Civilinė byla Nr. 3K-3-153/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00677-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.  birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos vandenys“ atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

                                                I. Ginčo esmė

 

Byloje keliamas priteistinos darbuotojui kompensacijos apskaičiavimo pagal vidutinį darbo užmokestį klausimas.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo (direktoriaus pareigų) UAB „Varėnos vandenys“ valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu neteisėtu ir grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2011 m liepos 18 d. dirbo UAB ,,Varėnos vandenys“ direktoriumi; 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo informuotas, jog 2012 m. rugpjūčio 2 d. 10 val. planuojamas bendrovės valdybos posėdis, kuriame bus svarstomi du klausimai: direktoriaus atleidimas (atšaukimas) iš pareigų ir direktoriaus pavaduotojo laikinai eiti direktoriaus pareigas paskyrimas. Posėdžio, kuriame dalyvavo L. V., G. T. ir J. S., metu nuspręsta atleisti ieškovą nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iš direktoriaus pareigų pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išmokėti jam dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovo teigimu, valdybos sprendimas neteisėtas, nes jį priėmė ne Juridinių asmenų registre nurodyti valdybos nariai. Ieškovas įsitikinęs, kad, priimant sprendimą atleisti jį iš darbo, valdybos narys G. T. turėjo asmeninį suinteresuotumą. Be to, darbo sutartis su juo nutraukta nenurodant nutraukimo pagrindo, esant UAB „Varėnos vandenys“ valdybos darbo reglamento ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo tarnyboje įstatymo pažeidimams.

   

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl UAB „Varėnos vandenys“ valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo; pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, papildydamas, kad jis iš darbo atleistas ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Teismas nurodė, kad bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisės atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nelemia jokios aplinkybės, ji yra absoliuti. Ieškovas iš pareigų atleistas kaip praradęs pasitikėjimą, taigi atsakovo valdyba pasinaudojo tokia savo teise, nustatyta ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje, atsakovo įstatų 69 punkte, atsakovo direktoriaus pareiginių nuostatų 3 punkte.

Teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai teigė, kad sprendimą atleisti jį iš darbo priėmė neteisėtos sudėties valdyba. Valdybos nariais L. V., A. J. S. ir G. T. paskirti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymu, kuriuo kartu buvo atšaukti senos valdybos nariai (V. M., V. P., T. V.). Informacija apie valdybos narių ir vadovo pasikeitimus Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. rugsėjo 24 d.  Ieškovas nepagrįstai teigė, kad juridinio asmens valdymo organų narių pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, nes teisės aktuose nenustatyta, jog negalioja akcinės bendrovės valdymo organų sprendimai, priimti teisėtai paskirtų (išrinktų) valdymo organų narių, tačiau neįregistruotų Juridinių asmenų registre. Ieškovas neabejotinai žinojo, kas yra bendrovės valdybos nariai. Be to, būtent ieškovas, kaip bendrovės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą naujų valdybos narių paskyrimo įregistravimą Juridinių asmenų registre (direktoriaus pareiginių nuostatų 17 punktas). Tokį ieškovo elgesį teismas laikė neprotingu ir nesąžiningu. Vienintelis atsakovo akcininkas yra savivaldybė, kurios teises įgyvendina Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius, todėl naujai paskirti valdybos nariai savo veiklą pradėjo ir visus įgaliojimus įgijo priėmus Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymą.

Teismas sprendė, kad darbuotojų M. M. ir V. M. (turinčių giminystės ryšių su G. T.) atleidimas iš darbo negalėjo daryti įtakos valdybos nario G. T. apsisprendimui balsuoti už ieškovo atleidimą iš darbo.

Teismas nurodė, kad darbo sutarties nutraukimas su ieškovu įformintas dviem dokumentais: sprendimu ir įrašu ieškovo darbo sutartyje. Valdybos sprendime kaip atleidimo pagrindas  nurodyta ABĮ 37 straipsnio 3 dalis. Aplinkybė, kad darbo sutartyje nurodyta DK 140 straipsnio 3 dalis ir nenurodyta ABĮ 37 straipsnio 3 dalis, nesudaro pagrindo pripažinti atleidimą neteisėtu, nes valdybos teisė atšaukti bendrovės vadovą absoliuti, jos negali paneigti netinkamas valios įforminimas, jeigu ji aiškiai išreikšta. Teismas padarė išvadą, kad valdyba pasinaudojo absoliučia teise, todėl darbo sutartis pasibaigė. Netinkamas jos įforminimas (nurodant ne tą įstatymo straipsnį) gali būti ištaisytas teisme, tačiau valdybos valia kvestionuotina. Kadangi ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, tai nėra pagrindo jį grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 20 d. nutartimi tenkino dalį ieškovo apeliacinio skundo, pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą, priteisė iš atsakovo ieškovui naudai 13 181,14 Lt darbo užmokesčio, sumažino iš ieškovo atsakovui priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovo žyminį mokestį valstybei; netenkino reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į darbą, priteisti išmoką už visą priverstinės pravaikštos laiką. Kolegija nutartyje nurodė, kad bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu taikomi specialiajame ABĮ nustatyti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas), todėl netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu DK nustatytu pagrindu, tarp jų ir DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Tačiau darbo sutartyje šalys gali susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų. Įmonės vadovo darbo sutartyje šalių susitarimu nustatytas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas privalomas darbdaviui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad valdybai suteikta absoliuti teisė atšaukti vadovą, o priimdama tokį sprendimą ji neprivalo atšaukiamam vadovui motyvuoti ir įrodyti atšaukimo pagrįstumo. Tai reiškia, kad ieškovas J. Š. atleistas iš pareigų nesant jo kaltės. Tačiau kolegija padarė išvadą, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas darbo sutarties 11 punkte nustatytas keturių mėnesių įspėjimo terminas, todėl ieškovui priteisė keturių mėnesių darbo užmokestį (13 181, 14 Lt) ir jo atleidimo datos nenukėlė keturiems mėnesiams iki įspėjimo termino pabaigos.

            Kolegija nurodė ir tai, kad byla buvo paskirta pasirengimo nagrinėti teisme paruošiamaisiais dokumentais būdu (CPK 227 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovo priteisė 4500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteistina suma neviršija maksimalių dydžių, bet, kolegijos nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimu ieškinys iš dalies tenkintas – pakeistas atleidimo iš pareigų pagrindas, papildant, jog jis atleistas ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalie pagrindu. Dėl to atsakovui priteistas išlaidas sumažino iki 3000 Lt.

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį priteisti iš atsakovo ieškovui 13 181,14 Lt darbo užmokesčio ir priteisti jam iš atsakovo priteisti 23 725,80 Lt darbo užmokesčio, bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino jo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 11 punkto nuostatą dėl įspėjimo termino taikymo atleidžiant jį iš darbo. Konstatavęs, kad atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, nesilaikė įspėjimo terminų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė keturių mėnesių darbo užmokesčio sumą, o ne nukėlė atleidimo datą. Tačiau, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį, teismas  pažeidė DK 204 straipsnio 1 dalies nuostatą, nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatorius teigia, kad iš atsakovo pateiktos pažymos, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, kasatorius per 2012 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius uždirbo 9885,86 Lt, vidutinis darbo dienos užmokestis 282,45 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, 9885,86 Lt sumą dalijo iš trijų, taip klaidingai apskaičiuodamas vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį (3295,28 Lt). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), pagal kurio nuostatas apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį pirmiausia apskaičiuotinas vidutinis jo darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą jis skaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (tarp jų dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vidutinį darbo dienos užmokestį dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl vidutinio darbo užmokesčio formuluotės aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2011). Atsižvelgiant į teismų praktiką ir Aprašo nuostatas, pirmiausia turėjo būti apskaičiuotas vidutinis darbo dienos užmokestis, po to jis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, kuris pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymo „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo“ 2.1.1 punktą yra 21 darbo diena. Dėl to vidutinis kasatoriaus darbo užmokestis yra 5931,45 Lt (282,45 Lt x 21 dienos = 5931,45 Lt).

 

            Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio      20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo teigimu, kasatorius nepagrįstai ginčija apeliacinės teismo instancijos nustatytą vidutinio darbo užmokesčio dydį (3295,28 Lt). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas  iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių ir vadovaujasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasatoriaus vidutinio darbo užmokesčio dydis yra faktinė aplinkybė, iš naujo nenustatinėtina kasacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus vidutinį darbo užmokestį pagrįstai apskaičiavo pažymoje nurodytą trijų mėnesių darbo užmokesčio sumą (9885,63 Lt) padalydamas iš trijų. Atsakovas pažymi, kad nė viename žemesnių instancijų  teismų posėdyje nebuvo keliamas vidutinio darbo užmokesčio dydžio klausimas.

2. Atsakovo teigimu, kasatoriaus prašoma priteisti suma prieštarauja šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principui. Nors apeliacinės instancijos teismas ir konstatavo, kad atleidžiant ieškovą iš darbo turėjo būti taikomas keturių mėnesių įspėjimo terminas, tokią išvadą jis padarė ne dėl darbo įstatymų administracijos vadovui taikomų garantijų, bet konstatavęs, jog dėl tokios sąlygos šalių susitarta darbo sutartyje. Priteisiant kasatoriui vidutinį darbo užmokestį už keturis mėnesius, turėjo būti įvertintas papildomai priteisiamo darbo užmokesčio dydžio proporcingumas pažeidimo sunkumui, nukentėjusios šalies (vadovo) patirtiems netekimams. Kasatoriui, atleidžiant jį iš darbo, buvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (11 862,90 Lt), apeliacinės instancijos teismas papildomai priteisė 13 181,14 Lt. Kadangi darbo sutarties nutraukimas buvo teisėtas, tai kasatorius neturėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad nutraukiant sutartį jam bus išmokėta didesnė suma; jis neinformavo atsakovo valdybos apie tai, jog yra neįgalus (byloje nepateikta įrodymų, kad kasatorius tokius duomenis buvo pateikęs valdybai); nebuvo tartasi, kad dėl to jam nustatytinas ilgesnis (4 mėnesių) įspėjimo terminas, tai atsakovas teigia, jog apeliacinės instancijos teismo priteista suma laikytina atitinkančia proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir neturėtų būti didinama.

3. Atsakovo nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2011), nes iš esmės skiriasi kasatoriaus nurodomos ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybės: nurodomoje byloje Nr. 3K-3-289/2011 buvo konstatuotas neteisėtas atleidimas; vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, jog darbuotojas prieš neteisėtai jį atleidžiant buvo priverstinėje prastovoje; atleistas paprastas darbuotojas, o šiuo atveju – administracijos vadovas. Taigi, kasatoriaus nurodyta nutartis neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo

 

            Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už darbo sutarties nuostatos dėl keturių mėnesių įspėjimo termino pažeidimą, netinkamai taikė DK 204 straipsnio 1 dalį, t. y. neteisingai apskaičiavo kasatoriaus vidutinį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas, skaičiuodamas kasatoriui priteistiną vidutinį darbo užmokestį, jo gautą per paskutinius mėnesius (gegužę, birželį, liepą), sumą dalijo iš mėnesių skaičiaus. Taigi, kasaciniu skundu keliamas materialiosios teisės normų taikymo, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, klausimas.

DK 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (6.2 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (6.1 punktas). Byloje pagal atsakovo pateiktą pažymą nustatyta, kad kasatorius per skaičiuojamąjį laikotarpį dirbo 35 dienas ir uždirbo 9885,86 Lt, jam apskaičiuotas 282,45 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis. Apskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (Aprašo 8 punktas). Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų  skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. Al-535 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo“ 2.1.1 punkte nustatyta, kad metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 21 darbo diena. Kadangi kasatoriaus darbo sutartyje  nustatyta 40 val. per savaitę darbo trukmė, t. y. penkios darbo dienos, tai vidutinis jo mėnesio darbo užmokestis yra 5931,45 Lt (282,45 Lt x 21 diena = 5931,45 Lt). Dėl to kasatoriui priteistas keturių mėnesių vidutinis darbo užmokestis yra 23 725,80 Lt (5931,45 Lt x 4 mėn.). 

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Aprašo nuostatas ir neteisingai apskaičiavo kasatoriui priteistiną vidutinį darbo užmokestį, todėl padarė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, taikymo pažeidimą. Dėl to keistina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteistas kasatoriui vidutinis darbo užmokestis už keturis mėnesius ir kasatoriui priteistinas vidutinis darbo užmokestis padidintinas iki 23 725,80 Lt.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 711,77 Lt už paduotą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme ir 316,34 Lt – kasacinės instancijos teisme.

Duomenų apie ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme nepateikta, todėl jų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.

Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš ieškovo atsakovo naudai priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir ši suma sumažinta iki 3000 Lt, paliktina nepakeista, nes apeliacinės instancijos teismo priteistas išlaidų atlyginimo dydis atitinka 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos kasacinės instancijos teisme neatlygintinos, nes kasacinis skundas tenkintas visiškai (CPK 98 straipsnis).

Kasacinis teismas turėjo 11,07 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo  (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį pakeisti. Vykdytiną rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Varėnos vandenys“ (j. a. k. 184626819) ieškovui J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23 725,80 Lt (dvidešimt tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis litus 80 ct) vidutinio darbo užmokesčio.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Varėnos vandenys“ (j. a. k. 184626819) 711,77 Lt (septynis šimtus vienuolika litų 77 ct) žyminio mokesčio valstybei.“

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio     20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Varėnos vandenys“ (j. a. k. 184626819) 316,34 Lt (tris šimtus šešiolika litų 34 ct) žyminio mokesčio kasacinės instancijos teisme ir      11,07 Lt (vienuolika litų 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, valstybės naudai, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

             

 

 

Teisėjai                                                                                             Gražina Davidonienė

 

 

         Gintaras Kryževičius

 

 

         Egidijus Laužikas