Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Click to edit table header
Teismų praktika

Civilinė byla Nr. e3K-3-159-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00821-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linmedė“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Linmedė“ dėl žalos, padarytos asmens sveikatai darbo metu, atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

 

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju nustatymo kriterijus ir žalos dydį, taip pat dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo.


2.   Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Linmedė“ 119 361 Eur žalai atlyginti, t. y. 69 361,85 Eur turtinei žalai (19 436,04 Eur netektų pajamų ir 49 925,81 Eur su PVM protezavimo išlaidų) ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.


3.   Ieškovas nurodė, kad 2013 m. balandžio 17 d. šalys sudarė darbo sutartį; ieškovas buvo priimtas į medžio pjovimo staklių operatoriaus (staklininko) pareigas. 2015 m. vasario 13 d. ieškovas, tvarkydamas darbo vietą, paėmė oro kompresoriaus guminę žarną ir suspaustu oru nupūtė nuo darbo stalo susikaupusias pjuvenas, o norėdamas išvalyti likusias pjuvenas, mėgino pakelti gaubtą, tačiau to nespėjo padaryti, nes antrasis diskinis pjūklas, kurio iš po gaubto nesimatė, vis dar sukosi ir įtraukė jo laikomą kompresoriaus guminę žarną, su ja ir dešinę plaštaką ir šią sužalojo negrįžtamai.


4.   Įvykio tyrimo akte konstatuota, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė staklių neatitiktis saugos ir sveikatos reikalavimams, nes staklės buvo eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso, kuris sustabdytų įrankį per trumpą laiką, jei stabdant lėčiau atsiranda sąlyčio su juo rizika, taip pat staklės eksploatuojamos neturint gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų, CE ženklo. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos akte konstatuota, kad buvo nepakankama saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje, nes ieškovui buvo leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku), prieš tai jo neapmokius ir neatestavus įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka, taip pat ieškovui buvo leista dirbti su staklėmis, prieš tai jo nesupažindinus su daugiapjūklių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Atsakovė pažeidė saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje, privalomų darbuotojams, reikalavimus, t. y. reikalavimą staklių valymą atlikti tik išjungus elektros variklį ir visiškai sustojus besisukančioms dalims. Įvykis darbe Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieškovui mokama 105,97 Eur netekto darbingumo pensija, 105,13 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija, nors realiai jo patirta žala yra kur kas didesnė.


5.   Dėl neteisėto darbdavės neveikimo ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos ir išlaidos plaštakos protezui. Jo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas pagal atsakovės pateiktą pažymą, susumavus trijų paskutinių iki nelaimingo atsitikimo mėnesių nurodytą darbo užmokestį, ir yra 561,41 Eur. Kadangi ieškovas neteko 45 procentų darbingumo, tai neteko galimybės gauti ir 45 procentus pajamų, t. y. 252,63 Eur. Jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija nevisiškai padengia (ir nepadengs) jo patirtą žalą, t. y. mokama suma nepadengia 41,53 Eur netektų pajamų. Ieškovui 26 metai, o tai reiškia, kad jam iki pensinio amžiaus (65 metai) yra likę 39 metai. Iš atsakovės priteistina 19 436,04 Eur netektų pajamų suma, taip pat 49 925,81 Eur (su PVM) protezavimo išlaidų atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).


6.   Gera sveikatos būklė daro didelę įtaką visaverčiam žmogaus gyvenimui. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti negalima, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu bei remiantis visišku nuostolių atlyginimo principu. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.   Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš UAB „Linmedė“ 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškinio reikalavimą priteisti negautų pajamų atlyginimą atmetė, ieškinio reikalavimą priteisti protezavimo išlaidų atlyginimą paliko nenagrinėtą.


8.   Teismas nurodė, kad 2013 m. balandžio 17 d. darbo sutartimi Nr. 402 ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Linmedė“ medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku). Nuo 2014 m. gegužės mėnesio ieškovas dirbo prie daugiapjūklių išilginio medienos pjovimo staklių. 2015 m. vasario 13 d. darbo pabaigoje, ieškovui valant stakles, įvyko nelaimingas atsitikimas – besisukantis diskinis pjūklas sužalojo ieškovo dešinę plaštaką (traiškytinis rankos sužalojimas), jam buvo amputuota dešinė plaštaka. 2015 m. kovo 13 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodyta, kad 2015 m. vasario 13 d. ieškovas dirbo prie daugiapjūklių medienos išilginio pjovimo staklių „Shumaker“. Darbo pabaigoje, apie 15 val. 40 min., ieškovas išjungė staklių pjūklus, nulipo nuo pulto valdymo aikštelės, nuėjo link rąstų padavimo transporterio ir parodė ten buvusiam darbuotojui, kad jau išjungė staklių pjūklus. Ieškovas nuėjo tvarkyti darbo vietos. Iš šono priėjęs prie staklių ir pamatęs, kad juda pjuvenų šalinimo transporteris, ieškovas grįžo prie valdymo pulto ir, jį išjungęs, vėl atėjo prie pjūklų. Stovėdamas prie staklių, paėmė guminę žarną ir suspaustu oru nupūtė nuo darbinio stalo susikaupusias pjuvenas. Po to ieškovas užlipo ant staklių, pakėlė apsauginį pjūklų gaubtą, jį užkabino kabliu už gaubto rankenos ir toliau valė stakles. Valydamas stakles dešine ranka su ant jos užmauta darbine pirštine ieškovas prisilietė prie besisukančio iš inercijos dešiniojo pjūklo ir šis traumavo dešinę plaštaką. Akte konstatuota, kad ieškovas turėjo matyti besisukantį pjūklą, nes niekas jo neuždengė. Akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra darbo priemonės neatitiktis saugos ir sveikatos reikalavimams: 1) medienos pjovimo staklės „Shumaker“ buvo eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso, kuris sustabdytų įrankį per gana trumpą laiką, jei stabdant lėčiau atsiranda sąlyčio su juo rizika; 2) nėra staklių gamintojo nustatytų dokumentų; 3) staklės nepaženklintos CE ženklu. Kita įvykio priežastis – saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, t. y. kad įmonė tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, dėl to nenumatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai šalinti ir mažinti. Ieškovui buvo leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi jo neapmokius ir neatestavus įmonėje nustatyta darbuotojų saugos sveikatos klausimais mokymo tvarka ir nesupažindinus su daugiapjūklių medienos pjovimo staklių „Shumaker“ gamintojo nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir ieškovui mokama 105,97 Eur netekto darbingumo pensija ir 105,13 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija.


9.   Ieškovo negautos pajamos dėl sveikatos sužalojimo yra atlygintos, nes jam mokama netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, t. y. ši žala atlyginta valstybiniu socialiniu draudimu (CK 6.283 straipsnio 4 dalis). Dėl tų pačių priežasčių CK 6.283 straipsnis netaikytinas ir dėl protezavimo išlaidų atlyginimo. Rankos plaštakos protezavimas šiuo metu yra kompensuojamas. Kilęs klausimas tik dėl protezavimo būdo. Mioelektrinių rankų protezas, kurio pageidauja ieškovas, pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. spalio 10 d. raštą numatomas kompensuoti 2017 m. pabaigoje. Protezavimo išlaidų atlyginimo klausimas dar nėra išspręstas socialinio draudimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pirmiausia žalos atlyginimas turi būti sprendžiamas remiantis viešosios teisės normomis – nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga socialinio draudimo būdu – ir tik po to neatlyginta žalos dalis atlyginama remiantis darbdavio materialinės atsakomybės arba civilinės atsakomybės taisyklėmis. Siekiant ieškovui neužkirsti kelio dėl protezavimo išlaidų atlyginimo, ieškinio dalis dėl protezavimo išlaidų atlyginimo paliktina nenagrinėta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 


10. Atsakovės veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nustatytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalis, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 8 punktą ir techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28, 7 punktą. 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje įmonės vadovas dėl šio nelaimingo atsitikimo už netinkamą darbų organizavimą, darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimą, nurodytų teisės aktų pažeidimą buvo nubaustas 300 Eur bauda. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų.


11. Tai, kad UAB „Linmedė“ neužtikrino saugių darbo sąlygų, savaime nelėmė ieškovo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl ieškovo veiksmų, kai jis po darbo tvarkydamas darbo vietą – stakles, jas išjungęs, bet neįsitikinęs, ar diskiniai pjūklai sustojo, atliko staklių valymo darbus ir susižalojo dešinės rankos plaštaką. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.


12. Pripažintina, kad egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kad atsakovė netiesioginiais veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas žalai atsirasti. Atsakovės (darbdavės) kaltė dėl to, kad ji nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama, t. y. laikomasi išankstinės nuostatos, jog šiuo atveju atsakovė padarė ne viską, kad žala neatsirastų. Esant nustatytam neteisėtų veiksmų dėl saugių darbo sąlygų nesudarymo faktui, kaltės klausimas nėra svarbus. Šiuo atveju pripažintina, kad galioja atsakovės UAB „Linmedė“ kaltės prezumpcija.


13. Dėl plaštakos sužalojimo ir amputacijos ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, didelius nepatogumus dėl ilgo gydymo. Ieškovas ilgą laiką yra priklausomas nuo kitų asmenų, todėl pripažintina, kad ieškovui tai sukėlė dvasinių išgyvenimų, jis patyrė nepatogumų – negalėjo pats savimi pasirūpinti. Sužalojimo pasekmės ieškovui atsilieps ir ateityje – būtinas protezavimas. Taigi sveikatos sutrikdymo pasekmės išliko, tolesnė gyvenimo kokybė gali keistis priklausomai nuo to, koks bus galūnės protezavimas. Ieškovo sveikata sutrikdyta dėl atsakovės nerūpestingumo, tyčinės atsakovės veikos nėra. Į šį kriterijų taip pat atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Ieškovas patyrė nuostolių dėl gydymosi ligoninėje, medikamentų pirkimo, negautų pajamų. Pagal teismų praktiką reikšmę turi ne tik žalą padariusio asmens, bet ir nukentėjusio kaltė, kuri nepašalina atsakovės kaltės, bet nulemia didelę ieškovo kaltės dalį,  svarbią nustatant žalos dydį pagal CK 6.250 straipsnį. Atsižvelgtina į jauną ieškovo amžių,  šeiminę padėtį (nevedęs, išlaikytinių neturi), taip pat kad dėl dešinės plaštakos amputacijos pakenkta ne tik jo orumui, bet ir pablogėjo jo fizinė ir psichinė būsena, sumažėjo jo galimybės dirbti fizinį darbą, kuriam reikalinga plaštaka, bei atsirado sunkumų save aptarnauti. Ieškovas buvo vertinamas kaip geras darbuotojas, nors įmonėje dirbo neilgai – nuo 2014 m., jam kompensuotos negautos pajamos, bus sprendžiamas klausimas dėl protezo kompensavimo socialinio draudimo būdu. Įvertinęs ir teismų praktiką dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimo (dalies galūnės netekimo), teismas sprendė, kad 25 000 Eur žalos atlyginimas teisingiausiai kompensuotų ieškovui jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą.


14. Teismas pripažino, kad egzistavo didelis ieškovo neatsargumas, kuris įrodytas Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, baudžiamojoje byloje esančia tyrimo medžiaga, liudytojų E. N. ir A. V. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jų nesaisto darbo santykiai su atsakove, bei liudytojų L. P., A. Ž., R. M. parodymais, kurie nors ir yra įmonės darbuotojai, tačiau jų parodymai vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas buvo itin neatsargus, nes matydamas, kad diskinis pjūklas iš inercijos po staklių sustabdymo dar sukasi (tą jis turėjo matyti ne tik pakėlęs apsauginį gaubtą, bet ir jam priėjus prie staklių po jų išjungimo, nes dešinio disko, kuris matomas priėjus prie staklių, veikimo iš inercijos laikas, išjungus stakles, yra ilgesnis), valė tarp pjovimo diskų esantį ruožą, tikėjosi išvengti pasekmių, tačiau dėl didelio neatsargumo jų neišvengė. Todėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl ieškovo didelio neatsargumo mažintinas 40 procentų, atsižvelgiant į teismų praktiką (nuo 40 iki 50 proc.).


15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, ir sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl protezavimo išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtas, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir perdavė šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendinio dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kolegija paliko nepakeistą.


16. Kolegija nurodė, kad ieškovas ieškinį pareiškė neturėdamas pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio, pats jį apskaičiavo pagal atsakovės pateiktus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį. 2014 m. lapkričio mėn. ieškovui buvo išmokėta 383,65 Lt (111,11 Eur) už atostogas (pagal Aprašo 6.1 punktą šios pajamos neįskaitomos). Pagal pažymą, kuria ieškovas grindžia savo ieškinį, kolegija negali apskaičiuoti jo vidutinio darbo užmokesčio, nes iš jos negalima nustatyti faktiškai dirbtų per vertinamą laikotarpį dienų skaičiaus. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pasiūlius byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 179 straipsnio 1 dalis), atsakovė pateikė pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį už 2014 m. spalio – 2015 m. vasario ir rugpjūčio mėnesius. Taigi nustatyti ieškovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio nėra galimybės. Aplinkybės dėl ieškovo vidutinio darbo užmokesčio nustatymo tiesiogiai susijusios su ieškinio pagrindu ir dalyku, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.


17. Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo teismas rėmėsi tik Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, bet nenagrinėjo ieškovo reikalavimo vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ieškinio reikalavimams išspręsti reikšmingų faktinių ir teisinių aspektų, t. y. neatskleidė bylos esmės.


18. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad mioelektrinių rankų protezo išlaidos bus kompensuojamos, šias dar neegzistuojančias aplinkybes prilygino ikiteisminiam ginčo dėl protezavimo išlaidų atlyginimo sprendimui. Tačiau ikiteisminis ginčo sprendimo mechanizmas paprastai nustatomas tam, kad asmuo turėtų galimybę, nepatirdamas teisminio bylinėjimosi procedūrų, įgyvendinti teisę į veiksmingą, ekonomišką ir operatyvią savo pažeistų teisių gynybą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju teismuose negauta duomenų apie tai, kad mioelektrinių rankų protezo išlaidos yra kompensuojamos, todėl teismas turėjo išnagrinėti ieškovo reikalavimą dėl protezavimo išlaidų iš esmės ir priimti sprendimą.


19. Byloje pagrįstai nustatyta, kad, nukėlus apsauginį gaubtą, matyti besisukantis diskas ir kad gaubtą ieškovas buvo nukėlęs. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad įmonėje buvo įprasta praktika stabdyti diskus įvairiais pavojingais būdais, kaip tik reiškia, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą, bet vis tiek atliko staklių valymo darbus nesustojus diskui, todėl neišvengė atsiradusių pasekmių, nes buvo labai neatsargus.


20. Kasacinis teismas bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju, sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000 Lt (7240,50 Eur), 50 000 Lt (14 481 Eur) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007). Kasacinis teismas byloje, panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis (buvo traumuota rankos plaštaka, nustatytas 50 proc. nedarbingumas), sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laikė 50 000 Lt (14 481 Eur), kai nebuvo nustatytas nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

21. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 50 000 Eur (vietoj 10 000 Eur), taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:


21.1.        Ieškovas patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 procentus darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija. Ieškovas patyrė stiprius fizinius skausmus, jam teko ištverti kelias operacijas, ilgai trunkančią reabilitaciją, iki šios dienos ieškovą kankina bigės skausmai, vargina plaštakos deformacija. Ieškovas neteko pirštų visam likusiam gyvenimui, dėl to kiekvieną dieną patiria dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų. Ieškovui reikėjo iš naujo mokytis valgyti, rašyti, maudytis ir kt. Ieškovas nebegali vairuoti automobilio, stipriai krito ieškovo pasitikėjimas savimi. Darbdaviai vengia į darbą priimti neįgalų – galūnės neturintį ieškovą. Ieškovo išvaizda subjaurota – amputuoti pirštai daugeliui žmonių kelia neigiama reakciją, o tai trukdo ieškovui gyventi visavertį socialinį gyvenimą.


21.2.        Teismai nustatė, kad buvo eksploatuojamas didesnio pavojaus šaltinis – medžio pjovimo staklės, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra nesaugos – neturi automatinio stabdymo įtaiso, kuris sustabdytų įrankį per trumpą laiką. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė leido ieškovui dirbti su didesnio pavojaus šaltiniu – pjovimo staklėmis, neapmokiusi ir neatestavusi ieškovo įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka. Ieškovui leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku), prieš tai jo nesupažindinus su daugiapjūklių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Taigi būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – saugių darbo sąlygų neužtikrinimo – įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio ieškovas buvo sužalotas ir visam gyvenimui liko neįgalus.


21.3.        Teismai nesivadovavo visiško žalos atlyginimo principu, taip pat neatsižvelgė į nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose nurodyta, kad sveikata yra fundamentaliausia vertybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismai nenustatė esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – neatsižvelgė į tai, kad ieškovas liko neįgalus visam gyvenimui, patirtas sužalojimas yra labai sunkus, ieškovas neteko pirštų, todėl nebegali gyventi visaverčio gyvenimo. Taigi sužalojimo darbe padariniai yra ypač sunkūs, tačiau teismai neargumentavo, kodėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra sumažintas iki 10 000 Eur.


21.4.        Pagal kasacinio teismo praktiką neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas tik tada, kai žala atsiranda dėl nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau nukentėjusiojo kaltė, priešingai žalą padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Teismai nurodė, kad ieškovas, matydamas, kad diskinis pjūklas iš inercijos po staklių sustabdymo dar sukasi (tą jis neva turėjo matyti, ne tik pakėlęs apsauginį gaubtą, bet ir priėjęs prie staklių po jų išjungimo), valė tarp pjovimo diskų esantį ruožą, tikėjosi išvengti pasekmių, tačiau dėl didelio neatsargumo jų neišvengė. Tokia išvada prieštarauja elementariems logikos dėsniams. Ieškovas nebūtų taip lengvabūdiškai rizikavęs savo sveikata, o gal net ir gyvybe ir kišęs pirštus į besisukantį pjūklą, jeigu būtų matęs, kad jis sukasi. Ieškovas ne tik nematė, kad pjūklas nesustojo suktis, tačiau pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad tokios nelaimės būtų išvengta – nepasirūpino tinkamomis, saugos reikalavimus atitinkančiomis darbo priemonėmis, neapmokė ieškovo, kaip naudotis pjovimo staklėmis, kaip įsitikinti, kad diskiniai pjūklai nustojo suktis. Kasacinis teismas panašioje faktinėmis aplinkybėmis byloje pasisakė, kad atsargumas reiškia pasisaugojimą, galimų pavojų numatymą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis neturėjo galimybės pasinaudoti kitomis darbo priemonėmis, o sąlygos žalai kilti susidarė dėl darbdavės netinkamai vykdytos pareigos užtikrinti darbo saugą, dirbti tokiomis sąlygomis buvo įprasta. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis, vykdydamas darbdavės nurodymus ir atlikdamas darbines funkcijas netinkamomis priemonėmis, negalėjo numatyti galimų pavojų ir neviršijo protingai atsargaus žmogaus elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Darbdavio atsakomybė (darbuotojo nepriežiūra) buvo konstatuota ir kitoje kasacinio teismo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Šiuo atveju ieškovas taip pat vykdė atsakovės nurodymus ir dirbo darbą taip, kaip jam nurodė ir parodė atsakovė. Taigi ieškovas vykdė darbo funkcijas, buvo tiek atsargus, kiek jam nurodė darbdavė, ir neviršijo protingai atsargaus žmogaus elgesio standartų. Net atvirkščiai, byloje nustatyta, kad ieškovas kelis kartus siekė nustatyti, ar staklės nustojo suktis. Teismai neįvertino faktinių aplinkybių, nors nustatė atsakovės kaltę ir tai, kad ieškovui leista dirbti prie staklių, neatitinkančių saugos reikalavimų bei neperėjus naudojimosi staklėmis mokymų, tačiau vis tiek nustatė ieškovo didelį neatsargumą. Būtent darbdavė sudarė sąlygas žalai kilti, o ieškovas tik vykdė atsakovės jam pavestas užduotis. Tai, kad nė vienas iš darbuotojų nežinojo, kaip taisyklingai įsitikinti, jog staklių diskai nustojo suktis, tik patvirtina faktą, kad atsakovė nesirūpino darbuotojais, neužtikrino jiems saugių darbo sąlygų ir jų tinkamai neapmokė.


21.5.        Net ir tuo atveju, jeigu kasacinis teismas laikytų, jog teismai teisingai nustatė patirtos neturtinės žalos dydį ir procentinį šios žalos mažinimo dydį, nesutiktina su priteistu 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Palyginus sprendimo motyvus ir rezoliucinę dalį, akivaizdu, kad teismas padarė skaičiavimo klaidą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas iš viso patyrė 25 000 Eur neturtinės žalos, bet dėl paties ieškovo kaltės šis dydis mažintinas 40 procentų. Taigi ieškovui turėjo būti priteista suma, kuri apskaičiuojama 25 000 Eur padauginus iš 60 procentų. Pagal teismo motyvus turėjo būti priteista 15 000 Eur (arba 25 000 Eur – (25 000 Eur X 40 proc. / 100). Teismas, skaičiuodamas priteistinos žalos dydį, 25 000 Eur sumažino iki 40 procentų, nors turėjo sumažinti 40 procentų, t. y. iki 60 procentų. Nors šią klaidą ieškovas akcentavo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis skiriasi nuo rezoliucinės, ir neištaisė klaidos.


21.6.        Ieškovas savo reikalavimą priteisti 50 000 Eur žalos atlyginimo grindžia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Už sunkius sveikatos sužalojimus priteisiami net dvigubai didesni neturtinės žalos dydžiai, negu pirmosios instancijos teismas konstatavo patyrus ieškovą. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė kasacinio teismo praktika, o apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 10 metų senumo praktika, kur sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu panašioje situacijoje teismas laikė 50 000 Lt (14 481 Eur). Jeigu prieš 10 metų normali panašioje situacijoje priteistina suma buvo 50 000 Lt (14 481 Eur), tai šiuo metu, kai būtinosios išlaidos ir prekių kainos yra labai pakilusios, normalia priteistina suma laikytina 50 000 Eur.


22. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:


22.1.        Ieškovo nurodomos įvykio darbe aplinkybės neatitinka aplinkybių, nurodytų 2015 m. vasario 15 d. ieškovo paaiškinime, 2015 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, antstolio faktinių aplinkybių protokole, 2015 m. kovo 23 d. apžiūros protokole, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime, taip pat liudytojų parodymų. Teismai pagrįstai konstatavo, kad egzistavo paties ieškovo didelis neatsargumas. Ieškovas, matydamas, kad dešinysis diskinis pjūklas nesustojęs, pradėjo staklių korpuso valymo darbus, t. y. nupūtė kompresorine žarna pjuvenas, po to užlipo ant staklių, pakėlė apsauginį metalinį ištisinį gaubtą, jį kabliu pritvirtino ir, užsimovęs ant dešines rankos pirštinę, matydamas, kad diskinis pjūklas sukasi, toliau tęsė valymo darbus, t. y. ėmėsi valyti medžio atraižėles, esančias ant staklių korpuso pjūklų sukimosi zonoje, dėl to prisilietė prie besisukančio dešiniojo disko, o šis ir sužalojo ieškovo dešinę plaštaką. Ieškovas pažeidė Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 7 4.17, 6.1 punktus, Daugiapjūklių staklių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 4.2.15 punktą, Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 13 4.8.7 punktą, nesilaikė Darbo tvarkos taisyklių 74.3 punkto reikalavimų, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 4.2.1, 6.3. punktus, Staklininko pareiginių nuostatų Nr. 7 2.14 punktą. Su nurodytomis instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas.


22.2.        Ieškovas dėl tariamos aritmetinės klaidos ištaisymo kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, tačiau šis 2017 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino prašymo dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo, konstatuodamas, kad nėra jokio rašymo apsirikimo ar aiškios aritmetinės klaidos, dėl kurios turėtų būti taisomas sprendimas. Ieškovas šią nutartį apskundė apeliacinės instancijos teismui, šis 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi atskirojo skundo netenkino.


22.3.        Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui diagnozavo vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą ir nustatė 55 procentų bazinio darbingumo lygį. Medicininių dokumentų išrašai ir egzistuojančios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo patirtos traumos pobūdis ir sužalojimas nėra labai sunkūs (vidutinio sunkumo). Didesnė neturtinės žalos kompensacija priteisiama tik tuomet, kai yra nustatomi sunkūs padariniai – nukentėję asmenys tampa visiškai nedarbingi, paralyžiuoti ir turintys nuolatinės slaugos poreikius, taip pat mirties atveju.


22.4.        Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Ieškovui priteista neturtinės žalos suma netgi viršija kasacinio teismo nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydžio sumas tokio pobūdžio bylose. Ieškovui priteistinos neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama.


23. Kasaciniu skundu atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteistos ieškovui iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5430,37 Eur, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:


23.1.        Pagal 2015 m. vasario 15 d. ieškovo paaiškinimą, 2015 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, antstolio faktinių aplinkybių protokolą, 2015 m. kovo 23 d. apžiūros protokolą, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą, liudytojų parodymus ieškovas, matydamas, kad dešinysis diskinis pjūklas nesustojęs, pradėjo staklių korpuso valymo darbus, t. y. nupūtė kompresorine žarna pjuvenas, po to užlipo ant staklių, pakėlė apsauginį metalinį ištisinį gaubtą, jį kabliu pritvirtino ir, užsimovęs ant dešinės rankos pirštinę, matydamas, kad diskinis pjūklas sukasi, toliau tęsė valymo darbus, t. y. ėmėsi valyti medžio atraižėles, esančias ant staklių korpuso pjūklų sukimosi zonoje, dėl to prisilietė prie besisukančio dešiniojo disko, o šis ir sužalojo ieškovo dešinę plaštaką. Tokiais veiksmais ieškovas pažeidė įmonės vidaus lokalinius teisės aktus – Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 7 4.17 punktą, pagal kurį staklininko pareiga staklių valymą, reguliavimą atlikti tik visiškai sustojus besisukančioms dalims, bei 6.1 punktą, kuriame nustatytas reikalavimas ieškovui – nuvalyti naudotą įrangą nuo drožlių tik visiškai sustojus besisukančioms dalims. Ieškovas pažeidė Daugiapjūklių staklių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 4.12.5 punkto reikalavimą, draudžiantį liesti besisukančias bei judančias staklių dalis, taip pat pažeidė Skersinio medienos pjovimo staklių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 13 4.8.7 punkte nustatytą draudimą sukantis diskui atlikti valymo darbus. Ieškovas nesilaikė Darbo tvarkos taisyklių 74.3 punkte įtvirtintos pareigos dirbti saugiai, laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 4.2.1, 6.3 punktų reikalavimus, įpareigojančius ieškovą darbo priemones – daugiapjūkles medienos pjovimo stakles – naudoti pagal darbuotojų sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus bei konstatuojančius, jog instrukcijų reikalavimai yra privalomi visiems darbuotojams, susipažinusiems su atitinkama instrukcija ir tai patvirtinusiems savo parašu instruktavimo registravimo žurnale. Ieškovas pažeidė Staklininko pareiginių nuostatų Nr. 7 2.14 punktą, įpareigojantį staklininką darbo metu laikytis saugos ir sveikatos taisyklių. Su nurodytomis instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas, jose nurodyti esminiai darbų saugos reikalavimai jam buvo žinomi. Jei šie reikalavimai būtų vykdomi, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Teismai pagrįstai konstatavo didelį ieškovo neatsargumą.


23.2.        Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui diagnozavo vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą ir nustatė 55 procentų bazinio darbingumo lygį. Esminę reikšmę plaštakos funkcijos atlikimui turi rankos rodomasis pirštas ir nykštys. Ieškovui yra išlikęs rankos plaštakos nykštys. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad egzistuoja du alternatyvūs būdai atkurti ieškovo rankos plaštakos funkciją, taip pat būtų kompensuota estetinė išvaizda. Medicininių dokumentų išrašai ir egzistuojančios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo patirtos traumos pobūdis ir sužalojimas nėra labai sunkūs. Patirti sužalojimai ieškovui netrukdo dirbti. Byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos patvirtina, kad ieškovas ir dabar, t. y. dar nepritaikius anksčiau nurodytų gydymo bei protezavimo priemonių, dirba, gauna pajamas. Pritaikius nurodytas priemones ir atkūrus rankos plaštakos funkcijas bei estetinį vaizdą, patirtos traumos padariniai būtų dar labiau sumažinti. Taigi ieškovo sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai yra vidutinio sunkumo.


23.3.        Remiantis kasacinio teismo praktika sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu pripažįstama 25 000 Lt – 50 000 Lt (7240,50 Eur – 14 481 Eur) suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Didesnė neturtinės žalos kompensacija priteisiama tik tuomet, kai yra nustatomi sunkūs padariniai – nukentėję asmenys tampa visiškai nedarbingi, paralyžiuoti ir turintys nuolatinės slaugos poreikių, taip pat mirties atveju. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose, taip pat įvertinus ieškovo patirtos traumos pobūdį (vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas), ieškovui priteistinos neturtinės žalos suma neturėtų viršyti nurodyto neturtinės žalos aritmetinio vidurkio, t. y. 10 860,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis teismų praktika priteistinos sumos dydis, esant dideliam paties nukentėjusiojo neatsargumui, mažintinas nuo 40 iki 50 procentų. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad nelaimingas atsitikimas kilo dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, jam priteistina neturtinės žalos suma turėjo būti atitinkamai sumažinta. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina neturtinės žalos suma neturėjo viršyti 5430,37 Eur (10 860,75 Eur – 50 proc.) sumos.


24. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:


24.1.        Kasacinis skundas negalėjo būti priimtas, nes atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį, dėl kurios nebuvo paduotas apeliacinis skundas (CPK 341 straipsnis). Atsakovė, neskųsdama teismo sprendimo apeliacine tvarka, faktiškai sutiko su priteisto 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje situacijoje kaip ši (atsakovas paduotu apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 490,62 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimas, tačiau kasaciniu skundu jau kėlė šios sumos priteisimo teisėtumo klausimą) išaiškino, kad CPK 341 straipsnyje įtvirtintas absoliutus kasacijos draudimas galioja ir dėl sprendimo (nutarties) dalies, dėl kurios nebuvo paduota apeliacinio skundo ir kuri nebuvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Be to, atsakovė nesąžiningai sustabdė vykdymo procesą dėl 10 000 Eur išieškojimo.


24.2.        Kasaciniame skunde nėra nurodyta kasacinio teismo praktika, kuriai apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarautų ar kuri iš tiesų pagrįstų, kad priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis sunkaus sveikatos sužalojimo bylose yra per didelis. Atvirkščiai, kasacinis teismas pabrėžia, kad, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas kiekvienu atveju privalo individualiai įvertinti patirtus asmens dvasinius ir fizinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016). Kasaciniame skunde keliamos prielaidos, kad ieškovo trauma nėra sunki ar kad ieškovas pats kaltas dėl patirtos traumos, yra fakto klausimas ir prieštarauja jau nustatytoms faktinėms aplinkybėms.


24.3.        Teismai teisingai nustatė, kad ieškovas nebuvo apmokytas, kaip dirbti su daugiapjūklėmis išilginės medienos pjovimo staklėmis. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos aktu konstatuota, kad nelaimingą atsitikimą lėmė keletas priežasčių, būtent: darbo priemonės – daugiapjūklių išilginio medienos pjovimo staklių – neatitiktis saugos ir sveikatos reikalavimams, saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pažeisti saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje, privalomų darbuotojams, reikalavimai, tiksliau, reikalavimas staklių valymą atlikti tik išjungus elektros variklį ir visiškai sustojus besisukančioms dalims.


24.4.        Ieškovas ne tik patyrė sunkius fizinius skausmus, ilgą gydymą, reabilitaciją, bet ir smarkiai išgyveno galūnės netekimą. Dėl patirtos traumos ieškovui teko iš naujo mokytis ne tik atlikti paprastus buities darbus, valgyti, maudytis, rašyti, tačiau jis iki šios dienos negali vairuoti transporto priemonės, patiria diskriminaciją ir socialinio gyvenimo suprastėjimą dėl sužalotos plaštakos.


24.5.        Ieškovui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, todėl neturtinės žalos dydis – 50 000 Eur – apskaičiuotas remiantis kasacinio teismo praktika, pagal kurią kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į sužalojimo padarinius, patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, taip pat ir į netekto darbingumo lygį, sužaloto asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).


24.6.        Be to, būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016). 2003 m. už dalinį galūnės netekimą buvo priteisiama 50 000 Lt (14 481 Eur), o po 15 m. ir ekonominių pokyčių 50 000 Eur yra sąžininga kompensacija už suluošinimą visam gyvenimui.


24.7.        Atsakovė kasaciniame skunde nurodo praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo susirgus profesine liga, kai prarandamas daug mažesnis nedarbingumas (5–10 proc.), darbuotojai nėra suluošinti visam gyvenimui, jie praradę daug mažesnį darbingumo procentą, nėra netekę galūnių, nepatyrę sunkių pasekmių. Atsakovės nurodytos nutartys yra priimtos prieš 10 m.

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju nustatymo kriterijų ir žalos dydžio

 

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.


26. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).


27. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).


28. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).


29. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės, lemiančios ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį – ieškovas darbe buvo sužalotas negrįžtamai: traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo; ieškovas yra jauno amžiaus (gimęs 1989 m.), nevedęs, dėl traumos jis patiria daug sunkumų (pvz., dirbti tam tikrą fizinį darbą, tinkamai pasirūpinti savimi buityje ir pan.), ateityje jis turės dėvėti protezą, nuo kurio kokybės priklausys ieškovo gyvenimo kokybė; jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, socialinę adaptaciją ir pan. Šie kriterijai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovui turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jo išgyvenimus neturtinė žala.


30. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).


31. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006;                                           2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012), civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virš 21 000 Eur, civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virš 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų).


32. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovui atlygintinos 25 000 Eur neturtinės žalos dydį. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant ieškovo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieškovo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, byloje nustatytus ieškovo neturtinių vertybių pažeidimus (nutarties 27 punktas).

 

Dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo sveikatos sužalojimo atveju

 

33. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.


34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).


35. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).


36. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, be kita ko, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).


37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala ieškovui padaryta medžio pjovimo staklėmis, taigi – didesnio pavojaus šaltiniu. Bylą nagrinėję teismai konstatavo didelį nukentėjusiojo neatsargumą (ieškovas valė medžio pjovimo įrenginį neįsitikinęs, kad šis įrenginys visiškai sustojo) ir sprendė, jog žalos kilimą lėmė būtent ieškovo, kaip nukentėjusiojo, veiksmai, todėl konstatavo pagrindą sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija laiko šias teismų išvadas nepagrįstomis.


38. CK, reglamentuojančiame civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas).


39. Nagrinėjamoje byloje esantis 2015 m. kovo 13 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2 patvirtina, kad atsakovės įmonėje buvo nepakankama

saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, nes ieškovui buvo leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku), prieš tai jo neapmokius ir neatestavus įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka, taip pat ieškovui buvo leista dirbti su staklėmis, prieš tai jo nesupažindinus su daugiapjūklių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Atsakovė nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje, dėl ko nenumatė ir neįgyvendino prevencinių priemonių rizikai šalinti ir mažinti. Taigi atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. balandžio 14 d.) įtvirtintos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ir 25 straipsnio 3 punkte nustatytos darbdavio pareigos pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis.


40. 2015 m. kovo 13 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 taip pat nurodyta, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė staklių neatitiktis saugos ir sveikatos reikalavimams, nes staklės buvo eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso, kuris sustabdytų įrankį per trumpą laiką, jei stabdant lėčiau atsiranda sąlyčio su juo rizika, taip pat staklės eksploatuojamos neturint gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų, CE ženklo.


41. Teisėjų kolegija nurodo, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas gali būti pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą lėmė būtent mechanizmo (didesnio pavojaus šaltinio) trūkumai (kaip nagrinėjamu atveju – staklės buvo eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso), tai nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai, neturėję lemiamos reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui ir jo pasekmėms, pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį negali būti traktuojami kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir atitinkamai pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo didelio neatsargumo, nulėmusio žalos kilimą, nenustatyta – vien ta aplinkybė, kad jis valė išjungtas stakles pjūklams dar besisukant iš inercijos, negalėjo nulemti žalos kilimo, nes esant tvarkingam mechanizmui (įrengtam automatinio stabdymo įtaisui) ir dėl to pjūklams laiku sustojus, būtų išvengta pasekmių – plaštakos sužalojimo. Taigi būtent atsakovės staklių trūkumas (nesant automatinio stabdymo įtaiso) lėmė žalos kilimą, o šios nutarties 39 punkte nurodytų pareigų neatlikimas (ieškovui leista dirbti su staklėmis, prieš tai jo neapmokius ir neatestavus įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka, nesupažindinus su daugiapjūklių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais ir kt.) lėmė netinkamus (neatsargius) ieškovo veiksmus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai neturėjo teisinio pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovui priteistinos žalos dydį (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).


42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, todėl yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ieškovui iš atsakovės, šią sumą padidinant iki 25 000 Eur (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

43. Kasaciniame teisme patirta 7,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš šalių proporcingai patenkintiems ir atmestiems kasacinių skundų reikalavimams. Kadangi atsakovės kasacinis skundas atmestas visiškai, o ieškovo kasacinio skundo reikalavimų atmesta 50 proc., tai iš atsakovės priteisiama valstybei 5,44 Eur, o 1,82 Eur iš ieškovo nepriteisiama, nes CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Remiantis teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).


44. Teisėjų kolegija neperskirsto šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, tarp jų – ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir grąžino bylos dalis nagrinėti iš naujo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo.


45. Ieškovas tiek kasaciniu skundu, tiek atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl šios priežasties nurodyti prašymai netenkintini (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos ieškovui A. K. atlyginimo, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės UAB „Linmedė“ ieškovui A. K. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti.

Priteisti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Linmedė“ (į. k. 150163652) 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.“

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Linmedė“ (į. k. 150163652) 5,44 Eur (penkis Eur 44 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                               


Alė Bukavinienė

 

Gražina Davidonienė

 

Algis Norkūnas