Civilinė byla Nr. 3K-3-368-611/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22077-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.6.4.1.3; 3.2.4.2; 3.2.4.11

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurby Water tech“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. (J. M.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurby Water tech“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

 

1.   Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, išmokų (išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio) mokėjimą atleidžiamam darbuotojui, įrodinėjimo taisyklių tokio pobūdžio ginčuose aiškinimo ir taikymo.

2.   Ieškovas prašė: pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo pagal atsakovės UAB „Jurby Water tech“ direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymą; laikyti, kad darbo sutartis baigėsi 2015 m. spalio 9 d. ieškovo prašymu; priteisti iš atsakovės 6374,54 Eur išeitinę išmoką, 3187,27 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3.   Ieškovas savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 3 dalies, 141, 248, 250 straipsnių, 300 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Jis nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. pagal terminuotą darbo sutartį buvo priimtas dirbti iki 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovės technikos direktoriumi. Kadangi atsakovė nuolat vėluodavo išmokėti ieškovui darbo užmokestį, jis 2015 m. spalio 9 d. išsiuntė atsakovei pareiškimą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Tačiau atsakovė 2015 m. spalio 9 d. įsakymu paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – atleidimą iš darbo.

4.   Ieškovas nesutinka su darbo sutarties nutraukimu DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Drausminę nuobaudą atsakovė jam paskyrė nepagrįstai, nesant tam faktinio ir juridinio pagrindo, nenustačius ir nesant ieškovo kaltės, neteisėtų veiksmų ir žalos, remiantis vien darbdavės prielaidomis ir nuomone. 2015 m. spalio 9 d. įsakyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Bendrovei RAB „Ekotek Inžiniring“ ieškovas neperdavė jokios atsakovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, ši įmonė, ieškovo žiniomis, nėra perdavusi atsakovės reagentų ar reagentų su atsakovės asortimento pavadinimu, ji prekiauja kitų gamintojų cheminiais reagentais. Ieškovui ginčijant paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta teisėtai ir pagrįstai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, tenka atsakovei (darbdavei). Atsakovė 2015 m. spalio 9 d. įsakyme nenurodė, kokias darbo pareigas, nustatytas norminiuose teisės aktuose, ieškovas pažeidė. Atleisti darbuotoją dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo darbdavys gali tik esant pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas pagrįstas ir teisėtas.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.   Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Jurby Water Tech“ direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymu; negrąžino ieškovo į ankstesnį darbą; laikė, kad ieškovo ir atsakovės darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės 16 144,16 Eur darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 150,88 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisė 6336,96 Eur išeitinę išmoką, 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; nurodė sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 3168,48 Eur – priteisimo ieškovui iš atsakovės vykdyti skubiai; priteisė valstybei iš atsakovės 675 Eur žyminio mokesčio, 9 Eur pašto išlaidų atlyginimo.

6.   Teismas nustatė, kad pagal atsakovės darbo tvarkos taisykles, su kuriomis ieškovas buvo susipažinęs, darbuotojai turi pareigą saugoti įmonės ūkines komercines paslaptis, turtą (taisyklių 3.12 punktas). Atsakovės direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu nustatytas informacijos, kuri laikytina komercine paslaptimi, sąrašas, su šiuo ieškovas taip pat buvo supažindintas. Teismas konstatavo, kad komercinę paslaptį sudarė atsakovės gaminamų produktų (reagentų) techninė informacija, produktų cheminė sudėtis, formulės, produktų gamybos technologija. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovės darbuotojo M.I. Š. (M. I. Š.) 2015 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta tik tai, jog įmonėje „Almatinskaja TEC-2“ yra gauta tam tikrų reagentų ir membranų, tačiau informacijos apie tų reagentų ir membranų kiekį, nomenklatūrą ir kitos lydinčios informacijos negauta, teismas sprendė, kad neaišku, kokiu būdu atsakovė nustatė, kad įmonėje „Almatinskaja TEC-2“ gautos prekės pagal savo cheminę sudėtį, formules ir gamybos technologiją atitinka atsakovės gaminamų reagentų ir membranų sudėtį, formules ir gamybos technologiją, t. y. kad atsakovės komercinė paslaptis buvo atskleista ir pagal šią informaciją yra pagamintos ir į įmonę „Almatinskaja TEC-2“ pristatytos analogiškos prekės. Reagentų pavadinimai, teismo vertinimu, nelaikytini komercine paslaptimi, nes komercinių paslapčių sąraše neįvardyti. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo išsamiai ištirtos aplinkybės apie įmonei „Almatinskaja TEC-2“ pateiktų reagentų cheminę sudėtį, kuriomis remdamasi atsakovė nustatė, jog ta sudėtis atitinka jos gaminių sudėtį, ir leistų daryti išvadą apie komercinės paslapties atskleidimą.

7.   Teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimas ieškovui paaiškinti, kodėl bendrovė RAB „Ekotek Inžiniring“ pristatė reagentus įmonei „Almatinskaja TEC-2“, yra nesuprantamas ir neturintis ryšio su darbo drausmės pažeidimu, kuriuo ieškovas buvo kaltinamas. Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai įgyvendino reikalavimą pasiaiškinti (DK 240 straipsnio 1 dalis), ir konstatavo, kad tai yra papildomas pagrindas pripažinti drausminės nuobaudos skyrimą neteisėtu. 

8.   Pripažinęs, kad nuobauda ieškovui paskirta neteisėtai, teismas konstatavo, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo nepagrįstai ir neteisėtai, sprendė, kad grąžinti į darbą ieškovą yra netikslinga ir neracionalu.

9.   Teismas pažymėjo, kad tenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį yra darbdavio teisė ir diskrecija, teismas negali patenkinti tokio prašymo. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 300 straipsnio 4 dalimi, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10. Bylos duomenys, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad atsakovės veiksmais buvo pakenkta ieškovo reputacijai. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo vienerius metus, iki atleidimo iš darbo jau buvo apsisprendęs nutraukti darbo sutartį, sprendė, jog ieškovui priteista išeitinė išmoka ir darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį laikytina pakankama satisfakcija už neteisėtu atleidimu sukeltus pergyvenimus ir nepatogumus. 

11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovės reikalavimas ieškovui pasiaiškinti dėl atsakovės suformuluoto reikalavimo abstraktumo neužtikrino ieškovo teisės pasiaiškinti ir galimybės darbdavei prieš skiriant drausminę nuobaudą sužinoti reikšmingas aplinkybes drausminei atsakomybei taikyti bei nuobaudai parinkti (DK 240 straipsnis). Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, kolegija nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovas nebendradarbiavo su ja ir vengė pasiaiškinti dėl ginčo situacijos.

 

13. Iš bylos duomenų kolegija nustatė, kad ieškovo, atsakovės įmonėje ėjusio technikos direktoriaus pareigas, darbas nebuvo susijęs su naujų klientų suradimu ir pasiūlymų jiems teikimu. Pagal pareigybės aprašymą jis buvo atsakingas už statybos ir montavimo, paleidimo ir derinimo darbus, jų projektinę dalį ir realizavimą. Todėl, kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovas galėjo disponuoti cheminiais reagentais, kuriuos tariamai perdavė sutuoktinei, juolab kad tokių aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

 

14. Atsakovės teiginys, kad jos klientei bendrovei „Almatinskaja TEC-2“ Rusijos bendrovė RAB „Ekotek Inžiniring“, atstovaujama ieškovo žmonos O. M., pardavė cheminius reagentus su atsakovės asortimento pavadinimu, nagrinėjamoje byloje paremtas vien atsakovės prielaida. Kolegija laikė neįrodyta, kad ieškovo sutuoktinė yra RAB „Ekotek Inžiniring“ atstovė ir kad ji atstovavo įmonei „Almatinskaja TEC-2“ sudarant pirkimo–pardavimo sandorius. Atsakovės prielaidos dėl ieškovo ir jo sutuoktinės ryšių sudarant atsakovei nenaudingą sandorį, kolegijos vertinimu, neturi ryšio su drausminiu pažeidimu, kuriuo buvo kaltinamas ieškovas. Ant reagentų etiketės nurodyti duomenys („pagaminta RF pagal RAB „Ekotek inžiniring“ užsakymą“), kaip sprendė kolegija, savaime nepatvirtina, kas ir kam pardavė reagentus, kokia jų sudėtis ir turinys, taigi negali būti pagrindas skirti ieškovui drausminę nuobaudą, konstatuoti, kad jo veiksmais buvo padaryta didelė žala atsakovei, atskleista komercinė informacija kitai įmonei.

 

15. Remdamasi atsakovės direktoriaus įsakymu nustatytu informacijos, laikomos komercine paslaptimi, sąrašu, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendė, kad atsakovės cheminių reagentų pavadinimai nėra atsakovės komercinė paslaptis, neatitinka jos požymių (CK 1.116 straipsnis). Įvertinusi duomenis ant reagentų etikečių ir tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, kolegija sprendė, kad, nesant duomenų apie cheminę reagentų sudėtį, negalima pripažinti, jog ieškovas atskleidė komercinę informaciją ir taip padarė žalos atsakovei. Atsakovė, kolegijos vertinimu, neįrodė komercinės paslapties perdavimo fakto, paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą dėl komercinę paslaptį nesudarančios ir komercinės vertės neturinčios informacijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

 

16. Kolegija konstatavo, kad, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam pagrįstai priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 

 

17. Įvertinusi tai, kad atsakovė 2015 m. spalio 9 d. įsakymu paskyrė ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, išsiuntė pranešimus, informuojančius, jog ieškovas yra praradęs pasitikėjimą ir atliko neteisėtus veiksmus, kad ieškovas iki tol atsakovės įmonėje drausminių nuobaudų nebuvo gavęs, kad jam nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas, kolegija sprendė, jog darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį laikytinas pakankama satisfakcija už neteisėtu atleidimu sukeltus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas, kaip sprendė kolegija, parinko teisingą piniginės kompensacijos dydį už neteisėtai ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, todėl nėra pagrindo jį mažinti.

 

18. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, kolegijos vertinimu, atitinka DK 300 straipsnio nuostatas. 

 

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

19. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, spręsdami dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-522-421/2015; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Ieškovas buvo atleistas iš darbo turint pagrįstų įtarimų, kad jis atskleidė bendrovei RAB „Ekotek Inžiniring“  atsakovės komercinę paslaptį – duomenis apie potencialų klientą (užsakovą) TOO „Karaganda BI Energy Plus“, jėgainės „Almatinskaja TEC-2“ vandens paruošimo įrangai eksploatuoti būtiną reagentų sąrašą ir jų sudėtį, dėl to RAB „Ekotek Inžiniring“ pardavė TOO „Karaganda BI Energy Plus“ vandens paruošimo įrangai eksploatuoti reikalingus reagentus ir pastaroji bendrovė nebepirko reagentų iš atsakovės. Atleisdamas darbuotoją iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, darbdavys neprivalo absoliučiai įsitikinti darbuotojo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tačiau turi būti surinkęs pakankamai šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, kurie leistų manyti esant labiau tikėtina atitinkamą pažeidimą buvus, nei nebuvus. Atsakovė neturėjo galimybės ieškovo veiksmus, susijusius su atsakovės komercinės paslapties atskleidimu, įrodinėti tiesioginiais įrodymais, o netiesioginių įrodymų ir aplinkybių visumos teismai neįvertino (savanaudiškų motyvų, kurie skatino ieškovą atskleisti atsakovės komercinę paslaptį siekiant padėti gauti užsakymą įsteigtai naujai sutuoktinės įmonei, situacijos loginės sekos), nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu.

19.2. Teismai pažeidė DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-488/2009), nesprendė, kad ieškovo su atsakove sudaryta darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, nors su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2016 m. rugsėjo 14 d. Ši DK norma turi būti aiškinama kartu su DK 109 straipsnio 1 dalies ir DK 126 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismui sprendimo rezoliucinę dalį suformulavus taip, kad darbo sutarties nutraukimas bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką siejamas tik su sprendimo įsiteisėjimu, nepaisant darbo sutarties termino, buvo sudarytos sąlygos nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu vėliau nei šioje sutartyje nustatytas terminas, atitinkamai nepagrįstai už ilgesnį laiką skaičiuojant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

19.3. Teismai pažeidė DK 300 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio ir 129 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 6336,96 Eur išeitinę išmoką; nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-321-915/2015). Terminuotą darbo sutartį nutraukiant suėjus jos terminui, išeitinė išmoka nemokama (DK 140 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą pagrindžia DK 129 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią, terminuotą darbo sutartį nutraukus prieš terminą, darbuotojo interesai visiškai apginami darbuotojui sumokėjus vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Netoleruotina situacija, kai neteisėtai atleistam iš darbo darbuotojui kompensuojama didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jei nebūtų buvusi pažeista jo teisė dirbti.  

19.4. Teismai, nevertindami ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką pagrįstumo, jo dydžio atitikties proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo bei kitiems teisės principams, netinkamai aiškino ir taikė DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Teismai neįvertino, kad: darbo sutartis buvo terminuota, sudaryta 2 metų laikotarpiui; ieškovas pas atsakovę dirbo vienerius metus, jis buvo priimtas dirbti į vadovaujamas pareigas, todėl atsakovė ieškovui pagrįstai kėlė didžiausius pasitikėjimo ir lojalumo standartus; ieškovas prisidėjo prie savo atleidimo iš darbo, nes atsisakė bendradarbiauti, dalyvauti tiriant svarbias aplinkybes, reikšmingas darbo drausmės pažeidimui nustatyti, neteikė atsakovei jokių paaiškinimų, kurie atsakovei galbūt būtų leidę priimti kitokį sprendimą; bendra ieškovui iš atsakovės priteista suma (56 127,36 Eur) yra didžiulė bet kokiai įmonei; ieškovas ginčo laikotarpiu galbūt buvo įsidarbinęs kitoje įmonėje Rusijos Federacijoje, tačiau neteikė teismui apie tai jokių duomenų; jeigu per ginčo laikotarpį ieškovas nebuvo įsidarbinęs jokiose kitose įmonėse, tai turėjo būti vertinama kaip nepagrįstas paties ieškovo pasyvumas, sudarantis pagrindą mažinti jam priteistą sumą.

20. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo fakto kaip pagrindo skirti ieškovui drausminę nuobaudą. DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktų pažeidimų atsakovė apskritai neįrodinėjo. Griežčiausia drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepatikrinus, neįsitikinus ir nenustačius pažeidimo buvimo aplinkybių. Reikalavimą pasiaiškinti ir 2015 m. spalio 9 d. įsakymą atsakovė grindė vien M. I. Š. tarnybiniu pranešimu, iš kurio neaišku ir byloje nėra papildomos informacijos, patvirtinančios, kad bendrovė RAB „Ekotek Inžiniring“ pardavė cheminius reagentus įmonei „Almatinskaja TEC-2“, kokia jų sudėtis, turinys. Tarnybiniame pranešime ieškovas neminimas. Netiesioginių įrodymų turi būti pateikta tiek, kad neliktų pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto. Už atsakovės komercinius pasiūlymus ir pardavimus kitoms įmonėms buvo atsakingas D. A. R. (D. A. R.), kuris bendravo su įmone „Almantinskaja TEC-2“, be to, jis atstovavo bendrovei RAB „Ekotek Inžiniring“, buvo jos vadovas ginčo kilimo metu, taigi galėjo atskleisti jam žinomą informaciją. Ieškovo darbas nebuvo susijęs su naujų klientų suradimu ir pasiūlymų jiems teikimu.

20.2. Drausminė nuobauda panaikinta pagrįstai, nes, be kita ko, teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaikė jos skyrimo procedūros (DK 300 straipsnio 3, 4 dalys). Ieškovui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasiaiškinti, nes atsakovės reikalavimas buvo neaiškus, neturintis ryšio su drausmės pažeidimu. Atsakovė nenurodė, kokiu darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas ieškovas, pažeidimo padarymo laiko, vietos, kaltės įrodymų ir kitų reikšmingų aplinkybių.

20.3. Ieškovo darbo sutartis pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną nebuvo pasibaigusi, todėl teismas pagrįstai ją nutraukė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis). Po sprendimo priėmimo atsiradusios faktinės aplinkybės ar juridiniai faktai neturi įtakos jau priimto sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20.4. Vadovaujantis DK 300 straipsnio 3, 4 dalies nuostatomis, ieškovui pagrįstai priteista išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodytose nuostatose nėra išimčių dėl terminuotos sutarties ar kitos darbo sutarties rūšies.

20.5. Teismai tinkamai parinko, individualizavo ir nustatė kompensacijos dydį už ieškovui neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, įvertino, be kita ko, neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovui padarytą moralinę žalą dėl sugadintos reputacijos.

 

 

Teisėjų kolegija

 

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodinėjimo apimties, esant ginčui dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, susijusio su komercinės paslapties atskleidimu

 

21. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte expressis verbis (aiškiai žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad komercinės paslapties atskleidimas arba jos pranešimas konkuruojančiai įmonei laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Komercinės paslapties sąvoka ir drausminės atsakomybės už šį darbo drausmės pažeidimą taikymo aspektai yra suformuluoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; kt.).

 

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Tai reiškia, kad darbdavys privalo įrodyti, jog buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

 

23. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

 

24. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

 

25. Šioje byloje atsakovės kasaciniame skunde keliamas įrodymų pakankamumo ir jų patikimumo darbo byloje teisės klausimas, t. y. ar gali būti įrodinėjamas netiesioginiais įrodymais darbuotojo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, susijęs su komercinės paslapties atskleidimu.

 

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad su komercinės paslapties atskleidimu susijusioje byloje ypač didelę reikšmę įgyja netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, tinkamas tikėtinumo taisyklės taikymas; netiesioginių įrodymų reikšmė ir būtinumas juos vertinti kompleksiškai su visomis bylos aplinkybėmis grindžiamas tuo, kad gauti tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių paslapties atskleidimą patvirtinančius veiksmus ar neveikimą, yra ypač sunku ar apskritai neįmanoma, atsižvelgiant taip pat į tai, kad pažeidimas gali būti padaromas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad netiesioginiai įrodymai yra tinkami fakto egzistavimui ar neegzistavimui nustatyti; minėta, svarbus yra bylos aplinkybių kompleksinis vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-303/2011).

 

27. Civilinėse bylose šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti įrodinėjamas ir (vien tik) netiesioginiais įrodymais, tačiau netiesioginių įrodymų jų pakankamumo prasme turi būti pateikta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių darbo drausmės pažeidimo fakto buvimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011).

 

28. Teisėjų kolegija, pritardama minėtai kasacinio teismo formuojamai praktikai, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo galimai padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas taip pat gali būti įrodinėjamas ir (vien tik) netiesioginiais įrodymais, tačiau netiesioginių įrodymų visuma turi nepalikti pagrįstų abejonių darbo drausmės pažeidimo fakto buvimu.

 

29. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, jog atsakovė nepateikė tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą dėl komercinės paslapties atskleidimo, nevertino atsakovės pateiktų netiesioginių įrodymų ir nepasisakė dėl jų, nevertino ir neanalizavo jų visumos. Teismai netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų, kad RAB „Ekotek Inžiniring“ akcininkė yra ieškovo sutuoktinė, kad pastaroji įmonė buvo įsteigta tik 2015 metais, atsakovei vykdant projektą „Almatinskaja TEC-2“, RAB „Ekotek Inžiniring“ neturi jokios gamybinės patirties vandens paruošimo srityje, ieškovui buvo žinoma informacija apie potencialų klientą TOO „Karaganda BI Energy Plus“, jėgainės „Almatinskaja TEC-2“ projektui reikalingų reagentų sąrašą, jų sudėtį, kad jėgainės „Almatinskaja TEC-2“ projektui reikalingus reagentus patiekė RAB „Ekotek Inžiniring“, šios įmonės pristatytų kai kurių reagentų pavadinimai sutampa su atsakovės darbuotojų sukurtais unikaliais reagentų pavadinimais ir kt. Nors reagentų pavadinimai nesudaro atsakovės komercinės paslapties, atsakovės sugalvotų unikalių reagentų pavadinimų panaudojimas gali netiesiogiai rodyti komercinės paslapties atskleidimo faktą, tačiau bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės netyrė.

 

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog atsakovė neįrodė ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – komercinės paslapties atskleidimo, yra priimta pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–179, 183, 185 straipsniai) ir todėl pripažintina nepagrįsta.

 

31. CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta teismo pareiga motyvuojamojoje nutarties dalyje išdėstyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas, skundžiamame procesiniame sprendime pasisakė tik dėl ieškovo pateiktų įrodymų, tačiau ne dėl įrodymų, kuriais savo įrodinėjamas aplinkybes grindė atsakovė, ir taip pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą principą.

 

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, kadangi bylą nagrinėję teismai pažeidė pirmiau aptartas įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl netiesioginių įrodymų vertinimo, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

 

 

Dėl išeitinių išmokų ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mokėjimo, teismui pripažinus terminuotos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu

 

 

 

33. Atsakovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl darbdavio pareigos mokėti išeitinę išmoką, pripažinus pagal terminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo atleidimą prieš darbo sutarties termino pabaigą neteisėtu. Tai teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako, kadangi iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, priklausomai nuo bylos baigties, šis atsakovės keliamas klausimas gali būti aktualus nagrinėjamai bylai.

 

34. Teisę į išeitinę išmoką ir jos mokėjimo pagrindus reglamentuoja DK 140 straipsnis (ieškovo atleidimo metu galiojusi redakcija). Pagal DK 140 straipsnio 3 dalį, nutraukus darbo sutartį kitais DK IV skirsnyje („Darbo sutarties pasibaigimas“) (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Taigi, nutraukus terminuotą darbo sutartį suėjus darbo sutarties terminui, darbuotojui jokia išeitinė išmoka nemokama.

 

35. DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

 

36. Minėtos DK 300 straipsnio 4 dalies normos paskirtis yra kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo negautas lėšas. Todėl, kalbant apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą prieš terminą, ji turi būti aiškinama sistemiškai su DK 109 straipsnio norma, reglamentuojančia terminuotos darbo sutarties sudarymą, taip pat su DK 126 straipsnio 1 dalies norma, ir negali būti aiškinama taip, kad, pripažinus terminuotos darbo sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu, neteisėtai atleistam darbuotojui būtų kompensuota daugiau, nei šis darbuotojas būtų uždirbęs per visą terminuotos darbo sutarties laiką, t. y. kad neteisėto terminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju būtų kompensuojama didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų buvusi pažeista jo teisė dirbti. Tokį aiškinimą patvirtina ir DK 129 straipsnio 5 dalis, nustatanti darbdavio teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį prieš terminą sumokėjus darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

 

37. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus motyvus (nutarties 34–36 punktai) teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu terminuotos darbo sutarties nutraukimas prieš terminą, DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 1 dalį darbuotojui nemokama.

 

38. Atitinkamai DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, kai terminuotos darbo sutarties nutraukimas prieš terminą pripažįstamas neteisėtu, atsižvelgiant į šios nutarties 36 punkte nurodytus motyvus, priteisiamas tik už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki terminuotos darbo sutarties termino pabaigos. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėje savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009).

 

39. Taigi, šią bylą nagrinėję teismai, pripažinę ieškovo atleidimą neteisėtu, be teisėto pagrindo, netinkamai aiškindami aptartas DK normas, priteisė ieškovui iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo darbo sutarties pasibaigimo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos (2017 m. sausio 27 d.).

 

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės kasacinio skundo argumento dėl teismo teisės mažinti neteisėtai atleistam darbuotojui priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų atsakovui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; kt.). Taip pat pažymėtina, kad ši suma pagal DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas taip pat mažinama (priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas), jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

 

41. DK 300 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatsiejamai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015).

 

42. Kasacinio teismo konstatuota, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

 

43. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo, kuriuo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, įsiteisėjimo dienos yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui. Darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012).

 

44. Nagrinėdamas iš naujo bylą, priklausomai nuo jos baigties, teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, turėtų atsižvelgti į pirmiau aptartą kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl teismo teisės mažinti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

 

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,02 Eur tokių išlaidų. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis)

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                            Alė Bukavinienė

 

 

Andžej Maciejevski

 

 

Dalia Vasarienė