Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Click to edit table header
Teismų praktika

Civilinė byla Nr. e3K-3-44-248/2019

Teisminio proceso Nr.  2-25-3-01505-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.4; 1.3.5.2; 1.3.9.2.1; 1.3.9.2.3

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos (buvusi Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. J., I. A., M. S., V. P., A. P. ieškinį atsakovei Kretingos Marijono Daujoto progimnazijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kretingos rajono savivaldybei, dėl darbdavio sprendimų panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

 

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių diskriminacijos draudimą  darbo santykių srityje, procesinius darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, aiškinimo ir taikymo.


2.   Ieškovės prašė teismo panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5, 11, 17, 18, 22 punktus ir priteisti iš atsakovės M. S. 2868,39 Eur (neatskaičius mokesčių), V. P. – 895,23 Eur (neatskaičius mokesčių), I. J. – 776,48 Eur (neatskaičius mokesčių), A. P. – 1484,44 Eur (neatskaičius mokesčių), I. D. – 895,23 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio, taip pat teisės aktuose nustatytas netesybas (delspinigius) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo kiekvienai priklausančios neišmokėtos darbo užmokesčio sumos, atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.


3.   Ieškovės nurodė, kad jos dirba Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui (toliau – ir VISĮDDAĮ), visų darbuotojų darbo užmokesčiui skaičiuoti turėjo būti nustatyti koeficientai. Pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams darbo užmokestis yra mokamas iš to paties šaltinio, t. y. mokinio krepšelio lėšų. Atsakovė pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams nustatė vidutinį koeficientą, kuris leidžiamas nustatyti, o nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams – minimalų ar artimą minimaliam koeficientą. Atsakovė nenurodė, kokiais kriterijais remdamasi nustatė skirtingus koeficientus nurodytiems darbuotojams. Argumentas, kad pedagogams buvo skirtos papildomos lėšos, nepagrįstas, nes sprendimas skirti jų atlyginimams papildomą finansavimą priimtas po VISĮDDAĮ įsigaliojimo ir koeficientų nustatymo. Įstaigos vadovas turi diskreciją nustatyti koeficientus, tačiau jo sprendimai turi būti pagrįsti, argumentuoti ir jis turi vadovautis objektyviomis aplinkybėmis, kriterijais, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisingo atlyginimo už darbą principais. Ieškovių teigimu, jos diskriminuojamos socialinės padėties pagrindu (dėl einamų pareigų) ir dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.


4.   Ieškovės kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamos panaikinti atsakovės sprendimus ir įpareigoti nustatyti joms koeficientus iš naujo. Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimais ieškovų prašymai netenkinti.


5.   Ieškovės praleido įstatyme nurodytą vieno mėnesio terminą ieškiniui pareikšti dėl svarbių priežasčių, t. y. buvo vedamos derybos, siekiant taikiai išspręsti ginčą, Kretingos rajono savivaldybė siūlė realų ginčo išsprendimo būdą, susitarta, jog ieškinys nebus reiškiamas. Dėl šių priežasčių ieškovės prašė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.   Plungės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu atnaujino terminą ieškiniui pateikti ir ieškinį atmetė.


7.   Teismas nesutiko su ieškovių argumentu, kad, nustatant jų darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalų ar artimą minimaliam koeficientą, jos diskriminuojamos dėl aplinkybių, nesusijusių su jų dalykinėmis savybėmis, t. y. vien todėl, kad jos nėra pedagoginės darbuotojos.


8.   Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis įtvirtina pareigą atsakovui įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas ir ieškovai nebuvo diskriminuojami tiesiogiai ar netiesiogiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 2 straipsnyje įtvirtintos asmenų lygiateisiškumo darbo santykiuose nuostatos. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis konkretizuoja ir nustato darbdavio elgesį, įgyvendinant lygiateisiškumo principą. 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo VISĮDDAĮ, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis); pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais. Pagal VISĮDDAĮ 7 straipsnio 4 dalį biudžetinių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 3 ir 4 priedus. VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas.


9.   Ieškovės, teigdamos apie diskriminaciją, save lygina su kitos grupės darbuotojais (jų darbu). Pats įstatymas išskiria dvi grupes darbuotojų – pedagogus ir ne pedagogus, kurie yra skirtingų koeficientų grupėse ir jų darbo užmokesčio koeficientų ribos yra skirtingos. Ieškovių ir pedagogų darbas nėra toks pats, todėl pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbas negali būti laikomas lygiaverčiu dėl objektyvių priežasčių, t. y. atliekamų skirtingų funkcijų, skirtingo atsakomybės lygio ugdymo procese, skirtingo darbo pobūdžio, reikalaujamos kvalifikacijos. Pedagogams yra keliami specialūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, tokių reikalavimų nėra nustatyta nepedagoginiams darbuotojams.


10. Atsakovės darbo užmokesčio fondas yra formuojamas iš mokinio krepšelio ir savivaldybės lėšų, todėl, nustatant ieškovėms pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, atsižvelgta į turimo fondo dydį. Pedagogams buvo skirtas papildomas finansavimas, todėl jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatytas didesnis. Nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams papildomo finansavimo neskirta. Kretingos rajono savivaldybės sprendimu buvo perskirstyta speciali tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti ir ieškovių koeficientai buvo padidinti, atsižvelgiant į turimas lėšas, iki 2017 m. gruodžio 31 d.


11. Ieškovėms nustačius naujus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, jų darbo užmokestis ne sumažėjo, bet padidėjo. Konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra atsakovės vadovo diskrecija ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės darbuotojams, kurie eina skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi savo pobūdžiu, atsakomybe, sudėtingumu, darbo krūviu bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Atsakovės vadovas, nustatydamas ieškovėms konkretų koeficiento dydį, vadovavosi turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, įstatymo norma, pagal kurią, įgyvendinant įstatymą, darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 m. sausio 31 d., pareigybei nustatytomis darbo funkcijomis, darbuotojų kvalifikacija, atsakomybės, darbo sudėtingumu. Ieškovės nebuvo diskriminuojamos, joms nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo atmesti ieškovių prašymai, yra pagrįsti ir teisėti.


12. Ieškovių nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo yra svarbios, ieškovės terminą praleido bandydamos ginčą išspręsti derybų keliu, todėl šis terminas atnaujintinas (DK 231 straipsnio 2 dalis).


13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 19 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5, 11, 17, 18, 22 punktus ir priteisti delspinigius, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą – pakeitė Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5, 11, 17, 18, 22 punktus ir nustatė, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei M. S. nustatyta 6,90, ieškovei V. P. – 4,32, ieškovei I. J. – 4,21, ieškovei A. P. – 5,17, ieškovei I. A. – 4,31 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Kolegija įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo perskaičiuoti ieškovėms priklausantį darbo užmokestį pagal nustatytus koeficientus ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėti joms neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kuri ieškovėms priklauso pagal šiuo teismo sprendimu nustatytus pareiginės algos koeficientus nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kolegija priteisė ieškovėms iš atsakovės po 0,07 proc. delspinigių nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kurie pradedami skaičiuoti praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo tos dienos, kai ieškovėms turėjo būti išmokėtas tinkamo dydžio darbo užmokestis pagal ginčo įsakymą kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą.


14. Kolegija nurodė, kad Lygių galimybių įstatymas netaikytinas nagrinėjant asmenų ieškinius dėl lygybės principo pažeidimo dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l34-969/2017). Vien ta aplinkybė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lygių galimybių įstatymo 4 straipsniu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės ir (ar) CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Būtina įvertinti ieškovių nurodytų aplinkybių pagrįstumą. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).


15. Nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs VISĮDDAĮ nustato, kad darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalis arba pastovioji dalis); pastovioji dalis nustatoma pagal įstatymo 3 ir 4 dalies priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį. VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas.


16. Konkretūs darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai patvirtinti atsakovės vadovo 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. VI-37. Ieškovėms buvo nustatytas minimalus arba artimas minimaliam pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).


17. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad koeficientų nustatymas yra įstaigos vadovo kompetencija. Tačiau pagal VISĮDDAĮ 5 straipsnio 2 dalį darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai, o įstatymo 9 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, 10 straipsnyje nustatyta priemokų, 12 straipsnyje – premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Šiuo atveju atsakovė teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad, nustatydama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, atsakovė buvo patvirtinusi darbo tvarkos taisykles ar darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, kuriuose būtų įvardyti aiškūs skirstymo kriterijai, pvz., kaip atsižvelgiama į veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę ir kt. (CPK 12, 178 straipsniai). Nesant patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių negalima spręsti, ar koeficientų skyrimo sistema pedagogams ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo skaidri ir nėra diskriminacinė, t. y. ieškovėms (nepedagoginį darbą dirbančioms darbuotojoms) objektyviai buvo nustatytas ne pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalo apatinės ir viršutinės ribos vidurkis, o minimalus ar artimas minimaliam koeficientas. Tad šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji nepažeidė lygybės principo ir priemonės, kurias ji taikė, yra griežtai proporcingos ir būtinos teisėtiems darbdavio tikslams pasiekti.


18. Byloje nustatyta, kad pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams darbo užmokestis skiriamas iš to paties šaltinio – mokinio krepšelio (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovė yra finansuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką bei iš savivaldybės lėšų, kurios yra skiriamos pagal Mokyklos biudžeto projektą, kuris rengiamas pagal savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintus Švietimo įstaigų veiklos išlaidų apskaičiavimo pricipus. Taigi, atsakovei ateinančių metų darbo užmokesčiui reikalingos lėšos yra apskaičiuojamos pagal einamųjų metų tarifikaciją ir būsimų kalendorinių metų darbo užmokesčio fondas suformuojamas einamųjų metų rugsėjo mėnesį. Mokinio krepšelio lėšų skirstymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 785 patvirtinta Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Faktiškai mokinio krepšelis skirstomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“.


19. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus mokyklų direktorių 2017 m. spalio 17 d. pasitarimo protokolo Nr. (20.4.1.1) R4-44 matyti, kad atsakovė buvo viena iš mokyklų, kuri turėjo mokinio krepšelio perteklių. Atsakovė 2018 m. vasario 19 d. rašto Nr. (1.10)-V8-40 6 punkte nurodė, jog 2017 m. liko nepanaudota ugdymo planui įgyvendinti 41 000 Eur mokinio krepšelio lėšų. Šios lėšos buvo panaudotos mokymo priemonėms įsigyti, atsakovei prašant 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (1.10)-V8-l75 „Dėl 2017 m. mokinio krepšelio lėšų perskirstymo“. Nepanaudotos ugdymo planui įgyvendinti lėšos perskirstytos vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-185 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybes biudžeto sudarymo ir vykdymo, pajamų kaupimo ir įmokėjimo į savivaldybės biudžetą, asignavimų administravimo ir atskaitomybės tvarkos aprašu. Perskirstymas patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T2-289 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžeto pajamų ir asignavimų pakeitimo“. Taigi atsakovės argumentas dėl koeficientų nustatymo pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams pagal mokinio krepšelį nepagrįstas.


20. Papildomas finansavimas pedagogų atlyginimams buvo skirtas jau po atsakovės direktoriaus įsakymo priėmimo, šių papildomų pinigų skyrimas neturėjo įtakos nustatant koeficientus. Iš atsakovės 2018 m. vasario 19 d. rašto Nr. (1.10)-V8-40 10 punkto matyti, kad švietimo ir mokslo ministro 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-67 paskirtos papildomos lėšos pedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui buvo išmokėtos tik 2017 m. gruodžio mėnesį. Vadinasi, nustatant koeficientus darbuotojams įtakos gautos papildomos lėšos iš Švietimo ir mokslo ministerijos neturėjo, todėl atsakovės nurodytas skirstymo kriterijus nepagrįstas. Taigi atsakovė neįrodė, kad nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ieškovėms buvo atsižvelgta į turimą darbo užmokesčio fondą, gautą papildomą finansavimą, įstatymo normą, kuri nurodo, jog įgyvendinant įstatymą darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 m. sausio 31 d., pareigybei nustatytas darbo funkcijas, į darbuotojų kvalifikaciją ir kitus kriterijus.


21. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi informavo šalis, kad ketina svarstyti galimybę peržengti apeliacinio skundo ribas – taikyti alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).


22. Ieškovės prašė panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5, 11, 17, 18, 22 punktus. Patenkinus šį ieškinio reikalavimą, susidarytų situacija, jog nuo 2017 m. vasario 1 d. nebūtų aišku, kokį koeficientą taikyti, skaičiuojant ieškovėms priklausantį darbo užmokestį, o naujo koeficiento nustatymo diskreciją paliekant atsakovei, galbūt atsirastų naujas teisinis ginčas. Taigi kolegija sprendė, kad yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas – taikyti alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, t. y. pakeisti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo 5, 11, 17, 18, 22 punktus, nustatant naujus koeficientus.


23. Ieškovės ieškinyje nenurodė, kokius koeficientus atsakovė turėjo nustatyti, todėl kolegija atsižvelgė į byloje esančius duomenis. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. T1-291 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžeto pajamų ir asignavimų pakeitimo“ nutarė skirti lėšų švietimo įstaigoms kultūros darbuotojų (bibliotekininkų) ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų (informacinių technologijų specialistų ir mokytojų padėjėjų) darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. mokėti. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T2-269 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžeto pajamų ir asignavimų pakeitimo“ skyrė atsakovei 5695 Eur tikslinę dotaciją mokinio krepšeliui finansuoti, šios sumos dalis skirta kultūros ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti. Atsakovė 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. VI-166 „Dėl darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų“ nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. padidino ieškovėms koeficientus. Ieškoves tenkino atsakovės 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. VI-166 „Dėl darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų“ joms nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyti koeficientai (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas laikė tikslinga ieškovėms nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatyti tokius pačius koeficientus, kokie nustatyti atsakovės 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. VI-166, todėl tenkino dalį ieškinio reikalavimų – pakeitė Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo ginčijamus punktus M. S. padidinant koeficientą nuo 4,21 iki 6,90, I. J. – nuo 3,3 iki 4,21, I. A. – nuo 3,34 iki 4,32, V. P. – nuo 3,34 iki 4,32, A. P. – nuo 3,54 iki 5,17.


24. Ieškovės ieškiniu prašė panaikinti Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 priedo tam tikrus punktus ir priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau prašomos priteisti sumos nėra teisingos, nes apskaičiuotos už mėnesį. Ieškovėms nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo skirtos kasmetinės atostogos ir papildomos atostogų dienos pagal DK 168 straipsnio 2 dalį, ieškovės sirgo, ieškovei M. S. buvo skirtos papildomos poilsio dienos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neturi galimybės apskaičiuoti ieškovėms priteistinų sumų, todėl atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos perskaičiuoti ieškovėms priklausantį darbo užmokestį pagal nustatytą koeficientą ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėti ieškovėms neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kuri joms priklauso pagal šiuo teismo sprendimu nustatytus pareiginės algos koeficientus nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė įpareigotina išmokėti ieškovėms neišmokėto darbo užmokesčio dalį ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra biudžetinė įstaiga.


25. Ieškovėms iš atsakovės priteistina po 0,07 proc. delspinigių nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kurie skaičiuojami praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo tos dienos, kai ieškovėms turėjo būti išmokėtas tinkamo dydžio darbo užmokestis pagal ginčo įsakymą kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 2 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. A1-44 „Dėl delspinigių dydžio“).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

 

26. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:


26.1.        Įsigaliojus VISĮDDAĮ atsakovė, atsižvelgdama į turimą (suplanuotą) darbo užmokesčio fondą, turėjo nustatyti ieškovėms pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nemažindama jų iki tol gauto darbo užmokesčio. VISĮDDAĮ įpareigojo įstaigos vadovus pasitvirtinti darbo apmokėjimo sistemas. Atsakovė 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V1-32 patvirtino Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą (toliau – ir Sistema) (VISĮDDAĮ 5 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nevertino šio dokumento ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog, nesant patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių, negalima spręsti, ar koeficientų skyrimo sistema pedagogams ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo skaidri ir nėra diskriminacinė, t. y. ieškovėms (nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams) objektyviai buvo nustatytas ne pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalo apatinės ir viršutinės ribos vidurkis, o minimalus ar artimas minimaliam koeficientas. Teismas, nevertindamas į bylą pateikto įrodymo – Sistemos, pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad, nustatydama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, atsakovė buvo pasitvirtinusi darbo tvarkos taisykles ar darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Sistema buvo pateikta Darbo ginčų komisijai nagrinėjant bylas ikiteismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovių prašymą pridėjo prie bylos Darbo ginčų komisijos medžiagą, tarp jų – ir Sistemą. Ieškovės Sistemos neginčijo.


26.2.        Kadangi apeliacinės instancijos teismas neįvertino Sistemos, tai, tenkindamas I. J. reikalavimą, pažeidė Sistemos nuostatas – I. J. už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas didesnis negu vidutinis galiojančio teisinio reglamentavimo leidžiamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Vienas iš Sistemoje nurodytų pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijų yra profesinio darbo patirtis. Ieškovės I. J. profesinio darbo patirtis einant mokytojo padėjėjo pareigas 2017 m. vasario 1 d. buvo 1,5 m., todėl vidutinis leidžiamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nurodytu laikotarpiu pagal Sistemos 5.2 punktą galėjo būti 4,15 (pareigybės lygis C, koeficiento intervalas 3,0–5,3). Ieškovė I. J. 2017 m. rugsėjo 1 d. įgijo 2 metų mokytojo padėjėjo profesinio darbo patirtį, todėl atsakovės 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. VI-166 „Dėl darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų“ jai buvo nustatytas 4,21 koeficientas (pareigybės lygis C, koeficiento intervalas 3,02–5,4). Teismas, nustatydamas, kad I. J. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas 4,21 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, pažeidė Sistemos 5.2 punkto nuostatas.


26.3.        Nustačius vidutinius koeficientus visiems darbuotojams darbo užmokestis žymiai padidėtų ir viršytų turimą darbo užmokesčio fondą, o tai reikštų šio įstatymo nuostatų pažeidimą, nes darbo užmokesčio fondas yra suplanuotas ir jo viršyti atsakovė neturi teisės (Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnis, 10 straipsnio 4 dalis). Nustatant koeficientus vienodai tiek pedagoginiams, tiek nepedagoginiams darbuotojams ir skirstant turimą darbo užmokesčio fondą, susiklostytų situacija, kad visų nepedagoginių darbuotojų darbo užmokestis žymiai pakiltų, o daliai pedagogų koeficientams nepasiekus vidutinio lygio, darbo užmokestis sumažėtų lyginant su ankstesniu darbo užmokesčiu, ir tai neabejotinai pažeistų pedagogų interesus bei VISĮDDAĮ nuostatas. VISĮDDAĮ nedraudžia nustatyti skirtingų koeficientų skirtingas pareigas einantiems darbuotojams. Pedagogų ir nepedagoginių darbuotojų koeficientai nustatomi pagal skirtingus VISĮDDAĮ priedus. Nustatyti skirtingi koeficientai nereiškia darbuotojų diskriminacijos, o vertintini kaip objektyvi diferenciacija pareigybės pagrindu.

                   

26.4.        Kretingos rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T2-269 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 metų biudžeto pajamų ir asignavimų pakeitimo“, kuriuo pakeisti (padidinti arba sumažinti) asignavimai sprendime nurodytiems asignavimų valdytojams, tarp jų – ir atsakovei. Šiuo sprendimu buvo perskirstyta speciali tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti (kultūros ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms išmokėti). Dėl to atsakovė galėjo spręsti dėl pareiginės algos koeficientų padidinimo nepedagoginiams darbuotojams. Koeficientai buvo padidinti, tačiau atsižvelgiant į turimas lėšas nustatyta, jog jie galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. Biudžetinės įstaigos vadovas privalo organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Pagal 2018 metų specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti paskirstymą pagal mokyklas atsakovei trūksta 8800 Eur. Trūkumas būtų buvęs dar didesnis, jei pareiginės algos koeficientai visiems nepedagoginiams darbuotojams būtų buvę padidinti neterminuotai.


26.5.        Įgyvendinant VISĮDDAĮ ir nustatant naujus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams darbo užmokestis ne tik nesumažėjo, bet net padidėjo. Joks teisės aktas neįpareigojo atsakovės darbuotojams, kurie eina skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu (intensyvumu) bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, pradedant nuo minimalios koeficiento ribos. Atsakovė, nustatydama darbuotojų pareigybėms konkretų koeficiento dydį, vadovavosi tokiais kriterijais: turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, VISĮDDAĮ norma, kuri imperatyviai nurodo, kad, įgyvendinant įstatymą, darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 m. sausio 31 d., taip pat pareigybei nustatytomis darbo funkcijomis, darbuotojų kvalifikacija, atsakomybe, darbo sudėtingumu. Pedagoginiams darbuotojams buvo nustatytas kiek didesnis darbo užmokestis, nes Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-67 skyrė papildomas lėšas būtent pedagoginių darbuotojų atlyginimams padidinti. Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-67 skirtos papildomos lėšos mokykloms buvo paskirstytos Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-79 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2017 metų biudžeto pajamų ir asignavimų patikslinimo“, o ne metų pabaigoje, kaip teigia ieškovės. Kita vertus, nėra taip svarbu, kada šios lėšos pasiekė atsakovę, svarbiausia, kad jos buvo suplanuotos. Todėl nesuprantama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ieškovėms buvo atsižvelgta į turimą darbo užmokesčio fondą, gautą papildomą finansavimą, VISĮDDAĮ normą, pagal kurią darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 m. sausio 31d., pareigybei nustatytas darbo funkcijas, taip pat į darbuotojų kvalifikaciją ir kitus kriterijus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VISĮDDAĮ 17 straipsnio 4 dalį.


26.6.        Diskriminaciją darbo teisiniuose santykiuose reglamentuojančių teisės normų lingvistinė, sisteminė ir loginė analizė leidžia daryti išvadą, kad vien fakto, jog asmuo priklauso tam tikrai darbuotojų kategorijai, nurodymas nėra pakankamas pagrindas prezumpcijai, jog asmuo dėl tokių dalykinių savybių buvo diskriminuojamas. Diskriminavimo faktas preziumuojamas tik tuo atveju, kai diskriminacijos buvimu besiremiantis asmuo ne tik nurodo turintis savybes, kurių pagrindu VISĮDDAĮ draudžia diskriminaciją, bet ir įvardija aplinkybes, kurios lemia prielaidas dėl asmens diskriminavimo. Pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbas negali būti laikomas lygiaverčiu dėl objektyvių aplinkybių, t. y. atliekamų skirtingų funkcijų, skirtingo atsakomybės lygio ugdymo procese, skirtingo darbo pobūdžio bei reikalaujamos skirtingos kvalifikacijos. Švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis pedagogą apibrėžia kaip asmenį, įgijusį aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Pedagogo kvalifikacija – tai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų mokiniams ugdyti, visuma (Švietimo įstatymo 1 straipsnio 22 dalis). Tokių reikalavimų nėra nustatyta nepedagoginiams darbuotojams. Biudžetinių įstaigų darbuotojams VISĮDDAĮ nustato tik skirtingus pareiginius lygius A, B, C, D, priklausomai nuo būtino toms pareigoms eiti išsilavinimo (VISĮDDAĮ 2 straipsnis). Taigi nėra pagrindo teigti, kad, nustatant skirtingoms darbuotojų pareigybėms skirtingą pareiginės algos koeficientą, ieškovės buvo diskriminuojamos.


26.7.        Apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovėms nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, taip pažeisdamas VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalį, pagal kurią biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal Sistemoje nustatytus koeficientus nustato biudžetinės įstaigos vadovas, o biudžetinės įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.


26.8.        Kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, įtvirtintos DK 285, 289, 295 straipsniuose, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo kreipiasi tiesiogiai į teismą, tos dalies ieškinio priėmimo teisme klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi. Patikslintame ieškinyje ieškovės pareiškė reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, todėl kyla abejonė, ar šie reikalavimai galėjo būti nagrinėjami teisme, nes jie nebuvo nagrinėti Darbo ginčų komisijoje, taigi turėjo būti palikti nenagrinėti. Teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006).


26.9.        CPK 414 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas įspėjo šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, tačiau šiuo atveju teismas neinformavo, kokį įstatymuose nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą jis ketina taikyti, todėl atsakovė paaiškinimų iš esmės pateikti negalėjo.


27. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priimti naują sprendimą.


28. Ieškovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą, prie kurio prisidėjo Kretingos rajono savivaldybė, atmesti ir priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:


28.1.        Tiek pedagoginių darbuotojų, tiek ir ieškovių, kaip nepedagoginių darbuotojų, darbo užmokestis buvo mokamas iš to paties šaltinio – mokinio krepšelio lėšų. Įsigaliojus VISĮDDAĮ, atsakovė visiems pedagoginiams darbuotojams nustatė koeficientus, kurių dydis yra lygus vidutiniam kiekvienam darbuotojui leidžiamam nustatyti koeficientui, tačiau iš to paties šaltinio finansuojamoms ieškovėms nustatė minimalius ar artimus minimaliems koeficientus. Taigi atsakovė nepagrįstai išskyrė ieškoves iš kitų darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš to paties šaltinio, t. y. jas diskriminavo, pažeidė jų teisę į darbo užmokestį.


28.2.        Įsigaliojus VISĮDDAĮ ir atsakovei priimant skundžiamus sprendimus, dar nebuvo patvirtinta darbo apmokėjimo sistema įstaigoje, todėl darbdavys negalėjo vertinti darbuotojų atitikties kokiems nors VISĮDDAĮ ar darbo apmokėjimo sistemose nustatytiems kriterijams ir pagal tai diferencijuoti darbuotojui koeficientą. Įstatymo nustatomi kiekvienai darbuotojų grupei galimi nustatyti minimalūs ir maksimalūs koeficientai iš esmės yra skirti darbuotojams diferencijuoti pagal jų atitiktį ar neatitiktį tam tikriems darbo apmokėjimo sistemos kriterijams. Taikydamas arčiau minimalaus leidžiamo nustatyti koeficientą darbdavys gali drausminti darbuotoją, o didindamas jį link maksimalaus – skatinti. Atsakovė 2017 m. gegužės 4 d. rašte pripažino, kad visiems pedagoginiams darbuotojams nustatyti vidutiniai koeficientai ir kad nepedagoginiams darbuotojams nustatyti minimalūs ar artimi minimaliems koeficientai tik todėl, jog nėra lėšų ir jiems skirti vidutinius pareiginės algos koeficientus. Nagrinėjant šią bylą ieškovės ne kartą prašė aiškiai nurodyti, kokie konkretūs VISĮDDAĮ 5 straipsnio 2 dalyje ar atsakovės nurodytoje Sistemoje įtvirtinti kriterijai nulėmė konkretų koeficiento nustatymą kiekvienam darbuotojui. Atsakovė tokios informacijos nepateikė, tik deklaratyviai teigė, kad konkrečių koeficientų nustatymas yra vadovų diskrecija. Atsakovė pedagoginiams ir nepedagoginiams darbuotojams koeficientus nustatė „mechaniškai“. Vien tik tai, kad Sistemoje ir kituose teisės aktuose nustatyti tam tikri kriterijai, savaime nereiškia skundžiamų koeficientų pagrįstumo, jeigu pati atsakovė nepagrindžia, kaip konkretūs kriterijai keičia ir nulemia tam tikrą koeficientą kiekvienai ieškovei. Būtent šios įrodinėjimo pareigos nevykdė atsakovė. Nėra galima situacija, kad visi pedagoginiai darbuotojai būtų įvertinti vienodai, kaip atitinkamai ir nepedagoginiai. Įstatymų leidėjas, priimdamas VISĮDDAĮ, nustatė tiek pedagoginiams, tiek nepedagoginiams darbuotojams leidžiamus taikyti koeficientų intervalus. Pagal šiuos intervalus nepedagoginiai darbuotojai praktiškai prilyginami pedagoginiams, nes leidžiami nustatyti koeficientų intervalai yra panašūs, o tam tikrais atvejais netgi palankesni nepedagoginiams darbuotojams. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nelaiko nepedagoginių darbuotojų darbo mažiau vertingu nei pedagoginių darbuotojų. Ieškovės nesiekia gauti tokio paties dydžio darbo užmokesčio kaip ir pedagoginiai darbuotojai, tačiau skirstomos mokinio krepšelio lėšos, skirtos darbo užmokesčiui,  nepagrįstai buvo panaudotos vien tik pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, o ieškovių darbo užmokestis nedidintas tik todėl, kad jos nėra pedagoginės darbuotojos. Ieškovės buvo diskriminuojamos vien tik dėl einamų pareigų pobūdžio, nes tokio kriterijaus VISĮDDAĮ nenustatyta. Pagal atsakovės pateiktus Darbo ginčų komisijai dokumentus, kai kurių ieškovių darbo užmokestis didėjo ne daugiau kaip vienu euru, kai pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis didėjo žymiai, netgi nepriklausomai nuo to, kad bendras darbo krūvis mokytojams mažėjo. Atsakovė neįrodė, kas lėmė ieškovių pareiginės algos koeficiento dydį.


28.3.        Atsakovė 2018 m. vasario 19 d. rašte nurodė, kad švietimo ir mokslo ministro 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-67 papildomos lėšos buvo panaudotos ne pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui iki vidurkio padidinti, o išmokėtos pedagoginiams darbuotojams 2017 m. gruodžio mėnesį kaip premijos. Tai, kad šios lėšos iš tiesų nelėmė pedagoginių darbuotojų koeficientų padidinimo iki vidurkio, patvirtino ir atsakovės direktorius 2013 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu. Aplinkybė, kad papildomos lėšos Kretingos rajono savivaldybės tarybos buvo paskirstytos ir jų dydis kiekvienai įstaigai nustatytas tik 2017 m. kovo 30 d. tarybos sprendimu Nr. T2-79, reiškia, kad priimdama skundžiamus sprendimus atsakovė objektyviai negalėjo žinoti, kiek jai teks šių papildomų lėšų, ir pagal tai padidinti pedagoginių darbuotojų koeficientą iki vidurkio. Mokinio krepšelio dydis 2017 m. buvo 1059 Eur ir, lyginant su 2016 m., padidėjo 45 Eur (arba 4,44 proc.). Neaišku, kodėl didėjant bendram finansavimo šaltiniui, iš kurio mokamas darbo užmokestis pedagoginiams darbuotojams ir ieškovėms, pastarųjų darbo užmokestis nepadidėjo nors tokiu pačiu dydžiu, kokiu didėjo mokinio krepšelio dydis – 4,44 proc. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kiek jie susiję su neva atsakovės finansinės padėties pablogėjimu 2018 m., nes ginčo laikotarpis yra 2017 m.


28.4.        Nors vadovai ir turi diskreciją nustatyti konkrečius koeficientus darbuotojams, juos nustatydami privalo vadovautis DK, VISĮDDAĮ, Sistema, objektyviomis aplinkybėmis, kriterijais, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisingo atlyginimo už darbą principais. Jeigu iš tiesų nėra pakankamai lėšų ir todėl negalima nustatyti vidutinių koeficientų visiems iš mokinio krepšelio lėšų darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams, tai koeficientas turėjo būti didinamas proporcingai visiems darbuotojams.


28.5.        Nagrinėjamu atveju tam tikra grupė darbuotojų buvo diskriminuojama socialinės padėties pagrindu (dėl einamų pareigų) bei dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (DK 2 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktai).


28.6.        Darbo bylose teismui yra priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vien panaikinus skundžiamus įsakymus ir įpareigojus atsakovę spręsti koeficientų nustatymo klausimą iš naujo galimai vėl būtų sudarytos prielaidos kilti ginčui, nutarė taikyti alternatyvų ieškovių teisių gynimo būdą ir nustatyti atitinkamus koeficientus. Toks teismo sprendimas yra visiškai suderinamas su konstitucine teisingumo samprata, pagal kurią vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013).


28.7.        Apeliacinės instancijos teismo sprendimu pasiekta procesinė bylos baigtis yra iš esmės tapati tai, kurios siekė ieškovės. Suabsoliutinus DK nustatytą reikalavimą privalomai nagrinėti darbo ginčą ikiteismine tvarka netektų savo paskirties ir prasmės CPK 414, 417, 418 straipsnių nuostatos, suteikiančios teismui teisę peržengti bylos nagrinėjimo bei reikalavimų ribas ar taikyti alternatyvius darbuotojo teisių gynimo būdus.


28.8.        Pagal CPK 414 straipsnio 3 dalį teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Teisės normoje nenustatyta, kad šalys turi būti informuojamos apie konkrečius teismo numanomus taikyti alternatyvius gynimo būdus ar apie ketinimą peržengti reikalavimus konkrečiu būdu ar apimtimi, nes tai atlikus iš esmės būtų pasisakyta dėl teismo sprendimo esmės ir turinio, pateikta išankstinė nuomonė dėl galimo sprendimo, o tai sudarytų pagrindą abejoti teismo nešališkumu.

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl taikytinų teisės aktų

 

29. 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtintas Darbo kodeksas, jis, išskyrus tam tikras įstatyme nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (1, 2 straipsniai). Šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi nustatyta, kad tais atvejais, kai skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Taigi jei dėl darbo ginčo nagrinėjimo kreiptasi iki 2017 m. liepos 1 d., ginčas turi būti nagrinėjamas pagal iki šios datos galiojusio DK nuostatas, jei kreiptasi vėliau – taikant naujojo DK reglamentavimą. Aptarta įstatymo norma nustato, kurio kodekso procesinės nuostatos taikytinos, nagrinėjant darbo ginčus, ji skirta procedūriniams darbo ginčo aspektams reguliuoti. Materialiosios teisės prasme turi būti taikomos tos normos, kurios galiojo ginčo santykių atsiradimo metu.


30. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad į darbo ginčų komisiją buvo kreiptasi iki naujojo DK įsigaliojimo, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, dėl to, kurio kodekso normos taikytinos ginčui nagrinėti, nepasisakė, tačiau spręsdamas dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo rėmėsi DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 231 straipsniu. Kaip matyti iš spaudų ant skundų, paduotų Darbo ginčų komisijai, ieškovės į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 18 d. Tokia kreipimosi data nurodoma ir Darbo ginčų komisijos sprendimuose. Taigi ieškovės į Darbo ginčų komisiją kreipėsi jau galiojant naujajam DK, todėl procedūriniams ginčo nagrinėjimo aspektams taikytinos DK, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., normos. Santykiai, dėl kurių su materialaus pobūdžio reikalavimais ieškovės kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas, atsirado 2016 m. vasario 15 d., kai direktoriaus įsakymu Nr. VI-37 joms buvo nustatyti šioje byloje ginčijami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Dėl to materialiųjų reikalavimų sprendimui taikytinos DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., normos.

 

 

Dėl diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose

 

 

 

31. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis Teismas 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą.


32. Nagrinėjamoje byloje aktualus diskriminavimo draudimas darbo santykių srityje. Tarptautinis teisės aktas, tiesiogiai susijęs su diskriminacijos draudimu darbo santykiuose, yra Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 111 „Dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje“, kurią ratifikavusios valstybės narės (įskaitant Lietuvą) įsipareigojo skelbti ir vykdyti tokią valstybės politiką, kuri tos šalies sąlygas ir galiojančią tvarką atitinkančiais metodais skatina sudaryti lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes bei lygiateisius santykius, kad taip būtų panaikinta bet kokia šios srities diskriminacija (2 straipsnis).


33. Nurodytoje konvencijoje terminas „diskriminacija“ reiškia bet kokį lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes ir lygiateisius   santykius   pažeidžiantį   arba   panaikinantį išskyrimą, apribojimą ar pranašumo teikimą pagal rasę, odos spalvą, lytį, religiją, politinius įsitikinimus, tautinę ar socialinę kilmę, taip pat – bet kokį kitą išskyrimą, apribojimą ar pranašumo teikimą, kai pažeidžiamos ar panaikinamos lygios darbo ir profesinės veiklos galimybės ir lygiateisiai santykiai, jeigu tai nustatė atitinkama Tarptautinės darbo organizacijos narė, pasikonsultavusi su darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis, kur jos yra, ir su kitomis atitinkamomis institucijomis (1 straipsnio 1 dalies a, b punktai).


34. Nacionalinėje teisėje nuostatos, skirtos asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti, įtvirtintos DK bei Lygių galimybių įstatyme, kuriuo, be kita ko, įgyvendinama 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.


35. DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vienas darbo santykių teisinio reglamentavimo principų – darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.


36. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje apibrėžta, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą: priimant darbuotojus į darbą ir atleidžiant iš jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi būti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sąlygos (1–5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebūtų priekabiaujama, nebūtų nurodymų diskriminuoti, kad darbuotojas, pareiškęs ieškinį dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojamas (6–8 punktai), užtikrinti galimybes įsidarbinti neįgaliems asmenims (9 punktas).


37. Tai, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 5 punktą darbdavys, užtikrindamas lygias galimybes, privalo už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, reiškia, kad darbo užmokesčio dydis yra vienas pagrindų, dėl kurių gali būti konstatuojamas diskriminacijos faktas.


38. Pagal ginčo kilimo metu galiojusio DK 189 straipsnį iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Darbo užmokestis ieškovėms nuo 2017 m. vasario 1 d. turėjo būti nustatomas, taikant nuo šios datos įsigaliojusį Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą. Pagal šį įstatymą darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalis arba pastovioji dalis), priemokos, premijos, ir kt. mokėjimai (5 straipsnio 1 dalis); biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma koeficientais (7 straipsnio 1 dalis); pastovioji dalis nustatoma pagal įstatymo 3 ir 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį (7 straipsnio 4 dalis). Mokytojų pareiginių algų pastovioji dalis nustatoma pagal 5 priedą. Šiuose prieduose nurodyti pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų intervalai (minimalūs ir maksimalūs dydžiai) atskiroms specialistų grupėms. VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas.


39. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodo, kad joms nustatyti minimalūs ar labai artimi minimaliems pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, o pedagogams nustatyti koeficientai, artimi įstatymu leidžiamų koeficientų vidurkiui. Tokiu būdu ieškovės buvo nepagrįstai išskirtos iš kitų darbuotojų ir diskriminuojamos dėl savo socialinės padėties – einamų pareigų, t. y. todėl, kad jos nėra pedagoginės darbuotojos.


40. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo sprendimuose yra pasisakęs, kad diskriminacija yra tie atvejai, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (šiuo klausimu žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo byloje Francisco Javier Rosado Santana prieš Consejería de Justicia y Administración Pública de la Junta de Andalucía, C-177/10, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).


41. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas bendruosius principus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnio („Diskriminacijos draudimas“), pagal kuriuos tam, kad iškelta problema nulemtų 14 straipsnio taikymą, nurodė, kad turi egzistuoti skirtingas asmenų, esančių panašiose (palyginamose) situacijose, traktavimas. Toks nevienodas (skirtingas) požiūris laikomas diskriminaciniu, jeigu jis neturi objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo; kitaip tariant, jeigu juo nėra siekiama teisėto tikslo arba jei nėra pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Valstybė naudojasi vertinimo laisvės ribomis, vertindama, ar skirtumai panašiose situacijose pateisina nevienodą požiūrį ir kokiu mastu (žr. 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Burden prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13378/05; 2010 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Schalk ir Kopf prieš Austriją, peticijos Nr. 30141/04; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Vallianatos ir kiti prieš Graikiją, peticijų Nr. 29381/09 ir Nr. 32684/09; kt.).


42. Atsižvelgiant į nutarties 40–41 punktuose pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad, sprendžiant dėl diskriminacijos (ne)buvimo, visų pirma būtina nustatyti, ar asmenys yra panašiose situacijose, ar tos situacijos yra palyginamos tarpusavyje. Šiuo konkrečiu atveju reikėtų spręsti, ar ieškovių dirbamas nepedagoginis darbas gali būti prilyginamas mokytojų (pedagogų) darbui.


43. ESTT praktikoje išaiškinta, kad „vienodu darbu“ laikomas palyginamas kelių darbuotojų darbas, kai jų atliekamos funkcijos turinys yra toks pats arba toks panašus, kad juos abu būtų galima pakeisti vieną kitu (žr., pvz., 1999 m. gegužės 11 d. sprendimo byloje Angestelltenbetriebsrat der Wiener Gebietskrankenkasse prieš Wiener Gebietskrankenkasse, C-309/97, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).


44. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, remiantis VISĮDDAĮ, reglamentuojančiu valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, pedagogai ir ne pedagogai priskirti skirtingoms grupėms ir jiems nustatytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai (jų ribos) yra skirtingi. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad šių darbuotojų grupių  darbas nėra lygiavertis: skiriasi pareigos, reikalavimai joms eiti (išsilavinimas ir pan.), darbo pobūdis, sudėtingumas, atliekamos funkcijos. Kitaip tariant, šios darbuotojų grupės nelaikytinos dirbančiomis „vienodą darbą“ ir galinčiomis pakeisti viena kitą, kaip šią sąvoką aiškina ESTT (žr. ankstesnį nutarties punktą). Pripažinus, kad pedagogai ir pedagoginio darbo nedirbantys darbuotojai priklauso darbuotojų grupėms, kurių darbas nėra panašus (palyginamas), skirtingų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų (jų intervalų) nustatymas bei taikant šiuos koeficientus apskaičiuoto darbo užmokesčio (pinigine išraiška) skirtingumas nevertintini kaip nedirbančių pedagoginio darbo darbuotojų diskriminacija.


45. Vis dėlto pažymėtina, kad ieškovės, kaip jau buvo nurodyta, savo poziciją dėl nevienodo požiūrio į darbuotojus iš esmės argumentuoja tuo, jog nustatomi konkretūs koeficientai pagal įstatymo leidžiamas ribas pedagogams parenkami orientuojantis į leidžiamų maksimalių ir minimalių dydžių vidurkį, o kitiems darbuotojams – į minimalius koeficientus. Siekiant patikrinti ieškovėms nustatytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžių pagrįstumą, visų pirma būtina išsiaiškinti teisės aktų, reguliuojančių šių koeficientų nustatymą, turinį ir po to spręsti, ar koeficientai nustatyti laikantis juose įtvirtintų reikalavimų.

 

Dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo tvarkos ir kriterijų

 

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors VISĮDDAĮ nuostatos ir nustato nevienodus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus skirtingoms darbuotojų grupėms, tai savaime nesuponuoja išvados, kad, įstaigos vadovui nustatant konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus pagal įstatymo leidžiamas ribas, tiems darbuotojams, kuriems taikomų koeficientų ribos žemesnės, turi būti parenkami mažiausi leistini koeficientai ir atvirkščiai, arba kad visiems darbuotojams turi būti parinktas jiems leidžiamų taikyti koeficientų vidurkis ar pan.


47. Kaip minėta nutarties 38 punkte, pagal VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalį darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai, šio įstatymo 9 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Taigi, konkrečių koeficientų nustatymo kriterijai turi būti išdėstyti darbo apmokėjimo sistemoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės galėtų susidaryti tokia situacija, kad tam tikrų pareigų darbuotojų grupės koeficientai būtų mažesni nei jiems leidžiamas vidurkis, kitos – didesni, tačiau ji toleruotina tik tokiu atveju, jei koeficientai nustatyti pagal iš anksto žinomus kriterijus ir atitinkamai pagrįsti, kitaip tariant, kai jie yra objektyviai pateisinami.


48. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovių teisės pažeistos tuo, jog įsigaliojus VISĮDDAĮ atsakovė, pažeisdama šio įstatymo nuostatas, neatliko individualaus darbuotojų vertinimo, „mechaniškai“ visiems pedagoginiams darbuotojams nustatė koeficientų vidurkius, o nepedagoginiams – minimalius koeficientus. Atsakovė, nustatydama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nebuvo patvirtinusi vidaus tvarkos taisyklių ar darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, kuriuose būtų įvardyti aiškūs skirstymo kriterijai, pvz., kaip atsižvelgiama į veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę ir kt.


49. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad darbo apmokėjimo sistema buvo patvirtinta 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V1-32. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad koeficientai ieškovėms nustatyti, laikantis įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų, pagal iš anksto žinomus kriterijus ir tinkamai juos taikant, taigi ir teikti su tuo susijusius rašytinius ir kitokius įrodymus. Tačiau kartu pažymėtina, kad CPK 414 straipsnyje, esančiame šio kodekso XX skyriuje, nustatančiame darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, įvairiais aspektais expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kilusius ginčus. Dėl aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose ne kartą yra pasisakęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3523-701/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015; 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-477/1075/2017 35 punktą).


50. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, kurios nors ir nenurodytos kaip ieškinio pagrindas, bet yra susijusios su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku.


51. Atsakovė nurodo, kad 2017 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. V1-32 buvo teikiamas Darbo ginčų komisijai, juo remtasi teikiant atsiliepimą šiai institucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo ginčų komisijos sprendime šis įsakymas ir juo patvirtinta darbo apmokėjimo sistema taip pat aptariami. Taigi teismui neabejotinai turėjo būti žinoma apie tokio įsakymo egzistavimą. Atsakovei į bylą jo nepateikus, teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 1 dalimi, turėjo pasinaudoti teise savo iniciatyva rinkti įrodymus. 


52. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V1-32 nepasisakė, ieškovėms nustatytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų šio įsakymo kontekste nevertino. Tik ištyrus nurodytu įsakymu patvirtintą darbo apmokėjimo sistemą spręstina, ar joje įtvirtinti pakankamai aiškūs ir objektyvūs koeficientų nustatymo kriterijai ir ar jų laikytasi, nustatant konkretaus dydžio koeficientus kiekvienai ieškovei, kartu atsižvelgiant ir į finansines atsakovės galimybes. Tokio sisteminio vertinimo neatlikus, galėjo būti neteisingai išspręsta byla.


53. Kadangi kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šis teismas nutarties 52 punkte nurodyto vertinimo atlikti negali. Teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl teismo teisės taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus darbo bylose

 

54. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.


55. CPK 414 straipsnyje, kuriame esančios normos laikytinos specialiomis CPK 320 straipsnio atžvilgiu,  įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kilusius ginčus. Nutartyje jau pasisakyta dėl teismo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Teismas, be kita ko, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, įspėjęs apie tai šalis (CPK 414 straipsnio 3 dalis). Šia teise disponuoja ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas kitokį nei pirmosios instancijos teismas sprendimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas prieš tai nurodytų teisės normų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 414 straipsnio 3 dalis) pagrindu turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas ir taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus, apie tai pranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims.


56. Iš EŽTT jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą (Konvencijos 6 straipsnis) matyti, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014  m.  kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.). EŽTT yra pripažinęs, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl reikalavimo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr. 2006 vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan ir Angelova prieš Bulgariją, Nr. 44624/98, 42 punktą; 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias ir kt. prieš Prancūziją, peticijų Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01, 65407/01, 38 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 43 punktas).

 

57. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi motyvuoti, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį, tinkamai iš anksto apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suteikti jiems galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016, 28 punktas; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 39 punktas).


58. Nagrinėjamu atveju teismas ex officio pakeitė atsakovės 2017 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. VI-37, nustatydamas ieškovėms pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus ir įpareigodamas atsakovę pagal juos apskaičiuoti ieškovėms darbo užmokestį bei išmokėti neišmokėtas dalis, apskaičiuotas pagal šiuos koeficientus, nors toks reikalavimas pareikštas nebuvo. Prieš tai teismas informavo šalis, kad ketina svarstyti dėl alternatyvių ieškovių teisių gynimo būdų, tačiau konkrečiai nenurodė, kokius gynimo būdus ir dėl kokių priežasčių ketina taikyti. Nors sprendime tokio teisių gynimo būdo taikymas motyvuotas, tačiau iki sprendimo priėmimo šalys dėl jo negalėjo pateikti savo argumentų ir samprotavimų, taigi nebuvo išklausytos dėl visų bylos aspektų (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad atsakovė, atsiliepdama į teismo pranešimą, iš karto nurodė, kad nežinodama, kokį alternatyvų teisių gynimo būdą ketina pasirinkti teismas, negali dėl jo teikti savo nuomonės, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.   


59. Nurodytas pažeidimas (netinkamas pranešimas apie ketinimą taikyti alternatyvias teisių gynimo priemones) šiuo atveju nelaikytinas formaliu, kadangi tai galėjo lemti neteisingo teismo sprendimo priėmimą: kasaciniame skunde pateikiami argumentai, jog, nesuteikus realios galimybės atsakovei pasisakyti ir pateikti įrodymus, vienai iš ieškovių nustatytas koeficientas, neatsižvelgiant į jos aktualiu laikotarpiu turėtą darbo patirtį, ir todėl neatitinkantis įstatymo bei įstaigoje nustatytos darbo apmokėjimo sistemos leistinų ribų.


60. Šiame kontekste paminėtina, kad teismas pakeitė atsakovės įsakymą ir savo nuožiūra ieškovėms nustatė  kitokius, nei buvo nustatyta atsakovės, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, taikytinus laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal VISĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymas yra įstaigos vadovo prerogatyva. 

 

Dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka

 

61. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis).


62. Pagal DK 216 straipsnį darbo ginčus dėl teisės nagrinėja; a) darbo ginčų komisija; b) teismas. Darbo ginčai dėl darbo apmokėjimo priskiriami individualiems darbo ginčams (DK 213 straipsnis), taigi jiems taikoma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.


63. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ginčas tokia apimtimi, kokia buvo išnagrinėtas teisme, nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, todėl buvo nesilaikyta ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, ieškovių reikalavimas buvo panaikinti atsakovės įsakymą, kuriuo nustatyti darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai, ir įpareigoti šiuos koeficientus nustatyti iš naujo; teisme buvo reiškiami reikalavimai dėl minėto įsakymo panaikinimo ir konkrečių darbo užmokesčio sumų priteisimo.


64. Teisėjų kolegija pažymi, kad pradiniu ieškiniu teisme buvo reiškiami analogiški reikalavimai kaip ir skunde Darbo ginčų komisijoje. Vėliau reikalavimai buvo patikslinti, tačiau ieškovių siekis nuo pat ginčo pradžios buvo toks pats – panaikinti atsakovės 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. VI-37 2 priedo punktus, kuriais joms nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, perskaičiuoti darbo užmokestį pagal kitokius koeficientus ir išmokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą.


65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas Darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos.  Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis).


66.  Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, aktyvų teismo vaidmenį darbo ginčų bylose, šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinis teismas šio pažeidimo pašalinti negali, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3, 4 dalys).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

67. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 21,53 Eur  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. pažyma).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                           


Alė Bukavinienė

 

Virgilijus Grabinskas

 

Birutė Janavičiūtė