Civilinė byla Nr. 3K-3-530/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01406-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.6.4; 11.9.2; 95

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2014  m. lapkričio 21 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Vanagėliai“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rekolas“ ieškinį atsakovams L. G., L. L., S. P., J. K., D. L., V. Z., R. A. L., V. M., V. Š., A. G., Z. Š., I. K., L. A., I. J., V. M., V. B., N. M., R. B., A. A., J. B., M. G., UAB „Sadovalis“, tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, UAB „Vanagėliai“, dėl UAB „Sadovalis“ darbuotojų darbo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas BUAB „Rekolas“ (vienintelis UAB „Sadovalis“ akcininkas) kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Sadovalis“ darbo sutartis dėl antraeilių pareigų, sudarytas su L. G., L. L., S. P., J. K., D. L., V. Z., R. A. L., V. M., V. Š., A. G., Z. Š., I. K., L. A., I. J., V. M., V. B., N. M., R. B., A. A., J. B. ir M. G., pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo 2013 m. kovo 1 d.; pripažinti UAB „Sadovalis“ direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymą dėl „Dėl prastovų ne dėl darbuotojų kaltės“ negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

Ieškovas nurodė, kad atsakovai iš UAB „Sadovalis“ 2013 m. kovo 7 d. perėjo dirbti į UAB „Vanagėliai“ pirmaeiles pareigas, o nuo 2013 m. kovo 1 d.  – į UAB „Sadovalis“ antraeiles pareigas. Ieškovo teigimu, darbo sutartys su UAB „Sadovalis“ dėl antraeilių pareigų yra fiktyvios, sudarytos nesiekiant sukurti realių darbo teisinių santykių, nes dėl to paties darbo atsakovai sudarė sutartis ir su UAB „Vanagėliai“, ir su UAB „Sadovalis“, taip nesąžiningai siekdami gauti darbo užmokestį iš UAB „Sadovalis“ už neatliekamas darbo funkcijas.

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad 2013 m. vasario mėn., susidarius sunkiai UAB „Sadovalis“ ekonominei padėčiai, pateikė prašymus vadovui pervesti juos į antraeiles pareigas ir nebetaikyti NPD bei PNPD, o 2013 m. kovo  6 d. gavę pasiūlymą įsidarbino UAB „Vanagėliai“. Naujos darbo sutartys dėl antraeilių pareigų su UAB „Sadovalis“ nebuvo sudarytos, į antraeiles pareigas jie buvo perkelti įsakymo pagrindu, todėl nėra ką pripažinti negaliojančiu.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovai dirbo darbus keliose darbovietėse, o tai leidžiama pagal DK 114 straipsnio              2 dalį; kad su atsakovu UAB „Sadovalis“ jokių rašytinių darbo sutarčių dėl antraeilių pareigų nesudarė, jų darbo sutartys nebuvo pakeistos. Penkiolikai atsakovų iš dvidešimt vieno nuo 2013 m. kovo 1 d. buvo nustatyta, kad UAB „Sadovalis“ yra nepagrindinė jų darbovietė, o kiti atsakovai UAB „Sadovalis“ jau anksčiau dirbo kaip nepagrindinėje darbovietėje. Teismas sprendė, kad nesant ginčijamų sutarčių, negalima tenkinti reikalavimo jas panaikinti. Tai, kad atsakovai galbūt dirbo analogišką darbą ir UAB „Vanagėliai“, savaime nereiškia sutarčių fiktyvumo.

Atsakovas UAB „Sadovalis“ 2012 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2012 išnuomojo UAB „Vanagėliai“ pastatą – poilsio bazę su priklausiniais ir nuo                  2013 m. kovo 1 d. perdavė ją valdyti UAB „Vanagėliai“, todėl atsakovai nebegalėjo dirbti to paties darbo UAB „Sadovalis“ naudai. UAB „Sadovalis“ turėjo ekonominių sunkumų, todėl įmonės vadovo sprendimu buvo paskelbta prastova.

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Rekolas“ apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir 2014 m. sausio 20 d. nutartimi pakeitė           Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies. Teismas UAB „Sadovalis“ ir L. G., L. L., S. P., J. K., V. Z., R. A. L., V. M., V. Š., Z. Š., I. K., L. A., I. J., A. A., J. B., M. G. darbo sutartis dėl antraeilių pareigų pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo 2013 m. kovo 1 d.; kitą ieškinio dalį atmetė ir perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbu atskirti, kad su dalimi darbuotojų iki          2013 m. kovo 1 d. buvo sudarytos darbo sutartys dėl pagrindinio darbo, o su kitais – dėl antraeilių pareigų.  Darbuotojų, kurie UAB „Sadovalis“ dirbo kaip nepagrindinėje darbovietėje dar iki 2013 m. kovo 1 d., darbo sutarčių būtinosios sąlygos iš esmės nepasikeitė, UAB „Sadovalis“ išnuomojus turtą nuomininkui UAB „Vanagėliai“, darbo santykiai su UAB „Sadovalis“ nenutrūko, todėl šių darbuotojų (D. L., A. G., V. M., V. B., N. M. ir R. B.) darbo sutartys dėl antraeilių pareigų negali būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo 2013 m. kovo 1 d.

Pasisakydamas dėl kitų darbuotojų (L. G., L. L., S. P., J. K., V. Z., R. A. L., V. M., V. Š., Z. Š.) teismas nurodė, kad jie, atlikdami darbo funkcijas pagrindinėje darbovietėje, negalėjo atlikti analogiškų funkcijų (antraeilio ar kito darbo) toje pačioje darbo vietoje (kitam darbdaviui), tuo pačiu darbo laiku, todėl 2013 m. vasario 28 d. su jais sudarytas darbo sutartis dėl antraeilių pareigų (darbo) laikė niekinėmis. Teismo vertinimu, kai UAB „Sadovalis“ išnuomojo visą savo turtą ir nebeužsiėmė viešbučio, restorano veikla, darbuotojai suprato, kad UAB „Sadovalis“ veiklos faktiškai nebevykdys, todėl teikė prašymus perkelti juos į antraeiles pareigas, neturėdami siekio sukurti ar pakeisti darbo teisinius santykius. Tokias sutartis teismas laikė negaliojančiomis CK 1.81 straipsnio  pagrindu nuo 2013 m. kovo 1 d.

Teismas nurodė, kad byloje nėra pagrindo pripažinti verslo perdavimo faktą UAB „Vanagėliai“ ir dėl to laikyti darbo sutartis pasibaigusiomis, nes buvo sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis, kuria UAB „Vanagėliai“ išsinuomojo iš UAB „Sadovalis“ nekilnojamąjį turtą, tačiau nėra duomenų, kad būtų perduoti įsipareigojimai dėl verslo veiklos tęstinumo ar galiojančių sutarčių vykdymo.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Vanagėliai“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą  bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl ieškovo (akcininko) teisės ginčyti darbo sutartis. Ieškovas BUAB „Rekolas“, kuris yra vienintelis UAB „Sadovalis“ akcininkas, prašė pripažinti negaliojančiomis darbdavio UAB „Sadovalis“ su darbuotojais sudarytas darbo sutartis. Kadangi ginčas kilo dėl konkrečių darbo sutarčių teisėtumo, šių sutarčių sudarymo ir jų teisinio vertinimo, laikytina, kad yra kilęs darbo ginčas dėl darbo teisinių santykių, siejančių darbuotojus ir darbdavį. DK XIX skyriuje nustatyta tik darbdavio ir darbuotojo, o ne kitų asmenų teisė inicijuoti individualų darbo ginčą. Taigi darbdavio akcininkas neturi teisės ginčyti darbdavio ir darbuotojo sudarytų darbo sutarčių bei reikalauti jas pripažinti negaliojančiomis. Ginčijamų darbo sutarčių sudarymas nepažeidžia BUAB „Rekolas“ subjektinių teisių, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą (kartu ir ieškinį) turėjo atmesti CPK 5 straipsnio pagrindu. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias suinteresuotų asmenų teisę keiptis į teismą ir ginti savo pažeistas subjektines teises ir šis pažeidimas turi esminės reikšmės.

Dėl individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. DK 297 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad darbo ginčams taikoma privaloma išankstinė nagrinėjimo tvarka. Šios taisyklės išimtys aptartos DK 299 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šias nuostatas pripažintina, kad ieškovas, reikalaudamas darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmiausia privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Kadangi šia išankstine bylos sprendimo ne teismo tvarka dar buvo galima pasinaudoti, ieškovo pareikštas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl sandorių egzistavimo. Darbdavys ir darbuotojas turi teisę sudaryti darbo sutartį dėl antraeilių pareigų vykdymo ir tokia sutartis yra sandoris CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme. Kaip ir bet kuris kitas sandoris, sudaryta darbo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu. Šios nuostatos inter alia reiškia, kad pripažinti negaliojančia galima tik sudarytą ir egzistuojantį sandorį, t. y. jeigu proceso šalis prašo negaliojančiu pripažinti sandorį, kuris nebuvo sudarytas, bylos objektas neegzistuoja. Teismas negali panaikinti to, kas objektyviai neegzistuoja ir neegzistavo. Ieškovas BUAB „Rekolas“ teismo prašė pripažinti atsakovo UAB „Sadovalis“ sudarytas darbo sutartis dėl antraeilių pareigų niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80, 1.81, 1.86 straipsnių pagrindais, tačiau ginčijamų sandorių nepateikė, nors darbo sutartims privaloma rašytinė forma (DK 99 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas niekiniais pripažino sandorius, kurie neegzistuoja.

Dėl sandorių negaliojimo pagrindų. Jeigu nagrinėjamu atveju visgi būtų pripažinta, kad darbo sutartys su UAB „Sadovalis“ dėl antraeilių pareigų buvo sudarytos, neegzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas jas pripažinti niekinėmis CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes darbuotojai, pasinaudodami teise pasirinkti, darbą UAB „Sadovalis“ pasirinko kaip nepagrindinę darbovietę. Tam buvo susiklosčiusios atitinkamos sąlygos: UAB „Sadovalis“ 2013 m. kovo 1 d.  su hipotekos kreditoriaus AB Ūkio banko sutikimu išnuomojo nekilnojamąjį turtą UAB „Vanagėliai“, nes neturėjo resursų veiklai tęsti, o darbuotojams 2013 m. kovo 7 d. UAB „Sadovalis“ direktoriaus įsakymu paskelbta priverstinė prastova ne jų kaltės. UAB „Vanagėliai“, išsinuomojusi patalpas iš UAB „Sadovalis“, pasiūlė kai kuriems UAB „Sadovalis“ darbuotojams darbą ir 2013 m. kovo 7 d. sudarė darbo sutartis. Darbuotojai, turėdami pasirinkimo teisę, UAB „Vanagėliai“ pasirinko kaip pagrindinę darbovietę ir  apie tai informavo UAB „Sadovalis“.

Darbdavys su atleidžiamu darbuotoju privalo atsiskaityti jo atleidimo dieną (DK 141 straipsnis), o UAB „Sadovalis“ neturėjo tam lėšų, todėl negalėjo darbuotojų atleisti iš darbo ar suteikti kitą darbą. Sužinoję, kad UAB „Sadovalis“ nekilnojamąjį turtą išnuomojo UAB „Vanagėliai“, darbuotojai galėjo arba nutraukti sutartis su UAB „Sadovalis“ dėl darbdavio kaltės  arba sutikti su prastovomis šioje įmonėje. Pirmuoju atveju UAB „Sadovalis“ turėtų pareigą visiems darbuotojams jų atleidimo dieną sumokėti darbo užmokestį ir su juo susijusius mokėjimus, priešingu atveju būtų skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti laiką. Antruoju atveju UAB „Sadovalis“ tenka mažesnė finansinė našta, nes darbuotojams mokamas Vyriausybės patvirtinto dydžio minimaliusis darbo užmokestis už kiekvieną prastovos dieną. Taigi susitarimas dėl prastovos ir antraeilių pareigų ne tik neprieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, bet ir yra naudingas visiems suinteresuotiems asmenims.

Be to, kaip minėta, ginčo laikotarpiu darbo santykiai buvo tik modifikuojami (o ne sukuriami nauji), todėl teismui pripažinus šį modifikavimą neteisėtu automatiškai negali nutrūkti darbo santykiai su UAB „Sadovalis“. Darbo santykių modifikavimo panaikinimas reikštų, kad šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį, t. y. darbuotojų ir UAB „Sadovalis“ darbo sutartys vėl turi būti laikomos pagrindinėmis darbo sutartimis. Tokiu atveju darbuotojai turėtų dvi pagrindines darbovietes.

Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika bylose, kurių ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla, nes bylos nesusijusios su darbo santykiais.

 

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl darbdavio dalyvio, kaip netinkamos šalies individualiame darbo ginče

 

DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių, prieštaraujančių įstatymams, pripažinimo negaliojančiomis sprendžia darbo ginčus nagrinėjantis organas. Individualius darbo ginčus, vadovaujantis DK 286 straipsniu, jeigu šis kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo  nagrinėjimo tvarkos (DK 287 straipsnio 1 dalis). Taigi ordinarinėje situacijoje, jei ginčas būtų kilęs tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (DK 285 straipsnis), o į tokių individualių darbo ginčų kategoriją patenka ir ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo DK 139 straipsnyje nustatytais pagrindais, būtų privalu laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – ginčą išnagrinėti darbo ginčų komisijoje. Tačiau šiuo atveju į teismą kreipėsi ne darbdavys, o darbdavio – juridinio asmens dalyvis (akcininkas). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys (DK 14 straipsnis). Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas (DK 16 straipsnis).

Įvertinus tai, kad juridinio asmens dalyvis nepriskirtinas prie subjektų, darbo teisiniuose santykiuose vykdančių darbdavio teises ir pareigas, t. y. dalyvis nėra darbdavio organas ar jo administracija, individualiame darbo ginče darbdavio dalyvis nėra tinkama šalis. Kasacinis teismas sprendžia, kad BUAB „Rekolas“ (darbdavio dalyvio) ieškinys atmestinas vien šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad BUAB „Rekolas“, kaip darbdavio dalyvio, teisių inicijuoti individualų darbo ginčą apimtis nepriklauso nuo pagrindų, kuriais toks ginčas inicijuojamas. Bet kuriais pagrindais inicijuotame individualiame darbo ginče dėl darbo sutarčių nutraukimo turi dalyvauti ne BUAB „Rekolas“ (darbdavio dalyvis), o UAB „Sadovalis“ (darbdavys), veikiantis per savo organą ar administraciją. Darbdavio dalyvis galėtų naudotis Akcinių bendrovių įstatymo jam suteiktomis teisėmis daryti įtaką juridinio asmens organo, administracijos veiksmams, inicijuojant individualų darbo ginčą. 

Teisėjų kolegija šioje byloje nepasisako dėl teisinių situacijų, kurios galėtų sukurti prielaidas kitaip vertinti darbdavio dalyvio teisę kreiptis į teismą individualaus darbo ginčo atveju, nes šioje byloje jų nenustatyta. Kasacinio teismo procesinė pareiga – pateikti teisės aiškinimus, aktualius konkretaus teisinio ginčo nagrinėjimui (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl darbo sutarčių ginčijimui taikytinos teisės

 

Darbo kodekso 1 straipsnyje nustatyta, kad Darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su jame ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato Darbo kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas - kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas. Šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

Šioje byloje ieškovas prašė darbo sutartis, sudarytas tarp atsakovų – darbuotojų ir atsakovo UAB „Sadovalis“ dėl antraeilių pareigų, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančias viešajai tvarkai ir gerai moralei, kaip tariamas, sudarytas nesiekiant sukurti realių darbo teisinių santykių. Kadangi DK darbo sutarčių negaliojimo teisinių pagrindų nenustato, ieškovas prašė ginčui spręsti taikyti CK nustatytus sandorių negaliojimo teisinius pagrindus.

Minėta, kad Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Taigi būtina įvertinti, ar šioje teisinėje situacijoje yra pagrindas taikyti CK normas, ar Darbo kodekse įtvirtinti teisiniai instrumentai nustato specifinę, kitokią nei CK įstatymams prieštaraujančių darbo sutarčių, pašalinimo iš teisinės apyvartos tvarką ir ar būtent ja reikia naudotis.

Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas DK normas, daro išvadą, kad ginčui išspręsti tais pagrindais, kuriuos nurodo ieškovas, pakanka teisės normų, įtvirtintų DK. Tokią išvadą kasacinis teismas priėjo aiškindamas šias teisės normas:

1) Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis).

2) DK 99 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas.

1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis).

2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė.

3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

4. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

3) DK 114 straipsnio 2 dalis įtvirtina darbuotojo teisę į antraeilį darbą ir šios teisės įgyvendinimo sąlygas – darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

Vyriausybė 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtino Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus. Nutarimu nustatyta, kad: 1) antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas; 2) darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą; 3) norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą), iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas.

4) DK 139 straipsnis. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas.

1. Kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą, darbo sutartis nutraukiama.

2. Darbo sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą, turi būti nutraukiama. Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

5) DK 35 straipsnis. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas.

1. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

 

Pažymėtina, kad įstatymų laikymosi, pagarbos bendro gyvenimo taisyklėms, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų turi būti paisoma tiek darbdavio ir darbuotojo derybų metu dėl darbo sutarties sąlygų, tiek sutarties sudarymo, jos pakeitimo, taip pat jos vykdymo ir nutraukimo metu. Tuo atveju, jei darbo sutarties šalis arba šalys veikia esmingai pažeisdamos DK 35 straipsnio  1 dalyje nustatytus bendruosius darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimus, yra pagrindas pripažinti, kad tokia darbo sutartis, priklausomai nuo pažeidimų pobūdžio, turi būti nutraukta (DK 139 straipsnis). DK nenustatyta galimybė pripažinti darbo sutartį negaliojančia. Tai lemia darbo santykių specifika, darbo teisės normų reguliavimo srities ypatumai. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti, kad darbo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar yra tariama, sudaryta neketinant sukurti teisinių pasekmių, tokia sutartis turėtų būti nutraukiama (DK 139 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas BUAB „Rekolas“ ieškinys, panaikinama ir paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Kasacinis teismas nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes pripažinus, kad ieškinys paduotas netinkamo ieškovo, ir šiuo pagrindu patenkinus kasacinį skundą, kitų kasacinio skundo argumentų vertinimas neturi teisinės reikšmės procesiniam sprendimui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasacinis teismas patyrė 179,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas BUAB „Rekolas“ ieškinys, panaikinti ir palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Priteisti iš BUAB „Rekolas“ (duomenys neskelbtini) 179,83 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                        Janina Januškienė

 

                                                                                                                   

                                                                                                                    Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                                    Janina Stripeikienė