Civilinė byla Nr. 3K-3-209-469/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03182-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.5; 14.4; 22.7

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo  akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su tuo susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                            I. Ginčo esmė

 

Ieškovė 2012 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama  pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta jos ir atsakovo neterminuota darbo sutartis, ji priimta finansų direktoriaus pareigoms vykdyti. Pagal darbo sutartį ieškovė buvo tiesiogiai pavaldi atsakovo generaliniam direktoriui. Šalys tinkamai vykdė šią sutartį iki 2010 m. gegužės 24 d., t. y. iki pasikeitė atsakovo vadovo pareigas ėjęs asmuo. Paskirtas naujas vadovas siekė pakeisti ankstesnius bendrovės administracijos darbuotojus ir ne kartą ieškovei žodžiu siūlė nutraukti darbo sutartį ieškovės prašymu, tačiau ji su tokiu siūlymu nesutiko. Dėl tos priežasties 2010 m. lapkričio 9 d. – 2011 m. vasario 1 d. laikotarpiu ieškovei buvo nurodyta pateikti paaiškinimus raštu dėl netinkamai vykdytų darbo funkcijų, nors ji nebuvo padariusi kokių nors drausminių nusižengimų. 2011 m. rugsėjo 7 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl ekonominių priežasčių, struktūrinių bendrovės pertvarkymų. Ieškovė nurodė, kad iš tikrųjų nebuvo vykdoma esminių bendrovės pertvarkymų, jos darbo vieta įmonėje išliko, nes atsakovas įsteigė finansų analitiko pareigybę ieškovės darbo funkcijoms vykdyti ir į ją priėmė kitą asmenį. Be to, atsakovui atlikus pertvarkymus, padidėjo struktūrinių padalinių skaičius ir jais nebuvo siekiama taupyti įmonės lėšas ar pagerinti veiklą. Ieškovė pažymėjo, kad ją buvo galima atleisti tik esant ypatingoms aplinkybėms, nes ji augina nepilnametį vaiką, įmonėje išdirbo daugiau kaip 10 metų. Ieškovės nuomone, atsakovas nesąžiningai elgėsi per įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpį, nes neteikė jai aiškios informacijos apie laisvas darbo vietas įmonėje. Atsakovo neteisėti veiksmai, siekiant nepagrįstai atleisti ieškovę iš darbo, lėmė jos didelius emocinius  išgyvenimus, ieškovė iki atleidimo jautė įtampą darbe, taigi, jai buvo padaryta neturtinė žala.

 

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė šias aplinkybes: 2001 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta su ieškove darbo sutartis finansų direktoriaus pareigoms vykdyti; 2011 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo valdyba nusprendė pakeisti bendrovės valdymo struktūrą ir nuo 2011 m. lapkričio 30 d. panaikinti tam tikras pareigybes, tarp jų ir ieškovės; 2011 m. rugsėjo 7 d. ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 straipsnio pagrindu, išmokant penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; įspėjime nurodytos bendrovėje esančios laisvos pareigybės; 2011 m. spalio 4 d. pranešimu ieškovei nurodytos bendrovėje esančios laisvos pareigybės ir nuo 2011 m. gruodžio 1 d. įvedamos naujos pareigybės; darbo sutartis su ieškove nutraukta 2012 m. vasario 13 d. Teismas nevertino, ar tikslinga buvo panaikinti finansų direktoriaus etatą, ar jis reikalingas atsakovo funkcijoms tinkamai vykdyti, atsižvelgė tik į tai, ar pakito darbdavio struktūra, ar struktūriniai pertvarkymai nefiktyvūs. Teismas nustatė, kad, optimizuojant darbą, sumažėjo tiek bendras įmonės darbuotojų, tiek finansų ir apskaitos dalinio darbuotojų skaičius, todėl pripažino, jog įmonėje iš tikrųjų vyko struktūriniai pertvarkymai.

Analizuodamas finansų direktoriaus, finansų analitiko pareigų aprašus, teismas padarė išvadą, kad įsteigta nauja finansų analitiko pareigybė kokybiškai kitokia nei panaikinta ieškovės (finansų direktoriaus) pareigybė, jai priskirtos funkcijos, kurių neturėjo finansų direktorius. Be to, jai eiti reikėjo dviejų kalbų – rusų ir anglų – mokėjimo C2 lygiu. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą finansų analitikui mokėti kalbą lėmė ne subjektyvios aplinkybės (atleisti ieškovę iš darbo), o objektyvios (bendrovės veiklos pobūdis, partneriai, kontrahentai, besikeičianti ir tobulėjanti darbo aplinka). Dėl to teismas pripažino, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir būtini.  Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vėliau, 2012 m. lapkričio 8 d., buvo panaikinta ir finansų analitiko pareigybė, vietoj jos neįsteigta naujos, o pareigybių skaičius apskaitos ir finansų dalinyje, apskaitos skyriuje sumažėjo iki 6. Tai, teismo nuomone, rodo, kad ieškovės pareigybė buvo nereikalinga. Šios aplinkybės leido teismui pripažinti, kad atsakovo vykdytas struktūrinis pertvarkymas atitiko DK 129 straipsnio reikalavimus.

Teismas nurodė, kad įspėjime apie atleidimą buvo nurodytos bendrovėje esančios laisvos ir nuo 2011 m. gruodžio 1 d. įvedamos naujos pareigybės; 2011 m. spalio 4 d. pranešimu ieškovei nurodytos bendrovėje esančios laisvos ir naujos pareigybės. Nors ieškovė manė, kad pareigą informuoti apie laisvas darbo vietas atsakovas vykdė nesąžiningai, ribojo informaciją, tačiau teismas nustatė, kad ji šią informaciją gavo, be to, informacija apie finansų analitiko pareigybę buvo paskelbta ir bendrovės interneto svetainėje, Darbo biržos interneto tinklalapyje. Taigi,  ieškovė turėjo visą reikiamą informaciją apie finansų analitiko pareigoms keliamus reikalavimus. Nors ieškovė nurodė, kad jai buvo pasiūlytos ne visos laisvos darbo vietos, tačiau teismas nustatė, kad laivyno priežiūros vadovo asistento pareigos jai buvo pasiūlytos; tai, kad nebuvo pasiūlytos laivyno operavimo vadovo, laivų apsaugos pareigūno pareigybės, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo pareigos siūlyti laisvas darbo vietas pažeidimo, nes objektyviai ieškovė negalėtų šių pareigų eiti dėl kvalifikacijos ir gebėjimų stokos.

Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta dėl struktūrinių pertvarkymų panaikinus jos pareigybę, su ja tinkamai atsiskaityta, teismas neturėjo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

 

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 3 d. sprendimu tenkino iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą, tenkino dalį ieškinio: pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo, priteisė 38 623,23 Eur (133 358,30 Lt), neatskaičius mokesčių, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nustatė, kad jį atsakovas sumoka lygiomis dalimis per 12 kalendorinių mėnesių, termino pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. liepos mėn.); priteisė 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (nurodė ją atlyginti įsiteisėjus teismo sprendimui), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (41 571,57 Eur (143 538,30 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1160,22 Eur (4006 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Kolegija nurodė, kad  finansų direktoriaus ir finansų analitiko pareigų aprašo palyginimas leidžia pripažinti, jog jų funkcijos iš esmės sutampa, o atsakovas nepagrindė šių asmenų funkcijų esminių skirtumų. Kolegija padarė išvadą, kad finansų analitiko pareigybė įsteigta nesant būtinybės atlikti tokį pertvarkymą. Ieškovė atitiko finansų analitikui keliamus reikalavimus, nes šiai pareigybei nustatyta mažesnė atsakomybė kaip finansų direktoriui. Taigi ieškovė būtų galėjusi atlikti ir įsteigtos naujos finansų analitiko pareigybės funkcijas. Kolegija sutiko su apeliacinio skundo nuostata, kad užsienio kalbų kvalifikacinis kriterijus nustatytas sąmoningai, siekiant pateisinti nepagrįstą ieškovės atleidimą iš darbo. Kolegija pažymėjo, kad esminis finansų direktoriaus ir finansų analitiko pareigybių skirtumas yra tas, jog finansų analitikui reikia mokėti anglų kalbą ne žemesniu kaip C 2 lygiu, tačiau atsakovas neįrodė, kad šis kvalifikacinis kriterijus neišvengiamai būtinas, kad į šias pareigas priimta dirbti V. B. tokias žinias turėjo. Tai, kad neilgai trukus finansų analitiko pareigybę atsakovas panaikino ir sudarė sutartį su UAB „Logistra“ dėl finansinės veiklos priežiūros, įsipareigodamas jai mokėti po 1737,72 Eur (6000 Lt) per mėnesį neįskaitant PVM mokesčio, patvirtino, jog anglų kalbos mokėjimo lygis nebuvo atsakovui reikšmingas. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leido pripažinti, kad atsakovo vykdyti pertvarkymai nebuvo realūs, jais siekta pateisinti nepagrįstą ieškovės atleidimą iš darbo. Kolegija atkreipė dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo nevertintus liudytojų R. K. ir A. M. parodymus, kuriais pagrįsta, kad įmonės vadovas buvo nurodęs jiems surasti teisinį pagrindą atleisti ieškovę.

Kolegija bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas iš tikrųjų mažino administracijos darbuotojų skaičių, tačiau tai negalėjo lemti besąlygiško ieškovės atleidimo. Atsakovo Apskaitos ir finansų padalinys su 2 darbo vietomis išliko ir ieškovę atleidus. 2012 m. rugsėjo 11 d. panaikinus finansų analitiko pareigybę, liko duomenų bazės administratoriaus pareigybė, taigi šis padalinys nebuvo panaikintas.

Kolegija laikė neinformatyviu darbdavio pranešimą ieškovei apie laisvas darbo vietas: nurodyti pareigybių pavadinimai, bet nenustatytas darbo užmokestis; Darbo biržai pranešta apie numatomą 579,24 Eur (2000 Lt) finansų analitiko darbo užmokestį, tačiau V. B. priimta dirbti už 1705,86 Eur (5890 Lt) darbo užmokestį.

Atsižvelgusi į tai, kad finansų analitiko pareigybė panaikinta, su UAB „Logistra“ sutartis nutraukta, finansinės apskaitos funkcijos paskirstytos kitiems darbuotojams, kolegija konstatavo, kad reikalavimas grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą negali būti tenkinamas. Nustačiusi, kad bylos išsprendimas užtruko daugiau kaip 2 metus, atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera, ieškovės nurodytos kompensacijos priteisimas galėtų sukelti atsakovui sunkius padarinius, ieškovė aktyviai ir operatyviai negynė pažeistų savo teisių, šiuo metu ji nedirba ir neieško darbo, atleidžiant jai sumokėta 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, kolegija 1/3 dalimi sumažino ieškovės reikalaujamą kompensaciją. 

Kolegija pažymėjo, kad atleidimas iš darbo lėmė ieškovės emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, todėl jai priteisė 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija nustatė, kad šalys viena kitai atlygina 1/2 dalį atstovavimo išlaidų.  

 

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

            Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Kasatorius pažymi, kad iki ieškovės atleidimo iš darbo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, kurie reglamentuojami DK. Tam tikrais atvejai šiems santykiams gali būti taikomos CK nuostatos, tarp jų CK 6.37, 6.210 straipsniai, tačiau, nesant šalių prievolinių santykių, nėra pagrindo kasatoriui mokėti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už bet kokios prievolės neįvykdymą. Ieškovei kreipiantis į teismą, kasatorius neturėjo kokios nors skolos jai. Taigi, net ir pripažinus jos atleidimą neteisėtu, teisė į vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimą atsirado ne nuo kreipimosi į teismą (2012 m. kovo 15 d.), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014 m. liepos 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą, tam taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis (nuo 2013 m. sausio 1 d. – DK 303 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt. ).

2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Jis mano, kad atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas yra pakankama satisfakcija ieškovei (sudėjus visas dėl atleidimo iš darbo ieškovei priskaičiuotas sumas, susidaro 49 076,76 Eur (169 452, 24 Lt). Be to, ieškovė nepateikė itin didelės jai padarytos neturtinės žalos įrodymų. Kasatorius nurodo ir tai, kad ieškovei priteistas 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams, kasacinio teismo praktikai (atsižvelgiant į aplinkybes teismų praktikoje priteisiama nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 868,86 Eur (3000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N.V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009; kt.). Priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra didelė suma kasatoriui ir jos išieškojimas gali nulemti įmonės nemokumą. Byloje esanti audito bendrovės UAB „KPMG Baltics“ Nepriklausomo auditoriaus išvada patvirtina, kad 2013 m. kasatorius patyrė 11,9 mln. Eur (41 mln. Lt) veiklos nuostolių, jo trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikį 17,4 mln. Eur (60 mln. Lt) turtą, 2013 m. gruodžio 31 d. įstatinis kapitalas neatitiko Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, todėl buvo sumažintas, 2013 m. gruodžio 31d. auditoriai oficialiai iškėlė abejones dėl jo veiklos tęstinumo.

3. Kasatorius nurodo ir tai, kad priteista ieškovei kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra neadekvati ir neprotinga, jos išieškojimas gali sukelti įmonės nemokumą, pakenkti  darbuotojų interesams. Pagal auditorių išvadas ir rekomendacijas matyti, kad kasatoriaus turtinė padėtis tik blogėja ir kyla grėsmė įmonės mokumui, išieškojus teismo priteistą sumą, nukentėtų kitų darbuotojų, kuriems kasatorius taip pat yra skolingas, interesai. Kasatorius pažymi, kad bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl jo kaltės, dėl kitų objektyvių aplinkybių (užtrukusio mediacijos proceso, teismų didelio darbo krūvio ir pan.). Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė niekur nedirba, tačiau nesinaudoja ir valstybės pagalba darbui susirasti. Tai turėtų būti vertinama DK 300 straipsnio 4 dalies nurodytų aplinkybių kontekste, eliminuojant šį laikotarpį iš vidutinės pravaikštos laiko. Dėl to kasatorius mano, kad net ir pripažinus atleidimą neteisėtu, kompensacija turėtų būti sumažinta iki 2896,20 Eur (10 000 Lt), taip ji būtų protinga, atitinkanti kasatoriaus sunkią turtinę padėtį ir visų 295 darbuotojų interesus.

4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pirmenybės teisės ieškovei likti darbe.  DK 135 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė aktuali tuomet, kai bent du darbuotojai eina tas pačias pareigas ir jų skaičius mažinamas. Šiuo atveju ieškovės eitos finansų direktoriaus pareigos buvo vienintelės bendrovėje, todėl ieškovei garantuojama pirmenybės teisė būti paliktai dirbti nebuvo pažeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, turi (tarpusavyje konkuruoja) du ar daugiau darbuotojų, kurių kvalifikacija vienoda, darbdavys pasirenka, su kuriuo iš darbuotojų nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-162/2012). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada apie pažeistą ieškovės pirmenybės teisę būti paliktai dirbti yra neteisėta, prieštaraujanti DK 135 straipsnio nuostatai ir kasacinio teismo praktikai .

5. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad netinkamai įgyvendino pareigą perkelti darbuotoją į kitą darbo vietą. Bylos duomenimis patvirtinta, kad kasatorius siūlė ieškovei visas laisvas pareigas, tarp jų ir finansų analitiko, tačiau ji neišreiškė noro, sutikimo ar kitokios valios būti perkelta į kitą darbą. Apie laisvas ir įsteigtas naujas darbo vietas kasatorius informavo ieškovę įspėjimu, taip pat pranešimais, šie duomenys buvo skelbiami viešai bendrovės interneto svetainėje, taip pat Darbo biržos svetainėje. Teismų praktikoje tokie skelbimo būdai pripažįstami kaip tinkamas informavimas apie laisvas darbo vietas, nes tai yra darbdavio pranešimas apie laisvas darbo vietas ir bet kas gali pretenduoti į jas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-102/2009). Be to, ieškovė 2011 m. spalio 6 d. prašyme patvirtino, kad yra informuota apie galimybę eiti vienas iš esamų ar būsimų laisvų pareigų ir paprašė suteikti  svarbios informacijos. 2011 m. spalio 7 d. jai pasirašytinai pateiktas finansų analitiko pareigybės aprašas, viešuose skelbimuose nurodytas finansų analitiko algos dydis, tačiau galutinai dėl jo palikta susitarti šalims. Taigi, nepagrįsta išvada, kad ieškovei trūko informacijos apie darbo vietas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nebūtų galėjusi eiti finansų analitiko pareigų, nes neatitiko šiai pareigybei keliamų reikalavimų (nemokėjo anglų kalbos C2 lygiu). Ieškovė baigė anglų kalbos kursus A2 lygiu tik atleista iš darbo. Reikalavimas mokėti anglų kalbą C2 lygiu siejamas tiek su informacijos rinkimu, analize, prognozėmis, tiek su reikalingu bendravimu su investuotojais, užsakovais, laivų savininkais ir kt. Anglų kalbos nemokėjimas trukdė ieškovei tinkamai vykdyti finansų direktoriaus pareigas, todėl ji nedalyvaudavo bendrovei svarbiuose susitikimuose. Be to, ieškovė nereiškė noro būti perkelta ne tik į finansų analitiko, bet ir į kitas jai pasiūlytas pareigas, tarp jų finansų ir apskaitos dalinyje.

6. Kasatorius mano, kad nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl struktūrinių pertvarkymų nerealumo. Teismas tokią išvadą grindė tik lygindamas ieškovės kaip finansų direktorės ir finansų analitiko pareigybių funkcijas. Kasatoriaus nuomone, esminius pareigybių  tarpusavio skirtumus galima nustatyti tik lyginant visumą funkcijų, nustatytų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ finansų direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, finansų analitiko pareigų ir vyriausiojo buhalterio pareigų apraše. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu darbuotojo vykdytos funkcijos išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, tai vertintina kaip struktūrinis pertvarkymas, sudarantis pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalis, laikantis nustatytos tvarkos ir užtikrinant darbuotojui suteiktas įstatymo garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butu ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. UAB „Schneidersohne Baltija“, bylos Nr. 3K-3-492/2006; kt.). Vien ta aplinkybė, kad buvo priimtas naujas darbuotojas, kuriam perduota dalis atleisto darbuotojo funkcijų, nereiškia, kad darbdavys nevykdė realių struktūrinių pertvarkymų. Šiuo atveju panaikinus ieškovės eitas pareigas, dalis jai priskirtų funkcijų buvo pakeistos (modifikuotos) iš esmės, suteikiant joms naują turinį ir paskirstant jas finansų analitiko bei vyriausiojo buhalterio pareigybėms, o dalis panaikinta kaip pasenusios ir neefektyvios. Taip pat skyrėsi finansų analitiko pareigybės vieta bendrovės valdymo struktūroje, t. y. finansų direktorius buvo tiesiogiai pavaldus generaliniam direktoriui, o finansų analitikas – vyriausiajam buhalteriui. Pakeistas pavaldumas lėmė naujų funkcijų, nebūdingų finansų direktoriaus pareigybei, pvz., analizuoti bendrovės finansinius rodiklius, teikti ataskaitas nustatytu laiku vyriausiajam buhalteriui ir pasiūlymus, kaip gerinti bendrovės finansinę veiklą, įvedimą. Dalis finansų direktoriaus vykdytų funkcijų buvo perduota vyriausiajam buhalteriui, t. y. perduotos reikiamo pinigų kiekio sąskaitose reikalingiems mokėjimams bei grynųjų pinigų užtikrinimo funkcijos; užsienio valiutų pozicijų, palūkanų normų kitimo rizikos, depozitinių ir atsiskaitomųjų sąskaitų valdymo funkcijos ir kt.  Taigi toks pertvarkymas, kai išskaidytos finansų direktoriaus funkcijos perduotos dviem pareigybėm, vertintinas kaip struktūrinis, sudarantis pagrindą įspėti ieškovę apie atleidimą pagal DK 129 straipsnį. Kasatorius pažymi ir tai, kad finansų direktoriaus pareigas lietę pertvarkymai buvo realūs, t. y. iš tikro įvykdyti.

 

            Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovės manymu, kasatorius nepagrįstai kelia klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ji pažymi, kad kasaciniame skunde cituojamos nutartys prieštaringos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, išaiškinta, kad  darbo bylose siekiant skatinti teismo sprendimu vykdymą taikomas ne CK 6.37 straipsnis, o specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis; 2012 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012, tiesiog pacituota pirmiau minėta nutartis, nenurodant motyvų, kodėl  šia taisykle remiamasi byloje, kurios   faktinės aplinkybės visiškai skiriasi. Nagrinėjamu atveju kreipiantis į teismą dar nebuvo aplinkybių, nurodytų DK 303 straipsnyje (nebuvo priimta teismo sprendimo), taigi nebuvo CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir DK 303 straipsnio prieštaravimo. Ieškovė turi teisę pasirinkti ar atskiru ieškinio reikalavimu prašyti priteisti procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, ar, įsiteisėjus teismo sprendimui ir nustačius jo nevykdymo faktą, kreiptis į teismą su prašymu priteisti jai darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

2. Ieškovė nesutinka su kasatoriaus argumentu dėl neturtinės žalos priteisimo ir nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje tik atskirais atvejais teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, įvertino visas nagrinėjamai konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes: ilgą darbo laikotarpį pas kasatorių, drausminių nuobaudų neturėjimą, psichologinės prievartos prieš ieškovę naudojimą, neigiamus padarinius (ieškovė neteko pajamų, būtinų nepilnamečiam vaikui auginti, senyvo amžiaus nedirbantiems tėvams išlaikyti, kreditiniams įsipareigojimams bankui vykdyti). Ieškovė nemano, kad išmokėjęs neturtinę žalą kasatorius taptų nemokus. Be to, kasatoriaus turtinė padėtis negali pateisinti jo neteisėtų veiksmų. Teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas įvertinus visas konkrečias aplinkybes. 

3. Ieškovė nesutinka su kasatoriaus prašymu sumažinti jai priteistą kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir atkreipia dėmesį į tai, kad mokėtina kompensacija jau sumažinta 1/3 ir jos mokėjimas išdėstytas 12 mėnesių terminui. Ši teismo priteista suma vertintina kaip kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. AB „Orlen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-229/2011). Ieškovė mano, kad kasatorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis: pateikdavo didelės apimties dokumentus likus itin mažai laiko iki paskirto teismo posėdžio, posėdžiai buvo atidedami dėl laiku nepateiktų įrodymų, teikė klaidingą informaciją.  Kasatoriaus nurodomas kompensacijos dydis, su kuriuo jis sutiktų, neproporcingas neteisėtiems jo veiksmams, dėl šių kilusiems padariniams, be to, artimas vadovo ir kitų priimtų naujų darbuotojų (pvz., laivyno operavimo vadovo) darbo užmokesčio dydžiui. Ieškovė jau 2,5 metų negauna pajamų. Be to, kasatoriaus turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip nurodoma.

4.  Ieškovė pažymi, kad DK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. „Specialybė“ DK 135 straipsnio 2 dalies prasme apima ir sąvoką „pareigos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-294/2012). Taigi, spręsdamas dėl konkrečių darbuotojų atleidimo vykdant struktūrinius pertvarkymus, kasatorius privalėjo vertinti ne pareigų pavadinimą ar darbuotojo pavaldumą, o tos pačios specialybės darbuotojus. Ieškovės įsitikinimu, tą pačią specialybę turėjo finansų direktorius, vyriausiasis buhalteris, jo pavaduotoja, vadovaujančioji buhalterė, specialistė, buhalterinės apskaitos duomenų bazės vyriausioji administratorė, buhalterės ir kt. Ieškovė mano, kad kasatorius klaidingai nurodė, jog specialistė V. D., buhalterinės apskaitos duomenų bazės vyriausioji administratorė B. L., inžinierė apskaitininkė L. I. ir kt. turi pirmenybės teisę likti darbe pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes joms iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios darbuotojos buvo sulaukusios senatvės pensijos amžiaus jau tuo metu, kai ieškovė buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmenybės teisė ieškovei likti darbe įgyvendinta netinkamai.

5. Ieškovė sutinka, kad kasatorius siūlė jai visas laisvas pareigas, tarp jų finansų analitiko darbą, tačiau jis įvairiais būdais siekė sutrukdyti ieškovei pretenduoti į šias pareigas ir gauti su jomis susijusią svarbią informaciją. Ieškovės nuomone, informacija apie laisvas darbo vietas turi būti suprantama ne tik kaip pareigybių išvardijimas, o kaip realus darbdavio bendradarbiavimas su darbuotoju,  išsamios informacijos apie būsimas darbo sąlygas suteikimas ir pan. Kasatoriaus elgesys siūlant eiti kitas pareigas neatitiko sąžiningumo kriterijaus.

6. Ieškovė nurodo, kad ji nekvestionavo apskritai visų struktūrinių pertvarkymų, kuriuos vykdė kasatorius, tačiau ji kategoriškai nesutinka, kad finansų direktoriaus pareigos panaikintos teisėtai vykdant struktūrinius pertvarkymus. Kasaciniame skunde bandoma paaiškinti, kaip buvo paskirstytos finansų direktoriaus funkcijos kitiems darbuotojams, tačiau ignoruojamos tokio paskirstymo priežastys. Byloje dalyvavę liudytojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, tiesiogiai bendravę su tuomečiu kasatoriaus vadovu, nuosekliai parodė, kad ieškovę buvo siekiama atleisti bet kokiais būdais. Šie liudytojai nebuvo ieškovės pavaldiniai, draugai ar giminaičiai, kurie turėtų suinteresuotumą. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad finansų direktoriaus ir finansų analitiko funkcijos iš esmės nebuvo skirtingos arba skirtumai nebuvo tokie, jog ieškovė nebūtų gebėjusi atlikti finansų analitiko funkcijų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

                        Dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų realumo

 

 

Kasaciniame skunde keliamas įmonės struktūrinių pertvarkymų realumo kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu klausimas. Kasatorius teigia, kad ieškovės pareigybės funkcijos buvo pakeistos, paskirstytos kitoms pareigybėms, dalis funkcijų panaikinta, todėl toks pertvarkymas vertintinas kaip struktūrinis, sudarantis pagrindą atleisti ieškovę DK 129 straipsnio pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. P. v. UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-311/20014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti būtina nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005); ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-290/2012).

Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą ( CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014).

Byloje teismų nustatyta, kad įmonėje vyko struktūriniai pertvarkymai: kasatorius nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos sumažino darbuotojų skaičių (nuo 48,5 iki 34,5 etato). Tačiau pagal bylos duomenis darbo vietų skaičius Apskaitos ir finansų padalinyje, kuriame iki įspėjimo apie atleidimą dirbo ieškovė, nesikeitė – jame nustatytos dvi darbo vietos išliko net ir pakeitus finansų direktoriaus pareigybę į finansų analitiko, per visus pertvarkymus, taip pat ir  ieškovę atleidus iš darbo. Po pertvarkymo pasikeitė pareigybės pavaldumas: finansų direktorius buvo pavaldus įmonės vadovui, o finansų analitikas – vyriausiajam buhalteriui; kartu sumažinta darbuotojo atsakomybė, pakeista priėmimo į darbą tvarka, iš dalies pakeistas pareigų aprašas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, palyginęs finansų direktoriaus pareiginius nuostatus ir finansų analitiko pareigų aprašą, nustatė, kad nors dalis finansų direktoriaus funkcijų perduota vyriausiojo buhalterio pareigoms, dalies atsisakyta, tačiau iš esmės sukurtai naujai finansų analitiko pareigybei išliko tos pačios (buvusio finansų direktoriaus) funkcijos, ieškovė atitiko naujai pareigybei keliamus reikalavimus. Darbdavys esminiam pareigybių skirtumui atskleisti rėmėsi aplinkybe, kad finansų analitikui nustatytas kvalifikacinis reikalavimas – mokėti anglų kalbą C 2 lygiu, tačiau nepagrindė tokio reikalavimo būtinybės, poreikio šiam darbuotojui mokėti kalbą tokiu lygiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kasatorius neįrodė, jog į finansų analitiko pareigas priimta V. B. mokėjo anglų kalbą nurodytu C 2 lygiu. Apeliacinės instancijos teismas struktūrinių pertvarkymų realumui patikrinti vertino ir liudytojų R. K. ir A. M. parodymus, kuriais patvirtinta, kad buvo siekiama ne struktūriškai pertvarkyti skyriaus sudėtį, bet surasti pagrindą atleisti ieškovę iš darbo. Kasatoriaus argumentai šių teismo išvadų nepaneigia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės kasatoriaus nurodytos ir teismų nustatytos aplinkybės dėl ieškovės pareigybės funkcijų ir pavaldumo pakeitimo patvirtina ne tai, kad buvo panaikinta dėl struktūrinių pertvarkymų ieškovės pareigybė, bet tai, kad buvo keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos (CK 120 straipsnis). Dėl to darbdavys, keisdamas darbuotojo darbo sąlygas, turėjo laikytis DK 120 straipsnyje nustatytos tvarkos: įspėti darbuotoją apie šių sąlygų pakeitimą ir tik šiam nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis atleisti jį iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu. Vertindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatoriui neįrodžius, jog dėl struktūrinių pertvarkymų egzistavo būtinybė atleisti ieškovę, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog  nebuvo svarbių priežasčių, dėl kurių galimas darbuotojo atleidimas iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kasatorius neteisingai interpretuoja kasacinio teismo praktiką, teigdamas, kad pagal joje suformuluotas taisykles vien darbuotojo užimtos pareigybės funkcijų perskirstymas yra pakankamas pagrindas pagrįsti atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Tokios taisyklės kasatoriaus nurodytose civilinėse bylose nėra suformuluota, be to, dėl faktinių aplinkybių skirtingumo kasatoriaus nurodytos bylos neturi precedento reikšmės nagrinėjamai bylai. Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006, kasacinis teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nurodęs papildomai išsiaiškinti darbuotojos atleidimo iš darbo pagrįstumą, nustatęs, kad, įvykus įmonės struktūriniams pertvarkymams, ji  atsisakė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir buvo atleista DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. Š. v. UAB „Schneidersohne Baltija“, bylos Nr. 3K-3-492/2006, kasacinis teismas pripažino egzistavus svarbias darbuotojo atleidimo priežastis, įvertinęs, kad įmonėje dėl struktūrinių pertvarkymų jo pareigybė buvo panaikinta ir darbuotojų skaičius realiai sumažėjo.

 

 

Dėl priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio

 

 

Pripažinęs  ieškovės atleidimą iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu neteisėtu, apeliacinės instancijos teismas taikė DK 297 straipsnio 3, 4 dalyje nustatytą pažeistų darbo teisių gynimo būdą. Kasatorius nurodo, kad teismo priteista kompensacija už priverstinę pravaikštą neadekvati, ji darbdaviui lemia pernelyg sunkius finansinius padarinius. Taigi kasatorius kelia DK 297 straipsnio    4 dalies (straipsnio redakcija iki 2013 m. sausio 1 d.) taikymo, nustatant priteistiną kompensacijos dydį, klausimą (čia ir toliau šioje nutartyje pasisakoma dėl Darbo kodekso normų redakcijos, aktualios ieškovės atleidimo iš darbo metu – 2012 m. vasario 13 d.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta DK 297 straipsnyje nustatytos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis, jos atliekama socialinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. ir kt v. BVŠĮ „Vilniaus butai ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2014 ir joje nurodyta praktika).  Kompensacija, už priverstinę pravaikštą mokėtina neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui, užtikrina dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyventi būtinų lėšų kompensavimą; kompensacija turi būti adekvati, proporcinga nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). DK 297 straipsnyje nustatytas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį kasacinio teismo praktikoje taip pat vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją ir turintys  preventyvią reikšmę  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. 3K-3-5/2012; kt.).

Kasacinio teismo konstatuota, kad tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnyje įtvirtintos išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pvz., kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys taptų nemokus, dėl to nukentėtų kiti darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio    2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012; kt.). Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010); darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011); ne tik į darbuotojo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę: darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012); darbuotojui išmokėtos išeitinės išmokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-290/2005). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis.

Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją už priverstinę pravaikštą, įvertino kelias aplinkybes: ieškovės ir kasatoriaus elgesį iki atleidimo iš darbo, rodantį, kad abi šalys nesiekė rasti racionalaus nesutarimų sprendimo būdo; tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko daugiau kaip dvejus metus; kompensacijos (57 934,85 Eur (200 037,46 Lt), neatskaičius mokesčių) dydį ir tai, kad tokios sumos priteisimas gali sukelti kasatoriui sunkių finansinių padarinių; atleidžiant ieškovę buvo sumokėta penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija; ieškovės pasyvią poziciją darbo paieškos atžvilgiu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas kompensacijos dydį sumažino 1/3. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodytas aplinkybes įvertino kaip sudarančias pagrindą mažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį. Atkreiptinas dėmesys į apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes dėl pasyvaus ieškovės elgesio neieškant darbo pajamų šaltinio bylinėjimosi laikotarpiu. Bylos nagrinėjimas užtruko daugiau kaip dvejus metus ir visą tą laiką ieškovė nurodė negaunanti darbo pajamų, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų siekusi susirasti kitą (kad ir laikiną) darbą. Kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką visų pirma skirta darbuotojo praradimams netekus darbo pajamų kompensuoti, todėl paties darbuotojo elgesys siekiant šiuos praradimus sumažinti ar pasyviai leidžiant jiems didėti yra reikšminga aplinkybė, kurią teismas turi įvertinti vadovaudamasis darbo teisių įgyvendinimo sąžiningumo, teisingumo, protingumo  principais, visumos kitų reikšmingų bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo DK pakeitimai (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127 redakcija), pagal kuriuos DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką atleistas darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos jam priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas. Nors šios įstatymo nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos dėl jų galiojimo laiko atžvilgiu, tačiau jos aktualios kaip rodančios darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, nepakankamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su kasatoriaus finansine padėtimi. Pagal byloje pateiktą nepriklausomo auditoriaus išvadą bendrovės turtinė padėtis nėra gera, bendrovė vėluoja išmokėti atlyginimus kitiems darbuotojams, teismo sprendimu priteista išmoka ieškovei būtų išieškoma ir tenkinama pirmiau už dirbančiųjų reikalavimus, o tai galėtų neigiamai paveiktų kitų darbuotojų padėtį.

Atsižvelgus į pirmiau pateiktus išaiškinimus dėl išmokų už priverstinę pravaikštą paskirties ir mažinimo kriterijų, teismų praktiką panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. J. ir kt. v. BVŠĮ „Vilniaus butai ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2014),  teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas, atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, sumažinti 50 proc. iš kasatoriaus ieškovės naudai priteistiną kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatytoms aplinkybės taikė DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisėjų kolegija pakeičia apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl išmokos priteisimo ir priteistiną išmoką sumažina iki 28 967,42 Eur (100 018,72 Lt).

 

 

                                                Dėl neturtinės žalos

 

 

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė jai 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, netinkamai vadovavosi teisingumo, protingumo ir kt. principais. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje        A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, reikalavimą priteisti neturtinę žalą tenkino iš dalies – priteisė 2896,20 Eur (10 000 Lt).  Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti: prieš ieškovę naudotą psichologinį spaudimą siekiant nulemti jos apsisprendimą išeiti iš darbo, siekį ją atleisti bet kokiu būdu; aplinkybę, kad ieškovė neturėjo drausminių nuobaudų; neigiamus padarinius (ieškovė neteko nuolatinių pajamų, negalėjo vykdyti kredito įsipareigojimų). Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nestabilių darbo santykių jausmą. Tačiau nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas neįvertino kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, mažinančių darbdavio atsakomybę: tai, kad ieškovės atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, t. y. neturi įtakos jos reputacijai, nesudaro kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N.s v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje priteisiamo analogiškose pagal faktines aplinkybes bylose neturtinės žalos dydžio. Teismų praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo  priteisiama nuo 144,81 Eur (500 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006) iki 1448,10 Eur (5000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011) neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nurodytas faktines bylos aplinkybes ir aktualią teismų praktiką ieškovei priteistinas 289,62 Eur (1000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo ieškovei priteista iš kasatoriaus 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama iki 289,62 Eur (1000 Lt ).

 

 

Dėl procesinių palūkanų darbo bylose (ne)priteisimo

 

 

Apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs iš dalies ieškovės reikalavimus priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nuo šios sumos priteisė 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. kovo 15 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Kasatorius mano, kad teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas, nes šalis siejantys darbo teisiniai santykiai reglamentuojami DK normomis. Taigi keliamas CK 6.37 straipsnio nuostatų taikymo darbo bylose klausimas.

Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai;  jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 1 straipsnis). Taigi civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. P. v. UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“, bylos Nr. 3K-3-31/2013; kt.)

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju.

Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo  bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai. Aktualioje nagrinėjamai bylai DK 297 straipsnio   3 dalyje (dabar 300 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta pareiga darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laiką. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad  darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. DK 300 straipsnyje  (dabar DK 303 straipsnis) nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012).

Dėl to nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir jos naudai iš kasatoriaus priteisė 5 proc. procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaudamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia pakeisti sprendimo dalį dėl šių palūkanų priteisimo ir atmesti ieškovės prašymą jos naudai iš kasatoriaus priteisti 5 proc. procesinių palūkanų.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

 

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl DK 129 straipsnio 1 dalies taikymo teisėtumo, tinkamai aiškino ir taikė šią normą, tačiau, priteisdamas neturtinės žalos dydį, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose; priteisdamas kompensaciją už priverstinę pravaikštą, netinkamai taikė DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas ir darbo teisiniuose santykiuose be pagrindo taikė CK nustatyto procesinių palūkanų instituto normas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl išeitinės išmokos, neturtinės žalos, procesinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo ir sumažinti iš kasatoriaus ieškovės naudai priteistą išmoką už priverstinės pravaikštos laiką iki 28 967,42 Eur (100 018,72 Lt), neturtinės žalos atlyginimą – iki 289,62 Eur (1000 Lt ), taip pat netenkinti prašymo ir nepriteisti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos (CPK 359 straipsnio1 dalies 2 puntas).

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

      

Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, perskirstytinos apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme tenkinta 40 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš  kasatoriaus ieškovės naudai priteistina 318,58 Eur (1100 Lt), o iš ieškovės kasatoriaus naudai – 417,05 Eur (1440 Lt) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą iš ieškovės kasatoriaus naudai priteistina  98,47 Eur (340 Lt) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš dalies tenkinus jos apeliacinį skundą, iš kasatoriaus valstybės naudai priteistina 711,27 Eur (2455,88 Lt) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

Pagal pateiktus duomenis ieškovė patyrė 1401,76 Eur (4840 Lt) atstovavimo išlaidų. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos kasacinės instancijos teisme viršija teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, taip pat į tai, kad tas pats advokatas ieškovei atstovavo visose instancijose, tenkinta 30 proc. kasacinio skundo reikalavimų,   teisėjų kolegija sprendžia, kad jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir jo naudai priteistina 405,47 Eur (1400 Lt) atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Kasatorius nepateikė duomenų apie jo kasacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, todėl dėl jų priteisimo teisėjų kolegija nesprendžia.

Pateikdamas kasacinį skundą, kasatorius patyrė 1119,96 Eur (3867 Lt) žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų. Kasacinį skundą tenkinus 30 proc., iš ieškovės kasatoriaus naudai priteistina 335,99 Eur (1160,1 Lt) tokių išlaidų atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš kasatoriaus ieškovės naudai priteistina 69,48 Eur (239,9 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 11,37 Eur. Tenkinus dalį kasacinio skundo, valstybei priteistina iš kasatoriaus 7,96 Eur, o iš ieškovės 3,41 Eur tokių išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

 

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei priteista išmoka už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimas, tenkintas reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo priteistos teismo sprendimu sumos priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir jas išdėstyti taip:

„Tenkinti iš dalies ieškinio reikalavimą dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir priteisti ieškovei S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (j. a. k. 110865039) 28 967,42 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 42 ct), neatskaičius mokesčių, atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti dalį reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti ieškovei S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (j. a. k. 110865039)  289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Atmesti reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš ieškovės S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (j. a. k. 110865039) naudai 98,47 Eur (devyniasdešimt aštuonis Eur 47 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (j. a. k. 110865039) valstybės naudai 711,27 Eur (septynis šimtus vienuolika Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos    3  d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (j. a. k. 110865039) ieškovės S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 69,48 Eur (šešiasdešimt devynis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)  į valstybės biudžetą 3,41 Eur (tris Eur 41 ct)  bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“   (j. a. k. 110865039) – 7,96 Eur (septynis Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752,  biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                             Algis Norkūnas

 

 

         Sigita Rudėnaitė

 

 

         Gediminas Sagatys