Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimas

Klaipėdos

Profesinių sąjungų susivienijimas

Click to edit table header
Teismų praktika

Civilinė byla Nr. e3K-3-117-687-2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28145-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1.4; 1.1.3.2

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl bendrovės struktūros ir darbuotojų atlygio tvarkos aprašo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

 

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kolektyvinių darbo teisinių santykių šalių – darbdavio ir profesinės sąjungos – informavimo ir konsultavimosi procedūrų atlikimą derinant sprendimų priėmimą, aiškinimo ir taikymo.

 

2.   Ieškovė AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir profesinė sąjunga, AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija, komisija) 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-4180 darbo byloje Nr. APS-36-11821, kuriuo Darbo ginčų komisija atmetė kaip nepagrįstą ieškovės komisijai teiktą prašymą dėl informavimo ir konsultavimosi pareigos nevykdymo (t. y. 2018 m. balandžio 24 d. valdybos sprendimo dėl bendrovės struktūros patvirtinimo bei direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1-29 „Dėl AB „Amber Grid“ darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ panaikinimo), pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir atsakovės AB „Amber Grid“ (toliau – ir darbdavė, įmonė, bendrovė) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą dėl bendrovės struktūros patvirtinimo bei atsakovės direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 1-29 „Dėl AB „Amber Grid“ darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pripažinti, kad panaikinus nurodytus dokumentus 2018 m. rugpjūčio 8 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-4180 netenka galios.

 

3.   Ieškovė teigė, kad atsakovė pažeidė informavimo ir konsultavimosi procedūrą priimdama ginčijamus sprendimus. Anot ieškovės, atsakovė tik formaliai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą: ieškovė nebuvo laiku ir tinkamai informuota apie įmonėje gresiančius pertvarkymus, todėl turėjo pati kreiptis į atsakovę su prašymu suteikti reikalingą medžiagą, susijusią su būsimais struktūriniais pertvarkymais ir apmokėjimo tvarka; atsakovė neatsižvelgė į ieškovės pateiktas esmines pastabas bei nenurodė, kaip ir kada bus sprendžiamos ieškovės pasiūlymuose iškeltos problemos, faktiškai numatytus pertvarkymus ir reorganizavimus vykdė nederindama jų su profesine sąjunga. Į pertvarkos planavimą nebuvo įtraukti darbuotojai, o tvirtinant atlygio tvarkos aprašą ieškovei nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytai.

 

4.   Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 10 d. patvirtintas atlygio tvarkos aprašas nebuvo iki galo su ja suderintas. Bendrovė į galutines ieškovės pastabas neatsižvelgė ir formaliai nurodė, kad, papildomai pastabų neteikiant, laikoma, jog konsultacijos baigtos. 2018 m. balandžio 24 d. bendrovės valdyba priėmė sprendimą patvirtinti 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančią naują struktūrą bei pareigybių aprašymus. Profesinei sąjungai nebuvo pateikta išsami ir visapusė informacija tam, kad ji galėtų įvertinti, ar po struktūrinių pertvarkymų bendrovėje nebus pablogintos darbuotojų darbo sąlygos, t. y. kokiomis priemonėmis numatoma užtikrinti tolesnį buvusių darbuotojų atliekamų funkcijų vykdymą, kokie atlygio pokyčiai numatomi darbuotojams, perimsiantiems papildomą darbo krūvį ir kt., jų socialinės ir ekonominės sąlygos.

 

5.   Ieškovė teigė, kad atsakovei pažeidus įstatymo pareigą tinkamai informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais atsiras šios neigiamos pasekmės: 1) pareigybės bus panaikintos be pagrindo; 2) padalinių naikinimas ir jungimas nėra iki galo tinkamai išanalizuoti neįsitikinus, kad bus pašalintos net ir menkiausios rizikos; 4) likusių darbuotojų neproporcingas darbo krūvio padidėjimas ir netolygus funkcijų paskirstymas turės neigiamos įtakos darbuotojų sveikatai ir darbo rezultatų kokybei; 5) dėl diskriminacijos darbuotojų atlygio tvarkos apraše tarp darbuotojų kils įtampa, nepasitenkinimas atlygiu, kris motyvacija.

 

6.   Ieškovės nuomone, bendrovės struktūriniai pertvarkymai vykdomi neteisėtai, tinkamai neišanalizavus jų padarinių bei būtinumo apskritai, neįvertinus tinkamo funkcijų perdavimo, padalinių veiklos ir saugių darbo sąlygų užtikrinimo, todėl atsakovės priimti sprendimai dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų bendrovėje privalo būti panaikinti ir priimti tik tinkamai įgyvendinus informavimo ir konsultavimo procedūras su profesine sąjunga. Anot ieškovės, Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, lakoniškai ir neargumentuotai sprendė dėl informavimo ir konsultavimo pareigos, neatsižvelgė nei į įrodymus byloje, nei į jų turinį ar pateiktus paaiškinimus.

 

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

 

 

7.   Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 3400,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

8.   Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 203 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų ir jų atstovų teisę į informavimą ir konsultavimą, 1 dalis nustato, jog darbuotojai per darbo tarybas (profesines sąjungas) turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai (profesinei sąjungai), siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas (DK 204 straipsnio 1 dalis). DK 204 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras darbo tarybų (profesinės sąjungos) reikalavimu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.

 

9.   DK 206 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktuose įtvirtinta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų (tokia darbdavė yra atsakovė), privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo: dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties; dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų. Pagal šio straipsnio 2 dalį apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo. Minėto straipsnio 3–5 dalyse nustatyta, kad ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, kuri turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.

 

10. Pagal DK 209 straipsnio 1 dalį, jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę.

 

11. Dėl ieškovės ginčijamo bendrovės priimto 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dėl AB „Amber Grid“ struktūros patvirtinimo – teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 23 d. profesinė sąjunga kreipėsi į darbdavę dėl informacijos apie galimą bendrovės reorganizavimą ir kitų duomenų pateikimo. 2018 m. balandžio 6 d. atsakovė pateikė profesinei sąjungai medžiagą apie planuojamą bendrovės struktūrą, pareigybių sąrašus ir padalinius bei kvietimą pradėti konsultacijas. 2018 m. balandžio 11 d. profesinė sąjunga pateikė raštą atsakovei, nurodydama, kad, neturėdama pakankamai suteiktos informacijos, ji negali pradėti konsultacijų, ir prašė pateikti papildomą informaciją. 2018 m. balandžio 17 d. darbdavė pateikė profesinei sąjungai išsamų ir argumentuotą atsakymą į šį raštą, o 2018 m. balandžio 19 d. papildomai pateikė padalinių nuostatų projektus. 2018 m. balandžio 20 d. darbdavė atsiuntė profesinei sąjungai raštą „Dėl AB „Amber Grid“ organizacinės struktūros pertvarkymų ir atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų derinimo“, pasiūlė ieškovei susitikti diskusijai, pateikti siūlymus. 2018 m. balandžio 24 d. atsakovė sprendimu patvirtino savo struktūros pakeitimus bei pareigybių sąrašus, turėjusius įsigalioti 2018 m. liepos 1 d., o 2018 m. balandžio 25 d. apie tai informavo profesinę sąjungą. 2018 m. gegužės 3 d. profesinė sąjunga išsiuntė darbdavei raštą „Dėl neišsamiai pateiktos informacijos dėl organizacinių pokyčių“ bei uždavė papildomus klausimus, susijusius su būsimaisiais struktūriniais pertvarkymais. Byloje esantis tos pačios dienos AB „Amber Grid“ darbdavės atstovų ir profesinės sąjungos atstovų pasitarimo dėl organizacinės struktūros patvirtinimo protokolas bei kita byloje esanti medžiaga rodo, kad diskusija tarp ginčo šalių ieškovei rūpimais klausimais vyko ir tebevyksta po bendrovės 2018 m. balandžio 24 d. priimto sprendimo.

 

12. Dėl ieškovės ginčijamo bendrovės direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1-29 „Dėl AB „Amber Grid“ darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo“ – teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 2 d. bendrovė pateikė profesinei sąjungai parengtą atlygio tvarkos aprašą ir kvietė pradėti konsultacijas. 2018 m. kovo 6 d. el. laišku profesinė sąjunga nurodė, kad pageidauja pradėti konsultacijas, ir nurodė, jog susipažins su pateikta medžiaga, suformuluos pastabas, suderins susitikimų laiką. 2018 m. kovo 14 d. profesinė sąjunga pateikė darbdavei pastabas dėl darbuotojų atlygio tvarkos aprašo. 2018 m. kovo 22 d. profesinė sąjunga gavo darbdavės raštą dėl profesinės sąjungos pastabų su komentarais, buvo derinamas laikas susitikimams, svarstomi kai kurie tvarkos pakeitimai. Po susitikimo 2018 m. kovo 28 d. profesinė sąjunga išsiuntė darbdavei pastabas dėl atlygio tvarkos aprašo punktų. 2018 m. kovo 28 d. bendrovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pastabas apsvarstė, bet pasilikta prie galutinio savo varianto, taip pat nurodė, kad jei papildomų susitikimų nebebus iki 2018 m. kovo 30 d., bendrovė laikys, kad konsultacijos yra baigtos. Ieškovė tai vertino „kaip eilinį jos ignoravimą“, pasiūlė pasirašyti nesusitarimo protokolą, pateikė jo projektą. 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu bendrovė patvirtino darbuotojų atlygio tvarkos aprašą, kuris, be kita ko, yra bendrovėje esančios ir galiojančios (neužginčytos ir neginčijamos) atlygio politikos dalis. Vėlesni byloje esantys ginčo šalių susirašinėjimai rodo, kad derybų ir ginčytinų klausimų derinimo procesas vyko ir po atlygio tvarkos patvirtinimo, vyko jau esant teisminiam ginčui ir tebevyksta. 2018 m. rugpjūčio 10 d. bendrovėje pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis.

 

13. Teismas apibendrino, kad 2018 m. kovo 2 d. profesinė sąjunga gavo informaciją apie bendrovės parengtą darbuotojų atlygio tvarkos aprašą ir kvietimą pradėti konsultacijas, profesinė sąjunga atsakė pageidaujanti vykdyti konsultacijas ir nurodė norinti susipažinti su pateikta medžiaga, kad galėtų pateikti pastabas ir pasiūlymus; 2018 m. kovo 14 d. profesinė sąjunga pateikė darbdavei pastabas ir nurodė, kad jas būtų tikslingiausia aptarti susitikimo metu, nurodė pastabas ir pasiūlymus, kad punktai atlygio sistemoje būtų formuojami tiksliau ir aiškiau; 2018 m. kovo 22 d. bendrovė pateikė komentarus, iš kurių matyti (taip pat ir iš tolesnių jos veiksmų), kad į daugumą esminių pastabų nebuvo atsižvelgta, nurodydama, kad ne su visais atlygio tvarkos aprašo punktais sutinka, pvz., papildomu konsultavimusi su darbuotojų atstovais, kai rengiama biudžeto augimo prognozė kitiems finansiniams metams, darbuotojų informavimu apie skaidrų darbo užmokesčio skelbimą ir kt.; 2018 m. kovo 27 d. įvyko darbdavės ir profesinės sąjungos susitikimas dėl bendrovės darbuotojų atlygio tvarkos aprašo, profesinė sąjunga pritarė kai kuriems darbdavės paaiškinimams ir komentarams, todėl susitikimo metu kai kurie atlygio tvarkos punktai buvo suderinti, bet ne visi. Profesinė sąjunga pateikė savo komentarus ir pasiūlymus dėl: 1) darbuotojų atstovų dalyvavimo derinant ateinančių finansinių metų biudžeto augimą; 2) dėl pastoviosios darbo užmokesčio dalies indeksavimo; 3) dėl darbuotojų atstovų informavimo apie bendrovės naudojamus rinkos ir makroekonominius rodiklius; 4) dėl vienodų kintamosios atlygio dalies ribų nustatymo; 5) dėl nediskriminavimo fakto pagal padalinius; 6) dėl tikslų nustatymo darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų; 7) dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo peržiūrint pastoviąją atlygio dalį ir kt. Taigi ji buvo pakankamai aktyvi pozicijų derinimo procese, kuris tebevyksta iki šiol ir jau yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, nustatanti ir atlygio politikos taikymą.

 

14. Teismo vertinimu, darbdavė, priimdama sprendimus dėl struktūrinių pertvarkymų ir atlygio tvarkos aprašo, tinkamai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą, atsižvelgė į profesinės sąjungos pateiktus siūlymus ir pastabas, ir nėra pagrindo manyti, kad procedūra vyko formaliai ar atmestinai. Bendrovė struktūrinius pertvarkymus vykdo savo nuožiūra, tam nereikia besąlyginio darbuotojų atstovo pritarimo ir ne jam spręsti apie galimų struktūrinių pertvarkymų pagrįstumą, priežastis bei galimas pasekmes. Ta aplinkybė, kad ieškovei, kaip ji teigia, nebuvo pateikta visa norima informacija ar buvo pateikta tik jos dalis,  procesai vyko ne taip, kaip ieškovė norėjo, savaime nerodo, kad atsakovė nesilaikė šios įstatymu jai paskirtos pareigos. Profesinei sąjungai buvo pateikta visa reikalinga ir objektyvi informacija, su ja buvo konsultuojamasi bei į tuos pasiūlymus, kurie gali būti realiai įgyvendinti, atsakovė atsižvelgė. Konsultacijos su profesine sąjunga truko ilgą laiką, nors pagal DK normatyvą tam skirtos 5 darbo dienos, šalys per derybas buvo aktyvios, keitėsi pasiūlymais, aptarinėjo juos susitikimų metu. Bendrovė atsižvelgė į nemažą dalį profesinės sąjungos pateiktų pasiūlymų dėl darbuotojų atlygio tvarkos aprašo. Dialogas vyko, ir jis nebuvo visiškai nekonstruktyvus – atsakovė atsižvelgė į ieškovės pateiktas pastabas, sprendė jos iškeltas problemas, sudarė sąlygas ieškovei būti išklausytai ir pan.

 

15. DK normų, kuriomis remiasi ieškovė, komentare nurodoma, kad konsultavimo prielaida yra laiku pateikta pakankama informacija, o vien pateiktos informacijos trūkumai, jos pateikimo ir konsultavimosi terminų nesilaikymas nėra pagrindas pripažinti darbdavio priimtus sprendimus neteisėtais (DK komentaro p. 575, 580). DK 209 straipsnyje nustatyta pasekmė gali būti taikoma, jeigu darbdavys iš viso nesilaikė konsultavimosi ar informavimo pareigos ar iš esmės ją pažeidė, o tokių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, ne kiekvienas informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti darbdavio priimtus vietinius aktus naikintinais, šiuo požiūriu būtina akcentuoti galimų sprendimų poveikį darbuotojų teisinei padėčiai, formalūs ar termino pažeidimai negali būti laikomi besąlygine priežastimi naikinti darbdavio sprendimus (DK komentaro p. 581). Naikinti atsakovės priimtus aktus jokio pagrindo nėra, nes nėra duomenų, kad dėl jų pablogėjo darbuotojų teisinė padėtis.

 

16. Nesutarimų protokolo nepasirašymas savaime nesudaro prielaidų laikyti informavimo ir konsultavimosi pareigą pažeista ir naikinti dėl to bendrovės priimtus aktus. Be to, pagal DK 204 straipsnio 4 dalį konsultavimosi rezultatai gali būti įforminami vietinio norminio akto priėmimu. Atsakovė būtent tokiu būdu – priimdama vietinius norminius aktus – galėjo užbaigti procedūrą, nes priešingu atveju jos užbaigimas pasirašant nesutarimų protokolą galėjo nusikelti neapibrėžtam terminui. Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi reaguojamąjį patikrinimą pagal profesinės sąjungos prašymą, patvirtino, kad informavimo ir konsultavimosi pareiga buvo atlikta tinkamai.

 

17. DK nenustato būtinybės pasiekti bendrą sprendimą įvykdžius konsultacijas, t. y. atitinkamas sprendimas ar dokumentas turi būti derinamas su darbuotojų atstovais, bet neprivalo būti suderintas. Aplinkybė, kad bendrovė neatsižvelgė į dalį profesinės sąjungos siūlymų, negali būti pagrindas panaikinti bendrovės sprendimus.

 

18. Teismas nesprendė klausimo, ar bendrovėje atliekami struktūriniai pertvarkymai yra tikslingi ir pagrįsti, nes tai yra išimtinė bendrovės teisė spręsti dėl savo darbo organizavimo. Teisė spręsti ir dėl darbuotojų apmokėjimo tvarkos taip pat priklauso bendrovei, nes ji šiuo atveju sprendžia, kokia atlygio sistema bus taikoma įmonėje. Bet kokie įmonių struktūriniai pertvarkymai ar darbo atlygio schemos pokyčiai gali turėti tam tikrų neigiamų pasekmių atskiriems darbuotojams ar jų grupėms, tačiau tai, kaip pažymėjo ir Valstybinė darbo inspekcija, gali būti individualus darbo ginčas.

 

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – atsakovei iš ieškovės priteista 3400,76 Eur advokato atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose teismo nelaikytos per didelėmis ir viršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius.

 

20. Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą.

 

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas šį kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikėsi tokio ginčo nagrinėjimo ribų, nustatytų DK 213 straipsnio 4 dalyje, t. y. sprendė tik dėl to, ar darbdavė tinkamai vykdė įstatyme aiškiai apibrėžtas socialinio dialogo nuostatas, reguliuojančias darbdavio ir darbuotojų atstovų tarpusavio santykius atliekant informavimo ir konsultavimo procedūras. Ieškovės interesas sureguliuoti darbo santykius priimant kitokio turinio sprendimus, nei juos patvirtino darbdavė, reiškia kolektyvinį ginčą dėl intereso, kuris pagal įstatymą nepriskirtas nagrinėti teisme.

 

22. Dėl 2018 m. balandžio 24 d. bendrovės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo sprendimo – su esama padėtimi ir reikalo esme profesinė sąjunga buvo supažindinta 2018 m. balandžio 6 d. raštu pateikiant sprendimų projektus, o vėliau darbdavė pateiktą informaciją dar patikslino 2018 m. balandžio 17 d. pateikdama paaiškinimus apie struktūros pertvarkymų priežastis ir 2018 m. balandžio 19 d. pridėdama numatomus tvirtinti pareigybių nuostatus. Profesinė sąjunga 2018 m. balandžio 11 d. raštu darbdavės prašė ne papildomos informacijos, kuria jis disponuoja, bet papildomų darbdavės sprendimų, t. y. reikalavo aiškiau apibrėžti, kaip keisis darbuotojų teisinė ir socialinė padėtis po pertvarkymų (kokie bus pareigybių lygiai, kokios išeitinės išmokos ir kt.). Toks profesinės sąjungos siekis sureguliuoti neaiškius klausimus ir apibrėžti darbuotojų teisinę padėtį ir yra konsultacijos dėl struktūrinių pertvarkymų turinys, kuriuo siekiama suderinti interesą ir jį reglamentuoti. Darbuotojų atstovų interesas sureglamentuoti nesureguliuotus klausimus nėra kolektyvinio ginčo dėl teisės dalykas.

 

23. Ieškovei pateiktos informacijos visiškai užteko konsultacijoms pradėti, todėl šiuo atveju apeliacija į informacijos nepakankamumą nesudaro pagrindo panaikinti darbdavės sprendimus. Iki sprendimo priėmimo darbdavė konsultacijų siekė žymiai ilgiau, nei nustato įstatymas (pagal DK 206 straipsnio 5 dalį tam nustatytos 5 darbo dienos), todėl sprendžiant šį kolektyvinį ginčą nėra įrodyti jokie imperatyvūs procedūriniai pažeidimai. Tai, kad profesinė sąjunga konsultacijų metu neįtikino darbdavės priimti kitokio turinio sprendimų, nėra pagrindas naikinti skundžiamus sprendimus.

 

24. Dėl 2018 m. balandžio 10 d. darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo – informaciją apie esamą padėtį ir šio reikalo esmę darbdavė profesinei sąjungai suteikė 2018 m. kovo 2 d., pateikdamas sprendimo projektą. Po to šalys apsikeitė motyvuotomis nuomonėmis, t. y. vyko konsultavimosi procedūra. Vykdant šią konsultavimosi procedūrą, nebuvo padaryta imperatyvių procedūrinių pažeidimų, o ieškovės apeliacija į tai, kad darbdavė nepritarė profesinės sąjungos siūlymams, taip pat nėra šio kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės dalykas. Informavimo ir konsultavimo procedūras pagal DK 206 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas darbdavė inicijavo ir įvykdė.

 

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės prašymą išreikalauti įrodymus dėl darbuotojų atleidimų ir darbdavės galimai vykdytų struktūrinių pertvarkymų nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. Šie įrodymai nėra susiję su ginčijamų darbdavės sprendimų priėmimu ir todėl nėra reikšmingi šiai bylai sprendžiant dėl darbdavės sprendimų panaikinimo DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

 

26. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad profesinė sąjunga nelaikytina procesiškai ir ekonomiškai silpnesne šio ginčo šalimi, dėl ko reikėtų į tai atsižvelgti ir mažinti atsakovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašė priteisti 1472,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimo. Šios išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais, jos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl teismas priteisė jų atlyginimą.

 

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

 

27. Kasaciniu skundu ieškovė AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

27.1.        DK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemą privalo patvirtinti darbdavys ir ją padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Priimant atlygio tvarkos aprašą bendrovėje galiojo kolektyvinė sutartis. Derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo buvo pradėtos dar 2016 m. lapkričio mėn., o vėliau buvo tęsiamos su profesine sąjunga nuo 2017 m. birželio 23 d. Vadinasi, 2018 m. balandžio 10 d. bendrovei patvirtinus atlygio politiką, derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties jau buvo besibaigiančios, nes sutartis pasirašyta 2018 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau, dar nepabaigus derybų dėl kolektyvinės sutarties turinio, bendrovė priėmė atlygio politiką, nors DK imperatyviai nustato, kad atlygio politika priimama kolektyvine sutartimi.

 

27.2.        Profesinė sąjunga siekė, kad atlygio sistemoje būtų nustatyta ir indeksavimas, kaip tai imperatyviai įtvirtinta DK 140 straipsnio 3 dalyje, ir vienodi atlygio rėžiai tą pačią pareigybę užimančiam asmeniui nepaisant to, kuriame Lietuvos regione jis atlieka darbo funkciją. Bendrovė ignoravo abu šiuos profesinės sąjungos siūlymus bei atlygio sistemoje nenustatė privalomų nustatyti indeksavimo reikalavimų. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atlygio sistema priimta prieštaraujant imperatyviesiems teisės aktams (ne tik procedūros, bet ir turinio prasme), pažeidžiant DK 3 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas kartu su DK 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nesilaikant indeksavimo nustatymo atlygio sistemoje.

 

27.3.        Tiek informavimo, tiek konsultavimosi metu profesinė sąjunga reikalavo iš bendrovės pateikti svarbią, su esminiais ekonominiais ir socialiniais darbuotojų interesais susijusią informaciją, todėl profesinės sąjungos informavimas nebuvo pakankamas tam, kad prasidėtų konsultavimosi procedūros. DK 205 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys privalo profesinei sąjungai pateikti informaciją apie darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės užimtumo pokyčius, planuojamus personalo, užmokesčio pokyčius ir jų tendencijas. Nagrinėjamu atveju darbdavė privalėjo atlikti informavimo ir konsultavimosi procedūras. Valstybinė darbo inspekcija, teikdama konsultacijas, nurodė, kad informavimo ir konsultavimosi metu turi būti siekiama priimti bendrą sprendimą, o ne tik formaliai atlikti šias procedūras.

 

27.4.        Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje (toliau – ir Direktyva), būtina pagerinti dialogą ir skatinti abipusį pasitikėjimą įmonėse, siekiant sumažinti rizikos tikimybę, darbo organizavimą padaryti lankstesnį ir sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis įmonėje užtikrinant saugumą, supažindinti darbuotojus su prisitaikymo poreikiais, didinti darbuotojų galimybes imtis priemonių ir veiklos, kurios pagerintų jų gebėjimą įsidarbinti, skatinti darbuotojų dalyvavimą įmonės veikloje ir kuriant jos ateitį bei didinti jos konkurencingumą; ypač būtina skatinti ir gerinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi apie įmonės padėtį ir galimą užimtumo įmonėje augimą, kai, darbdavio vertinimu, užimtumui įmonėje kyla grėsmė, suplanuoti galimas iš anksto nustatytas priemones, ypač kalbant apie darbuotojų profesinį mokymą ir įgūdžių lavinimą, siekiant atitolinti neigiamus reiškinius arba jų pasekmes ir padidinti darbuotojų, kuriems tie reiškiniai gali turėti įtakos, gebėjimą įsidarbinti ir prisitaikyti; laiku gauta informacija ir konsultacijos yra įmonių restruktūrizavimo ir prisitaikymo prie naujų sąlygų, kurias lėmė ekonomikos globalizacija, ypač plėtojant naujas darbo organizavimo formas, sėkmės garantas.

 

27.5.        Vadovaujantis Direktyvos 4 straipsnio 2–4 dalimis, informavimas ir konsultavimasis apima: a) informavimą apie dabartinę ir galimą įmonės arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį; b) informavimą ir konsultavimąsi, susijusį su įmonės situacija, struktūra ir galimu įmonės arba padalinių užimtumo augimu bei iš anksto numatytomis taikytinomis priemonėmis, ypač iškilus grėsmei užimtumui; c) informavimą ir konsultavimąsi dėl sprendimų, kurie gali daryti esminį poveikį darbo organizavimo pasikeitimams arba sutartiniams santykiams, įskaitant tuos, kuriems yra taikomos Direktyvos 9 straipsnio 1 dalies nuostatos. Informuoti reikia tokiu laiku, tokiu būdu ir pateikiant tokį turinį, kad pirmiausia būtų sudaryta atitinkama galimybė darbuotojų atstovams atlikti adekvatų tyrimą, o jei reikia, pasiruošti konsultavimuisi. Konsultavimasis vyksta: a) užtikrinus laiko, metodų ir turinio tinkamumą; b) esant tinkamam administravimo ir atstovavimo lygiui, atsižvelgiant į aptariamą temą; c) dėl informacijos, kurią pateikė darbdavys Direktyvos 2 straipsnio f punkte nustatyta tvarka, ir dėl darbuotojų atstovų nuomonės, kurią jie turi suformuluoti; d) tada, kai sudaroma galimybė darbuotojų atstovams susitikti su darbdaviu ir dėl bet kurios jų pateiktos nuomonės gauti atsakymą bei to atsakymo pagrindimą; e) siekiant susitarimo dėl Direktyvos 2 straipsnio c punkte minimų darbdavio kompetencijai priklausančių sprendimų.

 

27.6.        Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos, ieškovės, kaip socialinės partnerės, teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama bei jai būtų suteikiama proga daryti įtaką priimant sprendimą. Iš ESTT praktikos matyti, kad tai yra viena kukliausių dalyvavimo priimant sprendimą formų, nes ji niekada nesukuria administracijai pareigos atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai) ir kartu leisti susipažinti su visa reikšminga informacija viso tokių aktų priėmimo proceso metu ir taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį tokios profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas).

 

27.7.        Atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, DK 13 straipsnyje įtvirtinta, kad darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo.

 

27.8.        Teismai nepagrįstai sprendė, kad informavimas ir konsultavimasis buvo atlikti tinkamai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad profesinei sąjungai nebuvo pateikta visa tiek su struktūriniais pertvarkymais, tiek su atlygio sistema susijusi informacija (pvz., nauji pareigybių aprašymai buvo pateikti tik ginčą pradėjus nagrinėti Darbo ginčų komisijoje). Profesinė sąjunga negali pradėti konsultacijų (keistis nuomonėmis), kol neturi informacijos pozicijai suformuoti.

 

27.9.        Apeliacinės instancijos teismas nutartyje aiškino, kad ieškovės interesas sureguliuoti darbo santykius priimant kitokio turinio sprendimus, nei juos patvirtino darbdavė, reiškia kolektyvinį ginčą dėl intereso, kuris pagal įstatymą nepriskirtas nagrinėti teisme. Darbuotojų atstovų interesas sureglamentuoti nesureguliuotus klausimus nėra kolektyvinio ginčo dėl teisės dalykas. Tačiau teismai pripažino, kad profesinė sąjunga aiškinosi klausimus, kurie nebuvo sureguliuoti, o ne tuos, kurie neprivalėjo būti sureguliuoti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų, esminė pareiga – ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1532-815/2009). Todėl profesinės sąjungos pareiga, prieš vykdant struktūrinius pertvarkymus, buvo išsiaiškinti visus su darbuotojų socialiniais ir ekonominiais interesais susijusius pokyčius.

 

27.10.      Darbdavė pradėjo informavimo ir konsultavimosi procedūras dėl bendrovės struktūros keitimo ir sprendimą dėl naujos struktūros patvirtinimo priėmė 2018 m. balandžio 25 d. Pagal šį sprendimą naujieji struktūros pakeitimai turėjo įsigalioti 2018 m. liepos 1 d. Tačiau po 2018 m. liepos 1 d. naujoji struktūra neįsigaliojo ir 2018 m. liepos 3 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 150-1-83 patvirtinta dar naujesnė struktūra. Prieš priimdama naujuosius sprendimus, t. y. sprendimus po 2018 m. liepos 1 d., darbdavė su profesine sąjunga nepradėjo naujų informavimo ir konsultavimosi procedūrų.

 

27.11.      Nagrinėjamu klausimu yra reikalingas išaiškinimas: jei tam tikrais atvejais yra laikoma, kad informavimas ir konsultavimasis jau įvyko (pvz., dėl struktūrinių pertvarkymų), ar atlikęs sprendimų pakeitimus ar priėmęs naujus sprendimus, darbdavys privalo iš naujo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis, ar laikoma, kad pirminės informavimo ir konsultavimosi procedūros yra atliktos. Struktūriniai pertvarkymai jau yra įgyvendinti, todėl svarbus kasacinio teismo išaiškinimas, kokiu būdu turėtų būti ginamos darbuotojų atstovų ir pačių darbuotojų teisės, esant informavimo ir konsultavimosi procedūrų pažeidimui, ir ar neturėtų būti taikomi kiti darbo teisių gynimo būdai, pvz., paskiriama sankcija darbdaviui, darbdavys įpareigojamas atlikti informavimo ir konsultavimosi procedūras pagal faktinę situaciją po teismo sprendimo priėmimo (konstatavus teisės pažeidimą). DK 209 straipsnyje nurodyta, kad jeigu DK nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus bei taikyti administracinę atsakomybę. Tuo tarpu DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3000 Eur baudą.

 

27.12.      Teismai, priimdami sprendimą priteisti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, jo nemažindami, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė teisminiame procese samdė advokatų kontorą, nors turi Teisės departamentą, kuris galėjo padėti atstovauti jai šiame teisminiame ginče. Priteisdamas visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visiškai jo nemažindamas, teismas abiem šalims sudaro vienodas sąlygas, nors bendrovės ir profesinės sąjungos galimybės į teisminę gynybą yra visiškai skirtingos. Nesprendžiant klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir neatsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes, yra užkertamas kelias į teisminę gynybą ir nepaisoma proporcingumo principo. Visame informavimo ir konsultavimo procese dalyvavo bendrovės teisininkas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo būtinybės atsakovei samdytis advokatą, bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis tuo, kas nurodyta pirmiau, turėjo būti mažinamos. Be to, atsakovė, apeliacinės instancijos teismui 2019 m. kovo 26 d. pateikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikė tik advokatų kontoros sąskaitą faktūrą su ataskaita, tačiau nepateikė 1472,09 Eur išlaidų sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų.

 

28. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė AB „Amber Grid“ prašo ieškovės AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta:

 

28.1.        Šios bylos dalykas buvo konsultavimosi procedūrų laikymasis, o ne vietinių teisės aktų teisėtumas dėl jų turinio. Ieškiniu nebuvo prašoma panaikinti vietinius teisės aktus dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms. Todėl pirmosios instancijos teismas vietinių teisės aktų teisėtumo klausimo pagrįstai nesprendė. Teismai nurodė, kad atlygio sistema bendrovėje įprastai tvirtinama kolektyvine sutartimi ir tik jos nesant nustatoma vietiniu teisės aktu. Tai nurodo ir DK 140 straipsnio 3 dalis. Ieškovės ir bendrovės sudarytos kolektyvinės sutarties 14 punkte nurodyta, kad darbo apmokėjimo sistema įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, bendrovės atlygio politikoje ir atlygio apraše. Taigi, ieškovė ir bendrovė susitarė, kad atlygio taisyklės gali būti įtvirtinamos skirtinguose dokumentuose. Dalis nuostatų, susijusių su atlygiu, įtvirtintos kolektyvinėje sutartyje, o kita dalis – atlygio tvarkos apraše. Nepaisant to, kad vyko konsultavimosi procedūra dėl atlygio tvarkos, tai nesudarė kliūčių kartu derėtis dėl kolektyvinės sutarties nuostatų ir įtraukti tam tikras darbo apmokėjimo sąlygas į ją. Tvirtinant atlygio tvarką, sudaryta kolektyvinė sutartis jau nebegaliojo. Todėl atlygio tvarka teisėtai patvirtinta vietiniu teisės aktu. Jokie teisės aktai nenustato pareigos darbdaviams nustatyti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką. Šiuo atveju ieškovė klaidingai aiškina DK 140 straipsnio 3 dalies turinį. Šioje normoje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Sutiktina, kad jeigu indeksavimas taikomas bendrovėje, jis turėtų būti nurodytas atlygio tvarkos apraše, tačiau ši norma jokiu būdu negali būti aiškinama kaip pareiga darbdaviui privalomai nustatyti indeksavimo tvarką.

 

28.2.        Informavimo ir konsultavimosi procedūros yra savarankiškos atskiros procedūros, DK 204 straipsnis aiškiai atskiria šias dvi procedūras, t. y. informavimas nėra atskira sudėtinė konsultavimosi procedūros dalis. Pradėjus konsultacijas, šalys toliau diskutuoja ir keičiasi informacija jau konsultavimosi procedūros metu. Konsultavimasis iš tiesų vyko, nes šalys aktyviai keitėsi nuomonėmis, profesinė sąjunga turėjo galimybę pateikti savo pasiūlymus, susitikti su bendrovės atstovais ir kt. Pačios šalys sprendžia dėl konsultacijų eigos, laikantis procedūrų, t. y. laiku teikiant informaciją, realiai vykstant konsultacijoms, profesinei sąjungai suteikiant galimybę išsakyti savo nuomonę. Konsultacijų vykdymas nereiškia, kad profesinė sąjunga gali blokuoti bendrovės verslo sprendimus. Darbdavys privalo bendrauti su socialiniu partneriu, tartis su juo, bet vis dėlto išsaugo teisę spręsti dėl savo verslo modelio ir taikytinų sąlygų darbuotojams. Darbdavys nesidalija su darbuotojais verslo rizika ir galimais praradimais, todėl darbdavio teisė priimti verslo sprendimus (įskaitant susijusius su darbo santykiais) negali būti perduota darbuotojų atstovams.

 

28.3.        Tai, kad konsultavimasis iš tiesų vyko, patvirtina ir faktas, kad į dalį profesinės sąjungos pasiūlymų buvo atsižvelgta, pvz., į dalį pasiūlymų dėl atlygio tvarkos pakeitimų, taip pat sumažintas atleidžiamų darbuotojų skaičius. Šioje byloje ginčas vyksta dėl konsultavimosi procedūros ir būtent šios procedūros tinkamo vykdymo kausimą pagrįstai nagrinėjo teismai. Pradinė DK nurodyta informacija, kurios pagrindu profesinė sąjunga turi apsispręsti, ar pradėti konsultacijas, turi būti pakankama tam, kad profesinė sąjunga galėtų nuspręsti, ar ji apskritai nori konsultuotis. Bendrovė pateikė ieškovei pakankamai informacijos, susijusios tiek su atlygio tvarka, tiek su struktūriniais pertvarkymais. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, profesinė sąjunga suprato, kokie sprendimai ketinami priimti, tačiau reikalavo pateikti konkrečius sprendinius, kurie konsultavimosi procedūros pradžioje net nebuvo (o kai kurie ir negalėjo būti) priimti. Ieškovė taip ir neįvardijo, kokios informacijos jai trūko, kad galėtų pradėti konsultacijas. Tik gavusi Darbo ginčų komisijos įpareigojimą, kad ir labai vėluodama, ieškovė pateikė esą trūkstamos informacijos sąrašą. Iš šio sąrašo paaiškėjo, kad ieškovė prašo labai konkrečios informacijos, kurios konsultavimosi procedūros pradžioje net nebuvo (pvz., konkrečių ketinamų atleisti darbuotojų pavardžių ir pan.). Atsakovė konsultavimosi procedūros metu teikė visą tuo metu turimą informaciją, t. y., vykstant konsultavimuisi, tuo pačiu metu ir toliau buvo teikiama papildoma informacija. Konsultavimosi procedūros metu turi būti siekiama rasti abi šalis tenkinantį sprendimą. Tačiau siekis rasti bendrą sprendimą nereiškia pareigos jį rasti ir juolab nereiškia darbdavio pareigos priimti tik tokius vietinius teisės aktus, kuriems pritarė profesinė sąjunga. Šalys ilgai vykdė konsultacijas ir atsakovė sąžiningai ieškojo kompromisinio sprendimo varianto. Iš dalies tai pavyko padaryti, nes į nemažai profesinės sąjungos siūlymų buvo atsižvelgta. DK 205 straipsnio 5 dalis nustato, kad konsultacijos turi vykti ne trumpiau nei 5 darbo dienos. Šiuo atveju konsultacijos vyko kelis kartus ilgiau. Aplinkybė, kad konsultacijų rezultatas netenkina profesinės sąjungos, nėra teisinis pagrindas pripažinti informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimą ir atitinkamai pripažinti apeliacinės instancijos teismo nutartį neteisėta bei ją panaikinti.

 

28.4.        Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat pripažįsta profesinės sąjungos, kaip socialinės partnerės, teisę, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama; tuo nesiekiama susitarti klausimu, kuriam taikomos jos procesinės garantijos, o tik norima suteikti profesinei sąjungai progą daryti įtaką priimant sprendimą. Iš ESTT praktikos matyti, kad tai yra viena kukliausių dalyvavimo priimant sprendimą formų, nes ji niekada nesukuria administracijai pareigos atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai) ir kartu leisti susipažinti su visa reikšminga informacija viso tokių aktų priėmimo proceso metu ir taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį tokios profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas).

 

28.5.        Dėl ieškovės kasacinio skundo argumento, kad, atlikusi informavimo ir konsultavimosi procedūras, darbdavė priėmė naujus sprendimus, naujų informavimo ir konsultavimosi procedūrų nebeatlikdama, atsakovė pažymi, kad atleistinų darbuotojų skaičiaus sumažinimas negali būti laikomas nauju sprendimu, turinčiu esminę įtaką darbuotojų teisinei padėčiai, dėl kurio reikėtų iš naujo vykdyti konsultavimosi procedūrą. Jeigu nėra keičiami esminiai atitinkamo sprendimo sprendiniai, o koreguojamos tik tam tikros detalės (pvz., mažinamas atleistinų darbuotojų skaičius, kaip įvyko šiuo atveju), tai nėra laikoma naujais sprendimais, kuriems yra būtina nauja informavimo ir konsultavimo procedūra. Struktūros atnaujinimas nėra naujas sprendimas. Dėl šio sprendimo priežasčių ir pasekmių darbuotojams vyko tęstinės konsultacijos. DK 208 straipsnis reikalauja informuoti ir konsultuotis tik tada, kai svarstomi sprendimai gali turėti esminę įtaką darbo organizavimui ir darbuotojų teisinei padėčiai. Sprendimas sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių neturi esminės įtakos 328 darbuotojus turinčiai atsakovei, tad nepatenka į klausimų, dėl kurių privaloma atskirai konsultuotis, apimtį.

 

28.6.        Ieškovė prašė išreikalauti įrodymus, susijusius su aplinkybėmis, kurios atsirado jau po ieškovės ieškinio pateikimo teismui ir yra nesusijusios su konsultavimosi procedūromis, vykdytomis iki ieškinio pateikimo, todėl teismai pagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus.

 

28.7.        Ginčijami darbdavės sprendimai jau yra įgyvendinti, todėl nebūtų galimybės įvykdyti teismo sprendimą, jeigu ieškovės kasacinis skundas būtų patenkintas.

 

28.8.        Teikdama kasacinį skundą ieškovė pripažįsta, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra suformuotos jokios teismų praktikos. Tai patvirtina, kad ginčas yra sudėtingas, nagrinėjamas teismų praktikoje neanalizuotas klausimas, remiamasi tarptautinių teismų praktika. Be to, ginčo apimtis taip pat yra didelė, detaliai įrodinėjami informavimo ir konsultavimosi faktai, teikiami atitinkami įrodymai. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo mažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą svarbu nustatyti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, ar teismui laiku buvo pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovės atstovo išrašyta sąskaita faktūra nėra pakankamas įrodymas pripažinti, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos. Atsakovė pateikia išrašus, patvirtinančius, kad sąskaitos faktūros buvo apmokėtos.

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

 

Dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi klausimais, susijusiais su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais

 

 

 

29. Byloje ieškovė AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga ginčijo darbdavės sprendimus (dėl bendrovės struktūros pertvarkymų ir darbuotojų atlygio tvarkos aprašo patvirtinimo) dėl ieškovės nurodomų darbdavės priimtų sprendimų procedūros laikymosi. Ieškovė kasaciniu skundu iškėlė teisės klausimus dėl darbdavio ir profesinės sąjungos informavimo ir konsultavimosi procedūrų atlikimo derinant darbdavio sprendimų priėmimą aiškinimo ir taikymo, šiais teisės klausimais pasisako bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

 

30. DK 203 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais. Įstatyme pateiktos tikslios informavimo ir konsultavimo sąvokos: pagal DK 204 straipsnio 1 dalį informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme; konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas.

 

31. Vertinant darbdavės priimtų sprendimų teisėtumą dėl jų priėmimo procedūrų (ne)tinkamo atlikimo, teismui svarbu nustatyti, ar darbdavė laikėsi inter alia (be kita ko) jam tenkančių pagal teisės aktus informavimo ir konsultavimo pareigų, jei darbuotojų atstovai teigia, kad darbdavė neįgyvendino ar nesilaikė tokių pareigų. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą (DK 204 straipsnio 2 dalis). Darbo tarybų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai (DK 204 straipsnio 4 dalis). Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis. Darbdavys turi pateikti visą reikšmingą informaciją. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu (DK 205 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Kaip darbdaviai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija (DK 209 straipsnio 2 dalis).

 

32. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos (DK 205 straipsnio 4 dalis).

 

33. DK 206 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šioje teisės normoje išvardytų vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo, tarp jų ir dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, ir dėl darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo (DK 206 straipsnio 2 dalis).

 

34. Nagrinėjamoje byloje aktualus darbdavės priimtų sprendimų dėl bendrovės struktūros ir darbuotojų atlygio tvarkos teisėtumo vertinimas ta prasme, ar priimdama šiuos sprendimus darbdavė tinkamai informavo darbuotojų profesinę sąjungą ir su ja konsultavosi. Ieškovė prašė panaikinti ginčijamus darbdavės sprendimus, remdamasi tuo, kad priimant sprendimus buvo nesilaikyta nurodytų pareigų (sprendimų priėmimo procedūrinių aspektų), bet ne dėl priimtų darbdavės sprendimų netinkamo turinio (sprendimų materialinio aspekto).

 

35. Nurodytu DK darbdavio informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba (profesine sąjunga) teisiniu reglamentavimu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje nuostatos. Pagal Direktyvos 1 straipsnio 1 dalį jos tikslas – sukurti bendrą sistemą, nustatančią minimalius darbuotojų teisės į informavimą ir konsultavimąsi reikalavimus Bendrijos įmonėse ir padaliniuose.

 

36. Direktyvos preambulės 7, 8 paragrafuose skelbiama, kad būtina pagerinti dialogą ir skatinti abipusį pasitikėjimą įmonėse, siekiant sumažinti rizikos tikimybę, darbo organizavimą padaryti lankstesnį ir sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis įmonėje užtikrinant saugumą, supažindinti darbuotojus su prisitaikymo poreikiais, didinti darbuotojų galimybes imtis priemonių ir veiklos, kurios pagerintų jų gebėjimą įsidarbinti, skatinti darbuotojų dalyvavimą įmonės veikloje ir kuriant jos ateitį bei didinti jos konkurencingumą. Ypač būtina skatinti ir gerinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi apie įmonės padėtį ir galimą užimtumo įmonėje augimą, kai, darbdavio vertinimu, užimtumui įmonėje kyla grėsmė, suplanuoti galimas iš anksto numatytas priemones, ypač kalbant apie darbuotojų profesinį mokymą ir įgūdžių lavinimą, siekiant atitolinti neigiamus reiškinius arba jų pasekmes ir padidinti darbuotojų, kuriems tie reiškiniai gali turėti įtakos, gebėjimą įsidarbinti ir prisitaikyti.

 

37. Direktyvos 1 straipsnio 2, 3 dalys nustato, kad praktiniai susitarimai dėl informavimo ir konsultavimosi apibrėžiami ir įgyvendinami pagal konkrečios valstybės narės nacionalinės teisės aktus ir nusistovėjusią darbo santykių tvarką, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas. Apibrėžiant ar įgyvendinant praktinius informavimo ir konsultavimosi susitarimus, darbdavys ir darbuotojų atstovai bendradarbiauja ir paiso abipusių teisių ir pareigų bei atsižvelgia tiek į įmonės arba padalinių, tiek ir į darbuotojų interesus.

 

38. Direktyvos 5 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės gali pavesti atitinkamo lygio administracijai ir darbuotojams laisvai ir bet kuriuo metu derybų keliu nustatyti darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarką. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, valstybės narės gali pirmiausia socialiniams partneriams leisti įgyvendinti šioje srityje direktyvos nustatytus socialinės politikos tikslus (ESTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Komisija prieš Graikiją, C-187/98, 46 punktas; 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje Andersen, C-306/07, 25 punktas). Ši galimybė neatleidžia valstybių narių nuo pareigos tinkamais įstatymais ir kitais teisės aktais užtikrinti, kad visi darbuotojai galės visiškai naudotis apsauga, kurią jiems suteikia Direktyva 2002/14 (ESTT 2010 m. vasario 11 d. sprendimo byloje Ingeniørforeningen i Danmark prieš Dansk Arbejdsgiverforening, C-405/08, 40 punktas).

 

39. Direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžimai (2 straipsnio f ir g papunkčiai): informavimas – darbdavių atliekamas duomenų perdavimas darbuotojų atstovams, kad jie galėtų susipažinti su dalyko esme ir jį išnagrinėti; konsultavimasis – tai pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas. Šios sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 203 ir 204 straipsnių 1-ose dalyse išdėstytų tų pačių informavimo ir konsultavimosi sąvokų turinį.

 

40. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas informavimas ir konsultavimasis apima: pirma, informavimą apie dabartinę ir galimą įmonės arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį; antra, informavimą ir konsultavimąsi, susijusį su įmonės situacija, struktūra ir galimu įmonės arba padalinių užimtumo augimu bei iš anksto nustatytomis taikytinomis priemonėmis, ypač iškilus grėsmei užimtumui; trečia, informavimą ir konsultavimąsi dėl sprendimų, kurie gali daryti esminį poveikį darbo organizavimo pasikeitimams arba sutartiniams santykiams.

 

41. Tinkamas informavimas ir konsultavimasis Direktyvos 4 straipsnio 3 ir 4 dalių prasme reiškia, kad informuoti reikia tokiu laiku, tokiu būdu ir pateikiant tokio turinio informaciją, kad pirmiausia būtų sudaryta atitinkama galimybė darbuotojų atstovams atlikti adekvatų tyrimą, o jei reikia, pasiruošti konsultavimuisi. Konsultavimasis vyksta: a) užtikrinus laiko, metodų ir turinio tinkamumą; b) esant tinkamam administravimo ir atstovavimo lygiui, atsižvelgiant į aptariamą temą; c) dėl informacijos, kurią pateikė darbdavys 2 straipsnio f punkte nustatyta tvarka, ir dėl darbuotojų atstovų nuomonės, kurią jie turi suformuluoti; d) tada, kai sudaroma galimybė darbuotojų atstovams susitikti su darbdaviu ir dėl bet kurios jų pateiktos nuomonės gauti atsakymą bei to atsakymo pagrindimą; e) siekiant susitarimo dėl darbdavio kompetencijai priklausančių sprendimų.

 

42. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. Tai viena kukliausių sprendimo priėmimo proceso dalyvavimo formų, nes niekada nesukuria darbdaviui pareigos atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 Cerafogli ir Poloni 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 Ipso prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas).

 

43. Direktyvos nuostatų teisinis reglamentavimas perkeltas į 2002 m. birželio 4 d. priimto naujesnės redakcijos DK, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., 47 straipsnį, o vėliau priimtame iš esmės kitokios koncepcijos ir įsigaliojusiame nuo 2017 m. liepos 1 d. DK informavimo ir konsultavimosi turinio ir procedūrų bei darbdavio atsakomybės nuostatos reglamentuojamos išsamiau. Nagrinėjamai bylai aktualios yra įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d. DK nuostatos, nes byloje ginčijami darbdavės sprendimai priimti 2018 m. balandžio 10 ir 24 d., o iki jų priėmimo turėjo būti atliekamos informavimo ir konsultavimosi su profesine sąjunga procedūros.

 

44. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę bylos įrodymus, tarp jų ir Darbo ginčų komisijos, kuriai pagal DK 209 straipsnio 2 dalį pavesta kontroliuoti darbdavio pareigų vykdymą, priimtą sprendimą, nustatė, kad AB „Amber Grid“ vykdė informavimo pareigą, taip pat buvo atliekamos konsultavimosi su darbuotojų profesine sąjunga procedūros. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Darbo ginčų komisijos sprendime padaryta išvada, kad priimdama sprendimus atsakovė nevengė informavimo ir konsultavimosi pareigos, ją vykdė.

 

45. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovė apie numatomą priimti 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą dėl struktūros pertvarkymo teikė informaciją profesinei sąjungai: 2018 m. balandžio 6 d. atsakovė pateikė profesinei sąjungai medžiagą apie planuojamą bendrovės struktūrą, pareigybių sąrašus ir padalinius bei kvietimą pradėti konsultacijas, 2018 m. balandžio 17 d. atsakovė pateikė profesinei sąjungai išsamų ir argumentuotą atsakymą į profesinės sąjungos raštą, 2018 m. balandžio 19 d. papildomai pateikė padalinių nuostatų projektus. 2018 m. balandžio 20 d. darbdavė atsiuntė profesinei sąjungai raštą „Dėl AB „Amber Grid“ organizacinės struktūros pertvarkymų ir atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų derinimo“, pasiūlė susitikti diskusijai, pateikti siūlymus.

 

46. Dėl atsakovės 2018 m. balandžio 10 d. patvirtinto darbuotojų atlygio tvarkos aprašo, esančio bendrovės patvirtintos atlygio politikos dalimi, teismai nustatė, kad 2018 m. kovo 2 d. bendrovė pateikė profesinei sąjungai parengtą atlygio tvarkos aprašą ir kvietė pradėti konsultacijas. 2018 m. kovo 22 d. profesinė sąjunga gavo darbdavės raštą dėl profesinės sąjungos pastabų su komentarais, buvo derinamas susitikimų laikas, svarstomi kai kurie tvarkos pakeitimai. 2018 m. kovo 27 d. įvyko darbdavės ir profesinės sąjungos susitikimas dėl bendrovės darbuotojų atlygio tvarkos aprašo, profesinė sąjunga pritarė kai kuriems darbdavės paaiškinimams ir komentarams, todėl susitikimo metu kai kurie atlygio tvarkos punktai buvo suderinti, bet ne visi. 2018 m. kovo 28 d. bendrovė į profesinės sąjungos pastabas dėl atlygio tvarkos aprašo punktų pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pastabas apsvarstė, bet pasiliko prie galutinio savo varianto.

 

47. 2018 m. rugpjūčio 10 d. bendrovėje pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, jos 14 punkte nurodyta, kad darbo apmokėjimo sistema įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, bendrovės atlygio politikoje ir atlygio apraše. Taisyklių, susijusių su atlygiu, dalis įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, o kita dalis – atlygio tvarkos apraše.

 

48. Remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas įvertinę teismai padarė išvadą, kad atsakovė vykdė informavimo ir konsultavimosi su profesine sąjunga pareigas ir jų nepažeidė. Darbdavė, priimdama sprendimus dėl struktūrinių pertvarkymų ir atlygio tvarkos aprašo, tinkamai vykdė informavimo ir konsultavimosi procedūrą, atsižvelgė į profesinės sąjungos pateiktus siūlymus ir pastabas, ir nėra pagrindo manyti, kad procedūra vyko formaliai ar atmestinai.

 

49. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikiamos pakankamos informacijos perdavimas darbuotojų atstovams, kad šie galėtų susipažinti ir išnagrinėti klausimo dalyką, ir nuomonių pasikeitimas, dialogas ir netgi tam tikra dalimi atsižvelgimas į kitos iš socialinių partnerių (darbdavio ir darbuotojų tarybos ar profesinės sąjungos) pasiūlymus, pageidavimus, reikalavimus rodo informavimo ir konsultavimosi procedūrų atlikimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad darbdavė nei iš anksto, nei po nuomonių apsikeitimo būtų ignoravusi ar tiesiog atmetusi profesinės sąjungos poziciją, priešingai, tam tikrų profesinės sąjungos pasiūlymų dalinis priėmimas rodo darbdavės įsiklausymą į profesinės sąjungos atstovaujamų darbuotojų interesus. Ieškovė turėjo galimybes daryti įtaką darbdavės numatomiems priimti sprendimams.

 

50. Profesinė sąjunga neteigė, kad darbdavės priimti sprendimai jai buvo siurpriziniai. Pakankama informacija apie numatomus priimti sprendimus jai buvo pateikta, vyko diskusijos ir derybos. Faktiniai abiejų šalių veiksmai, jų seka, netrumpa derybų trukmė neleidžia daryti išvados, kad šalys derybose būtų turėjusios išankstinių ketinimų nesiekti susitarimo sudarymo. Susitarimo nesudarymas, darbuotojų atstovų nesutikimas su numatomais darbdavio sprendimais savaime nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo.

 

51. Kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos bylos baigčiai, todėl teismas jų nenagrinėja. Ieškovė kasaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad atsakovė priėmė vėlesnius negu byloje ginčijami sprendimus, o juos priėmusi atsakovė nebuvo pradėjusi naujų informavimo ir konsultavimosi procedūrų. Teisėjų kolegija pabrėžia, šie vėlesni atsakovės sprendimai ir jų teisėtumas nėra ginčijami nagrinėjamoje byloje, todėl dėl kitų vėlesnių darbdavės sprendimų šioje byloje nepasisakoma. Nenustačiusi aptariamų pareigų pažeidimo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti ir dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su darbdavio atsakomybe dėl tokio pobūdžio pareigų pažeidimo.

 

52. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nenuginčija skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisinio pagrįstumo, bylą išnagrinėjus nenustatyta teisinio pagrindo juos keisti ar naikinti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

 

 

53. Iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamas šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

 

54. Ieškovė prašo sumažinti atsakovės turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, teigdama, kad jos padėtis yra ekonomiškai silpnesnė negu atsakovės.

 

55. Vertindama tokią galimybę, teisėjų kolegija nurodo, kad, pirma, pagal Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 punktus, tarp kitų kriterijų, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Nagrinėjama byla yra gana sudėtinga dėl nagrinėjamų teisės klausimų, susijusių su nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ir taikymu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat dėl ieškovės keliamų teisės klausimų daugialypio kompleksiškumo, nesant išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos keliamais klausimais. Antra, atsakovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos nesiekė Rekomendacijose reglamentuojamų maksimalių advokato užmokesčio dydžių. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo teisinį pagrindą priteisti atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės prašymas sumažinti iš jos atsakovei priteistiną šios turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą netenkintinas.

 

56. Už atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimą atsakovė jai atstovavusiam advokatui sumokėjo 1560,43 Eur. Šių išlaidų atlyginimą atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos 1560,43 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                               


Gražina Davidonienė

 

Janina Januškienė

 

Algirdas Taminskas