Civilinė byla Nr. 3K-3-716-706/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10939-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3; 1.3.7.2.4; 1.4.1.2 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gruodžio 22 d. 

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Onninen“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Onninen“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normose reglamentuojamos darbdavio teisės apimties taikyti darbuotojui drausminę atsakomybę po to, kai darbuotojo darbo santykiai nenutrūksta, bet jo pareigos pasikeičia toje pačioje darbovietėje.

            Ieškovė I. K. prašė pripažinti neteisėtu jos 2014 m. vasario 14 d. atleidimą iš UAB „Onninen“, nustatyti, kad ieškovės ir atsakovės darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovės 41 961,49 Lt (12 152,89 Eur) išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

            Ieškovė ir atsakovė UAB „Onninen LIT“ (šiuo metu pavadinimas – UAB „Onninen“) 2005 m. gegužės 2 d. sudarė darbo sutartį dėl padalinio vadovo darbo, pagal sutarties 2005 m. lapkričio 7 d. pakeitimus jos pareigos – direktorė (Country manager), pagal sutarties 2014 m. sausio 9 d. pakeitimus nurodyta darbovietė UAB „Onninen Kaunas“, darbo funkcijos – verslo analitikė Baltijos šalims (Baltic Business Controller).

2014 m. vasario 10 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo darbdavės reikalavimą pasiaiškinti dėl pažeidimų: įmonės vardu terminuotos nuotolinio darbo sutarties su ieškovės sutuoktiniu R. K. sudarymo, R. K. išduoto mobiliojo telefono, pajungto mobiliojo ryšio ir interneto kortelės, bendrovei priklausančių daiktų (santechnikos prekių, kietojo kuro katilo) pasisavinimo, dėl viršytų įgaliojimų 2014 m. sausio 9 d. pasirašant dokumentus, kurių pagrindu įmonės vardu įsigytos prekės. 2014 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė atsakovui pasiaiškinimą. Darbo sutartis su ieškove nutraukta UAB „Onninen“ 2014 m. vasario 14 d. įsakymu nuo 2014 m. kovo 17 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Ieškovė nesutiko su jos veiksmų vertinimu kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – už jį skyrimu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovės 2014 m. vasario 14 d. įsakymą atleisti ieškovę iš darbo ir pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; pripažino, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovės ieškovei 15 542,04 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 22 017,38 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo skaičiuojant po 185,02 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. sausio 9 d. atlikus darbo sutarties pakeitimus ieškovė nebebuvo bendrovės generaline direktore, o ėjo verslo kontrolieriaus Baltijos šalims pareigas, nors byloje ir nėra jokių duomenų apie ieškovės atšaukimą iš generalinio direktoriaus pareigų. Drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo procedūrinės tvarkos (nustatytų supažindinimo terminų, atleidimo nukėlimo) darbdavė nepažeidė.

Ieškovės sutuoktinis R. K. pagal terminuotą nuotolinio darbo sutartį buvo įsidarbinęs UAB „Onninen“ nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. spalio 1 d., darbdavės vardu darbo sutartį su juo sudarė ir pasirašė generalinė direktorė I. K. Dėl R. K. įdarbinimo ir jam mokėto darbo užmokesčio, taip pat dėl 2011 m. sausio 12 d. savavališkai įmonės lėšomis iš UAB „Skytech“ įsigyto fotoaparato su dviem objektyvais, kuris įmonei taip ir nebuvo perduotas, drausminė nuobauda ieškovei galėjo būti skirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio pažeidimo padarymo (DK 241 straipsnio 2 dalis), todėl šie pažeidimai, jei ir buvo padaryti, negalėjo būti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas, nes buvo suėjęs naikinamasis terminas nuobaudai skirti.

Didžioji dalis darbdavės nurodytų darbo drausmės pažeidimų buvo padaryta nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. sausio 8 d.: ieškovės sutuoktiniui R. K. arba kitam nenustatytam trečiajam asmeniui ieškovės išduotas įmonės mobilusis telefonas ir mobiliojo ryšio kortelė, kuriais, darbdavės teigimu, buvo naudojamasi ir po 2014 m. sausio 9 d. darbo sutarties pakeitimo; pasisavinti bendrovei priklausantys daiktai (nurašytos santechnikos prekės); paskutinę dieną prieš darbo sutarties pakeitimą, t. y. 2014 m. sausio 8 d., paimtas kietojo kuro katilas „Junkers“; įsigytas, pasisavintas ir asmeniniams poreikiams naudotas kavos aparatas; įsigytas planšetinis kompiuteris paskutinę dieną prieš darbo sutarties pakeitimą, t. y. 2014 m. sausio 8 d.; įsigytos lengvajam automobiliui pritaikytos padangos.

Visi darbdavės nurodyti pažeidimai galėjo būti padaryti tik ieškovei vykdant generalinio direktoriaus, bet ne verslo analitiko funkcijas. Darbdavė neįrodė, kad ieškovė, dirbdama verslo analitiko darbą, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir kad tai buvo pagrindas jai taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš verslo analitiko pareigų.

Grąžinti ieškovę į darbą netikslinga, nes jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl pagal DK 300 straipsnio 4 dalį priteisiama darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iki teismo sprendimo priėmimo ieškovei priklausytų kompensacija už 238 priverstinės pravaikštos darbo dienas, kuri sudarytų 44 034,76 Eur, ir po 185,02 Eur už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Siekdamas nepažeisti ginčo šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į tai, kad šios bylos nagrinėjimas truko ilgiau, nei nustatyta procesinio įstatymo reikalavimais, ir dėl ieškovės, ir dėl jos atstovo teismo posėdžių metu teikiamų prašymų, į kuriuos reaguodama atsakovė ne kartą teikė papildomus įrodymus ir dėl kurių posėdis buvo ne kartą atidėtas, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sumažino priteistinos kompensacijos dydį iki 22 017,38 Eur.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės, tikėtina, nepakankamai sąžiningi veiksmai dėl darbdavės tuo metu, kai ji dirbo generaline direktore, iš dalies turėjo įtakos jos norui ir apsisprendimui atleisti ieškovę iš darbo, o ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagrįstas tik bendromis frazėmis apie sunkius dvasinius išgyvenimus bei sumažėjusias galimybes susirasti kitą darbą, todėl priteistos išeitinės išmokos bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumos yra pakankamos kompensuoti ieškovei dėl atleidimo iš darbo patirtą nuoskaudą ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintas.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovės ir ieškovės apeliaciniai skundai netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Atsakovė prašė nagrinėti apeliacinę bylą žodinio posėdžio tvarka, bet tokio būtinumo teismas nenustatė.

Teismas priėmė naujus įrodymus – atsakovės pateiktus 2008–2010 m. UAB „Onninen“ pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2008–2014 m. finansinės padėties analizę.

Ieškovei skirta drausminė nuobauda už veiksmus, kuriuos ji atliko valdydama patikėtą turtą, kai buvo generalinė direktorė, o ne verslo analitikė. Dėl jos, kaip verslo analitikės, darbdavė neužfiksavo darbo drausmės pažeidimų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų tiek praradusi gerą reputaciją, kad dėl to nebegalėtų vykdyti analitiko pareigų, negebėtų dirbti pagal jai keliamus naujus darbo reikalavimus, pasikeitus darbo sutarčiai, nepaisytų vidaus tvarkos taisyklių ir veiktų prieš UAB „Onninen“ interesus. Tik pradėjus bylą teisme, darbdavė pradėjo remtis prarasto pasitikėjimo aplinkybe. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, eidama verslo analitiko pareigas, pažeidė savo kaip darbuotojos pareigą tausoti darbdavės turtą. Darbdavė jos vadovavimą įmonei vertino teigiamai, nesiėmė papildomos kontrolės priemonių, leisdama veikti savo nuožiūra. Ieškovė darbdavės turto dalį perdavė vėliau, po darbo pareigų pasikeitimo.

Bylinėjimosi procesas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl ieškovės procesinio elgesio, todėl apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu kompensacijos ieškovei sumažinimu. Byloje nėra duomenų dėl kilusių pasekmių, susijusių su ieškovės sveikatos, emocinės, psichologinės ir pan. būklės pablogėjimu dėl atleidimo iš darbo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Onninen“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

            1. Nei DK, nei kituose įstatymuose ar teisės aktuose nėra įtvirtintas toks teismų įvardytas negalimumas taikyti drausminę atsakomybę darbuotojui, einančiam naujas pareigas ir atliekančiam naujas darbo funkcijas už darbo drausmės pažeidimus, kurie buvo atlikti darbuotojo iki darbo sutarties pasikeitimo einant ankstesnes pareigas. Daugelis darbo drausmės pažeidimų padaryti nuo 2013 m. birželio 1 d. iki sausio 8 d., kai ieškovė ėjo generalinio direktoriaus ir papildomai verslo analitiko Baltijos šalims pareigas. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė patyrė materialinę žalą, siekiančią mažiausiai 50 000 Lt (14 481 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma tik dėl negalimumo skirti drausminės nuobaudos asmeniui, kuris nėra bendrovės darbuotojas – nutraukus darbo sutartį pasibaigia darbdavio teisė reikalauti iš darbuotojo vykdyti darbo pareigas ir teisė taikyti drausminę atsakomybę už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009). Atsakovės teigimu, darbo sutarties su ieškove pakeitimas nepanaikino jos drausminės atsakomybės už darbo drausmės pažeidimus. Drausminės nuobaudos taikymas pasikeitus darbo pareigoms, funkcijoms ar kitoms būtinosioms sąlygoms užtikrina drausminės atsakomybės tikslus – nubausti darbuotoją ir užtikrinti pažeidimų prevenciją darbovietėje.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, ar ieškovė apskritai atliko neteisėtą veiką dėl atsakovės, nesprendęs dėl darbo drausmės pažeidimo sudėčių, negalėjo nuspręsti dėl ieškovei skirtos drausminės nuobaudos pagrindo nebuvimo. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Darbo drausmės pažeidimas, kai pažeidžiamos bendrosios visiems darbuotojams darbo pareigos, laikomas tinkamu darbo drausmės pažeidimo objektu. Apeliacinės instancijos teismas vis dėlto neanalizavo, ar ieškovė pažeidė darbo drausmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovės veiksmų vertinti kaip savavaliavimo ir šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas apskritai neanalizavo kiekvieno atsakovės įrodinėjamo darbo drausmės pažeidimo, nevertino, ar ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl negalėjo pasisakyti, ar jos veiksmai kvalifikuoti kaip savavaliavimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl pažeidimo sudėčių, neanalizavo konkrečių ieškovės darbo drausmės pažeidimų, taip pat netyrė visų byloje esančių įrodymų, atsakovė prašo grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo apeliacine tvarka.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra išaiškinta, kad pasitikėjimo praradimas privalo būti siejamas tik su darbuotojui pavestų darbo funkcijų atlikimu. Atsakovės teigimu, pasitikėjimo netekimas, kaip darbo drausmės pažeidimo padarinys, susijęs ne su darbuotojo atliekamomis darbo funkcijomis (pareigomis), bet būtent su darbuotoju kaip asmeniu. Tik išsamiai ištyrus ir nustačius darbo drausmės pažeidimus bei jo aplinkybes gali būti įvertinama, ar dėl pažeidimo padarymo darbdavys galėjo prarasti pasitikėjimą darbuotoju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, netyręs pažeidimo sudėties – būtent neteisėtų veiksmų ar neveikimo – ir dėl jo nesprendęs, vis dėlto pasisakė dėl padarinių – pasitikėjimo praradimo nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovė būtų praradusi pasitikėjimą eiti darbo sutartimi sulygtas pareigas, rėmėsi ir tuo, kad ieškovei pateiktame reikalavime pasiaiškinti nėra nurodyta apie prarastą pasitikėjimą. Tačiau pasitikėjimo praradimas teismų praktikoje įvardijamas ne kaip darbo pareigų nevykdymas ar nevykdymas (neteisėta veika), bet kaip tokių darbo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Šaparnienės įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Jeigu aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. UAB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012). DK 240 straipsnis neįpareigoja darbdavio reikalavime pasiaiškinti nurodyti darbo drausmės pažeidimo padarinių, inter alia, pasitikėjimo praradimo fakto. Reikalavime pasiaiškinti būtina nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, bet ne šio pažeidimo padarinius. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turėjo vykdyti, bet neįvykdė reikalavimo pareikalauti iš darbuotojos pasiaiškinti dėl darbdavės pasitikėjimo ja praradimo.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė I. K. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, nurodydama tokius esminius argumentus:

1. DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Jei atsakovė tam tikrus ieškovės veiksmus, šiai dirbant generaline direktore, traktavo kaip pažeidimus, ji turėjo teisę už juos skirti nuobaudą tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimams, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo (DK 241 straipsnio 1 dalis). Tariami ieškovės pažeidimai nagrinėjamoje byloje siejami su dvejų metų senumo įvykiais, pradedant ieškovės sutuoktinio įdarbinimu 2012 m. sausio mėnesį. Atsakovei buvo žinomi ieškovės veiksmai, įvardijami kaip pažeidimai atsakovės reikalavime pasiaiškinti, bet pretenzijas dėl šių veiksmų ji pareiškė ir nuobaudą skyrė jau po to, kai ieškovė nebėjo generalinės direktorės pareigų ir buvo suėję naikinamieji terminai nuobaudai skirti, nustatyti DK 241 straipsnyje. Kadangi terminas drausminei nuobaudai skirti praleistas, tai atsakovės argumentai dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo nenagrinėtini.

2. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo už pažeidimus, padarytus iki darbo pareigų pasikeitimo, – atsakovės nurodyti ieškovės pažeidimai nesusiję su pareigybės (verslo analitiko), iš kurios ji buvo atleista, funkcijų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje ne apskritai nevertino ieškovės darbo drausmės pažeidimų, o nurodė, kad jis „negali spręsti dėl pažeidimo sudėties“ ieškovei einant verslo analitiko pareigas.

3. Atsakovė, siekdama pateisinti ieškovės atleidimo pagrįstumą, pasitelkė vertinamojo pobūdžio kategorijas, tokias kaip pasitikėjimo praradimas ir bendrųjų visiems darbuotojams privalomų pareigų vykdymas. Pasitikėjimo darbuotoju praradimas negali būti vertinamas izoliuotai, atskirai nuo pačių pažeidimų (jų turinio). Atsakovė nurodomo pažeidimo nepagrindė konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais darbo drausmės pažeidimo sudėtį.

 

 

                        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl darbdavio teisės traukti drausminėn atsakomybėn už darbo drausmės pažeidimus darbuotoją, kai pasikeičia jo darbo pareigos, bet nenutrūksta darbo teisiniai santykiai

 

DK 236 straipsnyje nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus darbo sutartį pasibaigia darbdavio teisė reikalauti iš darbuotojo vykdyti darbo pareigas ir teisė taikyti drausminę atsakomybę už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą; darbdavys tokį sprendimą – taikyti ar netaikyti drausminę nuobaudą – gali priimti iki darbo santykių su darbuotoju nutraukimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-201/2013). DK nereglamentuojama padėtis, kai darbdavys traukia drausminėn atsakomybėn darbuotoją, pasikeitus jo darbo pareigoms, po jų pasikeitimo už darbo drausmės pažeidimus, padarytus darbuotojui einant ankstesnes pareigas. Šiame kontekste visais atvejais įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis).

Konstatuotina, kad DK, kituose darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nenustatyta darbdaviui draudimo, perkėlus darbuotoją į kitas pareigas ir darbo santykiams nenutrūkus, spręsti dėl darbuotojo drausminės atsakomybės už darbuotojo darbo drausmės pažeidimus, padarytus einant ankstesnes pareigas. Darbuotojo darbo pareigų (funkcijų) pasikeitimas, kai darbo teisiniai santykiai yra tęsiami, nelemia kartu ir drausminės atsakomybės pasibaigimo, nes tokia pasekmė įstatyme nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino neteisėtu darbdavės drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – darbuotojai skyrimą. Teismai pažymėjo, kad visi darbdavės nurodyti pažeidimai, už kuriuos atleista darbuotoja, dirbusi verslo analitike, galėjo būti padaryti tik ieškovei vykdant ankstesnes generalinės direktorės, bet ne verslo analitikės funkcijas. Teismai sprendė, kad darbdavė neįrodė, jog ieškovė, dirbdama verslo analitiko darbą, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir kad tai buvo pagrindas jai taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš verslo analitiko pareigų. Taigi iš esmės teismai vertino, kad darbuotojo teisinės padėties pasikeitimas, t. y. darbuotojo darbo pareigų (funkcijų) pasikeitimas reiškia drausminės atsakomybės už darbuotojo atliktus, vykdant ankstesnes darbo pareigas, pažeidimus pasibaigimą.

Su tokiu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų argumentų nesutinka. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad dėl darbuotojo darbo pareigų pasikeitimo įstatyme nenustatyta pagrindo drausminės atsakomybės taikymui pasibaigti, kai pasikeitus darbo pareigoms darbo teisiniai santykiai nenutrūksta, t. y. darbo pareigų pasikeitimas neeliminuoja drausminės atsakomybės taikymo. Įstatyme nėra draudimo darbdaviui spręsti dėl darbuotojo drausminės atsakomybės, kai darbo drausmės pažeidimas padarytas iki darbo sutarties pakeitimų, o darbo santykiai tęsiami. Įstatyme taip pat nenustatyta darbuotojo drausminės atsakomybės sąlyga taikyti atsakomybę tik už tų konkrečių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, kurias jis vykdo drausminės atsakomybės taikymo metu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas ieškovės teisių gynimo būdas, pripažįstant negalimu drausminės atsakomybės taikymą dėl darbuotojos darbo pareigų pasikeitimo, nesuderinamas su įstatyme įtvirtintu draudimu piktnaudžiauti teisėmis: darbo teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, taikiam darbui, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (DK 36 straipsnio 1 dalis).

Darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju darbdavė turėjo teisę inicijuoti drausminės atsakomybės procedūrą darbuotojai po to, kai pasikeitė jos darbo pareigos, už darbo drausmės pažeidimą, padarytą atliekant ankstesnes darbo pareigas. Todėl bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, kad darbdavė neturėjo teisės inicijuoti ir traukti darbuotojos drausminėn atsakomybėn. Kilus teisminiam ginčui dėl drausminės atsakomybės ir nuobaudos darbuotojui skyrimo, teismas patikrina, ar teisingai nustatytas darbo drausmės pažeidimas, ar jį pakanka kvalifikuoti kaip šiurkštų, taip pat ar skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys laikėsi drausminės atsakomybės taikymo procedūros ir terminų. Paskirta nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui.

 

Dėl darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus ir drausminės nuobaudos skyrimo

 

Aiškinant DK 236–240 straipsnius darytina išvada, kad drausminė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Užfiksavęs darbo drausmės pažeidimą darbdavys turi teisę traukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn.

Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Pasitikėjimo darbuotoju praradimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra kriterijus, teismui vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, dėl kurio darbdavys turėjo teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – darbo sutarties nutraukimą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2015  m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. UAB „Saurida“, bylos Nr. 3K-3-321-915/2015).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už padarytą šiurkštų drausmės pažeidimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovė būtų praradusi pasitikėjimą eiti darbo sutartimi sulygtas verslo analitiko pareigas, konstatavo, kad dėl jos, kaip verslo analitikės, darbdavė neužfiksavo darbo drausmės pažeidimų. Tačiau teismai netyrė ir nevertino, ar darbuotoja padarė šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, eidama atsakovės generalinio direktoriaus pareigas, už kuriuos jai atsakovė skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės ir vertinimai nelemia išvados, kad ieškovė apskritai nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio jai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; pažymi, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Teismas patikrina, ar darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama teismo prerogatyva kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nepaisant to, kaip jį kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. AB „Klaipėdos nafta“, bylos Nr. 3K-3-275/2013; 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. asociacija „Lamatos žemė“, bylos Nr. 3K-3-625-687/2015).

Žemesniųjų instancijų teismai neištyrė, ar darbdavio nurodyti konkretūs darbuotojo veiksmai gali būti vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, neįvertino byloje pateiktų įrodymų turinio. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išvardijo darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos ieškovė atleista iš darbo, bet tų pažeidimų netyrė ir nevertino, ar darbdavys juos pagrįstai kvalifikavo šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais, padarytais ieškovei einant generalinio direktoriaus pareigas. Faktai dėl ieškovės darbo pareigų ir nustatytos darbo tvarkos pažeidimų nebuvo visapusiškai tirti, įvertinti ir tinkamai kvalifikuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi būtina iš naujo atlikti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo veiksmus, kuriuos turėjo atlikti tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai pagal CPK 176–185 straipsniuose išdėstytas taisykles, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 29 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                            Birutė Janavičiūtė

 

                                                                            

                                                                                                Andžej Maciejevski

 

 

                                                                                                Janina Stripeikienė