Civilinė byla Nr. 3K-3-350-469/2015

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01959-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.5 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. birželio 8 d.

Vilnius

           

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ priešieškinį ieškovui P. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už uždelstą atsiskaityti laiką, įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas P. T. prašė: 1) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. rugpjūčio mėn. – 4485 Lt, už 2011 m. rugsėjo mėn. dvi darbo dienas – 407,76 Lt, iš viso 4892,76 Lt; 2) priteisti iš atsakovo nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, skaičiuojant po 203,88 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną; 3) priteisti iš atsakovo 1019,40 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 4) priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinę žalą; 5) įpareigoti atsakovą įteikti įsakymo dėl atleidimo iš darbo nuorašą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo mėnesį neaišku kokiu pagrindu atleido jį iš darbo ir atleidimo iš darbo dieną su juo neatsiskaitė – neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Ieškovas telefonu atsakovą ragino atsiskaityti, 2011 m. spalio 14 d. kreipėsi į atsakovą raštu, tačiau atsakovas su juo iki šiol neatsiskaitė.

Atsakovas UAB „Vlantana“ priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 55 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 2204,10 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas buvo priimtas į darbą 2011 m. birželio 10 d., tą pačią dieną jis pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią jam perduotas krovininis automobilis, puspriekabė, mobilusis telefonas, telemetrinė įranga ir kitas atsakovui priklausantis turtas bei nustatytas 50 Lt telefoninių pokalbių limitas. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 2 d. darbo vietoje buvo neblaivus. Darbdavio (atsakovo) sudaryta komisija nustatė, kad ieškovas grąžino vilkiką į atsakovo teritoriją, tačiau vilkiko bake trūko 594,06 l degalų, be to, ieškovas viršijo telefoninių pokalbių limitą 301,15 Lt. Dėl ieškovo kaltės nukentėjo įmonės reputacija, sumažėjo krovinių vežimo užsakymų, nukentėjo bendradarbiavimas su UAB „Mars“.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo UAB „Vlantana“ ieškovui P. T. 868,30 Lt (251,48 Eur) darbo užmokesčio ir 333,43 Lt (96,57 Eur) už nepanaudotas atostogas.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2011 m. birželio 10 d. darbo sutartimi Nr. 1371 nuo 2011 m. birželio 10 d. buvo priimtas dirbti pas atsakovą automobilių šaltkalviu-vairuotoju ekspeditoriumi, mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią algą, daugintą iš koeficiento 1.3 ir pridedant pastovią 20 Lt sumą, o 2011 m. rugsėjo 26  d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus. Ieškovui į banko sąskaitą darbdavys UAB „Vlantana“ 2011 m. liepos 15 d., 2011 m. liepos 19 d., 2011 m. liepos 26 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d., 2011 m. rugpjūčio 26 d. pervedė išmokas, įvardijamas kaip: „atlyginimų išmokėjimas darbuotojams“ (pervedė 1052,54 Lt ir 1100,44 Lt), kaip „pervedimai į kortelę“ ir „išmokėjimas darbuotojams“ (pervedė 691 Lt, 467 Lt ir 3385 Lt). UAB „Mars Lietuva“ elektroniniu laišku pranešė atsakovui, kad 2011 m. rugsėjo 2  d. atsakovo darbuotojas P. T. atvyko į bendrovės teritoriją neblaivus. Atsakovo personalo darbuotoja 2011 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu informavo įmonės vadovą apie UAB „Mars Lietuva“ teritorijoje įvykusį incidentą ir apie tai, kad P. T. po jo neatvyksta į darbą. 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu ieškovo prašoma atvykti į darbovietę, pateikti pasiaiškinimą dėl incidento UAB „Mars Lietuva“ teritorijoje, atiduoti kelionės lapą; pažymima, kad ieškovas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į darbą. 2011 m. rugsėjo 26 d. komisija, sudaryta P. T. padarytiems darbo drausmės pažeidimams ištirti, pateikė išvadą, kad ieškovas P. T. 2011 m. rugsėjo 2 d. darbo metu buvo neblaivus, kad nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d. neatvyko be pateisinamos priežasties į darbą, kad jo pasiaiškinimas nebuvo gautas. 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus. 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu buhalterė informavo atsakovą, kad dėl banko sistemos klaidos negali padaryti pavedimo P. T., prašė, kad šis patikslintų duomenis. Ieškovas 2011 m. spalio 14 d. prašymu kreipėsi į darbdavį UAB „Vlantana“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 2011 m. spalio 14 d. raštu atsakovas dar kartą kvietė ieškovą atvykti į buvusią darbovietę. Byloje pateikta pažyma, kad 1201,73 Lt suma deponuota sąskaitoje „4712 Deponentai“.

Teismas sprendė, kad ieškovo teiginių apie sutartą ir mokamą maždaug 5000 Lt per mėnesį darbo užmokestį nepatvirtina pateikti įrodymai. Pagal darbo sutartį buvo sutartas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos, padaugintos iš koeficiento 1.3 ir pridedant pastovią 20 Lt dalį, darbo užmokesčio dydis. Į ieškovo sąskaitą pervesta, įvardijant kaip „atlyginimų išmokėjimas darbuotojams“, 1052,54 Lt ir 1100,44 Lt. Šios sumos atitinka darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį. Kitos sumos, pervestos į sąskaitą, įvardijamos kaip „pervedimai į kortelę“ bei „išmokėjimas darbuotojams“, buvo komandiruotpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su atliekamomis pareigomis.

Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo, jog atleidimo dieną neišmokėjo ieškovui 868,30 Lt darbo užmokesčio ir 333,43 Lt už nepanaudotas atostogas, iš viso – 1207,73 Lt, tačiau įrodinėja, kad tai įvyko dėl ieškovo kaltės. DK 141 straipsnio 3 dalis įpareigoja darbdavį sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už laiką, kai uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Atsakovas buvo deponavęs ieškovui apskaičiuotas išmokas sąskaitoje „4712 Deponentai“, nes 2011 m. rugsėjo 26 d. buhalterė norėjo padaryti pavedimą, tačiau dėl banko sistemos klaidos negalėjo to padaryti ir apie tai raštu informavo atsakovą, prašydama iškviesti P. T. patikslinti duomenis. Tai, kad atsakovas siekė atsiskaityti su ieškovu, patvirtina ir atsakovo atstovų siūlymas ieškovui 2012 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu paimti pinigus, nes jie buvo rezervuoti, tačiau ieškovas atsisakė juos paimti. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina atsakovo versija, jog problemą dėl neatsiskaitymo laiku sukūrė pats ieškovas neatvykdamas į darbovietę patikslinti duomenų arba paimti pinigų. Teismas pažymėjo, kad pateikti įrašai nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, jog atsakovas ne dėl ieškovo kaltės su juo neatsiskaitė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –  ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. rugpjūčio mėn. – 4485 Lt, už 2011 m. rugsėjo mėn. dvi darbo dienas – 407,76 Lt, iš viso 4892,76 Lt; 2) priteisti iš atsakovo nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, skaičiuojant po 203,88 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną; 3) priteisti iš atsakovo 1019,40 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio 3 dalį. Atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta  ir dėl šio uždelsimo ieškovas nėra  kaltas, todėl teismai privalėjo taikyti DK 141 straipsnio nuostatas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį  už visą uždelsimo laiką. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-400/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-523/2006, 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; ir kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, o kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ieškovo kaltės nėra, jis bandė visais įmanomais būdais pasiekti, kad jam priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas būtų sumokėti. 2011 m. spalio 10 d. telefoninių pokalbių metu ieškovas prašė su juo atsiskaityti, 2011 m. spalio 14 d. kreipėsi raštu į darbdavį, tačiau šis neatsiskaitė. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovas kaltas dėl to, kad uždelsta atsiskaityti; byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo kaltės nėra. Pažymėtina, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs teismo sprendimo ir nėra atsiskaitęs su ieškovu. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovui pavaldžios buhalterės pranešimu, kad ji pinigų pervesti į ieškovo sąskaitą negali. Ieškovas pateikė įrodymus, kad pervedė į savo sąskaitą 20 Lt. Banko išrašo, kad pinigų pervedimas negalimas, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino garso įrašų, kurie patvirtina, kad atsakovas sąmoningai pažeidė įstatymą.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas norėjo atsiskaityti su ieškovu, bet ieškovas atsisakė paimti pinigus. Atsakovas bylinėjimosi metu pasiūlė išmokėti nesumokėtą atlyginimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bet ieškovas turėjo atvykti pas atsakovą. Atsakovo buvo paprašyta neišmokėtą atlyginimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas pervesti į ieškovo sąskaitą banke, bet atsakovas to nepadarė. Šis pokalbis įvyko teismo posėdžio salėje ir jį girdėjo visi teismo posėdyje esantys asmenys. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovo kaltės. Ieškovo nuomone, bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovo pareikšto priešieškinio.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

2011 m. rugsėjo 26 d. atleidęs ieškovą iš darbo, atsakovas siekė tinkamai su juo atsiskaityti. Ieškovui priklausančių pinigų nepavyko pervesti į ieškovo sąskaitą, nes programa, jungdamasi su banko sistema, rodė klaidą dėl galimai netikslaus banko sąskaitos numerio. Dėl šios priežasties ieškovas buvo kviečiamas atvykti į darbovietę atsiimti darbo užmokesčio ir patikslinti savo banko sąskaitos numerio. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo paruošęs pinigus atsiskaityti su ieškovu, o kai nepavyko atsiskaityti, juos deponavo specialioje bendrovės sąskaitoje. Ieškovas buvo išreiškęs pageidavimą, kad darbo užmokestis būtų pervedamas į banko sąskaitą. Kitokio šalių susitarimo ar ieškovo prašymo gauti darbo užmokestį grynaisiais pinigais nebuvo. Nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. ieškovas sąmoningai vengė kontakto su darbdaviu dėl jam priklausančių sumų išmokėjimo, t. y. ieškovas yra kaltas dėl to, kad neatsiėmė jam priklausančio darbo užmokesčio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo siūloma pasiimti jam apskaičiuotą išmoką, t. y. 1201,73 Lt, – juos bendrovės direktorius keletą kartų buvo atsivežęs į teismo posėdį, – tačiau ieškovas atsisakė paimti šiuos pinigus. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, 2014 m. gegužės 13 d. ieškovui registruotu paštu buvo išsiųstas prašymas atvykti pas atsakovą atsiimti pinigų arba atsiųsti tikslų atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Laiškas adresatui buvo įteiktas tinkamai, tačiau ieškovas į raštą nesureagavo. 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovui buvo skambinta su tokiu pat prašymu, tačiau jis sąskaitos numerio nenurodė ir paaiškino, kad artimiausiu metu kreipsis į antstolį dėl skolos išieškojimo. 2014 m. lapkričio 26 d. atsakovas gavo antstolio raginimą sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2014 m. lapkričio 28 d. atsakovas pervedė 1340,70 Lt į antstolio nurodytą sąskaitą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

           

Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarka, nesiejama su atleidimo pagrindu – ar darbuotojas atleistas savo noru, ar darbdavio iniciatyva, ar dėl darbo drausmės pažeidimo, ar kt. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną.  Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kt.) (DK 141 straipsnio 2 dalis). DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta bendrosios atsiskaitymo taisyklės išimtis:  tais atvejais, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šios darbdavio pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; kt.).

            Darbuotojo teisė įstatyme ar susitarime su darbdaviu nustatytu laiku gauti visišką finansinį atsiskaitymą atleidimo iš darbo atveju užtikrinama, inter alia, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šias Darbo kodekso nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku. Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.) Pažymėtina, kad darbdavio pareigos mokėti kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką konstatavimui nereikšminga darbuotojo kaltė dėl atleidimo iš darbo (atleidimo iš darbo pagrindas).

            Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles pareiga įrodyti, kad dėl pavėluoto atsiskaitymo kaltas darbuotojas, tenka ginčo šaliai, kuri šia aplinkybe remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, t. y. darbdaviui. Darbuotojo kaltės faktas teismo turi būti tiriamas ir nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.). Vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, neleidžia daryti išvados, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų.

Aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir taikymo taisykles kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (ar atitinkamą įstatyme ar šalių susitarime nustatytą dieną). Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina  vadovautis  DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. V. ir kt. v. UAB „Vitransa“, bylos Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-262/2015; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teismų praktikoje suformuotas reikšmingų kompensacijos mažinimui aplinkybių sąrašas nebaigtinis.

 

Dėl aptartų DK nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje

 

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pripažino įrodyta jo kaltę dėl neatsiskaitymo laiku nesant tam faktinio pagrindo, pažeisdami proceso įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog dėl darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų neišmokėjimo laiku kaltas pats kasatorius, padaryta pažeidžiant CPK reikalavimus įrodymus vertinti visapusiškai, objektyviai ir neatitinka įrodymų pakankamumo kriterijaus. Išvada, kad atleidimo iš darbo dieną kasatoriui nebuvo galima išmokėti priklausančių sumų pervedant į banko sąskaitą, paremta tik įmonės buhalterės raštu direktoriui, objektyvių ją patvirtinančių įrodymų, pvz., elektroninės bankininkystės duomenų apie nepavykusią banko operaciją, nepateikta, be to, teismai nevertino aplinkybių, kad į tą pačią banko sąskaitą įmonė anksčiau darbo užmokestį kasatoriui sėkmingai mokėjo, kasatorius pateikė įrodymus, kad pavedimai į šią sąskaitą buvo galimi ir po jo atleidimo datos, tačiau darbdavys po neva nepavykusio bandymo atleidimo dieną daugiau šiuo būdu, sutartu darbo sutartimi, atsiskaityti su juo nebandė. Taigi bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad darbdavys negalėjo sumokėti kasatoriui priklausančių sumų dėl to, kad šis neatvyko į darbovietę ir nepatikslino banko sąskaitos duomenų, nepagrįsta pakankamais įrodymais. Pažymėtina, jog darbdavio atsakyme į kasatoriaus 2011 m. spalio 14 d. raštą tiesiogiai nurodyta kita neatsiskaitymo priežastis – kad kasatorius atleistas iš darbo, nes darbe pasirodė neblaivus. Darbdavio pažyma apie kasatoriui priklausančių sumų deponavimą įmonės vadovo pasirašyta 2013 m. vasario 7 d., joje nenurodyta lėšų deponavimo data, pažyma nepatvirtinta depozitinės sąskaitos išrašu ar pan. duomenimis. Visumos aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad kasatoriaus kaltė dėl pavėluoto atsiskaitymo byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo pagal įstatymą visiškai atleisti darbdavį nuo DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką mokėjimo.

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad kasatorius nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki atleidimo iš darbo 2011 m. rugsėjo 26 d. nedirbo – padarė pravaikštą, jis pareikalavo darbdavio atsiskaityti 2011 m. spalio 14 d. raštu, taigi nuo šios datos skaičiuotina uždelsimo atsiskaityti termino pradžia (DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje taip pat nustatyta ir ginčo šalių neginčijama aplinkybė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu darbdavys kasatoriui siūlė sumokėti skolą, šiam atvykus į darbovietę, tačiau kasatorius siūlymo atsisakė, toliau laikydamasis pozicijos, kad pinigai turi būti pervesti į jo sąskaitą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus individualias bylos aplinkybes – kasatorius įmonėje teišdirbo tris mėnesius, nepakankamai bendradarbiavo su kita ginčo šalimi – be pakankamo pagrindo atsisakė teismo posėdžio metu pateikto darbdavio siūlymo išmokėti reikalaujamą sumą kitu nei darbo sutartyje nustatytu būdu, šiuo metu teismo sprendimas dėl priteistos darbdavio skolos įvykdytas, vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas būtų neproporcingas, pažeistų DK santykių tvarkymo bei bendrąjį proporcingumo principą, todėl kompensacijos suma mažintina iki trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio – 3180 Lt (920 Eur).

Dėl kitų kasacinio skundo teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasatorius nurodo nesutinkąs su teismų sprendimais dėl jam pagal darbo sutartį priklausančio darbo užmokesčio dydžio, tačiau pakankamų argumentų, tai patvirtinančių ir paneigiančių teismų išvadas, kad jo darbo užmokestis atitiko nustatytąjį darbo sutartyje, nepateikia. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus reikalavimų dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio nustatymo.

Bylos duomenimis, kasatoriaus vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarė 1060 Lt, atsakovas neišmokėjo darbo užmokesčio už 2011 m. rugpjūčio mėnesį, dvi rugsėjo mėnesio dienas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso neatskaičius mokesčių – 1426,40 Lt. Bylą nagrinėję teismai priteisė kasatoriui skolos sumą, sumažintą darbdavio mokėtinais mokesčiais, to nenurodydami rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje.  Pagal teismų praktiką tenkinant darbuotojo reikalavimus dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbu susijusių išmokų (išeitinės pašalpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir kt.) paprastai priteisiama nominali reikalaujama suma (neatskaičius mokesčių), šią aplinkybę nurodant teismo sprendime; jeigu priteisiama darbuotojui išmokėtina suma, atskaičius privalomuosius mokesčius, tai irgi turėtų būti  aiškiai nurodyta, idant nekiltų neaiškumų dėl mokestinių prievolių vykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą  civilinėje byloje A. B. v. UAB „LUKOIL BALTIJA“, bylos Nr. 3K-3-301/2010). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad kasatoriui priteistos sumos atskaičius mokesčius.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

            Kasaciniam teismui iš dalies tenkinus ieškovo kasacinį skundą, priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme ir perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

            Atsakovas patyrė 1800 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Valstybė patyrė 1011,82 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme patirta 127,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, į tenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, į tai, kad ieškovui skirta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), atsakovui iš ieškovo priteistina 414 Lt (119,90 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo; iš atsakovo valstybei priteistina 779,10 Lt (225 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį) antrinės pagalbos išlaidų ir 98,48 Lt (28 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovas buvo atleistas, už tuos ieškinio reikalavimus, kurie buvo patenkinti, – 132 Lt (38 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį) žyminio mokesčio.

Atsakovas patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsakovui iš ieškovo priteistina 500 Lt (144,81 Eur) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą ieškovas buvo atleistas, už tuos ieškinio reikalavimus, kurie buvo patenkinti, – 95 Lt (27 Eur pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį) žyminio mokesčio.

Iš viso iš ieškovo atsakovui priteistina 264,71 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo valstybei priteistina 318 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas patyrė 290 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Kasaciniame teisme patirta 8,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 2 d. pažyma). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovo kasacinio skundo reikalavimų dalį, į tai, kad ieškovui skirta 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba kasaciniame teisme (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, atsakovui iš ieškovo priteistina 145 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo ir valstybei iš atsakovo priteistina 4,19 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant kasacinį skundą ieškovas buvo atleistas, už tuos ieškinio reikalavimus, kurie buvo patenkinti, – 95 Lt (27 Eur) žyminio mokesčio.

Iš viso iš ieškovo atsakovui priteistina 145 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme, iš atsakovo valstybei priteistina 31,19 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis, kuriomis priteista iš atsakovo UAB „Vlantana“ ieškovui P. T. 868,30 Lt (251,48 Eur) darbo užmokesčio ir 333,43 Lt (96,57 Eur) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, palikti nepakeistas, patikslinant, kad 868,30 Lt (251,48 Eur) darbo užmokesčio ir 333,43 Lt (96,57 Eur) kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteista atskaičius mokesčius.

Ieškovo P. T. ieškinį dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui P. T. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Vlantana“ (j. a. k. 163377040) 920 (devynis šimtus dvidešimt) Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką.

Priteisti atsakovui UAB „Vlantana“ (j. a. k. 163377040) iš ieškovo P. T. (duomenys neskelbtini) 264,71 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis Eur 71 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Vlantana“ (j. a. k. 163377040) 318 (tris šimtus aštuoniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui UAB „Vlantana“ (j. a. k. 163377040) iš ieškovo P. T. (duomenys neskelbtini) 145 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Vlantana“ (j. a. k. 163377040) 31,19 Eur (trisdešimt vieną Eur 19 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Alė Bukavinienė

 

 

Egidijus Laužikas

 

 

Sigita Rudėnaitė