Civilinė byla Nr. 3K-3-561-684/2015

Teisminio proceso numeris: 2-26-3-00305-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.4;   1.3.7.2.4; 3.2.4.11.

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. spalio 15 d. 

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,    

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio autobusų parkas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio autobusų parkas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali dirbti sulygto darbo ar eiti pareigų), neturtinės žalos nustatymą ir atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

Ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Kupiškio autobusų parkas“ neteisėtu, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Ji nurodė, kad pas atsakovę dirbo nuo 1980 m. birželio 3 d. kasininke, o nuo 1992 m. sausio 1 d. – dispečere. 2013 m. lapkričio 19 d. ji buvo operuota dėl skydliaukės vėžio. Dėl šios ligos ji buvo pripažinta iš dalies darbinga. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. kovo 13 d. išduotoje darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad ieškovei nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2015 m. kovo 12 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. 2014 m. kovo 13 d. Tarnybos išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad ieškovė negali dirbti, inter alia, naktinio darbo. 2014 m. kovo 18 d. atsakovės direktoriaus įsakymu neterminuota darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2014 m. kovo 18 d. pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovei išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovės teigimu, ji atleista neteisėtai. Atsakovė, atleisdama ją iš darbo, nesiaiškino, koks darbas laikomas naktiniu, ar ieškovė gali toliau eiti dispečerės pareigas. Ieškovės naktinis darbas trunka 1val.10 min., o pagal DK 154 straipsnio 2 dalį naktiniu laikomas darbas, jei trys darbo valandos tenka nakčiai. Darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų, argumentų. Darbo sutartis su ieškove nutraukta nepasiūlius jai kito darbo. Dėl neteisėto atleidimo ieškovei, be kita ko, padaryta neturtinė žala.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino atsakovės 2014 m. kovo 18 d. įsakymą dėl J. V. atleidimo iš darbo neteisėtu ir grąžino ieškovę į darbą – UAB „Kupiškio autobusų parkas“ dirbti dispečere; priteisė iš atsakovės ieškovei 3463,20 Lt (1003,01 Eur) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, skaičiuojant nuo 1118,88 Lt (324,05 Eur) vidutinio darbo užmokesčio, 700 Lt (202,73 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas konstatavo, kad ieškovė dirbo dispečere slankiuoju grafiku po 12 valandų per dieną, darbą pradėdavo nuo 4 val. 50 min. DK 154 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naktiniu darbu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog dirbti naktį draudžiama skirti asmenis, kuriems dirbti neleidžiama pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Teismas sprendė, kad Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir jos išvadoje nenurodyta, jog ieškovė negali dirbti dispečerės darbo, todėl, 2014 m. kovo 14 d. ieškovei pateikus atsakovei UAB „Kupiškio autobusų parkas“ pažymą apie nustatytą darbingumo lygį, ši pagrįstai nurodė prieš pradedant dirbti privalomai pasitikrinti sveikatą. Ieškovė atsakovei pateikė VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinės komisijos 2014 m. kovo 19 d. medicininį pažymėjimą, kad ji gali dirbti ir naktinį darbą. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą atleista neteisėtai, be to, atsakovė, prieš atleisdama J. V., nepasiūlė jai kito darbo, nesiūlė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Teismui nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė neturėjo galimybių ieškovei pasiūlyti kitą darbą.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą; priteisė ieškovei iš atsakovės 115,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nurodžiusi, kad pagal Darbo kodekso 260 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir DSSĮ), teisėjų kolegija pažymėjo, jog, pablogėjus darbuotojo sveikatos būklei ir kompetentingai institucijai – Tarnybai –konstatavus jam atitinkamo lygio nedarbingumą, šios institucijos priimti sprendimai dėl neįgalaus asmens darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui (DSSĮ 38 straipsnio 2 dalis). Jeigu Tarnybos išvadoje nustatyta, kad darbuotojas negali dirbti iki tol dirbto darbo, nepriklausomai nuo darbdavio ir darbuotojo valios ir norų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo perkėlimo (jo sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, nes toliau atlikti darbo funkcijų darbuotojas nepajėgus dėl sveikatos būklės, be to, tai gali būti kenksminga aplinkiniams ir paties darbuotojo sveikatai. DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra privalomas darbdaviui. Darbo sutartis šiuo pagrindu pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojo negalėjimo toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo dėl sveikatos būklės.

Teisėjų kolegija atsižvelgė į liudytojos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos V. B. – paaiškinimus, inter alia, kad gydytojų komisija, nustatydama apribojimus darbe, nevertino ieškovės darbo pobūdžio, naktinio darbo trukmės, taip pat liudytojo – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovo D. R. – paaiškinimą, kad išaiškinimas atsakovei dėl ieškovės galimybės dirbti dispečerės darbą teiktas vadovaujantis Tarnybos 2014 m. kovo 13 d. išvada, netiriant ieškovės darbo sąlygų. Nurodžiusi, kad ieškovės darbas prasideda 4 val. 50 min. ir baigiamas 18 val., ji turi 1 val. 10 min. pietų pertrauką, UAB „Kupiškio autobusų parkas“ dispečerio pareiginiuose nuostatuose Nr. 8 nenurodyta, kad darbuotojas, einantis dispečerio pareigas, dirba naktinį darbą, duomenų apie kitokį dispečerių darbo laiką byloje nėra, toks darbo laikas nustatytas įvertinus pirmųjų autobusų išvykimą į reisą iš stoties, o 12 valandų trukmė – darbuotojų pageidavimu, teisėjų kolegija, įvertinusi, inter alia, aplinkybę, jog ieškovė po sunkios onkologinės ligos neprarado darbingumo, yra tik iš dalies nedarbinga ir pagal sveikatos būklę gali dirbti dispečerės darbą, jos darbo laikui tik 1 val. 10 min. patenkant į nakties laiką, padarė išvadą, kad konstatuoti, jog ieškovės darbas yra naktinis, nėra pakankamo pagrindo. Darbdavei kilus abejonių dėl J. V. gebėjimo minėtu laiku tinkamai atlikti jai pavestas tam tikras darbo funkcijas, Valstybinė darbo inspekcija privalėjo atlikti aplinkos veiksnių higieninį įvertinimą ir, tik ištyrusi ieškovės J. V. darbo sąlygas, duoti išvadą atsakovei.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, spręsdamas klausimą dėl darbuotojo, kuriam yra nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, galimybės dirbti tam tikrą darbą, darbdavys privalo vadovautis Tarnybos išvada, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis 2014 m. kovo 19 d. VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro medicininiu pažymėjimu Nr. 67, kurį išdavė gydytojų konsultacinė komisija, nes ši komisija neturi įgaliojimų pakeisti Tarnybos nustatytų darbo sąlygų (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi J. V. į darbą grįžo po sunkios ligos ir ilgos pertraukos, darbdavė turėjo teisę reikalauti, kad ieškovė pateiktų sveikatos pažymėjimą, tačiau gydytojų konsultacinė komisija gali spręsti tik dėl tokių ieškovės darbo sąlygų, kurios nenurodytos Tarnybos išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kaip draustinos.

Darbuotojas, kuris pagal Tarnybos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą (DK 273 straipsnio 1 dalis). Atsakovė yra savivaldybės įmonė, kurios finansinė būklė nestabili, bendrovėje dirba 24 darbuotojai. Nors atsakovės teismui pateikti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankami konstatuoti, kad ji, būdama įsitikinusi, jog privalo ieškovę atleisti iš darbo pagal Tarnybos išvadą, turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei kitą darbą, tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad, įvertinus aplinkybę, jog įmonėje ieškovė išdirbo daugiau nei trisdešimt metų, atsakovės administracija turėjo pagrindą svarstyti dispečerių darbo grafiko pakeitimo klausimą, nes tokia galimybe disponavo. Nors savo valia vienašališkai darbdavys ir negali darbuotojui nustatyti ne viso darbo laiko, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, įgyvendindamas darbdaviui privalomą Tarnybos išvadą, parinkdamas ir pasiūlydamas ribotai darbingam darbuotojui kitą darbą, kurį dirbti darbuotojas pagal sveikatos būklę galėtų, turi šią aplinkybę įvertinti bei sudaryti galimybę darbuotojui tokia teise realiai pasinaudoti. Tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad darbdavys dėjo maksimalias pastangas darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą ir taip bent iš dalies kompensuoti darbuotojo sveikatos praradimą, tačiau realiai darbuotojo perkelti į kitą darbą nebuvo galimybės, gali būti pripažįstamas teisėtu darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovė J. V. dėl darbdavės veiksmų patyrė nepatogumų, išgyvenimus, stresą, galbūt dėl to jai pablogėjo sveikata, nes darbdavė, formaliai vykdydama Tarnybos išvadas, nutraukė darbo sutartį, kurios pagrindu J. V. anksčiau gaudavo ir dirbdama būtų gavusi pagrindines pajamas, be to, ieškovė savo teises privalėjo ginti teisme. Ieškovės patirti išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšmingi, o priteista suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per didele, atitinka DK 250, CK 6.250 straipsnių nuostatose įtvirtintus kriterijus.

       III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. nutarties ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis atitinkamai atmestas atsakovės apeliacinis skundas, patenkinti ieškovės reikalavimai, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ar priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 154 straipsnio 1, 2, 3 dalių  aiškinimo ir taikymo. Kasacinio teismo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto išaiškinimai pateikti, inter alia, 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2009, 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2010, 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2011. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Tarnybos 2014 m. kovo 13 d. išvados dalis dėl ieškovės negalėjimo dirbti naktį negali būti pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį, nes, be kita ko, ieškovės atliekamas darbas DK 152 straipsnio 2 dalies prasme nepripažintinas naktiniu, o pagal sveikatos būklę ji gali dirbti dispečerės darbą. Pagrindo abejoti Tarnybos išvada nebuvo, ji nenuginčyta. Tarnyba pakankamai žinojo apie ieškovės darbo pobūdį, darbo laiką, sąlygas. Bylos duomenys patvirtina, kad apribojimas ieškovei dirbti naktinį darbą siejamas su jos liga, ne darbo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais dėl jos sveikatos būklės ir galimybės dirbti dispečere nustatytomis valandomis. Turėjo būti vadovaujamasi oficialiu rašytiniu įrodymu – Tarnybos išvada (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuri nepaneigta kitais rašytiniais įrodymais. Pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, liko neįvertinta tai, kad šią išvadą patvirtino kita medicinos įstaiga – VšĮ Kupiškio savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras. Medicininėje privalomojo sveikatos tikrinimo 2014 m. kovo 14 d. išvadoje nurodyta, kad J. V. dirbti gali, vadovaujantis Tarnybos išvadomis dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Tarnybos išvadą patvirtino ir atsakovę konsultavęs Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius, kuris nurodė, kad ieškovei darbo grafiku nustatytos darbo valandos įeina į naktinį darbą, todėl darbdavė turi pareigą išaiškinti DK 273 straipsnio nuostatas. Jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, darbdavys atleidžia darbuotoją iš darbo. Tik po tokių išvadų ir konsultacijų, kuriose neabejota Tarnybos išvada, nenustatyta būtinumo papildomai tikrinti ieškovės darbo sąlygas, atsakovė nutraukė darbo sutartį su ieškove. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kad Tarnybos sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui. Taigi skundžiamos nutarties išvados iš esmės pažeidžia DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nes nebuvo vadovautasi imperatyviosiomis įstatymo nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas medicininio pobūdžio išvadas (apie ieškovės galėjimą pagal sveikatos būklę dirbti dispečerės darbą), tačiau bylos duomenys šių išvadų nepagrindžia. Teismas savo iniciatyva neaiškumų nepašalino (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 414 straipsnis).

Teismas neteisingai aiškino ir be pagrindo taikė DK 154 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad naktiniu darbu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Šios normos taikymo galimybę paneigia sisteminė teisės normų aiškinimo ir taikymo analizė bei įstatymų leidėjo šiose  normose įtvirtinti jų tikslai ir uždaviniai. Atsižvelgiant į DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto imperatyvaus pobūdžio reikalavimą nutraukti darbo sutartį šioje normoje numatytu pagrindu, DK 154 straipsnio 2 dalies nuostata, manytina, liečia naktinio darbo laiko apskaitymo tvarką, o ne atleidimo pagrindus. DK 154 straipsnio 2 dalies taikymą atleidimo iš darbo atveju paneigia to paties straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos, kad dirbti naktį draudžiama skirti asmenis, inter alia, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada; neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Tarnybos išvada, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu. Negalėdamas pagal sveikatos būklę dirbti tam tikromis sąlygomis pagal tarnybos išvadas, darbuotojas sukuria padėtį, kai tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui jis nepajėgus pagal sveikatos būklę, tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2007).

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės administracija turėjo pagrindą ir galimybę svarstyti dispečerių darbo grafiko pakeitimo klausimą. Pertvarkyti visos įmonės darbą be steigėjos – savivaldybės sutikimo, papildomų lėšų, nesant kitų darbuotojų sutikimo, realiai neįmanoma. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė laisvų darbo vietų neturi, jos struktūra patvirtinta 2013 m. sausio 2 d. įsakymu, veikla nuostolinga, taigi naujų pareigybių kūrimas, darbo sąlygų pakeitimas negalimas. Net jei šios aplinkybės būtų nustatytos, teismas neturėtų teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, pripažinus atleidimą neteisėtu, grąžinti ją į tą patį darbą, nes jį atlikti draudžia Tarnyba. Teismas, nustatęs DK 273 straipsnio nuostatų pažeidimą, turėtų, remdamasis CPK 418 straipsnio nuostatomis, taikyti alternatyvų teisės gynimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 246 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų, 250 straipsnio nuostatas, nepagrįstai priteisė iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės materialiosios atsakomybės būtinosios sąlygos, inter alia, yra žala, padaroma neteisėta veika, bei pažeidėjos kaltė (DK 246 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismo įvardytos aplinkybės, kad žala ieškovei (išgyvenimai, stresas, neatmestina ir sveikatos pablogėjimas) kilo ir dėl to, kad ji privalėjo (dėl atleidimo) kreiptis į teismą, nėra atsakovės veika. Be to, darbo sutartis su ieškove nutraukta ne darbdavės iniciatyva, o po įvairių valstybės tarnybų imperatyvių išvadų ir konsultacijų, t. y. nesant atsakovės kaltės. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2010 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010). Teismo sprendimas grąžinti ieškovę į darbą, atsakovės vertinimu, kompensavo visus jos nepatogumus.

Teismo išvada, kad nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nepagrįsta. Atsakovė darbo sutartį su ieškove nutraukė tik po to, kai atitinkamą sprendimą priimti nurodė kompetentinga institucija – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius. 2014 m. gegužės 8 d. rašte (Nr. (05)SD-6469) patvirtinta, kad atsakovė 2014 m. kovo 18 d. kreipėsi į šį skyrių, pateikė Tarnybos išvadą Nr. 810. Atsakovė buvo konsultuota, jai nurodyta, kad ieškovei darbo grafiku nustatytos darbo valandos įeina į naktinį darbą, todėl turi būti vadovaujamasi DK 273 straipsnio nuostatomis. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu, šios valstybės institucijos išvada ginčo atveju atsakovei buvo privaloma, ja pagrįstai vadovautasi nutraukiant darbo sutartį su ieškove. Ši institucija yra atsakinga už savo išvadų ir sprendimų pagrįstumą, teisėtumą bei jų padarinius, t. y. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl jos pareigų teismų pasisakyta, nurodant, kad ji privalėjo atlikti aplinkos veiksnių higieninį įvertinimą, tik ištyrusi ieškovės darbo sąlygas, duoti išvadą atsakovei. Kadangi ginčas išspręstas neįtraukus suinteresuoto bylos baigtimi asmens, o skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl jo teisių ir pareigų, tai konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos).

Ieškovė atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamus teismo sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Ji nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, jie iš esmės sutampa su apeliacinės instancijos teismo motyvais. Taip pat nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus prieš atleidžiant darbuotoją turi būti konsultuojamasi su juo dėl galimybės būti paliktam darbe. Bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas yra pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008). Atsakovė, prieš atleisdama ieškovę iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesiaiškino naktinio darbo sąvokos. Tam, kad darbas būtų pripažįstamas naktiniu, turi būti dvi sąlygos: darbas turi būti atliekamas DK nustatytu laiku (nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos); darbas nakties metu turi trukti tris ir daugiau valandų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 11 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-9/2004; DK 154 straipsnio 2 dalis). Atsakovė atleido ieškovę skubotai, nedėjo jokių pastangų tam, kad ieškovė būtų palikta dirbti dispečere. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovė dirba slankiuoju darbo grafiku nuo 4 val. 50 min. iki 18 val. su pietų pertrauka nuo 11 val. 20 min. iki 12 val. 30 min. Nusiskundimų ieškovės darbu atsakovė neturi, dėl savo sveikatos būklės ieškovė taip pat neturi nusiskundimų. 2015 m. balandžio 2 d. Tarnybos išvada (Nr. DPS-945) jai neuždrausta dirbti naktinio darbo.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas į bylos nagrinėjimą iškvietė ir apklausė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovus, jie teismui davė paaiškinimus. Todėl nelaikytina, kad pažeistos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. CPK 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti (bet neprivalo) teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Teismai, sprendę, kad ieškovės atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo neteisėtas, neprivalėjo pirmiau nurodytų institucijų įtraukti į bylą.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta, kai darbuotojas pagal Tarnybos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007, nurodyta, kad žodžių junginys „negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo“ aiškintinas kaip reiškiantis, kad darbuotojas negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Atleidžiant darbuotoją iš darbo aptariamu pagrindu svarbu tai, kad darbuotojas negali atlikti tų darbo funkcijų, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą 

      

DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią. Ši įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių. Aiškinant ir taikant aptariamą teisės normą reikia kvalifikuoti Tarnybos pateikiamos išvados teisinę svarbą, nuo ko priklauso tinkamas DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimas ir taikymas.

Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai įvertino Tarnybos pateiktos išvados teisinę galią. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Tarnyba pagal savo statusą nelaikoma sveikatos priežiūros įstaiga, kurios kompetencija DK 154 straipsnio 3 dalies kontekste vertinti darbuotojų sveikatos būseną ir daryti išvadas apie jų galimybes dirbti naktinį darbą, kas nulemia atitinkamą DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą, apeliacinės instancijos teismas – priešingai, sprendė, jog Tarnybos priimti sprendimai dėl asmens darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, t. y. taip pat, kaip ir DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota teisės norma, yra imperatyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados vertinant Tarnybos pagal savo kompetenciją priimtas išvadas ir jų svarbą kvalifikuojant darbo sutarties šalių santykius atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. VĮ Visagino transporto centras, bylos Nr. 3K-3-278/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. L. v. Šilutės žemės ūkio mokykla, bylos Nr. 3K-3-579/2009; 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. G. v. AB „Šilutės baldai“, bylos Nr. 3K-3-79/2011). Šiose kasacinio teismo nutartyse konstatuotas Tarnybos išvadų privalomas pobūdis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui bei DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto imperatyvus pobūdis, t. y. Tarnybos išvados pagrindu atsiranda darbdavio pareiga atleisti darbuotoją, kuris dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo. 

Tokiu būdu konstatavus, kad Tarnybos išvada turi privalomą pobūdį darbo sutarties šalims, vertintinas Tarnybos išvados turinys ir atitinkamai išvados svarba šalių darbo santykių tęstinumo galimybei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, (atitinkamai atmetant kasacinio skundo argumentus), kad darbdavė (atsakovė) Tarnybos išvados pagrindu neturėjo faktinio pagrindo atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tarnybos 2014 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. DPS – 810 nustatytas vienas iš darbuotojos (ieškovės) darbo ribojimų, kuriuo remdamasi atsakovė nutraukė darbo sutartį – draudimas dirbti naktinį darbą, t. y. šiuo konkrečiu bylos atveju buvo nustatytas draudimas ieškovei dirbti naktinį darbą. Naktinio darbo apibrėžtis pateikta DK 154 straipsnio 2 dalyje – naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai (DK 154 straipsnis 1 dalis). Taigi, tam, kad darbas būtų laikomas naktiniu, nebūtina dirbti visą darbo laiką tik naktiniu laiku – jeigu bent trys darbo valandos tenka nakčiai, visas darbo laikas laikomas naktiniu, ir atitinkamai, jeigu darbui naktį lieka mažiau nei trys darbo valandos, nelieka pagrindo tokį darbo režimą traktuoti kaip naktinį. Nagrinėjamo ginčo atveju Tarnybos išvada ieškovei nebuvo uždrausta apskritai dirbti naktį, bet buvo uždrausta dirbti naktinį darbą. Kadangi pagal dispečerės (ieškovės darbas) darbo grafiką darbui naktį tenka tik 1 val. 10 min. viso darbo laiko struktūroje, tai pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą ieškovės darbas negalėjo būti priskirtas naktiniam darbui ir atitinkamai negalėjo sudaryti faktinio pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Nurodytų argumentų pakanka konstatuoti darbo sutarties su ieškove nutraukimo neteisėtumą, todėl kiti kasatorės argumentai, t. y. dispečerių darbo grafiko pakeitimo galimybės, laisvų darbo vietų neturėjimas, tampa teisiškai nereikšmingi.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. 

Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė (iki atleidimo ieškovė pas atsakovę išdirbo labai ilgą laikotarpį – beveik 34 metus), turėtos darbuotojo nuobaudos (nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų buvusi bausta drausminėmis nuobaudomis), taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai (atleista grįžusi į darbą po sunkios ligos), pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010). 

Bylą nagrinėję teismai, pripažindami pakankamu 202,73 Eur (700 Lt) neturtinės žalos dydžio įvertinimą, į nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl darbdavės, po atitinkamų konsultacijų priėmusios galutinį sprendimą nutraukti darbo sutartį, atsakomybės už darbuotojai padarytą neturtinę žalą ir jos dydžio nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos dydį ar tokį reikalavimą atmesti. 

 

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

 

Kasaciniame skunde keliami proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pripažinimo tuo atveju, kai tretieji asmenys neįtraukiami į bylos nagrinėjimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Pagal pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo akivaizdu, kad kasacinio skundo argumentai dėl poreikio konstatuoti absoliutų byloje priimtų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindą nepagrįsti. Kasatorės nurodomai institucijai, kuri, jos teigimu, turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui, bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais teisių ar pareigų nenustatyta ir nepriimtas joks sprendimas, kuris turi įtakos paminėto neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Šios institucijos paminėjimas teismų procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse įrodymų rinkimo, pateikimo ir jų pakankamumo vertinimo kontekste jokiu būdu neteikia pagrindo daryti išvadą, kad buvo spręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų pagrindų panaikinti ar pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus nenustatyta.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė pateikė duomenis apie 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte nurodytas sąlygas, inter alia, šios bylos sudėtingumą, mažintinos, ir atsakovei iš kasatorės priteistina 600 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 7, 8.14 punktai).

Kasacinis teismas patyrė 10,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. spalio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Kupiškio autobusų parkas“ (j. a. k. 164742773) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Kupiškio autobusų parkas“ (j. a. k. 164742773) 10,13 Eur (dešimt Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                           Virgilijus Grabinskas

           

           Gintaras Kryževičius 

                                                                                                                      

                                                                                                                       Algis Norkūnas