Klaipėdos darbininkų sąjunga - Civilinė byla Nr. 3K-3-481-916/2015

Civilinė byla Nr. 3K-3-481-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05835-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1.5; 1.2.2.4; 1.2.3; 1.3.9.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š., M. K., B. B., K. K., I. Š. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio bei su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kolektyvinę sutartį, kolektyvinius ir individualius darbo ginčus, aiškinimo ir taikymo.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2014 m. sausio 30 d. priėmė sprendimus Nr. DGKS-644, Nr. DGKS-646, Nr. DGKS-649, Nr. DGKS-659 ir Nr. DGKS-664 darbo ginčų bylose pagal ieškovų J. Š., M. K., B. B., K. K., I. Š. prašymus atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl darbo užmokesčio indeksavimo, papildomo atlyginimo už 2012 m. ir 2013 m. bei delspinigių išmokėjimo už pavėluotą visų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, kuriais, nesant byloje duomenų apie kolektyvinių derybų dėl ieškovų reikalavimų vykdymo pasibaigimą, atmetė minėtus ieškovų prašymus.

Ieškovai pareikštais ieškiniais prašė panaikinti pirmiau nurodytus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimus, priteisti iš atsakovės papildomą atlyginimą už 2012 m. ir 2013 m. metinius darbo rezultatus, delspinigius už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, darbo užmokesčio skirtumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., įvertinus infliacijos koeficientą, o neįvykdžius šio reikalavimo, skirti atsakovei baudą iki 1000 Lt (289,62 Eur) ir priteisti skirtumą pagal ieškovų apskaičiavimus.

Ieškovai nurodė, kad jie visi dirba atsakovės įmonėje. UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006 m. lapkričio 8 d. buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, ji, įmonę reorganizavus į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, liko galioti buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams.

Reikalavimą priteisti darbo užmokesčio skirtumą ieškovai grindė kolektyvinės sutarties 5.12 punktu ir nurodė, kad darbo užmokesčio indeksavimas turi būti skaičiuojamas vartotojų kainų indeksui padidėjus nuo paskutinio 2008 m. spalio mėn. atlikto indeksavimo, nuo kurio 2012 m. rugpjūčio 1 d. vartojimo kainų indeksas padidėjo 10,7 proc. Ieškovų teigimu, vien aplinkybė, kad darbdavė laiku nevykdė kolektyvinės sutarties nuostatų ir neindeksavo darbo užmokesčio, negali būti priežastis vėliau atsisakyti tai atlikti. Reikalavimą priteisti papildomą darbo užmokestį ieškovai grindė kolektyvinės sutarties 9 priedo 2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad „papildomas atlyginimas už metinius darbo rezultatus (vidutinio atlyginimo dydžio) mokamas darbuotojams, išdirbusiems pilnus kalendorinius metus (nuo lapkričio l d. iki lapkričio l d.) ir neturėjusiems drausminių nuobaudų“, kolektyvinės sutarties 9 priedo 2.2 punktu, o reikalavimą priteisti delspinigius – Darbo kodekso (toliau – DK) 207 straipsnio 1 dalimi. Jie prašė atsižvelgti į tai, kad pagal kolektyvinės sutarties 9 priedo 2.2 punktą papildomo atlyginimo už metinius darbo rezultatus pirmoji dalis turėjo būti mokama ne vėliau kaip tų metų, už kuriuos mokama, lapkričio 13 d., antroji dalis – ne vėliau kaip tų pačių metų gruodžio 28 d.

Nesutikdami su Darbo ginčų komisijos sprendimais, ieškovai nurodė, kad ši komisija neįvertino aplinkybės, jog įsipareigojimas indeksuoti atlyginimą nuo 2012 m. yra nustatytas galiojančioje kolektyvinėje sutartyje. Ieškovai nesutiko su Darbo ginčų komisijos išvada, kad visų trijų įmonėje veikiančių profsąjungų atstovų ir darbdavės derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties nėra pasibaigusios, todėl atsakovei nekyla prievolė mokėti priemokas. Ieškovai taip pat nesutiko su Darbo ginčų komisijos pareikštu apribojimu ginti teises, nustatytas kolektyvinėje sutartyje, individualaus darbo ginčo tvarka, taip pat su tuo, kad šiuo atveju ginčijami kolektyvinių derybų rezultatai, kurie turėtų būti sprendžiami kolektyvinio ginčo tvarka. Ieškovų nuomone, net ir galiojant darbdavio ir darbuotojų susitarimui nesutinkantis su juo darbuotojas galėjo ginti savo teises individualaus darbo ginčo tvarka.

Visų trijų įmonėje veikiančių profsąjungų atstovai 2012 m. gruodžio 7 d. pasirašė susitarimą dėl kolektyvinio ginčo reikalavimų. Susitarimo esmė – darbuotojų atstovai atsisakė kolektyvinio ginčo reikalavimų, susijusių su papildomų atlyginimų už 2009 m. metinius darbo rezultatus mokėjimu buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, atlyginimų indeksavimu atgaline data, ir delspinigių mokėjimo mainais už darbdavės pasižadėjimą išmokėti likusias metines priemokas už 2011 ir 2012 metus. Susitarimo 6.2 punkte buvo nustatyta, kad kol bus deramasi dėl naujos kolektyvinės sutarties, UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinės sutarties 5.8.10 papunkčio nuostatos bus vykdomos 2012 m. rugpjūčio 8 d. darbdavės įsakymo Nr. P/D-145 „Dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo“ nustatyta tvarka, o kitų bendrovėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymas paliekamas tokio paties lygio (t. y. derybų metu jos bus vykdomos taip pat, kaip yra faktiškai vykdomos susitarimo pasirašymo dieną) ir toks vykdymas laikomas tinkamu. Susitarimo galiojimo terminas – iki visiško susitarimo nuostatų įvykdymo, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d., šalims sutarus, jo galiojimo terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ieškovų teigimu, kadangi iki nurodyto laiko nebuvo parengta ir pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. visa apimtimi turėtų galioti sena kolektyvinė sutartis (kolektyvinės sutarties 1.6 punktas).

Darbuotojų konferencija 2013 m. balandžio 17 d. pritarė 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimui, nusprendė laikyti jį kolektyvinių sutarčių papildymu, taip pat įgaliojo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinę sąjungą atstovauti darbuotojų interesams derybose dėl kolektyvinės sutarties, ją pasirašyti bei kontroliuoti tolesnį jos vykdymą, kolektyvinės sutarties galiojimo metu derinti su darbdave visus vietinius teisės aktus. Ieškovai pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 15 d. darbdavės ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovų pasitarimo protokole Nr. KS-20(3.5), svarstant trečiąjį darbotvarkės klausimą, 2.8 punktu nustatytas 2012 m. gruodžio 7 d. darbdavės ir darbuotojų pasirašyto susitarimo dėl 2012 m. liepos 16 d. iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų aptarimas, o ne susitarimo, kaip kolektyvinės sutarties priedo, tvirtinimas. Ieškovų teigimu, įgaliojimus derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir ją sudaryti, taip pat pakeisti turi ne darbuotojų kolektyvas (konferencija), bet jam, kaip kolektyvinės sutarties šaliai, atstovaujanti profesinė sąjunga (jos nesant – darbuotojų taryba) (DK 19, 41, 60, 62 straipsniai). Jie pažymėjo, kad nors kolektyvinės sutarties šalis yra darbuotojų kolektyvas, tačiau jie neturi teisės tiesiogiai derėtis su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties sąlygų, nes tai yra profesinės sąjungos (arba darbo tarybos), kaip darbuotojų interesus ginančio subjekto, prerogatyva, todėl konferencija neturėjo kompetencijos keisti kolektyvinės sutarties nuostatų, susitarimą prilygindama jos priedui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Darbo ginčų komisijos sprendimus ir išsprendė darbo ginčą iš esmės priimdamas naują sprendimą:

- priteisė ieškovui J. Š. 4760,65 Lt (1378,78 Eur) indeksuoto darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 2567,18 Lt (743,51 Eur) darbo užmokesčio priedą už 2013 metus, 260,10 Lt (75,33 Eur) su darbo santykiais susijusių delspinigių laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gegužės 6 d.;

- priteisė ieškovui M. K. 5337,09 Lt (1545,73 Eur) indeksuoto darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 3298,99 Lt (955,45 Eur) darbo užmokesčio priedą už 2013 metus, 332,35 Lt (96,26 Eur) su darbo santykiais susijusių delspinigių laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gegužės 6 d.;

- priteisė ieškovui B. B. 4880,13 Lt (1413,38 Eur) indeksuoto darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 2790,56 Lt (808,20 Eur) darbo užmokesčio priedą už 2013 metus, 283,22 Lt (82,03 Eur) su darbo santykiais susijusių delspinigių laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gegužės 6 d.;

- priteisė ieškovui K. K. 4055,73 Lt (1174,62 Eur) indeksuoto darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 3047,28 Lt (882,55 Eur) darbo užmokesčio priedą už 2013 metus, 309,23 Lt (89,56 Eur) su darbo santykiais susijusių delspinigių laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gegužės 6 d.;

- priteisė ieškovui I. Š. 4534,30 Lt (1313,22 Eur) indeksuoto darbo užmokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 2792,23 Lt (808,69 Eur) darbo užmokesčio priedą už 2013 metus, 283,22 Lt (82,03 Eur) su darbo santykiais susijusių delspinigių laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. gegužės 6 d.

Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija netinkamai vertino materialinius teisinius santykius, todėl panaikino skundžiamus Darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 30 d. sprendimus ir priėmė naują sprendimą.

Teismas nesutiko su atsakovės 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimo dėl 2012 m. liepos 16 d. iškeltų kolektyvinio ginčo reikalavimų 6 punkto aiškinimu ir jo teisine reikšme (galiojimu) bei pažymėjo, kad 2006 m. lapkričio 8 d. kolektyvinės sutarties 5.12 punkte yra įtvirtinta normatyvinė nuostata, nustatanti konkrečias teises darbuotojams. Ši norma bylos nagrinėjimo metu nėra pakeista ar panaikinta, o susitarimo 6 punkte yra kalbama tik apie kolektyvinės sutarties (ir jos 5.12 punkto) vykdymą (ne galiojimą) ir tik apie kolektyvinės sutarties vykdymo reikšmę kolektyviniam ginčui. Teismas sprendė, kad susitarimo 6 punkte aptariami klausimai yra susiję su kolektyvinio ginčo sureguliavimu, todėl susitarimo šalys šiuo susitarimu galėjo susitarti tik dėl kolektyvinės sutarties vykdymo tinkamumo kolektyvinio ginčo, iškelto dėl minėtos nuostatos netinkamo vykdymo, kontekste (t. y. tai, kad remiantis kolektyvine teise nebus keliamas ginčas dėl kolektyvinės sutarties netinkamo vykdymo). Tai taip pat reiškia, kad toks susitarimas nedaro jokios įtakos individualių konkrečių darbuotojų teisėms, kurias jie įgyja pagal kolektyvinės sutarties normatyvines nuostatas, ir neapriboja jų teisės kreiptis į teismą su individualiu ginču dėl kolektyvinės sutarties normatyvinės nuostatos vykdymo. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad 2012 m. gruodžio 7 d. kolektyvinės sutarties pakeitimu yra sutarta, jog darbo užmokesčio indeksacija pagal kolektyvinės sutarties 5.12 punktą nebus vykdoma iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. (susitarimo 2 punktas), o nuo šios dienos vartojimo kainų indeksas nėra pasiekęs 1 proc., bei pažymėjo, jog šiuo susitarimo punktu kolektyvinio ginčo subjektas – darbuotojų atstovai – atsisakė ginti darbuotojų kolektyvines teises kolektyvinio ginčo būdu ir įsipareigojo nesiimti kolektyviniame ginče taikomų poveikio priemonių – streiko, bet tai, teismo vertinimu, niekaip neapriboja konkrečių darbuotojų teisės ginti savo subjektines teises individualaus ginčo tvarka, reikalaujant vykdyti normatyvines kolektyvinės sutarties nuostatas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kolektyvinės sutarties 5.12 punkte įtvirtinta normatyvinė nuostata nėra pakeista ar panaikinta; nauja įmonės kolektyvinė sutartis, sudaryta 2014 m. gegužės 16 d., teisinius santykius reglamentuoja kitaip, tačiau jos normos taikomos tik ateičiai ir negalioja ieškovų nurodyto darbo užmokesčio indeksavimo periodu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu darbuotojų atstovai nebūtų inicijavę 2012 m. liepos 16 d. kolektyvinio darbo ginčo dėl kolektyvinės sutarties (įskaitant ginčo dėl darbo užmokesčio indeksavimo) vykdymo, darbdavės pareiga indeksuoti atlyginimus bylai aktualiu laikotarpiu nebūtų kvestionuojama.

Teismas, nustatęs, kad 2014 m. gegužės 16 d. buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, kurioje aptarti 2006 m. kolektyvinės sutarties 5.7.3 punkto ir 9 priedo vykdymo klausimai, skaičiuojant ir išmokant atlyginimo priedą už 2012 metus, sprendė, jog toks susitarimas pagal savo esmę prilygsta prievolės vykdymo termino pratęsimui. Taip pat, teismo manymu, tai reiškia, kad prievolės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, todėl nėra teisinio pagrindo ginti ieškovų teisę gauti metinę priemoką už 2012 metus. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turės teisę reikalauti šios prievolės įvykdymo teismine tvarka tik tokiu atveju, jeigu darbdavė pažeis naujai nustatytą šios prievolės vykdymo tvarką. Taip pat teismas atmetė reikalavimą priteisti delspinigius už šios prievolės nevykdymą.

Įvertinęs tai, kad naujoje kolektyvinėje sutartyje atlyginimo priedo už 2013 metus skaičiavimo ir išmokėjimo klausimai nėra aptarti, teismas sprendė, jog prievolės išmokėti ieškovams priedą už 2013 metus terminas yra suėjęs, todėl tenkino ieškovų reikalavimą priteisti šį priedą, taip pat, remdamasis atsakovo pateiktu delspinigių apskaičiavimu, priteisė ir delspinigius.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi DK 67, 68, 285 straipsnių, 2006 m. lapkričio 8 d. kolektyvinės sutarties 5.7.3, 5.12 punktų, 9 priedo 2.1, 2.2 punktų, 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimo 6 punkto nuostatas ir ieškovų reiškiamus reikalavimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamais atvejais ginčai iš esmės yra kilę dėl darbo užmokesčio (DK 186 straipsnio 2 dalis) ir normatyvinių kolektyvinės sutarties nuostatų, o tai atitinka DK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kolektyvinės sutarties 5.7.3, 5.12 punktų, 9 priedo 2.1, 2.2 punktų nuostatos yra normatyvinės, o dėl jų tinkamo vykdymo turi būti keliamas ne kolektyvinis, o individualus ginčas, nes darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos, be atskiro darbuotojo prašymo, gali ginti tik kolektyvinius, o ne individualius darbuotojų interesus ar teises. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimu buvo išspręstas kolektyvinis, o ne individualus ginčas, kurio tikslas nebuvo kolektyvinės sutarties ar jos nuostatų keitimas, pildymas ar panaikinimas. O 2006 m. lapkričio 8 d. kolektyvinės sutarties 5.12 punkte įtvirtinta normatyvinė nuostata nustato konkrečias teises darbuotojams, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai sprendė, kad pirmiau minėti klausimai yra susiję tik su kolektyvinio ginčo sureguliavimu, dėl to susitarimo šalys galėjo susitarti tik dėl kolektyvinės sutarties vykdymo tinkamumo kolektyvinio ginčo, iškelto dėl paminėtos nuostatos netinkamo vykdymo, kontekste. Todėl įmonės darbuotojas, manantis, kad jo atžvilgiu yra netinkamai vykdoma būtent jam galiojanti kolektyvinė sutartis, turi teisę reikšti savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus ir spręsti šį klausimą atskirai individualaus ginčo tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi DK 60 straipsnio, 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimo 4 punkto, kuriame įtvirtintas susitarimo galiojimo terminas, nuostatas ir aplinkybę, kad šiam susitarimui pritarė 2013 m. balandžio 17 d. darbuotojų konferencija, nesutiko su atsakovės argumentu, jog minėtas susitarimas yra kolektyvinės sutarties priedas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įgaliojimus derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir ją sudaryti bei pakeisti turi ne darbuotojų kolektyvas (konferencija), bet jam, kaip kolektyvinės sutarties šaliai, atstovaujanti profesinė sąjunga. Nors kolektyvinės sutarties šalis yra darbuotojų kolektyvas, tačiau jis neturi teisės tiesiogiai derėtis su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties sąlygų, nes tai yra profesinės sąjungos (arba darbo tarybos), kaip darbuotojų interesus ginančio subjekto, prerogatyva.

Teisėjų kolegija sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2A-1123-823/2014 priimta nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamų ginčų atveju, nes skiriasi šios ir nagrinėjamų bylų faktinis pagrindas, be to, nė vienas ieškovų nebuvo nurodytos bylos dalyvis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Konstatavusi, kad 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimas neturi įtakos individualioms konkrečių darbuotojų teisėms, kurias jie įgyja pagal kolektyvinės sutarties normatyvines nuostatas, ir neapriboja jų teisės kreiptis į teismą su individualiu ginču dėl kolektyvinės sutarties normatyvinės nuostatos vykdymo, o susitarimo 6 punkte aptariami klausimai yra susiję tik su kolektyvinio ginčo sureguliavimu, teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti ieškovams neišmokėtą darbo užmokestį dėl netaikyto indeksavimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Įvertinusi naujos 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo 4 punkto nuostatas, įtvirtinančias profesinės sąjungos teisę pradėti derybas dėl priemokos už 2013 metus išmokėjimo tik po to, kai atsakovė išmokės visą darbo užmokesčio priedą už 2012 metus, teisėjų kolegija sprendė, kad ši kolektyvinės sutarties sąlyga ir tinkamas jos vykdymas yra visiškai priklausomi nuo atsakovės, kuri bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo sunkią savo finansinę padėtį. Dėl šios priežasties ji gali piktnaudžiauti išmokėdama metines priemokas už 2012 metus tik tam, kad galimai ateityje darbuotojų atstovams neatsirastų prievolė derėtis dėl 2013 metų priemokos. Todėl, atsižvelgusi į CK 6.30 straipsnio 5 dalies nuostatą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog naujojoje kolektyvinėje sutartyje atlyginimo priedo už 2013 metus skaičiavimo ir išmokėjimo klausimai nėra aptarti, ir prievolės išmokėti ieškovams priedą už 2013 metus terminas yra suėjęs, dėl to yra pagrindas priteisti ieškovams šį priedą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis apie finansinę padėtį, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl ieškovų teisės inicijuoti ginčą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas DK 67 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl darbo užmokesčio ir normatyvinių kolektyvinės sutarties nuostatų. Šiuo atveju ieškovai kvestionuoja 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimo galiojimą ir jo įtaką kolektyvinei sutarčiai, todėl iš esmės tarp šalių kilęs ginčas yra kolektyvinis.

2. Dėl 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimą sudariusių šalių. Susitarimas yra kolektyvinės sutarties priedas, jos dalis, nes jis, kaip ir kolektyvinė sutartis, buvo sudarytas tų pačių subjektų, turinčių teisę sudaryti ir keisti kolektyvinę sutartį, – darbuotojų kolektyvo atstovų (profesinių sąjungų) ir darbdavio (kasatorės) (DK 59 straipsnio 1 dalis, 60, 61, 62, 64 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad susitarimo negalima laikyti kolektyvinės sutarties dalimi dėl to, kad jį su darbdave sudarė neva ne darbuotojų atstovai (profesinės sąjungos). Teismo išvada, kad susitarimą sudarė netinkamas subjektas, neturėjęs teisės atstovauti darbuotojų interesams (darbuotojų konferencija), yra nepagrįsta, siaurinanti darbuotojų kolektyvo teises atstovauti, sudarant kolektyvinę sutartį, ir padaryta netinkamai taikant bei aiškinant DK 60 straipsnį. Susitarimas buvo pasirašytas ne darbuotojų konferencijos, bet išrinkto darbuotojų kolektyvo atstovų – trijų darbuotojų profesinių sąjungų, kurios ir iškėlė kolektyvinį ginčą, leidusį darbuotojų atstovams ir darbdavei sudaryti susitarimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad šios UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veikiančios darbuotojų profesinės sąjungos nebūtų turėjusios teisės tokio susitarimo sudaryti. Po 2013 m. balandžio 17 d. darbuotojų konferencijos jis buvo pratęsiamas ir pasirašomas įgaliotos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos. Pažymėtina, kad šis susitarimas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1123-823/2014, pripažintas galiojančiu, tinkamai pasirašytu ir pratęstu tinkamai įgaliotų šalių. Be to, nagrinėjamose bylose taip pat nenustatyta, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga būtų neteisėtai išrinkta atstovauti darbuotojų interesams. Todėl ši profesinė sąjunga turėjo teisę sudaryti visus susitarimus, kuriais buvo pratęstas 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimo galiojimo terminas. Skundžiama nutartis šioje byloje yra priimta netinkamai ištyrus esminę reikšmę byloje turinčius įrodymus.

3. Dėl susitarimo galiojimo. Teismas, spręsdamas, kad minėtas susitarimas nelaikytinas kolektyvinės sutarties pakeitimu ir jos dalimi, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kolektyvinės sutarties galiojimą ir jos pakeitimų galimybę, taip pat sutarčių aiškinimo taisykles (DK 9, 10 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.193 straipsnio 1 dalis). Susitarimas pripažintinas kolektyvinės sutarties dalimi, nes nuo šio susitarimo vykdymo priklausė atitinkamos kolektyvinės sutarties nuostatų vykdymas; tiek kasatorės, tiek darbuotojų atstovų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad susitarimu buvo keičiamos kolektyvinės sutarties nuostatos ir išreiškiamas abiejų šalių ketinimas nustatyti atitinkamas šalių teises ir pareigas ateityje (t. y. sudarius naują UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinę sutartį). Susitarimo nuostatos suvaržo atitinkamų kolektyvinės sutarties nuostatų galiojimą laiko atžvilgiu – kol bus sudaryta nauja UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinė sutartis. Todėl šiuo laikotarpiu kasatorei nebuvo pagrindo mokėti ieškovams prašyto darbo užmokesčio. Susitarimo sudarymo tvarka buvo tokia pati, kokia įtvirtinta DK nuostatose, reglamentuojančiose kolektyvinės sutarties sudarymo tvarką (DK 60, 62 straipsniai). Dėl to jis pagrįstai buvo patvirtintas per 2013 m. balandžio 17 d. darbuotojų konferenciją, o pratęstas įgaliotos profesinės sąjungos. Dėl šios priežasties, sudarius minėtą susitarimą, kolektyvinės sutarties 5.12 punkto nuostatų galiojimas ir jų vykdymas buvo sustabdytas nuo 2012 m. gruodžio 7 d. Kolektyvinė sutartis negali būti vykdoma tinkamai, nesivadovaujant ir neatsižvelgiant į susitarimo nuostatas, tiek ir susitarimo neįmanoma įvykdyti, neatsižvelgiant į kolektyvinę sutartį.

4. Dėl įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo (CPK 12, 182, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į savo paties sukurtą precedentą iš esmės panašioje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1123-823/2014), pažeidė CPK 182 straipsnį ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Nurodytoje byloje buvo pasisakyta dėl susitarimo, kaip kolektyvinės sutarties dalies teisinio statuso, buvo aiškintos jo galiojimo ribos laiko atžvilgiu, o vertintas jis buvo neatsižvelgiant į konkretaus ieškovo profesinius požymius ar jo darbo trukmę. Aptariamų bylų ratio decidendi nesutampa tik dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2A-1123-823/2014 susitarimas nebuvo taikomas ieškovo atžvilgiu, nes šis buvo pabaigęs darbo teisinius santykius su darbdaviu dar iki susitarimo pasirašymo dienos. Teismas, nevisapusiškai ir netinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus, pažeisdamas CPK 176, 177, 185 straipsnių nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad susitarimas buvo sudarytas ne darbuotojams atstovaujančio subjekto (profesinės sąjungos), o darbuotojų konferencijos. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai, t. y. kad susitarimas buvo pasirašytas įgaliotų trijų profesinių sąjungų, jis patvirtintas darbuotojų konferencijoje, jo pratęsimai buvo pasirašomi tinkamai įgaliotos profesinės sąjungos. Pažymėtina, kad, aiškinant susitarimo teisinę galią, svarbią reikšmę turėjo teismo visiškai nevertinti darbuotojų konferencijos sprendimai.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vadovavimosi precedentu

Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos E. G. ir kt. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, bylos Nr. 3K-7-184-313/2015, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa, t. y. nurodytoje kasacinėje byloje kasatorės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojai pareikštais ieškiniais prašė priteisti jiems papildomą atlyginimą už 2012 m. ir 2013 m. metinius darbo rezultatus, delspinigius už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, darbo užmokesčio skirtumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., įvertinus infliacijos koeficientą; savo reikalavimus jie grindė 2006 m. lapkričio 8 d. kolektyvinės sutarties 5.12 punktu ir 9 priedo 2.1, 2.2 punktais.

Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje siekdama užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-184-313/2015.

Dėl kolektyvinio darbo ginčo ir darbuotojo teisės inicijuoti individualaus darbo ginčo nagrinėjimą

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškovų teisės inicijuoti nagrinėjamą ginčą, kuris, kasatorės nuomone, yra kolektyvinis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju kolektyvinis ginčas kilo kasatorei (darbdavei) nevykdant (netinkamai vykdant) įmonėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų, susijusių su bazinio darbo užmokesčio indeksavimu, nemokant darbo užmokesčio priemokų ir kt., buvo pažeidžiamos kolektyvinės visų įmonės darbuotojų subjektinės teisės. Dėl šios priežasties darbuotojų atstovai pateikė kasatorei reikalavimus ir tarp šalių (darbuotojų atstovų ir darbdavės) prasidėjo derybos tiek dėl galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymo, tiek dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Vykstant šioms deryboms, ieškovai, manydami, kad kasatorei nevykdant 2006 m. kolektyvinės sutarties nuostatų yra pažeidžiamos jų individualios subjektinės teisės gauti kolektyvinėje sutartyje sutarto dydžio darbo užmokestį ir jo priedus, pareiškė ieškinius nagrinėjamoje byloje. Kaip teisingai sprendė bylą nagrinėję teismai, kolektyvinės sutarties nuostatos, nustatančios darbo užmokestį ir kitų su juo susijusių išmokų mokėjimą, yra normatyvinės nuostatos (DK 61 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 67 straipsnio 2 dalimi, ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties normatyvinių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į tai, kad savo reikalavimus ieškovai grindė normatyvinių kolektyvinės sutarties nuostatų nevykdymu, sprendžia, jog ieškovai turėjo teisę inicijuoti nagrinėjamą ginčą. Darbuotojų atstovų ir darbdavio kolektyvinio ginčo metu vykstančios derybos ir šių derybų metu priimti susitarimai negali riboti darbuotojų subjektinės teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Nors 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimu darbuotojų atstovai atsisakė kai kurių kolektyvinio ginčo reikalavimų (dėl papildomo atlyginimo už 2009 metus mokėjimo, darbo užmokesčio indeksavimo atgaline data ir delspinigių mokėjimo mainais už darbdavės pasižadėjimą išmokėti metines priemokas už 2010 ir 2011 metus) ir įsipareigojo nesiimti kolektyviniame ginče galimos poveikio priemonės – streiko, kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, toks susitarimas neapribojo ir nesuvaržė konkrečių darbuotojų teisės ginti savo galbūt pažeidžiamas subjektines teises individualaus ginčo būdu, reikalaujant vykdyti normatyvines kolektyvinės sutarties nuostatas.

Dėl kolektyvinės sutarties galiojimo ir vykdymo

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog ieškovų keliami reikalavimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo, darbo užmokesčio priemokų už 2012 ir 2013 metus bei delspinigių priteisimo galėtų būti patenkinti, turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas, jį ieškovai šiuo atveju kildina iš 2006 m. kolektyvinės sutarties, atitinkamų jos nuostatų. Be to, nagrinėjamos situacijos ypatumą lemia tai, kad, kilus kolektyviniam ginčui, darbuotojų atstovai ir darbdavė susitarė stabdyti tam tikrų kolektyvinės sutarties nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio indeksavimu, priemokų mokėjimo ir kt. vykdymą. Dėl šios priežasties esminę reikšmę šalių ginčui turi 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimas, jo (ir jo pratęsimų) teisinė reikšmė ir galia 2006 m. kolektyvinei sutarčiai.

Išplėstinė teisėjų kolegija, 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-184-313/2015, spręsdama dėl 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimo kvalifikavimo ir teisinės galios, pažymėjo, kad šis susitarimas buvo pasirašytas visų trijų įmonėje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavio atstovų, taigi, pasirašant šį susitarimą, visi įmonėje dirbantys darbuotojai buvo tinkamai atstovaujami profesinių sąjungų, kurių nariais jie buvo, todėl šis susitarimas nustato teises ir pareigas visiems be išimties įmonės darbuotojams ir yra jiems privalomas (DK 18 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalis), kolektyvinių derybų rezultatu esantys darbuotojų atstovų ir darbdavio susitarimai turi saistyti tiek juos sudariusias šalis, tiek visus įmonės darbuotojus.

Spręsdama klausimą, ar 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimas pakeitė 2006 m. kolektyvinę sutartį, atitinkamas jos nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-184-313/2015, pažymėjo, kad susitarimui pritarė ir laikyti jį 2006 m. kolektyvinės sutarties priedu nutarė 2013 m. balandžio 17 d. darbuotojų konferencija, tačiau minėtas susitarimas tuo metu galiojusios 2006 m. kolektyvinės sutarties nuostatų nepakeitė, nes nebuvo laikytasi jos keitimo tvarkos, bet jis aptarė kolektyvinės sutarties nuostatų vykdymą derybų laikotarpiu; buvo nustatytas konkretus šio susitarimo galiojimo terminas, kuris, be kita ko, buvo nustatytas darbuotojų interesais, kad buvusi įmonėje padėtis, dėl kurios kilo kolektyvinis ginčas, netruktų neribotą laiką. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus, prisiimtus šiuo susitarimu, įvykdė. Kadangi visos trys profesinės sąjungos pasirašė 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimą, kuriam vėliau pritarė darbuotojų konferencija ir kurio pratęsimai 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007 m. sausio 30 d. UAB „Vilniaus autobusai“, 2006 m. lapkričio 7 d. UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 9 punktu laikomi 2007 m. ir 2006 m. kolektyvinių sutarčių priedu nuo jų pasirašymo momento, darytina išvada, kad tiek susitarimą pasirašant, tiek jį patvirtinant darbuotojų konferencijoje, tiek pratęsiant jo galiojimą ir pratęsimus naujoje kolektyvinėje sutartyje pripažįstant 2006 m. kolektyvinės sutarties priedu, visi įmonės darbuotojai buvo tinkamai atstovaujami, susitarimas buvo pasirašytas visų darbuotojų interesais, siekiant išspręsti kolektyvinį ginčą ir sušvelninti įmonėje buvusią padėtį, todėl jis yra privalomas tiek darbdavei, tiek darbuotojų atstovams, tiek pavieniams darbuotojams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-184-313/2015, konstatuota, kad darbdavio ir darbuotojų atstovų sudaryti kolektyviniai susitarimai turi pirmenybę ir yra privalomi visiems darbuotojams, kitaip paneigiama kolektyvinių darbo santykių, kolektyvinių ginčų sprendimų ir derybų esmė. Kadangi 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimu, kuris yra privalomas visiems įmonės darbuotojams, buvo susitarta dėl kolektyvinių sutarties nuostatų, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, vykdymo kolektyvinio ginčo ir šalių derybų metu sustabdymo, tai nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus ir priteisti jiems darbo užmokesčio indeksavimą, priemokas už 2013 metus ir delspinigius.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog 2012 m. gruodžio 7 d. susitarimas ir jo pratęsimai nesukūrė teisinių padarinių atskiriems įmonės darbuotojams ir nėra jiems privalomi, nepagrįsta, padaryta pažeidžiant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kolektyvinius ginčus, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus kasacinį skundą ir nauju sprendimu ieškinį atmetus visiškai, atitinkamai paskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), t. y. iš ieškovų kasatorei priteistinas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnis); ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė už teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą sumokėjo 1851,30 Eur, ji taip pat prašo priteisti 344 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų dydis viršija atstovavimo paslaugų suteikimo metu galiojusių Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį – Rekomendacijų 8.14 punkte nurodytas maksimalus 3,5 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydis už kasacinio skundo surašymą, o tuo metu galiojo 300 Eur minimalioji mėnesinė alga. Todėl kasatorei priteistina iš ieškovų 1050 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Taigi iš viso iš kiekvieno ieškovo kasatorei priteistina po 278,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Kasaciniame teisme patirta 12,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. Š. (duomenys neskelbtini) 278,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (j. a. k. 302683277) ir 2,53 Eur (du Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo M. K. (duomenys neskelbtini) 278,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (j. a. k. 302683277) ir 2,53 Eur (du Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo B. B. (duomenys neskelbtini) 278,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (j. a. k. 302683277) ir 2,53 Eur (du Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo K. K. (duomenys neskelbtini) 278,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (j. a. k. 302683277) ir 2,53 Eur (du Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo I. Š. (duomenys neskelbtini) 278,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (j. a. k. 302683277) ir 2,53 Eur (du Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas