Klaipėdos

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo (už antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą) tvarką, terminus, papildomo (projektinio) darbo susitarimo kvalifikavimą, pasibaigimo tvarką (pagrindus), teismo proceso viešumo ribojimą, aiškinimo ir taikymo.

2.   Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl X darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) pripažinti ieškovės atleidimą iš Y (toliau – Y) direktoriaus pareigų ir Y projekto (duomenys neskelbtini) vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigų neteisėtu; 3) grąžinti ieškovę į eitas pareigas; 4) priteisti ieškovei iš Y vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už priverstinės pravaikštos laiką, 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.   Ieškovė nurodė, kad iš pareigų pagal 2016 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą atleista neteisėtai, dėl politinių motyvų. Įsakyme nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti. Net nustačius, kad Įsakyme nurodyti pažeidimai buvo padaryti, jie padaryti iki įspėjimo švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 28 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) (toliau – Įspėjimas). Šiuo įsakymu konstatuoti ieškovės, kaip Y direktorės, darbo pareigų pažeidimai: lėšų negrąžinimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – ir ŠMM); neturint ŠMM įgaliojimų, su Y sudaryta papildomo darbo sutartis. Įsakyme nurodyti pažeidimai netapatūs nurodytiems Įspėjime, be to, jie suformuluoti neaiškiai ir nekonkrečiai. Įsakymu nutrauktos darbo sutartys dėl ieškovės, tiek kaip Y direktorės, tiek kaip projekto (duomenys neskelbtini) vadovės ir vyriausiosios mokslo darbuotojos, pareigų (ši sutartis kvalifikuotina kaip projektinio darbo sutartis) (DK 89 straipsnis), nors Įsakyme nurodyti pažeidimai nesusiję su projekto vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo funkcijų atlikimu. Nutraukiant darbo sutartį direktoriaus pareigoms, negali būti savaime nutraukiama ir projektinio darbo sutartis (DK 92 straipsnio 1 dalis); jai netaikomas papildomo darbo sutarčių nutraukimo mechanizmas. Pagrindo nutraukti šią sutartį nebuvo, nes ministrė 2018 m. kovo 30 d. susitarimo 4 punktu patvirtino šios darbo sutarties sąlygas.

4.   Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui Y iš ieškovės 2800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.   Teismas nustatė, kad ieškovė ir Y, atstovaujamas švietimo ir mokslo ministro, 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė nuo (duomenys neskelbtini)  pradėjo eiti Y direktoriaus pareigas. Ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu „Dėl X papildomo darbo“ leista ieškovei nuo 2016 m. balandžio 1 d. dirbti vyriausiąja mokslo darbuotoja Y, 2016 m. balandžio 1 d. su ieškove sudaryta terminuota antraeilių pareigų darbo sutartis eiti Y (duomenys neskelbtini) vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Y mokslinė sekretorė 2017 m. spalio 3 d. priėmė Y direktoriaus įsakymą „Dėl X projektinio (papildomo) darbo“ ir su ieškove pasirašė 2016 m. balandžio 1 d. sudarytos darbo sutarties pakeitimą dėl projektinio (papildomo) darbo nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2019 m. vasario 28 d., ieškovei vykdant Europos Komisijos finansuojamą projektą (duomenys neskelbtini), eiti projekto vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Švietimo ir mokslo ministras bei ieškovė 2018 m. kovo 30 d. sudarė susitarimą, pagal kurį šalys susitarė 2018 m. balandžio 3 d. pripažinti pasibaigusiais ieškovės darbo santykius dėl papildomo darbo einant Y (duomenys neskelbtini) vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

6.   Teismas nurodė, kad ieškovė Y vardu 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. sudarė lėšų naudojimo sutartis. ŠMM Vidaus audito skyrius 2015 m. gruodžio 21 d. audito ataskaitoje pripažino 47 713,64 Eur netinkamomis išlaidomis, nes jos patirtos nesilaikant nurodytų sutarčių, nesusijusios su sutartyse nustatytu tikslu. Ieškovė pripažino, kad, veikdama Y vardu, 2017 m. sausio 13 d. raštu įsipareigojo grąžinti lėšas kas metus mokėdama po 1/3 dalį. Teismas sprendė, kad ieškovė sutiko su 2015 m. gruodžio 21 d. ataskaitos išvadomis, 2017 m. sausio 13 d. raštas sukelia Y teisinių pasekmių ir jo pagrindu gali būti konstatuotas darbo pareigų pažeidimas. Ieškovė pažeidė darbo pareigas – nors Y vardu įsipareigojo pirmąją dalį (15 904,55 Eur) lėšų grąžinti iki 2017 m. spalio 31 d., iki Įspėjimo (2018 m. vasario 28 d.) Y buvo grąžinęs tik 8210,37 Eur. Y prašymas pratęsti terminą pateiktas šiam pasibaigus ir jau prasidėjus Y veiklos patikrinimui. Tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą.

7.   Teismas nurodė, kad ieškovė nesikreipė į ministrą dėl leidimo eiti projekto vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas vykdant Europos Komisijos finansuojamą projektą (duomenys neskelbtini). Ministras neleido eiti nurodytų pareigų, nesuteikė kitam Y darbuotojui įgaliojimų sudaryti su ieškove projektinio darbo sutartį. Y mokslinė sekretorė buvo pavaldi ieškovei ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė Y direktoriaus 2017 m. spalio 3 d. įsakymą „Dėl X projektinio (papildomo) darbo“ bei sudarė 2016 m. balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitimą dėl projektinio (papildomo) darbo. Ieškovė, teismo vertinimu, pasinaudojo savo, kaip vadovės, padėtimi. Ieškovės atstovo teiginį, kad ieškovės ir ministro 2018 m. kovo 30 d. susitarimu įteisinti ieškovės projektinio darbo santykiai, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes nurodytu susitarimu pripažinti pasibaigusiais ieškovės darbo santykiai einant Y (duomenys neskelbtini)  vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas; pasirašant nurodytą susitarimą, nesvarstytas ieškovės darbo pagal projektą klausimas.   

8.   Švietimo ir mokslo ministras 2018 m. vasario 28 d. įsakyme (Įspėjime), teismo vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė Y įstatų 23.1, 23.2, 23.8 punktuose, Y direktoriaus pareigybės aprašymo 5, 15 punktuose nustatytas funkcijas, nes pažeidė: 1) įsipareigojimą grąžinti lėšas, kurios audito ataskaitoje pripažintos netinkamomis išlaidomis (47 713,64 Eur), – negrąžino metinės sumos (15 904,55 Eur); 2) DK 102 straipsnį – Y darbuotoja, neturėdama ministro įgaliojimų, su ieškove sudarė papildomo darbo sutartį dėl projekto vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo darbo. Ministras pagrįstai ir teisėtai įspėjo ieškovę, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat darbo pareigų pažeidimai. Ieškovė įpareigota užtikrinti, kad Y būtų laikomasi teisės aktų ir įsipareigojimų kiekvieną mėnesį teikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius dėl projekto vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigų; iki 2018 m. liepos 1 d. grąžinti į ŠMM nurodytą sąskaitą 11 064,55 Eur; informuoti apie audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano įvykdymą.

9.   Švietimo ir mokslo ministras Įsakymu nutraukė su ieškove sudarytas darbo sutartis ir atleido ją iš Y direktoriaus bei projekto (duomenys neskelbtini) vadovo, vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigų DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (pažeidimų ieškovė neginčijo), turinį, konstatavo, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Ieškovė buvo įstaigos vadovė, todėl jai taikomi itin aukšti reikalavimai. Ji turėjo būti itin atidi ir rūpestinga, vengti interesų konflikto, bet elgėsi priešingai. Teismas padarė išvadą, kad švietimo ir mokslo ministras prarado pasitikėjimą ieškove. Teismas sprendė, kad buvo ir DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas atleisti ieškovę iš pareigų – nors Įsakyme ši darbo teisės norma nenurodyta, toks darbo pareigų pažeidimas aptartas Įsakymo 1.1 punkte. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovas rėmėsi nurodytu pažeidimu, o ieškovė turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti.

10. Teismas įvertino ŠMM Vidaus audito skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. Y veiklos ir finansinio audito ataskaitoje (toliau – Ataskaita) išvardytus pažeidimus, nurodė, kad ieškovė Ataskaitos 61, 65 punktuose nurodytų aplinkybių neginčijo, jas paneigiančių įrodymų neteikė, ir konstatavo, kad buvo pažeistos Y finansų kontrolės taisyklių 10, 11 punktų nuostatos, ieškovė, kaip Y vadovė, buvo atsakinga už tinkamą įstaigos funkcionavimą, finansinę veiklą, veikimą laikantis teisės aktų; ieškovė neneigė Ataskaitos 63.1, 63.2.5 punktuose įvardytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimų; nustatyta, kad Y darbuotojams už ekspertinio vertinimo išvadas buvo sumokėta visa suma, nors pagal nustatytą tvarką gali būti mokama sutartinė kaina iki 50 proc. ekspertizės kainos (48.4 punktas), ieškovė su tuo sutiko, ieškovės nurodomos tokio veiksmo atlikimo priežastys tvarkos pažeidimo, teismo vertinimu, nekeičia, įrodymų, pagrindžiančių įtvirtintas sumų priskyrimo mažareikšmėms nuostatas ir tokiu atveju daromas mokėjimo išimtis, byloje nėra; nustatyta, kad Y darbuotojams už ekspertinio vertinimo išvadas nebuvo mokama ir nebuvo sudaroma autorinė sutartis, nors Y faktiškai gavo pajamų už Y specialisto išvadas, šių pažeidimų ieškovė neginčijo; nustatyta, kad atskirais atvejais ekspertinio vertinimo išvados teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims nemokamai, nors pagal nustatytą tvarką valstybės institucijų ir privačių asmenų bei ūkio subjektų užsakomi lietuvių kalbos tyrimai ir ekspertizės atitinkamai įkainojami ar kaina nustatoma sutartinė (48.3 punktas), ieškovė šių pažeidimų neginčijo; ieškovė neginčijo ir Ataskaitos 72.2, 72.3, 72.4, 72.5, 73.1, 73.2, 73.3 punktuose nurodytų pažeidimų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

11. Teismas nurodė, kad švietimo ir mokslo ministras pagrįstai Įsakyme pripažino, jog ieškovė pažeidė Y įstatų 23.1, 23.8 punktų bei savo pareigybės aprašymo 5, 15 punktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad šiuos pažeidimus ieškovė darė sistemingai, pažeidimai tos pačios rūšies, be to, tęstiniai, kartu kaip tęstinį pažeidimą teismas vertino ir tolesnį ieškovės, kaip projekto (duomenys neskelbtini) vadovės ir vyriausiosios mokslo darbuotojos, pareigų ėjimą, nors Įspėjime jau buvo konstatuotas toks pažeidimas.

12. Nors Įsakyme pažeidimai nedetalizuoti, tačiau išvardyti dokumentai, kuriais remdamasis ministras priėmė Įsakymą. Dėl to teismas sprendė, kad darbdavys tinkamai atskleidė ieškovės padarytus pažeidimus.

13. Teismas konstatavo, kad, nutraukus pagrindinę darbo sutartį (dėl Y vadovo pareigų), pagrįstai nutraukta ir papildomo darbo sutartis. Vien tai, kad vienos ieškovės funkcijos buvo administracinės, kitos – mokslinės, neteikia pagrindo daryti kitokią išvadą.

14. Ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė, nurodydamas, kad nekonstatuoti neteisėti atsakovės ŠMM veiksmai (neteisėtas atleidimas), ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto.

15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą; pašalino iš sprendimo motyvuojamosios dalies teismo motyvus, kuriais konstatuotas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas ir kuriais ieškovės vykdytas projektinis darbas konstatuotas kaip darbo pareigų pažeidimas; priteisė Y iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Kolegija rėmėsi DK 58 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalių nuostatomis, konstatavo, kad Įsakyme nurodytas vienas darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagrindas – per paskutinius dvylika mėnesių ieškovės padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 2018 m. vasario 28 d. įsakyme (Įspėjime) konstatuota, kad ieškovė pažeidė Y 2017 m. sausio 13 d. įsipareigojimą, taip pat DK 102 straipsnį. Kolegija nurodė, kad Y negrąžino 2017 m. sausio 13 d. rašte įvardytu terminu metinės netinkamai panaudotų lėšų dalies (15 904,55 Eur), taigi ieškovė, būdama Y vadovė, neužtikrino, kad šį įsipareigojimą jos vadovaujama įstaiga vykdytų tinkamai. Ieškovė, kolegijos vertinimu, nepagrįstai teigia, kad nepažeidė darbo pareigų neužtikrindama, jog Y įvykdytų įsipareigojimą laiku grąžinti lėšas. Y įsipareigojo pirmąją dalį lėšų, t. y. 15 904,55 Eur, grąžinti iki 2017 m. spalio 31 d. Iki 2018 m. vasario 28 d. įsakymo (Įspėjimo) buvo grąžinta tik dalis lėšų, t. y. 8210,37 Eur.

17. Parengus 2018 m. balandžio 19 d. Ataskaitą ir ministerijai 2018 m. balandžio 27 d. pareikalavus iš ieškovės pateikti pasiaiškinimą, ieškovė pasiaiškino dėl nurodytos Ataskaitos. Ataskaitoje nustatyta, kad Y apmokėjo iš Y darbuotojų, kaip fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, gautas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas Y, nors Y yra darbuotojų, kuriems pagal pareigybės aprašymus yra priskirtos šios funkcijos ir mokamas darbo užmokestis, nebuvo pateikti visi ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai, apmokėjimo nurodymą Y išrašytose sąskaitose faktūrose teikė ieškovė (61 punktas). Y taip pat įsigijo paslaugų iš ieškovės, kaip iš fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, nebuvo pateikti visi ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai, nebuvo parengta pirkimo paraiška (64 punktas). Ieškovė nepateikė šias nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Taigi pažeistos Y finansų kontrolės taisyklių 10, 11 punktų nuostatos. Ieškovė buvo atsakinga už tinkamą įstaigos funkcionavimą, jos finansinę veiklą. Y įsigyjant paslaugas iš savo darbuotojų, pačios vadovės, darbuotojų giminaičių ar artimų asmenų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai. Y darbuotojams už ekspertinio vertinimo išvadas sumokėta visa suma, nors pagal nustatytą tvarką gali būti mokama sutartinė kaina iki 50 proc. ekspertizės kainos. Y darbuotojams už ekspertinio vertinimo išvadas nebuvo mokama ir nebuvo sudaroma autorinė sutartis, nors Y faktiškai gavo pajamų už Y specialisto išvadas. Tam tikrais atvejais ekspertinio vertinimo išvados teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims nemokamai, kai pagal nustatytą tvarką valstybės institucijų ir privačių asmenų bei ūkio subjektų užsakomi lietuvių kalbos tyrimai ir ekspertizės atitinkamai įkainojami ar kaina nustatoma sutartinė. Į Y Dokumentacijos planą neįtraukti visi dokumentai, kurie faktiškai yra Y, Y faktiškai nepatvirtintas Dokumentacijos plano papildymo sąrašas, nepateikta pagrindžiančių faktų, kad Y apskaitos dokumentai nustatyti Y direktoriaus, nepateikta pagrindžiančių dokumentų, kad įstaigos vadovas paskyrė už veiklos dokumentų naikinimą atsakingus asmenis ir nustatė jų įgaliojimus, Y vietiniuose dokumentuose pateikiamos nuorodos į kitus vietinius teisės aktus, kuriuose nėra patvirtinančios informacijos, susijusios su priimtais sprendimais, arba kurių faktiškai nėra, siunčiami dokumentai turi vienodą dokumento registracijos numerį, tačiau yra skirtingos datos ir turinio, nepateikta pagrindžiančių faktų, kad Y turto perdavimo–priėmimo aktai yra registruojami ir sisteminami. Dėl to pažeista Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis.

18. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ministras Įsakyme turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovė pažeidė Y įstatų 23.1, 23.8 punktų bei savo pareigybės aprašymo 5, 15 punktų nuostatas. Šie pažeidimai sistemingi, tos pačios rūšies, tęstiniai. Jų taip pat nustatyta ankstesnėse audito ataskaitose. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad buvo pagrindas atleisti ieškovę iš einamų pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

19. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais konstatuotas ieškovės padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Įsakyme DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagrindas nenurodytas, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo darbdavys neprašė ieškovės pasiaiškinti (DK 65 straipsnio 3 dalis). Bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo nagrinėjant teisme ir darbdaviui remiantis ne sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytu darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindu, teismas savo iniciatyva negali konstatuoti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindo bei taip apsunkinti darbuotojo teisinio statuso. Kolegija pašalino iš teismo sprendimo atitinkamus motyvus.

20. Atsižvelgdama į tai, kad ministras ir ieškovė 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. kovo 30 d. susitarimuose dėl ieškovės darbo sutarties pakeitimo įvardijo, kad ieškovė yra Y direktorė ir projekto vadovė bei vyriausioji mokslo darbuotoja; 2018 m. sausio 11 d. raštu ieškovė pateikė prašymą jai leisti dirbti projektinį darbą; atsakovas ŠMM procesiniuose dokumentuose išreiškė poziciją, kad iš esmės leido ieškovei tęsti projektinį darbą, nors ieškovė jį pradėjo dirbti be ministro leidimo, kolegija, įvertinusi šalių elgesį, padarė išvadą, kad darbdavys patvirtino buvus ieškovės darbo santykius pagal projektą. Nuginčijamą (neįgalioto asmens sudarytą) sandorį vėliau gali patvirtinti įgaliojantysis ir, tai padarius, neįgalioto asmens sudarytas sandoris galioja. Dėl to iš teismo sprendimo kolegija taip pat pašalino motyvus, kuriais ieškovės vykdytas projektinis darbas konstatuotas kaip darbo pareigų pažeidimas.

21. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad projektinio darbo sutartis buvo ne papildomo darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad ieškovės projektinis darbas buvo papildomas darbas, o pasibaigus pagrindinei sutarčiai, pasibaigė ir susitarimas dėl papildomo projektinio darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012).

22. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23. Atsakovė ŠMM atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24. Atsakovas Y atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis).  Jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

26. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). 

27. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).

28. Taigi teisinis reglamentavimas, lyginant su 2002 m. Darbo kodeksu, yra pakeistas: galiojant 2002 m. DK darbo sutartis galėjo būti nutraukta, jei per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojui jau buvo taikytos drausminės nuobaudos (136 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Naujajame Darbo kodekse, įsigaliojusiame 2017 m. liepos 1 d., reglamentuota, kad darbo sutarties nutraukimas galimas, jei per dvylika mėnesių padaromas antras toks pats darbo pareigų pažeidimas, o pirmasis pažeidimas yra nustatytas teisės aktų įtvirtinta tvarka ir darbuotojas įspėtas apie galimą darbo sutarties nutraukimą.

29. 2016 m. Darbo kodekse nepateikta tokio paties darbo pareigų pažeidimo sąvoka ir kitaip neatskleista, kas laikytina tokiu pačiu darbo pareigų pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sąlyga neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip reikalavimas, jog pažeidimai būtų identiški, taip pat ir pernelyg plačiai – kad tokiu pačiu pažeidimu nebūtų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas. Vienu atveju būtų labai apribota darbdavio galimybė nutraukti darbo sutartį dėl kaltų darbuotojo veiksmų ar neveikimo, kitu atveju – paneigta teisės normų lingvistinio aiškinimo taisyklė, kad teisės normoje visi žodžiai ar žodžių junginiai yra prasmingi ir negali būti ignoruojami.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, „tokiu pačiu“ pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio (pavyzdžiui, finansinės drausmės pažeidimai, Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, pažeidimai darbų saugos reikalavimų srityje, neatvykimas į darbą ar kitoks darbo laiko režimo ir naudojimo pažeidimas ir kt.). Tokio grupavimo pagrindu neturėtų būti bendro pobūdžio, visų pareigų atlikimui taikytinos nuostatos, kaip, pavyzdžiui, reikalavimas atliekant darbo funkcijas laikytis teisės aktų nuostatų. Ar darbo pareigų pažeidimai laikytini tokiais pačiais, gali priklausyti ir nuo darbuotojo atliekamų funkcijų bei pareigų apimties ir įvairovės (pavyzdžiui, skirtingi kriterijai galėtų būti taikomi vadovaujantiems darbuotojams, atsakingiems už visą įmonės ar įstaigos veiklą ar didelę veiklos sritį, bei tiems darbuotojams, kurių veiklos sritis siaura, konkrečiai apibrėžta). Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ankstesnis, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotas, ir vėlesnis, padarytas per 12 mėnesių, darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip tokie patys šios teisės normos prasme.

31. Pažymėtina, kad panaši nuomonė dėl to, kokie darbo pareigų pažeidimai laikytini tokiais pačiais, dėstoma ir teisės doktrinoje (Bagdanskis, T.; Mačiulaitis, V.; ir Mikalopas, M. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras: individualieji darbo santykiai. Vilnius: AB „Spauda“, 2018; Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018).

32. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Įspėjime nurodyta, jog ieškovė padarė tokius darbo pareigų pažeidimus: 1) pažeidė įsipareigojimą (Y 2017 m. sausio 13 d. raštas) Švietimo ir mokslo ministerijai per 3 kalendorinius metus dalimis po 1/3 sumos iš gautų pajamų įmokų grąžinti lėšas, kurios 2015 m. gruodžio 21 d. audito ataskaitoje pripažintos netinkamomis išlaidomis (47 713,64 Eur), ir negrąžino metinės sumos (15 904,55 Eur); 2) pažeidė DK 102 straipsnį, nes, neturint švietimo ir mokslo ministro įgaliojimų, su Y direktore (ieškove) sudaryta papildomo darbo sutartis dėl projekto vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo darbo nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Europos Komisijos finansuojamame projekte (duomenys neskelbtini). Įsakymu darbo sutartis su ieškove nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nurodant, kad ieškovė: 1) pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Y mokslo tarybos darbo reglamento nuostatas; 2) Ataskaitoje nurodytais atvejais nesivadovauta Y finansų kontrolės taisyklių, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, Y direktoriaus potvarkiu dėl Y atliekamų užsakomųjų lietuvių kalbos tyrimų ir ekspertizių įkainojimo tvarkos ir įkainių, įsakymu dėl Y mokslo darbuotojų valandinių įkainių už teikiamas konsultavimo, ekspertinio vertinimo ir kitas paslaugas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis; pažeidimai, įvardyti Įspėjime ir Įsakyme, grįsti Įstatų 23.1, 23.2, 23.8 punktų, Y direktoriaus pareigybės aprašymo 5, 15 punktų nuostatomis.

33. Pirmiau nurodytuose Y įstatuose įvardytos Y direktoriaus funkcijos: užtikrinti, jog Y veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, įstatus, kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, koordinuoti mokslo tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą; leisti įsakymus, atstovauti Y turint santykių su trečiaisiais asmenimis; atsakyti už Y finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Y direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatose įtvirtintos iš esmės tokios pat pareigos – nustatyta, kad direktorius užtikrina, jog Y veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, įstatus, kt. teisės aktus; užtikrina veiksmingą finansinę Y veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo.

34. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė padarė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimų bei Ataskaitoje nurodytus pažeidimus, ir sprendė, jog buvo pagrindas atleisti ieškovę iš einamų pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad švietimo ir mokslo ministras pagrįstai Įsakyme pripažino, jog ieškovė pažeidė Y įstatų 23.1, 23.8 punktų bei savo pareigybės aprašymo 5, 15 punktų nuostatas, ir konstatavo, kad šiuos pažeidimus ieškovė darė sistemingai, pažeidimai tos pačios rūšies, tęstiniai. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritarė.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos nuostatos yra bendro pobūdžio, neatskleidžiančios, kokie darbo pareigų pažeidimai padaryti, todėl šiuo atveju vien nuorodos Įspėjime ir Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo į tuos pačius įstaigos vietinių teisės aktų punktus nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad padaryti tokie patys darbo pareigų pažeidimai. Bylą nagrinėję teismai išsamiai nevertino, ar ieškovės padaryti darbo pareigų pažeidimai gali būti laikomi tokiais pačiais DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Tik atlikus tokį vertinimą galima spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo šios normos pagrindu teisėtumo.

36. Sutiktina ir su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą ne tik dėl tokio paties darbo pareigų pažeidimo sampratos, bet ir apibrėždami laiką, per kurį turi būti padarytas antrasis darbo pareigų pažeidimas, suteikiantis teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį.

37. Visų pirma pažymėtina, kad teisės normoje, išdėstytoje DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiesiogiai nurodyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Atsakovo ieškovei pateiktame Įspėjime nurodoma darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį, jeigu per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat pažeidimai. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, kada buvo padaryti pažeidimai, už kuriuos ieškovė atleista iš darbo, ir ar jų padarymo laikas atitinka darbo sutarties nutraukimą leidžiančią įstatymo sąlygą. 

38. Įspėjimo dėl galimo darbo sutarties nutraukimo tikslas – drausminti darbuotoją, informuoti jį, kad darbdavys neketina taikstytis su pasikartojančiais pažeidimais, o gavęs įspėjimą darbuotojas turėtų įvertinti savo veiksmus ir, norėdamas tęsti darbo santykius, juos atitinkamai koreguoti. Sisteminis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatų aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, jog tam, kad būtų taikomas pirmiau nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, antras darbo pareigų pažeidimas turi būti padarytas per paskutinius dvylika mėnesių nuo darbuotojo įspėjimo, t. y. antrasis pažeidimas turi būti padarytas po to, kai darbuotojas, padaręs darbdavio nustatytą pirmąjį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti, įspėjamas dėl galimo atleidimo padarius kitą pažeidimą.

39. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovės padaryti pažeidimai išdėstyti Ataskaitoje, jie yra tęstiniai, sistemingi, tačiau nenustatė jų padarymo laiko pažeidimų, dėl kurių ieškovei pareikštas įspėjimas, atžvilgiu. Y atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma aplinkybė, kad tokie patys pažeidimai konstatuoti ir ankstesnėse audito ataskaitose, nėra reikšmingi DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui, kadangi ieškovė dėl šių pažeidimų nebuvo įspėta nustatyta tvarka.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, tinkamai neištyrus bylos duomenų ir nenustačius teisiškai reikšmingų DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo aplinkybių, galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl to teismų procesiniai sprendimai panaikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darbdaviui pasirinkus darbo sutarties nutraukimą su ieškove dėl tokio paties darbo pareigų pažeidimo, turi būti įrodytos visos tokiam sutarties nutraukimui būtinos sąlygos ir laikomasi įstatyme nustatytų procedūrų bei atsižvelgiant į DK 58 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus. Todėl iš naujo šią bylą nagrinėdamas teismas turi išsiaiškinti, už kokius konkrečius pažeidimus ieškovė buvo atleista iš darbo, bei nustatyti, ar jie padaryti per paskutinius dvylika mėnesių po Įspėjimo ir ar pažeidimai, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (žr. nutarties 29, 30 punktus), gali būti vertinami kaip tokie patys DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

42. Dėl teismų argumentų, kad ieškovė tęsė tuos pačius pažeidimus, pažymėtina, jog Įspėjime nurodyto pažeidimo – darbo sutarties su ieškove sudarymo neturint ministro įgaliojimų – apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo (pažymėjo, kad ŠMM procesiniuose dokumentuose išreiškė poziciją, jog iš esmės leido ieškovei tęsti projektinį darbą, nors jį ieškovė pradėjo dirbti be ministro leidimo), o dėl kito pažeidimo – netinkamai panaudotų lėšų negrąžinimo laiku – teismai nevertino byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad terminas lėšoms grąžinti buvo pratęstas (2018 m. vasario 28 d. įsakymo 3.2 punktu ieškovė įpareigota užtikrinti, jog įgyvendinant Y 2017 m. sausio 13 d. rašte prisiimtus įsipareigojimus iki 2018 m. liepos 1 d. būtų grąžinta į ŠMM sąskaitą 11 064,55 Eur suma, negrąžinta iki 2017 m. spalio 31 d.), bei ieškovės teiginių, jog Įsakymo priėmimo metu visa atitinkama negrąžintų lėšų dalis buvo pervesta ŠMM, pagrįstumo. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (žr. 44 punktą) nurodė, kad, parengus Ataskaitą ir ŠMM 2018 m. balandžio 27 d. pareikalavus iš ieškovės pateikti pasiaiškinimą, ieškovė pateikė pasiaiškinimą dėl nurodytos Ataskaitos, tačiau pasiaiškinimo turinio iš esmės nevertino.

Dėl darbo sutarties kvalifikavimo ir pasibaigimo pagrindų

43. Susitarimą dėl papildomo darbo reglamentuoja DK 35 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Be kitų susitarimo rūšių (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo; susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), gali būti susitariama dėl projektinio darbo. Susitarimui dėl projektinio darbo mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi šiame kodekse nustatyti projektinio darbo sutarties ypatumai. Taigi projektinis darbas pagal DK gali būti papildomo darbo rūšis.

44. DK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalis įpareigoja projektinio darbo sutarties šalis apibrėžti konkretų projekto rezultatą, nustatyti jo pabaigą ar jos nustatymo sąlygas. Sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima tiek su naujai priimamu darbuotoju, tiek ir galiojant kitai darbo sutarčiai. Galiojanti darbo sutartis gali būti laikinai iki 5 metų pakeičiama, arba susitarimas dėl projektinio darbo sudaromas, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai (DK 89 straipsnio 3 dalis). Susitarimui dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, šio skirsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis. Pastarasis susitarimas savo esme atitinka susitarimą dėl papildomo darbo, kai susitariama dėl projektinio darbo (DK 35 straipsnio 1 dalis).

45. Šią bylą nagrinėję teismai sprendė, kad 2016 m. balandžio 1 d. sudarytos darbo sutarties pakeitimu šalys susitarė dėl papildomo darbo – projekto (duomenys neskelbtini) vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigų. Ieškovė kasaciniame skunde kvestionuoja teismų atliktą darbo sutarties kvalifikavimą, teigia, kad teismai neteisėtai projektinio darbo sutartį kvalifikavo kaip papildomo darbo sutartį ir neteisėtai sprendė, kad projektinio darbo sutartis pasibaigė nutrūkus pagrindinio darbo funkcijoms.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas 2016 m. balandžio 1 d. sudarytos darbo sutarties pakeitimo aplinkybes, sprendžia, kad pirmiau nurodyti ieškovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimo aplinkybės ir turinys suponuoja, jog buvo susitarta būtent dėl papildomo darbo. 2016 m. balandžio 1 d. Y direktoriaus įsakymu ieškovė priimta dirbti Y (duomenys neskelbtini) vyriausiąja mokslo darbuotoja, sudarant terminuotą antraeilių pareigų darbo sutartį (sutartis sudaryta 2016 m. balandžio 1 d.). Pagal 2016 m. DK reglamentavimą tokia sutartis atitiktų susitarimą dėl papildomo darbo. 2017 m. spalio 3 d. priimtas Y direktoriaus įsakymas „dėl X projektinio (papildomo) darbo“. 2016 m. balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitime nurodyta, kad darbo sutartis pakeista, vadovaujantis 2017 m. spalio 3 d. įsakymu, į sutartį įtraukiant susitarimą dėl šio papildomo darbo: susitariama dėl projektinio (papildomo) darbo nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2019 m. vasario 28 d.; projektinio (papildomo) darbo funkcija – vykdant Europos Komisijos finansuojamą projektą (duomenys neskelbtini) eiti projekto vadovo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Taip pat nurodyta, kad šis darbo sutarties pakeitimas yra neatskiriama sutarties dalis. Šios aplinkybės rodo, kad šalių valia buvo susitarti dėl papildomo darbo. Be to, minėta (žr. šios nutarties 44 punktą), kad, pagal teisinį reguliavimą, įstatymas įpareigoja projektinio darbo sutarties šalis apibrėžti konkretų projekto rezultatą, nustatyti jo pabaigą ar jos nustatymo sąlygas. Konkretaus projekto rezultato apibrėžimas – tai išskirtinis projektinio darbo sutarties bruožas. 2016 m. balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitimo turinys nesuponuoja, kad jame apibrėžtas konkretus projekto rezultatas.

47. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomo darbo, o ne projektinio darbo sutartį. DK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia, be kita ko, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. Nenustačius fakto, kad šalys būtų sutarusios kitaip, ir esant pagrindui nutraukti pagrindinę darbo sutartį, susitarimas dėl papildomo darbo, kaip teisingai sprendė teismai, pasibaigia kartu su pagrindine darbo sutartimi. 

Dėl termino sprendimui nutraukti darbo sutartį priimti

48. Kasaciniame skunde ieškovė kelia klausimą dėl taikymo DK 58 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

49. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, svarbus yra darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo momentas, nuo kurio prasideda DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento pagal ankstesnio DK nuostatas išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad viena drausminių nuobaudų rūšių pagal 2002 m. DK buvo atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisinis reguliavimas pasikeitė ir pagal 2016 m. Darbo kodeksą nebeliko drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, taigi ir jos skyrimo procedūrų reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimai išlieka aktualūs ta apimtimi, kiek juose pasisakyta dėl pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui momento, nuo kurio skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti. 

51. Teismai procesiniuose sprendimuose dėl termino atsakovės sprendimui priimti (ne)praleidimo iš esmės nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad 2018 m. balandžio 27 d. buvo paprašyta, jog ieškovė pateiktų pasiaiškinimą dėl pažeidimų per 7 dienas; ieškovė sirgo (trylika dienų), pasiaiškinimą pateikė 2018 m. gegužės 21 d.; ŠMM Vidaus audito skyrius 2018 m. gegužės 25 d. raštu pareikalavo pateikti tam tikrus dokumentus; ieškovė 2018 m. gegužės 29 d. pateikė dalį dokumentų; ir pacitavo teisinį reguliavimą (žr. nutarties 34, 39 punktus), tačiau motyvų dėl termino (ne)praleidimo nepateikta. Grąžinus šią bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į pirmiau šioje nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir spręsti, ar šiuo atveju nebuvo praleistas Įsakymo priėmimo terminas, atsižvelgiant į tai, kad Ataskaita parengta 2018 m. balandžio 19 d., o Įsakymas, kuriuo ieškovė atleista iš darbo, priimtas 2018 m. gegužės 31 d. Minėta, kad sužinojimas apie pažeidimą savaime netapatintinas su darbuotojo atlikto pažeidimo paaiškėjimu darbdaviui. Esant poreikiui atlikti papildomą tyrimą dėl turimos su darbo pareigų pažeidimu susijusios informacijos ir darbdaviui operatyviai ir realiai atliekant tam tikrus papildomus tyrimo veiksmus, siekiant išsiaiškinti darbo drausmės pažeidimo faktą, DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo momento, kada darbdaviui nebelieka pagrįstų abejonių dėl konkretaus darbuotojo atlikto darbo pareigų pažeidimo fakto (nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos).

52. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar gavus Ataskaitą, kuria remiantis Įsakyme konstatuoti ieškovės darbo pareigų pažeidimai, buvo atliekami ir kokie papildomi tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą (žr. šios  nutarties 49 punktą), ar jie buvo būtini, suponavę vėlesnį ieškovės darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui momentą, kartu – DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eigos pradžią. Nustačius šias aplinkybes, spręstina, ar (ne)buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas darbdavio sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti.

Dėl neviešos bylos medžiagos 

53. Pagal teisinį reguliavimą visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 9 straipsnio 1 dalis).

54. Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys (CPK 10 straipsnio 1 dalis). Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

55. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą; šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumui užtikrinti; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 79 punktą).

56. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovės atstovas advokatas prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose siekiant užtikrinti duomenų apie ieškovės sveikatos būklę slaptumą. 

57. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra duomenų apie ieškovės sveikatos būklę, nurodęs, jog neturtinė žala taip pat grindžiama sutrikdyta sveikata ir tai bus vertinama teismo posėdžio metu, informacija apie asmens sveikatos būklę yra laikoma konfidencialia (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 2, 3 dalys), nagrinėjant bylą viešai ji gali būti atskleista tretiesiems asmenims, nutarė bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose ir bylos medžiagą pripažino nevieša.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui svarstytinas klausimas dėl objektyvaus teisinio pagrindo visą bylos medžiagą (įskaitant tą, kurioje nėra duomenų, susijusių su ieškovės sveikata) laikyti nevieša ir poreikio nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į tai, kad šios darbo bylos esmė nėra susijusi su ieškovės sveikata, neturtinės žalos atlyginimo klausimas tik vienas iš keleto byloje spręstinų reikalavimų, aktualus tik tokiu atveju, jei bus tenkinamas pagrindinis reikalavimas. 

Dėl bylos procesinės baigties 

59. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad šią bylą nagrinėję teismai tinkamai nenustatė visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 6 dalies nuostatoms taikyti, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodytų priežasčių byla, panaikinus teismų procesinius sprendimus, perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360, 362 straipsniai) šios nutarties 41, 52, taip pat 58 punktuose nurodytiems klausimams spręsti. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,