Civilinė byla Nr. 3K-3-134-469/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03792-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 15.3.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2015 m. kovo 13 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti darbo sutarties, sudarytos su atsakovu UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas neteisėtu; panaikinti atsakovo UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ direktoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo; ieškovo į darbą negrąžinti, bet priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. kovo 31 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 526 dėl  vyresniojo specialisto pareigų. Nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. ieškovo pareigos buvo pakeistos į techninės priežiūros direktoriaus pareigas. 2013 m. vasario 8 d. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ generalinis direktorius ieškovui įteikė reikalavimą pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Reikalavime nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 9 d. komisija sudarė patikrinimo aktą, jame nustatė, jog nėra ieškovo parašų ant reikalavime nurodytų techninės priežiūros užduočių; netinkamai pildomas atliktų darbų (užduočių) žurnalas. 2013 m. vasario 11 d. pasiaiškinime ieškovas nurodė, kad  nurodyti darbų aktai ir atskiros užduotys nebuvo patvirtinti jo parašu, nes šie dokumentai jam nebuvo pateikti. Pagal 2012 m. spalio 10 d. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ generalinio direktorius įsakymo Nr. 50a „Dėl bendrovės pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ nuostatas pareiga pateikti atliktų darbų aktus tenka techninės priežiūros vadybininkams ir darbų vadovams. Ieškovo vertinimu, įsakyme nenustatyta, kokia tvarka turėtų būti pildomas atliktų darbų (užduočių) žurnalas, todėl jis buvo pildomas atsižvelgiant į atsakingų darbuotojų pateiktų dokumentų eiliškumą. Kadangi atliktų darbų (užduočių) žurnalo pildymo tvarka nenustatyta, negalima laikyti, kad ieškovas šią tvarką pažeidė, todėl nėra pagrindo skirti drausminę nuobaudą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad ieškovui 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. P-49 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – dėl tarnybinių pareigų ir funkcijų viršijimo bandant daryti įtaką bendrovės viešųjų pirkimų specialistui, kad būtų atliktos procedūros, prieštaraujančios bendrovės supaprastintoms viešųjų pirkimų procedūroms. Ši nuobauda skirta išaiškėjus, kad ieškovas davė žodinius nurodymus dėl įrankių pirkimo, t. y. nesilaikė nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos.

Teismo vertinimu, ieškovas savo pareiginių nuostatų reikalavimų nepažeidė ir savo įgaliojimų neviršijo, nes viešųjų pirkimų procedūrų terminų ir kitų reikalavimų nepažeidė. Teismas sprendė, kad ieškovo pareiginiuose nuostatuose neįtvirtintas įpareigojimas laikytis viešųjų pirkimų procedūrų, taigi organizuodamas ir vykdydamas viešuosius pirkimus apklausos būdu jis veikė įgyvendindamas savo pareiginiuose nuostatuose suformuluotas pareigas organizuoti ir kontroliuoti Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą. Teismo nuomone, ieškovas, neužtikrindamas operatyvaus Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų prašymų įgyvendinimo, būtų sudaręs prielaidas atsakovui netinkamai vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Dėl šių priežasčių teismas panaikino 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą (papeikimą).

Dėl antrosios drausminės nuobaudos – 2013 m. vasario 11 d. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą – teismas nurodė, kad atsakovo reikalavime nurodyti atliktų darbų aktai ir atskiros užduotys galėjo būti nepatvirtinti ieškovo parašu, nes šie dokumentai ieškovui nebuvo pateikti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo įsakymas Nr. 50a „Dėl bendrovės pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ direktoriaus buvo pasirašytas 2012 m. spalio 10 d., o jo vykdymo kontrolė pradėta 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. nepraėjus vienam mėnesiui nuo priėmimo. Kadangi šiuo įsakymu ieškovui buvo priskirta nauja funkcija, teismas sprendė, kad  jo vykdymo kontrolė, nepraėjus vienam mėnesiui nuo įsigaliojimo, buvo pradėta per neprotingai trumpą terminą.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Pasisakydamas dėl 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – teismas nurodė, kad  ieškovo – techninės priežiūros direktoriaus, kompetencija pagal jo nuostatus yra siejama su statybos remonto darbų technine priežiūra, atliekamų statybos ir remonto darbų bei Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbo kontrole, tačiau nesuteikia ieškovui teisės atlikti veiksmus, susijusius su supaprastintais viešaisiais pirkimais, todėl jis negalėjo atlikti veiksmų, nepriskirtų jo kompetencijai, ir duoti nurodymų darbuotojams pirkti darbo įrankius kitokia tvarka, negu nustatyta atsakovo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse.

Teismo vertinimu, šis ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas negali būti pateisintas atsakovo vykdomos veiklos pobūdžiu ir ieškovo pareiginių nuostatų reikalavimais, kurie įpareigoja ieškovą rūpintis operatyviu Techninės priežiūros skyriaus darbuotojų prašymų įgyvendinimu.

Dėl 2013 m. vasario 11 d. direktoriaus įsakymu skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teismas pažymėjo, kad 2012 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 50a „Dėl bendrovės pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“, su kuriuo ieškovas buvo susipažinęs, 1 punkte buvo nustatyta pareiga techninės priežiūros vadybininkams, darbų vadovams atliktų darbų aktus ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatacijos) užduotis – paskyras baigus darbus kitą darbo dieną pateikti techninės priežiūros direktoriui, kuris, patikrinęs šių dokumentų teisingumą, patvirtina kiekvieną aktą ir (ar) užduotį savo parašu ir perduoda bendrovės darbuotojui, atsakingam už duomenų įvedimą į techninės priežiūros (eksploatacijos) duomenų bazę. Prieš tai galiojusiame teisės akte buvo nustatyta dokumentus teikti ne direktoriui, o jo pavaduotojui.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas dirbo atsakovo bendrovėje vadybininku, paskui laikinai ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, o vėliau tapo techninės priežiūros direktoriumi, todėl tikėtina, kad įsakymo vykdymas nereikalavo iš ieškovo kitos darbo patirties, negu jis buvo įgijęs dirbdamas atsakovo bendrovėje, todėl atmetė pirmosios instancijos teismo argumentą dėl per trumpo laikotarpio nuo įsakymo priėmimo ir jo vykdymo kontrolės.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl įsakymo nevykdymo kalti kiti asmenys, nurodydamas, jog ieškovas, būdamas įsakymo vykdytoju, galėjo parengti jo vykdymo mechanizmą, nes tai priskirtina jo diskrecijai, o to nepadaręs elgėsi pasyviai, nesąžiningai ir neprotingai.

Teismas sprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus, todėl naikinti ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, ankstesnę ieškovui taikytą nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą, nėra pagrindo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas R. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo už netinkamai pildomą žurnalą. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta drausminė nuobauda, reikia įvertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie jo požymiai. Kasacinis teismas, siekdamas apibrėžti (nustatyti) darbo drausmės pažeidimo turinį, savo praktikoje nurodo, kad darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas į užduočių žurnalą darbus įrašė pažeisdamas eiliškumą pagal datą ir todėl paliko galioti atsakovo kasatoriui taikytą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, tačiau nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad tai sudaro pagrindą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas patvirtino, kad tvarkos, kaip pildyti atliktų darbų (užduočių) žurnalą, nėra. Ieškovo pareiga žinoti, kaip tinkamai pildyti atliktų darbų žurnalą, nesant specialių nurodymų, nekyla ir iš DK 228 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų darbuotojo pareigų turinio, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad kasatorius netinkamai pildė atliktų darbų žurnalą, pažeidė CPK 176 ir 185 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nesant darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų: objekto (taisyklių, kurių reikia laikytis), objektyviosios pusės (neteisėtų veiksmų) ir kaltės, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą dėl ieškovo drausminės atsakomybės už netinkamą atliktų darbų žurnalo pildymą.

Konstatavus, kad ieškovo elgesys buvo nulemtas atsakovo pareigos tinkamai organizuoti darbuotojų darbą pažeidimo, ieškovo veiksmai ir (ar) neveikimas konkrečiu atveju negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Taigi, atsakovui nenustačius specialių atliktų darbų žurnalo pildymo instrukcijų ir su jomis nesupažindinus ieškovo, nėra pagrindo teigti, kad žurnalas buvo pildomas netinkamai.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo už tai, kad ant techninės priežiūros užduočių nėra ieškovo parašų. Techninės priežiūros direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad jis pagal kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą. Atsakovo generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 50a 1 punkte nustatyta pareiga techninės priežiūros vadybininkams, darbų vadovams atliktų darbų aktus ir nuolatinės techninės priežiūros užduotis – paskyras baigus darbus kitą darbo dieną pateikti techninės priežiūros direktoriui, kuris, patikrinęs šių dokumentų teisingumą ir padaręs atitinkamas žymas apie atliktus darbus, patvirtina kiekvieną aktą ir (ar) užduotį savo parašu ir perduoda bendrovės darbuotojui, atsakingam už šių aktų ir (ar) užduočių duomenų įvedimą į techninės priežiūros bendrą duomenų bazę. Byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojai (įskaitant ir techninės priežiūros skyriaus darbuotojus) nevykdė ir (ar) netinkamai vykdė jiems pirmiau nurodytu įsakymu priskirtas pareigas ir nepateikė ieškovui įsakyme nurodytų dokumentų.

Laikant, kad atsakovo generalinis direktorius 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50a nustatė naują veiklos organizavimo tvarką ir prisiėmė šios tvarkos vykdymo kontrolę, o ieškovo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintų jo pareigų organizuoti ir kontroliuoti techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą apimtis nepakito (nesumažėjo) (tokios pozicijos laikėsi apeliacinės instancijos teismas), susidaro situacija, kad kasatorius, tinkamai vykdydamas vietinius teisės aktus, bet kokiu atveju formaliai padarytų darbo drausmės pažeidimą: vienu atveju netinkamai (nevisiškai) vykdydamas pareiginius nuostatus (tuo remiasi atsakovas ir apeliacinės instancijos teismas), kitu atveju – nepagrįstai prisiimdamas funkcijas, kurios įsakymu nustatytos atsakovo generaliniam direktoriui.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo kaltė atsirado iš bendrųjų darbuotojo pareigų elgtis protingai, apdairiai ir sąžiningai pažeidimo bei jo einamų pareigų, tačiau teismas neįvertino, kad kasatorius negalėjo nevykdyti vietinio teisės akto, kuriuo ieškovo pareigos susiaurintos, nes įsakymo vykdymo kontrolė pavesta ne jam, o generaliniam direktoriui.

Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus pareiginiuose nuostatuose jam priskirtos pareigos dubliuojasi su vėlesniu atsakovo vietiniu teisės aktu (2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50a), vadovaujantis teisės aktų galiojimo laike taisykle, apeliacinės instancijos teismas privalėjo laikytis vėlesnio vietinio teisės akto nuostatų ir spręsti, kad nėra kasatoriaus kaltės dėl to, jog atsakovo vadybininkai ir darbų vadovai nevykdė ir (ar) netinkamai vykdė jiems įsakymu priskirtas pareigas, nes šiuos darbuotojus privalėjo kontroliuoti pats atsakovas (jo generalinis direktorius).

Kadangi ieškovas jam 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50a nustatytų pareigų negalėjo įvykdyti dėl kitų darbuotojų, už kurių kontrolę atsakingas atsakovas, veiksmų, ieškovo veiksmuose nėra kaltės ir drausminė atsakomybė už tai, kad ant techninės priežiūros užduočių nėra jo parašų, negalima.

Dėl netinkamo DK 238 straipsnio, CPK 176, 185, 270 straipsnių taikymo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad, net pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nurodytus kriterijus, darbdavys (teismas, tikrindamas paskirtos nuobaudos rūšies pagrįstumą) taip pat turi įvertinti: a) skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui; b) ar paskirta drausminė nuobauda atitiko pažeidimo sunkumą, buvo jam proporcinga. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovui drausminės nuobaudos rūšis (atleidimas iš darbo) parinkta teisingai, neanalizavo konkrečių DK 238 straipsnyje įtvirtintų drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų, apsiribojo formaliu konstatavimu, kad drausminė nuobauda atitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus teismo sprendimo motyvams bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl darbo drausmės rūšies parinkimo aiškinimo ir taikymo.

 

Atsiliepimu atsakovas su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo skirta už du darbo drausmės pažeidimus, t. y. esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems pagrindams. Ieškovas neginčija jam paskirtos pirmosios drausminės nuobaudos – papeikimo, skirtos 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu už tai, kad jis, viršydamas savo kompetencijos ribas, nustatytas Techninės priežiūros direktoriaus pareiginiais nuostatais, davė neteisėtus nurodymus viešųjų pirkimų specialistui dėl mažos vertės pirkimo vykdymo. Ieškovas taip pat neginčija, kad jis yra susipažinęs su 2011 m. rugpjūčio 25 d. generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintais techninės priežiūros direktoriaus pareiginiais nuostatais ir 2012 m. spalio 10 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 50a.

Ieškovo (techninės priežiūros direktoriaus) pareiginiuose nuostatuose aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos jo pareigos ir atsakomybė. Šiuose nuostatuose nurodoma, kad techninės priežiūros direktorius pagal kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą (2.1 punktas), kontroliuoja gyvenamųjų namų techninės priežiūros skyriaus darbą (2.3 punktas) bei atsako už techninės priežiūros skyriaus darbuotojų kontrolę (4.1 punktas).

2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50a atsakovas nustatė ieškovui naujas funkcijas: jam buvo pavesta patikrinti įsakyme nurodytų dokumentų teisingumą, padaryti atitinkamas žymas apie atliktus darbus ir (ar) užduotis atliktų darbų (užduočių) žurnale, patvirtinti kiekvieną aktą ir (ar) užduotį – paskyrą savo parašu ir perduoti bendrovės darbuotojui, atsakingam už duomenų įvedimą į duomenų bazę. Ieškovas, būdamas įsakymo vykdytoju, galėjo ir turėjo parengti jo vykdymo mechanizmą, nes tai pagal jo pareiginių nuostatų 2.1 punktą priskirtina jo diskrecijai. Generalinis direktorius 2012 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 50a 8 punktu įsakymo vykdymo kontrolę priskirdamas sau, neprisiėmė pareigos organizuoti ieškovui pavaldžių darbuotojų darbo ir jo pareigų apimties pagal pareiginių nuostatų 2.1 punktą nesusiaurino. Generalinis direktorius 2012 m. spalio 10 d.  įsakymo Nr. 50a 8 punktu prisiėmė pareigą tikrinti, kaip yra vykdomas įsakymas, t. y. ar techninės priežiūros direktorius (ieškovas) tinkamai organizuoja jam pavaldžių techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą ir ar tinkamai yra atliekamos jam pavestos funkcijos. Tai jis ir padarė sudarydamas komisiją ir patikrindamas ieškovo atliekamą darbą. Pažymėtina, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta ne už tai, kad jis netinkamai pildė užduočių žurnalą jo pasirinkta tvarka, o dėl to, kad nevykdė paskyrų ir užduočių patikrinimo dėl jose nurodomų lėšų panaudojimo teisingumo ir neregistravo jų žurnale.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, turėdamas galiojančią drausminę nuobaudą (papeikimą), nevykdė generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 50a. Atsakovas sutarčių su Kauno savivaldybės administracija pagrindu teikia viešąją paslaugą: administruoja socialinio būsto nuomą ir priežiūrą bei vykdo bendro naudojimo objektų priežiūrą Vilijampolės, Petrašiūnų ir Panemunės seniūnijose. Šios paslaugos yra apmokamos iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų, todėl yra svarbu užtikrinti jų tinkamą ir racionalų panaudojimą. Dėl netinkamo  ieškovo pareigų vykdymo atsakovas prarado galimybę užtikrinti tinkamą biudžeto ir gyventojų lėšų panaudojimą, todėl prarado pasitikėjimą ieškovu. Vadovo darbo specifika lemia ir atsakomybės ypatumus, t. y. griežtus atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus. Be to, ieškovui patikėta materialinių vertybių apskaita, todėl jam taip pat taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo ir drausminės atsakomybės reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad tiek  pirmasis darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovui paskirtas papeikimas, tiek antrasis, už kurį jis buvo atleistas iš darbo, susiję su materialiųjų vertybių racionalaus panaudojimo užtikrinimu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl vadovaujančių darbuotojų drausminės atsakomybės ypatumų

 

Kasatorius ginčija atsakovo skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, teigdamas, kad jis nepadarė antrojo darbo drausmės pažeidimo (nepažeidė 2012 m. spalio 10 d. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ generalinio direktorius įsakymo Nr. 50a „Dėl bendrovės pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“), bei tuo pagrindu, kad paskirtoji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra per griežta.  Kasaciniame skunde nepateikiama argumentų dėl sprendimo dalies, susijusios su atsakovo 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. P-49 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nėra (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl nuobaudų skyrimo, kiekvienu atveju turi nustatyti šias būtinas sąlygas taikyti drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013).

Nurodytos DK ir teismų praktikos nuostatos yra aktualios visose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl drausminės atsakomybės taikymo. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad jų taikymo ypatumus šioje byloje lemia tai, jog atsakovo darbas buvo vadovaujamojo pobūdžio. Pradėtoje formuoti kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad vadovų darbo prigimtis ir jų atliekamų funkcijų specifika lemia jų drausminės atsakomybės ypatumus. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl jų atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų praktika taikytina ir tęstina nagrinėjamoje byloje.

Nesutikdamas su jam priskiriamu darbo drausmės pažeidimu kasatorius teigia, kad  pareigų, priskirtų jam, kaip įmonės techninės priežiūros direktoriui, jis nepažeidė, nes: pirma, įmonėje nebuvo nustatyta tvarkos, kaip pildyti atliktų darbų (užduočių) žurnalą, jo pareiga žinoti, kaip tinkamai pildyti atliktų darbų žurnalą, nesant specialių nurodymų, nekyla ir iš DK 228 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų darbuotojo pareigų turinio; antra, atsakovo generalinis direktorius 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50a nustatydamas naują veiklos organizavimo tvarką ir prisiėmęs šios tvarkos vykdymo kontrolę, susiaurino kasatoriaus pareiginiuose nuostatuose įtvirtintų jo pareigų apimtį, todėl kasatorius neturėjo pareigos kontroliuoti, kaip šį įsakymą vykdo jam pavaldūs techninės priežiūros skyriaus darbuotojai.

Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus pripažįsta nepagrįstais. Minėta, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas – darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, todėl sprendžiant drausminės nuobaudos teisėtumo klausimą visais atvejais turi būti nustatytas darbuotojo pareigų turinys ir apimtis. Principinės, privalomos visiems darbuotojams, pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje. Konkrečiau darbuotojų teisės ir pareigos apibrėžiamos įmonių, įstaigų organizacijų vietiniuose teisės aktuose (vidaus tvarkos taisyklėse, nuostatuose, pareigybių aprašymuose ir kt.). Byloje nustatyta, kad kasatoriaus darbinės funkcijos buvo apibrėžtos atsakovo patvirtintuose techninės priežiūros direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, kuriuose, inter alia, buvo nustatyta, kad techninės priežiūros direktorius pagal kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą, kontroliuoja gyvenamųjų namų techninės priežiūros skyriaus darbą bei atsako už techninės priežiūros skyriaus darbuotojų kontrolę. Apeliacinės instancijos teismo taip pat konstatuota, kad atsakovo 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50a „Dėl bendrovės pirminių apskaitos dokumentų pateikimo terminų“ buvo nustatytos konkrečios pareigos tiek kasatoriui pavaldiems darbuotojams, tiek jam pačiam: buvo nustatyta pareiga techninės priežiūros vadybininkams, darbų vadovams atliktų darbų aktus ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatacijos) užduotis – paskyras baigus darbus kitą darbo dieną pateikti techninės priežiūros direktoriui, kuris, patikrinęs šių dokumentų teisingumą, patvirtina kiekvieną aktą ir (ar) užduotį savo parašu ir perduoda bendrovės darbuotojui, atsakingam už duomenų įvedimą į techninės priežiūros (eksploatacijos) duomenų bazę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus, kaip vadovaujančio darbuotojo, statusas lėmė tai, kad pagal savo pareiginius nuostatus vykdydamas techninės priežiūros skyriaus darbo organizavimą ir kontrolę jis privalėjo ne tik pats vykdyti aptariamu atsakovo įsakymu nustatytas pareigas, bet ir užtikrinti, kad įsakymą tinkamai vykdytų jam pavaldūs darbuotojai, be kito – nustatyti ir kontroliuoti jų vykdymo tvarką. Atsakovo įmonės valdymo struktūra pagrįsta hierarchijos principu – kasatorius, būdamas vadovaujančiu darbuotoju, pats buvo pavaldus įmonės generaliniam direktoriui. Įmonės vadovas yra atsakingas už visos įmonės veiklą, į jo funkciją, inter alia, įeina žemesnių vadovaujančių darbuotojų darbo kontrolė, tačiau tai nereiškia, kad jis perima pavaldžių vadovų kompetenciją. Kasatoriaus teiginys, kad atsakovo generalinis direktorius, prisiimdamas įsakymo Nr. 50a vykdymo kontrolę, atleido jį nuo atsakomybės už šio įsakymo vykdymo organizavimą ir kontrolę pavaldžiame techninės priežiūros skyriuje, nepagrįstas jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais.

Kasatoriaus argumentai dėl DK 238 straipsnio pažeidimo sprendžiant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo nepagrįsti. Kasatorius atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą – kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, kai prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Taigi kasatorius argumentus dėl paskirtosios nuobaudos griežtumo be pagrindo sieja su DK 235 straipsnio nuostatomis dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo bei jas aiškinančia teismų praktika. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad DK 238 straipsnyje įtvirtinti drausminės nuobaudos parinkimo kriterijai taikytini ir atleidimo iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą atveju. Atsakovas kasatoriui taikytos nuobaudos pagrįstumą grindžia tuo, kad jis, būdamas vadovaujančiu darbuotoju, pakartotinai padarė darbo drausmės pažeidimus, susijusius su materialiųjų vertybių naudojimu, dėl netinkamo kasatoriaus pareigų vykdymo atsakovas prarado galimybę tinkamai vykdyti įstaigai priskirtą viešąją funkciją – užtikrinti tinkamą biudžeto ir gyventojų lėšų panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatoriui skirta nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Kasatorius, teigdamas, kad jam paskirtoji nuobauda per griežta, nepateikia jokių argumentų, pagrįstų faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 1700 Lt (492,35 Eur)(T. 3, b. l. 204, 205). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina atsakovui iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 9,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei  bendrovei ,,Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (j. a. k. 132532496) iš ieškovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 492,35 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 

Priteisti valstybei iš ieškovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,36 Eur (devyni Eur 36 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                         Virgilijus Grabinskas

 

 

 

 

 

            Sigita Rudėnaitė

 

 

 

 

           

            Janina Sripeikienė