Civilinė byla Nr. 3K-3-199-695/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20728-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. balandžio 8 d.

Vilnius 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-elektronika“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elgama-elektronika“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

 

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                            I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, priteisti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad jis 2012 m. birželio 14 d. buvo įdarbintas atsakovo bendrovės generaliniu direktoriumi, nuo 2013 m. balandžio 3 d. – perkeltas į vykdomojo direktoriaus pareigas. Atsakovas 2013 m. birželio 7 d. generalinio direktoriaus įsakymu atleido jį iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus – už 2013 m. birželio 3 d. atliktus tarpbankinius pavedimus ir neatvykimą 2013 m. birželio 5 d. į darbą. Ieškovas paaiškino, kad apie tai, jog 2013 m. gegužės 29 d. pakeista atsakovo valdyba, tą pačią dieną paskirtas naujas generalinis direktorius, kuris 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu atšaukė ieškovą iš vykdomojo direktoriaus ir perkėlė į vadybininko pareigas, sužinojo tik 2013 m. birželio 3 d. apie pietus. 2013 m. birželio 3 d. rytą jis dar nežinojo apie savo įgaliojimų apribojimus (draudimą atlikti banko pavedimus); 2013 m. birželio 4 d. jam neparodyta nauja darbo vieta, jis prievarta išvesdintas apsauginių iš darbo patalpų; 2013 m. birželio 5 d. jis pranešė atsakovui, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tačiau atsakovas pareikalavo pasiaiškinti dėl birželio 3 d. atliktų mokestinių pavedimų, neatvykimo į darbą.

2013 m. birželio 6 d. ieškovas gavo generalinio direktoriaus įsakymą grąžinti jį į buvusias pareigas bei nurodymą atvykti į darbą 2013 m. liepos 7 d. 11 val. Atvykęs į darbą, jis pateikė pasiaiškinimą, kad negalėjo visą darbo dieną būti savo darbo vietoje ir vykdyti darbo funkcijų, nes ji jam nebuvo nurodyta, jis prievarta išvesdintas iš patalpų. Ieškovas mano, kad atleidimas iš darbo apkaltinus nepagrįstais darbo drausmės pažeidimais pažeidė jo orumą, reputaciją ir padarė neturtinę žalą.

 

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė šias aplinkybes: 2012 m. birželio 14 d. šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovo bendrovės vadovu (generaliniu direktoriumi); 2013 m. balandžio 3 d., vykdant bendrovės valdybos 2013 m. balandžio 2 d. nutarimą, šalių darbo sutartis pakeista paskiriant ieškovą vykdomuoju direktoriumi-direktoriaus pavaduotoju; UAB „Elgama-elektronika“ valdybos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovas atšauktas iš generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų ir perkeltas į vadybininko pareigas; šiuo sprendimu valdyba pavedė bendrovės valdybos pirmininkui ir bendrovės vadovui nedelsiant informuoti ieškovą apie jo atšaukimą iš generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų ir visų jam suteiktų įgaliojimų veikti bendrovės ar jos generalinio direktoriaus vardu, uždrausti nuo šio sprendimo priėmimo momento jam atlikti bet kokias finansines operacijas, vykdyti bankinius pavedimus, disponuoti įmonės turtu; bendrovės generalinis direktorius 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu pakeitė ieškovo darbo pareigybę, atšaukė visus jam suteiktus įgaliojimus veikti bendrovės ar jos generalinio direktoriaus vardu, uždraudė atlikti bet kokias finansines operacijas ir pan.; 2013 m. gegužės 30 d. 14 val. 15 min. antstolė        N. Š. įteikė ieškovui pirmiau nurodytus bendrovės generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 30 d. įsakymą ir valdybos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą; ieškovas 2013 m. birželio 3 d. atliko mokėjimo pavedimus; 2013 m. birželio 3 d. atliktų pavedimų fakto ieškovas neneigė pateikdamas atsakovui 2013 m. birželio 6 d. pranešimą; 2013 m. birželio 4 d. ryte ieškovas buvo išvesdintas apsaugos darbuotojų iš bendrovės patalpų ir jiems duotas nurodymas neįleisti ieškovo į patalpas, o jam atvykus – pranešti bendrovės vadovybei; ieškovas 2013 m. birželio 4 d. pranešė, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, prašymas bendrovės raštinėje gautas 2013 m. birželio 5 d. 17 val. 5 min.; bendrovės generalinis direktorius 2013 m. birželio 5 d. įsakė ieškovui iki 2013 m. birželio 7 d. 10 val. pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl įsakyme nurodytų jo veiksmų: atliktų tarpbankinių pavedimų, panaudojant ieškovui išduotus sąskaitos prieigos įrankius, ir neatvykimo į darbą 2013 m. birželio 5 d.; bendrovės generalinis direktorius 2013 m. birželio 6 d. įsakymu pakeitė ieškovo darbo pareigybę iš vadybininko į vykdomojo direktoriaus, nekeisdamas kitų sąlygų, nustatytų generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu; ieškovas su šiuo įsakymu supažindintas 2013 m. birželio 6 d.; bendrovės generalinis direktorius 2013 m. birželio 7 d. įsakymu už padarytus darbo drausmės pažeidimus ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Vertindamas darbdavio nurodyto darbo drausmės pažeidimo ir paskirtos drausminės nuobaudos atitiktį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu pakeistos ieškovo darbo pareigos; 2013 m. birželio 4 d. jis buvo išvesdintas iš bendrovės (darbo) patalpų ir apsaugos darbuotojams duotas nurodymas neįleisti jo į patalpas be specialaus bendrovės vadovybės leidimo. Be to, ieškovas 2013 m. birželio 5 d. bendravo su banko darbuotoju A. K. ir advokatu J. B., aptarė ir su UAB „Elgama-elektronika“ susijusius reikalus. Šios aplinkybės, teismo nuomone, sudarė pagrindą ieškovo neatvykimą į darbą vertinti kaip neatvykimą dėl svarbių priežasčių (nes jam galėjo pagrįstai kilti abejonių, neaiškumų dėl jo darbo funkcijų, jų vykdymo faktinės vietos, galimybės patekti į patalpas). Bendrovės valdybos 2013 m. gegužės 29 d. sprendime ir generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 30 d. įsakyme nurodyti ieškovo teisių veikti bendrovės vardu apribojimai kartu nereiškė jo, kaip bendrovės vadybininko, veiklos ribojimo. Dėl to teismas sprendė, kad 2013 m. birželio 5 d. ieškovas į darbą neatvyko dėl svarbių (neatvykimą pateisinančių) priežasčių ir nepadarė pravaikštos DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte prasme.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad bendrovės generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės     30 d. įsakymas ir bendrovės valdybos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas ieškovui įteikti 2013 m. gegužės 30 d. Taigi, mokėjimo pavedimus 2013 m. birželio 3 d. jis atliko žinodamas apie teisių –veiksmų apribojimus. Teismas nepripažino atliktų pavedimų būtinybės, nes jei jie iš tikrųjų buvo neatidėliotini, tai, elgdamasis sąžiningai, ieškovas galėjo ir turėjo apie tai informuoti naują bendrovės vadovą, kad šis organizuotų pavedimų atlikimą. Teismo nuomone, ieškovas mokėjimų pavedimus atliko tyčia, todėl jis sprendė, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą šį darbo drausmės pažeidimą – tyčinį mokėjimo pavedimų atlikimą, žinant apie draudimą atlikti šiuos veiksmus, – vertinti kaip šiurkštų. Spręsdamas dėl paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas bendrovėje ilgą laiką ėjo aukštas pareigas, kurios lėmė didesnius jo, kaip darbuotojo, lojalumo bendrovei reikalavimus. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – šiuo konkrečiu atveju atitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą.

Nesant pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, teismas atmetė išvestinius ieškinio reikalavimus dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir pan.

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 30 d. nutartimi tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį tenkino iš dalies, pripažino generalinio direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. įsakymą neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu (2013 m. birželio 30 d.), priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 480,43 Eur (1658,83 Lt) vidutinio darbo užmokesčio išmoką ir 2896,20 Eur (10 000 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką, iš viso 3376,63 Eur (11 658,83 Lt); kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pripažinta, kad ieškovas nepadarė pravaikštos ir už tokį pažeidimą drausminė nuobauda negalėjo būti taikyta. Tačiau kolegija nesutiko, kad buvo kitas darbdavio nurodytas pagrindas atleisti ieškovą iš darbo.  Kolegija nustatė, kad Paslaugų teikimo 2012 m. gegužės 24 d. sutartimi UAB „THE7“ ir UAB „Elgama-elektronika“ susitarė dėl UAB „THE7“ darbuotojo paskyrimo laikinuoju UAB „Elgama-eletronika“ vadovu; ši sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki UAB „THE7“ atstovo atšaukimo iš vadovo pareigų UAB „Elgama-elektronika“ įstatų nurodyta tvarka; 2013 m. kovo 21 d. valdymo paslaugų sutartimi UAB „THE7“ ir UAB „Elgama-elektronika“ susitarė, kad paslaugų tiekėjo atstovas (ieškovas) lieka dirbti vadovu ne trumpiau kaip iki šios sutarties minimalaus galiojimo termino pabaigos ir turi teisę šios bendrovės vardu be atskiro jos valdybos pritarimo sudaryti sandorius, vykdyti mokėjimus ir atlikti kitus veiksmus, būtinus einamajai veiklai užtikrinti; susitarta, kad ši sutartis įsigalios baigus galioti 2012 m. gegužės 24 d. sutarčiai ir minimaliai galios šešis mėnesius; 2013 m. balandžio 4 d. papildomai susitarta, kad ieškovas bus vykdomasis direktorius (direktoriaus pavaduotojas), jam išliks teisė be atskiro valdybos pritarimo sudaryti bendrovės vardu sandorius, vykdyti mokėjimus ir kt.; 2012 m. birželio 14 d. sutartimi ieškovas priimtas dirbti UAB „Elgama-elektronika“ vadovu, 2013 m. balandžio 3 d. jo pareigybė pakeista į vykdomojo direktoriaus; atsakovo valdyba 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu atšaukė ieškovą iš generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų ir perkėlė jį į vadybininko pareigas, pavedė valdybos pirmininkui ir bendrovės vadovui nedelsiant  jį informuoti apie jo atšaukimą iš pareigų, uždraudė nuo šio sprendimo momento atlikti bet kokias finansines operacijas, vykdyti bankinius pavedimus, disponuoti įmonės turtu, išskyrus komunikacijos priemones; UAB „Elgama-elektronika“  generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu pakeista ieškovo pareigybė, uždrausta atlikti bet kokias finansines operacijas, vykdyti bankinius pavedimus; ieškovas bankinius pavedimus pasirašė 2013 m. gegužės 30 d. 13:08:46 val. bei 2013 m. birželio 3 d. nuo 06:33:08 val. iki 10:06:17 val. Vertindama, ar šie ieškovo veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kolegija atsižvelgė į tai, ar ieškovo atlikti pavedimai sukėlė atsakovui kokių nors neigiamų padarinių, ar atsakovo veiksmai buvo nepriekaištingi, ieškovui neabejotinai buvo įteiktas įsakymas, draudžiantis atlikti tokius veiksmus. Kolegija nenustatė, kad bendrovė patyrė žalos ar mokėjimais nepagrįstai iššvaistytos jos lėšos. Be to, pagal sutartį su banku ieškovas vienintelis turėjo mokėjimų generatorių, kuriuo ir pasinaudojo; 2013 m. gegužės 29 d. atsakovas AB SEB bankui pranešė apie mokėjimų sustabdymą, todėl laikydamas, kad ieškovas gali pakenkti bendrovei, tokį pranešimą turėjo teisę išsiųsti ir AB DNB bankui. Kolegija pažymėjo ir tai, kad bendrovės vadovas buvo generalinis direktorius, todėl ieškovo, kaip direktoriaus pavaduotojo, perkėlimo į kitas pareigas klausimas privalėjo būti sprendžiamas pagal DK normas: keičiant ieškovo darbo funkcijas turėjo būti pareikalautas jo sutikimas, tačiau ieškovo darbo sąlygos direktoriaus įsakymu pakeistos be jo sutikimo; 2013 m. birželio 6 d. įsakymu generalinis direktorius iš dalies pripažino savo klaidą ir grąžino ieškovą į ankstesnes pareigas, tačiau nesudarė realios galimybės dirbti. Tai, kad bendrovės valdymo organai buvo keičiami pasikeitus akcininkų pozicijai dėl bendrovės valdymo, nereiškia, kad ieškovo darbo sąlygų pakeitimas galėjo būti vykdomas nesilaikant įstatyme nustatytų taisyklių. Atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus dėl ieškovo pareigų pakeitimo, neturėtų būti pripažįstama, kad ieškovas padarė šių atsakovo neteisėtų teisės aktų pagrindu darbo drausmės pažeidimą. Kolegijos nuomone, pažeidimo vertinimui neturi reikšmės aplinkybė, kada realiai įteiktas ieškovui įsakymas dėl darbo sąlygų pakeitimo. Dėl to kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkino dalį ieškinio. Kolegija laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Kadangi ieškovas dirbo pas atsakovą mažiau nei vienerius metus, tai jam kolegija priteisė 480,19 Eur (1658,83 Lt) vidutinį mėnesio darbo užmokestį. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo UAB „THE7“ ir UAB „Elgama-elektronika“ susitarimo pagrindu ir ieškovas dirbs tik tam tikrą laiką, (tuo pačiu metu  jis dirbo UAB „THE7“  ir gavo darbo užmokestį), už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014 m. birželio 30 d.) kolegija priteistiną kompensaciją mažino iki 2896,20 Eur (10000 Lt). Reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo kolegija pripažino nepagrįstu.

 

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Elgama-elektronika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 238 straipsnio normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovo veiksmus (darbo drausmės pažeidimą) trimis aspektais: pagal kasatoriui kilusius padarinius, paties kasatoriaus veiksmų nepriekaištingumą ir pagal tai, ar ieškovui neabejotinai įteiktas įsakymas, draudžiantis atlikti tokius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kasatoriaus nuomone, prieštarauja kasacinio teismo praktikai ir pažeidžia DK 35, 235, 238 straipsnių normas. Drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnyje nustatytos bendrosios darbuotojo pareigos. Teismų praktikoje konstatuota, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-208/2004). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies       11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas: kituose įstatymuose arba vietiniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2009 ir kt.). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą darbo drausmės pažeidimo (ne)pripažinimas šiurkščiu yra vertinamojo pobūdžio, jį turi teisę įvertinti darbdavys.

a) kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė vieną kriterijų – darbuotojo tinkamą informavimą apie tam tikrų veiksmų atlikimo draudimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui valdybos sprendimu ir generalinio direktoriaus įsakymu buvo uždrausta vykdyti bet kokius bankinius pavedimus, finansines operacijas; apie tai jis informuotas 2013 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu bei įteikiant dokumentus per antstolį; 2013 m. birželio 3 d. ieškovas atliko bankinius pavedimus. Kadangi ieškovas žinojo apie veiksmų ribojimą, tai reiškia, kad  darbo drausmės pažeidimas padarytas tyčia. Taigi, kasatorius įrodė, kad ieškovas nepakluso darbdavio įsakymams, darbo drausmė pažeista tyčiniais savavališkais veiksmais, nesant objektyvių aplinkybių, pateisinančių jo elgesį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir 238 straipsnį vertindamas, ar darbo drausmės pažeidimas šiurkštus, ir nurodydamas, kad kasatorius turėjo imtis priemonių ne tik uždrausti ieškovui atlikti veiksmus, bet ir pašalinti bet kokią galimybę juos atlikti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nurodė, kad nepakanka darbdavio tiesioginių nurodymų darbuotojui – jis turi imtis papildomų priemonių, o jei darbdavys tokių nesiima, darbuotojo veiksmai nebegali būti vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Toks normos aiškinimas neatitinka įstatymo nuostatos ir teismų praktikos, pažeidžia DK 35 straipsnyje nurodytus protingumo principus;

b) kasatorius nesutinka ir dėl kito apeliacinės instancijos teismo taikymo kriterijaus darbo drausmės pažeidimui konstatuoti – darbdaviui atsiradusių padarinių. Kasatorius mano, kad teismų praktikoje nusižengimui, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą kvalifikuoti nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė dėl tokių veiksmų realios žalos. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių, be to, reali žala gali atsirasti vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008). Taigi neturi reikšmės aplinkybės, kad ieškovo atlikti pavedimai faktiškai nepadarė žalos bendrovei. Kasatorius pažymi, kad 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas, 2013m. gegužės 30 d. įsakymas priimti turint pagrįstų įtarimų dėl galimų nesąžiningų ieškovo veiksmų ir norint užkirsti jiems kelią. Ieškovas 2013 m. gegužės 29 d. atliko pakankamai didelių sumų mokėjimus advokatams J. Jurkoniui ir J. Bložei, nors nebuvo pagrindo tai skubiai atlikti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, atsižvelgęs į darbuotojo sukeltus padarinius, nevertino darbuotojo tyčios. Taigi, ne padariniai, o darbuotojo tyčia turėtų būti esminis kriterijus skirti drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes dėl darbuotojo tyčinių veiksmų ir nelojalumo bei nesąžiningumo darbdavys visiškai prarado pasitikėjimą darbuotoju. Jeigu aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012);

c) kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir darbdavio veiksmų teisėtumo vertinimo kriterijų. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pateisino ieškovo neteisėtus veiksmus, nes pripažino kasatoriaus veiksmų neteisėtumą (kasatorius nesilaikė DK nuostatų dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą). Tokia išvada nelogiška, nes apie tai, kad sprendime ir įsakyme nurodyta perkelti ieškovą į vadybininko pareigas, ieškovas galėjo sužinoti tik perskaitęs minėtus dokumentus, o tai atlikęs, būtų sužinojęs ne tik apie valdybos sprendimą perkelti į kitas pareigas, bet ir apie apribotus veiksmus. Be to, net jeigu valdybos sprendimas dėl pareigų pakeitimo būtų neteisėtas, tai ieškovo veiklos apribojimai yra teisėti, apie juos ieškovas turėjo žinoti, nes buvo  supažindintas įteikiant dokumentus per antstolę ir elektroniniu paštu. Šiuo atveju kyla ieškovo atsakomybės klausimas, nes, žinodamas apie veiksmų apribojimus, nepakluso ir taip pažeidė lojalumo darbdaviui pareigą.

2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovui tinkamai pranešta apie jam taikomus apribojimus, laikė ją nereikšminga, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Kasatoriaus nuomone, teismo sprendime iš esmės nepateikta argumentų, kuriais remdamasis jis konstatuoja, kad ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai nevertinami ne kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas išimtinai vadovavosi argumentais, kad darbdavys turėjo imtis priemonių, jog užkirstų ieškovo galimybę atlikti tokius veiksmus, nenustatinėjo esminę reikšmę turinčių aplinkybių: ar ieškovas žinojo apie jo pareigų ribojimus, kad veikė tyčia; vertino su darbuotojo atsakomybe nesusijusias aplinkybes (pvz., aplinkybę, kad atsakovas turėjo siųsti bankui pranešimus) ir pan.

3. Dėl darbuotojo (vykdomojo direktoriaus) statuso įmonėje ir jo atsakomybės. Kasatorius nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką įmonės padalinio direktorius laikytinas ne tik darbuotoju pagal darbo sutartį, bet ir teritorinio  skyriaus vadovu, kuriam pavesta atstovauti  įmonės interesams įmonės padalinio teritorijoje. Toks asmuo turi ne tik pareigą tinkamai vykdyti savo funkcijas, bet ir užtikrinti tinkamą darbo organizavimą,   normalią   darbo   aplinką   darbuotojams,   tinkamai atstovauti įmonės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-658/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovo atliktus finansinius mokėjimus, kuriuos atlikti buvo uždrausta, apeliacinės instancijos teismas laikė nepakankamais įmonės vadovo pareigos pažeidimui konstatuoti, taip nukrypdamas nuo minėtos kasacinio teismo pozicijos.  Kasatorius teigia, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ir turintiems įgaliojimus veikti įmonės vardu, turi būti keliami aukšti elgesio standartai ir nepaklusimas valdybos ir generalinio direktoriaus įsakymams gali būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.             Kasacinio teismo pažymėta, kad, vertinant atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą teisėtumą, teismui, inter alia, būtina atsižvelgti į bendrovės ir bendrovės vadovo tarpusavio teisinių santykių specifiką. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atsakingas už piniginių operacijų atlikimą ir kt., todėl jam turi būti taikomas bonus pater familias standartas. Šio standarto ieškovas neatitiko, todėl kasatorius pagrįstai prarado juo pasitikėjimą ieškovu.

 

            Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovo veiksmus vertino pagal tris kriterijus. Šių kriterijų taikymą ieškovas laiko pagrįstu ir atitinkančiu kasacinio teismo praktiką. Nustatęs, kad ieškovo atlikti pavedimai nesukėlė bendrovei neigiamų padarinių, kasatorius, savavališkai pakeisdamas ieškovo darbo sąlygas, nesilaikė DK reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovo 2014 m. birželio 3 d. atliktų pavedimų nevertino kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Teismų nenustatyta, kad ieškovas susipažino su atsakovo valdybos sprendimu ir generalinio direktoriaus įsakymu, kuriuo uždrausti atlikti bankiniai pavedimai, perskaitęs 2013 m. gegužės 30 d. elektroninį paštą ar šiuos dokumentus jam įteikus antstoliui. Šis atsakovo elektroninis laiškas siųstas į nenaudojamą elektroninio pašto dėžutę, todėl 2013 m. birželio 3 d. pakartotinai persiųstas į kitą dėžutę; dokumentų įteikimo per antstolį aplinkybės, ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo neįvertintos kaip įrodytos. Taigi ieškovo kaltė (tyčia) neįrodyta. Ieškovas pažymi, kad jis, net ir žinodamas apie apribojimą atlikti pavedimus, neturėjo asmeninio nesąžiningo motyvo jų atlikti. Ieškovo nuomone, būtent kasatorius turėjo aiškų motyvą formaliai sukurti tariamą jo veiksmų neteisėtumą kaip pretekstą atleisti jį iš einamų pareigų padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas inicijavo įmonės ankstesnės veiklos tyrimą ir šiuo pagrindu buvo pareikšti keli itin didelės vertės ieškiniai tam tikriems asmenims (Vilniaus apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-3862-115/2013, kurioje UAB „Elgama-elektronika“ pareiškė 6 mln. Lt ieškinį bendrovės smulkesniajam akcininkui UAB „Instra“; Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2A-1843/2013 pagal UAB „Elgama-elektronika“ ieškinį UAB „Esemda“, S. D., G. K., V. A., kurio suma viršija 1 mln. Lt). Pasikeitus pagrindinės įmonės UAB „Elgamos grupė“ akcininkų daugumai, atitinkamai UAB „Elgamos grupė“ ir atsakovo UAB „Elgama-elektronika“ valdymo organams, minėti asmenys, atgavę postus, iš kurių anksčiau UAB „The7“ bei ieškovui atliekant veiklos tyrimą, buvo nušalinti, ėmėsi priemonių pakenkti atsakovo veiklos tyrimą atlikusiam A. P. Be to, atsakovas inicijavo ieškovui kitus procesus dėl tariamos žalos atlyginimo, laikinųjų apsaugos priemonių A. P. ir UAB „The7“ turtui taikymą.  Ieškovas mano, kad atsakovas,  atstovaujamas teisininkų, imitavo 2013 m. gegužės 29 d. valdybos sprendimo, 2013 m. gegužės 30 d. direktoriaus įsakymo įteikimą per antstolį,  suprasdamas, kad ieškovas iš tikrųjų nežino apie dokumentų turinį. Be to, ieškovą saistė įpareigojimai, kylantys iš atsakovo ir UAB „THE7“ sudarytos Valdymo paslaugų 2013 m. kovo    21 d. sutarties, todėl naujieji valdymo organai, nenorėdami, kad ieškovas teiktų paslaugas, turėjo galimybę stabdyti sutarties vykdymą ar ją nutraukti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad minėti valdybos sprendimas ir direktoriaus įsakymas savo turiniu ydingi ir bet kuriam vadovui sukeltų abejonių savo privalomumu: 2013 m. gegužės 29 d. valdybos sprendime užsimenama, kas išrenkamas naujuoju bendrovės direktoriumi, todėl 2013 m. gegužės 30 d. direktoriaus įsakymas galėjo sukelti įtarimų dėl savo teisėtumo, juolab kad šio įsakymo priėmimo metu Juridinių asmenų registre kasatoriaus generaliniu direktoriumi registruotas Ž. M. (V. M. įregistruotas tik 2013 m. birželio 3 d.).

Ieškovas pažymi, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog, sprendžiant dėl darbo drausmės pažeidimo, neturi būti vertinami darbuotojo sukelti neigiami padariniai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas, nepatenkantis į DK 235 straipsnio 2 dalies 2–10 punktuose išvardytus atvejus, priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina aiškinti ir dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2012). Ieškovas mano, kad kasatorius nesugebėjo nurodyti nė vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje darbuotojo darbo drausmės pažeidimas teismo būtų pripažintas šiurkščiu nesant žalos ar kitų neigiamų padarinių. Kasatoriaus nurodytose kasacinio teismo nutartyse darbuotojų darbdaviui padaryta žala buvo akivaizdi ir įvertinta, o nagrinėjamos atveju ieškovas įmonei nepadarė žalos, jos negali atsirasti ateityje – tai kasdieniai laiku atlikti bankiniai pavedimai.

2. Ieškovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo veiksmus, nepadarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nustačius, kad pažeidimas (bankinių pavedimų inicijavimas) negali būti vertinamas kaip šiurkštus, ieškovo atleidimas iš darbo turi būti pripažįstamas neteisėtu, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas buvo padarytas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatinėdamas fakto, ar ieškovas apskritai padarė darbo drausmės pažeidimą, o tik vertindamas, ar toks pažeidimas galėtų būti laikomas šiurkščiu, nepažeidė  įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai motyvavo savo sprendimą. Be to, teismas negalėjo konstatuoti, kad ieškovas tikrai žinojo apie priimtus draudimus atlikti bankinius pavedimus, nes kasatorius, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė pakankamai įrodymų teismo įsitikinimui suformuoti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo tyčios.

3. Ieškovas mano, kad kasatorius be teisinio pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-658/2006, nes šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa, t. y. ieškovas neatliko veiksmų savo asmeniniams interesams tenkinti, nepadarė įmonei žalos. O kasatoriaus cituojamoje nutartyje nustatyta nemažai darbuotojo  padarytų pažeidimų. Be to, kasatorius nepagrįstai kelia klausimą, kad ieškovo, kaip direktoriaus pavaduotojo, t. y. darbuotojo, kurio teises ir pareigas reglamentuoja DK, atsakomybė, keliami elgesio, lojalumo bendrovei reikalavimai gali atitikti įmonės vadovui keliamus reikalavimus, nustatytus CK 2.87 straipsnyje. CK nustatytos  bendrovės valdymo organų narių pareigos yra daug griežtesnės nei DK nustatytos darbuotojų pareigos, todėl jos negali būti tapatinamos. Be to, bendrovės vadovą su bendrove sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) teisiniai santykiai ir tai nulemia bendrovės teisę direktorių atleisti iš pareigų nenurodant priežasčių ar motyvų be kaltės. Didesni įgaliojimai gali būti išduodami ne tik direktoriaus pavaduotojui, bet ir buhalteriui, vadybininkui ar bet kokiam kitam darbuotojui, tačiau dėl to šių darbuotojų drausminė ar materialinė atsakomybė netampa didesnė, nei apibrėžta sutartyje ar nustatyta DK.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo

 

 

            Kasaciniame skunde keliamas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šią normą, t. y. darbo drausmės pažeidimo pagrindu buvusius ieškovo veiksmus vertino trimis aspektais: pagal darbdaviui kilusius padarinius, darbdavio veiksmų nepriekaištingumą ir pagal tai, ar ieškovas tinkamai informuotas apie tam tikrų veiksmų ribojimą. Taigi, teisėjų kolegija pasisakys dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto normos taikymo byloje nustatytoms aplinkybėms.

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo apibrėžtis. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Be šių, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka, tačiau nėra išsamiai nustatyta, kuo tai pasireiškia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. L. Š. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. UAB ,,Saurida“, bylos Nr. 3K-3-182/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-98/2013; kt.). Kasacinis teismas, aiškindamas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto normą, yra pažymėjęs ir tai, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004).). Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2011 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. UAB „Nemuno vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-57/2011; kt.). Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju darbdavys kaip vieną iš pagrindų nutraukti darbo sutartį su ieškovu nurodė tai, kad šis nevykdė bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu nustatyto draudimo atlikti bet kokias finansines operacijas su bendrovės lėšomis (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Teismų nustatyta, kad ieškovui valdybos sprendimu ir generalinio direktoriaus įsakymu buvo uždrausta vykdyti bet kokius bankinius pavedimus bei finansines operacijas, apie tai ieškovas informuotas 2013 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu bei įteikiant dokumentus per antstolį, bet 2013 m. birželio 3 d. jis atliko bankinius pavedimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, žinodamas apie savo veiksmų apribojimą, tyčia veikė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų, nurodė, kad darbdavys nesiėmė papildomų priemonių, jog darbuotojas nevykdytų darbo drausmės pažeidimo, darbo funkcijas (ieškovo perkėlimą į kitą pareigybę) keitė nesilaikydamas DK nustatytos tvarkos, be to, ieškovas savo veiksmais nepadarė darbdaviui žalos. Aplinkybę, ar ieškovui neabejotinai įteiktas įsakymas, draudžiantis atlikti tokius veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pripažino šiuo atveju nereikšminga. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė svarbi pažeidimo aplinkybėms, pažeistos pareigos pobūdžiui, darbuotojo kaltei atskleisti. Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymų ir antstolės N. Š. pažymos pagrindu nustatė, kad ieškovui buvo įteiktas bendrovės generalinio direktoriaus įsakymas ir valdybos sprendimas, taigi, mokėjimo pavedimus ieškovas atliko žinodamas apie tokių veiksmų apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nepaneigė, o tiesiog jos nevertino. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog šiuo atveju darbdavys, nustatęs ieškovui apribojimus, turėjo imtis papildomų priemonių (išsiųsti pranešimą AB DNB bankui), laikytinas nepagrįstu kriterijumi darbo drausmės pažeidimui įvertinti – darbuotojas turi pareigą laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio ir administracijos nurodymus (DK 228 straipsnis), todėl darbuotojo veiksmai vertinami pagal generalinio direktoriaus įsakymą, sukėlusį darbuotojui teisinius padarinius, o ne pagal darbdavio papildomas priemones, kuriomis siekiama apsisaugoti nuo galimų darbo drausmės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo įvardyta darbdavio veiksmų perkeliant ieškovą į kitas pareigas neatitiktis DK nuostatoms nelemia išvados, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas.

            Apeliacinės instancijos teismas ieškovo darbo drausmės pažeidimo nekvalifikavo kaip šiurkštaus ir dėl to, kad darbdaviui neatsirado žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir šis apeliacinės instancijos teismo argumentas teisiškai nepagrįstas. Dėl žalos padarymo darbo drausmės pažeidimu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, reali žala darbdaviui gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. L. Š. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012; kt.). Taigi, svarbia aplinkybe vertindamas darbo drausmės pažeidimą apeliacinės instancijos teismas laikė tik tai, kad darbdaviui neatsirado turtinės žalos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pažeidimas sukėlė kitų neigiamų padarinių – dėl tyčinių veiksmų, kuriais administracijos vadovas pažeidžia jam nustatytus apribojimus, darbdavys gali įgyti pagrindą ateityje nepasitikėti šiuo darbuotoju. Įvertinus tai, kad ieškovo pareigos yra atsakingos, įmonės veikloje svarbios, pasitikėjimas tokias pareigas vykdančiu darbuotoju yra reikšmingas, didelę reikšmę dėl pasitikėjimo praradimo turi ne konkretūs turtiniai padariniai, o šio darbuotojo atlikti tyčiniai veiksmai, rodantys jo nelojalumą. Tokios aplinkybės gali nulemti darbdavio pasitikėjimo šiuo darbuotoju praradimą ir darbdavio pasirinkimą nutraukti su juo darbo santykius.

Remdamasi kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytų įrodymų visuma, atsižvelgdama į ieškovo darbo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtent pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai pripažino, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, lėmusį darbdavio pasitikėjimo praradimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kasatorius turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovui drausminę atsakomybę, – DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu skirti jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis 2 punktas, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo darbo drausmės pažeidimą kaip neįrodytą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms, tai apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir priteisimo, sprendimo įvykdymo atgręžimo

 

 

Tenkinant kasacinį skundą ir naikinant apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, taip pat atgręžtinas apeliacinės instancijos teismo sprendimo įvykdymas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 760 straipsnio 1 dalis, 762 straipsnio 1 dalis).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl                 5133,90 Eur (17 726,33 Lt) priteisimo yra įvykdytas: kasatorius 2014 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 256782 sumokėjo  ieškovui šią sumą. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atgręžtinas sprendimo vykdymas ir iš ieškovo kasatoriaus naudai priteistini jo sumokėti 5133,90 Eur (17 726,33 Lt).

Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius turėjo atstovavimo 1576,98 Eur (5445 Lt) išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, tai, kad byla nėra sudėtinga, apeliacinėje instancijoje dalyvavo tas pats advokatas, iš ieškovo kasatoriaus naudai priteistina  434,43 Eur (1500 Lt) tokių išlaidų.

Kasacinės instancijos teisme kasatorius patyrė 876,10 Eur (3025 Lt) atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgus į Rekomendacijų 7 ir 8.12 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, tai, kad kasacinės instancijos teisme jam atstovavo kitas advokatas, kasatoriui priteistinos šios išlaidos iš ieškovo. Kasatorius taip pat patyrė 101,37 Eur (350 Lt) žyminio mokesčio išlaidų, jos priteistinos iš ieškovo kasatoriaus naudai. Taigi iš viso iš ieškovo kasatoriaus naudai priteistina 1411,90 Eur (4875 Lt) išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

 

            Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-Elektronika“ (j. a. k. 110395970) naudai 1411,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus  vienuolika Eur 90 ct).

            Atgręžti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. sprendimo vykdymą, pagal kurį iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-Elektronika“ (j. a. k. 110395970) priteista ir išieškota ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai  5133,90 Eur (17 726,33 Lt).

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                             Algis Norkūnas

 

 

        Dalia Vasarienė

 

 

        Vincas Verseckas