Civilinė byla Nr. 3K-3-677-969/2015

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01767-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.7.2.1 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šilutės baldai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui susirgus profesine liga.

 

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl neturtinės žalos, darbuotojui susirgus profesine liga, atlyginimo dydžio.

            Ieškovė J. B. pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės AB „Šilutės baldai“ 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

            Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1999 m. spalio 28 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. dirbo AB „Šilutės baldai“, darbą pradėjo kaip apdailininkė. Jai ėmė blogėti sveikata – pradėjo skaudėti nugarą, kaklą. Nuo 2008 m. rugpjūčio 16 d. ji AB „Šilutės baldai“ buvo perkelta dirbti UV linijos operatore, o nuo 2009 m. rugsėjo mėn. ji dirbo komplektuotoja. Sveikatai blogėjant dėl profesinės ligos ieškovė 2012 m. balandžio 3 d. iš darbo išėjo šalių susitarimu. 2011 m. rugsėjo 13 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-190 buvo nustatyta profesinė liga ir dėl profesinės ligos 60 proc. netekto darbingumo. 2011 m. spalio 18 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos antrasis teritorinis skyrius jai nustatė neterminuotai 60 proc. netektą darbingumą dėl profesinės ligos. Ieškovė teigė, kad profesinė liga atsirado dėl atsakovės kaltės, dėl netinkamo darbo organizavimo, tą patvirtino 2011 m. rugsėjo 13 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyta, jog AB „Šilutės baldai“ buvo netinkamai organizuojamas darbas, ieškovės darbo metu liemens palenkimai, vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą, vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys pernešamas dirbant kitą darbą, viršydavo leistinas normas. Dėl netinkamo atsakovės darbo organizavimo, sudarytų tokių darbo sąlygų, kad reikėdavo kelti ir pernešti per didelius svorius, ieškovės sveikata buvo sužalota negrįžtamai. Jai nustatyta lėtinė diskogeninė radikulopatija S1 dešinėje, tarpslankstelinio disko L4-5 išvaržos, stuburo kanalo stenozės, osteochondrozės, spondilochondrozės, spondiloartrozės fone. Išreikštas skausmo sindromas.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ieškinyje išdėstytas aplinkybes, byloje esančią medžiagą ir medicininių dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovė jaučia skausmus ilgą laiką, negali dirbti darbo, susijusio su lankstymusi, jai 60 proc. netektas profesinis darbingumas nustatytas neterminuotai, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, atsiradus ieškovės ligai, palengvino jos darbo sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-490/2010, Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-575/2006, Nr. 3K-3-157/2007 priimtose nutartyse formuojama teismų praktika dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, darė išvadą, kad ieškovės iš atsakovės reikalaujamas priteisti 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pernelyg didelis. Teismas, nustatęs sprendime paminėtas konkrečias bylos aplinkybes, nulemiančias priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, konstatavo, kad priteistinas 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovei yra pakankamas dėl jos ligos susirgimo profesine liga kenčiant nugaros skausmą ir patiriant kitas ligos pasekmes bei poveikį jos emocinei būsenai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės J. B. apeliacinis skundas netenkintas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teismas nurodė, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju, nesant nukentėjusiojo kaltės, atlyginimo kasacinis teismas vertino, kad sąžiningas, teisingas ir protingas atlyginimas yra 25 000–50 000 Lt. Esminiai nukrypimai nuo nurodytų neturtinės žalos dydžių galimi tik tais atvejais, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. „Baltijos“ laivų statykla, bylos Nr. 3K-3-426/2013). Atkreiptinas dėmesys į sveikatos sutrikdymus, jų poveikį tolesniam gyvenimui, darbdavio elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Atsakovei dar prieš nustatant 60 proc. profesinį nedarbingumą buvo nustatytas bendrasis 70 proc. nedarbingumas, o darbdavys sudarė visas sąlygas ieškovei dirbti mažesniu krūviu, jai savo iniciatyva nusprendus išeiti iš darbo, išmokėjo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad yra pagrįsta ieškovei priteisti teismų praktikoje panašiose bylose nustatytą neturtinės žalos atlyginimo vidutinį dydį.

 

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovė J. B. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 19 d. nutartį padidinant ieškovei iš atsakovės priteistiną neturtinės žalos atlyginimą iki 15 000 Eur. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

            1. Pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra didesnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-490/2010 priteista 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, byloje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas ne sužalojimus patyrusiam darbuotojui, o jo sutuoktiniui. Byloje Nr. 3K-3-174/2009 priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, esant nustatytam tik 30 proc. profesinio darbingumo praradimui, o nustatyta profesinė liga analogiška kaip ir kasatorės šioje byloje – dėl stuburo sužalojimų. Byloje Nr. 3K-3-157/2007 priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, esant nustatytam 85 proc. darbingumo praradimui, toje byloje darbuotojas darbingumo neteko ne dėl profesinės ligos, o dėl sužalojimo, konstatuotas didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas. Taigi šioje byloje kasatorei priteistas 7500 Eur (25 896 Lt) neturtinės žalos atlyginimas nesiekia teismų praktikoje taikomų dydžių, todėl jis didintinas.

2. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni negu subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė). Teismai, įvertindami sveikatos sužalojimo padarinius pinigais, daugiau reikšmės suteikia šios teisių gynimo priemonės kompensuojamajam pobūdžiui, o subjektyvūs žalos dydžio nustatymo kriterijai reikšmingi vertinant tik tai, kiek jie tuos sveikatos sužalojimo padarinius padidino ar sumažino. Šis sveikatos sužalojimo padarinių kriterijus ir esminės jo reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį pripažinimas kasacinio teismo praktikoje plėtojami nuosekliai, atsižvelgiant į analogiško pobūdžio bylose suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bylose Nr. 3K-3-450/2006, Nr. 3K-3-529/2008, Nr. 3K-3-174/2009). Nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į sveikatai padarytų sužalojimų padarinius tolimesniam ieškovo gyvenimui, o žalą padariusio asmens kaltės klausimas tampa antraeilis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-35/2012). Todėl šioje byloje nagrinėjamu atveju teismai neturėjo teisinio pagrindo ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo mažinti beveik dvigubai, negu nustatyta teismų praktikoje, motyvuodami atsakovės geranoriškumu. Dėl ieškovės sveikatos sužalojimo buvo konstatuota atsakovės kaltė, vėlesni darbdavės veiksmai nedarė įtakos sveikatos sužalojimo padariniams.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė AB „Šilutės baldai“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 19 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

1. Byloje teismai laikėsi teismų praktikoje taikomų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priteisęs tokias neturtinės žalos atlyginimo sumas, pvz., byloje Nr. 3K-3-450/2006 – 25 000 Lt; byloje Nr. 3K-3-575/2006 – 30 000 Lt; byloje Nr. 3K-3-157/2007 – 50 000 Lt (netekus 85 proc. darbingumo); byloje Nr. 3K-3-262/2007 – 40 000 Lt (netekus 50 proc. darbingumo); byloje Nr. 3K-3-529/2008 – 50 000 Lt (netekus 50 proc. profesinio darbingumo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės nurodytoje byloje Nr. 3K-3-157/2007 asmeniui, netekusiam 85 proc., t. y. didesnio, negu nustatytas ieškovei, darbingumo, priteisė 14 481 Eur (50 000 Lt). Kitose ieškovės nurodytose bylose priteistas neturtinės žalos dydis neviršija 50 000 Lt. Priteisdamas dėl profesinės ligos patirtą neturtinę žalą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertina, kad sąžiningas, protingas ir teisingas atlyginimas yra 7240–14 481 Eur (25 000–50 000 Lt) suma. Priteisdami ieškovei 7500 Eur teismai laikėsi teismų praktikoje taikomų dydžių.

2. Dėl ieškovės teiginio, kad nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį teismai turėjo vertinti ne darbdavės veiksmus, o objektyvius padarinius ieškovės sveikatai, atsakovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-174/2009 konstatuota, jog, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Byloje teismai pagrįstai vertino neturtinės žalos atlyginimo kriterijų visumą, įskaitant ir atsakovės elgesį po to, kai ieškovei buvo nustatytas nedarbingumas. Atsakovė ėmėsi priemonių ieškovės darbo sąlygoms palengvinti, o ieškovė susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo patvirtino, kad atsakovei neturi jokių pretenzijų.

 

 

                        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotų bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijų

 

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį neginčijamas atsakovės (darbdavės) atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas, jai kilusi prievolė atlyginti darbuotojai dėl jos susirgimo profesine liga neturtinę žalą. Kasaciniu skundu prašoma padidinti teismų priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, o atsiliepimu į kasacinį skundą – šio dydžio nekeisti, ir pateikiami tai pagrindžiantys argumentai. Dėl jų pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. M. T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015; teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010;). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. M. T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą.

 

Dėl neturtinės žalos, darbuotojui susirgus profesine liga, atlyginimo dydžio

 

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. M. T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015).

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad dėl profesinės ligos ieškovė neteko 60 proc. darbingumo. Jos patirto sveikatos sutrikdymo pasekmės ilgalaikės, dėl to ji patiria neigiamų išgyvenimų. Atsakovės kaltė įrodyta 2011 m. rugsėjo 13 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte, šis nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, jame konstatuota, kad dėl atsakovės netinkamai organizuoto darbo per didelio svorio krovinių pernešimas ir kėlimas buvo profesinės ligos sukėlimo priežastis. Darbdavės (atsakovės) kaltė pasireiškė netinkamu darbo organizavimu, t. y. nerūpestingumu, dėl kurio ieškovė galiausiai susirgo profesine liga. Neigiamų padarinių atsiradimo atsakovė siekė išvengti arba jų poveikį sušvelninti, perkėlusi ieškovę dirbti kitą darbą, bet tai nepadėjo išvengti neigiamų padarinių ieškovės sveikatai. Dėl nedarbingumo ieškovė neteko darbo pajamų, joms kompensuoti ieškovei išmokama kiekvieną mėnesį netekto darbingumo periodinė kompensacija ir invalidumo (netekto darbingumo) pensija. Atsakovės turtinė padėtis, jos mokumas nesudarė pagrindo mažinti neturtinės žalos dydžio.

Didesnio laipsnio darbingumo netekimas, jo ilgalaikis trunkamas pobūdis, medicininių dokumentų išrašuose pateikta didelė ligos progresavimo tikimybė lemia didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat atsižvelgtina ir į neturtinės žalos dydį mažinančias aplinkybes. Neigiamų padarinių sveikatai pobūdis – profesinė liga atsirado pamažu, tai sudarė sąlygas ieškovei siekti išvengti arba sušvelninti profesinės ligos poveikį. Minėta, kad atsakovė savo veiksmais pagerinant ieškovei darbo sąlygas, perkeliant ją į fiziškai lengvesnį darbą siekė išvengti neigiamų padarinių ieškovės sveikatai, bet tai nepadėjo išvengti ligos progresavimo. Darbuotoja, nebegalėjusi dirbti darbo sutartimi ir jos pakeitimais sulygto darbo, buvo atleista šalių susitarimu, jai išmokėtas 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Darbuotojos įrašas nutraukiant darbo sutartį „jokių pretenzijų neturiu“ negali būti vertinamas kaip atsisakymas savo teisių reikalauti atlyginti neturtinę žalą, bet kaip elgesys, kuris gali klaidinti darbdavę dėl šalių tarpusavio santykių, kas galėjo lemti darbdavės išmokėtos išeitinės išmokos dydį. Visos šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovei priteistinas ne didesnis, negu panašiose išnagrinėtose bylose kasacinio teismo paprastai priteisiamas, neturtinės žalos atlyginimo vidutinis dydis.

Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo reikšmingos išnagrinėtose civilinėse bylose priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, kuriose dėl profesinės ligos darbuotojui iš darbdavio priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009, darbuotojai dėl profesinės ligos konstatuotas 30 proc. darbingumo netekimas, darbuotojai susirgus darbdavys turėjo galimybę suteikti lengvesnį darbą, bet to nepadarė ir neteisėtai atleido ją iš darbo, nevykdė žalos atlyginimo prievolės, todėl darbuotojai priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008, susirgusi profesine liga darbuotoja neteko 5 proc. darbingumo, darbuotojai susirgus darbdavys nesuteikė lengvesnio darbo, nepagerino darbo sąlygų, todėl jai priteista iš darbdavio 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi tiek sveikatos sužalojimo pobūdžiu ir laipsniu, tiek darbdavio ir darbuotojo elgesio konkrečioje situacijoje aspektais.

Dėl nedidelio išnagrinėtų šios rūšies bylų kiekio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui susirgus profesine liga dar nėra gausi. Nurodytų dviejų bylų dydžiai nepakankamai iliustruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomus neturtinės žalos dydžius. Todėl spręsdama dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo kolegija remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis, kuriose dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalota darbuotojų sveikata: 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Z. J. v. UAB „Rejona“, bylos Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; 2012 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012. Iš nurodytų kasacinio teismo nutarčių matyti, kad sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama 25 000 Lt – 50 000 Lt (7240,50 Eur – 14 481 Eur) suma. Kolegija atsižvelgia ir į 2015 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. M. T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015, kuria priteistas 21 721,50 Eur (75 000 Lt) žalos atlyginimas darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiškai nedarbingam, paralyžiuotam ir turinčiam nuolatinės slaugos poreikius, pažymėdama, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei teko lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinkamai skiriasi nurodytoje byloje, joje darbuotojo sveikatos pakenkimo padarinių aplinkybės yra išskirtinės.

Įvertinusi teismų byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika neturtinės žalos atlyginimo dydžiais darbuotojų sveikatos sutrikdymo atvejais, kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistina 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ši suma iš esmės atitinka neturtinės žalos vidutinį dydį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis nevisiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo darbuotojo sveikatos sutrikdymo atvejais dydžius, tai šie sprendimas ir nutartis pakeistini, padidinant neturtinės žalos atlyginimo sumą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė prašė priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 28 962 Eur, kasaciniame teisme prašomą priteisti sumą sumažino iki 15 000 Eur.

Ieškovės kasacinį skundą tenkinus iš dalies ir padidinus neturtinės žalos atlyginimo priteistiną sumą iki 11 000 Eur, yra tenkinama ieškovės reikalavimų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose 37,98 proc. dalis bei kasaciniame teisme – 73,33 proc. dalis. Šia procentine dalimi priteistinas iš atsakovės ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 868,86 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 350 Eur ir kasaciniame teisme – 2000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas. Pagal nurodytą proporciją ieškovei iš atsakovės priteistina patirtų visų instancijų teismuose 1929,52 Eur (329,99 Eur + 132,93 Eur + 1466,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 19 d. nutartį pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovei J. B. iš atsakovės AB „Šilutės baldai“ (j. a. k. 277132130) priteisti 11 000 (vienuolika tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovei J. B. iš atsakovės AB „Šilutės baldai“ priteisti 1929,52 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt devynis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Virgilijus Grabinskas

 

 

Andžej Maciejevski

 

 

                                                                                                            Gediminas Sagatys