Civilinė byla Nr. 3K-3-416-469/2015
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00482-2011-7
Procesinio sprendimo
kategorijos: 44.2.4.1; 126.8 (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito
Gurevičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. N. ir ieškovo bankrutavusios
uždarosios akcinės bendrovės ONDUBALT kasacinius skundus dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios
uždaros akcinės bendrovės ONDUBALT ieškinį atsakovui T. N. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo
esmė
Byloje
nagrinėjami teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovų atsakomybę už įmonei
padarytą žalą, pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo
ir taikymo klausimai.
Ieškovas
BUAB ONDUBALT kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 919 019 Lt
(555 786,32 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei
bylinėjimosi išlaidas.
Panevėžio
apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB ONDUBALT iškėlė bankroto bylą, 2011 m. vasario 10 d. nutartimi pripažino UAB ONDUBALT
bankrutavusia. Bankroto bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonė buvo nemoki
jau 2007 metais ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. UAB ONDUBALT
bankroto byloje yra patvirtintas vienintelio kreditoriaus Prancūzijos
bendrovės Onduline SA 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur) reikalavimas, kuris
susidarė per 2008 m., t. y. laikotarpiu, kai bendrovė buvo nemoki ir negalėjo
vykdyti savo įsipareigojimų. Ieškovas teigia, kad bendrovės skola šiam
kreditoriui susidarė atsakovui vykdant direktoriaus funkcijas, taip pat tuo
laikotarpiu, kai bendrovės akcininkais buvo T. N. ir A. B. Atsakovas skolos
Prancūzijos bendrovei Onduline SA susidarymo metu buvo bendrovės direktoriumi
ir vienu iš akcininkų iki 2008 m. gruodžio 18 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovas
buvo UAB ONDUBALT direktoriumi ir akcininku, žinojo apie jo vadovavimo
laikotarpiu susidariusią didelę skolą kreditoriui Onduline SA, suprato, jog
jo vadovaujama bendrovė yra nemoki, tačiau dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo
nei 2008 m. pradžioje, nei pabaigoje į teismą nesikreipė. Tai, kad UAB ONDUBALT
2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, įrodo 2012 m. gruodžio 17 d. eksperto
išvada. UAB ONDUBALT įsipareigojimai 2008 m. buvo didinami, teikiant užsakymus
Onduline SA ir už juos neatsiskaitant. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir
ĮBĮ) nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
atsakovas pažeidė ne tik kaip bendrovės direktorius, bet ir kaip akcininkas.
Bendrovės akcininkai T. N. bei A. B., atstovaujami T. N., 2008 m. gruodžio
18 d. pasirašė akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią už 2 litus pardavė visas
bendrovės akcijas UAB Sutemas ir UAB Laivininkas. Teigiama, kad atsakovas bendrovės
akcijas perleido esant akivaizdžiai bankroto situacijai, neįsitikinęs akcijų
pirkėjų patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą ir skolų
kreditoriams mažinimą. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai,
išimtinai bendrovės interesais, nevykdė įstatymu nustatytos pareigos esant
įmonei nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė
bendrovės ir jos kreditorių interesus. Ieškovo teigimu, žala bendrovei ir jos
kreditoriams yra papildomi bendrovės prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai
nuo bendrovės nemokumo atsiradimo 2008 metų pradžioje iki 2009 m. lapkričio 2
d., kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, ir sudaro 1 959 019 Lt (567
371,12 Eur). Vykdant UAB ONDUBALT bankroto procesą buvo surasta 70 344,57 Lt (20
373,20 Eur) vertės turto, iš jų 40 000 Lt (11 584,80 Eur) buvo sumokėta
kreditoriui Onduline SA, o likusi suma buvo panaudota administravimo ir
kitoms su bendrovės bankroto procedūra susijusioms išlaidoms padengti. Bendra
žalos bendrovei suma yra 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio
apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas sprendė, kad atsakovas ieškovo vadovu ir akcininku buvo nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. Teismas nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 20072008 m. įmonė buvo nemoki, taip pat kad įmonė nevykdė jokios veiklos nuo 2009 m. Konstatuota, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog su įmonės kreditoriais atsiskaityti nepavyks, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, vykdė veiklą, didindamas įsiskolinimą kreditoriams. 2008 m. gruodžio 18 d. įmonės akcijų pardavimą UAB Satemas ir UAB Laivininkas už 2 Lt (0,58 Eur) teismas vertino kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, siekiant išvengti atsakomybės žalos įmonės kreditoriams atlyginimo. Nei faktinio, nei teisinio pagrindo tikėtis, kad pardavus akcijas naujasis vadovas įmonės veiklą organizuos taip, kad bus vykdomi prisiimti įsipareigojimai, nebuvo. Teismas konstatavo, kad atsakovas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė ne tik kaip įmonės direktorius, bet ir kaip akcininkas, nes ieškovo akcijas perleido žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neįsitikinęs akcijų pirkėjų patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę įmonės veiklą mažinant ir likviduojant įsiskolinimus kreditoriams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią kreditorius Onduline SA patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kadangi bankroto byloje patvirtintas 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur) Onduline SA kreditoriaus reikalavimas, o bankroto procedūros metu minėtai įmonei buvo išmokėta 40 000 Lt (11 584,80 Eur), todėl žala sudaro 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija
2014
m. spalio 6 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13
d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo T. N. ieškovui BUAB ONDUBALT 273 577,70 Lt (79 233,58 Eur) žalos, 5 procentų
dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo.
Prejudicinę
galią nagrinėjamoje byloje turi įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2012 m.
liepos 26 d. nutartis, pagal kurios nustatytus faktus ir bylos duomenis teisėjų
kolegija sprendė, kad ieškovo akcijų perleidimo kaina, įmonės
veiklos sustabdymas ir neatkūrimas, UAB Jonosfera skolos mažinimas
neteisėtais būdais patvirtina, jog ieškovas de
facto tapo nemokus dar iki 2008 m. gruodžio 18 d. Nustatyta, kad Onduline
SA ir ieškovas, vykdydami sutartį, savo veiksmais išreiškė valią nesilaikyti
Onduline SA sąskaitose faktūrose apibrėžtos atsiskaitymo tvarkos ir terminų
(CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad nei iš ieškovo banko sąskaitos, iš kurios vykdyti mokėjimai
Onduline SA, išrašo, nei iš Onduline SA parengto patiektų prekių ir ieškovo
atliktų mokėjimų 2007 metais balanso negalima tiksliai nustatyti, kokios
tiksliai PVM sąskaitos faktūros būdavo apmokamos ar kokie buvo faktiniai
galutiniai atsiskaitymo terminai, tačiau aišku tik tai, kad mokėjimai įprastai
būdavo atliekami po prekių pristatymo įvairiomis sumomis ir nenuosekliai, t. y.
ne konkrečiais terminais po prekių gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, PVM
sąskaitų faktūrų sąlygos dėl nuosavybės teisių į prekes perėjimo momento, tarp
ieškovo ir Onduline SA susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis, jų vykdymo
aplinkybės lėmė, kad su Onduline SA už pristatytas prekes ieškovas turėjo
prievolę atsiskaityti po prekių perpardavimo, bet ne po pirkėjų atsiskaitymo,
t. y. mokėjimo termino pabaiga sietina su prekių pardavimo momentu. Nurodoma,
kad nustatant ieškovo pradelstų įsipareigojimų Onduline SA dydį reikšminga ne
visų ieškovui parduotų prekių kaina, bet jo nupirktų ir perparduotų prekių
santykis su neapmokėta skola Onduline SA. Atsakovas matydamas, kad įmonės skolos
auga, viršija bendrovės turimo turto vertę, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnyje
įtvirtinto įpareigojimo ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Būdamas taip pat ir UAB Jonosfera vadovu, atsakovas turėjo dar 2007 metų
pabaigoje numatyti bei suvokti, kad tolesnis ieškovo veiklos vykdymas yra
neperspektyvus ir žalingas tiek įmonei, tiek Onduline SA. Spręsta, kad jeigu
ieškovo finansiniai rodikliai būtų buvę teigiami, akivaizdu, jog įmonė nebūtų
nutraukusi vykdytos veiklos, o jos akcijos neatlygintinai perleistos. Tuo atveju, jeigu
ieškovui būtų buvusi laiku iškelta bankroto byla, akivaizdu, kad įmonės skola
Onduline SA nebūtų išaugusi, t. y. prekių tiekimas būtų buvęs nutrauktas. Vadovaudamasi kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27
d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-344/2014, pateiktais išaiškinimais, teisėjų
kolegija sprendė, kad ieškovo patirta žala yra
skirtumas tarp ieškovo skolų Onduline SA 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d. 273 577,70 Lt (79
233,58 Eur) (1 685 441,30 Lt (488 137,54 Eur) - 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur)).
Spręsta, kad priteistinos žalos dydžiui vykdant ieškovo bankroto procedūras iš
skolininkų išieškotos ir Onduline SA išmokėtos sumos reikšmės neturi, nes
jomis padengta tik nedidelė dalis skolos. Faktas, kad civilinėje byloje BUAB Onduline v. UAB Jonosfera, bylos
Nr. 3K-3-343/2014, ieškovui priteista iš UAB Jonosfera 276 224 Lt (80 000 Eur),
nereiškia, jog visa ši suma iš tiesų bus sumokėta (išieškota), ir akivaizdu,
kad jos neužteks visiems Onduline SA reikalavimams patenkinti. Dėl tokio
priteistinos žalos galimo mažinimo pagrindo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į
tai, kad tuo atveju, jeigu dėl atsakovo veiksmų bendra išaugusi ieškovo skolų
suma bankroto procedūrų metu būtų padengta, atsakovas įgytų reikalavimo teisę
susigrąžinti kreditoriams nepaskirstytą likutį vadovaujantis nepagrįsto
praturtėjimo institutu (CK 6.242 straipsnis).
III.
Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas T. N.
prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą atmesti
ieškinį. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1.
Dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą
dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės mokumo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė,
kad atsakovas privalėjo kreiptis į teismą 2007 m. gruodžio 31 d., nes įmonė
tariamai buvo nemoki, tačiau tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Šiai
situacijai taikytina ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d. Byloje
atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kol jis buvo bendrovės vadovas,
vyko atsiskaitymai su pagrindiniu kreditoriumi Onduline SA. Per 2008 m., iki
bendrovės akcijų pardavimo, ieškovui buvo sumokėta 1 745 351 Eur. Dėl to
nepagrįsta išvada, kad 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki ir atsakovas
pažeidė savo įsipareigojimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apeliacinės instancijos teismas dėl įmonės nemokumo išvadą padarė tik
remdamasis bendrovės balansu, kai kiti bylos duomenys patvirtina priešingą
išvadą. 2007 m. gruodžio 31 d. atsakovas matė galimybę tęsti bendrovės veiklą
ir vykdyti mokėjimui kreditoriui. Bendrovės vadovui buvo pateiktas 2008 m.
balandžio 22 d. akcininkų patvirtintas bendrovės balansas, jo duomenimis,
bendrovė veikė pelningai. Įmonės vadovui atsakomybė nustatyta tik dėl veiksmų
tyčia siekiant pažeisti kreditorių interesus arba esant dideliam neatsargumui.
Pažymėtina, kad teisinės nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti
aiškinamos tokiu būdu, kuris trukdytų bendrovės vadovams prisiimti riziką
visomis priemonėmis siekti tęsti įmonės veiklą, net ir tais atvejais, kai
bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. Siekiant įvertinti aplinkybę, ar
bendrovės vadovas galėjo ir turėjo numatyti, kad bendrovė gali tapti nemoki,
turi būti įvertinta ir socialinė aplinka, kurioje veikė bendrovė ir jos
vadovas, šiuo atveju buvusi finansinė krizė. 2007 m. pabaigoje dar nebuvo jokių
ženklų, iš kurių būtų matyti finansinės ekonominės krizės požymiai. Dėl to 2007
m. pabaigoje, 2008 m. pradžioje nebuvo galimybės net prognozuoti, į kokią
sudėtingą situaciją pateks visas Lietuvos ūkis, ypač statybų sektorius, kuriame
ir veikė ieškovas. Dėl krizės atsakovas negalėjo sutikti su 2008 m. antroje
pusėje pateiktu Onduline SA reikalavimu pakeisti sutartį dėl prekių tiekimo,
reikalaujant mokėti už prekes avansu. Finansinė krizė taip pat svarbi ne tik ieškovo akcijų pardavimo faktui, bet
ir akcijų kainai. Atsakovas pateikė įrodymų, kad krizės laikotarpiu daugybės
tuo metu pelningai veikiančių įmonių akcijos buvo parduotos už simbolinę vieno
lito kainą. V. B. (V. B.), naujasis bendrovės vadovas, paaiškinimuose
patvirtino, kad ieškovas buvo normaliai veikianti įmonė. Dėl to atsakovas
teigia, kad naujieji akcininkai ir vadovai nevykdė savo įsipareigojimo ir
neinvestavo į ieškovą ir galimai pasisavino gautus šios įmonės turtą bei
pinigus, tačiau akcijų pardavimo metu nebuvo jokio pagrindo abejoti veiklos
tęsimu.
2.
Dėl žalos dydžio ir įrodymų vertinimo
taisyklių aiškinimo. 2007
m. balanso nuoraše numatyti per vienerius metus atliktini mokėjimai visiems
kreditoriams buvo 1 770 469 Lt (512 763,26 Eur), o bankroto byloje patvirtintas
vienintelio ieškovo kreditoriaus Onduline SA reikalavimas yra 1 919 019 Lt
(555 786,32 Eur). Skirtumas tarp šių sumų, t. y. kreditorių reikalavimų
išaugimo nuo 2007 m. pabaigos, kai
ieškovas tvirtina, jog įmonė buvo nemoki, iki reikalavimų bankroto byloje
patvirtinimo, sudaro mažesnę sumą, t. y. 148 550 Lt (43 023,05 Eur). O
apeliacinės instancijos teismas žalos dydį apskaičiavo kaip skirtumą tarp
Onduline SA patvirtinto reikalavimo ieškovo bankroto byloje ir kreditoriui
susidariusių ieškovo įsipareigojimų 2007 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės
instancijos teismas priėmė sprendimą, kad apmokėjimo už prekes atidėjimo
terminai buvo, bet jie sueidavo, kai prekes ieškovas parduodavo tretiesiems
asmenims, nesiremdamas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentuodamas, kad
priešingas aiškinimas lemtų nesąžiningos situacijos sukūrimą ieškovui. Tačiau
pagal ieškovo banko sąskaitų išrašus buvo galima išvesti vidutinius, 56 mėn.,
atsiskaitymo terminus. Teismas neargumentavo, kodėl atsakovo teikti argumentai
neturi įtakos nutarties priėmimui, taip pat spręsdamas, jog ekspertės išvada
yra pagrįsta, nepaaiškino, kodėl ji nedera su paties teismo motyvais.
Atsiliepimu
į atsakovo T. N. kasacinį skundą ieškovas BUAB ONDUBALT prašo kasacinį skundą
atmesti ir tenkinti jo kasacinį skundą. Procesiniame dokumente nurodomi šie
pagrindiniai argumentai:
1. Dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo ir įmonės mokumo aiškinimo. Vien ta aplinkybė, kad įmonė, vadovaujama atsakovo, nors ir nuostolingai,
tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už
nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas neįrodė, kad buvo
pagrindas, leidžiantis tęsti įmonės veiklą, matyti teigiamas įmonės
perspektyvas. Nustatydamas įmonės nemokumo momentą teismas vertino byloje
esančių įrodymų visumą: sąskaitas faktūras, buhalterinės apskaitos registrus,
įmonės balansus ir kt. Atsakovas, būdamas direktorius UAB Jonosfera, pareiškė
ieškinį iškelti šiai įmonei bankroto bylą remdamasis vien įmonės balanso
duomenimis, todėl nepagrįsti argumentai, kad remiantis vien balanso duomenimis
negalima inicijuoti bankroto bylos iškėlimo .
2. Dėl žalos dydžio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.
birželio 27 d. byloje Nr. 3K-3-343/2014 pagal BUAB ONDUBALT ieškinį UAB
Jonosfera dėl papildomo susitarimo pripažinimo iš dalies ir įskaitymo
pripažinimo negaliojančiais, ir skolos priteisimo nustatytos aplinkybės,
turinčios prejudicinę galią ir šioje byloje: akcijų perleidimo sandoris buvo
nesąžiningas, T. N. priklausančių UAB ONDUBALT akcijų perleidimas vertinamas
kaip jo neteisėti veiksmai, siekiant išvengti atsakomybės. Prieš akcijų
perleidimą ir vėliau UAB ONDUBALT jokios ūkinės veiklos nebevykdė, produkcijos
i Onduline SA nebepirko, tik gautais pinigais atsiskaitinėjo su kitais
asmenimis. Atsakovas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo pateiktu šalių
susiklosčiusių santykių aiškinimu, kad už pristatytas prekes ieškovas turėjo
atsiskaityti po prekių perpardavimo. Vien ta aplinkybė, kad teismo pateiktas
sutartinių santykių išaiškinimas skiriasi nuo šalių pateiktų paaiškinimų bylos
nagrinėjimo metu nesudaro pagrindo laikyti teismą pažeidus įrodymų vertinimo
taisykles. Darydamas tokią išvadą dėl apmokėjimo už prekes teismas vertino
įrodymų visumą: Onduline SA bendrųjų pardavimo sąlygų nuostatas, ieškovo
finansinių ataskaitų rinkinį ir kt. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas
neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, o vertina jų visumą.
Taip pat neprivaloma atskirai motyvuoti, kodėl su ekspertizės išvada yra
sutinkama (CPK 218 straipsnis), tačiau nepaisant to teismas pateikė
paaiškinimus dėl byloje pateiktos ekspertizės išvados.
Kasaciniu
skundu ieškovas BUAB ONDUBALT prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nutarties dalį
dėl žalos dydžio ir ją grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš
naujo. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1.
Dėl žalos dydžio aiškinimo. Sprendžiant dėl bendrovės vadovo
civilinės atsakomybės apimties į turto netekimą būtina atsižvelgti taip pat,
kaip ir į skolų kreditoriams išaugimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta
aplinkybė, kad bendrovei jau esant nemokiai jos turtas reikšmingai sumažėjo, t.
y. nuo 571 682 Eur 2007 m. pabaigoje iki 20 373,19 Eur bendrovės bankroto metu.
Iš turimų duomenų matyti, kad bendrovėje buvo konkretus materialusis turtas ir
nėra pagrįstų dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą
tretiesiems asmenims, nes jis natūra turėjo būti perduotas administratoriui.
Taigi nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio
asmens valdymo organo buvusių vadovų kaltės, ir nesant dokumentų,
patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti
bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei,
nurodytai finansiniuose dokumentuose. Taigi norint tinkamai nustatyti bendrovei
padarytą žalą, dera atsižvelgti į bendrovės turto praradimą, pavėlavus
inicijuoti bankroto procedūrą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas
konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo balansas yra nepatikimas, tai
turi būti remiamasi 2007 m. gruodžio 31 d. balanse fiksuotu ieškovo turto
dydžiu, t. y. 571 682 Eur, o bankroto procedūros metu buvo 20 373,19 Eur
faktinio bendrovės turto, tai reiškia, kad bendrovės turtas sumažėjo 551 308,91
Eur. V. B. patvirtino, kad atsakovas jokių bendrovės atsargų jam neperdavė.
Jokie atsiskaitymai su kreditoriumi Onduline SA skoloms dengti naudojant
bendrovės turtą nebuvo vykdomi. Įmonės vadovas privalo imtis visų įmanomų
priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą,
bet ir realiai išsaugotas, perduotas tretiesiems asmenims, jei tam yra teisinis
pagrindas.
Atsiliepimu
į ieškovo BUAB ONDUBALT kasacinį skundą atsakovas T. N. prašo kasacinį skundą
atmesti ir tenkinti jo kasacinį skundą. Procesiniame dokumente nurodomi šie
pagrindiniai argumentai:
1.
Dėl žalos dydžio aiškinimo. Ieškovas nei teikdamas ieškinį, nei
bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs, kad jo patirta žala pasireiškė ir
bendrovės turto sumažėjimu, todėl negali to reikalauti kasaciniame teisme, nes
tai reikštų ieškinio pagrindo keitimą ir ginčo ribų peržengimą. Bylos duomenys
patvirtina, kad turtas buvo ne tik 2007 m. gruodžio 31 d., bet ir 2008 m.
gruodžio 18 d., todėl visi reikalavimai dėl bendrovės turto sumažėjimo turi
būti reiškiami asmenims, perėmusiems bendrovės akcijas ir vadovavimą bendrovei.
Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas, veikdamas kaip bendrovės vadovas,
perdavė naujųjų akcininkų įgaliotam asmeniui V. B. bendrovės turtą: 439 042,08
Lt (127 155,38 Eur), 20 479,05 Eur grynaisiais pinigais ir 2076,83 Lt (601,49 Eur)
negrynaisiais pinigais, taip pat prekes sandėlyje. Rašytiniai įrodymai
(bendrovės balansai) patvirtina, kad turtas 2008 m. gruodžio 18 d., palyginti
su 2007 m. pabaigoje buvusiu bendrovės turtu, ne sumažėjo, o priešingai buvo
šiek tiek išaugęs. Teismas nepagrįstai rėmėsi ne rašytiniais įrodymais, bet V.
B. žodžiais, nes šis asmuo nagrinėjamoje byloje nebuvo apklaustas kaip
liudytojas, be to, jis atstovavo asmenims, kurie įsigijo bendrovės akcijas.
Ieškovas, prašydamas grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš
naujo, nenurodė, kodėl bylos negalima išnagrinėti kasaciniame teisme. Grąžinus
bylą ieškovas vis tiek negalės keisti ieškinio pagrindo ir reikalauti žala
laikyti bendrovės turto sumažėjimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje nagrinėjamas juridinio asmens
vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu
pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo
kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti
civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens
civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos
kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas
neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla
atsakomybė.
CPK 362 straipsnio 2
dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, pagal kurią kasacinio teismo
nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam
bylą. Dėl šios teisės normos taikymo, t. y. kasacinio teismo išaiškinimų
konkrečioje byloje privalomumo, yra pasisakęs kasacinis teismas savo praktikoje
(Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
Saurida v. UAB Satirus, bylos Nr. 3K-3-439/2011; 2014 m. sausio 10 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ
reabilitacijos centras Aušveita v. Vilniaus apskrities viršininko
administracija, bylos Nr. 3K-3-128/2014; kt.).
Nagrinėjant
šią bylą kasacine tvarka pirmą kartą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.
birželio 27 d. nutartyje konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai
reikiama apimtimi neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių
aplinkybių, t. y. tinkamai nebuvo nustatinėjamas momentas, kada atsakovas
suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovo finansinė situacija yra sunki (jis
negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais), taip pat nenustatytas
momentas, nuo kada atsakovui kilo pareiga inicijuoti ieškovui bankroto bylos
iškėlimą bei netinkamai nustatytas žalos atsiradimo ir didėjimo laikotarpis.
Nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo trūkumams ištaisyti byla buvo grąžinta
apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su
kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui
(kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės
vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl
bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti
su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia
pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos
atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje BUAB Reina v.
L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Atsakovas kasaciniame skunde
argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė, kad įmonė
jau 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir atsakovas nuo tada pažeidė savo
pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į
teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti
aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti,
šios bylos atveju įmonės nemokumo fakto
atsiradimą.
Spręsdamas dėl ieškovo mokumo apeliacinės instancijos teismas sprendime tyrė ir vertino visus byloje
pateiktus įrodymus, tarp jų ir pateiktus įmonės balansų duomenis. Byloje
nustatyta, kad, 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo balanso duomenimis, turto vertė
buvo 2 317 442,75 Lt (671 177,81 Eur) (iš jų pirkėjų įsiskolinimas buvo 1 236
624,13 Lt (358 151,10 Eur)), o per vienerius metus tiekėjams mokėtinos skolos
buvo 2 274 365,85 Lt (658 701,88 Eur), iš jų 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur)
(sudarė skola Onduline SA; 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, turto vertė
buvo 1 973 904 Lt (571 682,11 Eur) (iš jų per vienerius metus gautinos sumos
buvo 1 558 436 Lt (451 354,26 Eur)), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo
1 770 469 Lt (512 763,26 Eur) (iš jų mokėtini per vienerius metus 1 685 441,30
Lt (488 137,54 Eur)). Nustatyta, kad didžiąją ieškovo 2007 m. balanse įrašyto
turto dalį sudarė paties atsakovo valdomos įmonės UAB Jonosfera ir Sia
Lebens įsiskolinimai, t. y. 1 558 069 Lt (451 247,97 Eur), už nupirktą iš
ieškovo Onduline SA produkciją, todėl spręsta, kad atsakovas, kaip skolininko
vadovas, žinojo, ar vienas iš pagrindinių ieškovo skolininkų ketino mažinti
susidariusius įsiskolinimus. Lyginant 2007 ir 2008 m. balansus matyti, kad
ieškovo skolininkų įsipareigojimai per tuos metus sumažėjo nedidele dalimi.
Vertindamas paties ieškovo pradelstus įsipareigojimus teismas vadovaudamasis
sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis aiškino ieškovo ir
Onduline SA PVM sąskaitas faktūras ir sprendė, kad su Onduline SA už
pristatytas prekes ieškovas turėjo prievolę atsiskaityti po prekių
perpardavimo, bet ne po pirkėjo atsiskaitymo, t. y. mokėjimo termino pabaiga
buvo sietina su prekių pardavimo momentu. Dėl to reikšminga ne visų ieškovui
parduotų prekių kaina, vertinant ieškovo pradelstų įsipareigojimų dydį
Onduline SA, bet ieškovo nupirktų ir perparduotų prekių santykis su
neapmokėta skola Onduline SA. Priešingai nei atsakovas teigia, remdamasis
byloje nustatytų įrodymų visetu, o ne tik įmonės balansais, apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad 2007 m. gruodžio 31 d. pradelsti ieškovo
įsipareigojimai Onduline SA buvo lygūs 1 513 290,30 Lt (438 279,16 Eur), o
tai lemia, jog ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą
įrašyto turto vertės, todėl įmonė pagal ĮBĮ nemoki buvo jau nuo 2007 m.
gruodžio 31 d. Byloje pateiktos ekspertės 2012 m. gruodžio 17 d.
išvadoje taip pat konstatuota, kad jau 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovas buvo
nemokus. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateiktų įrodymų visumą
pagrįstai sprendė, kad įmonės nemokumo faktas tuo metu atsakovui turėjo būti
žinomas, tačiau jis vis tiek toliau tęsė įmonės veiklą didindamas skolas.
Teismas vertindamas ieškovo finansinės padėties kitimą per 2008 m. nurodė, kad
ieškovo finansinė padėtis per 2008 m. tik
pablogėjo,
ieškovo įsiskolinimas Onduline SA
tik augo ir viršijo įmonės turimo turto vertę: padidėjo pradelstų
įsipareigojimų ir turto santykis, įmonė neatkūrė savo mokumo, ieškovas nuo 2008
m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. Onduline SA už prekes sumokėjo 6
151 995,32 Lt (1 781 741 Eur), o iš jo nupirko prekių už 6 515 217,94 Lt (1 886
937,54 Eur). Įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB
Ondubalt v. UAB Jonosfera, konstatuota, kad
ieškovas vykdytą ūkinę komercinę veiklą sustabdė dar iki 2008 m. gruodžio 18
d., kai atsakovas perleido jam priklausančias įmonės akcijas už 2 Lt (0,58
Eur). Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad atsakovas teismo posėdyje
dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo pats patvirtino, jog pardavė įmonę, nes
nematė galimybės atsiskaityti su kreditoriais, įmonę pardavė nebeveikiančią.
Dėl to atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl įmonės galimybės tęsti veiklą
ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams po įmonės akcijų pardavimo atmestini
kaip nepagrįsti. Byloje
esantys ir teismų ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovo siekis toliau tęsti
ūkinę komercinę veiklą nedavė teigiamų rezultatų ir įmonė nesugebėjo
subalansuoti esamos situacijos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad tai, jog ieškovas faktiškai
vykdė, nors ir nuostolingą, ūkinę komercinę veiklą iki 2008 m. gruodžio 18 d.,
negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo. Šio vertinimo taip pat nekeičia atsakovo nurodoma aplinkybė tuo
metu buvusi finansinė krizė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovas,
laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis
bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų
kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti
išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė pareigos iškelti
bankroto bylą atsiradimo momentą.
Dėl
žalos dydžio tinkamo nustatymo
Kasacinio teismo išaiškinta, kad
atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas
bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali
padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti
ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes
dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo
reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės
patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio
spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27
d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB
Nuotekų priežiūra v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje BUAB Reina v. L. V.
ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant
atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros
išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti
bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje BUAB Rita v.
R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).
Atsakovas teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį, nes žala buvo apskaičiuota
kaip skirtumas tarp ieškovo skolų Onduline SA 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d., o turėjo būti
vertinamas skirtumas tarp visų ieškovo įsipareigojimų 2007 m. gruodžio 31 d. ir
bankroto procedūrų metu likusio nepatenkinto Onduline SA reikalavimo.
Nagrinėjamoje byloje konstatavus,
kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė nuo 2007 m. gruodžio
31 d., šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos
tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje,
priimtoje byloje Nr. 3K-3-344/2014, pateiktas išaiškinimas (CPK 362 straipsnio
2 dalis), kad vertinant padarytą žalos dydį ir
priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės
skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala
galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės
valdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą apeliacinės instancijos
teismas turėjo nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai
įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių
dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl
jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su
atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas
galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi byloje Nr. 3K-3-344/2014
pateiktais išaiškinimais, nes vertindamas žalos dydį nuo 2007 m. gruodžio 31 d.
iki 2008 m. gruodžio 18 d. rėmėsi tik ieškovo skola vienam kreditoriui
Onduline SA, nors turėjo vertinti ieškovo bendrą, visiems kreditoriams,
įsipareigojimų dydį tuo momentu. Įmonės vadovas atsako už žalos visiems
kreditoriams padidėjimą nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento
iki savo įgaliojimų pabaigos. Aplinkybė, kad pareiga iškelti ieškovui bankroto
bylą atsirado 2007 gruodžio 31 d.,
esant pradelstiems įsipareigojimams vien tik Onduline SA, nesudaro pagrindo
išskirti tik šio kreditoriaus pradelstų reikalavimų kaip žalos, nuo kurios
skaičiuojamas žalos padidėjimas, nes pirmiau nurodytą datą iškėlus bankroto
bylą bendrovės finansinius reikalavimus sudarytų visi tuo metu buvę
nepatenkinti įsipareigojimai kreditoriams. Byloje nustatyta, kad 2007 m.
gruodžio 31 d. ieškovo skola visiems kreditoriams buvo 1 770 469 Lt (512 763,26
Eur), todėl ši suma turėjo būti vertinama sprendžiant dėl žalos padidėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą,
kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu. Byloje
nustatyta, kad ieškovas faktiškai ūkinę komercinę veiklą vykdė iki 2008 m.
gruodžio 18 d. ir šiuo laikotarpiu vienintelis įmonės kreditorius buvo
Onduline SA, kurio reikalavimo dydį sudarė ieškovo įsipareigojimai, susidarę
iki 2008 m. spalio 30 d., toks pat reikalavimo dydis Panevėžio apygardos
teismo 2010 m. sausio 7 d.
nutartimi buvo patvirtintas ieškovo bankroto byloje, t. y.
skolos dydis faktiškai nutraukus veiklą nekito, bankroto procedūros metu liko
nepatenkintas 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur) dydžio Onduline SA finansinis
reikalavimas. Dėl to pagrįstai atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad
būtent šių dydžių, t. y. 1 770 469 Lt (512
763,26 Eur) ir 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur), skirtumą (148 550 Lt (43 023,05
Eur)) galima vertinti kaip įmonės nuostolius, patirtus dėl jos vadovo,
atsakovo, neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Dėl kitų kasacinių
skundų argumentų
Ieškovas BUAB ONDUBALT kasaciniame
skunde iškelia įmonės turto netekimo kaip ieškovui atsakovo padarytos žalos
dydžio klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 347 straipsnio 2
dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais
bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos
teisme. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai,
kad ieškovas bendrovės turto sumažėjimo klausimą iškėlė tik kasaciniame teisme,
teisėjų kolegija neturi pagrindo šio klausimo svarstyti.
Dėl kitų kasacinių skundų argumentų
teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra
teisiškai nereikšmingi.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai
nustatė pareigos
inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momentą, atsakovo ieškovui
padarytos žalos didėjimo laikotarpį, tačiau vertindama žalos dydį nepagrįstai
rėmėsi ne visų tuo metu buvusių ieškovo kreditorių, o tik vienintelio
Onduline SA skolos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas
keistinas, priteistiną iš atsakovo sumą sumažinant iki 148 550 Lt (43 023,05 Eur).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teisėjų kolegija pažymi, kad, iš
dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos
turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovui patenkintų reikalavimų daliai, o
atsakovui atmestų reikalavimų daliai (CPK
93
straipsnio 2 dalis).
Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų
reikalavimų santykį (patenkinta 7,7 proc. viso ieškinio reikalavimo),
bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant šią bylą teismuose perskirstomos atsakovui iš
ieškovo priteisiant 6922,50 Lt (2004,89 Eur) atstovavimo išlaidų, 614,92 Lt
(178,09 Eur) išlaidų teismo ekspertizei apmokėti, valstybei iš atsakovo
priteisiant 1785,63 Lt (517,15 Eur) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis) ir
4,38 Lt (1,27 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
teismuose.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,31 Eur
bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasaciniame teisme teisėjų
kolegija patenkino atsakovo kasacinio skundo reikalavimus, tai šios
išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d.
nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti
taip:
,,Panevėžio apygardos teismo 2013 m.
gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš T. N. (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai
uždarajai akcinei bendrovei ONDUBALT
(j. a. k. 300547378) 54 607,85 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius šešis
šimtus septynis Eur 85 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
ir 178,09 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Eur 9 ct) bylinėjimosi
išlaidų.
Priteisti iš bankrutavusios
uždarosios akcinės bendrovės ONDUBALT
(j. a. k. 300547378) T. N. (duomenys
neskelbtini) 2004,89 Eur (du tūkstančius keturis Eur 89 ct) bylinėjimosi
išlaidų.
Priteisti valstybei iš T. N. (duomenys neskelbtini) 518,42 Eur (penkis
šimtus aštuoniolika Eur 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš bankrutavusios
uždarosios akcinės bendrovės ONDUBALT
(j. a. k. 300547378) 13,31 Eur
(trylika Eur 31 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k.
188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir
įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė