Klaipėdos darbininkų sąjunga - Civilinė byla Nr. 3K-3-47/2015

Civilinė byla Nr. 3K-3-47/2015

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02017-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.12; 15.4; 16.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ dėl atleidimų iš darbo pripažinimo neteisėtais, įsakymų panaikinimo, kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ priešieškinį ieškovei E. G., trečiajam asmeniui R. B. dėl pareigybės įsteigimo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties pripažinimo neteisėta ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. G. ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu jos 2012 m. spalio 22 d. atleidimą kaip drausminę nuobaudą iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovo pareigų, grąžinti ją į šias pareigas, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį – po 4181 Lt (su mokesčiais) už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2012 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat ieškovė prašė pripažinti neteisėtu 2011 m. vasario 28 d. terminuotos darbo sutarties nutraukimą, negrąžinti jos pagal šią sutartį į projektų vadovo pareigas, o priteisti iš atsakovės 7368,40 Lt (su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 22 d., po 1973,68 Lt (su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2012 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 3947,36 Lt (su mokesčiais) išeitinę išmoką.

Atsakovo 2012 m. spalio 22 d. įsakymu jai, kaip strategijos vadovei, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo. Ieškovė 2012 m. liepos 31 d. atleista ir iš asociacijos projektų vadovo pareigų, kurias ėjo 2011 m. vasario 28 d. terminuotos darbo sutarties pagrindu. Šios darbo sutarties terminas buvo nustatytas iki 2012 m. liepos 31 d., tą dieną atsakovo įsakymu sutartis DK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukta. Ieškovė nurodo nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2012 m. spalio 16 d. buvusi nedarbinga, o atsakovas jos neinformavo apie numatomą atleidimą. Darbdavys vadovavosi Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2012 m. kovo 14 d. audito išvadoje konstatuotais veiklos pažeidimais, bet praleido DK 241 straipsnyje nustatytus drausminių nuobaudų skyrimo terminus.

Atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais ab initio projektų vadovo pareigybės įsteigimą asociacijoje „Lamatos žemė“ ir sudarytą su ieškove 2011 m. vasario 28 d. darbo sutartį, priteisti iš ieškovės 128 393,50 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsakovės 2004 m. liepos 22 d. vykusiame steigiamajame susirinkime ieškovė buvo išrinkta asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininke, kuri yra vienasmenis valdymo organas. Pagal atsakovės įstatų 54 punktą, atsakovės valdyba tvirtina asociacijos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, nustato pareiginį atlyginimą pirmininkui. Nei 2009 m. birželio 16 d. vykusiame atsakovės valdybos posėdyje, nei vėlesniuose posėdžiuose nebuvo priimtas sprendimas patvirtinti naują – projektų vadovo – pareigybę. Ieškovei kaip projektų vadovei sumokėta 35 784,43 Lt (įskaitant mokesčius). Atsakovė iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) gavo ne vieną raštą, kuriuose nurodyti dėl ieškovės netinkamo pareigų atlikimo padaryti pažeidimai ir dėl kurių iš viso atsakovei nebus kompensuota 92 609,07 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. vasario 28 d. darbo sutartį, o projektų vadovo pareigybę – įsteigta neteisėtai, atsakovei iš ieškovės priteisė 128 393,50 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas nustatė, kad asociacija „Lamatos žemė“ su ieškove E. G. 2009 m. birželio 16 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2014 m. birželio 16 d. priėmė ieškovę į vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovo pareigas, nustatant 4181 Lt mėnesio atlyginimą. Pareigybės aprašyme strategijos vadovo funkcijos yra koordinuoti, kontroliuoti, vykdyti ir užtikrinti strategijos įgyvendinimą, rengti kontraktus ir sutartis, jas pasirašyti, kontroliuoti jų vykdymą, užtikrinti tinkamą strategijos įgyvendinimo mokėjimo prašymų ir ataskaitų parengimą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, užtikrinti tinkamą strategijos įgyvendinimo dokumentų parengimą, registravimą, vykdymą, kontrolę. 2012 m. spalio 23 d. ieškovės darbo sutartis nutraukta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodant, kad ji netinkamai atliko vietos plėtros strategijos vadovo pareigas, nurodytas pareigybės aprašyme, DK 228 straipsnyje, kituose teisės aktuose. Atsakovė rėmėsi 2012 m. kovo 14 d. audito išvadoje nurodytais pažeidimais, t. y. dėl 51 392,05 Lt netinkamo panaudojimo, netinkamai sudarytų sutarčių, viešųjų pirkimų dokumentų nepateikimo bei klaidinančių duomenų apie kelionės ir transporto išlaidas pateikimo. Prieš atleisdamas ieškovę iš darbo asociacijos pirmininkas 2012 m. liepos 2 d. pateikė jai du paklausimus: dėl įstatų pažeidinėjimo bei teisinių paslaugų sutarties sudarymo ir 2012 m. liepos 12 d. prašymą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, į kuriuos ieškovė atsakė 2012 m. liepos 5 d. paaiškinimais, o 2012 m. spalio 16 d. pateikė pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. 2012 m. kovo 14 d. ŽŪM vidaus audito departamento audito išvadoje nurodyti Šilutės rajono vietos veiklos grupės (toliau – ir Šilutės VVG) – asociacijos „Lamatos žemė“ veiklos pažeidimai, dėl kurių neužtikrinama kontrolės sistema bei kyla rizika neefektyviai panaudoti Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšas, nustatyta, kad netinkamai panaudota 162 654,15 Lt Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys ES lėšų panaudojimą, viešieji pirkimai vykdomi pažeidžiant teisės aktus, pažeidžiamos sutarčių, sudarytų tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM ir Šilutės VVG, nuostatos, nurodyti konkretūs pažeidimai. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2012 m. rugpjūčio 9 d. rašto matyti, kad pagal asociacijos 2012 m. sausio 20 d., 2010 m. vasario 18 d., 2011 m. sausio 17 d. mokėjimo prašymus, pateiktus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ veiklos sritį „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektui „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“ įgyvendinti, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Taip pat netinkamomis finansuoti pagal mokėjimo prašymus NMA pripažino 51 392,05 Lt ir 27 067,08 Lt lėšų. Ieškovei pagal 2011 m. vasario 28 d. darbo sutartį iš viso su mokesčiais priskaičiuota 35 784,43 Lt darbo užmokesčio.

Pagal 2011 m. vasario 28 d. terminuotą darbo sutartį, sudarytą tarp asociacijos „Lamatos žemė“ ir ieškovės E. G., ji laikotarpiui nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. priimta į darbą projektų vadove šioms funkcijoms atlikti: koordinuoti, kontroliuoti, vykdyti tarptautinio ir tarpteritorinio projektų partnerių paiešką, projektų paraiškų parengimą, užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą, organizuoti projektų įgyvendinimo viešinimą rajone, šalyje ir užsienyje; iš projektų vadovo pareigybės aprašymo matyti, kad projektų vadovo pareigybė reikalinga koordinuoti mokymo projekto „Šilutės rajono kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas ir bendruomeninio verslumo ugdymas“ biudžeto lėšų klausimus ir užtikrinti projekto sėkmingą įgyvendinimą, organizuoti jo vykdymo viešinimą rajone ir šalyje; nustatytas 1973,68 Lt mėnesio darbo užmokestį.

Projekto vadovo darbo sutartis nutraukta 2012 m. liepos 31 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, suėjus darbo sutarties terminui.

Iš asociacijos „Lamatos žemė“ 2004 m. liepos 22 d. steigiamojo susirinkimo protokolo, 2010 m. balandžio 16 d. ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovė šioje asociacijoje ėjo ir visuomenines – asociacijos pirmininkės pareigas. Iš 2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio asociacijos „Lamatos žemė“ susirinkimo protokolo matyti, kad asociacijos nariai buvo supažindinti su Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento audito išvada, susirinkimo dalyviai nutarė atšaukti asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkę E. G. iš šių pareigų, nauju pirmininku išrinktas V. L.

Ieškovė sirgo nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. birželio 29 d., nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. spalio 15 d. imtinai.

Teismo vertinimu, termino skirti ieškovei drausminę nuobaudą pradžia yra 2012 m. balandžio 3 d., kai asociacijos nariai buvo supažindinti su ŽŪM Vidaus audito departamento išvada. DK 240 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šis reikalavimas atsakovės buvo įvykdytas. Pagal DK 241 straipsnį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo. Šis terminas skirti ieškovei drausminę nuobaudą nepraleistas, išskaičius ieškovės nedarbingumo dėl ligos dienas. Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas skirtas už strategijos vadovo pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą. Audito išvadoje nustatyti pažeidimai patvirtina ieškovės pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, o tai numatyta DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte, apibūdinančiame vieną iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo rūšių. Todėl atsakovė teisėtai atleido ieškovę iš strategijos vadovo pareigų.

Vertindamas atleidimą iš projektų vadovo pareigų teismas nurodė, kad atsakovės įstatų 54 punktas numato, kad asociacijos valdyba tvirtina asociacijos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes. Nenustatyta duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į valdybą dėl projekto vadovo pareigybės įsteigimo, sutarties su ja sudarymo. Nesant DK normos, reguliuojančios darbo sutarties sudarymo ir pareigybės įsteigimo teisėtumo nustatymą, taikytinos CK normos, nustatančios sandorių sudarymą, jų negaliojimo pagrindus ir kt. CK 1.80 straipsnyje įtvirtinta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Kadangi projektų vadovės darbo sutartis sudaryta nesilaikant asociacijos įstatų 54 punkto reikalavimų, laikytina, kad ji yra negaliojanti nuo jos sudarymo datos, o ieškovė privalo grąžinti atsakovei 20 686,98 Lt, gautus pagal šią darbo sutartį. Pripažinęs šią darbo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, teismas sprendė, kad nenagrinėtinos bei nespręstinos šios sutarties nutraukimo aplinkybės.

Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti žalą atsakovei teismas nurodė, kad iš audito išvados, NMA raštų turinio ir NMA pripažintų netinkamomis finansuoti paramos sumų darytina išvada, jog atsakovei padaryta žala yra 128 393,50 Lt, ją sudaro: 92 609,07 Lt – nekompensuotų turėtų išlaidų suma ir 35 784,43 Lt – žala dėl neteisėtai įsteigtos projektų vadovo pareigybės darbo užmokesčio su mokesčiais. Teismo vertinimu, žala padaryta neteisėtais ieškovės veiksmais, yra jos kaltė ir priežastinis ryšys.

CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Juridinio asmens vadovas turi veikti kaip rūpestingas, apdairus, protingas asmuo. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens vadovo pareiga visiškai atlyginti žalą, jeigu jis nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas. Ieškovei kaip asociacijos vadovei taikytina civilinė atsakomybė, o ne atsakomybė pagal DK.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkinus ieškovės apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovę atšaukus iš asociacijos pirmininko pareigų ir ją atleidus iš strategijos vadovo pareigų nėra pagrindo teigti, kad ji nubausta du kartus už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Vadovo atšaukimas iš pareigų nelaikytinas drausmine nuobauda Darbo kodekso prasme, o drausminė nuobauda ieškovei galėjo būti paskirta ir kaip kitas pareigas ėjusiai darbuotojai. Atleidimas iš darbo ieškovei skirtas nepraleidus drausminėms nuobaudoms skirti DK numatytų terminų. Ieškovė įsteigė projektų vadovo pareigybę ir pradėjo eiti šias pareigas nesilaikydama asociacijos įstatų, kuriuose teisė steigti pareigybes priskirta valdybai. Iš liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų galima spręsti, jog ieškovė, kaip projektų vadovė, jokių darbų neatliko, visus darbus atlikdavo kaip asociacijos pirmininkė. Teismas sprendė, kad atsakovei padaryta žala. DK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Vykdydama savo veiklą, asociacija patyrė išlaidų, kurių Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi veiklos pažeidimų, jai nekompensavo. Taip pat atsakovė ieškovei pagal darbo sutartį, sudarytą neteisėtai įsteigtos pareigybės pagrindu, mokėjo darbo užmokestį, mokesčius į valstybės biudžetą. Pagal audito išvadą ieškovė, kaip asociacijos pirmininkė, netinkamai vykdė veiklą, pažeidinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, skyrė lėšų asociacijos administracijoje nedirbusiam savo sūnui B. G., siuntė jį į konferenciją, mokėjo už jam suteiktas ryšio paslaugas. Ieškovė netinkamai atliko pareigas, nurodytas asociacijos įstatuose, pareigybės aprašyme, DK, dėl to buvo padaryti audito išvadoje konstatuoti pažeidimai ir turtinės žalos atsakovei. Kadangi žala padaryta tyčiniais ieškovės veiksmais, darbuotojas pagal DK nuostatas privalo atlyginti visą žalą. DK 257 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Teismas nenustatė priteistinos žalos mažinimo sąlygų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė E. G. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Teismai projektų vadovės darbo sutarčiai nepagrįstai taikė CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą, o dėl darbo sutarties negaliojimo turėjo taikyti DK 139 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą, darbo sutartis nutraukiama. Kasatorės nuomone, apskritai nebuvo teisinio pagrindo pripažinti darbo sutartį negaliojančia, nes pareigybės steigimas ir darbo sutarties pasirašymas neprieštaravo įstatymų draudžiamosioms nuostatoms, o tik asociacijos įstatams, numačiusiems valdybos teisę steigti naują pareigybę. Ši teisė įstatų 52 punkte nenurodyta kaip išskirtinė valdybos teisė. Net ir pripažinus darbo sutartį negaliojančia, momentas, nuo kurio ji tokia tampa, turėtų būti nustatomas pagal CK 1.95 straipsnio 2 dalį – jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas šalių darbo susitarimo įforminimas nedaro tokio susitarimo negaliojančiu, o tik sukuria pareigą darbdaviui įforminti darbo sutartį, kurioje būtų visos šalių sulygtos darbo sąlygos. Darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio rajono skyrius v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2004). Kadangi restitucija negalima, tai ginčijama darbo sutartis pripažintina negaliojančia tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

Atsakovės valdybai susipažinus su audito išvada, kasatorė 2012 m. balandžio 3 d. valdybos sprendimu atšaukta iš asociacijos pirmininko pareigų. Už tą patį pažeidimą jai, kaip strategijos vadovei, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Taip nesilaikyta DK 239 straipsnyje įtvirtinto draudimo skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą. Teismai nenustatė, ar audito išvadoje nurodytus pažeidimus ieškovė padarė kaip asociacijos pirmininkė, ar kaip strategijos vadovė.

Teismai turėjo skaičiuoti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą drausminei nuobaudai skirti ne nuo tos dienos, kurią buvo paskirtas naujas atsakovės pirmininkas (2012 m. balandžio 3 d.), o nuo dienos, kada asociacijai tapo žinoma apie 2012 m. kovo 14 d. priimtas audito išvadas. Vėliausiai apie jas asociacijos valdybos nariams tapo žinoma 2012 m. kovo 16 d. susitikimo su ŽŪM atstovais metu. Dėl to praleistas DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas ieškovei taikyti drausminę nuobaudą. Be to, nuobauda skirta ir už tuos pažeidimus, kurie padaryti praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo jų padarymo, pvz., automobilio „Subaru“ nuoma, kelionė į Kroatiją ir Austriją. Suėjus šiam terminui nuobaudų skyrimas negalimas pagal DK 241 straipsnio 1 dalį. Teismai turi aiškintis kiekvieno pažeidimo padarymo faktą ir ar jis yra pagrindas skirti drausminę nuobaudą. Teismai neatskleidė, kaip audito išvadoje nurodyti pažeidimai įrodo ieškovės pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, kaip tai numatyta DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte, apibūdinančiame vieną iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo rūšių.

Teismai neatribojo materialinės atsakomybės pagal DK ir civilinės atsakomybės taikymo, neteisingai nustatė materialinės atsakomybės sąlygas. Teismai privalėjo nuodugniai ištirti ir tiksliai konstatuoti, kokie konkrečiai buvo kasatorės neteisėti veiksmai. Ji nesiekė ir nenumatė, kad NMA atsisakys kompensuoti atsakovės 81 978,43 Lt išlaidų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl tyčinių veiksmų. Kasatorės veiksmai ir žalos padarymo aplinkybės neatitinka nė vieno iš DK 255 straipsnyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo pagrindo, todėl jos materialinė atsakomybė yra ribota. Šalys nesudarė visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Dėl to taikytinas DK 254 straipsnis – darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje.

Teismai į priteistinos atlygintinos žalos dydį nepagrįstai įtraukė kasatorei išmokėtą darbo užmokestį ir jo pagrindu apskaičiuotus mokesčius pagal projektų vadovės darbo sutartį. Šios juridinio asmens veiklos išlaidos negali būti pripažintos juridinio asmens patirta žala vien dėl to, kad jų nekompensavo NMA, su kuria sudaryta paramos sutartis. Nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio mokami mokesčiai nelaikomi darbdavio patirtais nuostoliais – taip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje DNSB „Vilties g. 8“ v. J. M., bylos Nr. 3K-3-351/2012. Kasatorė neturi nei pakankamai pajamų, nei turto, iš kurių galėtų sumokėti priteistą nuostolių atlyginimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo projektų vadovės darbo sutarties negaliojimą pagal CK 1.80 straipsnį ir netaikė DK 139 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta tik darbo sutarties sudėtinių dalių (dalies) prieštaravimo įstatymų draudžiamoms nuostatoms pašalinimo tvarka ir būdai, tačiau nereglamentuojama darbo sutarties pripažinimo negaliojančia galimybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, jos sudarymo, vykdymo ir keitimo tvarką bei sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio rajono skyrius v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2004). Jei ir būtų taikoma DK 139 straipsnio 1 dalis, viena iš būtinų sąlygų jai taikyti – darbo sutarties prieštaravimas įstatymams. Pagal atsakovės įstatus darbuotojų pareigybės steigiamos atsakovo valdybos, tai atitinka CK 2.82 straipsnio 1 dalyje, Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 punkte įtvirtintas normas, jog juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Šių reikalavimų nesilaikymas nėra ir negali būti laikomas tik formalumu ar netinkamu darbo sutarties įforminimu, nes asociacijai nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų jai grėstų sankcija – sutarties nutraukimas ir finansavimo praradimas pagal sudarytą su NMA paramos sutartį. Pripažinę darbo sutartį negaliojančia, teismai taikė ne restituciją, o priteisė nuostolių atlyginimą.

Dėl audito išvadoje nurodytų pažeidimų ieškovė atšaukta iš asociacijos vadovės pareigų ir tai nebuvo drausminės nuobaudos taikymas, o nuobauda (atleidimas iš darbo), pritaikyta jai kaip strategijos vadovei pagal darbo sutartį. Drausminė nuobauda skirta už tuos pažeidimus, kuriuos ji padarė kaip strategijos vadovė, t. y. už pareigybės aprašyme nurodytų pareigų netinkamą atlikimą. Kasatorės kaip asociacijos pirmininkė atšaukta iš pareigų, nes prarado pasitikėjimą ir dėl to nebegalėjo toliau eiti šių pareigų.

Audito išvada buvo pagarsinta asociacijos nariams 2012 m. balandžio 3 d. visuotiniame narių susirinkime, jame kasatorė atšaukta iš asociacijos pirmininko pareigų. Kai kuriems asociacijoms valdybos nariams kasatorė dar prieš susirinkimą persiuntė audito išvadą, tačiau galimybė kasatorei skirti drausminę nuobaudą kaip strategijos vadovei atsirado tik ją atšaukus iš asociacijos pirmininkės pareigų ir į šias pareigas paskyrus kitą asmenį, kuris ir pasirašė įsakymą skirti nuobaudą. Įvertinus kasatorės ligos laikotarpį, nepraleistas DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti. Tam tikri kasatorės pažeidimai atlikti nepraėjus nuobaudos skyrimo galutiniam dvejų metų terminui – automobilio „Subaru“ nuomos sutartis NMA pateikta tik 2012 m. sausio 20 d., o dokumentai dėl kelionės į Kroatiją ir Austriją turėjo būti pateikti į NMA iki 2011 m. sausio 20 d., tačiau jų kasatorė nepateikė.

Teismai padarė pagrįstą išvadą, jog audito išvadoje nustatyti pažeidimai patvirtina ieškovės pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, o tai numatyta DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte, apibūdinančiame vieną iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo rūšių. Dėl kasatorės padarytų pažeidimų asociacija patyrė didelę žalą NMA atsisakius finansuoti asociacijos išlaidų dalį. Dėl to nustatytas teisinis pagrindas taikyti materialinę atsakomybę pagal DK 246 straipsnį. NMA atsisakė kompensuoti išlaidas ne dėl formalių sutarčių sudarymo trūkumų, kaip nepagrįstai teigia kasatorė, o dėl sąmoningų jos neteisėtų veiksmų. Jie atlikti esant kasatorės tyčiai, kurią ji nepagrįstai neigia. Jei kasatorė sąmoningai ir nesiekė padaryti turtinės žalos asociacijai, tai neabejotinai turėjo suprasti savo neteisėtos veiklos žalingumą, numatyti galimus neigiamus padarinius ir sąmoningai (lengvabūdiškai) leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kasatorės materialinės atsakomybės ribas, pagrįstai taikė vieną iš DK 255 straipsnyje įtvirtintų visiškos darbuotojo atsakomybės pagrindų ir sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija priteisti visą asociacijos patirtą turtinę žalą (DK 257 straipsnio 2 dalis). Jei būtų sumažintas žalos atlyginimas, asociacija netektų galimybės įvykdyti įsipareigojimus NMA, turinčiai teisę tokiu atveju nutraukti paramos finansavimą ir reikalauti išmokėtų paramos lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdantis kasacinio teismo funkcijas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nenustato iš naujo byloje faktinių aplinkybių, o sprendžia teisės klausimus.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, neperžengdamas kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų dėl ginčo byloje ribų, pasisako dėl šių teisės klausimų: 1) dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia; 2) dėl materialinės atsakomybės pagal darbo teisę ir civilinės atsakomybės atribojimo, žalos dydžio nustatymo; 3) dėl darbuotojo traukimo drausminėn atsakomybėn terminų taikymo.

Dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia

Byloje teismai ištyrė asociacijos „Lamatos žemė“ 2004 m. liepos 22 d. steigiamojo susirinkimo protokolą, 2010 m. balandžio 16 d. ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolą ir nustatė, kad ieškovė E. G. vadovavo asociacijai eidama pirmininko pareigas iki 2012 m. balandžio 3 d., kai neeiliniame visuotiniame asociacijos „Lamatos žemė“ susirinkime asociacijos nariai nutarė atšaukti asociacijos pirmininkę iš šių pareigų ir nauju pirmininku išrinktas V. L. Be to, pagal 2009 m. birželio 16 d. sudarytą terminuotą darbo sutartį, kurios terminas buvo numatytas nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2014 m. birželio 16 d., ieškovė dirbo asociacijos strategijos vadove iki 2012 m. spalio 23 d., kai strategijos vadovės darbo sutartis nutraukta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė taip pat ėjo asociacijos projektų vadovo pareigas pagal sudarytą 2011 m. vasario 28 d. terminuotą darbo sutartį, kurios terminas buvo numatytas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. ir kuri pasibaigė 2012 m. liepos 31 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, suėjus darbo sutarties terminui.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos 2011 m. vasario 28 d. terminuotą projektų vadovės darbo sutartį, konstatavo šios pareigybės įsteigimo ir darbo sutarties sudarymo neteisėtumą CK 1.80 straipsnio pagrindu, kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad nurodytos darbo sutarties sudarymas, pareigybės pagal šią sutartį įsteigimas prieštaravo ne įstatymų imperatyviosioms normoms, bet asociacijos įstatams, o darbo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ne nuo jos sudarymo dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia, kai ji nutraukiama šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą, darbo sutartis nutraukiama. DK normose, reglamentuojančiose darbo sutarties nutraukimo atvejus, nenustatyta galimybės pripažinti negaliojančia darbo sutartį nuo jos sudarymo dienos. DK darbo sutarties negaliojimo pagrindų nenumatyta. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Rokiškio rajono skyrius v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Restitucijos negalimumas kartu reiškia, kad darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį. Darbo sutartį nutraukus (ją pripažinus negaliojančia) iš darbuotojo nepriteistinas mokesčių, sumokėtų darbdavio išmokant darbuotojui darbo užmokestį, nes nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio mokami mokesčiai nelaikomi darbdavio patirtais nuostoliais – taip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje DNSB „Vilties g. 8“ v. J. M., bylos Nr. 3K-3-351/2012.

Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino projektų vadovės darbo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms CK 1.80 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo teisiniu pagrindu ir taikė teisines pasekmes, įpareigodami ieškovę kaip darbuotoją grąžinti atsakovei 35 784,43 Lt, apskaičiuotus su mokesčiais pagal šią darbo sutartį. Byloje teismų konstatuota, kad projektų vadovo pareigybės įsteigimu ir darbo sutarties sudarymu, pagal kurią ieškovė pradėjo eiti šias pareigas, pažeistos ne konkrečios įstatymuose įtvirtintos imperatyviosios teisės normos, o atsakovės įstatai, kurių 54 punktas numato, kad asociacijos valdyba tvirtina asociacijos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes. Ieškovė nesikreipė į valdybą dėl projektų vadovo pareigybės įsteigimo, sutarties su ja sudarymo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su teismų išvada, kad atsakovės asociacijos įstatų tvarkos nesilaikymas sudarant darbo sutartį reiškia jos negaliojimą pagal CK 1.80 straipsnį, nes sandoriui šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu turi būti nustatomas sandorio prieštaravimas konkrečioms įstatymų imperatyviosioms teisės normoms. Tokio prieštaravimo nenustačius, teismai neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad darbo sutartis negalioja pagal CK 1.80 straipsnį. Be to, nesant galimybės taikyti restituciją, teismai nepagrįstai sprendė priteisti iš ieškovės atsakovei 35 784,43 Lt, apskaičiuotus su mokesčiais pagal šią darbo sutartį. Kadangi teisiškai nepagrįstai ši darbo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, tai turi būti iš naujo nagrinėjamas bylos ginčo dalis dėl šios darbo sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui teisėtumo, nustatomos su tuo susijusios teisiniam vertinimui reikšmingos faktinės aplinkybės. Pirmiau nurodyta, kad kasacinis teismas nenustato iš naujo faktinių aplinkybių, todėl joms nustatyti ir įvertinti byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl materialinės atsakomybės pagal darbo teisę ir civilinės atsakomybės atribojimo, žalos dydžio nustatymo

Byloje teismų konstatuota, kad, vykdydama savo veiklą, asociacija patyrė 92 609,07 Lt išlaidų, kurių Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi veiklos pažeidimų, jai nekompensavo, ir už tai atsakinga pripažino ieškovę, kuri įpareigota atlyginti nurodyto dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovei kaip asociacijos vadovei taikytina civilinė atsakomybė, o ne atsakomybė pagal DK. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad žala padaryta tyčiniais ieškovės veiksmais, o darbuotojas pagal DK nuostatas privalo atlyginti visą žalą, taigi taikė materialinę ieškovės kaip darbuotojos atsakomybę pagal darbo teisės normas.

DK yra nustatytos dvi darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys: ribota ir visiška materialinė atsakomybė. Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė pasireiškia tuo, kad pagal ją darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. šiuo atveju maksimalus darbuotojų materialinės atsakomybės dydis siejamas su konkretaus darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio tam tikra suma (DK 254 straipsnis). Tačiau DK nustatyta ir tai, kad tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, neribojant jos dydžio (DK 255 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ORLEN Lietuva“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju, kai ieškovės kaip asociacijos vadovės ir kitas darbo pareigas vykdžiusios darbuotojos padėtis buvo dualistinė ir ieškovei einant strategijos vadovo pareigas su ja nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, esminę reikšmę dėl to, kuri atsakomybės forma taikytina – civilinė atsakomybė ar materialinė pagal darbo teisę, turi nustatymas, ar veiksmus, dėl kurių atsirado atsakomybė, ieškovė atliko vykdydama asociacijos vadovės funkcijas ar kitas darbo pareigas. Nuo to priklauso ir vertinimas, ar ieškovei už darbo pareigų pažeidimą pagrįstai skirta drausminė nuobauda atleidimas iš strategijos vadovės pareigų, ar šį pažeidimą ji padarė kaip asociacijos vadovė ir dėl to buvo atšaukta iš vadovės pareigų. Jei asmuo kaip juridinio asmens vadovas ir darbuotojas pagal kitas pareigas atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip darbuotojo, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikė kaip vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje liko neišaiškinta, ar ieškovei taikyta atsakomybė už netinkamą vykdymą pareigų kaip asociacijos vadovės ar kaip darbuotojos (strategijos vadovės, projektų vadovės), kurios nustatytos įstatymuose, asociacijos įstatuose, pareiginėse instrukcijose, kituose asociacijos vidaus aktuose. Byloje teismams sprendžiant atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 92 609,07 Lt NMA nekompensuotų lėšų žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nenustatyta, ar lėšų kompensavimas buvo tas rezultatas, už kurio pasiekimą buvo atsakinga ieškovė, ar nekompensavimą iš tikrųjų sukėlė ieškovė savo kaltais veiksmais, pagrindžiant jos kaltės formą, ir ar ji veikė kaip asociacijos vadovė, ar kaip darbuotoja – strategijos vadovė, taip pat kurias konkrečiai norminiuose ar lokaliniuose teisės aktuose nustatytas pareigas ji pažeidė taip, kad tai tapo priežastimi atsirasti pasekmėms – NMA nekompensavo lėšų. Kai sprendžiama dėl taikytinos materialinės atsakomybės darbuotojui, DK 254 straipsnyje reglamentuojama ribota darbuotojo materialinė atsakomybė, išskyrus, kai konstatuojama darbuotojo tyčia. Jei darbuotojo veiksmuose nustatoma ne tyčia, o neatsargumas, materialinė atsakomybė ribojama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma (DK 254 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui nutartyje konstatavus ieškovės tyčią dėl padarytos žalos atsakovei, nenustatyta, kaip tai pasireiškė ieškovės veiksmuose ir koks jų priežastinis ryšys su atsiradusia žala. Nustatytina, ar ieškovės savo veiksmais siekė, kad NMA nekompensuotų asociacijos išlaidų, ir ar ji sąmoningai leido šioms neigiamoms asociacijai pasekmėms (žalai) atsirasti. Nurodytoms aplinkybėms ištirti ir įvertinti reikia atlikti faktinių aplinkybių nustatymą, dėl to ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų taikymo

Pagal DK 241 straipsnį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos, praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-594/2012).

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad nepraleistas DK 241 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas, nes darbo pareigų pažeidimai nustatyti 2012 m. kovo 14 d. audito išvadoje, ši išvada pateikta ir svarstyta 2012 m. balandžio 3 d. asociacijos narių visuotiniame susirinkime, kuriame ieškovė atšaukta iš asociacijos pirmininko pareigų, juo paskirtas kitas asmuo. Drausminė nuobauda (atleidimas iš strategijos vadovo pareigų) ieškovei skirta 2012 m. spalio 23 d. Įvertinę atsakovės sudarytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius teismai sprendė, kad ieškovė buvo nedarbinga dėl ligos nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. birželio 29 d. ir nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. spalio 15 d. imtinai. Kadangi laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, neįskaitomas į nuobaudos skyrimo terminą, tai nebuvo praleistas 1 mėnesio terminas nuobaudai skirti. Kasaciniame skunde teigiama, kad drausminės nuobaudos skyrimo termino pradžia turėjo būti 2012 m. kovo 16 d., kai asociacijos valdybos nariai susipažino su audito išvadomis. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdami dėl termino drausminei nuobaudai skirti pradžios teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai), o drausminės nuobaudos skyrimo klausimą svarstyti turėjo teisę asociacijos pirmininkas, naujai paskirtas 2012 m. balandžio 3 d. asociacijos narių visuotiniame susirinkime, nuo nurodytos dienos skaičiuotinas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai taikė darbo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes, tinkamai neatribojo atsakovės, kaip juridinio asmens, vadovui tenkančios civilinės atsakomybės nuo šios asociacijos darbuotojui tenkančios materialinės atsakomybės pagal darbo teisę. Šiems klausimams ištirti, juos teisiškai įvertinti iš naujo nustatytinos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nepripažintina teisiškai pagrįsta, ji naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šia kasacinio teismo nutartimi byla neužbaigiama, o perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išnagrinėjęs bylą spręs apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski