Klaipėdos

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 45

Dėl dar­bo ko­dek­so nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal Dar­bo ko­dek­so 136 straips­nio 3 da­lies

1 ir 2 punk­tus, tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je

2004 m. birželio 18 d.

Vil­nius

Įsi­ga­lio­jus Dar­bo ko­dek­sui, iš es­mės re­for­muo­ta dar­bo tei­sė, nau­jai su­re­gu­liuo­ti dau­ge­lis dar­bo san­ty­kių, įtei­sin­tas vie­nin­gas dar­bo tei­sės ko­di­fi­kuo­tas šal­ti­nis, ku­ria­me ap­jung­tos pa­grin­di­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos tei­sės ak­tų bei Eu­ro­pos so­cia­li­nės char­ti­jos (pa­tai­sy­tos) nuo­sta­tos. Dar­bo ko­dek­so (to­liau – DK) 136 straips­nio 3 da­lis nu­sta­to at­ve­jus, kai darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį apie tai iš anks­to ne­įspė­jęs dar­buo­to­jo, jei­gu jis sis­te­min­gai pa­žei­džia dar­bo draus­mę ar­ba bent vie­ną kar­tą šiurkš­čiai pa­žei­džia dar­bo pa­rei­gas. Nau­do­da­ma­sis šia tei­se, darb­da­vys pri­va­lo lai­ky­tis draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­lių, nu­sta­ty­tų DK XVI sky­riu­je. Darb­da­viai šia tei­se nau­do­ja­si daž­nai, to­dėl, at­si­žvel­giant į dar­bo su­tar­čių so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę reikš­mę, jų nu­trau­ki­mo ga­li­mas pa­sek­mes, svar­bu, kad to­kį dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mą reg­la­men­tuo­jan­čios tei­sės nor­mos bū­tų aiš­ki­na­mos ir tai­ko­mos tei­sin­gai. Nau­jų­jų DK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mą pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, tei­sin­gas bei vie­no­das tai­ky­mas yra svar­bus bei ak­tu­a­lus teis­mų prak­ti­kos už­da­vi­nys.

Iš­ana­li­za­vus api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tas by­las, da­ry­ti­na iš­va­da, kad teis­mai ne vi­suo­met tei­sin­gai tai­ko tei­sės nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus. Pa­si­tai­ko klai­dų kva­li­fi­kuo­jant dar­buo­to­jo el­ge­sį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu ar­ba šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu, aiš­ki­nant ir tai­kant tei­sės nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias šiurkš­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­rin­ki­mą, jos sky­ri­mo tvar­ką, ki­tas at­lei­di­mo iš dar­bo draus­mi­nės nuo­bau­dos tai­ky­mo tvar­ka są­ly­gas.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, siek­da­mas su­vie­no­din­ti įsta­ty­mų tai­ky­mo prak­ti­ką, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 23 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu, 25 straips­nio 1 punk­tu bei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo sta­tu­to 5 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu,

n u t a r i a :

I. Išaiškin­ti teis­mams, kad:

1. Dar­bo tei­sės nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mą ir dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, tu­ri bū­ti aiš­ki­na­mos sis­te­miš­kai ir tai­ko­mos at­si­žvel­giant į tai, kad jų tiks­las – tei­sin­gai su­de­rin­ti reikš­min­gus dar­bo san­ty­kių sub­jek­tų in­te­re­sus, ga­ran­tuo­ti tiek dar­buo­to­jo dar­bo tei­sių ap­sau­gą, tiek ir pa­kan­ka­mą darb­da­vio tei­sių ap­sau­gą.

2. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­das su­pran­ta­mas kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis fak­tas ar­ba jų su­dė­tis, ku­riai esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį.

Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, kai yra šių ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis:

a) fak­tas, kad dar­buo­to­jas yra pa­da­ręs dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą;

b) fak­tas, kad dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas pa­da­ry­tas po to, kai dar­buo­to­jui nors kar­tą per pas­ku­ti­niuo­sius dvy­li­ka mė­ne­sių bu­vo skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da;

c) fak­tas, kad dar­buo­to­jui bu­vo pra­neš­ta apie anks­tes­nę draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 240 straips­nio 3 da­lis);

d) fak­tas, kad pa­kar­to­ti­nio dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo įvyk­dy­mo die­ną anks­tes­nė draus­mi­nė nuo­bau­da yra ga­lio­jan­ti;

e) darb­da­vio ini­cia­ty­va.

Pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, kai yra šių ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tis:

a) fak­tas, kad dar­buo­to­jas yra šiurkš­čiai pa­žei­dęs dar­bo pa­rei­gas;

b) darb­da­vio ini­cia­ty­va.

3. At­lei­di­mas iš dar­bo DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tuo­se nu­sta­ty­tais pa­grin­dais yra draus­mi­nė nuo­bau­da (DK 237 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas), ku­ri ga­li bū­ti tai­ko­ma tik esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui (DK 10 straips­nio 1 da­lis, 136 straips­nio 4 da­lis). Nu­sta­tant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dą ir są­ly­gas, ver­ti­nant dar­buo­to­jo el­ge­sį ir ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą, pri­va­lu lai­ky­tis DK XVI sky­riaus ,,Dar­bo draus­mė” nor­mų. Jų pri­va­lu lai­ky­tis ir tais at­ve­jais, kai draus­mi­nę nuo­bau­dą ski­ria ko­le­gia­lus or­ga­nas.

4. Draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­das yra dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas (DK 234, 235 straips­niai) ar­ba ati­tin­ka­ma ki­ta pra­žan­ga, jei­gu įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se nor­mi­niuo­se dar­bo tei­sės ak­tuo­se yra nu­sta­ty­ta, kad draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė tai­ko­ma ir už ki­tas ati­tin­ka­mas pra­žan­gas (DK 227 straips­nio 2 da­lis, 236 straips­nis). Pa­vyz­džiui, draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę už ki­tas pra­žan­gas nu­sta­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­tas, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus 2002 m. spa­lio 18 d. nu­ta­ri­mu Nr. 670 pa­tvir­tin­tas Mui­ti­nės pa­rei­gū­nų eti­kos ko­dek­sas (pa­gal šio ko­dek­so 4 punk­to 1 da­lį ir 5 punk­tą jo nor­mos tai­ko­mos ne tik pa­rei­gū­nams, bet ir ki­tiems mui­ti­nės dar­buo­to­jams, tarp jų ir dir­ban­tiems mui­ti­nė­je pa­gal dar­bo su­tar­tį, ku­rių pa­rei­gy­bių są­ra­šą įsa­ky­mu nu­sta­to mui­ti­nės įstai­gos va­do­vas) ir kt.

5. Draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė pa­gal dar­bo tei­sę ga­li­ma tik tarp sub­jek­tų, ku­riuos sie­ja tei­si­niai dar­bo san­ty­kiai. Dar­buo­to­jo draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė yra tik in­di­vi­du­a­li. Dar­buo­to­jo kal­tė, ku­ri ga­li­ma ty­čios ar­ba ne­at­sar­gu­mo for­mo­mis, nė­ra pre­ziu­muo­ja­ma (DK 236 straips­nis).

Teis­me tik­ri­nant dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) pa­skir­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­grįs­tu­mą, pa­rei­ga įro­dy­ti šio dar­buo­to­jo ne­tei­sė­tų veiks­mų ar­ba ne­vei­ki­mo ir kal­tės bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui.

6. Dar­buo­to­jo ne­tei­sė­ti veiks­mai ar­ba ne­vei­ki­mas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo at­ve­ju reiš­kia­si dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mu ar­ba ne­tin­ka­mu jų vyk­dy­mu dėl dar­buo­to­jo kal­tės (DK 234 straips­nis).

DK 228 straips­ny­je nu­sta­ty­tos pa­grin­di­nės dar­buo­to­jų pa­rei­gos, ku­rių pri­va­lo lai­ky­tis vi­si dar­buo­to­jai. Dar­buo­to­jas tu­ri pa­rei­gą vyk­dy­ti tik tei­sė­tus darb­da­vio ir ad­mi­nist­ra­ci­jos nu­ro­dy­mus, o ne­vyk­dy­da­mas ne­tei­sė­tų nu­ro­dy­mų, dar­bo draus­mės ne­pa­žei­džia. Darb­da­vys ir jo ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­tu­ri tei­sės rei­ka­lau­ti, iš­sky­rus DK nu­ma­ty­tus at­ve­jus (pa­vyz­džiui, at­ve­jus, nu­ma­ty­tus DK 120 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se, 121 straips­nio 1 da­ly­je, 122 straips­nio 2 da­ly­je, 123 straips­nio 3 da­ly­je), kad dar­buo­to­jas at­lik­tų dar­bą, ne­su­lyg­tą dar­bo su­tar­ti­mi (DK 119 straips­nis); darb­da­vys ne­ga­li rei­ka­lau­ti, kad dar­buo­to­jas pra­dė­tų dar­bą, jei­gu jis ne­ap­mo­ky­tas ir (ar­ba) ne­inst­ruk­tuo­tas sau­giai dirb­ti (DK 270 straips­nio 1 da­lis) ir kt.

Dar­buo­to­jų pa­rei­gas taip pat ga­li reg­la­men­tuo­ti:

a) ki­tos DK nor­mos (pa­vyz­džiui, DK 99 straips­nio 5 da­lis nu­sta­to dar­buo­to­jo pa­rei­gą pra­dė­ti dirb­ti ki­tą po dar­bo su­tar­ties su­da­ry­mo die­ną, jei­gu ša­lys ne­su­si­ta­rė ki­taip; DK 118 straips­nis reg­la­men­tuo­ja dar­buo­to­jo pa­rei­gą pa­čiam at­lik­ti pa­ves­tą dar­bą);

b) ki­ti įsta­ty­mai (pa­vyz­džiui, Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo (2003 m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1672 re­dak­ci­ja) 33 straips­nis reg­la­men­tuo­ja dar­buo­to­jų pa­rei­gas sau­gių ir svei­kų dar­bo są­ly­gų su­da­ry­mo sri­ty­je; Švie­ti­mo įsta­ty­mo (2003 m. bir­že­lio 17 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1630 re­dak­ci­ja) 49 straips­nio 2 da­lis reg­la­men­tuo­ja mo­ky­to­jo pa­rei­gas; Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo (2002 m. bir­že­lio 11 d. įsta­ty­mo Nr. IX-945 re­dak­ci­ja) 39 straips­nio 5 da­lis reg­la­men­tuo­ja moks­li­nin­kų ir ki­tų ty­rė­jų pa­rei­gas);

c) ki­ti nor­mi­niai tei­sės ak­tai (pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­tas, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus 2002 m. spa­lio 18 d. įsa­ky­mu Nr. 670 pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mui­ti­nės pa­rei­gū­nų eti­kos ko­dek­sas);

d) lo­ka­li­niai tei­sės ak­tai: dar­bo tvar­kos tai­syk­lės (DK 230 straips­nis), pa­rei­gy­bės ap­ra­šy­mai ir nuo­sta­tai (DK 232 straips­nis), įmo­nės dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos nor­mi­niai tei­sės ak­tai (DK 264 straips­nio 3, 4 da­lys 274 straips­nio 2 da­lis), ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis ir ki­ti;

e) pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sai, tai­syk­lės (pa­vyz­džiui, Au­di­to­rių pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sas, Tur­to ver­tin­to­jo pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­sas ir kt.).

7. Jei­gu dar­bo­vie­tė­je yra dar­buo­to­jų at­sto­vai (DK 19 straips­nis), tai darb­da­vys, prieš tvir­tin­da­mas dar­bo tvar­kos tai­syk­les, pri­va­lo jas su­de­rin­ti su dar­buo­to­jų at­sto­vais (DK 23 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas, 230 straips­nis). Su­de­ri­ni­mas DK 230 straips­nio pras­me su­pran­ta­mas kaip dar­buo­to­jų at­sto­vų su­ti­ki­mas su pa­reng­tu dar­bo tvar­kos tai­syk­lių pro­jek­tu. Jei­gu dar­buo­to­jų at­sto­vai ig­no­ruo­ja darb­da­vio krei­pi­mą­si, vil­ki­na spren­di­mo pri­ėmi­mą ar­ba ne­su­tin­ka su darb­da­vio pa­reng­tu dar­bo tvar­kos tai­syk­lių pro­jek­tu ir šių ne­su­ta­ri­mų ne­pa­vyks­ta iš­spręs­ti de­ry­bo­mis, darb­da­vys tu­ri tei­sę kreip­tis teis­mi­nės gy­ny­bos, pa­vyz­džiui, su ieš­ki­niu dėl lei­di­mo pa­tvir­tin­ti jo pa­reng­tas dar­bo tvar­kos tai­syk­les (DK 23 straips­nio 2 da­lis, 295 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tas). Rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu, darb­da­vys tu­ri tei­sę pa­tvir­tin­ti dar­bo tvar­kos tai­syk­les.

8. Su­da­ry­da­mas dar­bo su­tar­tį, darb­da­vys ar­ba jo įga­lio­tas as­muo pri­va­lo su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su jo bū­si­mo dar­bo są­ly­go­mis, ko­lek­ty­vi­ne su­tar­ti­mi, dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­mis, ki­tais dar­bo­vie­tė­je ga­lio­jan­čiais ak­tais, reg­la­men­tuo­jan­čiais jo dar­bą (DK 99 straips­nio 4 da­lis). Ši pa­rei­ga taip pat ap­ima dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mą su jo dar­bo funk­ci­jo­mis ir ki­to­mis bū­ti­no­sio­mis dar­bo su­tar­ties są­ly­go­mis (DK 95 straips­nio 1, 2 da­lys). Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to, kad dar­buo­to­jas tu­ri bū­ti su­pa­žin­din­tas pa­si­ra­šy­ti­nai, ta­čiau pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti su­pa­žin­di­ni­mo fak­to bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis), ku­ris to­kiam fak­tui įro­dy­ti ga­li pa­nau­do­ti vi­sas CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­tas įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nes.

Jei­gu dar­bo san­ty­kiams tę­sian­tis dar­buo­to­jo dar­bo są­ly­gos yra pa­kei­čia­mos ar­ba pa­kei­čia­mi jo dar­bą reg­la­men­tuo­jan­tys dar­bo­vie­tė­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai, darb­da­vys tu­ri pa­rei­gą su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su to­kiais pa­kei­ti­mais (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Darb­da­vys taip pat pri­va­lo su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su įmo­nės dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos vie­ti­niais (lo­ka­li­niais) nor­mi­niais tei­sės ak­tais, dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos nor­mi­niais tei­sės ak­tais. Su šiais tei­sės ak­tais dar­buo­to­jai pri­va­lo bū­ti su­pa­žin­din­ti pa­si­ra­šy­ti­nai (DK 264 straips­nio 3 da­lis). Esant gin­čui teis­me, ap­lin­ky­bė, kad dar­buo­to­jas bu­vo su­pa­žin­din­tas su šiais tei­sės ak­tais, ga­li bū­ti pa­tvir­tin­ta tik ra­šy­ti­niais įro­dy­mais, ku­riuo­se už­fik­suo­tas dar­buo­to­jo pa­si­ra­šy­mas apie jo su­pa­žin­di­ni­mą su mi­nė­tais ak­tais (DK 264 straips­nio 3 da­lis, CPK 177 straips­nio 4 da­lis).

Jei­gu darb­da­vys ne­įvyk­do sa­vo pa­rei­gos su­pa­žin­din­ti dar­buo­to­ją su jo pa­rei­go­mis ir dar­buo­to­jas dėl ne­ži­no­ji­mo ne­at­lie­ka ar­ba ne­tin­ka­mai at­lie­ka tam tik­ras pa­rei­gas, šie dar­buo­to­jo veiks­mai ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip kal­ti ir ne­ga­li bū­ti draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­das.

9. DK 235 straips­nio 1 da­ly­je pa­teik­ta šiurkš­taus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mo są­vo­ka, o šio straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas ga­li­mų šiurkš­čių pa­žei­di­mų są­ra­šas, ku­ris nė­ra baig­ti­nis.

9.1. Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) ne­leis­ti­nas el­ge­sys su lan­ky­to­jais ir in­te­re­san­tais;

b) ki­ti veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir lais­ves.

Ne­leis­ti­nas el­ge­sys su lan­ky­to­jais ar in­te­re­san­tais pa­pras­tai su­pran­ta­mas kaip toks dar­buo­to­jo el­ge­sys su lan­ky­to­jais ar in­te­re­san­tais, kai šiurkš­čiai pa­žei­džia­mos tie­sio­giai šio dar­buo­to­jo dar­bą reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tos ar­ba šiurkš­čiai nu­si­žen­gia­ma dar­bo pa­rei­goms ar nu­sta­ty­tai tvar­kai. Dar­buo­to­jo ne­leis­ti­nas el­ge­sys su lan­ky­to­jais ar in­te­re­san­tais lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis pa­da­ro­mas tie­sio­giai lan­ky­to­jų ar in­te­re­san­tų aki­vaiz­do­je, ar ben­drau­jant te­le­fo­nu, ar nag­ri­nė­jant šių pra­šy­mus bei skun­dus, ar ki­to­kiu bū­du.

Veiks­mai, tie­sio­giai pa­žei­džian­tys žmo­nių kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ir lais­ves, pa­pras­tai su­pran­ta­mi kaip veiks­mai, ku­riais pa­žei­džia­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tos žmo­gaus tei­sės ir lais­vės, pa­vyz­džiui, tei­sė į žmo­gaus as­mens ne­lie­čia­mu­mą, pri­va­taus gy­ve­ni­mo ne­lie­čia­mu­mą, nuo­sa­vy­bės ne­lie­čia­mu­mą, lais­vė reikš­ti įsi­ti­ki­ni­mus ar kt. To­kie dar­bo­vie­tė­je ar ki­to­je vie­to­je, ku­rio­je dar­buo­to­jas yra dėl dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo, dar­buo­to­jo at­lik­ti veiks­mai lai­ko­mi šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, kie­no – lan­ky­to­jo, in­te­re­san­to ar ki­to as­mens – atžvil­giu tie veiks­mai at­lik­ti.

9.2. Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) vals­ty­bės, tar­ny­bos, ko­mer­ci­nių ar tech­no­lo­gi­nių pa­slap­čių at­sklei­di­mas;

b) vals­ty­bės, tar­ny­bos, ko­mer­ci­nių ar tech­no­lo­gi­nių pa­slap­čių pra­ne­ši­mas kon­ku­ruo­jan­čiai įmo­nei.

Pa­slap­ties at­sklei­di­mas pa­pras­tai su­pran­ta­mas kaip dar­buo­to­jo, ku­riam pa­slap­tis bu­vo pa­ti­kė­ta ar­ba ži­no­ma dėl dar­bo, vei­ki­mas ar­ba ne­vei­ki­mas, dėl ku­rio pa­slap­tis tam­pa ži­no­ma bent vie­nam as­me­niui, ne­tu­rin­čiam tei­sės su ta pa­slap­ti­mi su­si­pa­žin­ti. Šis pa­žei­di­mas ga­li bū­ti pa­da­ro­mas tiek ty­čia, tiek ir dėl ne­at­sar­gu­mo.

Pa­slap­ties pra­ne­ši­mas kon­ku­ruo­jan­čiai įmo­nei – tai ati­tin­ka­mų duo­me­nų per­da­vi­mas žo­džiu, raš­tu, tech­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis, pa­tei­kiant su­si­pa­žin­ti ir pan., taip pat tam tik­rų daik­tų per­da­vi­mas, per­siun­ti­mas, pa­ro­dy­mas ir pan. Šis pa­žei­di­mas pa­da­ro­mas ty­či­niais veiks­mais.

Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­tis, jas su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos įslap­ti­ni­mą, sau­go­ji­mą, nau­do­ji­mą ir pan. reg­la­men­tuo­ja Vals­ty­bės ir tar­ny­bos pa­slap­čių įsta­ty­mas (1999 m. lap­kri­čio 25 d. įsta­ty­mas Nr. VIII-1443, 2003 m. gruo­džio 16 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1908 re­dak­ci­ja).

Ko­mer­ci­nės pa­slap­ties są­vo­ka api­brėž­ta CK 1.116 straips­nio 1 da­ly­je. Tech­no­lo­gi­nė pa­slap­tis yra vie­na iš in­for­ma­ci­jos, su­da­ran­čios ko­mer­ci­nę pa­slap­tį, rū­šių. Ko­kia in­for­ma­ci­ja yra kon­kre­taus sub­jek­to ko­mer­ci­nė ar­ba tech­no­lo­gi­nė pa­slap­tis, nu­sta­to­ma pa­gal to sub­jek­to (jo ati­tin­ka­mo or­ga­no) spren­di­mus dėl ati­tin­ka­mos in­for­ma­ci­jos pri­pa­ži­ni­mo to­kia pa­slap­ti­mi ir ėmi­mą­si prie­mo­nių iš­sau­go­ti jos slap­tu­mą, bei pa­gal tai, ar įsta­ty­mai to­kios in­for­ma­ci­jos ne­pri­ski­ria prie vie­šos in­for­ma­ci­jos, ku­ri ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma ko­mer­ci­ne ar­ba tech­no­lo­gi­ne pa­slap­ti­mi. Kad bū­tų pri­pa­žin­ta, jog dar­buo­to­jas, at­skleis­da­mas ko­mer­ci­nę ar­ba tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį, pa­da­rė šiurkš­tų dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mą bū­ti­na nu­sta­ty­ti, kad jis bu­vo su­pa­žin­din­tas, kad ati­tin­ka­ma in­for­ma­ci­ja yra pri­pa­žin­ta kaip ko­mer­ci­nė ar­ba tech­no­lo­gi­nė pa­slap­tis.

Kon­ku­ruo­jan­čios įmo­nės (kon­ku­ren­tai) yra ūkio sub­jek­tai, ku­rie to­je pa­čio­je ati­tin­ka­mo­je rin­ko­je su­si­du­ria ar­ba ga­li su­si­dur­ti su tar­pu­sa­vio kon­ku­ren­ci­ja (Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo 3 straips­nio 9 da­lis).

Ko­mer­ci­nę ar­ba tech­no­lo­gi­nę pa­slap­tį at­sklei­du­siam dar­buo­to­jui ne­ga­li bū­ti tai­ko­ma draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė, jei­gu jis įro­do, kad pa­slap­ties at­sklei­di­mas pa­tei­si­na­mas vi­suo­me­nės sau­gu­mo in­te­re­sais (CK 1.1 straips­nio 3 da­lis, 1.116 straips­nio 4 da­lis, DK 36 straips­nio 1 da­lis).

Pro­fe­si­nės pa­slap­ties (CK 1.116 straips­nio 5 da­lis) ar­ba ban­ko pa­slap­ties (CK 6.925 straips­nis, Ban­kų įsta­ty­mo 55 straips­nis) at­sklei­di­mas ne­kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas, nu­ma­ty­tas DK 235 straips­nio 2 da­lies 2 punk­te. Jei­gu pro­fe­si­nę pa­slap­tį su­da­ran­čios in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mu tie­sio­giai pa­žei­džia­mos žmo­gaus kon­sti­tu­ci­nės tei­sės ir lais­vės (pa­vyz­džiui, in­for­ma­ci­jos apie žmo­gaus pri­va­tų gy­ve­ni­mą at­sklei­di­mas), tai lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tą, o ki­tais at­ve­jais pro­fe­si­nės pa­slap­ties at­sklei­di­mas lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tą. Kai at­sklei­džia­ma ban­ko pa­slap­tis, tai lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ati­tin­ka­mai pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 1 ar­ba 11 punk­tus.

9.3. Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) da­ly­va­vi­mas ne­dar­bi­nė­je ar­ba dar­bi­nė­je veik­lo­je, taip pa­žei­džiant įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se nor­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se, dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­se, ko­lek­ty­vi­nė­je ar­ba dar­bo su­tar­ty­je nu­sta­ty­tus ap­ri­bo­ji­mus;

b) da­ly­va­vi­mas ne­dar­bi­nė­je ar­ba dar­bi­nė­je veik­lo­je, ku­ri pa­gal įsta­ty­mų, ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų, dar­bo tvar­kos tai­syk­lių, ko­lek­ty­vi­nės ar dar­bo su­tar­ties nuo­sta­tas ne­su­de­ri­na­ma su dar­bo funk­ci­jo­mis.

Pa­vyz­džiui, pa­žei­di­mas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas, kai au­di­to įmo­nė­je dir­ban­tis au­di­to­rius pa­žei­džia Au­di­to įsta­ty­mo 27 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tą drau­di­mą dirb­ti ar ei­ti ki­tas mo­ka­mas pa­rei­gas ki­to­se įmo­nė­se, iš­sky­rus dar­bą Au­di­to­rių rū­muo­se, pro­fe­si­nė­se au­di­to­rių aso­cia­ci­jo­se ir moks­li­nį, kū­ry­bi­nį ar­ba pe­da­go­gi­nį dar­bą; kai pe­da­go­gas da­ly­vau­ja veik­lo­je, ne­su­de­ri­na­mo­je su ge­ra mo­ra­le.

Pažei­di­mo kon­sta­ta­vi­mas ga­li­mas, kai dar­buo­to­jas nu­sta­ty­tus ap­ri­bo­ji­mus pažeidžia ar­ba da­ly­vau­ja veik­lo­je, ne­su­de­ri­na­mo­je su dar­bo funk­ci­jo­mis, tiek dar­bo, tiek ir ne dar­bo me­tu, išsky­rus nu­ma­ty­tas išim­tis.

9.4. Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) pa­si­nau­do­ji­mas pa­rei­go­mis, sie­kiant gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba dėl ki­to­kių as­me­ni­nių pa­ska­tų;

b) sa­va­va­lia­vi­mas;

c) biu­ro­kratizmas.

Dar­buo­to­jo pa­si­nau­do­ji­mas pa­rei­go­mis, sie­kiant gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba dėl ki­to­kių as­me­ni­nių pa­ska­tų, pa­si­reiš­kia tuo, kad dar­buo­to­jas for­ma­liai vei­kia vyk­dy­da­mas sa­vo dar­bo funk­ci­jas, ta­čiau iš tik­rų­jų jo veik­la yra ne­su­de­ri­na­ma su tais tiks­lais ir už­da­vi­niais, ku­riems re­a­li­zuo­ti yra su juo su­da­ry­ta dar­bo su­tar­tis, ja pa­žei­džia­mi tei­sin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pai, sie­kia­ma ne vyk­dy­ti pa­ves­tas dar­bo funk­ci­jas, o, pri­si­den­giant jų vyk­dy­mu, vei­kia­ma sie­kiant iš darb­da­vio ar ki­tų as­me­nų gau­ti ne­tei­sė­tų pa­ja­mų sau ar ki­tiems ar­ba ki­tų as­me­ni­nių pa­ska­tų re­a­li­za­vi­mo tiks­lu. Tai ga­li bū­ti, pa­vyz­džiui, ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių nau­do­ji­mas ne pa­gal pa­skir­tį, jų nau­do­ji­mas as­me­ni­nių po­rei­kių ten­ki­ni­mui, su­ma­ži­ni­mas ar pa­di­di­ni­mas pa­da­ry­to dar­bo ap­im­čių, įkai­nių ir pan. Šis pa­žei­di­mas ga­li bū­ti pa­da­ro­mas tiek ak­ty­viais dar­buo­to­jo veiks­mais, tiek ir ne­vei­ki­mu. Jo pa­da­ry­mo at­ve­ju dar­buo­to­jo kal­tė pa­si­reiš­kia ty­čios for­ma. Ne­tei­sė­tos pa­ja­mos šios nor­mos pras­me tu­ri bū­ti su­pran­ta­mos kaip bet ko­kia ne­tei­sė­ta tur­ti­nė nau­da (pi­ni­gai, daik­tai, tur­ti­nės rei­ka­la­vi­mo tei­sės ir pan.). Ki­tos as­me­ni­nės pa­ska­tos – tai vi­si as­me­ni­niai dar­buo­to­jo vei­ki­mo (ne­vei­ki­mo) mo­ty­vai (pa­vyz­džiui, kerš­tas, pa­vy­das, sie­ki­mas nu­slėp­ti dar­bo trū­ku­mus, ne­tei­sė­tas pa­slau­gų tei­ki­mas ir t. t.). Šio pa­žei­di­mo kon­sta­ta­vi­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar bu­vo pa­siek­ti tie tiks­lai, ku­rių dar­buo­to­jas sie­kė pa­si­nau­do­da­mas pa­rei­go­mis.

Jei­gu dar­buo­to­jas, pa­si­nau­do­da­mas pa­rei­go­mis, įvyk­do vei­kas, tu­rin­čias va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo ar ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo po­žy­mių, tai lai­ko­ma šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tą, o ne pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tą.

Sa­va­va­lia­vi­mas su­pran­ta­mas kaip aki­vaiz­dus ne­pai­sy­mas tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tos pa­rei­gų vyk­dy­mo ar­ba tei­sių įgy­ven­di­ni­mo tvar­kos.

Biu­ro­kratizmas pa­pras­tai su­pran­ta­mas kaip ati­tin­ka­mas pa­rei­gas ei­nan­čio ir or­ga­ni­za­ci­nes, tvar­ko­mą­sias ar ūki­nes-ad­mi­nist­ra­ci­nes funk­ci­jas at­lie­kan­čio dar­buo­to­jo vei­ka, kai vie­to­je rei­ka­lų spren­di­mo iš es­mės sis­te­min­gai lai­ko­ma­si ne­rei­ka­lin­gų ar iš­gal­vo­tų for­ma­lu­mų, ne­pa­grįs­tai at­si­sa­ko­ma spręs­ti jo kom­pe­ten­ci­jai pri­skir­tus klau­si­mus, vil­ki­na­ma pri­im­ti spren­di­mus ar­ba at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas bei ki­taip blo­gai vyk­do­mos sa­vo or­ga­ni­za­ci­nės, tvar­ko­mo­sios ar ūki­nės-ad­mi­nist­ra­ci­nės funk­ci­jos (at­si­sa­ko­ma in­for­muo­ti as­me­nį apie jo tei­ses, są­mo­nin­gai pa­tei­kia­mas klai­di­nan­tis ar­ba ne­tin­ka­mas pa­ta­ri­mas ir t.t.), ne­vyk­do­mi ar­ba blo­gai vyk­do­mi įsta­ty­mai ir ki­ti tei­sės ak­tai.

9.5. Pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tą šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu lai­ko­ma:

a) mo­te­rų ir vy­rų ly­gių tei­sių pa­žei­di­mas;

b) sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas prie ben­dra­dar­bių, pa­val­di­nių ar in­te­re­san­tų.

Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių tei­sių pa­žei­di­mo są­vo­ka aiš­kin­ti­na taip, kaip ir Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 2 straips­nio 2–4 da­ly­se.

Sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas prie ben­dra­dar­bių, pa­val­di­nių ar in­te­re­san­tų – tai dar­buo­to­jo už­gau­lus, žo­džiu ar veiks­mu iš­reikš­tas sek­su­a­li­nio po­bū­džio el­ge­sys su mi­nė­tais as­me­ni­mis.

9.6. At­si­sa­ky­mas teik­ti in­for­ma­ci­ją pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tą lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu, kai:

a) įsta­ty­mai, ki­ti nor­mi­niai tei­sės ak­tai ar­ba dar­bo tvar­kos tai­syk­lės įpa­rei­go­ja darb­da­vį, tai­gi kar­tu ir jo at­sto­vus, ar­ba tie­sio­giai kon­kre­tų dar­buo­to­ją teik­ti ati­tin­ka­mą in­for­ma­ci­ją;

b) darb­da­vio at­sto­vai ar­ba tie­sio­giai įpa­rei­go­tas dar­buo­to­jas at­si­sa­ko ją teik­ti ar­ba jos ne­pa­tei­kia įsta­ty­mų, ki­tų tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, ter­mi­nais, for­ma, ap­im­ti­mi ir kt.

Pa­rei­gą teik­ti in­for­ma­ci­ją nu­sta­to, pa­vyz­džiui, DK 22 straips­nio 1 da­lies 7 punk­tas, 23 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas, 47 straips­nio 2 ir 4 da­lys, Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 25 straips­nio 1 da­lies, Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo 9 straips­nis, Vals­ty­bės kon­tro­lės įsta­ty­mo 12 straips­nio 1 da­lis ir kt.

Ži­no­mai ne­tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos tei­ki­mas – tai są­mo­nin­gas tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čios, klai­di­nan­čios in­for­ma­ci­jos tei­ki­mas. Šis pa­žei­di­mas pa­da­ro­mas tik ty­či­niais veiks­mais.

9.7. DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­te nu­ma­ty­ti šiurkš­tūs dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mai pa­da­ro­mi tik ty­či­niais veiks­mais.

Dar­buo­to­jo dar­bo­vie­tė­je ar­ba ki­to­je vie­to­je, ku­rio­je jis yra dėl dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mo, pa­da­ry­tos vei­kos, tu­rin­čios va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo po­žy­mių, ga­li bū­ti lai­ko­mos šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, kam – darb­da­viui ar ki­tam as­me­niui – pri­klau­sė tur­tas, ku­ris yra šių vei­kų da­ly­kas.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 7 punk­te nu­ro­dy­tų vei­kų kva­li­fi­ka­vi­mui šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­tu­ri reikš­mės jų da­ly­ku esan­čio tur­to ar tur­ti­nės nau­dos ver­tė.

Vei­kos, tu­rin­čios va­gys­tės, suk­čia­vi­mo, tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo, ne­tei­sė­to at­ly­gi­ni­mo pa­ė­mi­mo po­žy­mių, ga­li bū­ti lai­ko­mos šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar dėl šių vei­kų bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas (BPK 166 straips­nis) ir ar bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las (ATPK 259 straips­nis). Ap­ta­ria­mų­jų vei­kų po­žy­miai ga­li bū­ti nu­sta­to­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Jų bu­vi­mas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas ir tais at­ve­jais, kai ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių trū­ku­mas pa­gal ap­skai­tos duo­me­nis nė­ra nu­sta­ty­tas (pa­vyz­džiui, ne­ap­skai­ty­tų ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių va­gys­tės at­ve­ju; ne­di­de­lio kie­kio rū­ši­niais po­žy­miais api­bū­di­na­mų daik­tų va­gys­tės at­ve­ju, kai jų trū­ku­mas ben­dro­je tos rū­šies daik­tų ma­sė­je ne­ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas, ir pan.).

9.8. Dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mas, ap­svai­gi­mas nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu, kai to­kios bū­se­nos dar­buo­to­jas yra:

a) dar­bo me­tu dar­be;

b) ne dėl įmo­nė­je vyks­tan­čių ga­my­bos pro­ce­sų.

Dar­buo­to­jo ne­blai­vu­mas ar ap­svai­gi­mas nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų lai­ko­mas šiurkš­čiu dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo mas­to.

DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­te nu­ma­ty­ta dar­buo­to­jo bū­se­na ga­li bū­ti pa­tvir­tin­ta ne vien tik me­di­ci­nos iš­va­da, bet ir ki­to­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Ji ga­li bū­ti pa­tvir­tin­ta ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar dar­buo­to­jas bu­vo nu­ša­lin­tas nuo dar­bo (DK 123 straips­nis).

9.9. DK 235 straips­nio 2 da­lies 9 punk­te nu­ma­ty­tas šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas kon­sta­tuo­ti­nas tik esant šių są­ly­gų vi­se­tui:

a) dar­buo­to­jas ne­at­vyks­ta į dar­bą per vi­są dar­bo die­ną (pa­mai­ną);

b) dar­buo­to­jas ne­at­vyks­ta į dar­bą be svar­bių prie­žas­čių.

Pa­rei­ga įro­dy­ti šių są­ly­gų bu­vi­mą, esant gin­čui teis­me, ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui), o pa­rei­ga įro­dy­ti ne­at­vy­ki­mo į dar­bą prie­žas­tis ir jų svar­bą ten­ka dar­buo­to­jui (ieško­vui) (CPK 178 straips­nis).

9.10. DK 235 straips­nio 2 da­lies 10 punk­to tai­ky­mui reikš­min­gus pri­va­lo­mus dar­buo­to­jų svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mus reg­la­men­tuo­ja DK 265 straips­nis, Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo (2003 m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mo Nr. IX-1672 re­dak­ci­ja) 21 straips­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1999 m. ge­gu­žės 7 d. nu­ta­ri­mas Nr. 544 (2000 m. lie­pos 16 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1145 re­dak­ci­ja).

At­si­sa­ky­mo tik­rin­tis svei­ka­tą, kai toks pa­tik­ri­ni­mas dar­buo­to­jui yra pri­va­lo­mas, fak­tas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas esant šių są­ly­gų vi­se­tui:

a) dar­buo­to­jas pri­skir­ti­nas prie tų, ku­rie tu­ri pri­va­lo­mai tik­rin­tis svei­ka­tą;

b) dar­buo­to­jas bu­vo įtrauk­tas į darb­da­vio pa­tvir­tin­tą są­ra­šą dar­buo­to­jų, ku­riems pri­va­lo­ma pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą (DK 265 straips­nio 5 da­lis);

c) dar­buo­to­jas bu­vo pa­si­ra­šy­ti­nai su­pa­žin­din­tas su svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mo gra­fi­ku, darb­da­vio su­de­rin­tu su svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga (DK 265 straips­nio 5 da­lis);

d) dar­buo­to­jas at­si­sa­kė nu­sta­ty­tu lai­ku pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą (DK 265 straips­nio 7 da­lis).

At­si­sa­ky­mui tik­rin­tis svei­ka­tą, kai toks pa­tik­ri­ni­mas dar­buo­to­jui yra pri­va­lo­mas, ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­ma taip pat ir dar­buo­to­jo be svar­bių prie­žas­čių ne­nu­vy­ki­mas pa­si­tik­rin­ti ar­ba ne­pa­si­tik­ri­ni­mas svei­ka­tos nu­sta­ty­tu lai­ku, pra­ėjus nu­sta­ty­tam svei­ka­tos pa­si­tik­ri­ni­mo lai­kui ne­pa­tei­ki­mas be svar­bių prie­žas­čių me­di­ci­nos kny­ge­lės (svei­ka­tos pa­so) ar me­di­ci­nos pa­žy­mos darb­da­viui ar­ba jo įga­lio­tam as­me­niui.

At­si­sa­ky­mo tik­rin­tis svei­ka­tą, kai toks pa­tik­ri­ni­mas dar­buo­to­jui yra pri­va­lo­mas, fak­tas ga­li bū­ti kon­sta­tuo­tas re­mian­tis vi­so­mis CPK 177 straips­ny­je nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis ir ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar dar­buo­to­jas dėl to bu­vo nu­ša­lin­tas nuo dar­bo (CPK 177 straips­nis).

9.11. Šiurkš­čiu dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mu pa­gal DK 235 straips­nio 2 da­lies 11 punk­tą ga­li bū­ti lai­ko­ma:

a) ki­tuo­se nor­mi­niuo­se ar­ba lo­ka­li­niuo­se tei­sės ak­tuo­se, pro­fe­si­nės eti­kos ko­dek­suo­se ir tai­syk­lė­se nu­ro­dy­tas ir šiurkš­čiu įvar­dy­tas nu­si­žen­gi­mas, ku­riuo šiurkš­čiai pa­žei­džia­ma dar­bo tvar­ka;

b) ki­tas nu­sižen­gi­mas, ku­ris, at­si­žvel­giant į DK 235 straips­nio 2 da­lies 1–10 punk­tuo­se iš­dės­ty­tą įsta­ty­mo lei­dė­jo po­zi­ci­ją dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mų kaip šiurkš­čių ver­ti­ni­mo, pa­gal sa­vo po­bū­dį, pa­sek­mes, dar­buo­to­jo kal­tės laips­nį ir ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip nu­si­žen­gi­mas, ku­riuo šiurkš­čiai pa­žeis­ta dar­bo tvar­ka (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jo ty­či­nis darb­da­vio tur­to su­nai­ki­ni­mas; dar­buo­to­jo, ku­rio dar­bas tie­sio­giai su­si­jęs su ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių sau­go­ji­mu, pri­ėmi­mu, iš­da­vi­mu, par­da­vi­mu, pir­ki­mu, ga­be­ni­mu, įvyk­dy­tas nu­si­žen­gi­mas, dėl ku­rio jis ne­ten­ka pa­si­ti­kė­ji­mo dirb­ti jam pa­ves­tą dar­bą; ir kt.).

10. Dar­buo­to­jams už dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus ga­li bū­ti ski­ria­mos tik įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se nor­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tos draus­mi­nės nuo­bau­dos (DK 237 straips­nis). Jei­gu dar­buo­to­jui pa­skir­ta ki­to­kia draus­mi­nė nuo­bau­da, tai ji ver­tin­ti­na kaip ne­tei­sė­ta ir ne­su­ke­lian­ti tei­si­nių pa­da­ri­nių.

11. DK 239 straips­nio nuo­sta­ta, kad už kiek­vie­ną dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ga­li­ma skir­ti tik vie­ną draus­mi­nę nuo­bau­dą, reiš­kia drau­di­mą skir­ti ke­lias draus­mi­nes nuo­bau­das už vie­ną ir tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Ki­tų tei­si­nės at­sa­ko­my­bės rū­šių (pa­vyz­džiui, ma­te­ria­li­nės, ad­mi­nist­ra­ci­nės, bau­džia­mo­sios) tai­ky­mas nė­ra kliū­tis tai­ky­ti draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę.

Jei­gu pa­aiš­kė­ja ke­li dar­buo­to­jo pa­da­ry­ti dar­bo draus­mės pa­žei­di­mai, pa­vyz­džiui, kai, at­li­kus pa­tik­ri­ni­mą, pa­aiš­kė­ja ke­li dar­buo­to­jo pa­da­ry­ti pa­žei­di­mai ir pan., pa­pras­tai ski­ria­ma vie­na draus­mi­nė nuo­bau­da (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Jei­gu vie­nu įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu) už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą yra pa­skir­tos ke­lios draus­mi­nės nuo­bau­dos (pa­vyz­džiui, pa­pei­ki­mas ir at­lei­di­mas iš dar­bo), tai jos ver­tin­ti­nos kaip vie­na ir lai­ky­ti­na, kad yra pa­skir­ta griež­tes­nė iš jų draus­mi­nė nuo­bau­da.

Kai dar­buo­to­jui už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą yra skir­tin­gu lai­ku pri­im­tais įsa­ky­mais (nu­ro­dy­mais) pa­skir­tos ke­lios draus­mi­nės nuo­bau­dos, tai vė­les­nė (vė­les­nės) iš jų, ne­tik­ri­nant pa­grįs­tu­mo, pri­pa­žįs­ta­ma ne­tei­sė­ta (ne­tei­sė­to­mis), kaip pa­skir­ta pa­žei­džiant DK 239 straips­ny­je nu­sta­ty­tą drau­di­mą.

12. DK 239 straips­nio nuo­sta­ta, nu­ma­tan­ti ga­li­my­bę draus­mi­nę nuo­bau­dą skir­ti pa­kar­to­ti­nai, tai­ky­ti­na to­kio dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo (ki­tos pra­žan­gos) at­ve­ju, kai dar­buo­to­jui ne­re­a­guo­jant į jau pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą ir to­liau pa­žei­džiant dar­bo draus­mę draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma už dar­buo­to­jo veiks­mus (ne­vei­ki­mą), at­lik­tus po tų veiks­mų (ne­vei­ki­mo), už ku­riuos jau yra pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, t. y. už nau­jai pa­da­ry­tą dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą.

13. Draus­mi­nė nuo­bau­da ga­li bū­ti pa­nai­kin­ta ją pa­sky­ru­sio sub­jek­to ne tik DK 244 straips­ny­je nu­ma­ty­tu at­ve­ju, bet ir ki­tais at­ve­jais, pa­vyz­džiui, kai ją pa­sky­ręs sub­jek­tas nu­sta­to (pri­pa­žįs­ta), kad draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta ne­sant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­do ar­ba pa­žei­džiant draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­les (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 229 straips­nis).

Sub­jek­tas, tu­rin­tis tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, pa­nai­ki­nęs ne­tei­sė­tai pa­skir­tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, ga­li, esant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­dui, lai­ky­da­ma­sis draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tai­syk­lių iš nau­jo spręs­ti draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo klau­si­mą ir skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą. Šie veiks­mai ne­lai­ky­ti­ni DK 239 straips­ny­je nu­sta­ty­to drau­di­mo pa­žei­di­mu.

Draus­mi­nės nuo­bau­dos – at­lei­di­mo iš dar­bo – sky­ri­mas reiš­kia tarp ša­lių bu­vu­sių dar­bo san­ty­kių pa­si­bai­gi­mą. Dar­bo san­ty­kių at­nau­ji­ni­mas be teis­mo spren­di­mo yra ga­li­mas tik esant su­de­rin­tai abie­jų ša­lių va­liai. To­dėl, ne­sant teis­mo spren­di­mo dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, darb­da­vio pa­nai­ki­ni­mas įsa­ky­mo, ku­riuo dar­buo­to­jas bu­vo at­leis­tas iš dar­bo, su­ke­lia tei­si­nes pa­sek­mes tik ta­da, jei­gu dėl to­li­mes­nio dar­bo san­ty­kių tę­si­mo darb­da­vys su dar­buo­to­ju su­si­ta­ria. Dar­bo san­ty­kius at­nau­ji­nus, darb­da­vys ne­tu­ri tei­sės at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo už tą pa­žei­di­mą, už ku­rį dar­buo­to­jas jau bu­vo at­leis­tas iš dar­bo.

14. Darb­da­vys, vyk­dy­da­mas DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tą pa­rei­gą, sa­vo raš­te dar­buo­to­jui tu­ri nu­ro­dy­ti kon­kre­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, dėl ku­rio rei­ka­lau­ja­ma pa­si­aiš­kin­ti, bei pro­tin­gą ter­mi­ną pa­si­aiš­ki­ni­mui raš­tu pa­teik­ti, taip pat tu­rė­tų pa­siū­ly­ti, kad dar­buo­to­jas nu­ro­dy­tų vi­sas ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės jo (dar­buo­to­jo) at­žvil­giu tai­ky­mui (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

15. Pa­gal DK 240 straips­nio 2 da­lį iš­anks­ti­nis ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mas draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mui yra rei­ka­lin­gas tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais, pa­vyz­džiui: Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­ly­je, pa­gal ku­rią su Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je vei­kian­čių Eu­ro­pos Ben­dri­jos įmo­nės pa­da­li­niu ar su Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je bu­vei­nę tu­rin­čia Eu­ro­pos Ben­dri­jos įmo­nių gru­pės įmo­ne dar­bo san­ty­kiais su­si­ję Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bos ar spe­cia­lio­jo de­ry­bų ko­mi­te­to na­riai jų na­rys­tės Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bo­je ar spe­cia­lia­ja­me de­ry­bų ko­mi­te­te lai­ko­tar­piu ne­ga­li bū­ti at­leis­ti iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va be juos sky­ru­sio dar­buo­to­jų at­sto­vo su­ti­ki­mo, o jei­gu jie bu­vo iš­rink­ti dar­buo­to­jų su­si­rin­ki­me ar kon­fe­ren­ci­jo­je, su­ti­ki­mą juos at­leis­ti iš dar­bo tu­ri tei­sę duo­ti Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos te­ri­to­ri­nis sky­rius; Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo 21 straips­nio 2 da­ly­je, pa­gal ku­rią dar­buo­to­jui – įmo­nė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos ren­ka­mo­jo or­ga­no na­riui – ski­riant draus­mi­nes nuo­bau­das, iš­sky­rus at­lei­di­mą iš dar­bo, rei­ka­lin­gas iš­anks­ti­nis tos pro­fe­si­nės są­jun­gos įmo­nė­je ren­ka­mo­jo or­ga­no su­ti­ki­mas; Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. sau­sio 24 d. nu­ta­ri­mu Nr. 118 pa­tvir­tin­to Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų draus­mės sta­tu­to 16 punk­to ant­ro­jo­je pa­strai­po­je (Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so 31 straips­nio 3 da­lis), pa­gal ku­rią dar­buo­to­jų, ku­rie yra pro­fe­si­nės są­jun­gos na­riai, at­lei­di­mas iš dar­bo dėl šio punk­to pir­mo­jo­je pa­strai­po­je nu­ro­dy­tų prie­žas­čių tu­ri bū­ti su­de­rin­tas su ati­tin­ka­ma pro­fe­si­nės są­jun­gos ins­ti­tu­ci­ja, iš­sky­rus įsta­ty­mų nu­ma­ty­tus at­ve­jus, taip pat at­ve­jus, nu­ro­dy­tus šiurkš­čių pa­žei­di­mų, ke­lian­čių grės­mę eis­mo sau­gu­mui, žmo­nių gy­vy­bei ir svei­ka­tai, są­ra­še, pa­tvir­tin­ta­me vals­ty­bi­nės įmo­nės ,,Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai” ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus ir su­de­rin­to su Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­li­nin­kų prof­są­jun­go­mis; DK 134 straips­nio 4 da­ly­je, pa­gal ku­rią ko­lek­ty­vi­nė­se su­tar­ty­se nu­sta­ty­tais at­ve­jais dar­buo­to­jai ne­ga­li bū­ti at­lei­džia­mi iš dar­bo ne­ga­vus ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mo; ir kt.

15.1. Kai DK 240 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tą rei­ka­la­vi­mą pa­si­aiš­kin­ti ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų DK 240 straips­nio 2 da­lies jo (dar­buo­to­jo) at­žvil­giu tai­ky­mui, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ob­jek­ty­viai ne­ži­no, tai šiam dar­buo­to­jui pa­sky­rus draus­mi­nę nuo­bau­dą be rei­ka­lin­go ati­tin­ka­mo or­ga­no iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).

15.2. Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas, ku­riuo pra­šo­ma su­ti­ki­mo skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas. Ja­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas kon­kre­tus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas, ke­ti­na­ma skir­ti draus­mi­nė nuo­bau­da, prie pa­reiš­ki­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti įro­dy­mai, ku­riais darb­da­vys grin­džia sa­vo pra­šy­mą (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tu at­ve­ju dar­buo­to­jų at­sto­vas ar­ba Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja pri­va­lo nu­spręs­ti ir at­sa­ky­mą darb­da­viui duo­ti per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų nuo pa­reiš­ki­mo ga­vi­mo, o per šį ter­mi­ną at­sa­ky­mo ne­da­vus, darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį (Eu­ro­pos dar­bo ta­ry­bų įsta­ty­mo 13 straips­nio 2 da­lis, DK 134 straips­nio 2 da­lis). Jei­gu įsta­ty­muo­se nė­ra nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį ki­tais at­ve­jais ati­tin­ka­mas or­ga­nas tu­ri at­sa­ky­ti į darb­da­vio pa­reiš­ki­mą, pa­gal ana­lo­gi­ją tai­ky­ti­nas DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tas ke­tu­rio­li­kos ka­len­do­ri­nių die­nų ter­mi­nas (DK 9 straips­nio 1 da­lis). Jei­gu per šį ter­mi­ną ati­tin­ka­mas or­ga­nas at­sa­ky­mo darb­da­viui ne­duo­da, darb­da­vys tu­ri tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą.

15.3. Tuo at­ve­ju, kai dar­bo tei­sės nor­mo­se nė­ra tie­sio­gi­nės nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios darb­da­vio tei­sę gin­čy­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, darb­da­vys pa­gal DK 134 straips­nio 3 da­lies ana­lo­gi­ją tu­ri tei­sę to­kį at­si­sa­ky­mą gin­čy­ti tie­sio­giai teis­me (DK 9 straips­nio 1 da­lis).

Teis­mas ga­li pa­nai­kin­ti at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, jei­gu darb­da­vys įro­do, kad šis at­si­sa­ky­mas iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 3 da­lis). Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mą tuo pa­grin­du, kad at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, tu­ri CPK nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti:

a) darb­da­vio nu­ro­dy­to in­te­re­so (in­te­re­sų) bu­vi­mo fak­tą, in­te­re­so tei­sė­tu­mą ir svar­bą;

b) gin­či­ja­mo at­si­sa­ky­mo pa­grįs­tu­mą;

c) darb­da­vio nu­ro­dy­tą jo in­te­re­so (in­te­re­sų) es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tą ir šio fak­to prie­žas­ti­nį ry­šį su gin­či­ja­mu at­si­sa­ky­mu.

Darb­da­vio in­te­re­sų es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tas nu­sta­to­mas at­si­žvel­giant į kon­kre­taus darb­da­vio veik­los spe­ci­fi­ką, darb­da­vio veik­los ap­lin­ky­bes, nu­ro­do­mo pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo (pa­žei­di­mų) po­bū­dį ir pa­sek­mes, draus­mi­nės nuo­bau­dos kon­kre­čiu at­ve­ju tai­ky­mo tiks­lus ir juos pa­grin­džian­čias prie­žas­tis bei ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes.

Darb­da­vys, rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu, ku­riuo pa­nai­kin­tas ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą skir­ti dar­buo­to­jui draus­mi­nę nuo­bau­dą, tu­ri tei­sę skir­ti šiam dar­buo­to­jui tik tą draus­mi­nę nuo­bau­dą, dėl ku­rios sky­ri­mo krei­pė­si iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ar­ba švel­nes­nę.

16. DK 238 straips­nis tu­ri bū­ti tai­ko­mas pa­ren­kant draus­mi­nę nuo­bau­dą tiek už ne­šiurkš­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, tiek ir už šiurkš­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą. Darb­da­vys, pa­rink­da­mas draus­mi­nę nuo­bau­dą, taip pat tu­ri va­do­vau­tis DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­to­mis.

17. Draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mas tu­ri bū­ti įfor­min­tas ra­šy­ti­niu do­ku­men­tu (DK 240 straips­nio 3 da­lis). Tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą tu­ri darb­da­vys ar­ba ati­tin­ka­mą kom­pe­ten­ci­ją tu­rin­tis jo at­sto­vas (DK 14, 16, 24 straips­niai).

Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas bū­ti su­pa­žin­din­tam su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu) dėl draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mo ir (ar­ba) pa­si­ra­šy­ti apie su­pa­žin­di­ni­mą (DK 240 straips­nio 3 da­lis) pri­ly­gi­na­mi tin­ka­mam jo su­pažin­di­ni­mui su pa­skir­ta draus­mi­ne nuo­bau­da.

Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti at­lei­di­mą iš dar­bo pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.

Pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti, kad dar­buo­to­jas at­si­sa­kė, ven­gė su­si­pa­žin­ti su įsa­ky­mu (nu­ro­dy­mu), pa­si­ra­šy­ti apie su­pa­žin­di­ni­mą ar­ba pri­im­ti ati­tin­ka­mą do­ku­men­tą, ten­ka darb­da­viui (CPK 178 straips­nis). Šie fak­tai ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

18. Dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo die­na (DK 241 straips­nio 1 da­lis) yra ta die­na, ku­rią darb­da­viui ar­ba jo at­sto­vui (DK 14, 16, 24 straips­niai) ta­po ži­no­mas šių ap­lin­ky­bių vi­se­tas:

a) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo fak­tas;

b) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą pa­da­ręs kon­kre­tus dar­buo­to­jas.

DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti ter­mi­nai yra nai­ki­na­mie­ji (DK 28 straips­nis). Į juos ne­įskai­to­mas lai­kas, ku­rį dar­buo­to­jas dar­be ne­bu­vo dėl li­gos, bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vo, taip pat lai­kas, ku­ris pra­ėjo darb­da­viui gau­nant ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti ar­ba gin­či­jant teis­mi­ne tvar­ka at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą (DK 9, 10 straips­niai).

Tęs­ti­nio dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo at­ve­ju DK 241 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­ti ter­mi­nai, ku­rie sie­ja­mi su dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo ar­ba pa­da­ry­mo die­na, skai­čiuo­ja­mi ati­tin­ka­mai nuo tos die­nos, ka­da pa­aiš­kė­jo ar­ba bu­vo pa­da­ry­tas pas­ku­ti­nis iš veiks­mų, įei­nan­čių į dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo su­dė­tį.

Pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti, kad draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta ne­pa­žei­džiant DK 241 straips­ny­je nu­sta­ty­tų ter­mi­nų, ten­ka darb­da­viui.

19. Kai dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo pra­lei­dus nu­sta­ty­tus ter­mi­nus draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti ar­ba pa­žei­dus įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mą gau­ti iš­anks­ti­nį ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą, at­lei­di­mas iš dar­bo pri­pa­žin­ti­nas ne­tei­sė­tu (DK 134 straips­nio 5 da­lis, 242 straips­nio 2 da­lis, 297 straips­nio 3 da­lis).

20. Jei­gu kon­kre­čiu at­ve­ju dar­bo su­tar­tį lei­džia­ma nu­trauk­ti tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą, darb­da­vys tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, pa­gal ku­rį iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų jis nu­trau­kia dar­bo su­tar­tį, ar­ba ga­li dar­bo su­tar­tį nu­trauk­ti abiem šio­je tei­sės nor­mo­je nu­sta­ty­tais pa­grin­dais.

Kai dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta vie­nu iš šių pa­grin­dų, o darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pro­ce­si­nia­me do­ku­men­te, pa­teik­ta­me teis­mui iki nu­tar­ties skir­ti by­lą nag­ri­nė­ti teis­mo po­sė­dy­je pri­ėmi­mo (CPK 232 straips­nis), pa­reiš­kia, kad už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo, bu­vo pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ir ki­tu iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų bei pra­šo tai įver­tin­ti pri­imant spren­di­mą, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti, ar bu­vo pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Nu­sta­tęs, kad tuo pa­grin­du, ku­ris nu­ro­dy­tas do­ku­men­te apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta be tei­sė­to pa­grin­do, ta­čiau bu­vo pa­grin­das dar­bo su­tar­tį nu­trauk­ti ki­tu iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, teis­mas, ne­kons­ta­ta­vęs at­lei­di­mo iš dar­bo ne­tei­sė­tu­mo dėl at­lei­di­mo tvar­kos pa­žei­di­mo, tu­ri at­mes­ti dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir pa­keis­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo for­mu­luo­tę į nu­sta­ty­tą ati­tin­ka­ma­me DK 136 straips­nio 3 da­lies punk­te.

Do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą jos nu­trau­ki­mo įsta­ty­mi­nio pa­grin­do ne­nu­ro­dy­mas ar­ba ne­tiks­lus nu­ro­dy­mas sa­vai­me ne­su­da­ro pa­grin­do at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu (DK 10 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 7 da­lis, DK 297 straips­nio 3 da­lis).

21. By­las pa­gal dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo), at­leis­to iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis ben­drų­jų CPK tai­syk­lių bei at­si­žvelg­da­mas į CPK XX sky­riu­je nu­ma­ty­tas iš­im­tis (CPK 410 straips­nis). Šio­se by­lo­se darb­da­viui (at­sa­ko­vui) ten­ka pa­rei­ga įro­dy­ti dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) gin­či­ja­mo at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­do tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą.

21.1. Teis­mas tu­ri įspė­ti pro­ce­so ša­lis apie teis­mo tei­sę vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus ir tai­ky­ti DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tus al­ter­na­ty­vius dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dus (CPK 414 straips­nio 3 da­lis, 417, 418 straips­niai). Nag­ri­nė­da­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ieš­ki­ny­je jo pa­grin­du nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir ne­nu­ro­dy­tas ieš­ki­nio pa­grin­du, ta­čiau su­si­ju­sias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du ir da­ly­ku, t. y. teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti:

a) už ko­kį kon­kre­čiai dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) yra at­leis­tas iš dar­bo;

b) ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) pa­da­rė dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį jis at­leis­tas iš dar­bo, ar yra draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo pa­grin­das ir są­ly­gos;

c) at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą at­ve­ju – ar dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) prieš tai nors vie­ną kar­tą per pas­ku­ti­niuo­sius dvy­li­ka mė­ne­sių bu­vo tai­ky­ta draus­mi­nė nuo­bau­da ir apie ją pra­neš­ta, ar įsa­ky­mo (nu­ro­dy­mo) at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo pri­ėmi­mo die­ną ta draus­mi­nė nuo­bau­da bu­vo ga­lio­jan­ti, ar ji nė­ra pa­nai­kin­ta, ar nė­ra pa­grin­do ją pa­nai­kin­ti;

d) at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą at­ve­ju – ar dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) pa­da­ry­tas dar­bo draus­mės pažei­di­mas yra šiurkštus;

e) ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­skir­ta lai­kan­tis jos sky­ri­mo tvar­kos, ter­mi­nų (DK 240, 241 straips­niai ir kt.);

f) ar draus­mi­nė nuo­bau­da pa­rink­ta at­si­žvel­giant į DK 238 straips­ny­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes; ar nė­ra pa­grin­do pa­nai­kin­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą at­si­žvel­giant į pa­da­ry­to dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo sun­ku­mą, ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jis bu­vo pa­da­ry­tas, dar­buo­to­jo anks­tes­nį dar­bą ir el­ge­sį, į tai, ar draus­mi­nė nuo­bau­da ati­tin­ka pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo sun­ku­mą;

g) ar dar­buo­to­jas (ieško­vas) at­leis­tas iš dar­bo ne­pa­žei­džiant jam tai­ky­ti­nų ga­ran­ti­jų (DK 131 straips­nis, 132 straips­nio 1 da­lis ir kt.);

h) ar yra pa­grin­das dar­buo­to­jo at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir, jei­gu yra, tai ku­ris iš DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dų tai­ky­ti­nas.

21.2. Kai įsa­ky­me (nu­ro­dy­me) dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas, už ku­rį tai­ky­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, ne­nu­ro­dy­tas ar­ba nu­ro­dy­tas ne­kon­kre­čiai, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pa­si­ren­gi­mo by­los nag­ri­nė­ji­mui sta­di­jo­je tu­ri tei­sę nu­ro­dy­ti kon­kre­tų dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ir jį pa­tvir­ti­nan­čias ap­lin­ky­bes, taip pat ki­tas reikš­min­gas ap­lin­ky­bes (CPK 226 straips­nis, 230 straips­nio 1 da­lis, 415 straips­nio 2 da­lis).

22. Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas gin­čą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo, tik­ri­na anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą. Jei­gu anks­tes­nė draus­mi­nė nuo­bau­da yra vie­nas iš dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo, dėl ku­rio tei­sė­tu­mo ki­lęs gin­čas, pa­grin­do su­dė­ties ele­men­tų, o dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) nė­ra ieš­ki­nio for­ma pa­reiš­kęs dėl jos at­ski­ro rei­ka­la­vi­mo, tai pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ap­ima ir rei­ka­la­vi­mą dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo pa­tik­ri­ni­mo. Rei­ka­la­vi­mo dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos pa­nai­ki­ni­mo pa­reiš­ki­mo teis­me die­na lai­ko­ma ta die­na, ku­rią teis­me pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu.

Jei­gu dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su anks­tes­ne draus­mi­ne nuo­bau­da, bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją, tai rei­ka­la­vi­mui dėl jos teis­me pa­reikš­ti tai­ko­mas DK 293 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas de­šim­ties die­nų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas. Jis pra­si­de­da ati­tin­ka­mai ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mo nuo­ra­šą (DK 292 straips­nio 3 da­lis, 293 straips­nio 1 da­lis, 295 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas) ar­ba iš­ra­šą iš pro­to­ko­lo (DK 10 straips­nis, 292 straips­nio 3 da­lis, 293 straips­nio 1 da­lis, 295 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas), ar­ba ku­rią pa­si­bai­gė DK 291 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ti ter­mi­nai (DK 10 straips­nis, 295 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas).

Jei­gu dar­buo­to­jas dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos ne­bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir iki jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių krei­pi­mo­si į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ter­mi­nas nė­ra pa­si­bai­gęs, tai rei­ka­la­vi­mui dėl jos teis­me pa­reikš­ti tai­ko­mas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas (DK 10 straips­nis, 295 straips­nio 2 da­lies 5 punk­tas, 297 straips­nio 1 da­lis). Jo ei­gos pra­džia su­tam­pa su DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio ter­mi­no gin­čy­ti at­lei­di­mą iš dar­bo ei­gos pra­džia.

Jei­gu dar­buo­to­jas dėl anks­tes­nės draus­mi­nės nuo­bau­dos ne­bu­vo krei­pę­sis į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ir iki jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tas tri­jų mė­ne­sių krei­pi­mo­si į dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją ter­mi­nas yra pa­si­bai­gęs, tai teis­mas, tik­rin­da­mas to­kios draus­mi­nės nuo­bau­dos tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, DK 296 straips­ny­je nu­sta­ty­tą ter­mi­ną tai­ko pa­gal ieš­ki­nio se­na­ties tai­syk­les, nu­sta­ty­tas CK 1.126, 1.128-1.131 straips­niuo­se (DK 10, 27 straips­niai, CK 1.1 straips­nio 3 da­lis).

Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti dar­bo įsta­ty­mai ne­reg­la­men­tuo­ja DK 293 straips­nio 1 da­ly­je ir 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nų tai­ky­mo, jų ei­gos su­stab­dy­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo, ne­nu­sta­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo tei­si­nių pa­da­ri­nių. Šiems klau­si­mams tai­ko­mos CK 1.126, 1.128-1.131 straips­nių nor­mos (DK 27 straips­nio 5 da­lis, CK 1.1 straips­nio 3 da­lis). Teis­mai, tai­ky­da­mi ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias tei­sės nor­mas, tu­ri at­si­žvelg­ti į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2002 m. gruo­džio 20 d. nu­ta­ri­mą Nr. 39 ,,Dėl ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų nor­mų tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ bei šiuo nu­ta­ri­mu ap­ro­buo­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant ieš­ki­nio se­na­tį reg­la­men­tuo­jan­čias įsta­ty­mų nor­mas, api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą (Teis­mų prak­ti­ka 18, 2000).

II. Ap­ro­buo­ti api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą dėl Dar­bo ko­dek­so nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal Dar­bo ko­dek­so 136 straips­nio 3 da­lies 1 ir 2 punk­tus, tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo biu­le­te­ny­je.

III. Pri­pa­žin­ti ne­te­ku­siu ga­lios Tei­sė­jų se­na­to 1996 m. bir­že­lio 21 d. nu­ta­ri­mą Nr. 42 ,,Dėl Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo tai­ky­mo ci­vi­li­nė­se by­lo­se api­ben­dri­ni­mo re­zul­ta­tų“.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo

se­na­to pir­mi­nin­kas                                                          Vytautas Greičius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo

se­na­to sek­re­to­rė                                                         Lidija Liucija Žilienė