Civilinë byla Nr. 3K-3-350/2014

Teisminio proceso 2-28-3-03803-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5.1; 16.7.; 16.8.;

60.; 73.2.6.2

(S)

LIETUVOS AUKÐÈIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birþelio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø: Graþinos Davidonienës, Sigitos Rudënaitës (kolegijos pirmininkë ir praneðëja) ir Dalios Vasarienës,

raðytinio proceso tvarka teismo posëdyje iðnagrinëjo civilinæ bylà pagal atsakovo V. S. kasaciná skundà dël Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutarties ir Marijampolës rajono apylinkës teismo 2013 m. balandþio 11 d. sprendimo perþiûrëjimo civilinëje byloje pagal ieðkovo uþdarosios akcinës bendrovës „TFA Logistic“ ieðkiná atsakovams V. S., If P&C Insurance AS dël þalos atlyginimo, treèiasis asmuo A. S., bei atsakovo V. S. prieðieðkiná ieðkovui uþdarajai akcinei bendrovei „TFA Logistic“ dël visiðkos materialinës atsakomybës sutarties pripaþinimo negaliojanèia, treèiasis asmuo A. S..

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

I. Ginèo esmë

Byloje keliami materialiosios teisës normø, reglamentuojanèiø veþëjo atsakomybæ uþ krovinio sugadinimà pagal CMR nuostatas, visiðkos materialinës darbuotojo atsakomybës sutarties sudarymà, darbdavio regreso teisës á darbuotojo padarytos þalos atlyginimà ágyvendinimo sàlygas, nedraudþiamøjø ávykiø nustatymà, aiðkinimo ir taikymo klausimai.

Atsakovas V. S. (toliau – ir atsakovas) su UAB „Kelsvëja“ (pavadinimas pakeistas á UAB „TFA Logistics“; toliau – ir ieðkovas), 2008 m. lapkrièio 11 d. sudarë darbo sutartá (toliau – ir Darbo sutartis), pagal kurià atsakovas priimtas dirbti vairuotoju–ekspeditoriumi. Tà paèià dienà atsakovas pasiraðë vairuotojo–ekspeditoriaus pareiginius nuostatus ir individualià visiðkos materialinës atsakomybës sutartá. Pagal ðià sutartá atsakovas prisiëmë visiðkà materialinæ atsakomybæ, kad uþtikrintø darbdavio jam perduotø vertybiø (kroviniø, siuntø ir pan.) saugumà, ir sutiko, jog darbdaviui padaryta þala bûtø áskaitoma á darbuotojo (atsakovo) darbo uþmokestá.

Vykdydamas darbo pareigas atsakovas, vaþiuodamas su ieðkovo jam patikëtu autoveþiu „Renault Premium“, 2010 m. vasario 1 d. apie 21 val. 30 min. Belgijoje nepasirinko tinkamo aukðèio ir vaþiuodamas per nenustatytà tiltà (atsakovas nurodë nacionaliná kelià N9, ieðkovas draudimo kompanijai pateikë duomenis, kad ávykis ávyko kelyje N17), stipriai apgadino veþamà kroviná – virðutinius automobilius „Mitsubishi L200“ (ind. Nr. MMBJNKB40AD001354 ir MMBJYKB40AD002289 (krovinio vaþtaraðtyje padarytas raðymo apsirikimas ir áraðyta raidë C vietoje B), „Mitsubishi Lancer“ (ind. Nr. JMBLJCX8A9U000356), „Honda Civic“ (ind. Nr. SHHFK27609U014709).

Atsakovas uþ pabëgimà ið ávykio vietos, nesuteikiant galimybës atlikti reikalingus nustatymus, netgi tuo atveju, jei avarija bûtø ávykusi ne dël jo kaltës, bei nesugebëjimà sustoti prieð numatomà kliûtá 2011 m. kovo 25 d. Briugës Policijos teismo nuosprendþiu uþ akiø nuteistas pinigine bauda ir vairavimo teisës visoms motorizuotoms transporto priemonëms atëmimu vienam mënesiui.

Pagal ieðkovo ir atsakovo IF P&C Insurance AS (toliau – ir draudimo kompanija) 2009 m. lapkrièio 24 d. sudarytà Transporto pramonës ámoniø civilinës atsakomybës draudimo sutartá (draudimo liudijimas (polisas) CMRA Nr. 000285) ieðkovo civilinë atsakomybë prieð treèiuosius asmenis laikotarpiu nuo 2009 m. lapkrièio 25 d. iki 2010 m. lapkrièio 24 d. buvo apdrausta.

Marijampolës rajono apylinkës teismo 2010 m. rugsëjo 6 d. nutartimi, priimta iðnagrinëjus civilinæ bylà Nr. 2-4444-374/2010, buvo patvirtinta ieðkovo ir atsakovo V. S. sudaryta taikos sutartis, pagal kurià atsakovas V. S. ásipareigojo ieðkovui atlyginti 97 789,13 Lt þalà.

Atsakovo V. S. sutuoktinës A. S. praðymu atnaujinus procesà ðioje byloje, ieðkovas pateikë patikslintà ieðkiná, kuriuo praðë þalos atlyginimà (97 789,13 Lt) priteisti subsidiariai ið atsakovø If P&C Insurance AS ir V. S..

Atsakovas V. S. pareiðkë prieðieðkiná, kuriuo praðë pripaþinti negaliojanèia Materialinës atsakomybës sutartá, argumentuodamas tuo, kad tokia sutartis pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 265 straipsnio 1 dalá gali bûti sudaroma tik ámonëse, kuriose yra kolektyvinë sutartis, be to, krovinys atsakovui perduotas ne darbdavio, o treèiøjø asmenø.

II. Pirmosios ir apeliacinës instancijø teismø sprendimo ir nutarties esmë

Marijampolës rajono apylinkës teismas 2013 m. balandþio 11 d. sprendimu patenkino pareiðkëjos A. S. praðymà ir panaikino ðio teismo 2010 m. rugsëjo 6 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje Nr. 2-4444-374/2010, kuria buvo patvirtinta ieðkovo UAB „TFA Logistic“ ir atsakovo V. S. taikos sutartis; ieðkovo ieðkiná tenkino ið dalies; atsakovo V. S. prieðieðkiná atmetë; priëmë naujà sprendimà ir, be kita ko, priteisë ieðkovui ið atsakovo V. S. 97 789,13 Lt þalos atlyginimo.

Dël prieðieðkinio reikalavimo pripaþinti negaliojanèia individualià visiðkos materialinës atsakomybës sutartá. Remdamasis DK 256 straipsnio 1 dalimi, nustatæs, kad atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijæs su materialiniø vertybiø (kroviniø, lëðø ir kt.) priëmimu, saugojimu bei iðdavimu, teismas sprendë, jog, esant tokiam darbo pobûdþiui, darbdavys (ieðkovas) pagrástai sudarë visiðkos materialinës atsakomybës sutartá su darbuotoju (atsakovu). Teismas, remdamasis kasacinio teismo iðaiðkinimu, pateiktu 2006 m. balandþio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-279/2006, paþymëjo, kad ástatyme nenustatyta ásakmaus reikalavimo ámonëje turëti kolektyvinæ sutartá, juolab kad tokio pobûdþio klausimus galima aptarti darbo ir kartu su ja pasiraðytoje visiðkos materialinës atsakomybës sutartyje. Nustatæs, kad ieðkovas su atsakovu jo atliktinà darbà ir konkreèias pareigas aptarë darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose bei visiðkos materialinës atsakomybës sutartyje, teismas atmetë prieðieðkiná kaip nepagrástà.

Dël darbuotojo materialinës atsakomybës taikymo sàlygø. Ið atsakovo paaiðkinimo teismas nustatë, kad jis automobilius krovësi keliose vietose; pakrovus pastebëjo didesná krovinio aukðtá bei savo nuogàstavimus iðdëstë kroviná krovusiems asmenims, taèiau já vis tiek ëmësi gabenti, jokiø pastabø 4 CMR vaþtaraðèiuose, kuriuos pasiraðë, nepadarë; savo darbdavio (ieðkovo) apie susidariusià situacijà neinformavo, instrukcijø, kaip vykdyti perveþimà, nepraðë (jei pats dël kokiø nors prieþasèiø neþinojo, kaip tai atlikti). Teismas, nurodæs, kad veþëjas neatleidþiamas nuo nuostoliø atlyginimo, jei nustatyta, kad jis matë, jog kuri nors ið krovinio pakrovimo operacijø kelia grësmæ krovinio saugumui, taèiau neatsisakë veþti prekiø ir (arba) nepadarë apie tai þymos vaþtaraðtyje, sprendë, kad atsakovas neárodë, jog egzistuoja jo kaltæ paneigianèios aplinkybës; pats darbuotojas prisiëmë visà su tuo susijusià rizikà ir vaþiuodamas per tiltà ar kità kliûtá privalëjo visais ámanomais bûdais ásitikinti, ar galës pravaþiuoti (prie tilto sustoti ir ásitikinti, ar pravaþiuos), taèiau to nepadarë. Be to, be jokiø svarbiø prieþasèiø jis pasiðalino ið ávykio vietos, nesiëmë priemoniø padariniams ðalinti (neinformavo darbdavio, policijos, dël ko padidino þalos dydá (policija nubaudë já ir darbdavá (ieðkovà), buvo suklaidinta draudimo kompanija (atsakovas), dël ko ji atsisakë iðmokëti draudimo iðmokà ir pan.). Teismas paþymëjo, kad atsakovas negalëjo paaiðkinti, dël kokiø prieþasèiø (neva iðsikrovus mobiliajam telefonui) nesustojo ávykio vietoje ir nelaukë policijos; nepasinaudojo kartu vaþiavusio automobilius pakrovusios firmos darbuotojo telefonu, jo pagalba, praneðant apie ávyká policijai. Atsiþvelgæs á ðias aplinkybes, taip pat á tai, kad, tæsiant kroviniø perveþimà, tà paèià dienà apie 22 val. kelyje Nr. 17 atsakovas buvo sustabdytas Belgijos policijos pareigûnø, uþ pabëgimà ið ávykio vietos ir nesugebëjimà sustoti prieð numatomà kliûtá 2011 m. kovo 25 d. Briugës Policijos teismo nuosprendþiu uþ akiø nuteistas, teismas padarë iðvadà, kad þala padaryta dël didelio atsakovo neatsargumo ir aplaidaus savo pareigø vykdymo.

Ieðkovo teigimu, patirta ir ið atsakovo reikalaujama priteisti þala – 97 789,13 Lt. Remdamasis DK 255 straipsnio, reglamentuojanèio atvejus, kai darbuotojai materialiai atsako uþ visà dël jø kaltës darbdaviui padarytà þalà, 3 punkto nuostata, pagal kurià darbuotojas uþ visà dël jo kaltës padarytà þalà atsako tuo atveju, kai su juo yra sudaryta visiðkos materialinës atsakomybës sutartis, vadovaudamasis kasacinio teismo iðaiðkinimais, pateiktais 2002 m. gruodþio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-1444/2002, 2003 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-280/2003, teismas laikë, kad, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas atsakovui taikyti visiðkà materialinæ atsakomybæ (ar jis privalo atlyginti visà darbdaviui atsiradusià þalà) pagal pirmiau nurodytà ástatymo nuostatà, pakanka nustatyti, ar jam turtas buvo perduotas saugoti ar kitais tikslais ir ar jis ðio turto neiðsaugojo. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad jis gali bûti atsakingas tik uþ jam tiesiogiai darbdavio perduotas materialines vertybes (autoveþá), o krovinys buvo ne darbdavio, bet kitø ámoniø, todël atsakovas neturi pareigos uþ juos visiðkai materialiai atsakyti; nurodë, kad V. S. darbdavys ðiame perveþime buvo veþëjas, todël darbuotojas, priimdamas kroviná, vykdë veþëjo funkcijas; tas, kas privaloma darbdaviui, privaloma ir ðá darbà atliekanèiam jo darbuotojui, todël jei uþ gautà kroviná atsako veþëjas (ieðkovas), atsako ir já priëmæs darbuotojas; prieðingu atveju bûtø visiðkai neámanoma vykdyti tarptautiniø perveþimø pagal CMR konvencijà, kai krovinio perveþimà vykdo keletas veþëjø, nes kiltø perduotinø materialiniø vertybiø saugumo klausimas. Teismas padarë iðvadà, kad nebûtina fiziðkai paèiam darbdaviui perduoti savo darbuotojui materialines vertybes, uþtenka tos aplinkybës, kad jos darbuotojui, kaip darbdavio atstovui, buvo perduotos CMR vaþtaraðèio pagrindu.

Nustatæs, kad ðioje byloje darbdaviui dël darbuotojo veiksmø padaryta reali þala, kurià jis ávertino 97 789,13 Lt (iðlaidos teisëtoms ir pagrástoms kroviniø veþëjø ir siuntëjo pretenzijoms tenkinti); þala atsirado dël kaltos – neatsargios ir neteisëtos atsakovo veikos (nepateisinamai aplaidaus elgesio vykdant krovinio veþimo darbus); atsakovo aplaidø neatsargumà ir ieðkovo patirtus nuostolius sieja tiesioginis prieþastinis ryðys; þalos atsiradimo metu ginèo ðalys buvo susijusios darbo santykiais ir ðis nuostoliø atsiradimas (þalos padarymas) yra susijæs su atsakovo darbine veikla, teismas sprendë, kad ieðkovo treèiajam asmeniui sumokëtas þalos atlyginimas vertintinas darbdavio nuostoliais, atsiradusiais dël jo darbuotojo (atsakovo) kaltës, ir jis gali bûti priteisiamas atgræþtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisës normomis, reglamentuojanèiomis darbuotojo materialinæ atsakomybæ uþ darbdaviui padarytà þalà (DK XVII skyrius). Teismas konstatavo, kad prievolë atsakovui atlyginti þalà ieðkovui atsirado ástatymo ir sutarèiø (darbo ir materialinës atsakomybës) pagrindu.

Dël þalos dydþio ir jos atlyginimo, kai veþimà vykdë keli veþëjai. Teismas sprendë, kad krovinio perveþimui ið Belgijos á Prancûzijà taikytina CMR konvencija. Remdamasis CMR konvencijos 36 straipsniu, reglamentuojanèiu, kad kai veþimà vykdë keli veþëjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui þala, tai reikalavimo teisæ turintis asmuo gali pareikðti ieðkiná tik pirmam ar paskutiniam veþëjui arba tam veþëjui, kuris vykdë veþimà tuo metu, kai atsitiko tai, kas lëmë krovinio praradimà, sugadinimà arba pristatymo termino virðijimà, teismas nurodë, kad veþimo ámonë (veþëjas) krovinio siuntëjui, gavëjui ar jiems atstovaujantiems asmenims atsako pagal CMR konvencijà, o þalà padaræs veþëjo darbuotojas – pagal nacionalinius ástatymus tos ðalies, kurioje yra nagrinëjama þala. Teismas nustatë, kad nagrinëjamu atveju veþimà CMR konvencijos prasme vykdë keli veþëjai – Mosolf Benelux BVBA, Expo Logistics BVBA, Toquero France (kaip ieðkovo subrangovas) ir UAB „TFA Logistics“, o kroviniø siuntëjas buvo kompanija Mitsubishi Motors Europe (iðskyrus „Honda Civic“, kurio gavëjas vaþtaraðtyje neáskaitomas, o siuntëjas Mosolf Benelux); ieðkovas 95 383,63 Lt þalà atlygino paskesniam veþëjui Toguero France uþskaitos bûdu; ávertinæs byloje pateiktø árodymø visetà, ðiø árodymø tarpusavio ryðá, vadovaudamasis árodinëjimo taisyklëmis (CPK 176–185 straipsniai), remdamasis logikos dësniais, teisingumo, protingumo ir sàþiningumo principais, vadovaudamasis savo vidiniu ásitikinimu, teismas sprendë, kad, nors duomenø apie tai, jog veþëjas Mosolf Benelux gavo þalos atlyginimà, nëra, þala, kaip matyti ið jos atlyginimo sekos, turëjo bûti atlyginta ir ðiam veþëjui; padarë iðvadà, kad ieðkovas atlygino nuostolius krovinio paskesniam veþëjui Toquero France, kuris juos atlygino paskesniam veþëjui, o pastarasis per draudimo kompanijà atlygino patirtus nuostolius krovinio siuntëjui. Remdamasis CMR konvencijos 37 straipsniu, kuriame nustatyta, kad veþëjas, atlyginæs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, ágyja regreso teisæ kitø veþime dalyvavusiø veþëjø, dël kuriø kaltës buvo padaryta þala, atþvilgiu, atsiþvelgæs á ðaliø pripaþintas aplinkybes (faktus), á tai, kad dël krovinio sugadinimo kaltas vienintelis veþëjas – UAB „TFA Logistics“, atlyginæs paskesniam veþëjui Toquero France 27 625,01 EUR (95 383,63 Lt) þalà, kuri buvo atlyginta kroviniø siuntëjui, krovinys sugadintas tuo metu, kai jis buvo ieðkovo þinioje, teismas padarë iðvadà, kad ieðkovo regreso teisë árodyta.

Dël þalos dydþio ir jos apskaièiavimo teisingumo. Remdamasis CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktu, teismas nurodë, kad krovinio sugadinimo atveju veþëjas turi kompensuoti krovinio vertës sumaþëjimo sumà; kartu veþëjas turi kompensuoti ir su krovinio vertës sumaþëjimu susijusias kitas iðlaidas (pavyzdþiui, mokestá ekspertams uþ vertës sumaþëjimo nustatymà ir kt.). Ið CMR krovinio vaþtaraðèiø, ekspertizës aktø teismas nustatë, kad þala padaryta naujiems automobiliams, kurie vertinami kaip prekë, o ne naudojamos transporto priemonës. Ávertinæs byloje esanèius árodymus dël kiekvienai ið prekiø (automobiliø) padarytos þalos, nurodæs, kad byloje ginèo dël to, kad transporto priemonës buvo visiðkai naujos, nenaudotos, nekilo, teismas padarë iðvadà, jog 95 383,63 Lt þala yra pagrásta, nepadidinta ir visiðkai árodyta.

Teismas konstatavo, kad ieðkovas, vykdamas á Toquero France kompanijà deryboms dël þalos dydþio sureguliavimo, patyrë 2405,50 Lt iðlaidø, kurios taip pat iðieðkotinos ið kaltø asmenø.

Dël ávykio pripaþinimo nedraudþiamuoju. Remdamasis kasacinio teismo iðaiðkinimais, pateiktais 2002 m. gruodþio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-1445/2002, kad nedraudþiamieji ávykiai yra esminë draudimo sutarties sàlyga, todël jie draudimo taisyklëse turi bûti apibrëþti aiðkiai ir nedviprasmiðkai, o kai abejojama, draudimo sutarties sàlygos turi bûti aiðkinamos sutartá prisijungimo bûdu sudariusios ðalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), teismas nurodë, kad pagal Transporto pramonës ámoniø civilinës atsakomybës draudimo liudijimo (serija CMRA Nr. 000285) papildomas sàlygas ðaliø susitarimu nedraudþiamaisiais ávykiais, be kitø, laikomi, ávykiai, neuþfiksuoti valstybiniø institucijø: policijos, milicijos, gaisrinës, muitinës, iðskyrus atvejus, kai ávykio aplinkybës laikomos visuotinai pripaþintomis; pagal If P&C Insurance AS Transporto pramonës ámoniø civilinës atsakomybës draudimo taisykliø Nr. 013 19.1 punktà nedraudþiamuoju ávykiu, uþ kurá ámonë (draudikas) neprivalo mokëti draudimo iðmokø, laikomas ávykis, jei jis ávyko dël draudëjo, jo darbuotojø arba asmenø, kuriuos jis pasitelkë sutarties vykdymui, tyèios arba didelio neatsargumo; 47 punkte nurodyti atvejai, kada draudimo iðmoka nemokama ir vienas jø – kai draudëjas apie ávyká nedelsiant nepraneðë policijai. Teismas nustatë, kad draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu (2010 m. vasario 3 d.) ieðkovas kreipësi á draudimo kompanijà, informuodamas apie ávyká (gabentø automobiliø apgadinimà 2010 m. vasario 1 d. tariamo susidûrimo metu su tiltu A17 greitkelyje, vaþiuojant ið Briugës á Rumbekæ Belgijoje, gatviø Molendreef ir Vliegweg sankryþoje); ieðkovo ir atsakovo nurodytos ávykio vietos skiriasi; draudikas uþvedë draudimo bylà (MAR/CMR/0642) ir pavedë savo siurvejeriui Belgijoje „N.V.Beeckman De Vos“ atlikti ávykio tyrimà; siurvejerio ataskaitoje nurodyta, kad Belgijos Briugës policija nerado duomenø apie 2010 m. vasario 1 d. greitkelyje A17 ávykusá eismo ávyká, nes jis oficialiai nebuvo uþfiksuotas, o apsilankius vietovëje, kur tariamai ávyko eismo ávykis (tiltas A17 greitkelyje Molendreef ir Vliegweg gatviø sankryþoje), jokiø automobilio susidûrimo su tiltu pëdsakø nerasta; taip pat stebëjimo bûdu nustatyta, kad pro ðá nepaþymëtà tiltà pravaþiavo keli sunkveþimiai su dviaukðtëmis platformomis ir tilto nekliudë, todël darytina iðvada, kad tokio ávykio nurodytoje vietoje apskritai bûti negalëjo, o policijos pareigûnai apie ávyká taip pat nebuvo informuoti; draudimo kompanija, vadovaudamasi nuo 2009 m. liepos 1 d. galiojusiø Transporto pramonës ámoniø civilinës atsakomybës draudimo taisykliø Nr. 013 48.1, 48.3, 19.1 punktais, draudimo sutarties papildomomis sàlygomis, nurodë ieðkovui, kad ávykis dël didelio draudëjo neatsargumo, nepraneðimo policijos pareigûnams, nurodytoje vietoje ávykio pëdsakø nebuvimo, pripaþintas nedraudþiamuoju ir draudimo iðmokà atsisakoma iðmokëti. Nurodæs, kad byloje nustatyta, jog eismo ávykis ávyko dël vairuotojo veiksmø, vaþiuojant po tiltu; pats ieðkovas teigia, kad þala padaryta dël itin didelio darbuotojo (atsakovo) neatsargumo ir netinkamo pareigø vykdymo, remdamasis kasacinio teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-267/2009, pateiktu didelio neatsargumo sàvokos iðaiðkinimu, pagal kurá juo pripaþástamas paprasèiausiø atidumo ir rûpestingumo taisykliø nepaisymas; ávertinæs reikðmingas byloje nustatytas aplinkybes, tarp jø tai, kad veþëjui (vairuotojui) buvo þinoma, jog pakrautas krovinys yra aukðtesnis (automobiliai pakrauti dviem aukðtais, virðutiniai buvo dþipai), taèiau jis neásitikino ar transporto priemonë su kroviniais virðijo maksimalø leidþiamà transporto priemoniø aukðtá – 4 metrus, pagal 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvà 96/53/EB, teismas sprendë, kad veþëjo papildomi veiksmai (transporto priemonës su kroviniu matavimas ar pan.), siekiant ásitikinti, ar pakrautos transporto priemonës matmenys atitinka nustatytus ðioje direktyvoje, kai nukrypimai nëra akivaizdþiai pastebimi, ir kai paprastai toks krovinys (lengvieji automobiliai) nevirðija leistinø matmenø, reikðtø atidaus ir rûpestingo veþëjo standartus. Atsiþvelgæs á tai, kad veþëjas, turëdamas, kaip pats pripaþino, ruletæ ir galëdamas bent preliminariai ásitikinti krovinio aukðèiu ir pasirinkti marðrutà, kur jis galëtø su tokiu kroviniu saugiai pravaþiuoti, to nepadarë; be to, nepadarë atitinkamos þymos vaþtaraðtyje ir neatsisakë veþti krovinio, juolab kad buvo patyræs vairuotojas, turintis nemaþà tolimøjø reisø vairuotojo patirtá, teismas laikë, kad krovinys buvo apgadintas dël didelio veþëjo (vairuotojo) neatsargumo.

Spræsdamas dël kito pagrindo ávyká pripaþinti nedraudþiamuoju, teismas laikë, kad nëra pagrindo iðvadai, jog ávykis tinkamai uþfiksuotas policijos pareigûnø; nors ir nustatyta, kad atsakovas nuteistas 2011 m. kovo 25 d. Briugës Policijos teismo nuosprendþiu, taèiau jame konstatuota, jog dël to, kad V. S. pasiðalino ið ávykio vietos, neámanoma nustatyti ávykio aplinkybiø. Atsiþvelgæs á tai, kad skiriasi atsakovo savo darbdaviui duoti paaiðkinimai nuo paaiðkinimø, kuriuos pastarasis teikë draudimo kompanijai apie ávykio laikà, vietà (tiltà, po kuriuo padaryta avarija) ir kt. aplinkybes, teismas pritarë pirmiau nurodytai iðvadai, jog ávykio aplinkybiø nustatyti neámanoma; sprendë, kad dël ðio suklaidinimo draudikas negalëjo tinkamai nustatyti ávykio aplinkybiø ir suformuoti þalos bylos, dël ko pagrástai atsisakë iðmokëti draudimo iðmokà, pripaþindamas ávyká nedraudþiamuoju (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis, Draudimo ástatymo 82 straipsnio 7 dalis). Ieðkiná atsakovui If P&C Insurance AS teismas atmetë kaip nepagrástà.

Teismas padarë iðvadà, kad dël visø pirmiau iðdëstytø aplinkybiø, nesant duomenø, kad apie iðkeltà civilinæ bylà Nr. 2-4444-374/2010 ir atsakovo V. S. su ieðkovu pasiraðytà taikos sutartá buvo þinoma atsakovo sutuoktinei ir bendraturtei A. S., 2010 m. rugsëjo 6 d. taikos sutartis vertintina kaip paþeidþianti treèiojo asmens A. S. interesus, todël yra negaliojanti.

Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, iðnagrinëjusi atsakovo V. S. apeliaciná skundà, 2013 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistà Marijampolës rajono apylinkës teismo 2013 m. balandþio 11 d. sprendimà.

Dël eismo ávykio pripaþinimo nedraudþiamuoju. Teisëjø kolegija nurodë, kad, ávertinus byloje esanèius duomenis 2010 m. kovo 31 d., nëra pagrindo nesutikti su atsakovo If P&C Insurance AS iðvada, jog 2010 m. vasario 1 d. ávykis pripaþintinas nedraudþiamuoju, iðmoka nemokëtina; policijoje avarija nefiksuota, nurodytas tiltas rastas be apgadinimø ar kitokiø buvusios avarijos þymiø; tilto aukðtis pakankamas tokio tipo vilkikams pravaþiuoti. Nors nagrinëjant atnaujintà bylà paaiðkëjo, kad dël 2010 m. vasario 1 d. ávykio Briugëje atsakovas V. S. nubaustas Briugës Policijos teismo, taèiau ið 2011 m. kovo 25 d. nuosprendþio matyti, jog V. S. kaltintas tuo, kad: a) kaip eismo dalyvis ar vairuotojas vieðame kelyje nesugebëjo, nepaisant aplinkybiø, sustoti prieð numatomà kliûtá; b) pabëgo ið ávykio vietos, nesuteikdamas galimybës atlikti reikalingus nustatymus, netgi ir tuo atveju, kai avarija ávyko ne dël jo kaltës. Taigi atsakovas nubaustas ne uþ ávyká, kurio metu buvo sugadintos transporto priemonës, o uþ pasitraukimà ið ávykio vietos. Ávertinæs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrástai nustatë, kad krovinys apgadintas dël didelio vairuotojo neatsargumo.

Teisëjø kolegija sprendë, kad atsakovo argumentas, jog uþ tinkamà pakrovimà ir þalà yra atsakingas siuntëjas, todël teismas turëjo átraukti MITSUBISHI MOTORS EUROPE á bylà treèiuoju asmeniu, atmetë kaip nepagrástà. Netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys, jos vertinimu, nelaikytinas savarankiðka aplinkybe, kurios veþëjas negalëjo iðvengti. Pareigingas veþëjas, pastebëjæs netinkamà krovinio pakrovimà, kelianèià grësmæ krovinio saugumui, turëtø atsisakyti veþti kroviná arba padaryti atitinkamà þymà vaþtaraðtyje. Nagrinëjamu atveju pats atsakovas nurodo, kad jam kilo átarimas dël pakrauto krovinio aukðèio, taèiau jis kroviná veþë, þymø vaþtaraðtyje nepadarë.

Dël visiðkos materialinës atsakomybës sutarties pripaþinimo negaliojanèia. Teisëjø kolegija sprendë, kad pagrásta pirmosios instancijos teismo iðvada, jog ginèo ðaliø sudaryta visiðkos materialinës atsakomybës sutartis yra teisëta. Nurodþiusi, kad byloje nustatyta, jog atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijæs su materialiniø vertybiø priëmimu, saugojimu bei iðdavimu; sudaryta atskira visiðkos materialinës atsakomybës sutartis, kuri atitinka DK 256 straipsnyje átvirtintà susitarimo formos reikalavimà; joje nustatyta, kad darbuotojas, einantis vairuotojo–ekspeditoriaus pareigas, tiesiogiai susijusias su ámonës kroviniø gabenimu, prisiima visiðkà materialinæ atsakomybæ, kad uþtikrintø darbdavio jam perduotø vertybiø (kroviniø, siuntø ir pan.) saugumà, teisëjø kolegija sprendë, kad vairuotojui–ekspeditoriui tenka pareiga pagal darbo funkcijas priëmus ir nugabenus pagal paskirtá kroviná perduoti gavëjui, o gabenimo metu imtis visø reikiamø priemoniø kroviniui iðsaugoti. Jei ðaliø visiðkos materialinës atsakomybës sutartyje nustatytas darbo pobûdis, visiðkos materialinës atsakomybës ribos, vien tik kolektyvinës sutarties buvimas ar nebuvimas neturi nulemti asmens, dirbanèio su jam darbdavio patikëtomis materialinëmis vertybëmis, atsakomybës apimties.

Dël reikalavimo teisës pagrástumo. Teisëjø kolegija nurodë, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog veþëjas atsako tiek uþ viso, tiek uþ dalies krovinio sugadinimà nuo to momento, kai kroviná prisiëmë veþti, ir iki jo perdavimo gavëjui momento; atlyginæs nuostolius pagal konvencijos reikalavimus, veþëjas turi regreso teisæ kitø veþime dalyvavusiø veþëjø atþvilgiu dël sumokëtos kompensacijos, palûkanø ir kitø iðlaidø, susijusiø su veþimu (CMR konvencijos 37 straipsnis); subjektai, kuriems gali bûti pateiktas ieðkinys dël kroviniui padarytos þalos atlyginimo, iðvardyti CMR konvencijos 36 straipsnyje. Nurodþiusi, kad, atmesdamas apeliaciná skundà, apeliacinës instancijos teismas gali tiesiog pritarti þemesnës instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, teisëjø kolegija sprendë, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatë, kad ieðkovas atlygino þalà paskesniam veþëjui, ji buvo atlyginta siuntëjui, o tai pagrindþia aplinkybæ, kad ieðkovas turëjo reikalavimo teisæ. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatë faktines aplinkybes, todël priëmë teisëtà ir pagrástà sprendimà dël ðios dalies.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimø á já teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas praðo panaikinti Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartá ir Marijampolës rajono apylinkës teismo 2013 m. balandþio 11 d. sprendimà bei priimti naujà sprendimà.

Kasacinis skundas grindþiamas tokiais esminiais argumentais:

Dël árodymø tyrimo ir vertinimo. Teismai ið esmës paþeidë proceso teisës normas, reglamentuojanèias árodymø tyrimà ir vertinimà, dël ðiø paþeidimø neatskleista bylos esmë, priimti nepagrásti ir neteisëti sprendimai. Teismai taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2002 m. gruodþio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-1445/2002, pateiktø iðaiðkinimø), nepagrástai eismo ávyká pripaþino nedraudþiamuoju. Nedraudþiamieji ávykiai yra esminë draudimo sutarties sàlyga, todël jie turi bûti apibrëþti aiðkiai ir nedviprasmiðkai, o esant abejoniø, draudimo sutarties sàlygos turi bûti aiðkinamos sutartá prisijungimo bûdu sudariusios ðalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismø iðvada, kad nagrinëjamu atveju ávykis buvo nedraudþiamasis, padaryta nustaèius veþëjo (vairuotojo) didelá neatsargumà, ðiam tinkamai neávertinus pakrauto krovinio aukðèio, kasatoriaus manymu, prieðtarauja teisingumo principui. Atsakovo dideliu neatsargumu ávardytos aplinkybës, kurios nuo jo visiðkai nepriklausë. CMR konvencijos nuostatomis nereguliuojamos krovinio pakrovimo ir iðkrovimo procedûros, taigi sutarties ðalys gali dël to susitarti. Byloje nenustatyta, kad tokie susitarimai bûtø buvæ sudaryti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas, remiantis kasacinio teismo iðaiðkinimais, pateiktais 2004 m. birþelio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-328/2004, yra siuntëjo reikalas, veþëjas tokiu atveju nëra ápareigotas tikrinti ir priþiûrëti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai.

Krovinio siuntëjas – MITSUBISHI MOTORS EUROPE – privalëjo bûti átrauktas á bylà kaip suinteresuotas asmuo; pirmosios instancijos teismas privalëjo identifikuoti krovinio siuntëjà ir ginèo ðalis siejantá materialiná teisiná santyká, taip pat materialiosios teisës normà, nustatanèià galimus padarinius ðio asmens teisëms ir pareigoms. Apeliacinës instancijos teismas privalëjo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktà, nes pirmosios instancijos teismas nusprendë dël neátrauktø dalyvauti byloje asmenø materialiøjø teisiø ir pareigø.

Teismai nepagrástai konstatavo, kad draudikas pagrástai pripaþino ávyká nedraudþiamuoju, nurodë, jog netinkamai vykdyta bendradarbiavimo pareiga, suklaidintas draudikas, kuris negalëjo tinkamai nustatyti ávykio aplinkybiø ir suformuoti þalos atlyginimo bylos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieðkovas vadovavosi If P&C Insurance AS Transporto pramonës ámoniø civilinës atsakomybës draudimo taisykliø nuostatomis, tinkamai ir laiku informavo draudikà apie eismo ávyká, teikë kità ieðkovui þinomà informacijà; nepateikta árodymø, kurie pagrástø ieðkovo tyèià, o tai – esminë ávykio pripaþinimo nedraudþiamuoju taisyklë. Negalima teigti, kad ieðkovo draudikui suteikta klaidinga informacija nulëmë draudþiamàjá ávyká. Ðiuo atveju kuriamas teisinis precedentas, kuriuo remiantis galima ávyká pripaþinti nedraudþiamuoju dël bendradarbiavimo pareigos tinkamo nevykdymo, nors buvo ávykdytos visos pirmiau nurodytø draudimo taisykliø nuostatos.

Dël teisës taikymo visiðkos materialinës atsakomybës sutarèiai. Teismai netinkamai aiðkino Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalá. Ðioje teisës normoje átvirtinta, kad konkreèiø darbø ir pareigø sàraðas pagal visiðkos materialinës atsakomybës sutartá turi bûti nustatomas kolektyvinëje sutartyje, o byloje nustatyta, kad kolektyvinës sutarties ámonëje nebuvo. Tokiø darbø ir pareigø sàraðas nenustatytas ir jokiu kitu ámonës vidaus dokumentu. Taigi atsakovo visiðkos materialinës atsakomybës sutartis negalioja. Apeliacinës instancijos teismas nepagrástai padarë prieðingà iðvadà. Toks pirmiau nurodytos DK normos aiðkinimas prieðtarauja Lietuvos Respublikos darbo teisës principams, tikslams, neapsaugo darbuotojø interesø. Nors Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas yra iðaiðkinæs, kad ámonëje nebûtina turëti kolektyvinæ sutartá, jog galima bûtø taikyti visiðkà materialinæ atsakomybæ, taèiau tai per se nereiðkia, kad ámonë gali neturëti konkreèiø darbø ir pareigø sàraðo darbo tvarkos taisyklëse ar bet kokiame kitame ámonës vidaus dokumente ir vis vien taikyti visiðkà materialinæ atsakomybæ savo darbuotojams. Prieðingas aiðkinimas paþeidþia darbuotojo teisæ á normalias darbo sàlygas, neapgina jo interesø, nes visiðka materialinë atsakomybë kyla nesant tam faktinio pagrindo; toks aiðkinimas prieðtarauja ir darbo sutarties turinio esminëms sàlygoms, pabloginama darbuotojo teisinë padëtis, o tai nesuderinama su imperatyviosiomis DK 94 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Dël reikalavimo atlyginti þalà pagrástumo. Pirmosios instancijos teismas ið þalos atlyginimo sekos sprendë, kad þala turëjo bûti atlyginta ir veþëjui Mosolf Benelux; apeliacinës instancijos teismas ðio klausimo nenagrinëjo, nurodë, kad pritaria pirmosios instancijos teismui. Pagal kasacinio teismo iðaiðkinimus, pateiktus 2009 m. geguþës 11 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-213/2009, norint priteisti nuostoliø atlyginimà, pagal ið CMR konvencijos kylanèias prievoles, reikia pagrásti jø kilmæ, sudëtá ir dydá. Kasatorius neginèija nuostoliø padarymo fakto. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje Nr. 3K-3-439/2009, paþymëta, kad regresinëje prievolëje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisæ; tai asmuo, kuris yra sumokëjæs kito asmens padarytus nuostolius ir taip ágijæs reikalavimo teisæ; reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybës: 1) padaryti nuostoliai (iðlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jø atlyginimas nukentëjusiajam ar kitam reikalavimo teisæ á þalos (nuostoliø) atlyginimà turinèiam asmeniui. Bylà nagrinëjæ teismai pagrástai konstatavo pirmàjà aplinkybæ, t. y. patirtus nuostolius, taèiau nenustatë antrosios. Nuostoliø pagrindimas prielaidomis (nesant árodymø byloje) nesuderinamas su kasacinio teismo formuojama vienoda teismø praktika. Siekdami uþtikrinti objektyvø teisingumà, teismai privalëjo tirti reiðkiamo regresinio reikalavimo pagrástumà, nes, nenustaèius asmenø, atlyginusiø krovinio savininkui nuostolius, ir nuostoliø atlyginimo sekos, neámanoma objektyviai nustatyti nuostoliø atlyginimo reikalavimo teisæ turinèio asmens. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo senato 2001 m. birþelio 15 d. nutarimo Nr. 31 25 punkte nurodyta, kad teisæ pareikðti ieðkiná veþëjui turi siuntëjas, gavëjas, taip pat asmuo, atlyginæs ðiems nuostolius. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo formuojamos vienodos praktikos.

Atsiliepime á kasaciná skundà ieðkovas praðo ðá skundà atmesti, priteisti bylinëjimosi iðlaidas; nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurie ið esmës sutampa su teismø sprendimo ir nutarties motyvais, taip pat nurodo, kad transporto priemones krovë pats kasatorius, kuris turi didelæ patirtá, þino, kad krovinio gabenimo gabaritai yra apibrëþti Europos Sàjungos Tarybos direktyvos 95/53/EB; kasatorius anksèiau nepraðë ir nenurodë, kad dalyvauti byloje trauktini kiti asmenys; teigdamas, kad teismai netinkamai aiðkino DK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas, paþeistos DK 94 straipsnio 2 dalies nuostatos, kasatorius nenurodo konkreèiø darbo sàlygø, kurios pablogintø jo padëtá; teismai pagrástai konstatavo, kad nustatytos visos DK 246 straipsnyje átvirtintos sàlygos visiðkai materialinei atsakovo atsakomybei atsirasti (DK 255 straipsnis); DK nereglamentuojama, kaip reikëtø taikyti materialinæ atsakomybæ darbuotojams, kai ámonëje, ástaigoje, organizacijoje kolektyvinë sutartis nesudaroma, nors tokiø atvejø yra gana daug; reikëtø vadovautis DK 95 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad sudarydamos darbo sutartá ðalys gali sulygti dël materialinës atsakomybës, nepaþeisdamos DK 94 straipsnio 2 dalies nuostatø; laikytina, kad kai yra pakankamas pagrindas sudaryti visiðkos materialinës atsakomybës sutartá (pvz., kai darbas susijæs su materialiniø vertybiø saugojimu, gabenimu ir pan.), nesant kolektyvinës sutarties, darbdavys gali siûlyti darbuotojui tai nustatyti darbo sutartyje; visiðka darbuotojø materialinë atsakomybë uþ patikëtas vertybes nustatytina, tik jei tai numatyta kolektyviniame akte: darbo tvarkos taisyklëse, kitame vietiniame (lokaliame) norminiame teisës akte; su kasatoriumi teisëtai buvo sudaryta visiðkos materialinës atsakomybës sutartis, kuri yra darbo sutarties sudedamoji dalis (DK 95 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2006 m. balandþio 12 d. nutartis, priimta civilinëje byloje Nr. 3K-3-279/2006).

Atsiliepime á kasaciná skundà atsakovas (draudikas) praðo skundo dalá dël ávykio pripaþinimo draudþiamuoju atmesti, palikti nepakeistas atitinkamas skundþiamø nutarties ir sprendimo dalis; dël dalies dël visiðkos materialinës atsakomybës – spræsti teismo nuoþiûra; priteisti bylinëjimosi iðlaidas. Atsakovas nurodo tokius argumentus:

Dël árodymø tyrimo ir vertinimo. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nëra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo rizikà, nustato sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rûðies taisyklëmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sàlygomis. Draudimo iðmoka mokama, kai yra sàlygos, nustatytos draudimo sutartyje, pripaþinti ávyká draudþiamuoju ir nëra aplinkybiø, kurios darytø ávyká nedraudþiamàjá (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinëje byloje Nr. 3K-3-213/2006; 2012 m. lapkrièio 23 d. nutartis, priimta civilinëje byloje Nr. 3K-3-516/2012; 2012 m. gruodþio 18 d. nutartis, priimta civilinëje byloje Nr. 3K-3-410/2012). Nagrinëjamos bylos kontekste nedraudþiamieji ávykiai yra aiðkiai apibrëþti If P&C Insurance AS Transporto pramonës ámoniø civilinës atsakomybës draudimo taisyklëse Nr. 013 (19.1 punktas), draudimo sutarties papildomose sàlygose (1 punktas). Teismai teisingai aiðkino ir vertino draudimo sutarties sàlygas, todël kasacinio skundo atitinkami (prieðingi) argumentai atmestini.

Atsiþvelgiant á tai, kad Lietuvos teismø praktikoje bei teisës doktrinoje dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kuriø asmuo, laikydamasis bent minimaliø atsargumo ir dëmesingumo reikalavimø, nebûtø padaræs, bei faktines bylos aplinkybes (kasatorius, matydamas, kad krovinio aukðèio gabaritai akivaizdþiai virðija 4 metrø aukðèio standartà, nustatytà Europos Sàjungos Tarybos direktyvoje 96/53/EB, neatsisakë veþti krovinio bei nesiëmë jokiø priemoniø þalos atsiradimui iðvengti), kasatoriaus veiksmai pagrástai teismø ávertinti kaip didelis neatsargumas, o ávykis pripaþintas nedraudþiamuoju. Pastaroji iðvada pagrástai teismø padaryta ir dël nesàþiningo ieðkovo UAB „TFA Logistic“ elgesio – nepraneðimo apie ávyká policijai, atsakovui (draudikui), tyrusiam ávyká, informacijos nesuteikimo nei apie ávykio vietà, nei apie jo aplinkybes, taip uþkertant kelià objektyviø faktø nustatymo galimybei. Ávykis, kuris dël nesàþiningø ieðkovo veiksmø negali bûti objektyvizuotas, negali bûti pripaþintas draudþiamuoju ir draudimo iðmoka dël tokio ávykio negalima. Konkretaus ávykio fiksavimo atitinkamoje institucijoje (policijoje, milicijoje, gaisrinëje, kt.) reikalavimas yra tikslingas: tai sudaro prielaidas nustatyti objektyvias ávykio aplinkybes.

Dël teisës taikymo visiðkos materialinës atsakomybës sutarèiai. DK nustatytos dvi darbuotojø materialinës atsakomybës rûðys: ribota ir visiðka. Tam tikrais ástatyme nustatytais atvejais darbuotojai privalo atlyginti visà þalà, neribojant jos dydþio (DK 255 straipsnis). Vienas tokiø atvejø – kai þala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiðkos materialinës atsakomybës sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). Nors atsakovui yra gerai þinoma kasacinio teismo formuojama praktika, kad kolektyvinës sutarties buvimas ar nebuvimas neturi nulemti asmens, dirbanèio su jam darbdavio patikëtomis materialinëmis vertybëmis, atsakomybës apimties (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinëje byloje Nr. 3K-3-340/2012), taèiau DK 256 straipsnio 1 dalyje aiðkiai átvirtinti ástatymø leidëjo visiðkai materialinës atsakomybës sutarèiai keliami reikalavimai. Atsakovo manymu, ðiais reikalavimais (konkreèiø darbø ir pareigø sàraðà nustatyti raðytinëje kolektyvinëje sutartyje) siekta suteikti vienodà derybinæ galià darbdaviui ir darbuotojui, esanèiam silpnesniàja darbo sutarties ðalimi (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinëje byloje Nr. 3K-3-138/2005; 2013 m. birþelio 28 d. nutartis, priimta civilinëje byloje Nr. 3K-3-359/2013). Toks teisinis reguliavimas saugo darbuotojà nuo galimø nepagrástø materialinio pobûdþio ásipareigojimø atsiradimo, taèiau kartu suteikia darbdaviui teisæ nustatyti tokias materialinës atsakomybës sàlygas, kurios iðlaikytø pusiausvyrà tarp darbdavio intereso – apsaugoti materialines vertybes, gauti þalos atlyginimà jø praradimo atveju – bei darbuotojo turtinës atsakomybës apimties tokiø vertybiø neiðsaugojus. Paþymëtina, kad kasacinio teismo formuojama praktika dël DK 256 straipsnyje átvirtintø reikalavimø visiðkos materialinës atsakomybës sutarèiai, kai pirmenybë kolektyviniø sutarèiø atþvilgiu suteikiama darbo sutarèiai, neskatina kolektyviniø derybø, kaip to reikalauja TDO konvencijos Nr. 98 bei Europos Bendrijos Pagrindiniø socialiniø darbuotojø teisiø chartijos nuostatos. Ieðkovo ámonëje pasiraðytos kolektyvinës sutarties, kurioje bûtø aiðkiai nurodytas konkreèiø darbø ir pareigø sàraðas pagal visiðkos materialinës atsakomybës sutartá, nëra. Tai vertintina kaip ðiurkðtus darbdavio pareigø pagal galiojanèius teisës aktus paþeidimas, todël visiðka materialinë atsakomybë dël ginèo ávykio kasatoriui neturëtø kilti.

Teisëjø kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iðaiðkinimai

Dël visiðkos materialinës darbuotojo atsakomybës sutarties teisëtumo, kai ámonëje nesudaryta kolektyvinë sutartis

Kasatorius ginèija teismø procesinius sprendimus, kuriais jam taikyta visiðka materialinë darbuotojo atsakomybë, teigdamas, kad su juo sudaryta visiðkos materialinës atsakomybës sutartis prieðtarauja imperatyviosioms Darbo kodekso normoms, nustatanèioms, kad visiðkos materialinës atsakomybës sutartys gali bûti sudaromos tik tais atvejais, kai ámonëje yra sudaryta kolektyvinë darbo sutartis, kurioje átvirtintas sàraðas darbuotojø, su kuriais ðias sutartis galima sudaryti.

Pagal Darbo kodekse átvirtintà teisiná reglamentavimà darbuotojas uþ darbdaviui padarytà þalà paprastai atsako ribotai – jis privalo darbdaviui padarytà þalà atlyginti visiðkai, taèiau ne daugiau kaip trijø vidutiniø mënesio darbo uþmokesèio dydþiø sumà (Darbo kodekso 254 straipsnis). (Visiðkos materialinës atsakomybës sutartis su kasatoriumi sudaryta 2008 m. lapkrièio 11 d., todël toliau ðioje nutarties dalyje pasisakoma dël tuo metu aktualios Darbo kodekso normø redakcijos). Visiðka materialinë darbuotojo atsakomybë taikoma tik iðimtiniais atvejais, átvirtintais DK 255 straipsnyje: darbuotojas privalo atlyginti visà þalà, inter alia kai þala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiðkos materialinës atsakomybës sutartis (3 punktas); tai nustatyta kolektyvinëje sutartyje (7 punktas). Taigi, ástatyme individualios visiðkos materialinës atsakomybës sutarties sudarymas ir visiðkos materialinës atsakomybës nustatymas kolektyvinëje sutartyje átvirtinti kaip du savarankiðki jos taikymo pagrindai.

Visiðkos darbuotojo materialinës atsakomybës institutas nustatytas visø pirma darbdavio interesais, siekiant apsaugoti jo turtà nuo aplaidþiais ar nesàþiningais darbuotojø veiksmais daromos þalos. Darbo sutarties ðaliø interesø proporcingumo principas uþtikrinamas átvirtinant darbuotojø interesø apsaugai skirtas nuostatas, reglamentuojanèias reikalavimus visiðkos materialinës atsakomybës sutarties sudarymui: DK 256 apibrëþti darbuotojai, su kuriais dël jø darbo pobûdþio gali bûti sudaroma visiðkos materialinës atsakomybës sutartis: tai darbuotojai, kuriø darbas yra tiesiogiai susijæs su materialiniø vertybiø saugojimu, priëmimu, iðdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dël priemoniø, perduotø darbuotojui naudotis darbe; konkreèiø darbø ir pareigø sàraðas nustatomas kolektyvinëje sutartyje. Ðiame ástatymo straipsnyje taip pat átvirtinti reikalavimai visiðkos materialinës sutarties formai – ði sutartis turi bûti sudaroma raðtu, bei bûtinosios sutarties sàlygos – joje turi bûti nustatyta, uþ kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiðkà materialinæ atsakomybæ ir kokius ásipareigojimus prisiima darbdavys, uþtikrindamas sàlygas, kad þalos neatsirastø.

Teisëjø kolegija paþymi, kad DK 256 straipsnio nuostatos, jog konkreèiø darbø ir pareigø, dël kuriø gali bûti sudaromos visiðkos materialinës atsakomybës sutartys su darbuotojais, sàraðas nustatomas kolektyvinëje sutartyje, teisinë reikðmë buvo aiðkinta kasacinio teismo. Jo praktikoje ðiuo klausimu pasisakyta, kad tais atvejais, kai darbovietëje nëra sudarytos kolektyvinës sutarties arba joje tokiø konkreèiø darbø ar pareigø sàraðas nenurodytas, taèiau yra sudaryta visiðkos materialinës atsakomybës sutartis, tokia sutartis turëtø bûti taikoma. Ginèo atveju konstatavus, kad (darbuotojo) darbo pobûdis atitinka DK 256 straipsná, ir visiðkos materialinës atsakomybës ribos (sàlygos) yra aiðkiai átvirtintos ginèo ðaliø sudarytoje visiðkos materialinës atsakomybës sutartyje, darytina iðvada, jog vien tik kolektyvinës sutarties buvimas ar nebuvimas neturi nulemti asmens, dirbanèio su jam darbdavio patikëtomis materialinëmis vertybëmis, atsakomybës apimties. Visiðkos materialinës atsakomybës sutarèiø sudarymo galimybë nustatyta Darbo kodekse (DK 256 straipsnio 1 dalis), todël nepagrástu laikytinas argumentas, kad visiðkos materialinës atsakomybës sutartis, átraukta á darbo sutartá, pablogina darbuotojo padëtá, palyginti su ta, kurià nustato galiojantys teisës aktai (DK 94 straipsnio 2 dalis). DK 95 straipsnio 4 dalyje átvirtinta, kad ðaliø susitarimu gali bûti sulygstama ir dël kitø darbo sutarties sàlygø, jeigu darbo ástatymai, kiti norminiai teisës aktai ar kolektyvinë sutartis nedraudþia jas nustatyti. Taigi darbdavys ir darbuotojas sudarydami darbo sutartá gali sulygti dël materialinës atsakomybës (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB ,,Nodora“ v. P. K., bylos Nr. 3K-3-340/2012). Pagal kasacinio teismo formuojamà praktikà DK 256 straipsnio norma, kad konkreèiø darbø ir pareigø, dël kuriø gali bûti sudaromos visiðkos materialinës atsakomybës sutartys su darbuotojais, sàraðas nustatomas kolektyvinëje sutartyje, nëra imperatyvi, o tokio sàraðo nebuvimas nedaro individualios visiðkos materialinës atsakomybës sutarties neteisëtos, jeigu ji atitinka pirmiau aptartus ástatymo reikalavimus. Aptariamos nuostatos tikslas yra skatinti kolektyviniø sutarèiø sudarymà ámonëse, nes taip uþtikrinamas geresnis darbdavio ir darbuotojø interesø derinimas. Ástatymo aiðkinimas, pagal kurá ámonëje nesant kolektyvinës sutarties bûtø draudþiamas visiðkos materialinës darbuotojø atsakomybës sutarèiø sudarymas, reikðtø neproporcingà darbdavio turtiniø interesø ribojimà.

Esant nurodytoms aplinkybëms, teisëjø kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai dël su juo sudarytos visiðkos materialinës atsakomybës sutarties neteisëtumo nepagrásti.

Dël regresinio darbdavio reikalavimo tenkinimo sàlygø

Ginèydamas teismø sprendimus kasatorius teigia ir tai, kad teismai nenustatë vienos bûtinøjø darbdavio regresinio reikalavimo patenkinimo sàlygø – kad ieðkovas atlygino þalà reikalavimo teisæ turinèiam asmeniui. Teisëjø kolegija paþymi, kad kasatorius pagrástai nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktikà regresinëje prievolëje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisæ; tai asmuo, kuris yra sumokëjæs kito asmens padarytus nuostolius ir taip ágijæs reikalavimo teisæ; reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybës: 1) padaryti nuostoliai (iðlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jø atlyginimas nukentëjusiajam ar kitam reikalavimo teisæ á þalos (nuostoliø) atlyginimà turinèiam asmeniui (þr. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje UAB ,,Amber cargo v. R. J., bylos Nr. 3K-3-439/2009, kt.). Kartu teisëjø kolegija paþymi, kad kasatoriaus argumentai dël ðios ginèo dalies ið esmës yra ne dël netinkamo teisës ar teismø praktikos nuostatø taikymo, o dël árodymø vertinimo teismø sprendimuose. Bylà nagrinëjæ teismai nagrinëjo abi regresinio reikalavimo tenkinimo sàlygas: nustatë nuostoliø padarymo faktà (kasatorius nurodo, kad jo neginèija), taip pat, iðtyræ byloje surinktus árodymus, padarë iðvadà, kad ieðkovas atlygino þalà reikalavimo teisæ turinèiam asmeniui. Teisëjø kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai, jog neárodyta, kad þalos atlyginimas buvo sumokëtas su krovinio siuntëju sutartá sudariusiam veþëjui Mosolf Benelux, nepakankami ieðkovo regresinio reikalavimo pagrástumui paneigti. Bylos aplinkybës rodo, kad perveþime dalyvavo keli veþëjai pagal nuosekliai sudarytas tarpusavio perveþimo sutartis, ieðkovas perveþimo sutartá sudarë su ámone Toquero France, todël pagal CMR santykiø reglamentavimà Toquero France ieðkovo atþvilgiu laikytina siuntëja ir ieðkovas jai atsakingas uþ krovinio sugadinimà (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. geguþës 3 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013; kt.). Taigi, vien tos aplinkybës, kad ieðkovas atlygino þalà ámonei Toquero France pakanka konstatuoti faktui, jog egzistuoja regresinio reikalavimo sàlyga – þala atlyginta reikalavimo teisæ turinèiam asmeniui.

Taigi kasatoriaus argumentas, kad bylà nagrinëjæ teismai nenustatë ieðkovo regresinio reikalavimo patenkinimo sàlygø, nepagrásti.

Dël veþëjo didelio neatsargumo, kaip pagrindo pripaþinti ávyká nedraudþiamuoju

Kasatorius teigia, kad ávykis, kurio metu buvo apgadinti jo veþti automobiliai, nepagrástai pripaþintas nedraudþiamuoju, kaip ávykæs dël jo didelio neatsargumo, nes dideliu neatsargumu ávardytos aplinkybës, kurios nuo jo visiðkai nepriklausë; pagal CMR konvencijos nuostatas veþëjas nëra ápareigotas tikrinti ir priþiûrëti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai.

Kasacinio teismo praktika dël CMR konvencijos nuostatø, reglamentuojanèiø veþëjo atsakomybæ, yra gana iðsami. Teisëjø kolegija atkreipia dëmesá á nagrinëjamo klausimo sprendimui aktualius teismø praktikos iðaiðkinimus. Veþëjo didelis neatsargumas CMR konvencijos aspektu aktualus kaip aplinkybë, dël kurios veþëjas negali bûti atleistas nuo atsakomybës uþ krovinio praradimà ar sugadinimà. CMR konvencijos 17 straipsnyje átvirtinta grieþtoji (objektyvioji) veþëjo sutartinë atsakomybë: veþëjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neárodo jo atsakomybæ ðalinanèiø aplinkybiø, nustatytø 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse, viena tokiø aplinkybiø savo pozicijà grindþia kasatorius – kai kroviná pakrovë siuntëjas (4 dalies c punktas). Atsakomybæ ðalinanèiø pagrindø árodinëjimo naðta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalá tenka veþëjui: veþëjas turi árodyti, kad krovinys prarastas, jo trûksta ar pristatyta ne laiku dël 17 straipsnyje nurodytø aplinkybiø, t. y. tos aplinkybës turi bûti prieþastiniu ryðiu susijusios su dël krovinio praradimo ar sugadinimo atsiradusia þala. Vis dëlto pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalá veþëjas negali vadovautis nuostatomis, kurios já atleistø nuo atsakomybës ar jà ribotø, jeigu þala buvo padaryta sàmoningai arba dël jo kaltës, kuri pagal ástatymus, taikomus ðià bylà nagrinëjanèio teismo, prilyginama tyèiniams veiksmams. Jeigu nustatoma veþëjo kaltë, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sàlygas, tai ðiam veþëjui netaikytinos ðios konvencijos nuostatos, atleidþianèios nuo civilinës atsakomybës arba jà ribojanèios (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2014 m. balandþio 4 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje UAB ,,Avelita“ v. UAB „Dairema“, bylos Nr. 3K-3-189/2014, ir joje nurodytà kasacinæ praktikà).

Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas, aiðkindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies normà, yra konstatavæs, kad joje nustatyta veþëjo kaltë suprantama kaip: 1) þalos padarymas tyèia; 2) þalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylà nagrinëjanèio teismo taikomus ástatymus prilyginami tyèiniams. Pagal Lietuvos nacionalinæ teisæ, kurios taikymas yra aktualus CMR konvencijos 29 straipsnio 1 daliai, civilinëje atsakomybëje tyèinei kaltës formai pagal teisinæ reikðmæ gali bûti prilyginamas didelis neatsargumas. Teismui sprendþiant dël tyèiniams prilyginamø veiksmø sàvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyèia, suprantamas kaip paprasèiausiø atidumo ir rûpestingumo taisykliø nepaisymas, taèiau teisiniai tyèiniø veiksmø ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalá veþëjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali bûti prilyginamas tyèiniams veiksmams, jeigu jis atliko veiksmus, kurie neatitinka bent minimaliø atsargumo ir rûpestingumo reikalavimø. Tokiais veiksmais laikytini sàmoningi, pakankamai tikslingi veþëjo vairuotojo veiksmai, dël kuriø kiltø grësmë krovinio iðsaugojimui. Kasacinio teismo iðaiðkinta, kad tokiais veiksmais galëtø bûti, pavyzdþiui, aiðkiø Keliø eismo taisykliø nurodymø esminis paþeidimas – ribojimø, draudimø, kitokiø aiðkiø nuostatø nepaisymas, leistino greièio aiðkiai nustatytas ir didelis virðijimas, vaþiavimo draudimø nepaisymas, nepaisymas reikalavimø sustoti prie linijø arba pervaþø, transporto priemonës eksploatavimo draudimø paþeidimas ir pan. Be to, turi bûti ávertinta veþëjo vairuotojo veiksmø átaka þalos atsiradimo galimybei, t. y. ar dël jo veiksmø tiesiogiai kyla arba reikðmingai padidëja grësmë, kad bus padaryta þala kroviniui, ar kad jis bus prarastas (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2014 m. balandþio 16 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje UAB DK ,,PZU Lietuva“ v. UAB „Movidus transportas“, bylos Nr. 3K-3-219/2014, ir joje nurodytà kasacinæ praktikà).

Bylà nagrinëjæ teismai dideliu kasatoriaus neatsargumu pripaþino tai, kad jis, þinodamas, jog jo veþamas krovinys yra per aukðtas, vis tiek ëmësi já gabenti ir vaþiavo po tiltu neásitikinæs, ar jo aukðtis pakankamas saugiai pravaþiuoti, dël ko krovinys – virðutiniai automobiliai – buvo apgadinti. Teisëjø kolegija konstatuoja, kad ðie kasatoriaus veiksmai neatitinka minimaliø profesionalaus vairuotojo atidumo ir rûpestingumo reikalavimø, todël jo kaltë pagrástai ávertinta kaip didelis neatsargumas. Dël to atmetami kasatoriaus argumentai dël ávykio pripaþinimo nedraudþiamuoju nepagrástumo.

Dël priteistinos þalos dydþio

Galiojanèiomis bylos nagrinëjimo metu Darbo kodekso normomis reglamentuojamas atlygintinos þalos dydþio nustatymas darbuotojo materialinës atsakomybës atveju. Nagrinëjamu atveju aktuali DK 257 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad atlygintina þala nustatoma tokio dydþio, kurá darbdavys regreso teise ágijo dël darbuotojo padarytos þalos atlyginimo, bei DK 257 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad darbo ginèà nagrinëjantis organas gali sumaþinti atlygintinos þalos dydá atsiþvelgdamas á aplinkybes, lëmusias þalos atsiradimà, taip pat á atsakovo turtinæ padëtá, iðskyrus atvejus, kai þala padaroma tyèia.

Pagal kasacinio teismo praktikà tais atvejais, kai kasatorius siekia, kad reikalavimas atlyginti þalà bûtø visiðkai atmestas, atlygintinos þalos dydþio sumaþinimas nelaikytinas kasacinio skundo ribø perþengimu. Kasacinis teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybëmis, gali taikyti DK 257 straipsnio 5 dalá ir sumaþinti priteistinos þalos dydá (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB ,,Transtira“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-384/2012).

Teisëjø kolegija konstatuoja, kad nagrinëjamoje byloje yra pagrindas maþinti ieðkovui priteistinos þalos dydá, remiantis DK 257 straipsnio 5 dalies norma. Bylos duomenys rodo, kad kasatoriaus turtinë padëtis yra bloga: dël sunkios materialinës padëties kasatoriui atidëtas dalies þyminio mokesèio mokëjimas, 2010 m. rugsëjo 6 d. Marijampolës apylinkës teismo patvirtintos taikos sutarties (panaikinta atnaujinus procesà) sàlygos taip pat rodo, kad kasatorius neturi lëðø – jis buvo ásipareigojæs þalos ieðkovui atlyginimui imti paskolà ið banko. Paþymëtina, kad tai, jog pagal civilinës atsakomybës institutà kasatoriaus veiksmai, kvalifikuoti kaip didelis neatsargumas, CMR konvencijos prasme prilygintini tyèiniams, nereiðkia, kad ðie jo veiksmai gali bûti vertinami kaip tyèiniai pagal materialinæ atsakomybæ reglamentuojanèias darbo teisës normas. Ávertinusi nurodytas aplinkybes, teisëjø kolegija sprendþia, kad ið kasatoriaus priteistos þalos suma maþintina 1/3 dalimi – iki 65 193 Lt.

Dël bylinëjimosi iðlaidø priteisimo

Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas tenkintinas ið dalies, tai, atsiþvelgiant á CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytà proporcingumo principà, kad bylinëjimosi iðlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintø (atmestø) reikalavimø daliai, ið naujo paskirstytinos byloje ðaliø ir teismø turëtos bylinëjimosi iðlaidos.

Pirmosios instancijos teisme (atnaujinus procesà) ieðkovas reiðkë vienà pagrindiná reikalavimà – priteisti 97 789,13 Lt þalos atlyginimo (subsidiariai) ið atsakovø V. S. ir If P&C Insurance AS, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo visiðkai patenkintas dël atsakovo V. S. ir atmestas dël atsakovo If P&C Insurance AS. Apeliacinës instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimà paliko nepakeistà. Kadangi kasacinës instancijos teisme ieðkovo reikalavimas dël atsakovo V. S. patenkintas ið dalies, t. y. priteistas þalos atlyginimas sumaþintas iki 65 193 Lt (1/3 dalimi), o dël atsakovo If P&C Insurance AS liko nepakeistas, atitinkamai perskirstytinos bylinëjimosi iðlaidos pirmosios instancijos teisme: ið atsakovo V. S. ieðkovui priteistos 14 486 Lt bylinëjimosi iðlaidos maþintinos iki 9657 Lt (þyminio mokesèio dalis – iki 1956 Lt, iðlaidos uþ vertimo paslaugas – iki 4031 Lt, iðlaidos advokato padëjëjo pagalbai apmokëti – iki 3670 Lt). Atsakovui V. S. ið ieðkovo priteistina 1/3 dalis apeliacinës instancijos teisme patirtø iðlaidø (dël kuriø atsakovas pateikë árodymus), vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandþio 2 d. ásakymu Nr. 1R-85 patvirtintø Rekomendacijø dël civilinëse bylose priteistino uþmokesèio uþ advokato ar advokato padëjëjo teikiamà teisinæ pagalbà (paslaugas) maksimalaus dydþio 2 ir 8.9 punktais, 6066 Lt (praðytas priteisti) iðlaidas advokato pagalbai apmokëti sumaþinus iki 3000 Lt: 978 Lt þyminio mokesèio (1/3 x 2934 Lt) ir 1000 Lt iðlaidø advokato pagalbai apmokëti (1/3 x 3000 Lt). Atlikus áskaitymà, ieðkovui ið atsakovo V. S. priteistinos bylinëjimosi iðlaidos – 7679 Lt (9657 Lt – 1978 Lt). Apeliacinës instancijos teismo atsakovui If P&C Insurance AS ið atsakovo V. S. priteistos iðlaidos advokato pagalbai apmokëti sumaþintinos iki 1000 Lt (1500 Lt x 2/3). Ið kasatoriaus valstybei priteistos iðlaidos, susijusios su procesiniø dokumentø áteikimu, – 46,50 Lt sumaþintinos iki 31 Lt, likusi dalis ðiø iðlaidø – 15,50 Lt priteistina valstybei ið ieðkovo.

Uþ paduotà kasaciná skundà kasatorius sumokëjo 1000 Lt þyminio mokesèio (T. 6, b. l. 117), likusios dalies ðio mokesèio – 1934 Lt sumokëjimas atidëtas iki bylos iðnagrinëjimo kasacine tvarka (T. 6, b. l. 132-133); patyrë 1000 Lt iðlaidø advokato pagalbai apmokëti (T. 6, b. l. 126, 129). Ieðkovas uþ atsiliepimo á kasaciná skundà parengimà sumokëjo 1815 Lt (T. 6, b. l. 158), atsakovas If P&C Insurance AS – 3000 Lt. Atsiþvelgiant á patenkintø ir atmestø kasacinio skundo reikalavimø dalá, á tai, kad dalies þyminio mokesèio sumokëjimas buvo atidëtas, atlikus áskaitymà, valstybei ið ieðkovo priteistina (atsakovo nesumokëta) dalis þyminio mokesèio – 101 Lt (3934 Lt x 1/3) – (1815 x 2/3); ið atsakovo V. S. likusi dalis – 1833 Lt (1934 Lt – 101 Lt). Atsakovui If P&C Insurance AS ið atsakovo V. S. priteistina dalis iðlaidø advokato pagalbai apmokëti (jas, remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir pirmiau nurodytø Rekomendacijø 8.14 punktu, sumaþinus iki 2000 Lt) – 1333 Lt (2000 Lt x 2/3).

Pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2014 m. birþelio 27 d. paþymà apie iðlaidas, susijusias su procesiniø dokumentø áteikimu, kasacinis teismas patyrë 46,61 Lt tokiø iðlaidø. Patenkinus dalá kasacinio skundo, ðiø iðlaidø 2/3 dalys – 31 Lt valstybës naudai priteistinos ið atsakovo V. S., likusi dalis – 15,61 Lt – ið ieðkovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartá ir Marijampolës rajono apylinkës teismo 2013 m. balandþio 11 d. sprendimà pakeisti.

Marijampolës rajono apylinkës teismo 2013 m. balandþio 11 d. sprendimu ieðkovui UAB „TFA Logistic“ (j. a. k. 300121193) ið atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistà þalos atlyginimà sumaþinti iki 65 193 Lt.

Marijampolës rajono apylinkës teismo 2013 m. balandþio 11 d. sprendimu ieðkovui UAB „TFA Logistic“ (j. a. k. 300121193) ið atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinëjimosi iðlaidas sumaþinti iki 7679 (septyniø tûkstanèiø ðeðiø ðimtø septyniasdeðimt devyniø) Lt.

Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovui If P&C Insurance AS (reg. Nr. 10100168) ið atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas iðlaidas advokato pagalbai apmokëti sumaþinti iki 1000 (vieno tûkstanèio) Lt.

Marijampolës rajono apylinkës teismo 2013 m. balandþio 11 d. sprendimu valstybei ið atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas iðlaidas, susijusias su procesiniø dokumentø áteikimu, sumaþinti iki 31 (trisdeðimt vieno) Lt.

Priteisti valstybei ið ieðkovo UAB „TFA Logistic“ (j. a. k. 300121193) 15,50 Lt (penkiolika litø 50 ct) iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu.

Kitas Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutarties ir Marijampolës rajono apylinkës teismo 2013 m. balandþio 11 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui If P&C Insurance AS (reg. Nr. 10100168) ið atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1333 (vienà tûkstantá trisdeðimt tris) Lt iðlaidø advokato pagalbai apmokëti kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei ið ieðkovo UAB „TFA Logistic“ (j. a. k. 300121193) 116,61 Lt (vienà ðimtà ðeðiolika litø 61 ct) þyminio mokesèio ir iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei ið atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1833 (vienà tûkstantá aðtuonis ðimtus trisdeðimt tris) Lt þyminio mokesèio ir 31 (trisdeðimt vienà) Lt iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu.

Ði Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis yra galutinë, neskundþiama ir ásiteisëja nuo priëmimo dienos.

Teisëjai Graþina Davidonienë

Sigita Rudënaitë

Dalia Vasarienë