Civilinė byla Nr. 3K-3-194/2014

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10704-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 15.4; 44.2.4.2 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 11 d.

Vilnius

 

           

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. S.  ieškinį atsakovui UAB Vakarų Baltijos laivų statyklai dėl įsakymų, drausminių nuobaudų, Darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė panaikinti UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2012 m. liepos 20 d. įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą, kuriuo  jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais buvo atmesti jo prašymai panaikinti drausmines nuobaudas. Ieškovas nurodė, kad pasikeitus darbovietės savininkams prasidėjo nepagrįsti atsakovo veiksmai, siekiant, kad ieškovas išeitų iš darbo, kuriame jis dirba jau daugiau kaip 17 metų. 2012 m. birželio 22 d. įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad nedalyvavo 2011 metais atliekant mažaverčio turto inventorizaciją, tačiau po ja pasirašė. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymu buvo įtrauktas į dviejų darbo komisijų sudėtį: ilgalaikio nuomojamojo turto pagrindinių priemonių metinės inventorizacijos ir mažaverčio turto metinės inventorizacijos. Ieškovas negalėjo fiziškai lygiaverčiai dalyvauti abiejose inventorizacijose vienu metu, todėl komisijos pirmininko nurodymu ieškovas daugiau dėmesio skyrė inventorizuojant ilgalaikį turtą. Be to, ieškovas visą mažavertį turtą apžiūrėjo iki inventorizacijos pradžios ir davė nurodymą ant daiktų užrašyti atitinkamus inventorinius numerius. Tai buvo pasirengimas inventorizacijai. 2012 m. gegužės mėn. buvo atlikta antra inventorizacija, kurios metu buvo nustatytas tariamas mažaverčio turto trūkumas ir atsirado formalus pagrindas nubausti pirmąją inventorizaciją vykdžiusius darbuotojus. Šis menamas turto trūkumas atsirado dėl to, kad dalis įrankių buvo išduoti atsakovo darbininkams ir užrašyti jų kortelėse, kurių antros inventorizacijos metu komisija tiesiog netikrino. Nustačius trūkumus, ieškovas su sandėlininke surado visus nurodytus trūkstamus daiktus. Atsakovas 2012 m. liepos 20 d. įsakymu pareiškė dar vieną papeikimą. Šiame įsakyme nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas, ieškovas nežino, už kokių konkrečiai pareigų nevykdymą jam skirtas papeikimas. 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu ieškovui už padarytą darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas, skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovo nuomone, buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, darbdavys nepareikalavo pasiaiškinimo. Be to, ieškovas nepadarė jam priskiriamų drausmės pažeidimų. Ieškovui jo atleidimo metu dar galiojo 2011 m. rugsėjo 7 d. valdymo schema, pagal kurią ieškovas buvo pavaldus gamybos direktoriui, todėl Logistikos departamento vadovo pavaduotojas ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo metu nebuvo ieškovo tiesioginis viršininkas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad 2012 m. birželio 22 d. drausminė nuobauda ieškovui paskirta pagrįstai, nes jis neįvykdė darbdavio įpareigojimo atlikti mažaverčio turto inventorizaciją ir savo parašu patvirtino kito komisijos nario nustatytus faktus. Padaryti pažeidimai paaiškėjo 2012 m. gegužės 23 d. atliekant antrąją inventorizaciją, kurios metu buvo nustatytas mažaverčio turto trūkumas, o ieškovas prisipažino, kad mažaverčio turto inventorizacijoje nedalyvavo. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 19 d. buvo sudaryta komisija gamybos departamento įrengimų, įrangos, inžinerinių tinklų ir energetikos ūkio kompleksiniam patikrinimui ir pateikta ataskaita, kurioje buvo surašyti rasti trūkumai ir neatitikimai. Teismas konstatavo, kad atsakovo direktorius rašte, įpareigojančiame ieškovą pasiaiškinti dėl akte paminėto darbo drausmės pažeidimo, nurodyta, dėl kokių darbo drausmės pažeidimų prašoma pateikti pasiaiškinimą, t. y. už kompleksinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas žinojo apie kompleksinio patikrinimo komisijos nustatytus pažeidimus, daugumą jų pripažino raštu, todėl 2012 m. liepos 20 d. įsakymu ieškovui pagrįstai ir teisėtai paskirta drausminė nuobauda. Teismas taip pat konstatavo, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu už padarytą darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas, ieškovui pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas padarė išvadą, kad, pasikeitus atsakovo organizacinei struktūrai, pasikeitė ieškovo pavaldumas, bet ne darbo funkcijos, ir ieškovas nevykdė savo tiesioginio vadovo nurodymų bei savo darbo funkcijų. Logistikos departamento vadovo 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašyti elektroniniai laiškai  patvirtina, kad vadovas ieškovo reikalavo pasiaiškinti dėl pažeidimų, tačiau į juos ieškovas neatsakė ir jokių pasiaiškinimų nepateikė. Teismo nuomone, darbdavio nurodymas pasiaiškinti gali būti pateikiamas ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais, t. y. ir elektroniniu paštu. Ieškovas ir atsakovas dėl tokios bendravimo formos buvo susitarę, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai teikė nurodymus bei prašymus pasiaiškinti elektroniniu paštu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,  išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeitė: UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 90A1-3-1-128 ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – panaikino; UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 90A1-3-1-200 ieškovui  paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – panaikino ir atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu;  pripažino, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013 m. spalio 4-osios; ieškovui iš atsakovo UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos priteisė 68 651,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; 26 023,20 Lt išeitinę išmoką; 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovo prašymą priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų atmetė. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl 2012 m. birželio 22 d. drausminės nuobaudos – papeikimo, nustatė, kad 2012 m. birželio 22 d. atsakovo  direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad nedalyvavo 2011 metais atliekant mažaverčio turto inventorizaciją, tačiau inventorizacijos dokumentus pasirašė. Šie pažeidimai paaiškėjo 2012 m. gegužės 23 d. atliekant inventorizaciją pagal 2012 m. balandžio 12 d. įsakymą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas paaiškino, jog mažaverčio turto inventorizacijoje dalyvavo, tačiau epizodiškai, nes prieš tai kruopščiai atliko parengiamuosius darbus – registravo turtą, ženklino, kurie palengvino inventorizuoją. Be to, tuo pačiu laikotarpiu ieškovas buvo paskirtas atlikti ir ilgalaikio turto inventorizaciją. Ieškovui atlikus parengiamuosius darbus ir sužymėjus mažavertį turtą, jam nebuvo jokio pagrindo nepasirašyti inventorizacijos akto.  Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas (DK 241 straipsnio 1 dalis). Mažaverčio turto inventorizacija buvo atlikta 2011m. spalio 25 d.–2011 m. spalio 28 d., o tariamas ieškovo drausmės pažeidimas (nedalyvavimas atliekant inventorizaciją) nustatytas tik 2012 m. gegužės 23 d. atliekant antrą inventorizaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju negalėjo būti taikoma DK 241 straipsnio 2 dalis, nes inventorizacijos, vykusios 2012 m. gegužės mėnesį, metu buvo tikrinamas mažaverčio turto kiekis, bet ne tai, ar tinkamai atlikta kita inventorizacija, ar visi asmenys joje dalyvavo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad 2012 m. birželio 22 d. drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovui paskirta nepagrįstai, pažeidžiant Darbo kodekse įtvirtintus drausminės nuobaudos skyrimo terminus, be to, ieškovo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip darbo drausmės pažeidimas. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl 2012 m. liepos 20 d. drausminės nuobaudos – papeikimo, nustatė, kad 2012 m. birželio 19 d. atsakovo direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija gamybos departamento įrengimų, įrangos, inžinerinių tinklų ir energetikos ūkio kompleksiniam patikrinimui. Atlikus kompleksinį patikrinimą, buvo surašyta kompleksinio patikrinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad buvo rasta nemažai trūkumų ir neatitikimų.  Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas, būdamas mechaniku, atsakingu už tinkamą įstaigos įrengimų, įrangos, inžinerinių tinklų ir energetikos ūkio priežiūrą, netinkamai atliko savo darbo funkcijas ir kad buvo pakankamas pagrindas ieškovui taikyti drausminę atsakomybę. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu. Skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, atsakovo direktorius atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas. Atleidimas iš darbo ieškovui taikytas Logistikos departamento vadovo pavaduotojo tarnybinio pranešimo pagrindu. 2010 m. spalio 12 d. ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis 2012 m. liepos 2 d. buvo pakeista ir patvirtinta šalių parašais – ieškovo pareigybė perkelta į Logistikos departamentą, tačiau ieškovo darbo funkcijos nepasikeitė. Ieškovo – gamybos departamento mechaniko pareigybės nuostatuose, direktoriaus patvirtintuose 2011 m. balandžio 11 d., nurodyta, jog mechanikas tiesiogiai pavaldus Gamybos departamento direktoriui. Pasikeitus įstaigos struktūrai, pareigybės nuostatai pakeisti nebuvo, ieškovas atliko tas pačias, nepakitusias darbo funkcijas. Teisėjų kolegija nurodė, kad darbo teisiniuose santykiuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytos darbuotojo teisės ir pareigos, tinkamai užtikrintos darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisės bei interesai. Darbdavio pareiga yra ne tik aiškiai apibrėžti darbuotojo funkcijas, bet ir aiškiai nurodyti, kam bei už ką darbuotojas yra atsakingas. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, ieškovas pagrįstai galėjo suabejoti savo pavaldumu. Nepaisant to, ieškovas siekė bendradarbiauti su Logistikos departamento vadovais, vykdyti jų nurodymus. Ieškovas teikė jų prašomus dienos planus, kitą reikalingą medžiagą. Atsakovas nenurodė kuo Logistikos departamento vadovams netiko ieškovo atliktos užduotys, teikti darbo dienų planai, nepaaiškino, kokią reikšmingą įtaką jie turėjo sklandžiam bei produktyviam įstaigos darbui. Ieškovas siekė bendradarbiauti su Logistikos departamento vadovais tiek raštu, tiek žodžiu, ir nors ne visiškai laiku, tačiau į visas pastabas reaguodavo, šalindavo trūkumus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, įvertinus padaryto pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, ieškovo pastangas pašalinti darbo trūkumus, manytina, jog atleidimas iš darbo buvo per griežta drausminė nuobauda ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių (DK 238 straipsnis), todėl atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Be to, darbdavys nepareikalavo darbuotojo pasiaiškinti, todėl neteisėtai atleido jį iš einamų pareigų. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, taip pat tai, kad ieškovui per trumpą trijų mėnesių terminą taikytos net trys drausminės nuobaudos, iš kurių dvi pripažintos neteisėtomis, leidžia daryti išvadą, kad neteisėti darbdavio veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamų dvasinių išgyvenimų, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad remiantis išdėstytais argumentais ieškovui iš atsakovės priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui priteistina išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2012 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2013 m. spalio 4 d.).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti  Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2012 m. birželio 22 d. įsakymas skirti ieškovui papeikimą yra neteisėtas ir naikintinas. Ieškovas nevykdė darbdavio nurodymo atlikti atsakovui priklausančio mažaverčio turto inventorizaciją (2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas „Dėl 2011 metų metinės inventorizacijos“): inventorizacijoje nedalyvavo, bet pasirašė inventorizacijos aprašus,  nepatikrinęs ir nesuskaičiavęs inventorizuojamo mažaverčio turto. Ieškovas taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizacijos taisykles (toliau –Taisyklės), kurių reikalavimai jam turėjo būti žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. UAB „Lukoil Baltija“, bylos Nr. 3K-3-263/2012). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad ieškovas atliko parengiamuosius darbus (registravo ir ženklino turtą). Taisyklėse nenustatyta jokių išimčių, kad komisijos nariai galėtų nedalyvauti komisijos darbe ir tiesiogiai netikrinti turto, jei jis buvo anksčiau tikrintas ar žymėtas. Priešingai, Taisyklėse nustatyta, kad inventorizacijos metu inventorizavimo komisija inventorizuojamą turtą turi suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti arba nustatyti kiekį kitais jo kiekio nustatymo būdais, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies turto matavimo vienetą, laikymo vietą ir būdą bei inventorizacijos metu nustatytą turto kiekį įrašyti į inventorizavimo aprašus. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė DK 241 straipsnio 2 dalį, leidžiančią drausminę nuobaudą skirti per dvejus metus po jo padarymo. DK 241 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kad inventorizacijos metu gali būti nustatyti tik darbo drausmės pažeidimai, susiję su konkretaus turto buvimu ar nebuvimu, jo atitiktimi dokumentuose užfiksuotiems duomenims, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą – netinkamą mažaverčio turto inventorizacijos atlikimą, toks darbo drausmės pažeidimas praktiškai negalėjo būti niekaip kitaip nustatytas, kaip tik atliekant naują mažaverčio turto inventorizaciją, todėl, vadovaujantis DK 241 straipsnio 2 dalimi, drausminė nuobauda ieškovui galėjo būti paskirta per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas atleisti ieškovą neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar darbo tvarką nuolat pažeidžiančiu darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas; darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui. Be to, vertinant darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, turi būti atsižvelgiama ne tik į darbdaviui padarytą turtinę ar neturtinę žalą (pvz., dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo), bet ir į darbdavio veiklos specifikos nulemtus darbo drausmės reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „Unipakas“, bylos Nr. 3K-3-380/2012). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, spręsdamas dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo adekvatumo ieškovo padarytam pakartotiniam darbo drausmės pažeidimui, visiškai neįvertino ieškovo darbo funkcijų specifikos ir svarbos atsakovui, taip pat atsakovo veiklos specifikos (vykdo laivų projektavimą ir statybą), todėl itin didelę reikšmę bendrovei turi bendrovės įrengimų, įrangos, inžinerinių tinklų, energetikos ūkio tinkamas funkcionavimas, už ką pagal pareiginius nuostatus buvo atsakingas ieškovas, ir šią savo funkciją vykdė nerūpestingai, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas bei nepaneigė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš ieškovo  nebuvo pareikalauta pasiaiškinti, yra nepagrįsta. DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. DK 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per  savo organus  ir administraciją. Taigi, atsakovas darbo teises įgyvendinti galėjo ne tik per vienasmenį valdymo organą – atsakovo direktorių, bet ir per atsakovo administraciją, t. y. Logistikos departamento, kuriame dirbo ieškovas, vadovą. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Logistikos departamento vadovo 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašyti elektroniniai laiškai patvirtina, jog atsakovas tinkamai ieškovo pareikalavo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo.

3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad vien tik kelių nuobaudų paskyrimo per tam tikrą laikotarpį faktas jau savaime reiškia, jog patiriami dvasiniai išgyvenimai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008, 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.  T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008, 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.).  Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad realiai patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti  Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas inventorizacijoje dalyvavo, tačiau epizodiškai, nes prieš tai kruopščiai atliko parengiamuosius darbus – registravo turtą, ženklino. Ieškovas patikrino inventorizuojamą turtą, pats jį fiziškai registravo ir ženklino, ką nustatė apeliacinės instancijos teismas. Be to, vienu metu ieškovui buvo paskirta atlikti dvi inventorizacijas, logiška, kad ieškovas mažaverčio turto inventorizacijoje dalyvavo epizodiškai, bet atliko parengiamuosius darbus, nes fiziškai vienu metu nėra įmanoma būti dviejose vietose. Ieškovas surūšiavo mažavertį turtą pagal technines charakteristikas ir paskirtį, patikrino kiekį pagal išduotą mažaverčio turto aprašą (Taisyklių 33, 37 punktai). Buhalterinius dokumentus patikrino komisijos narė buhalterė (nustatyta mažaverčio turto vertė, kaip jis užpajamuotas). Manytina, kad toks turto nustatymas atitinka Taisyklėse nurodytus alternatyvius turto nustatymo būdus. Naujos inventorizacijos metu nustatyti, ar ieškovas tinkamai atliko ankstesniąją inventorizaciją, vykusią prieš daugiau kaip pusę metų, iš esmės neįmanoma. Naujos inventorizacijos metu įmanoma nustatyti turto buvimą ar nebuvimą bei tai, ar turtas atitinka duomenis, nurodytus dokumentuose konkrečiu momentu. Materialiai atsakinga už mažavertį turtą buvo sandėlininkė,  o ne ieškovas. Jis tikrino mažaverčio turto būklę būtent konkrečiu momentu – 2011 m. spalio mėnesį. Nuo ieškovo nepriklausė mažaverčio turto kaita per pusę metų iki kitos  inventorizacijos, vykusios 2012 m. gegužės mėnesį. Net jei ieškovas būtų įvykdęs šį darbo drausmės pažeidimą, t. y. netinkamai atlikęs inventorizaciją, šis pažeidimas galėjo būti nustatytas tik iš liudytojų parodymų ar kitų šaltinių, o ne atliekant naują inventorizaciją, todėl turėjo būti taikomas šešių mėnesių senaties terminas. Pažymėtina, kad ir kasatorius, įrodinėdamas šias aplinkybes teismuose, naudojosi ne inventorizacijos duomenimis, o liudytojų parodymais, nes kitaip šios aplinkybės įrodyti ir nėra įmanoma.

2. Vertinant, ar buvo darbo drausmės pažeidimo sistemiškumas, galima buvo atsižvelgti į ankstesnius ieškovo nuopelnus įmonei – ieškovas įmonėje sėkmingai dirbo nuo 1997 m., už gerus darbo rezultatus ieškovui buvo mokama kintamoji darbo užmokesčio dalis, susijusius su energijos resursų taupymu. Anksčiau ieškovui, kol nebuvo pasikeitę įmonės savininkai, nė karto nebuvo skiriama drausminė nuobauda. Drausminių nuobaudų skyrimas yra ne Logistikos departamento vadovo teisė, o išimtinai direktoriaus. Dėl to prašyti pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo taip pat turėtų būti išimtinai direktoriaus teisė ir pareiga. Asmuo, kuris priima sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, turėtų nuodugniai išnagrinėti situaciją, ar tikrai darbuotojas įvykdė darbo drausmės pažeidimą. Šiuo atveju to padaryta nebuvo. Direktorius rėmėsi Logistikos departamento vadovo raštu neišklausęs darbuotojo pasiaiškinimų. Tokiu būdu nebuvo galima priimti objektyvaus sprendimo. Anksčiau buvo nusistovėjusi būtent tokia praktika, kad prašymą pasiaiškinti raštu surašydavo būtent direktorius, t. y. įmonėje nebuvo įprasta tokio pobūdžio raštų siųsti elektroniniu paštu, jie būdavo rašytinės formos ir direktoriaus vardu. Dėl šios priežasties gavęs ne oficialaus turinio elektroninius laiškus iš Logistikos departamento vadovo, o ne direktoriaus, ieškovas negalėjo iš karto suvokti, kad grėsė nauja drausminė nuobauda ir kad jo prašo dėl to pasiaiškinti.

3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. B. v. SIA Bodybalt, bylos Nr. 3K-3-213/2012, pasisakyta, kad teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atsižvelgęs į darbdavio taikytą jos atleidimo iš darbo pagrindą, padarė pagrįstą išvadą, kad po atleidimo iš darbo tokiu pagrindu sumažėja asmens reputacija, jis patiria dvasinių išgyvenimų ne tik dėl atleidimo pagrindo, dėl ko gali pasunkėti galimybė įsidarbinti, bet ir pragyvenimo  šaltinio praradimo,  todėl yra pagrindas  ieškovei priteisti  neturtinės žalos atlyginimą, nes teisės pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka paleistai teisei apginti. Pragyvenimo šaltinio praradimas sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, nes jis turi du išlaikytinius vaikus bei jo žmona yra bedarbė. Taip pat buvo pakenkta ieškovo reputacijai – nuo 1997 m. jis dirbo darbovietėje, buvo skatinamas už gerus darbo rezultatus ir nuopelnus; yra gerbiamas asmuo visuomenėje – išrinktas į „Smeltelės“ bendrijos tarybą, gavęs įvairius apdovanojimus. Atleidimas pagal DK 136 straipsnį pasunkino ieškovo galimybes ateityje rasti darbą. Be to, įsakyme atsakovas kaltina ieškovą inventorizacijos aprašų, t. y. dokumentų, klastojimu. Dokumentų klastojimas yra vienas iš baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK. Atsakovas apšmeižė ieškovą, nes asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsižvelgus į pateiktus argumentus, ieškovas mano, kad vien pripažinimo, kad darbuotojui taikytos drausminės nuobaudos nebuvo teisėtos, nepakaktų pažeistai teisei apginti. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v.  UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

 

Dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino drausminei nuobaudai skirti taikymo

 

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2012 m. birželio 22 d. atsakovo  direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad nedalyvavo 2011 m. spalio 25 d.–2011 m. spalio 28 d. atliekant mažaverčio turto inventorizaciją ir savo parašu patvirtino inventorizacijos metu kito komisijos nario nustatytus faktus. Kasatoriaus nuomone, ieškovo padarytas drausmės pažeidimas (nedalyvavimas inventorizacijoje 2011 m. spalio 25 d.–2011 m. spalio 28 d.) paaiškėjo tik 2012 m. gegužės 23 d. atliekant inventorizaciją pagal 2012 m. balandžio 12 d. įsakymą, todėl galėjo būti taikomas DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvejų metų terminas.

DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, apibrėžiantys laikotarpį, už kurį darbuotojui gali būti skiriama drausminė nuobauda. Bendroji taisyklė yra ta, kad drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta specialioji taisyklė, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas yra nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Šis terminas yra bendrosios šešių mėnesių naikinamojo termino nuo pažeidimo padarymo dienos taisyklės išimtis, taikoma finansiniams pažeidimams, nustatytiems atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją). Kadangi DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, tai ši norma negali būti aiškinama plečiamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 2 punkte nustatyta, kad inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Taigi, inventorizacijos objektas yra turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis, jos metu gali būti nustatyti pažeidimai, susiję su turto ir įsipareigojimų saugojimu (išsaugojimu) ar apskaita. Inventorizacijos metu nėra tikrinama, kaip buvo atlikta ankstesnė inventorizacija. Kaip minėta, inventorizacijos metu nustatoma, koks turtas faktiškai yra tikrinimo momentu, ir tada lyginama su buhalterinės apskaitos duomenimis (Inventorizacijos taisyklių 10, 14, 15, 32, 36 punktai). Faktas, ar inventorizacijos komisijos nariai dalyvavo inventorizacijoje, gali būti nustatytas iš karto po inventorizacijos (darbuotojų paaiškinimais), tam nereikia laukti,  kol bus atlikta kita inventorizacija. DK 241 straipsnio 2 dalyje išimtis nustatyta tiems pažeidimams, kurių dėl jų latentiškumo paprastai negalima nustatyti kitu būdu – tik audito, revizijos ar inventorizacijos metu. Atsižvelgiant į finansinio pobūdžio pažeidimų specifiką ir darbdavio interesus, nurodytoje teisės normoje nustatytas ilgesnis dvejų metų terminas finansinių nusižengimų atveju atitinka darbdavio interesus turėti galimybę taikyti drausminę atsakomybę už ilgesniu laikotarpiu padarytus pažeidimus.

Abu DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, kuriuo padaryti drausmės pažeidimai gali būti vertinami skiriant drausmines nuobaudas. Taigi šie terminai – tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau, nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (šeši mėnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 241 straipsnio 2 dalį, pagrįstai sprendė, kad 2012 m. birželio 22 d. įsakymu drausminė nuobauda – papeikimas ieškovui paskirta pažeidžiant DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus drausminės nuobaudos skyrimo terminus ir kad ši nuobauda naikintina. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad drausminė nuobauda skirta pažeidžiant nustatytus terminus, nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, ar ieškovas tinkamai atliko mažaverčio turto inventorizaciją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių reikalavimus.

 

Dėl pareikalavimo darbuotojo  pasiaiškinti prieš skiriant drausminę nuobaudą

 

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys, prieš 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu skirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu, nepareikalavo darbuotojo pasiaiškinti. Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009). Kasaciniame skunde pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Logistikos departamento vadovo 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašyti elektroniniai laiškai patvirtina, jog ieškovo buvo reikalaujama pasiaiškinti dėl pažeidimų, tačiau jis pasiaiškinimų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įgyvendino DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, lemiamą reikšmę turi ne tai, koks  subjektas to reikalavo (įmonės vadovas ar Logistikos departamento vadovas) ir kokia forma (raštu ar elektroniniu laišku), tačiau vertintinas elektroninių laiškų turinys, sprendžiant, ar, kaip to reikalauja suformuota kasacinio teismo praktika, šiuose laiškuose buvo aiškiai suformuluota, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikas, vieta, darbuotojo kaltės įrodymai ir nustatytas protingas terminas pasiaiškinimui pateikti. Palyginus 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo direktoriaus įsakymo, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, turinį su nurodytų Logistikos departamento vadovo 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. elektroninių laiškų turiniu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad darbdavys tinkamai paprašė pasiaiškinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbdavys pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį.

 

Dėl tinkamo drausminės nuobaudos parinkimo (DK 238 straipsnis)

 

Jau buvo minėta, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už padarytą darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymu. Skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, atsakovo direktorius atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo. DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo ankščiau. Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi. Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl ieškovui parinktos griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo turėjo būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip pažeidimo turinys, sunkumo laipsnis, padariniai darbdaviui ir darbuotojo reakcija į pažeidimus. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas darbus, nors pavėluotai, bet atliko, pažeidimai iš esmės organizacinio pobūdžio, nenustatyta, kad darbdaviui dėl pažeidimų atsirado neigiamų padarinių. Be to, darbdavys, skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, rėmėsi ta aplinkybe, kad ieškovas turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, o apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikta galioti tik viena šių nuobaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys apie pažeidimo padarymo aplinkybes bei ieškovo ankstesnį darbą neteikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka griežčiausios drausminės nuobaudos ieškovui skyrimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino DK 238 straipsnį, spręsdamas, kad, įvertinus padaryto pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, ieškovo pastangas pašalinti darbo trūkumus, darytina išvada, jog atleidimas iš darbo buvo per griežta drausminė nuobauda. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta ne tik pažeidžiant DK nustatytą tvarką, bet ir nėra adekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, yra per griežta, todėl tai teikia pagrindą panaikinti ginčijamą drausminę nuobaudą ir ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu – kaip atleidimą be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

           

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta  civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Taigi pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą ir priteisdamas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, dėl to, kad ieškovui per trumpą trijų mėnesių terminą taikytos net trys drausminės nuobaudos, iš kurių dvi pripažintos neteisėtomis, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, kad vien neteisėtų drausminių nuobaudų skyrimo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į kasacinį skundą nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. B. v. SIA Bodybalt, bylos Nr. 3K-3-213/2012, bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos, nes pirmiau nurodytoje byloje ieškovė buvo atleista iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn), o nagrinėjamoje ieškovas atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai ieškovo teisei apginti (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, naikintina, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Iš dalies tenkinus kasacinį skundą ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija iš esmės nepasikeičia, todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neperskirstomos.

Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovui iš ieškovo priteistina 45 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 22 Lt atstovavimo išlaidų. Kasaciniame teisme patirta 18,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš atsakovo valstybei priteistina 18,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš ieškovo turėtų būti priteista 0,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 6 dalį ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, ši suma nepriteisiama, nes yra mažesnė negu 10 Lt.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria ieškovui I. S. iš atsakovo UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo I. S. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB Vakarų Baltijos laivų statyklai (į. k. 142166353) 45 (keturiasdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 22 (dvidešimt du) Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos (į. k. 142166353) 18,35 Lt (aštuoniolika Lt 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Antanas Simniškis

 

 

Janina Stripeikienė

 

 

Dalia Vasarienė