Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Teismų praktika

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 44

 

2003 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

 

Dėl Dar­bo ko­dek­so nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties

nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės

(DK 129 straips­nis), tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je

 

2003 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jus Dar­bo ko­dek­sui (iš­sky­rus 47 straips­nio 6 da­lį), iš es­mės re­for­muo­ta dar­bo tei­sė, nau­jai su­re­gu­liuo­ti dau­ge­lis dar­bo san­ty­kių, įtei­sin­tas vie­nin­gas dar­bo tei­sės ko­di­fi­kuo­tas šal­ti­nis, ku­ria­me ap­jung­tos pa­grin­di­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos tei­sės ak­tų bei Eu­ro­pos so­cia­li­nės char­ti­jos (pa­tai­sy­tos) nuo­sta­tos. Vie­na iš svar­bių dar­bo su­tar­ties ins­ti­tu­to nau­jo­vių, nu­ma­ty­tų Dar­bo ko­dek­se (to­liau – DK), yra ta, kad Ko­dek­se at­si­sa­ky­ta baig­ti­nio dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, pa­grin­dų są­ra­šo ir įtvir­tin­ta nuo­sta­ta (DK 129 straips­nis), lei­džian­ti darb­da­viui pa­čiam ap­si­spręs­ti dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo bū­ti­nu­mo ir kon­kre­čių pa­grin­dų. Be to, DK nor­mos nu­sta­to ir ki­tas nau­jo­ves, taip pat nau­jai su­re­gu­liuo­ja dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tvar­ką. Dar­bo su­tar­tys daž­nai nu­trau­kia­mos darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, to­dėl svar­bu, kad to­kį dar­bo su­tar­čių nu­trau­ki­mą reg­la­men­tuo­jan­čios tei­sės nor­mos bū­tų aiš­ki­na­mos ir tai­ko­mos tei­sin­gai. Be to, dar­buo­to­jai, ne­su­tik­da­mi su at­lei­di­mu iš dar­bo, daž­nai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą gin­či­ja teis­mi­ne tvar­ka, to­dėl nau­jų­jų DK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, tei­sin­gas bei vie­no­das tai­ky­mas yra svar­bus bei ak­tu­a­lus teis­mų prak­ti­kos už­da­vi­nys.

Iš­ana­li­za­vus api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tas by­las, da­ry­ti­na iš­va­da, kad prak­ti­ko­je tei­sės nor­mos in­ter­pre­tuo­ja­mos ir tai­ko­mos įvai­riai, teis­mai ne vi­suo­met tei­sin­gai aiš­ki­na ir tai­ko DK nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal DK 129 straips­nį.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, siek­da­mas su­vie­no­din­ti įsta­ty­mų tai­ky­mo prak­ti­ką, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 23 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu, 25 straips­nio 1 punk­tu bei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo sta­tu­to 5 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu,

 

n u t a r i a :

 

I. Išaiškin­ti teis­mams, kad:

 

1. Tin­ka­mas dar­bo tei­sės nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, aiš­ki­ni­mas ir tai­ky­mas yra svar­bi dar­bo san­ty­kių sub­jek­tų tei­sių efek­ty­vaus gy­ni­mo ir ap­sau­gos prie­mo­nė, stip­ri­nan­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos vals­ty­be ir jo­je vei­kian­čia tei­sin­gu­mo įgy­ven­di­ni­mo sis­te­ma.

DK 129 straips­nis nu­sta­to vie­ną iš dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dų, nu­ma­ty­tų DK 124 straips­nio 1 punk­te.

2. DK 129 straips­nis ne­tai­ky­ti­nas:

a) kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas grin­džia­mas dar­buo­to­jo pa­da­ry­tu dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu (DK 234 straips­nis);

b) nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tis dėl darb­da­vio ban­kro­to pro­ce­dū­ros vyk­dy­mo (DK 137 straips­nis);

c) kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas grin­džia­mas DK 136 straips­ny­je ar ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tais dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dais;

d) ki­tais at­ve­jais, kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pa­grin­du yra ne­ga­li­mas.

3. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­das su­pran­ta­mas kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis fak­tas ar jų su­dė­tis, ku­riai esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Į ju­ri­di­nių fak­tų su­dė­tį, at­lei­džiant dar­buo­to­ją pa­gal DK 129 straips­nį, vi­suo­met įei­na darb­da­vio ini­cia­ty­va, ku­ri įsta­ty­me nu­ma­ty­tais at­ve­jais tu­ri bū­ti iš­reikš­ta DK 130 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka, taip pat:

a) nu­trau­kiant ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­jais, ku­rie nė­ra nu­ma­ty­ti DK 129 straips­nio 4 da­ly­je, – svar­bios prie­žas­ties bu­vi­mas, taip pat fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;

b) nu­trau­kiant ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­jais, nu­ro­dy­tais DK 129 straips­nio 4 da­ly­je, – svar­bios prie­žas­ties ir ypa­tin­go at­ve­jo bu­vi­mas, taip pat fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;

c) nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį (DK 129 straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis iki žo­džio ,,ar­ba“), – svar­bios prie­žas­ties ir ypa­tin­go at­ve­jo bu­vi­mas, fak­tas, kad darb­da­vio ini­cia­ty­vos pa­si­reiš­ki­mo mo­men­tu ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties ter­mi­nas nė­ra su­ėjęs ir iki jos ter­mi­no su­ėji­mo li­kęs lai­kas yra ne trum­pes­nis nei dar­buo­to­jui tai­ky­ti­nas įspė­ji­mo ter­mi­nas, ir fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;

d) nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį (DK 129 straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis po žo­džio ,,ar­ba“), – fak­tas, kad darb­da­vio ini­cia­ty­vos pa­si­reiš­ki­mo mo­men­tu ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties ter­mi­nas yra ne­su­ėjęs, ir fak­tas, kad darb­da­vys su­mo­ka dar­buo­to­jui jo vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką.

4. Teis­me ki­lus gin­čui dėl dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo, darb­da­vys pri­va­lo įro­dy­ti tų svar­bių prie­žas­čių, ku­rio­mis jis grin­dė dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, bu­vi­mą (CPK 178 straips­nis), o teis­mas, at­si­žvelg­da­mas į kon­kre­čios by­los ap­lin­ky­bes, tu­ri įver­tin­ti, ar tos prie­žas­tys yra pa­kan­ka­mai svar­bios, kad kon­kre­čiu at­ve­ju su­da­ry­tų pa­grin­dą nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį (CPK 3 straips­nio 6 da­lis).

4.1. Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, reikšmin­ga DK 129 straips­nio 2 da­lies tai­ky­mui, su­pran­ta­ma kaip dar­buo­to­jo pa­si­ren­gi­mo dirb­ti tam tik­rą dar­bą laips­nis. Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją api­bū­di­na jo tu­ri­mos te­ori­nės ži­nios, prak­ti­niai įgū­džiai, pa­tir­tis, rei­ka­lin­gi dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Ji nė­ra ta­pa­ti iš­si­moks­li­ni­mui, ka­dan­gi iš­si­moks­li­ni­mas yra tik vie­nas iš kri­te­ri­jų, api­bū­di­nan­čių dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją. Svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta dar­buo­to­jo ne­pa­kan­ka­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, jo ne­tu­rė­ji­mas rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir pan. Fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­tu­ri tam tik­ro di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo ir pan., pats sa­vai­me nė­ra pa­grin­das at­leis­ti dar­buo­to­ją pa­gal DK 129 straips­nį, iš­sky­rus at­ve­jus, ka­da nor­mi­niai tei­sės ak­tai įsak­miai nu­sta­to, jog tam tik­rą dar­bą dirb­ti (ei­ti pa­rei­gas) ga­li tik ati­tin­ka­mą di­plo­mą, pa­žy­mė­ji­mą tu­rin­tis as­muo. Ki­tais at­ve­jais ap­lin­ky­bė, jog dar­buo­to­jas ne­tu­ri ati­tin­ka­mo iš­si­moks­li­ni­mo (di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo ir pan.), ga­li bū­ti tik vie­nas iš įro­dy­mų, kad dėl kva­li­fi­ka­ci­jos trū­ku­mo toks dar­buo­to­jas ne­tin­ka­mas pa­ves­tam dar­bui. Svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį taip pat ga­li bū­ti ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo, vyk­do­mo nor­mi­nių tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, re­zul­ta­tai (pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2001 m. lie­pos 11 d. nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ta Kon­kur­si­nių vals­ty­bi­nių moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų moks­lo dar­buo­to­jų, ki­tų ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų pa­rei­gas ei­ti or­ga­ni­za­vi­mo, moks­lo dar­buo­to­jų, ki­tų ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų ates­ta­vi­mo tvar­ka ir kt.). Ki­tais at­ve­jais ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai sa­vai­me nė­ra svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, ta­čiau jie ga­li bū­ti vie­nas iš svar­bios prie­žas­ties, su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ku­rios bu­vi­mas įga­li­na darb­da­vį nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, įro­dy­mų.

4.2. Są­vo­ka ,,pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai“ tam tik­ra pras­me api­bū­di­na są­vo­ką ,,kva­li­fi­ka­ci­ja“, jos yra glau­džiai su­si­ju­sios ir DK pras­me ga­li bū­ti var­to­ja­mos kaip si­no­ni­mai. Dar­buo­to­jas ga­li tu­rė­ti rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją (for­ma­lia pras­me – iš­si­la­vi­ni­mą ir jį pa­tvir­ti­nan­čius di­plo­mą, pa­žy­mė­ji­mą ar pan.), ta­čiau dėl ki­tų ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais, ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ne­tin­ka­mu dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Pro­fe­si­niai ge­bė­ji­mai ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pras­me ap­ima vi­sas ob­jek­ty­viai esan­čias ap­lin­ky­bes, dėl ku­rių dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ne­tin­ka­mu dirb­ti tam tik­rą dar­bą (pa­vyz­džiui, tai ga­li bū­ti dar­buo­to­jo svei­ka­tos būk­lė, taip pat at­ve­jai, ka­da toks dar­buo­to­jas nuo­lat ga­mi­na bro­ką, ne­įvyk­do dar­bo nor­mų ir pan.). Dar­buo­to­jas ga­li tu­rė­ti rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją ir net­gi tin­ka­mai vyk­dy­ti jam pa­ves­tą dar­bo funk­ci­ją, ta­čiau jei­gu to­kiai dar­bo funk­ci­jai vyk­dy­ti jam rei­ka­lin­gas daug il­ges­nis lai­ko tar­pas nei vi­siems ki­tiems dar­buo­to­jams (ypač esant lai­ki­nei dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mai), toks dar­buo­to­jas ga­li bū­ti at­leis­tas dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais.

4.3. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių tu­ri bū­ti pa­grįs­tas eko­no­mi­ne bū­ti­ny­be. Pa­vyz­džiui, nuo­la­ti­nis apy­var­tos ma­žė­ji­mas, nuo­la­ti­niai nuos­to­liai, nu­lem­ti ob­jek­ty­vių prie­žas­čių (pa­vyz­džiui, nau­jo kon­ku­ren­to at­si­ra­di­mas rin­ko­je ir pan.).

4.4. Tech­no­lo­gi­nės prie­žas­tys, kaip pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį darb­da­vio ini­cia­ty­va, pa­pras­tai tu­rė­tų bū­ti su­pran­ta­mos kaip tam tik­ri tech­no­lo­gi­niai pa­si­kei­ti­mai dar­bo­vie­tė­je, dėl ku­rių įdie­gi­mo dar­buo­to­jas ar­ba ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi su­lyg­tų dar­bo funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je ne­be­at­lie­ka­mos (pa­vyz­džiui, ran­ki­nio dar­bo pa­kei­ti­mas au­to­ma­ti­zuo­ta li­ni­ja ir pan.) ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų (pa­vyz­džiui, esa­mos au­to­ma­ti­nės li­ni­jos kom­piu­te­ri­za­vi­mas ir pan.). Jei­gu, mo­der­ni­za­vus ga­my­bą ar ki­tą veik­los sri­tį, yra rei­ka­lin­gi dar­buo­to­jai nau­joms tech­no­lo­gi­joms pri­žiū­rė­ti (val­dy­ti), o esa­mi dar­buo­to­jai ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir to­kio dar­bo at­lik­ti ne­su­ge­ba, dar­bo su­tar­tys su šiais dar­buo­to­jais ga­li bū­ti nu­trauk­tos ir dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su jų kva­li­fi­ka­ci­ja.

4.5. Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai ga­li bū­ti teis­mo pri­pa­žįs­ta­mi svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tuo at­ve­ju, jei­gu dėl struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų dar­buo­to­jas ar­ba ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi pri­si­im­tų funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je iš vi­so ne­be­at­lie­ka­mos ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų. Įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­rė­tų bū­ti įfor­mi­na­mi ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no (ku­rio kom­pe­ten­ci­jai pa­gal įsta­ty­mą, įsta­tus ar pan. pri­klau­so to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mas) spren­di­mu. Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­ri bū­ti re­a­lūs, t.y. pri­va­lo­mas ne tik ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no spren­di­mas, bet ir toks spren­di­mas tu­ri bū­ti re­a­liai vyk­do­mas. DK 138 straips­ny­je nu­ma­ty­ti pa­si­kei­ti­mai nė­ra struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai.

5. Kar­tu su DK 129 straips­nio 1 ir 2 da­li­mis aiš­kin­ti­na bei tai­ky­ti­na ir šio straips­nio 3 da­lis, ku­ri reg­la­men­tuo­ja nors ir svar­bias darb­da­vio po­žiū­riu ap­lin­ky­bes, ta­čiau ne­ga­lin­čias bū­ti tei­sė­ta prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Tai­gi darb­da­vys ne­ga­li pa­grįs­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo DK 129 straips­nio 3 da­ly­je iš­var­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis.

DK 129 straips­nio 3 da­lies 5 punk­te nu­ro­dy­tos iš­im­ties at­ve­ju vien tik dar­buo­to­jo am­žius ne­ga­li bū­ti sa­vai­me svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Ap­lin­ky­bė, su­si­ju­si su as­mens am­žiu­mi, svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ga­li bū­ti tik esant vi­soms šioms są­ly­goms:

a) dar­buo­to­jas yra su­ka­kęs pen­si­nį am­žių;

b) dėl to­kio am­žiaus jis ne­ga­li ar yra ne­tin­ka­mas vyk­dy­ti pa­ves­tas dar­bo funk­ci­jas;

c) dar­buo­to­jas tu­ri tei­sę į vi­są se­nat­vės pen­si­ją ar­ba ją gau­na.

6. DK 129 straips­nio 4 da­lies pras­me ypa­tin­gi at­ve­jai pa­pras­tai su­pran­ta­mi kaip at­ve­jai, kai dar­buo­to­jo pa­li­ki­mas dar­be iš es­mės pa­žeis­tų darb­da­vio in­te­re­sus, ir yra nu­sta­to­mi at­si­žvel­giant į kon­kre­taus darb­da­vio veik­los spe­ci­fi­ką, veik­los ap­lin­ky­bes, kon­kre­čias at­ski­ro dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­jo ap­lin­ky­bes ir jį pa­grin­džian­čias prie­žas­tis, pa­vyz­džiui, kai darb­da­viui dėl pas jį įvy­ku­sių pa­si­kei­ti­mų yra vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gas ati­tin­ka­mo dar­buo­to­jo dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mas, šis dar­buo­to­jas yra il­ga­lai­kė­je pra­sto­vo­je ir nė­ra ga­li­my­bės jį per­kel­ti į ki­tą dar­bą (DK 122 straips­nis).

DK 129 straips­nio 4 da­lies pras­me dar­buo­to­jai, au­gi­nan­tys vai­kų iki ke­tu­rio­li­kos me­tų, yra vai­ko tė­vai (įtė­viai), vai­ko glo­bė­jai. Šios tei­sės nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas au­gi­na vai­ką, taip pat nė­ra reikš­min­gi klau­si­mai, su­si­ję su vai­ko iš­lai­ky­mu.

7. Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio 5 da­lis), tu­ri pa­rei­gą ieš­ko­ti ga­li­my­bių per­kel­ti at­lei­džia­mą iš dar­bo dar­buo­to­ją į ki­tą dar­bą ir, esant dar­buo­to­jo su­ti­ki­mui, jį per­kel­ti į ki­tą dar­bą. Šią pa­rei­gą darb­da­vys pri­va­lo vyk­dy­ti per vi­są nu­ma­to­mo at­leis­ti dar­buo­to­jo įspė­ji­mo lai­ko­tar­pį, įskai­tant dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną.

7.1. Ki­tas dar­bas (lais­va dar­bo vie­ta ar pa­rei­gos) vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti siū­lo­mas at­si­žvel­giant į at­lei­džia­mo dar­buo­to­jo pro­fe­si­ją, spe­cia­ly­bę, kva­li­fi­ka­ci­ją ir, rei­kia­mais at­ve­jais, į svei­ka­tos būk­lę, o jei­gu lais­vų to­kio dar­bo vie­tų nė­ra ar­ba dar­buo­to­jas ne­su­tin­ka bū­ti į jas per­kel­tas – tu­ri bū­ti siū­lo­mas bet koks ki­tas dar­bas, ku­rį dar­buo­to­jas, at­si­žvel­giant į jo su­ge­bė­ji­mus ir svei­ka­tos būk­lę, ga­lė­tų dirb­ti. Jei­gu dar­buo­to­jo pro­fe­si­ja, spe­cia­ly­bė, kva­li­fi­ka­ci­ja, ati­tin­ka­mais at­ve­jais – ir svei­ka­tos būk­lė, yra tin­ka­mi lais­vai dar­bo vie­tai (pa­rei­goms) už­im­ti, darb­da­vys pri­va­lo jam šį dar­bą (pa­rei­gas) pa­siū­ly­ti, iš­sky­rus at­ve­jus, kai darb­da­vys to ne­ga­li pa­da­ry­ti dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių (pa­vyz­džiui, kai to­kia lais­va dar­bo vie­ta pa­siū­lo­ma ki­tam at­lei­džia­mam iš dar­bo dar­buo­to­jui ir pas­ta­ra­sis jo su­ti­ki­mu į ją per­ke­lia­mas dirb­ti ir pan.).

7.2. Darb­da­vys, tu­rin­tis vei­kian­čius struk­tū­ri­nius pa­da­li­nius įvai­rio­se vie­to­vė­se, pri­va­lo at­lei­džia­mam dar­buo­to­jui pa­siū­ly­ti ati­tin­ka­mas lais­vas dar­bo vie­tas (pa­rei­gas) vi­sos sa­vo or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu, o ne vien tik esan­čias dar­buo­to­jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je ar­ba vie­to­vė­je, ku­rio­je esan­čia­me struk­tū­ri­nia­me pa­da­li­ny­je šis dar­buo­to­jas dir­bo. Pir­miau­sia tu­ri bū­ti siū­lo­mos tos lais­vos dar­bo vie­tos (pa­rei­gos), ku­rios yra dar­buo­to­jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je ar­ba vie­to­vė­je, ku­rio­je esan­čia­me pa­da­li­ny­je dar­buo­to­jas dir­ba.

7.3. Įsta­ty­mas ne­nu­sta­to pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės for­mos ki­to dar­bo pa­siū­ly­mui, taip pat dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mui nuo pa­siū­ly­mo. Pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kių fak­tų bu­vi­mą ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis). Jie ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis.

8. Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas sa­vo ini­cia­ty­va dar­bo su­tar­tį, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129 straips­nis), tu­ri lai­ky­tis DK 130 straips­nio rei­ka­la­vi­mų, iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio 5 da­lis).

8.1. Ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo su­tar­ty­je ga­li bū­ti nu­sta­ty­ti il­ges­ni įspė­ji­mo ter­mi­nai, ne­gu nu­ro­dy­ti DK 130 straips­nio 1 da­ly­je. Jei­gu dar­buo­to­jas, įspė­tas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, pats pra­šo jį at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį ne­pa­si­bai­gus įspė­ji­mo ter­mi­nui ir nu­ro­do kon­kre­čią at­lei­di­mo da­tą, šis dar­buo­to­jas ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo jo nu­ro­dy­tu lai­ku, ne­kei­čiant at­lei­di­mo pa­grin­do (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

8.2. Kon­kre­čiu at­ve­ju tai­ko­mas įspė­ji­mo ter­mi­nas (pa­vyz­džiui, dvie­jų ar ke­tu­rių mė­ne­sių) nu­sta­to­mas pa­gal įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo me­tu esan­čias ap­lin­ky­bes, reikš­min­gas šiam ter­mi­nui nu­sta­ty­ti, o joms pa­si­kei­tus, įspė­ji­mo ter­mi­nas ati­tin­ka­mai pra­tę­sia­mas.

8.3. Įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les. Dar­buo­to­jo, įspė­to apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo ir atos­to­gų lai­kas yra įskai­to­mi į įspė­ji­mo ter­mi­ną.

8.4. DK 130 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pri­va­lo­ma for­ma – ra­šy­ti­nė for­ma. Dar­buo­to­jo, raš­tu ne­įspė­to apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, at­lei­di­mas iš dar­bo ver­tin­ti­nas kaip at­lei­di­mas pa­žei­džiant įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką, ku­ris su­ke­lia DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tus tei­si­nius pa­da­ri­nius.

8.5. Įspė­ji­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta kon­kre­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo su dar­buo­to­ju prie­žas­tis (DK 130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas). Įspė­ji­mas, ku­ria­me ne­nu­ro­dy­ta dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis ar­ba ji nu­ro­dy­ta ne ta ar ne­kon­kre­ti (pa­vyz­džiui, vien tik pa­kar­to­jant abst­rak­čias DK 129 straips­nio for­mu­luo­tes ir pan.), ver­tin­ti­nas kaip ne­ati­tin­kan­tis DK 130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to rei­ka­la­vi­mų.

8.6. Įsta­ty­mas ne­reg­la­men­tuo­ja įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo bū­do. Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui ga­li bū­ti įteik­tas jį, kaip ra­šy­ti­nį do­ku­men­tą, pa­duo­dant as­me­niš­kai dar­buo­to­jui, siun­čiant paš­tu, taip pat per­duo­dant te­leg­ra­fi­nio, fak­si­mi­li­nio ry­šio ar ki­to­kiais te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ga­li­niais įren­gi­niais, jei­gu yra už­tik­rin­ta teks­to ap­sau­ga ir ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti siun­tė­jo pa­ra­šą, ir ki­tais bū­dais. Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas pri­im­ti šį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.

8.7. DK 130 straips­nio 4 da­lis tai­ko­ma, kai dar­buo­to­jus nu­ma­to­ma at­leis­ti iš dar­bo ne tik dėl eko­no­mi­nių, tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, bet ir dėl DK 129 straips­nio 2 da­lies ant­ra­me sa­ki­ny­je nu­ma­ty­tų pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 10 straips­nio 1, 3 da­lys).

Kai dar­bo­vie­tė­je nė­ra dar­buo­to­jų at­sto­vų (DK 19 straips­nis) ar jie ig­no­ra­vo darb­da­vio ini­cia­ty­vą dėl kon­sul­ta­ci­jų su­ren­gi­mo ar­ba at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti kon­sul­ta­ci­jų pro­to­ko­lą, taip pa­žeis­da­mi DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas, nė­ra pa­grin­do pri­pa­žin­ti, kad darb­da­vys pa­žei­dė DK 130 straips­nio 4 da­lies rei­ka­la­vi­mus.

8.8. Jei­gu darb­da­vys pa­žei­džia DK 130 straips­nio 5 da­ly­je nu­ma­ty­tą pa­rei­gą, toks pa­žei­di­mas ne­su­da­ro pa­grin­do dar­buo­to­jo at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu, ta­čiau ga­li bū­ti tai­ko­mos Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­tos te­isi­nės pa­sek­mės – dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mo iš dar­bo ter­mi­nas (da­ta) per­ke­lia­mas iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti pra­ne­ši­mo ter­mi­nas. Už lai­ką, ku­riam per­kel­tas dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo ter­mi­nas (da­ta), teis­mas pri­tei­sia iš darb­da­vio dar­buo­to­jui vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis).

8.9. Darb­da­vys, įspė­jęs dar­buo­to­ją apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, ga­li at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo tik ta­da, kai nė­ra pa­si­bai­gęs DK 130 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas. Jei­gu iki šio ter­mi­no pa­bai­gos darb­da­vys ne­at­lei­džia dar­buo­to­jo iš dar­bo, tai, ter­mi­nui pa­si­bai­gus, įspė­ji­mas ne­ten­ka ga­lios ir darb­da­vys pra­ran­da ga­li­my­bę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Dar­buo­to­jui gin­či­jant at­lei­di­mą iš dar­bo, teis­mas, nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK 130 straips­nio 7 da­lį, tai­ko DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes.

8.10. DK 130 straips­nio 8 da­lis nu­ma­to įspė­ji­mo ter­mi­no ne­si­lai­ky­mo tei­si­nes pa­sek­mes. Jas ga­li tai­ky­ti tiek darb­da­vys, iš­tai­sy­da­mas sa­vo pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą, tiek ir dar­bo gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas. Už lai­ką, ku­riam per­ke­lia­ma dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo da­ta, teis­mas pri­tei­sia iš darb­da­vio (at­sa­ko­vo) dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis).

9. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­gal DK 129 straips­nį at­ve­ju DK ir ki­ti įsta­ty­mai nu­sta­to tam tik­ras ga­ran­ti­jas at­ski­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams: DK 132 straips­nis – nėš­čioms mo­te­rims ir dar­buo­to­jams, au­gi­nan­tiems vai­kus; DK 133 straips­nis – ser­gan­tiems ir su­ža­lo­tiems dar­be dar­buo­to­jams; DK 134 straips­nis – dar­buo­to­jų at­sto­vams; DK 135 straips­nis – ja­me nu­ma­ty­tų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams; DK 303 straips­nio 1 da­lies – dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos na­riams; Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 9 da­lis – dar­buo­to­jų at­sto­vams sau­gai ir svei­ka­tai; In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 19 straips­nis – in­va­li­dams; Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 9 straips­nio 6 da­lis – šio įsta­ty­mo 8 straips­ny­je nu­ro­dy­tiems as­me­nims. Ga­ran­ti­jas ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­ti įsta­ty­mai ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys.

DK 135 straips­nis ne­tai­ko­mas, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio 5 da­lis).

10. DK 133 straips­nis nu­sta­to dar­bo vie­tos (pa­rei­gų) iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas ser­gan­tiems ir su­ža­lo­tiems dar­be dar­buo­to­jams, o ne dar­bo su­tar­čių su to­kiais dar­buo­to­jais nu­trau­ki­mo svar­bias prie­žas­tis ar pa­grin­dus.

11. DK 134 straips­ny­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jams – drau­di­mas at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį be iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo – tai­ko­ma:

a) dar­buo­to­jams, iš­rink­tiems į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 19 straips­nis). Ga­ran­ti­ja tai­ko­ma tuo lai­ko­tar­piu, ku­riam jie iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 134 straips­nio 1 da­lis);

b) ki­tiems dar­buo­to­jams, ku­riems DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos tai­ky­mas nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je (DK 134 straips­nio 4 da­lis);

c) dar­buo­to­jams įsta­ty­mų ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nu­sta­ty­tais at­ve­jais ir tvar­ka.

11.1. DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jų at­sto­vams tai­ko­ma tik tiems dar­buo­to­jams, ku­rie iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius–ren­ka­muo­sius or­ga­nus. Šiais or­ga­nais ga­li bū­ti (DK 19 straips­nis):

a) dar­bo­vie­tė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji or­ga­nai;

b) ati­tin­ka­mos eko­no­mi­nės veik­los ša­kos pro­fe­si­nės są­jun­gos, ku­riai dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mas per­da­vė dar­buo­to­jų at­sto­va­vi­mo ir gy­ni­mo funk­ci­ją, at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji or­ga­nai;

c) dar­bo­vie­tės dar­bo ta­ry­ba.

Pro­fe­si­nė­je są­jun­go­je iš­rink­ti dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mie­ji or­ga­nai – tai or­ga­nai, tu­rin­tys DK 22 straips­ny­je nu­ma­ty­tas tei­ses. Ši ap­lin­ky­bė nu­sta­to­ma pa­gal pro­fe­si­nės są­jun­gos įsta­tus (sta­tu­tą) (CK 2.47 straips­nio 1 da­lis, Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo 8 straips­nio 1 da­lis).

11.2. Ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mas (DK 134 straips­nio 4 da­lis) yra nu­ma­ty­tas, pa­vyz­džiui: In­va­li­dų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 19 straips­ny­je, pa­gal ku­rį darb­da­vys DK 129 straips­nio pa­grin­du ga­li at­leis­ti iš dar­bo in­va­li­dą tik ga­vęs sa­vi­val­dy­bės glo­bos ir rū­py­bos ins­ti­tu­ci­jos su­ti­ki­mą; Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 9 da­ly­je, pa­gal ku­rią dar­buo­to­jų at­sto­vui sau­gai ir svei­ka­tai tai­ko­mos DK 134 straips­ny­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos, tai­gi jo at­lei­di­mas iš dar­bo DK 129 straips­nio pa­grin­du ga­li­mas tik ga­vus jį iš­rin­ku­sio dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mo su­ti­ki­mą (Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 4 da­lis).

11.3. Dar­buo­to­jas, iš­rink­tas į ke­lis (du ar dau­giau) dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus ir (ar­ba) ku­riam ati­tin­ka­mos ga­ran­ti­jos nu­sta­ty­tos ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je ar­ba įsta­ty­muo­se (DK 134 straips­nio 4 da­lis), ne­ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo be kiek­vie­no iš tų or­ga­nų, ku­rių su­ti­ki­mas rei­ka­lin­gas, iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo.

11.4. DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos tu­ri bū­ti tai­ko­mos ne­pri­klau­so­mai nuo to, ka­da – iki įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ar po to – at­si­ra­do ap­lin­ky­bės, le­mian­čios drau­di­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo be iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo.

Kai įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis) ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša darb­da­viui ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų ga­ran­ti­jų jo (dar­buo­to­jo) at­žvil­giu tai­ky­mui, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių ob­jek­ty­viai ne­ži­no, tai, šį dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo be rei­ka­lin­go ati­tin­ka­mo or­ga­no iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 36 straips­nio 1 da­lis).

11.5. Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas dėl su­ti­ki­mo at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas, ja­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tos kon­kre­čios prie­žas­tys ir ap­lin­ky­bės, ku­rio­mis mo­ty­vuo­ja­mas dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas pa­gal DK 129 straips­nį, at­lei­di­mo iš dar­bo da­ta, at­si­skai­ty­mo su at­lei­džia­mu dar­buo­to­ju tvar­ka (DK 35 straips­nio 1 da­lis, 9 straips­nio 1 da­lis, 130 straips­nio 2 da­lis). Prie pa­reiš­ki­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti įro­dy­mai, ku­riais darb­da­vys grin­džia sa­vo pra­šy­mą. At­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo darb­da­vys ga­li tik dėl tų prie­žas­čių, dėl ku­rių pra­šė su­ti­ki­mo.

Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­ma­sis or­ga­nas pri­va­lo nu­spręs­ti ir at­sa­ky­mą darb­da­viui duo­ti per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų nuo pa­reiš­ki­mo ga­vi­mo (DK 134 straips­nio 2 da­lis). Jei­gu įsta­ty­muo­se ir ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nė­ra nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį ki­ti or­ga­nai (DK 134 straips­nio 4 da­lis) tu­ri at­sa­ky­ti į darb­da­vio pa­reiš­ki­mą, pa­gal ana­lo­gi­ją tai­ko­mas ke­tu­rio­li­kos ka­len­do­ri­nių die­nų ter­mi­nas (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2 da­lis). Jei per ter­mi­ną, per ku­rį mi­nė­ti ki­ti or­ga­nai tu­ri duo­ti darb­da­viui at­sa­ky­mą, jie at­sa­ky­mo darb­da­viui ne­duo­da, darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2 da­lis), iš­sky­rus įsta­ty­mų ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nu­ma­ty­tus at­ve­jus.

DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­to ter­mi­no skai­čia­vi­mui tai­ko­mos DK 26 straips­nio tai­syk­lės. Šis ter­mi­nas yra nai­ki­na­ma­sis ir ne­ga­li bū­ti su­stab­do­mas, pra­tę­sia­mas ar at­nau­ji­na­mas (DK 28 straips­nis).

11.6. Pa­gal DK 134 straips­nio 5 da­lį dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no duo­tas su­ti­ki­mas at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo ga­lio­ja tol, kol ga­lio­ja tam dar­buo­to­jui įteik­tas įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis). Įspė­ji­mas ne­ten­ka ga­lios, kai nuo jo ter­mi­no pa­bai­gos pra­ei­na dau­giau kaip vie­nas mė­nuo, ne­įskai­tant dar­buo­to­jo ne­dar­bin­gu­mo ir atos­to­gų lai­ko (DK 130 straips­nio 7 da­lis). Ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) duo­to su­ti­ki­mo ga­lio­ji­mui taip pat tai­ko­mos DK 130 straips­nio 7 da­lies ir 134 straips­nio 5 da­lies tai­syk­lės (DK 9 straips­nio 1 da­lis), iš­sky­rus įsta­ty­mų nu­ma­ty­tus at­ve­jus.

11.7. Darb­da­vys tu­ri tei­sę tie­sio­giai teis­me gin­čy­ti ne tik dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­jų at­sto­vą, bet ir mi­nė­to or­ga­no at­si­sa­ky­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, ku­riam DK 134 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos tai­ky­mas nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je, taip pat ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) at­si­sa­ky­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 3 da­lis).

Kai darb­da­vys, esant gin­čui teis­me, įro­do, kad ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, teis­mas šiuo pa­grin­du ga­li pa­nai­kin­ti ne tik dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mų­jų or­ga­nų, bet ir ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) spren­di­mus (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 3 da­lis). Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mą tuo pa­grin­du, kad spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, tu­ri CPK nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti:

a) darb­da­vio nu­ro­dy­to in­te­re­so (in­te­re­sų) bu­vi­mo fak­tą, in­te­re­so tei­sė­tu­mą ir svar­bą;

b) gin­či­ja­mo spren­di­mo pa­grįs­tu­mą;

c) darb­da­vio nu­ro­dy­tą jo in­te­re­so (in­te­re­sų) es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tą ir šio fak­to prie­žas­ti­nį ry­šį su gin­či­ja­mu spren­di­mu.

DK 134 straips­nio 3 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka ,,iš es­mės pa­žei­džia jo (darb­da­vio) in­te­re­sus“ aiš­kin­ti­na taip pat, kaip ir ana­lo­giš­ka są­vo­ka, nu­ma­ty­ta DK 129 straips­nio 4 da­ly­je (žr. šio Nu­ta­ri­mo 6 punk­tą).

Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo, ne­tu­ri nag­ri­nė­ti bū­si­mo at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grįs­tu­mo ir tei­sė­tu­mo.

Darb­da­vys, rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo spren­di­mu, ku­riuo pa­nai­kin­tas ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, tu­ri tei­sę at­leis­ti šį dar­buo­to­ją iš dar­bo tol, kol ga­lio­ja šiam dar­buo­to­jui įteik­tas įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 5 da­lis, 130 straips­nio 7 da­lis).

12. DK 135 straips­nis, ku­ris tai­ky­ti­nas tiek esant ne­ter­mi­nuo­tai, tiek ir ter­mi­nuo­tai dar­bo su­tar­tims, tu­ri bū­ti tai­ko­mas, kai dar­buo­to­jų skai­čius ma­ži­na­mas ne tik dėl eko­no­mi­nių ar tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar­ba dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų, bet ir dėl DK 129 straips­nio 2 da­lies ant­ra­me sa­ki­ny­je nu­ma­ty­tų pa­na­šių svar­bių prie­žas­čių (DK 10 straips­nio 1, 3 da­lys).

12.1. Pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo dar­bo­vie­tė­je at­ve­ju tu­ri tie to­je dar­bo­vie­tė­je su­ža­lo­ti dar­buo­to­jai, ku­rie dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo me­tu vis dar yra ne­te­kę tam tik­ros, pro­cen­tais iš­reikš­tos pro­fe­si­nio dar­bin­gu­mo da­lies. Vien tik pra­ei­ty­je įvy­kęs dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be fak­tas, po ku­rio dar­buo­to­jo dar­bin­gu­mas vi­siš­kai at­si­sta­tė, ne­su­da­ro pa­grin­do to­kį dar­buo­to­ją pri­skir­ti prie dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą.

Dar­buo­to­jams, ku­rie dar­bo­vie­tė­je bu­vo su­ža­lo­ti ar­ba su­sir­go pro­fe­si­ne li­ga, kol jie yra ne­dar­bin­gi, dar­bo vie­tos iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas nu­sta­to DK 133 straips­nio 1 da­lis. Kol jiems ga­lio­ja DK 133 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta ga­ran­ti­ja, DK 135 straips­nis jų at­žvil­giu ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas, šis straips­nis tai­ko­mas tik pa­si­bai­gus DK 133 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos ga­lio­ji­mo lai­kui.

12.2. Dar­buo­to­jais, ku­rie vie­ni au­gi­na vai­kus (įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus ir šiuo pa­grin­du pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo at­ve­ju, yra pri­pa­žįs­ta­mi dar­buo­to­jai, ku­rie fak­tiš­kai vie­ni au­gi­na vai­ką (vai­kus) ar įvai­kį (įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus (pa­vyz­džiui, yra naš­lys (naš­lė), vie­ni­ša mo­ti­na (įmo­tė), ki­tas vai­ko tė­vas (įtė­vis) at­lie­ka lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ar jam ne­ter­mi­nuo­tai ar­ba ter­mi­nuo­tai ap­ri­bo­ta tė­vų val­džia, san­tuo­ka yra nu­trauk­ta ar gy­ve­na sky­rium ir teis­mo spren­di­mu vai­ko (įvai­kio) gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra nu­sta­ty­ta su juo, kt.). Šis są­ra­šas nė­ra baig­ti­nis, nes prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų, kai dar­buo­to­jas bus lai­ko­mas fak­tiš­kai vie­nas au­gi­nan­tis vai­ką. DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas tai­ko­mas ir įsta­ty­mi­nio glo­bė­jo (rū­pin­to­jo) at­žvil­giu. Šios tei­sės nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas iš­lai­ko au­gi­na­mą vai­ką, ar ki­tas vai­ko tė­vas taip pat vyk­do pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti ne­pil­na­me­tį vai­ką.

Dar­buo­to­jais, ku­rie vie­ni pri­žiū­ri ki­tus šei­mos na­rius, pri­pa­žin­tus pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais, ir šiuo pa­grin­du pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus su­ma­ži­ni­mo at­ve­ju, yra dar­buo­to­jai, ku­rie fak­tiš­kai vie­ni pri­žiū­ri (sau­go, rū­pi­na­si sau­gu­mu, gy­ve­ni­mu) ki­tą sa­vo šei­mos na­rį (na­rius), pri­pa­žin­tą pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­du (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas, gy­ve­nan­tis kar­tu su sa­vo tė­vu, pri­pa­žin­tu ant­ros gru­pės in­va­li­du, jei­gu nė­ra ki­tų kar­tu gy­ve­nan­čių pil­na­me­čių šei­mos na­rių, kt.). Prie­žiū­ros fak­tui pa­tvir­tin­ti pa­kan­ka, kad dar­buo­to­jas pa­teik­tų do­ku­men­tus, pa­tvir­ti­nan­čius jo ir šei­mos na­rio (na­rių), pri­pa­žin­to pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­du, ta­pa­čią gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų, kai dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas fak­tiš­kai vie­nas pri­žiū­rin­tis ki­tus šei­mos na­rius, pri­pa­žin­tus pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais. Dar­buo­to­jo šei­mos na­riais ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pras­me ga­li bū­ti jo tė­vai (įtė­viai), su­tuok­ti­nis, vai­kai (įvai­kiai), bro­liai, se­se­rys, se­ne­liai, vai­kai­čiai ir ki­ti gi­mi­nai­čiai.

12.3. DK 135 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to, 140 straips­nio 1 da­lies ir ki­tų tei­sės nor­mų tai­ky­mui reikš­min­ga ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo są­vo­ka api­brėž­ta DK 30 straips­nio 1 da­lies 4 punk­te. Pa­gal DK 30 straips­nio 2 da­lį ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo skai­čia­vi­mo tvar­ką iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mo­se įmo­nė­se, įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se nu­sta­to Vy­riau­sy­bė, o ki­to­se dar­bo­vie­tė­se – ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys.

12.4. DK 135 straips­nio 1 da­lies 6 punk­te var­to­ja­ma są­vo­ka – dar­buo­to­jai, ku­rie yra iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 19 straips­nis) – aiš­kin­ti­na taip pat, kaip ir DK 134 straips­nio 1 da­lies ati­tin­ka­ma są­vo­ka (žr. šio Nu­ta­ri­mo 11.1 punk­tą).

12.5. DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir 6 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bės tei­sė bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti ne­sie­ja­ma su jų tu­ri­ma kva­li­fi­ka­ci­ja. Jie tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę lik­ti dirb­ti vi­sų ki­tų tos dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jų at­žvil­giu (tai­gi ir dar­buo­to­jų, nu­ro­dy­tų DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4, 5 punk­tuo­se, at­žvil­giu) net ir tu­rė­da­mi že­mes­nę kva­li­fi­ka­ci­ją. Kai, ma­ži­nant dar­buo­to­jų skai­čių, bū­ti pa­lik­tais dirb­ti tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja du ar dau­giau tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir (ar) 6 punk­tus, šių dar­buo­to­jų pir­me­ny­bė vie­nas ki­to at­žvil­giu tai­ko­ma tam iš jų, ku­rio kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­tes­nė. Jei­gu jų kva­li­fi­ka­ci­ja yra vie­no­da – darb­da­vys šiuo as­pek­tu tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, su ku­riuo dar­buo­to­ju tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį dar­buo­to­ją at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį.

12.6. Są­vo­ka ,,spe­cia­ly­bė“ DK 135 straips­nio 2 da­lies pras­me ap­ima ir są­vo­ką ,,pa­rei­gos“, t.y. pa­gal DK 135 straips­nio 2 da­lį pir­me­ny­bė tai­ko­ma ne tik tos pa­čios spe­cia­ly­bės, bet ir tas pa­čias pa­rei­gas ei­nan­čių dar­buo­to­jų at­žvil­giu.

DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bė ją tu­rin­tiems dar­buo­to­jams kva­li­fi­ka­ci­jos kri­te­ri­jaus pa­grin­du tai­ko­ma tiek prieš ki­tus tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jus, tu­rin­čius pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal šio straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tus, tiek ir prieš pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti ne­tu­rin­čius tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jus. Kai, ma­ži­nant dar­buo­to­jų skai­čių, bū­ti pa­lik­ti dirb­ti tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja du ar dau­giau dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir (ar) 5 punk­tus, pir­me­ny­bė tai­ko­ma tiems iš jų, ku­rių kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­tes­nė. Jei­gu jų kva­li­fi­ka­ci­ja yra vie­no­da, tai dirb­ti tu­rė­tų bū­ti pa­lie­ka­mas la­biau so­cia­liai pa­žei­džia­mas dar­buo­to­jas (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas, tu­rin­tis pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal dau­giau ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos punk­tų ne­gu jo kon­ku­ren­tai, ir pan.). Tuo tar­pu, kai to­kių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja ir so­cia­li­nis pa­žei­džia­mu­mas yra vie­no­di, darb­da­vys šiuo as­pek­tu tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, su ku­riuo iš jų tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį.

12.7. Pa­gal DK 135 straips­nio 2 da­lį tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja pa­pras­tai tu­ri bū­ti ly­gi­na­muo­ju as­pek­tu įver­ti­na­ma vi­so darb­da­vio mas­tu, t.y. jei­gu darb­da­vys yra įmo­nė, įstai­ga, or­ga­ni­za­ci­ja – tai įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos mas­tu, jei­gu darb­da­vys yra ki­ta or­ga­ni­za­ci­nė struk­tū­ra, tu­rin­ti sa­va­ran­kiš­ką dar­bi­nį teis­nu­mą ir veiks­nu­mą, pa­vyz­džiui, fi­lia­las, at­sto­vy­bė, – tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu, o jei­gu darb­da­vys yra fi­zi­nis as­muo – pas jį dir­ban­čių ki­tų ati­tin­ka­mų dar­buo­to­jų at­žvil­giu. Ta­čiau jei­gu darb­da­vio struk­tū­ri­niai pa­da­li­niai yra įvai­rio­se vie­to­vė­se, tai DK 135 straips­ny­je nu­sta­ty­tos pir­me­ny­bės tei­sės tai­ky­mas ją tu­rin­čiam dar­buo­to­jui ana­li­zuo­ja­mas ir tu­ri­ma pir­me­ny­bės tei­sė tai­ko­ma tik tos vie­to­vės, ku­rio­je esan­čia­me pa­da­li­ny­je dar­buo­to­jas dir­ba, struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių mas­tu.

12.8. Gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas, tik­rin­da­mas, ar at­lei­džiant dar­buo­to­ją (ieš­ko­vą) iš dar­bo ne­bu­vo pa­žeis­ti DK 135 straips­nio rei­ka­la­vi­mai, tu­ri nu­sta­ty­ti:

a) ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) tu­rė­jo pir­me­ny­bės tei­sę ir pa­gal ku­rį (ku­riuos) DK 135 straips­nio 1 da­lies punk­tą;

b) ar ki­ti ati­tin­ka­mi dar­buo­to­jai, pa­lik­ti dirb­ti, tu­rė­jo pir­me­ny­bės tei­sę ir pa­gal ku­rį (ku­riuos) DK 135 straips­nio 1 da­lies punk­tą ar jos ne­tu­rė­jo;

c) jei­gu dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) pir­me­ny­bė tai­ko­ma kva­li­fi­ka­ci­jos kri­te­ri­jaus pa­grin­du (DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4, 5 punk­tai ir 2 da­lis), tai ko­kia bu­vo jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ly­gi­nant su pa­lik­tų dirb­ti tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja;

d) ar dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) tu­rė­jo bū­ti tai­ko­ma jo tu­ri­ma pir­me­ny­bė ir prieš ku­riuos pa­lik­tus dirb­ti dar­buo­to­jus.

Teis­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien tik darb­da­vio at­lik­tų ar ne­at­lik­tų, at­lei­džiant dar­buo­to­ją iš dar­bo, veiks­mų kon­sta­ta­vi­mu. Nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) iš dar­bo at­leis­tas pa­žei­džiant DK 135 straips­nio rei­ka­la­vi­mus, teis­mas tu­ri at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu (DK 297 straips­nio 3, 4 da­lys).

13. Nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą nu­ro­do­mas DK 129 straips­nis, ta­čiau jo ne­nu­ro­dy­mas ar­ba ne­tiks­lus nu­ro­dy­mas (pa­vyz­džiui, DK 129 straips­nio ati­tin­ka­mos da­lies nu­ro­dy­mas) sa­vai­me ne­su­da­ro pa­grin­do at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu (DK 10 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis, DK 297 straips­nio 3 da­lis).

14. Dar­buo­to­jo, ne­su­tin­kan­čio su at­lei­di­mu iš dar­bo, rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu tai­ko­mas DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas.

DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo­je nu­ro­dy­to vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią, to­dėl dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu pa­reikš­ti ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia nu­sta­to­ma pa­gal DK 297 straips­nio 1 da­lį, o ne pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mas (DK 27 straips­nio 5 da­lis).

DK 297 straips­nio 1 da­lis jo­je nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja ne su sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais – dar­buo­to­jo su­ži­no­ji­mu ar tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą, o su ob­jek­ty­viu kri­te­ri­ju­mi – ati­tin­ka­mo do­ku­men­to, pa­tvir­ti­nan­čio at­lei­di­mą iš dar­bo, ga­vi­mo die­na. Dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam su at­lei­di­mu iš dar­bo, vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo pra­džią (DK 26 straips­nio 1 da­lis), t.y. ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą, pa­vyz­džiui, darb­da­vio įsa­ky­mą, po­tvar­kį ar pan., so­cia­li­nio drau­di­mo pa­žy­mė­ji­mą ar dar­bo su­tar­tį su įra­šais apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Ta­čiau jei­gu do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį at­lei­di­mą iš dar­bo, dar­buo­to­jas ga­vo ne at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną, o anks­čiau, tai vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­si­de­da ki­tą die­ną po dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos (DK 2 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas, 10 straips­nio 3 da­lis, 26 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui. Tuo tar­pu vien dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mas su ati­tin­ka­mu do­ku­men­tu nė­ra pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui ir ne­tu­ri tei­si­nės reikš­mės ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios nu­sta­ty­mui.

Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti dar­bo įsta­ty­mai ne­re­gu­liuo­ja DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no tai­ky­mo, jo ei­gos su­stab­dy­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo, ne­nu­sta­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo tei­si­nių pa­sek­mių. Šiems klau­si­mams re­gu­liuo­ti tai­ko­mos Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1.126, 1.128-1.131 straips­nių nor­mos (DK 27 straips­nio 5 da­lis, Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1.1 straips­nio 3 da­lis).

15. By­las pa­gal dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo), at­leis­to iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis ben­drų­jų CPK tai­syk­lių bei at­si­žvelg­da­mas į CPK XX sky­riu­je ir DK nu­ma­ty­tas iš­im­tis (CPK 410 straips­nis). Teis­mas tu­ri siek­ti, kad pro­ce­so ša­lys by­lo­je su­da­ry­tų tai­kos su­tar­tį. Ki­ta ver­tus, by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas tu­ri tei­sę sa­vo ini­cia­ty­va rink­ti įro­dy­mus, ku­riais ša­lys ne­si­re­mia, jei­gu tai yra bū­ti­na sie­kiant tei­sin­gai iš­spręs­ti by­lą (CPK 414 straips­nio 1 da­lis), įtrauk­ti da­ly­vau­ti by­lo­je ant­rą­jį at­sa­ko­vą (CPK 414 straips­nio 2 da­lis), taip pat tu­ri tei­sę, įspė­jęs ša­lis (CPK 414 straips­nio 3 da­lis), vir­šy­ti pa­reikš­to ieš­ki­nio da­ly­ką ir pa­grin­dą (CPK 417 straips­nis) bei tai­ky­ti al­ter­na­ty­vų dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dą (CPK 418 straips­nis).

Teis­mas tu­ri įspė­ti pro­ce­so ša­lis apie teis­mo tei­sę vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus bei tai­ky­ti DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tus al­ter­na­ty­vius dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dus. Nag­ri­nė­da­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ieš­ki­ny­je jo pa­grin­du nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir ne­nu­ro­dy­tas ieš­ki­nio pa­grin­du, ta­čiau su­si­ju­sias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du ir da­ly­ku, t.y. teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti:

a) ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) at­leis­tas iš dar­bo esant tei­sė­tam dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dui (DK 129 straips­nis);

b) ar nė­ra pa­žeis­tos dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) tai­ky­ti­nos ga­ran­ti­jos (DK 132, 133, 134, 135 straips­niai ir kt.);

c) ar lai­ky­ta­si dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tvar­kos (DK 130, 131 straips­niai ir kt.);

d) ar yra pa­grin­das dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir, jei­gu yra, tai ku­ris iš DK 297 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dų tai­ky­ti­nas, o jei­gu tam pa­grin­do nė­ra, tai ar nė­ra pa­grin­do gin­ti dar­buo­to­jo tei­ses ki­tais DK 36 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tais dar­bo tei­sių gy­ni­mo bū­dais.

By­lo­se dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu dar­buo­to­jų, at­leis­tų iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va, darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pri­va­lo įro­dy­ti įsta­ty­me nu­ma­ty­to at­lei­di­mo iš dar­bo (DK 129 straips­nis) pa­grin­do tei­sė­tu­mą.

 

II. Ap­ro­buo­ti api­ben­dri­ni­mo ap­žval­gą dėl Dar­bo ko­dek­so nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129 straips­nis), tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo biu­le­te­ny­je.

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO

SENATO PIRMININKAS                                                                  V. GREIČIUS

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO

SENATO SEKRETORĖ                                                                     L. ŽILIENĖ