Civilinė byla Nr. 3K-3-399-248/2017
   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37184-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.4.1.3; 1.3.6.4.2

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. F. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

 

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, aiškinimo ir taikymo. 

2.   Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1. pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo pagal atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymą; 2. grąžinti ieškovą į darbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriuje Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareigas; 3. priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3.   Ieškovas nurodė, kad nepagrįstai buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atsakovė pažeidė DK 134 straipsnio 1 dalies, 227 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, ieškovo, kaip darbuotojo, kaltę, į aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovui buvo pritaikyta darbo drausmės pažeidimui neadekvati, neproporcinga, griežčiausia drausminė nuobauda. Neatsižvelgta į tai, kad ieškovas jau kartą buvo atleistas iš darbo nepagrįstai apkaltinus šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Už nereikšmingą formalų darbo drausmės pažeidimą ieškovui galėjo būti pritaikyta ne tokia griežta drausminė nuobauda. Atsakovė galėjo apsiriboti svarstymu operatyviniame pasitarime, kas būtų adekvati priemonė dėl ieškovui pateiktų kaltinimų. Be to, nebuvo gautas išankstinis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, kurios pirmininkas yra ieškovas, tarybos sutikimas dėl jo atleidimo. Pagal DK 227 straipsnio 1 dalį darbo drausmė darbovietėje turi būti užtikrinama ne drastiškomis priemonėmis, o sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, taip pat skatinant už gerą darbą.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.   Vilniaus miesto apylinkės  teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.

5.   Teismas nustatė, kad: pagal 2015 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties viršininko įsakymu patvirtintus Vagonų priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginius nuostatus (toliau – Pareiginiai nuostatai) pagrindinė ieškovo pareiga – laiku ir kokybiškai atlikti vagonų ir traukinių sąstatų techninę priežiūrą ir remontą, užtikrinant saugų traukinių eismą garantiniame ruože (7 punktas); Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos (toliau – ir Technologija) 5.5.18 punkte nustatyta, kad po vagonų techninės priežiūros ir stabdžių tikrinimo pabaigos vagonų tikrintojai pasirašo V-14 formos žurnale (esant didelei darbų apimčiai, kada nėra galimybės iš karto pasirašyti V-14 formos žurnale po sąstato techninės priežiūros atlikimo ar atlikto stabdžių tikrinimo, vagonų tikrintojai remontininkai privalo tai padaryti po Vagonų techninės priežiūros punkto operatoriaus paskirtų darbų atlikimo); 2011 m. kovo 21 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 1.3.6. punkte nurodyta, jog darbuotojai, vadovaudamiesi Technologijos reikalavimais, turi laiku ir kokybiškai atlikti techninę vagonų priežiūrą. Ieškovas su šiais dokumentais, taip pat su Darbo tvarkos taisyklėmis, kurios, be kita ko, yra suderintos su AB „Lietuvos geležinkeliai“ profesine sąjunga „Solidarumas“, kurios pirmininkas yra ieškovas, supažindintas.

6.   Prieš priimant 2015 m. rugsėjo 28 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko Vaidotų geležinkelio stoties viršininko įsakymą Nr. P(VRSS)-632, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, atsakovė pareikalavo ieškovą pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo ir ieškovas jį pateikė. Todėl teismas konstatavo, kad atleidimo iš darbo procedūra nepažeista (DK 240 straipsnio 1 dalis).

7.   Teismas, vadovaudamasis DK 134 straipsnio 1 dalies, 240 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad atleidžiant ieškovą – atsakovės įmonėje įsteigtos profesinės sąjungos pirmininką – už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (savavaliavimą), profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinis sutikimas nereikalingas.  

8.   Nors nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl ieškovo veiksmų darbdavei buvo padaryta reali žala, išskyrus tai, kad, tikėtina, jo darbinių funkcijų atlikimas papildomai buvo pavestas kitiems įmonės darbuotojams, teismo vertinimu, ieškovo, kaip darbuotojo, veiksmai darbdavės pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir savavaliavimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, suteikiantis teisę darbdavei atleisti jį iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu).

9.   Teismas konstatavo, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, neadekvati. Įrašų turinys Vagonų techninės priežiūros apskaitos V-14 formos žurnale – vietoj ieškovo parašo įrašyta frazė „nepriimu atsakomybės“, teismo vertinimu, rodo, kad pažeidimą lėmė sąmoningi ieškovo veiksmai, kurie yra nevienkartiniai ir sistemingi, atlikti ir po geranoriško darbdavės perspėjimo. Ieškovas 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 13 d., 2015 m. rugsėjo 15 d., 2015 m. rugsėjo 17 d. atliko suformuotų sąstatų techninę priežiūrą ir ištisinį stabdžių tikrinimą nuo stacionaraus stabdžių bandymo įrenginio ir pagal Technologijos nuostatas tai turėjo besąlygiškai patvirtinti savo parašu. Tinkamai nepasirašydamas V-14 formos žurnale, ieškovas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisė Technologijos 5.5.18 punkto reikalavimo. Šie veiksmai kartojosi ir po 2015 m. rugsėjo 23 d. operatyvinio pasitarimo (2015 m. rugsėjo 24–25 d.). Teismas nurodė, kad parašo padėjimas reiškia atlikto darbo fakto patvirtinimą, t. y. atsakomybę už savo, o ne kitų veiksmus. Pareigų atlikimo tvarką ieškovas pažeidė tyčia, sąmoningai ir sistemingai, nesant objektyvių aplinkybių. Teismas vertino, kad dėl tokių veiksmų ieškovas, ne kartą baustas drausmine tvarka, prarado darbdavės pasitikėjimą. Teismas pažymėjo, kad neadekvatų ir konfliktišką būdą ieškovas išreiškė ir posėdžio metu.

10. Aplinkybių, leidžiančių manyti, jog ieškovas persekiojamas dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje ir mėginama dėl to susidoroti, teismas nenustatė. Aktyviai ieškovo veiklai trukdžių iš atsakovės pusės fakto teismas nekonstatavo. 

11. Ieškovo pateiktos charakteristikos (2008 metų dokumento), jo išsilavinimą, kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų ir kai kurių teiginių, kaip teisiškai nereikšmingų, teismas nevertino. Taip pat teismas nevertino ieškovo su pirminiu ieškiniu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie laikyti neturinčiais tiesioginės sąsajos su nagrinėjamu ginču ir bylos aplinkybėmis. Ankstesnės ieškovo atleidimo iš darbo bylos nagrinėjimo aplinkybė ir priimtas sprendimas prejudicinės ir įrodomosios reikšmės, teismo vertinimu, šiai bylai neturi.

12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi    Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Kolegija, atsižvelgdama į ieškovo nurodomą siekį, žurnale įrašant frazę „neprisiimu atsakomybės“, priversti atsakovę tinkamai organizuoti darbą, nurodė, jog ieškovo nepritarimas atsakovės darbo veiklos organizavimui neatleidžia jo nuo tiesioginių pareigų vykdymo, kaip ir dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje. Kolegija atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kad jis nesavavaliavo, atsisakydamas veikti pagal Technologijos 5.5.18 punkto reikalavimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šią nuostatą atsakovė sutiko pakeisti dėl pasiekto socialinio dialogo. Atvirkščiai, darbdavė 2015 m. rugsėjo 18 d. surašė ieškovui raštą „Dėl darbo pareigų vykdymo“, kuriuo informavo, kad ieškovas privalo be išlygų vykdyti Technologiją, Techninės vagonų priežiūros instrukciją, Pareiginius nuostatus bei kitus technologinius dokumentus, bei įspėjo, jog atsisakymas tai daryti bus vertinamas kaip savavaliavimas.   

14. Kolegija sprendė, kad Technologijos 5.5.18 punkto aiškinimas, įrodinėjant, kad ieškovas negali atsakyti už traukinių sąstatus, kurie išvyksta pasibaigus jo pamainai, neatitinka įpareigojimo esmės. Pagal Technologijos 5.5.17 punktą duomenis apie sąstato priežiūros pabaigą ir ištisinį stabdžių patikrinimą, atliktą pamainos metu, vagonų tikrintojas privalo įrašyti žurnale. Technologijos 5.5.18 punktą aiškinant ieškovo nurodoma prasme, išeitų, kad ieškovas turėtų būti atleidžiamas nuo dalies pareigų vykdymo darbo laiku, nes sąstato priežiūra ir ištisinis stabdžių patikrinimas, nepasirašant apie patikros atlikimą, reikštų šių darbų nebuvimą. 

15. Įvertinusi bylos duomenis chronologine seka, ieškovo pasiaiškinimų turinį, kolegija sprendė, kad įrašu „nepriimu atsakomybės“ ieškovas iš esmės siekė tikslo, kurio nepasiekė pasirašydamas raštus kaip profesinės sąjungos pirmininkas (kad darbovietėje būtų įvesta tokia tvarka, jog visi veiksmai būtų įforminami perdavimo–priėmimo aktais). Šis tikslas, kolegijos vertinimu, negali būti siejamas su visų darbuotojų interesų gynimu, be to, jis vykdomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Kolegija nurodė, kad ieškovo veikimo būdas galbūt labiau susijęs su jo ir atsakovės iki šios bylos kilusiais ginčais. Ieškovo pareigų nevykdymą kolegija vertino kaip veikimą viršijant kompetenciją, nes teisė organizuoti darbuotojų darbą priklauso darbdaviui (DK 229 straipsnis).

 

16. Kolegija konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo atleidimas būtų siejamas su naryste profesinėje sąjungoje arba skundo pateikimu prieš darbdavę, ginant darbuotojų teises, o skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už savavaliavimą – turėtų neproporcingą poveikį.

 

17. Atsižvelgdama į atsakovės veiklos specifiką ir ieškovo atliekamo darbo tikslumo svarbą galimoms kilti pasekmėms, jei būtų blogai atlikta vagonų techninės būklės ir stabdžių patikra, kolegija atmetė ieškovo argumentus, jog paskirta drausminė nuobauda yra per griežta (darbo ginčo metu galiojanti DK 238 straipsnio redakcija). Ieškovas ne vieną, o keletą kartų atsisakė vykdyti Technologijos 5.5.18 punkto reikalavimus, o pateiktas 2015 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimas, kolegijos vertinimu, įrodo nepagarbų elgesį su kolegomis, dalykinės atmosferos nepalaikymą, nesigailėjimą dėl savavaliavimo, kuris pasireiškė tiesioginiu pareigų neatlikimu įrašant frazę „atsakomybės nepriimu“, taip pažeidžiant Pareiginių nuostatų 7 punktą.

 

18. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas neginčija fakto, jog jis sąmoningai siekdamas neprisiimti atsakomybės dėl pareigų neatlikimo padarė įrašą „atsakomybės nepriimu“. Tai, kad jo darbo pareigų vykdymas buvo pradėtas tikrinti dažniau nei kitų, neįrodo ieškovo persekiojimo, nes būtent darbuotojo atsisakymas paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai įpareigojo atsakovę imtis priemonių darbo drausmei užtikrinti (DK 227 straipsnis).  

 

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.          Teismai pažeidė DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, nes atsakovei nurodžius vienintelę atleidimo iš darbo priežastį – Technologijos 5.5.18 punkto reikalavimų pažeidimą, kuris vertintas kaip savavaliavimas, o kartu – šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nepasisakė dėl savavaliavimo aptariama prasme požymių. Teismai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais dėl savavaliavimo turinio (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovo ranka padaryti įrašai V-14 formos žurnale leidžia identifikuoti ieškovą, kaip darbuotoją, atlikusį techninės priežiūros ir patikrinimo darbus. Būtent toks yra nurodytos pareigos tikslas ir ieškovas įvykdė Technologijos 5.5.18 punkte nurodytą pareigą. Teismai nepagrįstai formaliai vertino ieškovo atlikto įrašo aplinkybę ir reikalavimą pasirašyti siejo tik su parašu. Tiek įrašas, tiek bet kuris kitas raidžių ar simbolių junginys sukelia tokias pat pasekmes (leidžia susieti su pasirašiusiu asmeniu ir jį identifikuoti; Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai), taigi nelaikytinas teisiškai reikšminga aplinkybe, juolab kad savo tiesiogines pareigas ieškovas buvo atlikęs. Ieškovo atliktas įrašas apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai vertintas kaip materialinės atsakomybės atsisakymas, nes, ieškovo veiksmams atitinkant DK 246 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, materialinė atsakomybė jam būtų taikoma nepriklausomai nuo to, ar žurnale buvo atlikti įrašai dėl atsakomybės netaikymo. Jei bet koks įrašas savaime būtų vertinamas kaip savavaliavimas, darbo drausmės pažeidimų skirstymas į šiurkščius ir kitokius pažeidimus netektų prasmės.

19.2.          Teismai pažeidė DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas, ne vien atleidimą iš darbo. Parinkdama drausminės nuobaudos rūšį ieškovui už Technologijos 5.5.18 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymą, atsakovė turėjo atsižvelgti į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą, jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Teismai nevertino ieškovo neteisėtų veiksmų – atlikto įrašo žurnale – sunkumo. Nors atsižvelgė į tai, kad ieškovas anksčiau buvo baustas drausmine tvarka, tačiau neįvertino, jog drausminės nuobaudos teismo buvo pripažintos neteisėtomis. Be to, teismai nurodė, kad nekilo jokių padarinių dėl aptariamų ieškovo veiksmų. Nebuvo jokio pagrindo ieškovo veiksmus laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes tiesiogines pareigas ieškovas atliko tinkamai. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo veikimo būdas yra labiau susijęs su jo ir atsakovės iki šios bylos kilusiais ginčais, t. y. nustatė šalių nesutarimo faktinę aplinkybę, tačiau nevertino, kokią įtaką ji turėjo skiriant drausminę nuobaudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-566-706/2015). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovui sistemingai nepagrįstai taiko nuobaudas. Atsakovė, kaip darbdavė, turėjo tinkamai organizuoti darbuotojų darbo sąlygas, tačiau šios pareigos nevykdo, nes neužtikrina, kad darbuotojai, atlikę vagonų techninę apžiūrą ir stabdžių patikrinimą, užtikrintų ir jų patikrintų traukinių išvykimą. Būtent dėl šios priežasties ieškovas žurnale atliko pirmiau nurodytus įrašus.      

20. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.          Vagonų tikrintojams remontininkams pareiga pasirašyti žurnale už techninę priežiūrą ir stabdžių tikrinimą bei pasirašytų dokumentų reikšmė nustatyta atsakovės lokaliniuose aktuose (Technologijoje (5.2.2.1, 5.5.18 punktai), Pareiginiuose nuostatuose (9.1–9.3, 9.7, 9.10 punktai). Pasirašydamas Vagonų techninės priežiūros apskaitos V-14 formos žurnale darbuotojas patvirtina, kad būtent jis atliko darbus, patvirtina darbų atlikimo faktą, kartu prisiima atsakomybę už savo (o ne kitų darbuotojų) veiksmus (pagal savo kompetenciją). Tai priemonė, kuri užtikrina, kad techninė priežiūra ir ištisinis stabdžių tikrinimas buvo atlikti tinkamai, tai yra privalomas ir neginčijamas darbdavio reikalavimas, kuris yra reikšmingas tinkamam geležinkelių transporto ir eismo saugos užtikrinimui, nes, nesant tokio parašo, traukinio sąstatas negali dalyvauti geležinkelių transporto eisme. Taigi vagonų tikrintojo remontininko parašo V-14 formos žurnale nebuvimas, kaip teisingai konstatavo teismai, reiškia, kad vagono techninė priežiūra neatlikta. Kasacinio teismo praktika aiškinant savavaliavimo sąvoką DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme suformuota ir teismų išvados atitinka šio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus. Teismai išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, sąmoningus, nevienkartinius ir sistemingus ieškovo veiksmus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė prarado pasitikėjimą ieškovu.

20.2.          Ieškovo kasaciniame skunde pateikti argumentai, kad jis tinkamai įvykdė Technologijos 5.5.18 punkte nustatytą pareigą pasirašyti, yra nauji, anksčiau nebuvo nurodyti. Technologijos 5.5.18 punkte ieškovui nustatyta pareiga padėti savo asmeninį parašą V-14 formos žurnale. Ieškovo įrašyta frazė negali būti vienareikšmiškai susieta su pasirašančiu asmeniu.

20.3.          Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad įrašas „neprisiimu atsakomybės“ yra teisiškai nereikšmingas, nes materialinės atsakomybės sąlygos įtvirtintos įstatymo lygmeniu – DK 246 straipsnyje. Materialinės atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra ne žalos padarymas, o darbo drausmės pažeidimas.

20.4.          Ieškovas nepagrįstai kvestionuoja teismų išvadą, kad griežčiausios drausminės nuobaudos taikymas nagrinėjamu atveju buvo proporcingas. Teismai įvertino įvykių seką, tai, kad ieškovo veiksmai buvo tyčiniai savavališki, jis piktybiškai nepaisė darbo tvarkos, nesigailėjo, toliau pažeidinėjo darbo drausmę. Ieškovui tinkamai nepasirašius žurnale, atsakovė, kurios veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltinio valdymu, privalomai organizavo pakartotinius to paties sąstato apžiūros ir patikros darbus (buvo sutrukdytas tinkamas, operatyvus geležinkelių transporto eismo Vaidotų geležinkelio stotyje organizavimas). Ieškovas nepagrįstai atsakovės veiksmus, kuriais reikalauta laikytis darbo drausmės, vertina kaip persekiojimą. Teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į ieškovo nurodytas ir bylos duomenimis nepatvirtintas aplinkybes.

20.5.          Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė tinkamai organizuoja darbą, Technologijoje įtvirtindama pareigą pasirašyti V-14 formos žurnale už atliktą vagonų techninę apžiūrą ir patikrintų traukinių išvykimą, ir šių abiejų pareigų įvykdymo nepriskirdama būtinai vienam ir tam pačiam darbuotojui, atsižvelgiant į pamaininį darbo pobūdį. Konkretus darbuotojas savo pamainos metu turi vykdyti pareigą užtikrinti vagonų ir stabdžių techninę priežiūrą, tačiau, jei traukiniai išvyksta pasibaigus darbuotojo pamainai, iš jo nereikalaujama užtikrinti jo apžiūrėtų traukinių išvykimo, ši pareiga pagal Technologijos nuostatas perkeliama kitam darbuotojui.  

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl savavaliavimo kaip atleidimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagrindo

 

21. Darbo kodekso (redakcija, galiojusi ieškovo atleidimo iš darbo metu) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, jei šis vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan.

22. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata ir nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas pateikti DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar padarytas pažeidimas šiurkštus, gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus ir tikslus ir kt. (žr.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 ir joje nurodytą praktiką). Tačiau turtinės žalos padarymas nėra būtina pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus sąlyga, šiurkštus pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; kt.).

24. Be kitų, prie šiurkščių pažeidimų priskiriamas savavaliavimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Savavaliavimo samprata DK ar kituose darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose neatskleista. Teismų praktikoje savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos, pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas; tai galėtų būti, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 ir joje nurodytą praktiką).

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas iš darbo atleistas dėl lokalinio teisės akto – Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos, patvirtintos AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos 2014 m. gegužės 26 d. įsakymu, 5.5.18 punkto daugkartinio pažeidimo. Technologijoje, be kitų klausimų, nustatyta stotyje suformuotų traukinių techninės priežiūros atlikimo bei jos rezultatų įforminimo tvarka. 5.5.18 punkte nustatytas reikalavimas atlikus nustatytus patikrinimo darbus pasirašyti žurnale. Ieškovas šį reikalavimą ignoravo, jo nesilaikė, atlikęs traukinio patikrinimą, patikrinimo rezultatų tinkamai neįformindavo, t. y. jei traukinys neišvykdavo per jo darbo pamainą, nepasirašydavo V-14 formos žurnale, o langelyje, skirtame parašui, įrašydavo „atsakomybės neprisiimu“.

26. Minėta, DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Pagal šį straipsnį darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Iš šio straipsnio turinio galima spręsti, kad darbuotojas gali nevykdyti darbdavio nurodymų tik tokiu atveju, jei jie yra neteisėti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė nei Technologijos reikalavimų, nei darbdavės nurodymų jų laikytis neteisėtumo. Ieškovo argumentai, kad Technologijos reikalavimų jis nevykdė dėl jų netobulumo, nepakankamo visų situacijų sureguliavimo, darbdavės netinkamo darbų organizavimo, kai patikrintą traukinį tekdavo pamainai pasibaigus palikti stotyje, negali būti traktuojami kaip įrodantys Technologijos nuostatų ir darbdavės reikalavimų neteisėtumą. Net ir tuo atveju, jei darbuotojas mano, kad darbą galima organizuoti geriau, nei atlieka darbdavys, tai nesuteikia teisės darbuotojui elgtis savo nuožiūra ir ignoruoti nustatytą darbų atlikimo tvarką. Tokiais atvejais darbuotojas savo teisių gynimo ar palankesnių darbo sąlygų turi siekti teisėtais būdais, o ne savavališkai nesilaikydamas nustatytos tvarkos.

27. Tokį aiškinimą  patvirtina ir DK 35 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog nesilaikydamas teisės aktų, reguliuojančių jo tiesioginių pareigų atlikimą, ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. 

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pareigos, už kurių netinkamą atlikimą jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, susijusios su geležinkelio transporto eismo saugumu, todėl turi būti atliekamos tiksliai laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismų nustatyta (kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis), kad tais atvejais, kai ieškovas, ignoruodamas nustatytą tvarką, V-14 formos žurnale savo parašu nepatvirtindavo atlikto patikrinimo rezultatų, o įrašydavo „atsakomybės neprisiimu“, traukinį prieš jo išleidimą turėdavo tikrinti kitas darbuotojas. Tai reiškia, kad buvo trikdomas stoties darbo ritmas, tie patys darbai buvo atliekami du kartus, kas galėjo turėti įtakos ir traukinių išvykimo laikui. Todėl toks ieškovo pareigų nevykdymas negali būti laikomas formaliu, mažareikšmiu.

30. Ieškovo kasaciniame skunde pateikti nauji argumentai, kad įrašas „atsakomybės neprisiimu“ gali reikšti jo parašą, teisiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

31. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas, atsižvelgiant į jo pobūdį ir padarinius, pagrįstai kvalifikuotas kaip savavaliavimas ir pripažintas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. 

 

Dėl drausminės nuobaudos parinkimo

 

32. Darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik pagal jų visumą spręsti dėl nuobaudos rūšies paskyrimo ar paskirtos nuobaudos teisėtumo. 

33. DK 238 straipsnis, reglamentuojantis drausminės nuobaudos parinkimą, nustato, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo pripažinimas šiurkščiu nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Taigi pirmiau nurodyta teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą).

34. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnio nuostatas darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014)

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas aptariamus pažeidimus atliko tyčia, sąmoningais veiksmais, ne vieną kartą, taip pat ir po to, kai buvo įspėtas, kad šitaip nesielgtų, nes priešingu atveju jo veiksmai bus traktuojami kaip savavaliavimas. Ieškovas įspėjimų nepaisė, pažeidimų  nepripažino, paaiškinimuose nurodė, kad ir ateityje darys tokius pačius pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad darbdavys neturėjo pagrindo tikėtis, jog ieškovas ateityje nepažeidinės darbo drausmės, atlikdamas savo pareigas laikysis teisės aktų reikalavimų, ir pagrįstai taikė pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Drausminės atsakomybės tikslai šiuo atveju nebūtų pasiekti taikant švelnesnes nuobaudas.

Dėl ieškovo, kaip profesinės sąjungos pirmininko, teisių papildomos apsaugos

 

 

37. Garantijos darbuotojų atstovams ir jų taikymo tvarka nustatytos DK 134 straipsnyje. Pagal DK 129 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti narystė profesinėje sąjungoje, dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje nedarbo metu, o darbdavio sutikimu – ir darbo metu, darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ir praeityje. Nors ši nuostata įrašyta straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, ir reiškia, kad nurodyta veikla negali būti  tiesioginė darbo santykių pasibaigimo priežastis, tačiau ji aktuali ir kitais atleidimo iš darbo atvejais.

38. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt. Byloje nustačius, kad nurodyto pobūdžio aplinkybės, galėjusios lemti konkrečios drausminės nuobaudos skyrimą, egzistavo, būtina padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą. Priešingu atveju gali likti neįvertintos aplinkybės, patvirtinančios darbdavio piktnaudžiavimą savo teisėmis ir kitų DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinančius savo teises ir vykdančius pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015).

39. Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad, nustačius pirmiau (šios nutarties 38 punkte) nurodytas aplinkybes, turi būti atidžiai patikrinama, ar tos aplinkybės nelėmė nuobaudos  parinkimo, tačiau jis nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokiu atveju darbuotojui turi būti taikoma švelnesnė nuobauda, pažeidimo padarymo aplinkybės vertinamos palankiau darbuotojui ar ginčas sprendžiamas jo naudai.

40. Nagrinėjamu atveju teismai aiškinosi aplinkybes, susijusias su ieškovo dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje ir administracijos kritika, jas vertino ir priėjo išvadą, kad tai neturėjo įtakos darbuotojo nubaudimui. Dėl to nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismai neįvertino jo nesutarimų su administracija poveikio paskirtai nuobaudai.

41. Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

42. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                             Birutė Janavičiūtė

 

 

Gediminas Sagatys

 

 

Donatas Šernas