi­nai­čiai.

DK 135 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to, 140 straips­nio 1 da­lies ir ki­tų tei­sės nor­mų tai­ky­mui reikš­min­ga ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo są­vo­ka api­brėž­ta DK 30 straips­nio 1 da­lies 4 punk­te. Pa­gal DK 30 straips­nio 2 da­lį ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo skai­čia­vi­mo tvar­ką iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mo­se įmo­nė­se, įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se nu­sta­to Vy­riau­sy­bė, o ki­to­se dar­bo­vie­tė­se – ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė 2003 m. lie­pos 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 940 pa­tvir­ti­no Dar­bo sta­žo skai­čia­vi­mo tvar­ką iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mo­se įmo­nė­se, įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se, bū­tent ku­ria va­do­vau­jan­tis ir tu­ri bū­ti skai­čiuo­ja­mas dar­buo­to­jų, dir­ban­čių iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mo­se įmo­nė­se, įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se, ne­per­trau­kia­ma­sis dar­bo sta­žas, reikš­min­gas DK 135 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to tai­ky­mui. Ki­to­se dar­bo­vie­tė­se dar­buo­to­jų ne­per­trau­kia­ma­sis dar­bo sta­žas tu­ri bū­ti skai­čiuo­ja­mas pa­gal to­se dar­bo­vie­tė­se ga­lio­jan­čių ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių nuo­sta­tas. Jei­gu ati­tin­ka­mo­je dar­bo­vie­tė­je nė­ra ga­lio­jan­čios ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties ar­ba ji ne­reg­la­men­tuo­ja dar­buo­to­jų ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo skai­čia­vi­mo tvar­kos, dar­buo­to­jų ne­per­trau­kia­ma­sis sta­žas, reikš­min­gas DK 135 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to tai­ky­mui skai­čiuo­ti­nas, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m. lie­pos 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 940 pa­tvir­tin­ta tvar­ka (DK 9 straips­nio 1 da­lis).

DK 135 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te įtvir­tin­ta tai­syk­lė, kad pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti tu­ri dar­buo­to­jai, ku­rie tu­ri ne ma­žiau kaip de­šim­ties me­tų ne­per­trau­kia­mą­jį dar­bo sta­žą to­je dar­bo­vie­tė­je, taip pat nu­ma­ty­ta iš­im­tis iš mi­nė­tos tai­syk­lės. Iš­im­tis tai­ko­ma tiems dar­buo­to­jams, ku­rie pa­gal Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mą ar už­sie­nio tei­sės nor­mas gau­na vi­są se­nat­vės pen­si­ją ar­ba yra įgi­ję tei­sę ją gau­ti. Pa­žy­mė­ti­na, kad tei­sei į vi­są vals­ty­bi­nę so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­ją at­si­ras­ti tei­siš­kai reikš­min­gi yra du fak­tai: ar dar­buo­to­jas yra su­lau­kęs įsta­ty­me nu­sta­ty­to se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus ir ar tu­ri bū­ti­ną­jį vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo sta­žą (Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 18 straips­nis, 19 straips­nio 2, 3 da­lys, 20, 22, 55 straips­niai), o ne vien tik dar­buo­to­jo ati­tin­ka­mas amžius.

DK 135 straips­nio 1 da­lies 6 punk­te var­to­ja­ma są­vo­ka – dar­buo­to­jai, ku­rie yra iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 19 straips­nis) – aiš­kin­ti­na taip pat, kaip ir DK 134 straips­nio 1 da­lies ati­tin­ka­ma są­vo­ka.

DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir 6 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bės tei­sė bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti ne­sie­ja­ma su jų tu­ri­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, jie tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę lik­ti dirb­ti vi­sų ki­tų tos dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jų at­žvil­giu (tai­gi ir dar­buo­to­jų, nu­ro­dy­tų DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4, 5 punk­tuo­se, at­žvil­giu) net ir tu­rė­da­mi že­mes­nę kva­li­fi­ka­ci­ją. Kai, ma­ži­nant dar­buo­to­jų skai­čių, bū­ti pa­lik­tais dirb­ti tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja du ar dau­giau tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir (ar) 6 punk­tus, pir­me­ny­bė tai­ko­ma tam iš jų, ku­rio kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­tes­nė, o jei­gu jų kva­li­fi­ka­ci­ja yra vie­no­da – darb­da­vys šiuo as­pek­tu tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, su ku­riuo dar­buo­to­ju tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį dar­buo­to­ją at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį.

Są­vo­ka ,,spe­cia­ly­bė“ DK 135 straips­nio 2 da­lies pras­me ap­ima ir są­vo­ką ,,pa­rei­gos“, t.y. pa­gal DK 135 straips­nio 2 da­lį pir­me­ny­bė tai­ko­ma ne tik tos pa­čios spe­cia­ly­bės, bet ir tas pa­čias pa­rei­gas ei­nan­tiems dar­buo­to­jams.

DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų nu­sta­ty­ta pir­me­ny­bės tei­sė nė­ra ab­so­liu­ti, o yra są­ly­gi­nė, jos tai­ky­mas pri­klau­so nuo pir­me­ny­bės tei­sę tu­rin­čių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos, ly­gi­nant su vi­sų ki­tų tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų (iš­sky­rus dar­buo­to­jus, tu­rin­čius pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir 6 punk­tus, bei dar­buo­to­jus, ku­riems tai­ko­mos ir ga­lio­ja įsta­ty­me nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos į dar­bo vie­tos (pa­rei­gų) iš­sau­go­ji­mą), dir­ban­čių to­je dar­bo­vie­tė­je, kva­li­fi­ka­ci­ja (DK 135 straips­nio 2 da­lis).

DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bė ją tu­rin­tiems dar­buo­to­jams kva­li­fi­ka­ci­jos kri­te­ri­jaus pa­grin­du tai­ko­ma tiek prieš ki­tus tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jus, tu­rin­čius pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal šio straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tus, tiek ir prieš pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti ne­tu­rin­čius tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jus. Kai, ma­ži­nant dar­buo­to­jų skai­čių, bū­ti pa­lik­tais dirb­ti tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja du ar dau­giau dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir (ar) 5 punk­tus, pir­me­ny­bė tai­ko­ma tiems iš jų, ku­rių kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­tes­nė. Jei­gu jų kva­li­fi­ka­ci­ja yra vie­no­da, tai dirb­ti tu­rė­tų bū­ti pa­lie­ka­mas la­biau so­cia­liai pa­žei­džia­mas dar­buo­to­jas (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas, ku­ris pir­me­ny­bės tei­sę tu­ri pa­gal dau­giau ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos punk­tų ne­gu jo kon­ku­ren­tai, ir pan.). Tuo tar­pu, kai to­kių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja ir so­cia­li­nis pa­žei­džia­mu­mas yra vie­no­di, darb­da­vys šiuo as­pek­tu tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, su ku­riuo iš jų tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį.

DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tuo­se nu­sta­ty­ta pir­me­ny­bė ją tu­rin­tiems dar­buo­to­jams prieš ati­tin­ka­mus dar­buo­to­jus, ne­tu­rin­čius pir­me­ny­bės tei­sės  bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti, tai­ko­ma, jei­gu pir­me­ny­bės tei­sę tu­rin­čių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja nė­ra že­mes­nė (yra ly­gi ar aukš­tes­nė) už pir­me­ny­bės tei­sės ne­tu­rin­čių ati­tin­ka­mų to­je dar­bo­vie­tė­je dir­ban­čių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją.

Pa­gal DK 135 straips­nio 2 da­lį tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja pa­pras­tai tu­ri bū­ti ly­gi­na­muo­ju as­pek­tu įver­ti­na­ma vi­so darb­da­vio mas­tu, t.y. jei­gu darb­da­vys yra įmo­nė, įstai­ga, or­ga­ni­za­ci­ja – tai įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos mas­tu, jei­gu darb­da­vys yra ki­ta or­ga­ni­za­ci­nė struk­tū­ra, pa­vyz­džiui, fi­lia­las, at­sto­vy­bė, – tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu, o jei­gu darb­da­vys yra fi­zi­nis as­muo – pas jį dir­ban­čių ki­tų ati­tin­ka­mų dar­buo­to­jų at­žvil­giu. Ta­čiau, jei­gu darb­da­vio struk­tū­ri­niai pa­da­li­niai yra įvai­rio­se vie­to­vė­se, tai DK 135 straips­ny­je nu­sta­ty­tos pir­me­ny­bės tei­sės tai­ky­mas ją tu­rin­čiam dar­buo­to­jui ana­li­zuo­ja­mas ir tu­ri­ma pir­me­ny­bės tei­sė tai­ko­ma tik to­je vie­to­vė­je, ku­rio­je esan­čia­me pa­da­li­ny­je dar­buo­to­jas dir­ba, esan­čių struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių mas­tu.

Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, reikš­min­ga DK 135 straips­nio 2 da­lies tai­ky­mui, su­pran­ta­ma kaip dar­buo­to­jo pa­si­ren­gi­mo dirb­ti tam tik­rą dar­bą laips­nis. Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją api­bū­di­na jo tu­ri­mos te­ori­nės ži­nios, prak­ti­niai įgū­džiai, pa­tir­tis, rei­ka­lin­gi dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Kva­li­fi­ka­ci­ja nė­ra ta­pa­ti iš­si­la­vi­ni­mui, ka­dan­gi iš­si­la­vi­ni­mas yra tik vie­nas iš kri­te­ri­jų, api­bū­di­nan­čių dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją.

Tai­ky­da­mas DK 135 straips­nio 2 da­lį, gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas tu­ri va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo kri­te­ri­jais (CPK 3 straips­nio 6 da­lis) ly­gi­na­muo­ju as­pek­tu įver­tin­ti ieš­ko­vo (dar­buo­to­jo) ir ki­tų ati­tin­ka­mų at­sa­ko­vo dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją.

Gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas, tik­rin­da­mas, ar at­lei­džiant dar­buo­to­ją iš dar­bo ne­bu­vo pa­žeis­ti DK 135 straips­nio rei­ka­la­vi­mai, vi­sų pir­ma tu­ri nu­sta­ty­ti, ar yra fak­ti­nės ap­lin­ky­bės, su­da­ran­čios pa­grin­dą šį dar­buo­to­ją pri­skir­ti prie as­me­nų, ku­riems įsta­ty­mas (ir ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis) nu­ma­to pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo at­ve­ju, ko­kios kon­kre­čiai tos ap­lin­ky­bės ir pa­gal ku­rį DK 135 straips­nio punk­tą jis tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę, o po to, jei­gu kon­sta­tuo­tas pir­me­ny­bės tei­sės tu­rė­ji­mas, teis­mas, rei­kia­mais at­ve­jais (DK 135 straips­nio 2 da­lis) ly­gi­na­muo­ju as­pek­tu įver­ti­nęs šio ir ki­tų ati­tin­ka­mų dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją, tu­ri nu­sta­ty­ti, ar pir­me­ny­bė šiam dar­buo­to­jui tai­ky­ti­na ir prieš ku­riuos pa­lik­tus dirb­ti dar­buo­to­jus, ar pir­me­ny­bės tei­sė nė­ra pa­žeis­ta. Teis­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien tik darb­da­vio at­lik­tų ar ne­at­lik­tų, at­lei­džiant dar­buo­to­ją iš dar­bo, veiks­mų kon­sta­ta­vi­mu, nes darb­da­vio ne­ap­svars­ty­mas klau­si­mų, reikš­min­gų DK 135 straips­nio tai­ky­mui, sa­vai­me ne­reiš­kia, kad šis dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK 135 straips­nio rei­ka­la­vi­mus. Teis­mas, dar­buo­to­jui gin­či­jant at­lei­di­mą iš dar­bo, DK 135 straips­nio pa­žei­di­mą kon­sta­tuo­ja nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas, ku­riam tai­ko­ma DK 135 straips­ny­je nu­sta­ty­ta pir­me­ny­bė bū­ti pa­lik­tam dirb­ti, yra at­leis­tas iš dar­bo, o ki­tas (ki­ti) dar­buo­to­jas, prieš ku­rį at­leis­tam dar­buo­to­jui tu­rė­jo bū­ti tai­ko­ma pir­me­ny­bė bū­ti pa­lik­tam dirb­ti, yra pa­lik­tas dirb­ti. Teis­mas, nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) iš dar­bo at­leis­tas pa­žei­džiant DK 135 straips­nio rei­ka­la­vi­mus, tai­ko DK 297 straips­nio 3 ar­ba 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes.

Iš api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tų by­lų ir teis­mų pro­ce­si­nių spren­di­mų ma­ty­ti, kad teis­mai ne vi­sa­da tei­sin­gai aiš­ki­na ir tai­ko DK 135 straips­nį. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus mies­to 3–ia­sis apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­sė­jo 12 d. spren­di­me ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės L. Čer­no­vos ieš­ki­nį at­sa­ko­vui Lie­tu­vos ru­sų dra­mos te­at­rui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką pri­tei­si­mo kon­sta­ta­vo, kad DK 135 straips­nio 1 da­lies 2–5 punk­tuo­se iš­var­dy­ti pa­grin­dai, va­do­vau­jan­tis DK 135 straips­nio 2 da­li­mi, tai­ko­mi tiems dar­buo­to­jams, ku­rių kva­li­fi­ka­ci­ja nė­ra že­mes­nė už ki­tų tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų, dir­ban­čių to­je įmo­nė­je, įstai­go­je, or­ga­ni­za­ci­jo­je, kva­li­fi­ka­ci­ją. Teis­mas nu­ro­dė, kad iš 2002 ir 2003 me­tų eta­tų są­ra­šų ir dar­buo­to­jų są­ra­šo ma­ty­ti, jog Te­at­ro pa­sta­ty­mi­nia­me sky­riu­je iki dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo dir­bo ke­tu­ri pa­na­šios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jai: du siu­vė­jai–su­kir­pė­jai, vie­nas siu­vė­jas–bu­ta­fo­ras ir vie­nas siu­vė­jas–me­cha­ni­kas (ieš­ko­vė), o po nau­jo eta­tų są­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo li­ko trys eta­tai – du siu­vė­jo–su­kir­pė­jo ir vie­nas siu­vė­jo–bu­ta­fo­ro, ku­riuo­se dir­bo ir li­ko dirb­ti Z. Dvo­ro­ven­ko, A. Vik­to­ro­vas ir O. Ja­vai­tie­nė. Teis­mas spren­dė, jog ieš­ko­vė ne­įro­dė, kad jos kva­li­fi­ka­ci­ja aukš­tes­nė už mi­nė­tų dar­buo­to­jų ir kad ji tu­ri pir­mu­mo tei­sę – ieš­ko­vė vie­na ne­au­gi­na vai­kų iki 16 me­tų, ne­pri­žiū­ri pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais pri­pa­žin­tų šei­mos na­rių, jos ne­per­trau­kia­ma­sis dar­bo sta­žas te­at­re nė­ra di­des­nis ne­gu de­šimt me­tų, iki se­nat­vės pen­si­jos ieško­vei li­ko dau­giau ne­gu treji me­tai. Pa­gal šio­je by­lo­je teis­mo nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes, kad ieš­ko­vė ne­pri­skir­ti­na prie DK 135 straips­nio 1 da­ly­je nu­ro­dy­tų as­me­nų, teis­mas pri­va­lė­jo kon­sta­tuo­ti, kad ieš­ko­vė ne­tu­rė­jo DK 135 straips­ny­je nu­ma­ty­tos pir­me­ny­bės tei­sės. Tuo tar­pu teis­mas, ne­sant tam tei­si­nio pa­grin­do, tai­kė DK 135 straips­nio 2 da­lį.

Vil­niaus mies­to 3–ia­sis apy­lin­kės teis­mas 2003 m. rug­sė­jo 10 d. spren­di­me ci­vi­li­nė­je by­lo­je Nr.2–2290–13/03 pa­gal ieš­ko­vo P. Lu­za­no ieš­ki­nį at­sa­ko­vui ak­ci­nei ben­dro­vei ,,Lie­tu­vos avia­li­ni­jos“ dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu nu­ro­dė, kad DK 135 straips­nio (spren­di­me pa­da­ry­ta tech­ni­nė klai­da, nes įra­šy­tas DK 37 straips­nis) 2 da­lies tai­syk­lės lie­čia tik tuos dar­buo­to­jus, ku­rie: 1) dir­ba pa­gal tą pa­čią spe­cia­ly­bę; 2) tu­ri ne že­mes­nę nei ki­ti tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jai kva­li­fi­ka­ci­ją; 3) tu­ri ga­li­my­bę gau­ti pir­mu­mo tei­sę pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4, 5 punk­tuo­se nu­ma­ty­tas ap­lin­ky­bes. Taigi teis­mas ne­tin­ka­mai aiš­ki­no DK 135 straips­nį, nes dar­buo­to­jai, nu­ro­dy­ti DK 135 straips­nio 1 da­ly­je, tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti, kai ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius, o DK 135 straips­nio 2 da­lis de­ta­li­zuo­ja jų tu­ri­mos pir­me­ny­bės tei­sės tai­ky­mą, bū­tent ku­ri DK 135 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tais at­ve­jais tai­ko­ma kva­li­fi­ka­ci­jos kri­te­ri­jaus pa­grin­du.

6. Gin­čų dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu nag­ri­nė­ji­mas

Dar­buo­to­jas, ne­su­tin­kan­tis su įvy­ku­siu jo at­lei­di­mu iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, tu­ri tei­sę dėl dar­bo gin­čo iš­nag­ri­nė­ji­mo kreip­tis tie­sio­giai į teis­mą (DK 295 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas). To­kio dar­bo gin­čo at­ve­ju DK XIX sky­riu­je nu­sta­ty­ta iš­anks­ti­nio by­los spren­di­mo ne teis­me tvar­ka ne­tai­ky­ti­na, nes DK ir CPK nu­sta­to ki­tą gin­čo spren­di­mo tvar­ką (DK 289 straips­nis).

DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nustatytas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas, per ku­rį dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su at­lei­di­mu iš dar­bo, tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą, yra ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas. DK 27 straips­nio 2 da­lis, nu­sta­tan­ti ben­drą tre­jų me­tų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną DK reg­la­men­tuo­ja­miems san­ty­kiams, nu­ma­to, kad Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti įsta­ty­mai at­ski­riems rei­ka­la­vi­mams ga­li nu­sta­ty­ti trum­pes­nius ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nus. To­dėl dar­buo­to­jo, ne­su­tin­kan­čio su at­lei­di­mu iš dar­bo, rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu tai­ko­mas DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas.

DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo­je nu­ro­dy­to vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią, to­dėl dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu pa­reikš­ti ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia nu­sta­to­ma pa­gal DK 297 straips­nio 1 da­lį, o ne pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mas (DK 27 straips­nio 5 da­lis).

DK 297 straips­nio 1 da­lis jo­je nustatyto vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja ne su sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais – dar­buo­to­jo su­ži­no­ji­mu ar tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą, o su ob­jek­ty­viu kri­te­ri­ju­mi – ati­tin­ka­mo do­ku­men­to, pa­tvir­ti­nan­čio at­lei­di­mą iš dar­bo, ga­vi­mo die­na. Šio­je tei­sės nor­mo­je esan­čio­je for­mu­luo­tė­je ,,per vie­ną mė­ne­sį nuo ati­tin­ka­mo nu­ro­dy­mo (do­ku­men­to) ga­vi­mo die­nos“ skliaus­tuo­se įra­šy­tas žo­dis ,,do­ku­men­tas“ yra tiks­li­na­mo­sios reikš­mės, ku­ris pa­aiš­ki­na prieš tai ei­nan­tį žo­dį ,,nu­ro­dy­mas“. To­kios kal­bos for­mos šio­je tei­sės nor­mo­je var­to­ji­mas reiš­kia, kad ,,nu­ro­dy­mas“ tu­ri bū­ti pa­teik­tas ,,do­ku­men­to“ for­ma (DK 10 straips­nio 2 da­lis). Tai­gi pa­gal ben­drą tai­syk­lę dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu iš dar­bo, vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo pra­džią (DK 26 straips­nio 1 da­lis), t.y. ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą, pa­vyz­džiui, darb­da­vio įsa­ky­mą, po­tvar­kį ar pan., so­cia­li­nio drau­di­mo pa­žy­mė­ji­mą ar dar­bo su­tar­tį su įra­šais apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Ta­čiau prak­ti­ko­je bū­na at­ve­jų, kai at­lei­di­mą iš dar­bo pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas (pa­vyz­džiui, darb­da­vio įsa­ky­mas ir pan.) dar­buo­to­jui įtei­kia­mas dar iki at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos. To­kiu at­ve­ju dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo fak­tas ga­li ir ne­įvyk­ti. Pri­pa­ži­nus, kad dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu iš dar­bo, DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po to­kio do­ku­men­to ga­vi­mo die­nos, bū­tų ne­pa­tei­si­na­mai su­var­žy­ta šio dar­buo­to­jo tei­sė į vie­no mė­ne­sio ter­mi­ną, per ku­rį įsta­ty­mas jam su­tei­kia tei­sę ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses, pa­reiš­kiant ieš­ki­nį ir gin­či­jant įvy­ku­sį dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo fak­tą. To­dėl jei­gu do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį at­lei­di­mą iš dar­bo, dar­buo­to­jas ga­vo ne at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną, o anks­čiau, tai vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas šiam dar­buo­to­jui pra­si­de­da ki­tą die­ną po jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos (DK 2 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas, 10 straips­nio 3 da­lis, 26 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui. Tuo tar­pu vien dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mas su ati­tin­ka­mu do­ku­men­tu nė­ra pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui ir ne­tu­ri tei­si­nės reikš­mės ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios nu­sta­ty­mui.

Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti dar­bo įsta­ty­mai ne­re­gu­liuo­ja DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nustatyto ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no tai­ky­mo, jo ei­gos su­stab­dy­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo, ne­nu­sta­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo tei­si­nių pa­sek­mių. Šiems klau­si­mams tai­ko­mos Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1.126, 1.128–1.131 straips­nių nor­mos (DK 27 straips­nio 5 da­lis, Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1.1 straips­nio 3 da­lis). Teis­mai, tai­ky­da­mi ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas, tu­ri at­si­žvelg­ti į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2002 m. gruo­džio 20 d. nu­ta­ri­mą Nr.39 ,,Dėl ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų nor­mų tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ bei šiuo nu­ta­ri­mu ap­ro­buo­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias įsta­ty­mų nor­mas, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą (Teis­mų prak­ti­ka, 18, 2002).

By­las pa­gal dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo), at­leis­to iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis ben­drų CPK tai­syk­lių bei at­si­žvelg­da­mas į CPK XX sky­riu­je ir DK nu­ma­ty­tas iš­im­tis (CPK 410 straips­nis).

Teis­mas tu­ri įspė­ti pro­ce­so ša­lis apie teis­mo tei­sę vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus bei tai­ky­ti DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tus al­ter­na­ty­vius dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dus (CPK 414 straips­nio 3 da­lis, 417, 418 straips­niai). Nag­ri­nė­da­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ieš­ki­ny­je jo pa­grin­du nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir ne­nu­ro­dy­tas ieš­ki­nio pa­grin­du, ta­čiau su­si­ju­sias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du ir da­ly­ku, t.y. teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti:

a) ar dar­buo­to­jas (ieško­vas) at­leis­tas iš dar­bo esant tei­sė­tam dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dui (DK 129 straips­nis);

b) ar nė­ra pa­žeis­tos dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) tai­ky­ti­nos ga­ran­ti­jos (DK 132, 133, 134, 135 straips­niai ir kt.);

c) ar lai­ky­ta­si dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tvar­kos (DK 130, 131 straips­niai ir kt.);

d) ar yra pa­grin­das dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir, jei­gu yra, tai ku­ris iš DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dų tai­ky­ti­nas, o jei­gu tam pa­grin­do nė­ra, tai ar nė­ra pa­grin­do gin­ti dar­buo­to­jo tei­ses ki­tais DK 36 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tais dar­bo tei­sių gy­ni­mo bū­dais.

Pa­žy­mė­ti­na, kad tei­sė­je pri­pa­žįs­ta­ma ne­tei­sė­to at­lei­di­mo iš dar­bo pre­zump­ci­ja. By­lo­se dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu dar­buo­to­jų, at­leis­tų iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pri­va­lo įro­dy­ti įsta­ty­me nu­ma­ty­to at­lei­di­mo iš dar­bo (DK 129 straips­nis) pa­grin­do tei­sė­tu­mą.

DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­sta­ty­ti al­ter­na­ty­vūs pa­žeis­tų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių, jį ne­tei­sė­tai at­lei­dus iš dar­bo, gy­ni­mo bū­dai. Dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas), reikš­da­mas ieš­ki­nį, tu­ri pa­si­rink­ti pra­šo­mą tai­ky­ti pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo bū­dą, nu­ro­dy­ti to­kio pa­si­rin­ki­mo ar­gu­men­tus (CPK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas) ir pra­šo­mą tai­ky­ti tei­sių gy­ni­mo bū­dą ieš­ki­ny­je iš­dės­ty­ti kaip ieš­ki­nio da­ly­ką (CPK 135 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas). By­lą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu nag­ri­nė­jan­tis teis­mas nė­ra sais­to­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) nu­ro­dy­tu ieš­ki­nio da­ly­ku: nu­sta­tęs, kad ten­kin­ti pa­reikš­tą rei­ka­la­vi­mą nė­ra pa­grin­do, teis­mas ga­li sa­vo ini­cia­ty­va, kai yra pa­grin­das, tai­ky­ti al­ter­na­ty­vų dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių gy­ni­mo bū­dą (CPK 418 straips­nis). Nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) iš dar­bo at­leis­tas be tei­sė­to pa­grin­do ar pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką, teis­mas kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri nu­sta­ty­ti, ku­ris iš dar­buo­to­jo pa­žeis­tų tei­sių gy­ni­mo al­ter­na­ty­vių bū­dų, nu­ma­ty­tų DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se, yra tai­ky­ti­nas. Ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas šių tei­sės nor­mų tai­ky­mui, teis­mas tu­ri nag­ri­nė­ti ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar ku­ri nors iš pro­ce­so ša­lių jo­mis re­mia­si kaip sa­vo rei­ka­la­vi­mų ar at­si­kir­ti­mų pa­grin­du.

DK 297 straips­nio 3 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka ,,įsta­ty­mai“ aiš­kin­ti­na pla­či­ą­ja pras­me ir su­pran­ta­ma kaip DK 3 straips­ny­je nu­ma­ty­ti dar­bo tei­sės šal­ti­niai.