Civilinė byla Nr. 3K-3-733-421/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04421-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.1;
3.1.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės
(kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kaunas Aircraft Maintenance
Services kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services
ieškinį atsakovui A. I. (A. I.) dėl
mokymo išlaidų priteisimo bei atsakovo A. I. priešieškinį
UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services dėl darbo ginčų komisijos sprendimo
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Ginčo
esmė
Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl
materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokymosi išlaidų priteisimą,
aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė pakeisti darbo ginčų
komisijos sprendimą ir papildomai priteisti jai iš atsakovo 4874,25 Eur (16
829,80 Lt) su atsakovo mokymu susijusių išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 5 d. A. I. su UAB Kaunas
Aircraft Maintenance Services sudarė darbo sutartį dirbti mechaniku, o 2013 m.
sausio 9 d. darbuotojo pareigos buvo pakeistos į licencijuoto mechaniko. Darbo
sutarties 10 punkte nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį dėl darbuotojo
kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojas
įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius dvylika
darbo mėnesių darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir kitoms susijusioms
reikmėms (t. y. kelionės, apgyvendinimo ir kt. išlaidas). 2012 m.
lapkričio 22 d. A. I. su UAB Kaunas Aircraft Maintenance
Services sudarė sutartį, pagal kurią darbuotojas įsipareigojo darbdavei
atlyginti 9000 Eur (31 075,20 Lt) dydžio išlaidas, patirtas dėl jo
dalyvavimo orlaivio inžinieriaus mokymuose, jeigu darbo sutartis bus nutraukta
nepraėjus trejiems darbo metams po atestacijos išklausius mokymų kursą. Nuo
2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d. A. I. buvo
komandiruotas dirbti į Jungtinę Karalystę. Komandiruotės tikslas orlaivių
aptarnavimas. 2012 m. gruodžio 3 d. 2012 m. gruodžio 22 d. A.
I. dalyvavo orlaivio inžinieriaus mokymų kurse, mokymo kurso Nr. (duomenys neskelbtini), mokymų vieta
Prestwick Hangar, Jungtinė Karalystė. Nuo 2013 m. vasario 17 d. iki 2013 m.
kovo 2 d. A. I. buvo komandiruotas dirbti į Jungtinę
Karalystę. Komandiruotės tikslas orlaivių aptarnavimas. 2013 m. vasario 18 d.
2013 m. kovo 3 d. A. I. dalyvavo orlaivio inžinieriaus
mokymuose, mokymo kurso Nr. B737-6/7/8/900 B2, mokymų vieta Prestwick
Hangar, Jungtinė Karalystė. 2013 m. rugsėjo 6 d. A. I. pateikė
darbdavei prašymą atleisti savo paties prašymu, o 2013 m. rugsėjo 10 d. UAB
Kaunas Aircraft Maintenance Services direktorius K. Č. įsakymu
atleido A. I. iš darbo nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. pagal
DK 127 straipsnį. UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services pareikalavo, kad
pagal darbo sutarties 10 punktą ir pagal šalių 2012 m. lapkričio 22 d. sudarytą
sutartį A. I. atlygintų 9000 Eur (31 075,20 Lt) mokymosi
išlaidų. Darbuotojui neatlyginus minėtų išlaidų, 2013 m. gruodžio 4 d. UAB
Kaunas Aircraft Maintenance Services kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl 9000
Eur (31 075,20 Lt) mokymosi išlaidų ir 3217,67 Eur (11 109,97 Lt)
bylinėjimosi darbo ginčų komisijoje išlaidų atlyginimo. Darbo ginčų komisija
2014 m. vasario 6 d. sprendimu darbdavės reikalavimą tenkino iš dalies
priteisė jai 7343,42 Eur (25 355,37 Lt) mokymosi išlaidų atlyginimo, kitą
reikalavimų dalį atmetė. 2014 m. kovo 6 d. darbdavė kreipėsi į teismą su
ieškiniu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo, o 2014 m. kovo 6 d.
(teisme gauta 2014 m. kovo 12 d.) A. I. pareiškė
priešieškinį, kuriuo prašė darbdavės ieškinį atmesti, panaikinti darbo ginčų
komisijos 2014 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Darbuotojas teigė, kad apgyvendinimo ir kelionės išlaidos negali būti
atlyginamos, nes jos patirtos tarnybinės komandiruotės metu, taip pat darbdavės
darbo ginčų komisijai pateikti dokumentai yra prieštaringi ir todėl negali
patvirtinti jo mokymui patirtų išlaidų.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu
ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB Kaunas
Aircraft Maintenance Services iš atsakovo 3171,43 Eur (10 950,30 Lt) mokymo išlaidų atlyginimo,
kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas šalių sudarytos darbo sutarties nuostatą dėl
mokymosi išlaidų atlyginimo išskaidė ir nurodė, kad ta apimtimi, kuria darbo
sutartyje nustatoma darbuotojo pareiga atlyginti ne tik darbdavės išlaidas,
turėtas mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, bet ir kitoms susijusioms
reikmėms (kelionei, apgyvendinimui ir kt.), susitarimas laikytinas
negaliojančiu ex officio ir
netaikytinas. Teismas nurodė, kad ši sutarties nuostatos dalis prieštarauja DK
95 straipsnio 5 daliai, o DK 94 straipsnio 2 dalis draudžia nustatyti tokias
darbo sutarties sąlygas, kurios pablogintų darbuotojo padėtį, palyginti su ta
padėtimi, kurią nustato Darbo kodeksas. Vertindamas 2012 m. lapkričio 22 d. A. I. ir UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services sudarytą
sutartį, teismas nurodė, kad šia sutartimi prisiimtas darbuotojo įsipareigojimas
laikytinas negaliojančiu ex officio ir
netaikytinas. Teismas nurodė, kad DK 95 straipsnio 5 daliai ir teismų praktikai
prieštarauja ta sutarties dalis, kuria nustatomas terminas viršija vienerių
metų terminą, ta dalis, kurioje iš anksto nustatoma, kokią sumą darbuotojas
turės atlyginti, neatsižvelgiant į realias darbdavio patirtas išlaidas
darbuotojo mokymui, ir ta dalis, kuria išplečiamas atlygintinų išlaidų sąrašas,
įtraukiant į jį darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas,
mokymų vadovo atlyginimą ir kt. Vertindamas darbdavės patirtų išlaidų dydį
teismas nurodė, kad darbdavė pateikė oro transporto bendrovės Ryanair
sąskaitą, kurioje nurodoma sumokėti už orlaivio inžinieriaus mokymus 6348 Eur
(21 918,37 Lt), o darbdavė šią sąskaitą apmokėjo. Kadangi sąskaitoje
nedetalizuota, už kieno mokymus ji pateikiama, o mokymuose dalyvavo du
darbuotojai, tarp jų ir atsakovas, teismas nurodytą sumą padalijo iš dviejų.
Teismas atmetė darbdavės prašymą atlyginti darbuotojo transportavimo išlaidas (nepateikta
duomenų, kad darbdavė sumokėjo transportavimo išlaidas už A. I.;
pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į
tarnybines komandiruotes, per visą komandiruotės laiką mokami dienpinigiai ir
kompensuojamos su komandiruote susijusios faktinės išlaidos išlaidos kelionei
ir apgyvendinimui), išlaidas darbuotojo darbo užmokesčiui ir dienpinigiams,
išlaidas dėl darbo užmokesčio, mokėto kitam darbuotojui, kuris pavadavo
atsakovą jo komandiruotės metu (nes jų nelaikė išlaidomis, susijusiomis su
atsakovo mokymais), apgyvendinimo
išlaidas (komandiruotės metu darbuotojas iš dalies ir dirbo, ir mokėsi, o
garantijas komandiruotės metu nustatantis DK 220 straipsnis nurodo, kad
darbuotojui kompensuojamos išlaidos kelionei ir apgyvendinimui), atstovavimo
darbo ginčų komisijoje išlaidas (nes CPK 98 straipsnio 3 dalis to nenustato).
Teismas atnaujino atsakovo praleistą darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo
terminą, pripažinęs, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. darbo ginčų
komisijos posėdyje darbuotojas, kuris yra Latvijos pilietis, neturėjo tinkamo
vertėjo, sprendimą gavo tik lietuvių kalba ir užtruko, kol jį išvertė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi
pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje
byloje, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, teisingai išnagrinėjo bylą ir
pagrįstai taikė tinkamas teisės normas bei vadovavosi privalomais teismų
sprendimais analogiškose bylose. Teisėjų kolegija atmetė darbdavės argumentus
dėl civilinės teisės taikymo 2012 m. lapkričio 22 d. A. I. ir
UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services sutarčiai dėl mokymosi išlaidų
atlyginimo, pažymėjusi, kad šalių ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių,
o minėtą sutartį šalys sudarė būtent turėdamos tikslą kelti darbinę
kvalifikaciją.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė
UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services prašo pakeisti Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutartį
ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, priteisti jai 9000
Eur (31 075,20 Lt) mokymosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas
darbo ginčų komisijoje ir teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
Dėl DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytų išlaidų
mokymams, kvalifikacijai kelti, stažuotėms turinio. Teismai nepagrįstai
siaurinamai aiškino DK 95 straipsnio 5 dalį ir įstatyme nurodytoms išlaidoms
nepriskyrė darbuotojo kelionės ir apgyvendinimo išlaidų. DK 95 straipsnio 5
dalyje nėra nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje šalių sutartos išlaidos nepriskiriamos
išlaidoms, kurias darbdavys turėjo dėl darbuotojo mokymo, kvalifikacijos
kėlimo, stažuočių ir kurias darbuotojas gali būti įpareigotas atlyginti.
Atsakovas Jungtinėje Karalystėje ne dirbo, o mokėsi, nes pagal orlaivio
techninės priežiūros specialisto licencijavimo ir mokymo sistemą, reglamentuotą
2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių
nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų
tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų
patvirtinimo, A. I. mokymų metu išklausė teorinį kursą ir
atliko praktinę stažuotę. Taigi teisinio pagrindo laikyti stažuotę
darbo
funkcijos atlikimu nėra.
Dėl CK 6.156 ir CK 6.193 straipsnių taikymo ir
netinkamo santykių kvalifikavimo. CK įtvirtintas sutarties laisvės
principas nustato, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią
konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu. Šalys 2012 m. lapkričio 22 d.
sudarė sutartį, pagal kurią darbuotojas įsipareigojo darbdavei atlyginti 9000
Eur (31 075,20 Lt) dydžio išlaidas, patirtas dėl darbuotojo dalyvavimo orlaivio
inžinieriaus mokymuose. Ši sutartis turi būti aiškinama vadovaujantis CK 6.193
straipsnio taisyklėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią taikant
sutarčių aiškinimo taisykles turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių
valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių
kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Libra Vitalis v. UAB Homo Faber, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2004 m. rugsėjo 8
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Ervin v. Ageratec AB,
bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011
m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Creditum Vilnius v. AB Utenos melioracija, bylos Nr. 3K-3-318/2011). Nagrinėjamoje
byloje nebuvo nustatyti tikrieji analizuojamos sutarties šalių ketinimai.
Darbuotojas siekė įgyti tam tikrą profesinį kvalifikacinį išsilavinimą, o
darbdavė sutiko finansuoti pirmiau nurodytus mokymus. Bylą nagrinėję žemesnės
instancijos teismai netinkamai kvalifikavo šalių 2012 m. lapkričio 22 d.
sudarytą sutartį tai nebuvo darbo sutarties priedas ar pakeitimas, o atskira
civilinė sutartis, kuria šalys susitarė dėl finansinės pagalbos darbuotojo
mokymams teikimo ir papildomų sąlygų. Taigi teismai nepagrįstai tokiai
sutarčiai taikė DK, o ne CK nuostatas. Šalys, saistomos darbo santykių, gali
sudaryti ir vykdyti ne tik darbo, bet ir civilinės teisės reglamentuojamas
sutartis (pavyzdžiui, nuomos, panaudos, paskolos ir t. t.).
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų. Teismai
netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177
straipsnio 2 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 dalis), nenustatė bylai teisiškai
reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų įrodymų, rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais
patvirtintais faktais, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl mokymosi išlaidų
dydžio. Teismai nemotyvuotai atmetė įrodymus mokymų organizatorės Ryanair
2014 m. kovo 20 d. sąskaitą už A. B. mokymus ir patikslintą
Ryanair 2013 m. kovo 19 d. sąskaitą už A. I. mokymus,
kurioje pati mokymų organizatorė nurodo, kad sąskaita pateikiama tik už vieno
darbuotojo mokymus, o vadovavosi vien tik pirmąja Ryanair 2013 m. kovo 19 d.
sąskaita, kurioje nenurodyta, už kokių darbuotojų mokymą ji išrašyta. Kartu su
apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomą įrodymą Ryanair 2014 m.
rugsėjo 16 d. rašto kopiją. Šiame rašte mokymų organizatorė dar kartą
paaiškina, kokios paslaugos buvo suteiktos pagal 2013 m. kovo 19 d. sąskaitą.
Apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nevertino ir juo nesivadovavo.
Tokiu elgesiu teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje
ginčo sprendimo institucijoje, atlyginimo. Teismai nepagrįstai
nepriteisė kasatorei bylinėjimosi išlaidų, patirtų privalomos ikiteisminės
ginčo sprendimo stadijos metu. DK 287 straipsnyje nustatyta privaloma ginčo
nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje procedūra. Pagal 2012
m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-556
patvirtintų
Darbo ginčų komisijos nuostatų 2 punktą ir Darbo ginčų komisijos reglamento 2
punktą komisija savo veikloje vadovaujasi, be kita
ko, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Pagal CPK 113 straipsnio 3
dalį ir dėl to, kad atsakovas yra Latvijos pilietis, visi dokumentai turėjo
būti išversti į jam suprantamą kalbą, todėl kasatorė turėjo išlaidų, kurios
remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu priskiriamos prie kitų būtinųjų
išlaidų ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2013 m. spalio 23 d. papildoma nutartis, priimta civilinėje byloje UAB AK Aviabaltika v. Flight
Test Aerospace INC, bylos Nr.
3K-3-431/2013). Pagal DK 287 straipsnio 1 dalį darbdavys gali dalyvauti darbo
ginčų komisijos posėdyje su atstovu, dėl to kasatorė turėjo išlaidų. Remiantis
CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu šios išlaidos priskiriamos bylinėjimosi
išlaidoms. Teismai netinkamai aiškino CPK 98 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai
apribojo asmens teisę pasitelkti kvalifikuotą teisinę pagalbą. CPK 88
straipsnio 1 dalies 6 punktas turi būti aiškinamas kartu su CPK 88 straipsnio 1
dalies 9 punktu ir išlaidos, patirtos ikiteisminėje institucijoje, turi būti
atlyginamos. Pabrėžtina, kad išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei
pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje,
jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, atlyginimas taip pat nustatytas ir LR
teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.19 punkte.
Atsiliepimu į ieškovės
kasacinį skundą atsakovas A. I. prašo ieškovės kasacinį
skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir Kauno
apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas
šiais argumentais:
Dėl
DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytų išlaidų mokymams, kvalifikacijai kelti,
stažuotėms turinio. Žemesnės instancijos teismai nurodė pagrįstus ir teisėtus
motyvus, vertindami darbo sutarties sąlygą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo ir
šalių 2012 m. lapkričio 22 d. sudarytą sutartį. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 48 straipsnyje ir DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas darbo
laisvės principas leidžia darbuotojui išeiti iš darbo. CK 6.228 straipsnyje
įtvirtinta šalies teisė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu
sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė
kitai šaliai perdėtą pranašumą. Nagrinėjamoje byloje šalių nelygybė yra esminė,
darbuotojas yra priklausomas nuo darbdavės, jis yra ekonomiškai silpnesnė,
neinformuota, nepatyrusi šalis. Darbdavė neįrodė, kad darbuotojui žinomas 2003 m.
lapkričio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2042/2003, 2012 m.
lapkričio 22 d. sudarytos sutarties sąlygos, kad darbuotojas mokėsi ir įgijo
licenciją. A. I. licenciją įgijo 2013 m. sausio 31 d.,
t. y. iki kursų Jungtinėje Karalystėje baigimo. 2012 m. lapkričio 22 d.
sudaryta sutartis neturi UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services antspaudo,
po sutarties sudarymo kitu šriftu joje įrašyta suma 9000 Eur (31 075,20 Lt),
ji nepasirašyta abiejų šalių.
Dėl
CK 6.245 straipsnio pažeidimo. Kasatorės skundas turi būti atmestas, nes ji
nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo tinkamai aptartos ir įformintos
sutarties sąlygos, o CK 6.245 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė tik
esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.
Dėl
įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų. Civiliniame procese
galioja rungimosi principas šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis
remiasi (CPK 12, 178 straipsniai), o teismas, vertindamas pateiktus įrodymus,
remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, kurios turinys
yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos
valstybinė firma Knyga, bylos Nr.
3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
AAA v. Lietuvos
Respublikos valstybinis patentų biuras,
bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje G. Ū. ir R. Ū. v. O.
I., L. I. ir L. I., bylos Nr.
3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB korporacija
Lietverslas v. E. G., bylos Nr. 3K-3-113/2003; 2008 m. kovo 17 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Alviga
v. UAB Žiemys, bylos Nr.
3K-3-172/2008). Darbdavė nepateikė teismui konkrečių darbuotojo kelionės
išlaidų įrodymų, kad sumokėjo kelionės išlaidas už A. I.,
taip pat kelionės bilietų ir apmokėtų sąskaitų faktūrų. Byloje pateiktos
sąskaitos buvo skirtingos ir neaiškios, todėl UAB Kaunas Aircraft
Maintenance Services pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje,
atlyginimo.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti Darbo ginčų
komisijos nuostatai ir Darbo ginčų komisijos reglamentas tokių išlaidų
atlyginimo nenustato.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
šalių sudarytų susitarimų kvalifikavimo
DK 95 straipsnio 5
dalyje (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija) nustatyta
galimybė darbo sutarties šalims sulygti, kad tuo atveju, kai sutartis
nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios
priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas
išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui,
kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, nurodant, kad kolektyvinėje sutartyje gali
būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Taigi įstatymo leidėjas
reglamentavo teisines situacijas, atsirandančias tarp darbdavio ir darbuotojo,
sprendžiant klausimus dėl atlyginimo tų išlaidų, kurias darbdavys patiria
mokydamas darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją. Pagrindinė tokio
reglamentavimo nuostata yra ta, kad darbdavys, mokydamas darbuotoją, keldamas
jo kvalifikaciją ir taip didindamas jo paklausą darbo rinkoje, turi pagrindą
tikėtis, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos
darbdavio patirtas išlaidas, o jei darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo
kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, iš dalies (atlygintinų
išlaidų dydis apribotas vienerių metų terminu) atlygins tokias išlaidas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB
Panevėžio energija v. K. S., bylos Nr.
3K-3-234/2009).
Nagrinėjamos bylos atveju
darbuotojas ir darbdavė sudarė du susitarimus dėl mokymosi išlaidų atlyginimo.
Pirmasis susitarimas buvo įtvirtintas 2012 m. lapkričio 5 d. darbo sutarties 10
punkte jame nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės
arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja
atlyginti darbdavei šios turėtas išlaidas per paskutinius dvylika darbo mėnesių
darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir kitoms susijusioms reikmėms
(t. y. kelionės, apgyvendinimo ir kt. išlaidas). Antrasis susitarimas buvo
įtvirtintas 2012 m. lapkričio 22 d. sutartyje, kurioje nurodyta, kad
darbuotojas įsipareigoja darbdavei atlyginti 9000 Eur (31 075,20 Lt) dydžio
išlaidas, patirtas dėl jo dalyvavimo orlaivio inžinieriaus mokymuose, jeigu
darbo sutartis bus nutraukta nepraėjus trejiems darbuotojo darbo metams.
Teisėjų kolegija, vertindama šiuos susitarimus, pažymi, kad jiems abiem
taikomas DK 95 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Iš esmės
abiejų susitarimų tikslas kelti darbuotojo kvalifikaciją darbdavės lėšomis ir
nustatyti darbuotojo pareigą atlyginti darbdavės turėtas išlaidas, jei darbo santykiai
nutrūks. Darbo sutartyje (2012 m. lapkričio 5 d. susitarimas) įtvirtintas
apibendrintas susitarimas, o atskiroje sutartyje (2012 m. lapkričio 22 d.
susitarimas) įtvirtintas konkretesnis susitarimas: nurodoma, kad darbuotojas
dalyvaus orlaivio inžinieriaus mokymuose ir atlygins darbdavei konkrečią
išlaidų sumą, nustatomas trejų metų darbo pas darbdavę terminas. Kasaciniame
skunde nurodytas argumentas, kad pastarasis susitarimas turi būti vertinamas
kaip toks, kurį leidžia ir reglamentuoja civilinė teisė, yra nepagrįstas. DK 1 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad šis kodeksas
reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių
ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. DK 9 straipsnis nurodo įstatymo ir teisės
analogijos taisykles ir pagal jas yra galimybė taikyti civilinės teisės normas
darbo santykiams, tačiau joms taikyti būtina nustatyti atvejį, kai darbo teisės
normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį.
Nagrinėjamoje byloje toks atvejis nenustatytas: darbo sutarties šalys du kartus
(apibendrintai ir konkrečiai) susitarė dėl mokymosi išlaidų atlyginimo (tą
patvirtina susitarimo tikslas ir turinys), o šiuos santykius tiesiogiai ir
išsamiai reglamentuoja DK 95 straipsnio 5 dalis. Priešingas aiškinimas paneigtų
darbo teisės normomis nustatytą teisinį reguliavimą.
Šalys, sulygdamos dėl DK
95 straipsnio 5 dalyje nustatytos darbo sutarties sąlygos, privalo laikytis
įstatymo reikalavimų. Pirma, įstatymų leidėjas
apribojo darbo sutartyje sulygtą darbdavio turėtų išlaidų atlyginimą konkrečiu
vienerių metų terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio energija v. K. S.,
bylos Nr. 3K-3-234/2009). Nagrinėjamoje byloje
šalys pirmajame susitarime darbo sutartyje (2012 m. lapkričio 5 d.
susitarimas) nurodė DK 95 straipsnio 5 daliai neprieštaraujantį terminą per
paskutinius dvylika darbo mėnesių, o antrajame susitarime (2012 m. lapkričio
22 d. susitarimas) nurodytas terminas jeigu darbo sutartis bus nutraukta
nepraėjus trejiems darbuotojo darbo metams po atestacijos išklausius mokymų
kursą prieštarauja DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytam terminui ta dalimi,
kuri viršija įstatymo leidžiamą vienerių metų terminą. Pažymėtina, kad pagal DK
94 straipsnio 2 dalį darbo sutarties šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų,
kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK,
įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo
sutarties sąlygos prieštarauja DK, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai,
taikomos DK, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties
nuostatos. Remiantis DK 139 straipsnio 3 dalimi, kai darbo sutarties dalys
prieštarauja įstatymams, ginčą nagrinėjantis organas pripažįsta šią darbo
sutarties dalį negaliojančia. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad šalių sudaryti mokymosi išlaidų atlyginimo susitarimai
pripažįstami negaliojančiais ta dalimi, kuri viršija DK 95 straipsnio 5 dalyje
nurodytą vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo darbo sutarties nutraukimo
dienos.
Antra,
DK 95 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamos išlaidos, kurias darbuotojas gali
įsipareigoti atlyginti, tai darbdavio turėtos išlaidos darbuotojo mokymui,
kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
išaiškinęs, kad atlygintinos mokymosi išlaidos turi būti aiškios ir apibrėžtos
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje I. V. U. v. Rokiškio
rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-633-421/2015), bet iš anksto darbo sutartyje šalys neprivalo detalizuoti, kokias konkrečiai ir kokio
dydžio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas darbuotojas turės
atlyginti darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties
atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio energija v. K.
S., bylos Nr. 3K-3-234/2009). Tačiau DK reikalauja, kad išlaidos būtų realiai patirtos
(darbdavio turėtos), todėl pareiga įrodyti realiai patirtų išlaidų dydį tenka
darbdaviui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, DK 94 straipsnio 2 dalimi ir DK 139
straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudaryti mokymosi
išlaidų atlyginimo susitarimai pripažįstami negaliojančiais ta dalimi, kuria iš
anksto nurodoma atlygintina išlaidų suma nesiejant jos su darbdavio realiai
patirtomis išlaidomis. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nesirėmė šalių
susitarimuose nurodyta pinigų suma, o tyrė ir vertino, ar darbdavė patyrė
išlaidų dėl darbuotojo mokymų, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių ir kokio dydžio
jos buvo.
Trečia, DK 95 straipsnio
5 dalis įvardija atlygintinų darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui,
kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms sąvoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje suformuluota taisyklė, kad DK nenustato galimybės kompensuoti
darbdaviui DK 220 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis
komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos išvardytų, su darbuotojo tarnybine
komandiruote vykdyti darbo funkcijas susijusių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Ekonomikos mokymo centras v. A. G., bylos Nr. 3K-3-36/2006).
Pildydama ankstesnę praktiką teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal galiojantį
teisinį reguliavimą, DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos darbuotojo
mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms negali būti aiškinamos plečiamai ir
reiškia tik mokymosi, kvalifikacijos kėlimo, stažuotės proceso išlaidas.
T. y. jos neapima kitų susijusių išlaidų kelionės, apgyvendinimo ir kt.
Todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta, DK 94 straipsnio 2 dalimi ir DK 139
straipsnio 3 dalimi, kasacinis teismas konstatuoja, kad šalių sudaryti mokymosi
išlaidų atlyginimo susitarimai pripažįstami negaliojančiais ta dalimi, kuria į
atlygintinas išlaidas įtraukiamos darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir kt.
išlaidos.
Dėl
įrodymų tyrimo ir vertinimo
Kasacinis teismas savo
nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi
įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės
egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir
objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi
įvertinti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų
visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje
esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis v. VĮ Registrų centras,
bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m.
rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės
saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai
v. religinė bendruomenė Meditacijos centras Ojas, bylos Nr.
3K-3-415/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ Tinkreta v. UAB Vikva, bylos Nr.
3K-3-46/2012; kt.). Pažymėtina, kad, vertinant
įrodymus, būtina atsižvelgti ir į bylos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. AB Klaipėdos nafta,
bylos Nr. 3K-3-275/2013). Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos
teismai išsamiai ištyrė ir įvertino byloje pateiktas UAB Kaunas Aircraft
Maintenance Services sąskaitas, kuriomis darbdavė įrodinėjo išlaidas, turėtas
dėl darbuotojo mokymų, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių. Kasatorė nepagrįstai
nurodo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nes žemesnės instancijos teismai
atsižvelgė į darbdavės teiginius, kad už tuose pačiuose kursuose dalyvavusius
du darbuotojus ji sumokėjo dviem skirtingomis sąskaitomis: už A.
I. 2013 m., o už kitą darbuotoją, dalyvavusį mokymuose kartu su A. I., 2014 m. Šie darbdavės teiginiai buvo įvertinti kartu
su kitais byloje nustatytais faktais byloje pateiktos darbdavės išlaidas
patvirtinančios sąskaitos skiriasi, nors jų data ta pati (2013 m. kovo
19 d.), viena iš sąskaitų yra neinformatyvi, nenurodoma, už kieno, kokius
ir kada vykusius kursus prašoma sumokėti (pirmoji 2013 m. kovo 19 d. sąskaita);
mokymuose dalyvavo du darbdavės darbuotojai, o darbdavė 2013 m. apmokėjo tik
vieną sąskaitą, jos sąskaitų registre taip pat nurodyta tik viena sąskaita.
Teismai įvertino atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir iš įrodymų
visumos padarė pagrįstą išvadą, jog darbdavė neįrodė, kad 2013 m. kovo 19
d. sąskaita buvo išrašyta ir sumokėta tik už A. I. mokymus.
Nesutikdama su teismų išvadomis, kasatorė kitaip vertina tuos pačius įrodymus,
pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau kitokia kasatorės nuomonė dėl tam
tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne
tik kasatorės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga, todėl kasacinio
skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų,
patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo
Kasatorė teigia, kad ji patyrė 3217,67 Eur (11 109,97 Lt) bylinėjimosi išlaidų
nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje ir šios išlaidos turi būti
atlyginamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo ginčų
komisija, atmesdama kasatorės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų
nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, atlyginimo, padarė teisės aiškinimo
ir taikymo klaidą. Darbo ginčų komisija savo veikloje privalo vadovautis
2012 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro įsakymu Nr. A1-556 patvirtintais Darbo ginčų komisijos
nuostatais ir Darbo ginčų komisijos reglamentu. Darbo ginčų komisijos nuostatų
2 punkte ir Darbo ginčų komisijos reglamento 2 punkte nurodyta, kad komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodeksu. Vertimo ir
išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra
privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos,
ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla,
taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti
privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau
tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti Lietuvos
advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 10 punktuose bei
2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 8.19 punktuose. Darbo ginčų komisija
minėtus teisės aktus turi taikyti pagal analogiją, kai ginčo santykio
tiesiogiai nereguliuoja specialusis teisės aktas (CPK 3 straipsnio 6 d.).
Dėl bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo
Šaliai,
kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas
priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Jeigu
ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui
proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai
teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93
straipsnio 2 dalis). Analogiška taisyklė taikoma priešieškinio
atžvilgiu.
Nagrinėjamoje byloje
ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies: UAB Kaunas Aircraft
Maintenance Services prašė priteisti 9000 Eur (31 075,20 Lt) mokymosi išlaidų
atlyginimą, o A. I. prašė šių išlaidų nepriteisti
ieškovės ieškinį atmesti ir panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo
buvo priteista dalis šių išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovei iš
darbuotojo priteista 3171,43 Eur (10 950,30 Lt) mokymo išlaidų atlyginimo,
teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys yra patenkintas 1/3 dalimi, o
priešieškinis 2/3 dalimis, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos
vadovaujantis šiomis proporcijomis.
Darbo ginčų komisijoje
ieškovė UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services patyrė 3217,67 Eur (11
109,97 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2286,90 Eur teisinių paslaugų ir
930,77 Eur vertimo paslaugų išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos
teismas priteisė 769,23 Eur vertimo išlaidų, t. y. išlaidų dalį
vertimui be PVM. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama
priteisiant 930,77 Eur vertimo išlaidų (suma apskaičiuota su PVM) ir jas
paskirstant šalims.
Šios bylos atveju
maksimalus atlygintinų teisinių paslaugų išlaidų darbo ginčų komisijoje dydis
nustatytinas pagal analogiją taikant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26
d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio, nes 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr.
141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-77 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio
už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)
maksimalaus dydžio nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio
dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po jų įsigaliojimo. Taigi
pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo
ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 7, 8.1 ir
10 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, atsižvelgdamas į
konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo kriterijais, kasacinis teismas sprendžia, kad šalims turi būti
paskirstomos 115,85 Eur (400 Lt) teisinių paslaugų išlaidos.
Pirmosios instancijos
teisme už ieškovę buvo sumokėta 147,71 Eur (510 Lt) žyminio mokesčio. Ieškovė
prašė atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas
patvirtinančių dokumentų. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 289,62
Eur (1000 Lt) išlaidų advokato pagalbai.
Apeliacinės instancijos
teisme ieškovė turėjo 1700,68 Eur (5872,11 Lt) išlaidų advokato pagalbai, iš jų
189,12 Eur (653,00 Lt) sudarė žyminis mokestis. Išlaidos advokato pagalbai
1511,56 Eur (5219,11 Lt) viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26
d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio 7 ir 8.9 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, todėl
teisėjų kolegija sprendžia tik dėl minėtų teisės aktų nuostatų neviršijančios
dalies 868,86 Eur (3000 Lt) išlaidų paskirstymo šalims.
Kasacinės instancijos
teisme už ieškovę buvo sumokėtas 131 Eur (452,32 Lt) žyminis mokestis. Ieškovė
prašė atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas
patvirtinančių dokumentų.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos
teisme buvo patirta 11,01 Eur (38,00 Lt) pašto išlaidų. Kasacinis teismas patyrė 6,86 Eur (23,69 Lt) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio
30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pagal
CPK 79 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 92 straipsnį,
96 straipsnio 1 dalį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos
iš proceso dalyvių.
Apibendrinus tai, kas pasakyta, konstatuojama, kad už ieškovę buvo sumokėta
467,83 Eur (1615,32 Lt) žyminio mokesčio ir ieškovė šioje byloje patyrė 984,71
(3400,00 Lt) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos advokatų
tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2
d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už atitinkamus procesinius veiksmus, 930,77
Eur (3213,76 Lt) išlaidų už vertimo paslaugas. Atsakovas patyrė 289,62 Eur
(1000 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Remiantis nustatytomis patenkintų ir atmestų
reikalavimų proporcijomis, iš ieškovės priteisiamos 2/3 atsakovo turėtų
bylinėjimosi išlaidų, t. y. 193,08 Eur (666,67 Lt), o iš atsakovo ieškovei
1/3 už ieškovę sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 155,94 Eur (538,43 Lt),
1/3 ieškovės turėtų išlaidų atstovavimui, t. y. 328,24 Eur (1133,35 Lt),
1/3 išlaidų už vertimą, t. y. 279,23 Eur (964,13 Lt). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 601,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės naudai
priteistinos išlaidos pagal nurodytas proporcijas paskirstomos taip:
11,91 Eur (41,12 Lt) iš ieškovės, 5,96 Eur (20,58 Lt) iš atsakovo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d.
nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria
iš atsakovo A. I. (duomenys
neskelbtini) ieškovei UAB Kaunas Aircraft Maintenance Services priteista
3171,43 Eur (trys tūkstančiai
šimtas septyniasdešimt vienas Eur 43 ct) mokymo išlaidų ir likusi ieškinio
dalis atmesta, palikti nepakeistą.
Kitas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.
gegužės 4 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d.
sprendimo dalis pakeisti.
Priteisti
iš atsakovo A. I. (duomenys
neskelbtini) ieškovei UAB Kaunas Aircraft
Maintenance Services (j. a. k. 302719086) 601,36 Eur (šešis šimtus vieną Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB Kaunas Aircraft Maintenance
Services (j. a. k. 302719086) 11,91 Eur (vienuolika
Eur 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši
suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto
pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo A. I. (duomenys neskelbtini) 5,96 Eur (penkis Eur 96 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės
mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą,
įmokos kodas 5660).
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Januškienė
Antanas
Simniškis
Donatas
Šernas