Civilinė byla Nr. e3K-3-431-701/2016

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06810-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.; 3.1.7.11.

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. spalio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Gedimino Sagačio ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Destra“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Destra“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo – ar ieškovei pagrįstai teismų nepriteistas advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas, kurios buvo patirtos kreipiantis dėl ginčo išnagrinėjimo į darbo ginčų komisiją, tačiau šiai komisijai, nustačius prašymo pateikimo termino praleidimą, atsisakius nagrinėti prašymą ir nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės.
  2. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija ir DGK) prašydama priteisti iš atsakovo jo mokymams skirtus 382,29 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. sudarė su atsakovu darbo sutartį, pagal kurią atsakovas įsidarbino vadybininku. Ieškovė 2014 m. liepos 2 d. užsakė savo darbuotojams 6600 Lt (1911,49 Eur) (be PVM) vertės konsultacinius mokymus. Atsakovas dalyvavo šešiolika akademinių valandų trukusiuose mokymuose ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Atsakovas 2015 m. vasario 13 d. pateikė ieškovei prašymą atleisti jį iš vadybininko pareigų. Šalių sudaryta darbo sutartis nuo 2015 m. vasario 20 d. buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaudamasi šalių sudarytos darbo sutarties 7 punktu, nustatančiu darbuotojui pareigą atlyginti mokymams per paskutinius vienerius metus skirtas išlaidas, jei darbo sutartis nutraukiama be svarbios priežasties, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jo mokymams skirtų lėšų atlyginimą.
  3. Darbo ginčų komisija 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, konstatavusi DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių prašymo pateikimo termino praleidimą, atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą.
  4. Ieškovė prašė teismo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 382,29 Eur jo mokymui skirtų lėšų, 181,50 Eur išlaidų, patirtų kreipiantis į DGK, bei teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 200,40 Eur mokymui skirtų išlaidų ir 269,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Vadovaudamasis DK 95 straipsnio 5 dalimi bei šalių sudarytos darbo sutarties 7 punktu, teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo jo mokymui skirtus 382,29 Eur, tačiau sprendė, kad prašomų priteisti išlaidų atlyginimas turėtų būti mažinamas.
  3. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 181,50 Eur kreipiantis į Darbo ginčų komisiją turėtų išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl atsakovo mokymui skirtų išlaidų atlyginimo Darbo ginčų komisijos buvo atsisakytas priimti, o teismui pateiktas beveik toks pat procesinis dokumentas – ieškinys, už kurio parengimą ieškovė prašė priteisti 200 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, būdamas silpnesnis nagrinėjamų teisinių santykių subjektas, nors ir turėjo papildomų išlaidų iki teismo, šių išlaidų atlyginimo neprašė priteisti. Dėl šių priežasčių teismas neįtraukė 181,50 Eur į byloje atlygintinų išlaidų sąrašą.
  4. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 22 d. nutartimi pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo dalį dėl mokymui skirtų išlaidų atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo – priteisė ieškovei iš atsakovo 382,29 Eur mokymosi išlaidų ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovei iš atsakovo 136 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  5. Kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto mokymosi išlaidų sumažinimo, pripažino nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu teismas sumažino ieškovei priteistinų mokymosi išlaidų sumą. Kolegija nurodė, kad nutraukdamas darbo santykius po penkių mėnesių nuo mokymų pabaigos ir iš viso išdirbęs įmonėje tik dešimt mėnesių atsakovas savo darbu ieškovės atliktų investicijų nekompensavo, todėl privalo šias investicijas atlyginti.
  6. Kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad Darbo ginčų komisijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos, tačiau pabrėžė, kad ieškovės prašymas dėl atsakovo mokymui skirtų išlaidų atlyginimo Darbo ginčų komisijos buvo atsisakytas priimti (nebuvo iš esmės nagrinėtas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 181,50 Eur neįtraukė į byloje atlygintinų išlaidų sąrašą. Kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovė, Darbo ginčų komisijai teikdama prašymą dėl atsakovo mokymui skirtų lėšų atlyginimo, neprašė priteisti prašymo parengimui skirtų išlaidų atlyginimo. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovei nepagrįstai nepriteistų 181,50 Eur išlaidų, turėtų kreipiantis į Darbo ginčų komisiją, atlyginimo.

 

III. Kasacinio skundo argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieškovei iš atsakovo Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo 181,50 Eur DGK patirtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir užkirto ieškovei galimybę atgauti su bylos nagrinėjimu neišvengiamai susijusias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje įtvirtinama taisyklė, pagal kurią iš kiekvieno asmens, praleidusio kreipimosi į DGK terminą, yra atimama teisė į neišvengiamai patirtų išlaidų atlyginimą. DGK sprendimo nebuvimas negali turėti įtakos ginčą išnagrinėjusio teismo teisei bei pareigai priteisti bylą laimėjusiai šaliai jos patirtas neišvengiamas išlaidas iš ginčą pralaimėjusios šalies.
    2. Ieškovės ikiteisminio ginčų nagrinėjimo metu patirtos išlaidos atitinka kasacinio teismo praktikoje šių išlaidų priteisimui nustatytas būtinumo ir pagrįstumo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014). Net ir praleidusi kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą ieškovė neturėjo pasirinkimo galimybės bei privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tokia situacija lėmė neišvengiamą ieškovės išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti susidarymą. Pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina DGK patirtas išlaidas.

 

  1. Atsakovo atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo ir taikymo

 

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 181,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų kreipiantis į DGK, atlyginimą. Teismai šį ieškovės reikalavimą atmetė. Kasaciniame skunde ieškovė kelia netinkamo CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo ir taikymo klausimą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jos patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintus kriterijus, todėl skundžiama nutartimi užkirto kelią atgauti neišvengiamai su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
  2. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas išlaidų, kurios priskirtinos prie susijusių su bylos nagrinėjimu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi šio straipsnio devintame punkte įtvirtinta teismo diskrecijos teisė su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas, atitinkančias minėtame punkte įtvirtintus kriterijus.
  3. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio 9 punkto 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX 1480 redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Kad tiesiogiai įstatyme neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama šalies teisė į darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
  5. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje nenustatė ieškovės Darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų neatitikties CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimams. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Darbo ginčų komisijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 181,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, ieškovės patirtų kreipiantis į DGK, neįtraukimo į atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą, motyvuodamas tuo, kad ieškovės prašymas Darbo ginčų komisijos buvo atsisakytas priimti ir nebuvo iš esmės nagrinėtas, ieškovė Darbo ginčų komisijai nebuvo pateikusi prašymo dėl šių išlaidų priteisimo.
  6. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, dėl kurių buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl DGK patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, paneigia kasatorės argumentus dėl netinkamo CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo ir taikymo. Aptariamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei teismų buvo nepriteistas ne todėl, kad neatitiko CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, o dėl to, kad teismai, spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 88 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, todėl, sprendžiant dėl teismų išvados nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų, šios patirtų kreipiantis į DGK, atlyginimo teisėtumo, vadovaujamasi CPK 93 straipsniu, reglamentuojančiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

 

Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo

 

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertino ieškovės elgesį jai kreipiantis į DGK, atsižvelgė į tai, kad ginčas Darbo ginčų komisijoje nebuvo nagrinėjimas iš esmės. Taigi spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi.
  3. Pagal DK 287 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi įstatymas įtvirtina privalomą individualaus darbo ginčo nagrinėjimui išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Tik pasinaudojus nustatyta tvarka ir nepavykus išspręsti kilusio ginčo, šalims suteikiama teisė ginčo nagrinėjimą perkelti į teismą. DK 289 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
  4. Ieškovė Darbo ginčų komisijai pateiktame prašyme neprašė atnaujinti DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo pateikimo termino. Darbo ginčų komisija 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, nustačiusi, kad ieškovė į DGK kreipėsi praėjus penkiems mėnesiams nuo darbo sutarties su atsakovu nutraukimo, ir konstatavusi DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių prašymo pateikimo termino praleidimą, atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą. Ginčo nagrinėjimą perkėlus į teismą ieškovė neginčijo Darbo ginčų komisijos atsisakymo nagrinėti jos prašymą faktinio ir teisinio pagrindo, neįrodinėjo, kad nebuvo praleidusi įstatyme nustatyto prašymo pateikimo DGK termino. Šios aplinkybės, įstatymų žinojimui esant preziumuojamam, leidžia daryti išvadą, kad jau kreipimosi į DGK metu ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad jos prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje nebus nagrinėjamas iš esmės, ir nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka siekė pasinaudoti formaliai, tik tam, kad susidarytų prielaidas kreiptis į teismą dėl to paties individualaus darbo ginčo nagrinėjimo.
  5. Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymu (2012 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XI-2127), įsigaliojusiu nuo 2013 m. sausio 1 d., buvo pakeistas DK XIX skyrius, reglamentuojantis individualius darbo ginčus. Kaip, be kita ko, nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, naujai priimtais šio skyriaus normų pakeitimais siekta užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Pagal naują DK XIX skyriaus normų reglamentavimą buvo pakeista privaloma individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra, administracinę bei finansinę darbo ginčų komisijų organizavimo naštą perkeliant valstybei. DK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijų išlaidas, susijusias su individualių darbo ginčų nagrinėjimu, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš valstybės biudžeto lėšų. Darbo ginčų komisijos veiklos sąnaudos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų tam, kad darbo teisinių santykių šalys turėtų realias sąlygas greičiau, paprasčiau ir pigiau išspręsti savo nesutarimą. Kreipiantis į DGK šalims nereikia mokėti žyminio mokesčio. Prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą turiniui keliami minimalūs reikalavimai (DK 289 straipsnio 2 dalis), ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo. Kita vertus, kreipiantis į DGK šalis turi teisę naudotis advokato paslaugomis, o laimėjusi ginčą tikėtis tokių išlaidų atlyginimo ir, kaip minėta šios nutarties 16 punkte, kasacinio teismo praktikoje tokia šalių teisė nėra paneigiama.
  6. Atsižvelgiant į privalomos individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūros paskirtį ir tikslą, nepagrįstas išlaidavimas ikiteisminiame ginčų nagrinėjimo organe negali būti pateisinamas ir negali būti pripažįstamas tinkamu procesiniu elgesiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė 181,50 Eur išlaidas advokato pagalbai, turėtas kreipiantis į DGK, patyrė žinodama arba turėdama žinoti, kad individualus darbo ginčas ikiteismine tvarka nebus išnagrinėtas iš esmės, nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka siekdama pasinaudoti formaliai, tik tam, kad susidarytų prielaidas kreiptis į teismą. Toks jos elgesys vertintinas kaip nepagrįstas išlaidavimas, kurio riziką ir pasekmes turi prisiimti ieškovė ir nesitikėti patirtų išlaidų naštą perkelti priešingai šaliai.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 93 straipsnio 4 dalies punktą, įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, išlaidų susidarymo aplinkybes bei ieškovės elgesį, turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir netenkinti ieškovės prašymo dėl kreipiantis į DGK patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Ieškovės kasacinį skundą atmetus, jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kasaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d., nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys

Antanas Simniškis