Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Click to edit table header
Teismų praktika

Civilinė byla Nr. e3K-3-130-701/2019

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-20188-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.9; 3.2.4.12

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrucks“ ieškinį atsakovui G. P. dėl atleidimo iš darbo ir atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hermitrucks“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

 

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavio pareigą pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, aiškinimo ir taikymo.


2.   Ieškovė prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. DGKS-2943 darbo byloje Nr. APS-36-8502 (toliau – ir sprendimas) ir atsakovo reikalavimus atmesti.


3.   Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 7 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 10 d. vairuotoju. Nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. atsakovas buvo laikinai nedarbingas. Pasibaigus nedarbingumui, atsakovas turėjo pasirodyti darbovietėje, kur jam būtų buvusios paskirtos su jo darbo funkcijomis susijusios užduotys, tačiau atsakovas, neįspėjęs įmonės, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe, su įmone susisiekti nebandė, į įmonės atstovų skambučius ir žinutes neatsakė. 2018 m. balandžio 23 d. ieškovei pavyko susisiekti su atsakovu, šis patvirtino, kad nuo 2018 m. balandžio 17 d. yra darbingas, priežasčių, dėl kurių neatvyksta į darbą, nepaaiškino, įmonė nurodė jam atvykti į darbą 2018 m. balandžio 24 d., tačiau atsakovas nurodė neatvyksiantis, nes neturi už ką atvykti. 2018 m. balandžio 24 d. atsakovas į darbovietę neatvyko, todėl buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.


4.   Atsakovas apskundė jo atleidimą darbo ginčų komisijai, ši sprendimu nepagrįstai jo reikalavimus tenkino.


5.   Atsakovo elgesys rodo jo didelį nerūpestingumą, kelia nepasitikėjimą juo kaip darbuotoju, nes atsakovas visą savaitę savanoriškai neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, o kai darbdavė su juo susisiekė ir pareikalavo atvykti, jis nurodymui nepakluso, vadinasi, atsisakė paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai. Dėl atsakovo neatvykimo į darbą įmonė patyrė nuostolių, nes negalėjo priimti visų krovinių pervežimo užsakymų, pritrūkusi darbuotojo.


6.   Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, jo su įmone sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.


7.   Atsakovas paaiškino, kad ieškovė nepateikė jam reikalavimo pasiaiškinti dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas darbo pareigų nepažeidė, jis nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigine instrukcija, kurių pagrindu jam būtų buvusios aiškios tikslios jo pareigos laukiant reiso. Įmonėje buvo nusistovėjusi praktika, jog tolimųjų reisų vairuotojai po reiso laukia namuose, kur jiems būdavo pranešama apie kitą reisą, o vykti į darbdavės biurą ir, nesant pavedimo vežti krovinius, ten laukti, kol bus paskirtas reisas, nereikia, taip pat praktika buvo tokia, jog vairuotojai šešias savaites būna komandiruotėje, grįžę tris savaites ilsisi. Atsakovas iš komandiruotės grįžo 2018 m. kovo 4 d., nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. sirgo, ieškovė dėl numatomo reiso jo neįspėjo.


8.   2018 m. kovo 9 d. atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovės atsakovui fiksuotų pravaikštų akto data ir įsakymas atleisti jį iš darbo sutapo su Darbo ginčų komisijos posėdžio data, todėl galimai tai buvo ieškovės kerštas dėl jo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

9.   Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė; atmetė atsakovo reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. DGKS-2943 darbo byloje Nr. APS-36-8502. Teismas laikė, kad sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. DGKS-2943 darbo byloje Nr. APS-36-8502 laikytinas netekusiu galios.


10. Teismas nurodė, kad 2017 m. liepos 7 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 47, pagal kurią atsakovas nuo 2017 m. liepos 10 d. pradėjo dirbti įmonėje vairuotoju. Darbo sutartis nutraukta 2018 m. balandžio 24 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovė nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. imtinai darbuotojui žymėjo pravaikštas, darbuotojas 2018 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, ši 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu jo prašymą tenkino, atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, nurodė išieškoti iš atsakovės 707,14 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir priverstinę prastovą ne dėl darbuotojo kaltės, atleidimo iš darbo datą perkėlė į 2018 m. gegužės 29 d., atleidimo pagrindu nurodė DK 55 straipsnio 1 dalį.


11. Šalys neginčija, kad atsakovas nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. imtinai buvo laikinai nedarbingas ir kad nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. imtinai (atsakovo atleidimo iš darbo dienos) darbovietėje nepasirodė. Ieškovė nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. imtinai atsakovui fiksavo pravaikštas ir atleido jį iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – jo neatvykimą į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties 2018 m. balandžio 24 d. (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).


12. Šalių teigimu, įmonėje įprasta darbo tvarka yra ta, kad vairuotojai, nesant darbdavės iškvietimo, neprivalėjo kasdien būti įmonės biure, o į darbą atvykdavo pagal darbdavės kvietimą. Nors atsakovas teigė, kad įmonėje nėra įtvirtinta tvarka, kaip pasibaigus nedarbingumui darbuotojas turi elgtis, tačiau savaime suprantama, kad atsakingas darbuotojas, nuolat teikdamas įmonei informaciją apie nedarbingumo pratęsimą, kas buvo daroma šiuo atveju, ir žinodamas įmonėje nusistovėjusią praktiką (atsakovas pats patvirtino, jog vairuotojai darbines pareigas vykdyti yra kviečiami darbdavės, o kvietimų nesant, į biurą vykti neprivalo) turėjo suprasti, kad jis turi pareigą ieškovę atskirai informuoti apie nedarbingumo pabaigą, kad įmonė turėtų galimybę spręsti klausimą dėl tolesnių jo darbinių funkcijų. Nagrinėjamu atveju atsakovas to nedarė, ieškovei ėmus domėtis jo nedarbingumo pabaiga ir nurodžius kitą dieną atvykti į darbą, atsakovas tą daryti pats atsisakė, vadinasi, savo valia, aiškiai suprasdamas pasekmes, visą laikotarpį po nedarbingumo pabaigos nevyko į darbą ir įmonei nenurodė nedarbingumo pabaigos, savo aiškią valią nevykti į darbą jis išreiškė netgi ieškovei pareikalavus atvykti į darbą.


13. Atsakovas nurodė, kad dar 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio iš įmonės išieškojimo, neatvykimą į darbą motyvavo lėšų trūkumu, vadinasi, netgi nematė būtinybės darbdavę informuoti apie nedarbingumo pabaigą, į darbą vykti nesiruošė. Teismas nurodė, kad, esant nenutrauktai darbo sutarčiai, darbuotojas savo principinių nuostatų darbdavei demonstruoti negali ir privalo paklusti teisėtiems darbdavio reikalavimams, nes yra pavaldus darbdaviui (DK 32 straipsnio 1, 2 dalys).


14. 2018 m. balandžio 23 d. įmonė trumpąja žinute nurodė kitą dieną darbuotojui atvykti į biurą, tačiau darbuotojas trumpąja žinute įmonei atrašė, jog neturi už ką atvykti į darbą. 2018 m. balandžio 24 d. darbuotojas į darbą neatvyko. Taigi, 2018 m. balandžio 23 d. darbuotojas aiškiai išreiškė savo valią į darbą 2018 m. balandžio 24 d. nevykti. Atsakovas yra pilnametis dirbantis asmuo ir tik jis pats yra atsakingas už savo finansų tvarkymą bei valdymą, todėl jo teiginys, kad ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų ir spręsti jo finansines problemas – pervesti jam tam tikrą sumą pinigų, yra visiškai nelogiškas. Tiek atsakovo gyvenamoji vieta, tiek įmonės biuras yra Vilniuje, kur galima vykti ir savo, ir viešuoju transportu, ir pažįstamų pagalba. Atsakovas savo asmeniniu transportu buvo nuvykęs į darbo ginčų komisijos posėdį dėl darbo ginčo su darbdave, kas paneigia atsakovo poziciją dėl lėšų trūkumo naudotis transporto priemone Vilniaus mieste. Ne ieškovė, kaip nurodė atsakovas, stengėsi jį atleisti iš darbo, o būtent pats atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis. Darbuotojo kreipimasis į darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo nėra pagrindas, leidžiantis darbuotojui nevykdyti darbdavės teisėto reikalavimo atvykti į darbą. Lėšų trūkumas negali būti laikomas svarbia priežastimi, pateisinančia neatvykimą į darbą darbdavės reikalavimu. Darbuotojas neįrodė neatvykimo į darbą priežasties svarbos.


15. Vien tai, kad darbuotoją atvykti į darbą – įmonės biurą – kviečia įmonės transporto vadybininkas, ir ne skambučiu, o trumpąja žinute, negali būti pripažįstama netinkamu darbdavės kvietimu. Be to, 2018 m. balandžio 23 d. atsakovas suprato tokį iškvietimą į darbą kaip ieškovės iškvietimą, nes pats atsakė į jį, nurodydamas, kad neatvyks ne dėl netinkamo iškvietimo, o dėl pinigų trūkumo.


16. Atsakovo atsisakymas atvykti į darbą ir neatvykimas buvo pagrindas ieškovei prarasti pasitikėjimą tokiu darbuotoju, todėl jis pagrįstai atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto pagrindu; ieškovė tinkamai įvertino DK 58 straipsnio 5 dalies sąlygas. Darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo atveju buvo proporcinga pažeidimui priemonė.


17. Nors ieškovė atskirai nepaprašė atsakovo pasiaiškinti, dėl ko jis neatvyko į darbą 2018 m. balandžio 24 d., tačiau matyti, kad darbuotojas aiškią savo valią nevykti į darbą dėl lėšų trūkumo išdėstė įmonei trumpąja žinute, tą pačią savo poziciją jis pakartojo ir teismo posėdžio metu, nenurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. jo finansinė padėtis pasikeitė ir jis būtų atvykęs į darbą, jei nebūtų gavęs pranešimo apie atleidimą iš darbo.


18. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vien dėl reikalavimo pasiaiškinti nebuvimo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo, tačiau DK nenurodyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, darbuotojo atleidimas iš darbo savaime laikomas neteisėtu. Atsižvelgiant į darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami vien tik darbuotojo interesai. Tuo atveju, kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, vien tik formalus DK įtvirtintos tvarkos pažeidimas (šiuo atveju – pasiaiškinimo nepareikalavimas) nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009). 


19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą.


20. Kolegija nurodė, kad ieškovės direktorius 2018 m. balandžio 23 d. aktu „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ nutraukė darbo sutartį dėl atsakovo kaltės be įspėjimo, neišmokėdamas išeitinės išmokos, DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes atsakovas nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. Ieškovė pažymėjo, kad nurodytame akte įrašyta neteisinga jo priėmimo data, nes aktas surašytas ne 2018 m. balandžio 23 d., bet 2018 m. balandžio 24 d. Aptariamame akte nurodyta, kad atsakovas darbe nepasirodė nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. (imtinai). Atsakovas 2018 m. balandžio 24 d. gavo ieškovės vadybininko SMS žinutę, kad yra atleistas iš darbo. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog aptariamą aktą priėmė 2018 m. balandžio 24 d., bet suklydo jame įrašiusi neteisingą datą (2018 m. balandžio 23 d.). Nurodytas ieškovės aktas yra sprendimas nutraukti darbo sutartį.


21. Bylos šalys 2017 m. liepos 7 d. darbo sutartyje nebuvo nustačiusios atsakovo darbo tvarkos. Darbo sutartyje nenustatyta konkreti atsakovo darbo vieta. Šalys žodžiu buvo susitarusios, kad atsakovas dirba šešias savaites komandiruotėje užsienyje ir tris savaites ilsisi namuose Lietuvoje. Abi šalys nurodė, kad atsakovas į komandiruotes vyko pagal ieškovės iškvietimą. Ieškovė nurodė, kad, vairuotojams esant ne komandiruotėje, tam tikrais atvejais ji kviesdavo vairuotojus atsiradusiems darbams atlikti.


22. Ieškovė 2018 m. balandžio 23 d. SMS žinute pasiteiravo atsakovo, ar baigėsi nedarbingumo laikotarpis. Atsakovui atsakius, kad nedarbingumo laikotarpis baigėsi, ieškovės vadybininkas nurodė, jog lauks atsakovo kitą dieną atvyksiančio į biurą. Atsakovas atsakė, kad neturi už ką atvykti į biurą, ir kitą dieną, t. y. 2018 m. balandžio 24 d., į darbą neatvyko. Atsakovas nevykdė ieškovės nurodymo atvykti į darbą 2018 m. balandžio 24 d., todėl pažeidė darbuotojo pareigą (DK 32 straipsnio 2 dalis).


23. Atsakovas turėjo pareigą pranešti ieškovei apie tai, kad nedarbingumo laikotarpis pasibaigė ir yra nebepratęstas. Tuo laiku, kai atsakovas buvo grįžęs iš komandiruotės užsienyje, bylos šalys bendravo telefonu. Atsakovas apie prasidėjusį nedarbingumo laikotarpį ir jo pratęsimą pranešė ieškovei SMS žinutėmis. Nuo 2018 m. balandžio 17 d. atsakovas nesiėmė jokių veiksmų – nepranešė ieškovei apie nedarbingumo pabaigą, neatvyko į darbovietės biurą. Atsakovo argumentas, kad, būdamas Lietuvoje, į darbovietės biurą jis nevykdavo dirbti darbo dienomis, bet atvykdavo tik ieškovės kvietimu, nėra svarbi priežastis ir pretekstas atsisakyti bendradarbiauti su darbdave ir pagal susiklosčiusią šalių darbo santykių praktiką pranešti apie pasikeitusias nedarbingumo (darbingumo) aplinkybes. Darbdavė, nežinodama, kad nepratęstas atsakovo nedarbingumo laikotarpis, negali imtis atitinkamų veiksmų, organizuoti darbo ir kviesti atsakovo atvykti į darbą. Atsakovas, nepranešęs ieškovei apie tai, kad pasibaigė nedarbingumo laikotarpis, elgėsi nesąžiningai.


24. Atsakovas 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė priteisti iš ieškovės iki galo nesumokėtą darbo užmokestį. Remdamasis nurodyta aplinkybe, atsakovas atsisakė 2018 m. balandžio 24 d. atvykti į darbą, nes neturėjo lėšų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdyje atsakovas patvirtino, kad jis 2018 m. balandžio 23 d. savo transportu buvo nuvykęs į Darbo ginčų komisijos posėdį. Taigi atsakovo teiginiai neatitinka jo veiksmų – atsakovas turėjo galimybių atvykti į ieškovės biurą 2018 m. balandžio 24 d., bet be pateisinamos priežasties atsisakė tai padaryti.


25. Ieškovė, prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, įvertino, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 17 d. nebendradarbiavo su ja, nepranešė apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį, todėl savaitę neatvyko į darbą, pakviestas tai padaryti, atsisakė paklusti ieškovės nurodymui, tai darė tyčia. Dėl atsakovo elgesio ieškovė negalėjo, iškilus poreikiui, kviesti atsakovo atvykti į darbą, tinkamai ir efektyviau organizuoti visų darbuotojų darbo. Taigi atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė atsakovo padarytam darbo pareigų pažeidimui.


26. Ieškovė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalį, nes, prieš priimdama 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą nutraukti darbo sutartį, nepareikalavo iš atsakovo pasiaiškinti raštu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, formalus DK įtvirtintos tvarkos pažeidimas (šiuo atveju – pasiaiškinimo nepareikalavimas) nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2014).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

27. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:


27.1.        Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybę, kad aktas „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ surašytas 2018 m. balandžio 24 d., turėjo įrodyti ieškovė. Nesant tokių įrodymų, teismai turėjo vadovautis esamais įrodymais byloje, t. y. pačiame akte nurodyta data. Kad aktas surašytas būtent 2018 m. balandžio 23 d., patvirtina ieškovės išsiųstos atsakovui SMS žinutės su pranešimu apie atleidimą iš darbo – 2018 m. balandžio 24 d. 8 val. 52 min. ryto. Ieškovė 2018 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu patikslino aplinkybę, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu už neatvykimą į darbą 2018 m. balandžio 24 d. visą darbo dieną. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas padarė šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, nes be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada neturi pagrindo, prieštarauja pačios ieškovės išreikštai pozicijai, laikytina ginčo ribų peržengimu.


27.2.        Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį reikalavimas pasiaiškinti yra privaloma sąlyga, siekiant nutraukti darbo sutartį. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog reikalavo, kad atsakovas atvyktų į darbą ir pasiaiškintų, bet pasiaiškinimo negavo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė poziciją ir nurodė, kad pasiaiškinti neprašė. Toks pozicijos nenuoseklumas patvirtina, kad ieškovė nenurodė tikrųjų aplinkybių bei atleidimo iš darbo tikrųjų motyvų. Darbdavė jokia forma nenagrinėjo ir neįvertino galimo pažeidimo ir padarinių, pažeidimo aplinkybių, darbuotojo kaltės, priežastinio ryšio tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesio ir darbo rezultatų iki galimo pažeidimo padarymo (DK 58 straipsnio 5 dalis). Į bylos nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ieškovė neatvyko, galimo pažeidimo įvertinimą pateikė teismui tik ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį.


27.3.        Teismai rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota taikant 2002 m. DK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009), ir nurodė, jog tuo atveju, kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, vien tik formalus DK įtvirtintos tvarkos pažeidimas (šiuo atveju – pasiaiškinimo nepareikalavimas) nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo. Panašiais klausimais kasacinis teismas yra priėmęs ir kitokius išaiškinimus (darbdavio pareiga pareikalauti darbuotojo pasiaiškinimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). 


27.4.        Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai atsirado neigiamų padarinių, t. y. kad ji negalėjo priimti užsakymų ar trūko kitų darbuotojų (CPK 178 straipsnis). Procesiniuose dokumentuose darbdavė nenurodė, kad iki priimant sprendimą atleisti atsakovą iš darbo buvo neatsiskaičiusi su atsakovu nuo pat komandiruotės pabaigos (2018 m. kovo 4 d.), dėl to atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Ieškovei buvo žinoma, dėl kokios priežasties atsakovas negalės atvykti į darbą (atsakovo 2018 m. balandžio 23 d. SMS žinutė) ir ji, būdama skolinga atsakovui didelę sumą pinigų už darbą, nesiėmė jokių veiksmų pagelbėti savo darbuotojui, pvz., pervesdama bent mažą sumą, kad atsakovas turėtų už ką atvykti į darbą. Užuot taip pasielgusi, ieškovė nedelsdama priėmė sprendimą atleisti atsakovą iš darbo, o tai parodo ieškovės ankstesnį siekį nutraukti darbo sutartį su atsakovu. Atsakovo atleidimas iš darbo nebuvo proporcinga priemonė galimam darbo pareigų pažeidimui; būtent darbdavys privalo įvertinti atleidimo iš darbo proporcingumą galimam darbo pareigų pažeidimui ir tai įrodyti.


27.5.        Darbo tvarkos taisyklių ir vairuotojo pareiginių instrukcijų įmonėje nebuvo. Atsakovui nebuvo aišku, kada prasideda jo darbo diena, kada baigiasi, taip pat ar tai poilsio ar darbo diena. Ieškovė patvirtino, kad tolimųjų reisų vairuotojai kviečiami tik kai reikia važiuoti į komandiruotę, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu buvo numatyta atsakovo komandiruotė ar gautas koks užsakymas vežti krovinį. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vairuotojai įmonėje atlieka ne tik krovinių pervežimo funkcijas, bet kviečiami į darbą atlikti ir kitų užduočių – nuvežti transporto priemonę į techninę apžiūrą, į servisą, ją nuplauti ir pan. Atsakovas neigė, kad į jo pareigas įėjo nurodytos funkcijos. Pagal kasacinio teismo praktiką neįtvirtinta pareiga nelaikoma pareiga. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005). Taigi teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis).


27.6.        Vertinant nuobaudos adekvatumą svarbu atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis ji buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo griežtumo nelėmė nesusijusios su pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai, darbuotojo pareikšta kritika, kreipimasis į valstybės institucijas dėl darbdavio veiksmų, kt. Nustačius, kad tokio pobūdžio aplinkybės egzistavo, būtina skirti didesnį dėmesį vertinant, ar surinkti įrodymai patvirtina pagrindą skirti atitinkamo griežtumo nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017). 2018 m. kovo 9 d. atsakovas buvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Posėdžio Darbo ginčų komisijoje dieną (2018 m. balandžio 23 d.) darbdavė tarnybiniu pranešimu fiksavo atsakovui pravaikštas, priėmė aktą dėl atsakovo neatvykimo į darbą ir nutraukė darbo santykius DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismai nevertino, ar toks ieškovės elgesys nebuvo nulemtas atsakovo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją (kaip atsakomieji veiksmai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo darbo drausmės pažeidimas, iš dalies nulemtas darbdavio pareigų darbuotojui nevykdymo ir nesukėlęs sunkių padarinių, negali būti pripažintas teisėtu pagrindu atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes tai neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2008). Teismų sprendimas, kad atsakovas, nesupažindintas su pareigomis, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005).


28. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:


28.1.        Ieškovė reikalavo, kad atsakovas pasirodytų darbovietėje 2018 m. balandžio 24 d., ir tik atsakovui nepasirodžius 2018 m. balandžio 24 d. darbo dienos metu, o ne 2018 m. balandžio 23 d., atsakovas buvo informuotas apie atleidimą iš darbo. Tarnybiniame pranešime „Dėl G. P. pravaikštų“ bei akte „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ buvo padaryta datų rašymo klaida. Tai įrodo ir pačių dokumentų turinys – dokumentuose nurodyta, jog atsakovas nepasirodė darbe imtinai nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. Iš anksto toks dokumentų turinys negalėjo būti surašytas ir pasirašytas, nes nebuvo žinoma, ar atsakovas nepersigalvos dėl kvietimo atvykti į darbovietę nustatytu laiku, priešingu atveju tarnybiniame pranešime būtų buvusios nurodytos kitokios datos, o aktas „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ išvis nebūtų buvęs surašytas.


28.2.        2018 m. balandžio 23 d. ieškovei susisiekus su atsakovu ir pareikalavus, jog jis kitą darbo dieną atvyktų į įmonę, šis aiškiai išreiškė savo valią atsisakydamas tai padaryti, todėl, atsakovui nepasirodžius įmonėje nustatytu laiku (darbas įmonėje prasideda 8.30 val.) ir žinant atsakovo aiškiai išreikštą valią nepaklusti darbdavio nustatytai tvarkai ir įsakymui, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas ne tik vieną darbo dieną, bet jau visą savaitę be pateisinamos priežasties nevyko į darbovietę ir neatliko jam pavestų darbinių funkcijų, ieškovė teisėtai 2018 m. balandžio 24 d. darbo metu informavo atsakovą, jog jis yra atleistas iš darbo. SMS žinutė atsakovui buvo siųsta iš ieškovės vadybininko darbinio telefono, tačiau aktą „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ priėmė ne vadybininkas, o įmonės direktorius. Šis aktas buvo priimtas 2018 m. balandžio 24 d. darbo dienos pabaigoje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas be pateisinamų priežasčių darbovietėje nepasirodė visą darbo dieną. Atsakovas nagrinėjant bylą nenurodė ir byloje esantys įrodymai to nepagrindžia, jog 2018 m. balandžio 24 d. jis išvis būtų norėjęs ir ketinęs atvykti į darbą, Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.


28.3.        Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas padarė darbo drausmės pažeidimą, nes be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., atitinka bylos aplinkybes ir neperžengia ginčo ribų, nes atsakovas neatvyko į darbovietę, neinformavo ieškovės apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį, dėl to ieškovė negalėjo tinkamai organizuoti darbo įmonėje, o 2018 m. balandžio 24 d. atsakovas, net ir esant ieškovės reikalavimui, neatvyko į darbą, visomis šiomis dienomis atsakovui buvo žymimos pravaikštos.


28.4.        Atsakovas neteigia, kad nebuvo ieškovės reikalavimo raštiškai pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, kad buvo pažeistos jo, kaip darbuotojo, teisės (DK 58 straipsnio 4 dalis), o tik nurodo, jog dėl ieškovės pozicijos nenuoseklumo nebuvo neatskleistos tikrosios atsakovo atleidimo iš darbo priežastys, taigi, atsakovas daugiau argumentuoja DK 58 straipsnio 5 dalimi.


28.5.        Ieškovė bylos nagrinėjimo metu savo pozicijos nekeitė – nurodė, kad pareikalavo iš atsakovo pasiaiškinti, kodėl jis neatvyksta į darbą ir kada ketina atvykti, tačiau pastarasis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nedarbingumas yra pasibaigęs, o neatvyksta dėl lėšų trūkumo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dieną prieš tai buvo nuvykęs į Darbo ginčų komisiją, taip pat negalėjo paaiškinti, kiek kainuotų atvykti iki darbovietės, kas patvirtina, kad ne lėšų trūkumas buvo neatvykimo į darbą priežastis. Taigi SMS žinute buvo paprašyta atsakovo pasiaiškinti ir buvo gautas ne tik atsakovo paaiškinimas, bet ir išreikšta akivaizdi jo valia, t. y. prieš priimdama sprendimą dėl atleidimo iš darbo ieškovė ėmėsi veiksmų tam, kad nustatytų pateisinamas atsakovo neatvykimo į darbą priežastis, nustatė atsakovo valią nevykti į darbą ir nevykdyti jos teisėtų nurodymų, todėl neturėjo galimybės tęsti sutartinių santykių su atsakovu ir buvo priversta jį atleisti iš darbo už pravaikštą.


28.6.        DK nenustatyta, kad, darbdaviui pažeidus DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą, darbuotojo atleidimas iš darbo savaime laikomas neteisėtu. Atsižvelgiant į darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami vien tik darbuotojo interesai. Tuo atveju, kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, vien tik formalus DK įtvirtintos tvarkos pažeidimas (šiuo atveju – pasiaiškinimo nepareikalavimas) nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009).


28.7.        Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017 ir 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009, tačiau šiose bylose skiriasi faktinės aplinkybės nuo nustatytų šioje byloje. Kasacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017 43 punkte yra išaiškinta, jog vien formalus darbdavio reikalavimo pasiaiškinti trūkumas, kai byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad ieškovė pati nevykdė teisėto darbdavės nurodymo, nepripažintinas esminiu spręsti, kad ginčijama drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta neteisėtai. 


28.8.        DK 58 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinto reikalavimo, jog darbdavys, priimdamas sprendimą dėl darbuotojo darbo sutarties nutraukimo, turėtų darbuotojui raštu ar kita forma pateikti visų aplinkybių vertinimą, svarbu tik tai, kad šias aplinkybes darbdavys realiai įvertintų bei darbuotojo atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė darbuotojo padarytam pažeidimui.


28.9.        Priimant sprendimą reikšmės turėjo aplinkybės, jog atsakovas net savaitę be pateisinamos priežasties nebuvo darbe, apie nedarbingumo pasibaigimą ieškovės neinformavo, prašomas atvykti į darbą atsisakė tai daryti ir iš pasiaiškinimo buvo akivaizdu, kad neketina, nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, kodėl neatvyksta į darbą, net neketino su ieškove tartis geranoriškai, t. y. atsakovas buvo aiškiai išreiškęs valią nevykti į darbą. Dėl atsakovo neatvykimo į darbą ieškovė negalėjo dirbti visu pajėgumu. Ieškovės įmonėje dirbantys vairuotojai atlieka ne tik krovinių pervežimo funkcijas, bet kviečiami į darbą atlikti ir kitų užduočių – nuvežti transporto priemonę į techninę apžiūrą, į servisą, ją nuplauti ir pan., t. y. transporto priemonės priežiūros ar techniniai darbai, kurie priklauso tolimųjų reisų vairuotojams, ir kuriuos jie turi atlikti prieš (po) komandiruotę.


28.10.      Atsakovui dirbant pagal darbo sutartį įmonėje, tačiau joje nesirodant be pateisinamos priežasties net pareikalavus, šie darbai yra skiriami kitiems darbuotojams, nors turėtų būti proporcingai paskirstyti tarp visų darbuotojų. Iš atsakovo elgesio ieškovei tapo aišku, kad atsakovas neketina atvykti į darbą, piktnaudžiauja savo teisėmis, taigi tapo akivaizdu, kad atsakovu, kaip darbuotoju, negalima pasitikėti, nes jis be jokios priežasties gali atsisakyti vykti į darbą, dėl to ieškovei kiltų dideli nuostoliai, nes, priėmus užsakymą, paaiškėtų, kad nėra kam jo vykdyti. Atsakovo veiksmai atlikti tyčia, taigi drausminė atsakomybė taikyta proporcingai padarytam darbo drausmės pažeidimui. Turtinė žala nėra būtina pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus sąlyga. Šiurkštus pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017; kt.).


28.11.      Ieškovė Darbo ginčų komisijai, nagrinėjusiai kitą ginčą, kilusį dėl atsiskaitymo su atsakovu, nustatytu laiku pateikė reikalaujamus dokumentus, šis ginčas jau yra išspręstas, o ieškovė atsiskaitė su atsakovu. Darbo ginčų komisijoje nagrinėtas šalių ginčas dėl atsakovo darbo užmokesčio negalėjo būti pateisinama priežastimi, pasibaigus atsakovo nedarbingumo laikotarpiui, apie tai neinformuoti ieškovės, savaitę be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą ir, darbdavei kviečiant, atsisakyti atvykti į darbą.


28.12.      Sudarant darbo sutartį atsakovas buvo informuotas apie darbo savaitės trukmę, darbo dienos ilgį, kada darbo diena prasideda ir pasibaigia, taip pat buvo informuotas ir apie tai, kas sudaro jo darbines pareigas. Atsakovas pagal nustatytą vidaus darbo tvarką atlikinėjo jam nustatytas darbines funkcijas beveik 10 mėnesių iki atleidimo iš darbo. Atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005 išaiškinta abipusė pareiga elgtis sąžiningai tiek supažindinant darbuotoją su darbo tvarkos taisyklėmis, tiek šiam tinkamai vykdant darbo pareigas.

 

Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

 

29. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).


30. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.


31. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).


32. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

 

33. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.


34. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).


35. Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK nuostatas. Jas aiškinant suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).


36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. imtinai atsakovui fiksavo pravaikštas ir atleido jį iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – 2018 m. balandžio 24 d. neatvykimą į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakovu dėl šiurkštaus darbo pažeidimo – atsakovo neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė jo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagrindą – neatvykimą į darbą nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., nors faktiškai jis buvo atleistas iš darbo už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties 2018 m. balandžio 24 d. Atsakovas teigia, kad jis iš darbo buvo atleistas 2018 m. balandžio 24 d. ryte, ką patvirtina ieškovės atsiųsta SMS žinutė, o tai reiškia, kad neatvykimo į darbą per visą darbo dieną, kaip to reikalaujama nutraukiant darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nebuvo.


37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai nustatė aplinkybę, už kokį darbo pareigų pažeidimą (neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties vieną darbo dieną ar kelias dienas) ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakovu dėl šiurkštaus darbo pažeidimo – atsakovo neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., šio teismo nebuvo tirta ir nustatyta, kuriomis konkrečiai šio laikotarpio dienomis atsakovas turėjo dirbti pas ieškovę, tačiau į darbą neatvyko, kokios buvo atsakovo neatvykimo į darbą jo darbo dienomis per nurodytą laikotarpį priežastys, konkrečiai kurią (kurias) darbo dieną (dienas) neatvykdamas į darbą atsakovas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas sprendžiant, ar realiai pažeidimas buvo padarytas, koks jis buvo ir koks padaryto pažeidimo sunkumas, nes tai atitinkamai turi reikšmės sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo proporcingumo ir teisėtumo (nutarties 30, 32, 33 punktai).


38. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai nepagrįstai neanalizavo ieškovės kaip įrodymų byloje pateiktų 2018 m. balandžio 23 d. tarnybinio pranešimo „Dėl G. P. pravaikštų“ ir 2018 m. balandžio 23 d. akto „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ turinio, nes šiuose aktuose nurodytos aplinkybės reikšmingos sprendžiant tiek dėl ieškovės įrodinėjamų atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimų, tiek ir dėl atsakovo atleidimo iš darbo proporcingumo ieškovės nurodomiems jo padarytiems darbo pareigų pažeidimams.


39. Ieškovės 2018 m. balandžio 23 d. aktu „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ atsakovas buvo atleistas iš darbo. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad šis aktas faktiškai buvo surašytas 2018 m. balandžio 23 d. Teisėjų kolegija nurodytą kasacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Pačiame akte nurodyta, jog atsakovas darbe nepasirodė nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. (imtinai), o ieškovės SMS žinutę, kad yra atleistas iš darbo, atsakovas gavo 2018 m. balandžio 24 d., todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog aptariamą aktą priėmė 2018 m. balandžio 24 d., bet suklydo jame įrašiusi neteisingą datą  – 2018 m. balandžio 23 d.


40. 2018 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl G. P. pravaikštų“ ir 2018 m. balandžio 23 (24) d. akte „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“, kuriuos abu yra pasirašęs ieškovės direktorius, yra nurodyta, kad atsakovas į darbą turėjo atvykti 2018 m. balandžio 17 d., bet be pateisinamos priežasties darbe nepasirodė nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. (imtinai) pagal darbo grafiką. Nurodytame tarnybiniame pranešime taip pat išdėstytas ieškovės direktoriaus sprendimas (nurodymas) pagal darbuotojo darbo grafiką forminti pravaikštas nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. (imtinai), ir, kaip matyti iš byloje ieškovės pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio, šis direktoriaus sprendimas (nurodymas) buvo įgyvendintas, atsakovo 2018 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šio mėnesio 17–20, 23 ir 24 dienos pažymėtos kaip pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ir nenustatė, kada darbo grafikas, kuris nurodomas minėtuose ieškovės raštuose, buvo sudarytas ir kada atsakovas buvo į jį įtrauktas, ar atsakovas turėjo pareigą atvykti į darbą 2018 m. balandžio 17 d., kokiomis konkrečiai dienomis atsakovas turėjo būti darbe, ar jis buvo supažindintas su tokiu darbo grafiku, ar šis buvo atsakovui privalomas. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, kuris yra susijęs darbo santykiais, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005 ir kt.).


41. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. atsakovas buvo laikinai nedarbingas, o remiantis 2018 m. balandžio 23 (24) d. aktu „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ ir 2018 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl G. P. pravaikštų“ 2018 m. balandžio 17 d. atsakovas jau buvo įtrauktas į grafiką, nors šalys pirmą kartą kontaktavo, ieškovės teigimu, 2018 m. balandžio 23 d. Taigi byloje svarbu nustatyti, kodėl 2018 m. balandžio 17 d. atsakovas buvo įtrauktas į grafiką, t. y. ar ieškovei buvo žinoma nurodytą dieną, kad atsakovas yra darbingas, ir ar nurodytą dieną atsakovas turėjo pareigą atvykti į darbą. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti teismas turėjo pareikalauti iš ieškovės pateikti 2018 m. balandžio 23 d. akte „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ nurodytą grafiką. CPK 414 straipsnyje, esančiame šio kodekso XX skyriuje, reglamentuojančiame darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, įvairiais aspektais expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kilusius ginčus. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, kurios nors ir nenurodytos kaip ieškinio pagrindas, bet yra susijusios su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku. Dėl aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose ne kartą yra pasisakęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3523-701/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015; 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-477/1075/2017 35 punktą).


42. Nagrinėjamoje byloje teismai taip pat turėjo aiškintis, ar iš tiesų darbdavė bandė susisiekti su atsakovu iki 2018 m. balandžio 23 d., kaip tai nurodoma ieškovės 2018 m. balandžio 23 (24) d. akte „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“, ar šis neatsiliepė (telefonu, el. paštu), ar atsakovas žinojo, kad 2018 m. balandžio 17 d. ir kitomis konkrečiomis dienomis jam reikia būti darbe, jeigu taip, ar iš anksto įspėjo, kad neatvyks į darbą. Nurodytos aplinkybės yra svarbios nustatant, ar buvo ir kada buvo padarytas darbo pareigų pažeidimas, kokie buvo atsakovo ketinimai ir ar yra jo kaltė, koks pažeidimo sunkumas, ar atsakovo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų nustatyta, jog pas ieškovę buvo nusistovėjusi praktika, pagal kurią vairuotojai vykdyti darbinių pareigų yra kviečiami darbdavės.


43. Bylos duomenimis, 2018 m. balandžio 23 d. ieškovė SMS žinute pasiteiravo atsakovo, ar baigėsi jo nedarbingumo laikotarpis, o šiam atsakius, kad nedarbingumo laikotarpis baigėsi, ieškovės vadybininkas nurodė, jog lauks atsakovo rytoj atvykstančio į biurą. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nenustatė, kokiu tikslu atsakovas buvo kviečiamas atvykti į biurą 2018 m. balandžio 24 d. Byloje nustatyta, kad tuo metu šalis siejo ne tik darbo teisiniai santykiai, bet ir teisiniai santykiai dėl darbo ginčo, kurio nagrinėjimą inicijavo atsakovas, nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje. Ieškovė Darbo ginčų komisijai buvo nurodžiusi galimybę išspręsti ginčą taikiai, t. y. ginčo šalių sudaryta taikos sutartimi.


44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 24 d. 8.52 val. ieškovė SMS žinute informavo atsakovą, jog jis yra atleistas iš darbo. Teismai netyrė ir nevertino, kokią įtaką turėjo ši darbdavės žinutė atsakovo apsisprendimui tą dieną, t. y. 2018 m. balandžio 24 d., (ne)vykti į darbą.


45. Nagrinėjamoje byloje teismų netirtos ir nenustatytos aplinkybės, kokius padarinius ieškovei sukėlė atsakovo neatvykimas į darbą, dėl kurio šis buvo atleistas iš darbo. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl ginčo atleidimo iš darbo proporcingumo padarytam darbo pareigų pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi abstrakčiais ieškovės teiginiais, kad dėl atsakovo elgesio ji negalėjo, iškilus poreikiui, kviesti atsakovo atvykti į darbą, tinkamai ir efektyviau organizuoti visų darbuotojų darbo. Tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, teismas nepatikrino šių ieškovės teiginių pagrįstumo, nenustatė atitinkamo poreikio egzistavimo fakto, nėra nustatyta, kokių konkrečių darbų ieškovė negalėjo organizuoti dėl atsakovo neatvykimo į darbą (pvz., nenuvežtas į paskirties vietą krovinys, neatlikta automobilio techninė apžiūra ir pan.).


46. Pažymėtina, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčo atleidimo iš darbo metu kitas šalių individualus darbo ginčas buvo nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje, teismų taip pat turėjo būti vertinama ir tuo aspektu, ar tai negalėjo lemti ieškovės sprendimo atleisti atsakovą iš darbo priėmimą. Esant nurodytai aplinkybei būtina skirti didesnį dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą egzistavimą, šios priemonės proporcingumą.


47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šioje byloje būtina nustatyti visas reikšmingas teisingai ginčui išspręsti aplinkybes, nurodytas šioje nutartyje, įvertinti, ar atsakovas padarė darbo pareigų pažeidimą, nurodytą DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, jei taip, tai ar jo atleidimas iš darbo yra proporcinga padarytam darbo pareigų pažeidimui priemonė. Kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus, faktinių bylos aplinkybių nustatymas nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismas materialiosios teisės normas byloje taiko pagal jų hipotezėje nurodytas taikymo sąlygas ir toje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Materialiosios teisės normų taikymas nenustačius faktinių bylos aplinkybių vertintinas kaip netinkamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta nenustačius bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

 

Dėl darbdavio pareigos pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo

 

48. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.


49. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir 2002 m. DK 240 straipsnio 1 dalyje, kurioje dar buvo nustatytas įpareigojimas darbdaviui raštu pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo. Kasacinis teismas, aiškindamas 2002 m. DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra nurodęs, kad pažeisdamas šios teisės normos reikalavimus darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Tačiau teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda savaime būtų laikoma neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 46 punktas).


50. Nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu.


51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai pagrįstai sprendė, jog kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

52. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 2,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 18 d. pažyma).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                              


Gražina Davidonienė

 

Janina Januškienė

 

Antanas Simniškis