Civilinė byla Nr. 3K-3-13/2014

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14220-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.7; 11.9.10.6

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. C., T. K., L. M., M. P., G. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių N. C., T. K., L. M., M. P., G. V. (buvusi Š.) ieškinį atsakovams UAB „Western Baltic Engineering“, UAB „Baltic Engineering Centre“ (įmonė likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro) dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys: BLRT GRUPP AS, AB „Vakarų laivų gamykla“.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovės pareikštu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti darbo sutarčių nutraukimą DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartys nutraukiamos teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, atleidimo dieną laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo diena; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovių nepertraukiamąjį darbo stažą teismo sprendimo priėmimo dieną; 3) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškovės nurodė, kad jų atleidimas iš darbo UAB „Baltic Engineering Centre“ DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šio atsakovo teisės ir pareigos pagal civilines ir darbo sutartis perėmė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausantis atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“. Ieškovių teigimu, 32 iš 43 atsakovo darbuotojų darbdavių susitarimu buvo perkelti dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“. Šį darbuotojų perkėlimą analizuojant kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, jog įvyko atsakovo reorganizavimas, o ne likvidavimas, t. y. darbuotojai perkelti įmonių grupės viduje į kitą antrinę įmonę, kuri vykdo tą pačią veiklą kaip ir UAB „Baltic Engineering Centre“, darbuotojai perkelti iš esmės į tas pačias pareigas, tam pačiam darbui, kurį dirbo, kartu su tais pačiais kontraktais ir projektais, su kuriais dirbo, perkėlus 32 atsakovo darbuotojus į UAB „Western Baltic Engineering“, buvo atliktas reorganizavimas pastarosios įmonės viduje. Nepaisant to, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas sprendimas likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“, 2010 m. rugsėjo 3 d. darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo šio atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso atsakovo įmonės vardu. Atsakovo prievolės pagal civilinius sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad buvo perleistos UAB „Western Baltic Engineering“, t. y. šiam neatlygintinai buvo perkeltos UAB „Baltic Engineering Centre“ teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus, su kuriais dirbo perkeltieji darbuotojai. Ieškovių duomenimis, sprendimo likviduoti atsakovą UAB „Baltic Engineering Centre“ priėmimo metu jis turėjo 7 galiojančias sutartis su užsakovais: „Ghenova Ingenieria“, „Odense Stele Shipyard“, „A.D.S. M. S.A.“, AB „Baltijos laivų statykla“, „Deltamarin“ ir „Inter Global Shipping Ltd“. UAB „Baltic Engineering Centre“ pardavė savo pagrindinei koncerno įmonei AB „Vakarų laivų gamykla“ visas pagrindines darbo priemones, mažavertį turtą ir eksploatuojamą programinę įrangą. Visas nurodytas turtas parduotas ne rinkos, o AB „Vakarų laivų gamykla“ nurodyta daug mažesne kaina. Šis turtas toliau naudojamas UAB „Western Baltic Engineering“, perėmusio atsakovo darbuotojus ir sutartis, veikloje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškovės J. K. ieškinio reikalavimai ir iš jos UAB „Western Baltic Engineering“ priteista 220 Lt bylinėjimosi išlaidų, paliko nepakeistas; kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalis panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis teismas išaiškino, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali ESTT formuojama Direktyvos 2001/23/EB taikymo ir aiškinimo praktika, kuria remiantis turi būti tiriamos ir vertinamos bylos faktinės aplinkybės, siekiant atsakyti į klausimą, ar šalių santykiai patenka į Direktyvos 2001/23/EB taikymo sritį, t. y. ar nagrinėjamoje byloje įvyko verslo perdavimas tarp UAB „Baltic Engineering Centre“ ir UAB „Western Baltic Engineering“ DK 138 straipsnio (aiškinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste) nuostatų prasme. Teismai nepagrįstai bylos aplinkybes vertino tuo aspektu, ar jos kvalifikuotinos kaip įmonės reorganizavimas, ir rėmėsi įmonių likvidavimą bei reorganizavimą reglamentuojančių CK normų analizės pagrindu atlikta reorganizavimo bei likvidavimo sąlygų diferenciacija. Ieškinio pagrindu buvo išdėstytos aplinkybės, kurios, ieškovių teigimu, patvirtina, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ ūkinė veikla ne pasibaigė dėl formaliai įvykdyto jo likvidavimo, o buvo perduota UAB „Western Baltic Engineering“. Netinkamai kvalifikavę šalių teisinius santykius, teismai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių (pvz., ieškovių nurodytų aplinkybių, susijusių su įmonių priklausymu tam pačiam koncernui, UAB „Baltic Engineering Centre“ materialaus kilnojamojo turto perdavimu ir naudojimu, klientų informavimu apie teisių ir pareigų perdavimą, taip pat darbuotojų atliekamų funkcijų iki ir po perdavimo ir pan.). Be to, nustatytas bylos aplinkybes teismai vertino klaidingai, analizuodami tik tai, ar UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų įdarbinimas UAB „Western Baltic Engineering“, turto pardavimas, teisių ir pareigų pagal civilines sutartis perleidimas bei kitos aplinkybės atitiko įmonių reorganizavimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, tačiau neatsižvelgdami į tai, kad verslo perdavimas DK 138 straipsnio prasme gali būti atliktas ne tik dėl reorganizavimo, bet ir civilinių sandorių, ir kitais pagrindais, taigi neatlygintinio perleidimo sąlyga nėra būtina ir pan. Siekiant nustatyti, ar buvo perduotas verslas, ypač svarbu išsiaiškinti abiejų įmonių ūkinės veiklos pobūdį ir atsižvelgiant į tai įvertinti visų nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių visetą, t. y. išvadas padaryti ne iš pavienių faktų, bet iš jų visumos, nustačius konkrečių daugiaplanėje įmonės ūkinėje veikloje susiformavusių santykių ypatumus, išsiaiškinus konstatuotų faktų tarpusavio sąsajas ir panaikinus galimus prieštaringumus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui UAB „Western Baltic Engineering“ iš ieškovių po 1527,62 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai juridinio asmens likvidavimo atveju nedraudžia darbo santykius nutraukti šalių susitarimu bei neįpareigoja likviduojamo darbdavio įdarbinti buvusius darbuotojus kitose įmonėse, į tai, kad vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo UAB „Baltic Engineering Centre“ kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo atsakovui UAB „Western Baltic Engineering“, taip pat į tai, kad atsakovas UAB „Baltic Engineering Centre“ su 32 darbuotojais darbo sutartis nutraukė (o ne perkėlė, kas vyksta reorganizavimo atveju), be to, į tai, kad buvo gauti tų darbuotojų sutikimai dėl darbo sutarties nutraukimo ir jų perėjimo 2010 m. rugsėjo 3 d. darbdavių susitarimo pagrindu dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“ įmonę (reorganizavimo atveju darbuotojų sutikimas nereikalingas), atsižvelgęs ir į tai, kad darbuotojų – konstruktorių – specialybė yra specifinė, nes pastarieji dirba su specifinėmis programomis, tokio pobūdžio darbuotojų nėra daug, o ta aplinkybė, jog atsakovo likvidatorius (akcininkas) vykdė socialiai atsakingą politiką – ieškojo, kur įdarbinti likviduojamos įmonės darbuotojus, bylos nagrinėjimo metu yra nepaneigta, taip pat į tai, kad pasiūlymus dėl darbo atsakovo darbuotojams teikė ne tik UAB „Western Baltic Engineering“, bet ir kita įmonė – UAB „Vakarų apskaitos grupė“, atsižvelgęs į tai, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė atsakovo generalinis direktorius likvidatoriaus žodiniu sutikimu, teismas padarė išvadą, kad didžiosios dalies atsakovo UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų perėjimas dirbti UAB „Western Baltic Engineering“ nereiškia, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ perdavė UAB „Western Baltic Engineering“ darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad nepagrįsti yra ieškovių argumentai dėl to, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – kitam atsakovui – buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus. Teismo nuomone, ieškovių argumentus paneigia aplinkybės, kad dalis UAB „Baltic Engineering Centre“ sutarčių su klientais buvo nutrauktos, o UAB „Western Baltic Engineering“ vykdė tik dalį UAB „Baltic Engineering Centre“ nebaigtų vykdyti sutarčių buvusiems klientams nesutikus jų nutraukti, buvo atliekami konkretūs darbai, o ne UAB „Baltic Engineering Centre“ klientų perėmimas ir verslo santykių su jais tęsimas, nuo sutarčių užbaigimo priklausė juridinio asmens veiklos nutraukimo likviduojantis galimybė.

Teismas konstatavo, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ turto perleidimo sandoriai nėra nuginčyti, atsakovo turtą nusipirko AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri savo nuožiūra turi teisę šį turtą įvairių sandorių pagrindu perleisti kitiems asmenims, tarp jų ir nuomos sutarties pagrindu UAB „Western Baltic Engineering“, todėl padarė išvadą, kad ieškovių argumentai, jog atsakovo turto pardavimas prilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens dalyviai yra laisvi nuspręsti, kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą ir nėra imperatyviosios normos, įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais – likviduoti juridinį asmenį. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“ yra įpareigotas vykdyti UAB „Baltic Engineering Centre“ darbo prievoles. Taip pat teismas nenustatė ir kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovių atleidimas iš darbo yra neteisėtas, todėl padarė išvadą, jog darbo sutarčių nutraukimas su ieškovėmis pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą buvo pagrįstas ir teisėtas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ perdavė verslą atsakovui UAB „Western Baltic Engineering“.

Teismas sutiko su ieškovių argumentu, kad aplinkybė, jog su UAB „Baltic Engineering Centre“ 32 darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos ir sudarytos naujos su UAB „Western Baltic Engineering“, pati savaime negali paneigti verslo perdavimo fakto. Kita vertus ieškovės neginčijo aplinkybės, kad likviduojamos UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojams buvo siūlytas darbas ir kitose įmonėse, be to, kai kurie darbuotojai atsisakė pasiūlymų dirbti UAB „Western Baltic Engineering“. Teismas sprendė, kad ieškovės nepagrįstai savo reikalavimus grindžia taip pat ir DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes nagrinėjamu atveju nebuvo vykdomas darbuotojų perkėlimas į kitą darbą be jų sutikimo. Teismo vertinimu, argumentai, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. darbdavių susitarimą dėl darbuotojų pasirašė ne likvidatorius, o UAB „Baltic Engineering Centre“ direktorius, kuris neįrodė savo įgaliojimų, yra formalūs ir nepagrįsti, nes likvidatorius patvirtino davęs direktoriui savo žodinį sutikimą, o įstatymas numato galimybę įgaliotojui vėliau patvirtinti įgaliotinio įgaliojimus, sudarytus sandorius (CK 1.79, 2.149, 6.229, 6.223, 6.235 straipsniai ir kt.), dėl susitarimo galiojimo ir vykdymo ginčo nėra. Teismo vertinimu ieškovių akcentuojama aplinkybė, kad su UAB „Western Baltic Engineering“ darbo sutartis sudariusios darbuotojos iš esmės dirbo tą patį darbą kaip ir likviduotoje UAB „Baltic engineering centre“, su tais pačiais projektais, yra paaiškinta – UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė įsipareigojimus pagal kai kurias UAB „Baltic Engineering Centre“ nebaigtas vykdyti sutartis, kurių nebuvo galima be neadekvačių neigiamų padarinių UAB „Baltic Engineering Centre“ nutraukti, todėl visiškai logiška, kad atitinkamos kvalifikacijos buvę UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojai su šiomis sutartimis dirbo ir perėję į UAB „Western Baltic Engineering“. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog UAB „Western Baltic Engineering“ ir UAB „Baltic Engineering Centre“ bendrais pranešimais informavo klientus, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartis tęs tie patys darbuotojai, paaiškinama tuo, jog pranešimų siuntimo metu tie darbuotojai jau buvo priimti dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“, taigi tai buvo papildoma garantija klientams, kad jie nenutrauktų sutarčių ir nereikalautų nuostolių atlyginimo.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ akcininkai nusprendė likviduoti bendrovę, nesudaro besąlyginio teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti su klientais sudarytas sutartis be neigiamų padarinių. Priešingai – tinkamas savo prievolių kreditoriams įvykdymas yra bendrovės likvidavimo sąlyga (Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 3, 13 dalys), kurios nešalina aplinkybė, kad prievolė yra palyginti nedidelė. Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovių argumentą, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ turėjo realią galimybę tiesiog sutarčių atsisakyti, be to, toks atsisakymas prieštarautų sąžiningai verslo praktikai, ypač esant galimybei kliento sutikimu sutarties vykdymą perkelti kitam asmeniui.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kai kurios sutartys nebuvo nutrauktos ir jose UAB „Baltic Engineering Centre“ buvo pakeista UAB „Western Baltic Engineering“, nereiškia, kad buvo perleistas verslas Direktyvos 2001/23/EB prasme. Be to, sutarties šalis pakeista klientų sutikimu, sudarant trišales sutartis, t. y. nepriklausė vien nuo UAB „Baltic Engineering Centre“ valios (CK 6.101, 6.115 straipsniai). Ieškovės neįrodė, kad darbai pagal UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartis nebuvo vienkartinio pobūdžio dėl konkrečių darbų atlikimo, kad UAB „Western Baltic Engineering“ iš esmės perėmė buvusius UAB „Baltic Engineering Centre“ klientus ilgalaikei perspektyvai vykdyti UAB „Baltic Engineering Centre“ vykdytą verslą. Be to, netgi įrodyta aplinkybė, kad UAB „Western Baltic Engineering“ dėl naujų darbuotojų priėmimo gavo pelno, neturėtų lemiamos įtakos vertinant situaciją, nes pelno siekiantis juridinis asmuo savo veiklą organizuoja (taip pat ir priima sprendimus dėl naujų darbuotojų priėmimo) siekdamas gauti pelno.

Ieškovėms neįrodžius, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ turtas buvo perleistas už realios rinkos vertės neatitinkančią kainą, teismas atmetė jų argumentus dėl neva pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto UAB „Baltic Engineering Centre“ turto perleidimo aplinkybių įvertinimo.

Teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių – kad UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojams buvo siūlomas darbas ne UAB „Western Baltic Engineering“, bet ir kitose įmonėse, kad buvo gautas darbuotojų sutikimas pereiti dirbti į kitą įmonę, kad ne visi darbuotojai sutiko su darbovietės pakeitimu, kad ne visų sutarčių UAB „Baltic Engineering Centre“ vykdymą perėmė UAB „Western Baltic Engineering“, o tik tas, kurių be neadekvačių teisinių padarinių nepavyko nutraukti ir dėl kurių tęsimo buvo susitarta su UAB „Baltic Engineering Centre“ klientais sudarytomis trišalėmis sutartimis, kad nėra įrodymų, jog perimtos vykdyti sutartys yra ne vienkartiniai susitarimai dėl konkrečių darbų pagal perimtas užbaigti sutartis atlikimo, o likviduotos įmonės klientų perėmimas siekiant vykdyti likviduotos įmonės verslą, t. y. veiklos su šiais klientais tolesnis plėtojimas, išeinantis už perimtų sutarčių teisinių santykių ribų, kad UAB „Western Baltic Engineering“ nepradėjo vykdyti naujo pobūdžio veiklos, kurios nevykdė iki UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, kad UAB „Western Baltic Engineering“ neperėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ turto – visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ veiklą, kurios pati nevykdė anksčiau, tęsdama šios valdymą, išsaugodama jos, kaip stabilaus ekonominio vieneto, tapatumą.

Teismas, konstatavęs, kad UAB „Western Baltic Engineering“ neperėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ verslo bei nepažeidė DK 138 straipsnio, aiškinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste, padarė išvadą, kad darbo sutartys su ieškovėmis pagrįstai nutrauktos DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovės N. C., T. K., L. M., M. P., G. V. prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde jos nurodė, kad teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų teisių apsaugą įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju (DK 138 straipsnis, 2001 m. kovo 12 d. ES Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju suderinimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika); proceso teisės  normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų, susijusių su verslo perdavimu tarp likviduotos UAB „Baltic Engineering Centre“ ir atsakovo UAB „Western Baltic Engineering“, vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai). Skundas grindžiamas šiais konkrečiais argumentais:

1. Dėl verslo ar jo dalies perdavimo. Pirmosios instancijos teismas, neatliko įrodymų tyrimo ir vertinimo kasacinio teismo šioje byloje suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių dėl verslo perdavimo aspektu. Teismas bylą išnagrinėjo vertindamas aplinkybes tuo pačiu ydingu aspektu, t. y. kad UAB „Baltic Engineering Centre“ turėjo teisę likviduotis, neturėjo pareigos reorganizuotis, ir ši įmonė neperdavė darbo prievolių UAB „Western Baltic Engineering“ (DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ieškovių atleidimas teisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, šių pažeidimų neištaisė ir nepagrįstai nevertino bylos faktinių aplinkybių pagal DK 138 straipsnį, Direktyvos 2001/23/EB nuostatas ir ESTT praktikos verslo ar veiklos perdavimo klausimu kontekste, t. y. teismas nenustatinėjo, kokios nagrinėjamos bylos aplinkybės atitinka ir kokios neatitinka Direktyvoje 2001/23/EB ir ESTT praktikoje įtvirtintų verslo perdavimo požymių. Teismas pasisakė tik tuo ESTT praktikoje suformuluotu kriterijumi, kad verslo perdavimu nelaikomi atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo. Tačiau teismas klaidingai nustatė šio kriterijaus turinį, išskirdamas tik susitarimų vienkartinį pobūdį ir dėl to priimdamas klaidingą išvadą. Teismas, nepagrįstai perkeldamas ieškovėms įrodinėjimo pareigą apie atsakovo perimtas sutartis ir klientus, pažeidė įrodinėjimo taisykles (CPK 178 straipsnis). Ieškovės nedisponuoja įrodymais apie atsakovo UAB „Western Baltic Engineering“ veiklą (sutartis, klientus ir pan.), tokius įrodymus turi pats atsakovas, todėl būtent jis, o ne ieškovės, besigindamas nuo ieškinio, ir privalėjo įrodyti, kad jo perimtos sutartys buvo tik vienkartinio pobūdžio susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo. Atsakovui šios aplinkybės neįrodžius, laikytina, kad į įrodinėjimo dalyką patenkantys susitarimai vis dėlto buvo dėl įprastinių darbų, susijusių su perduodančios ir perimančios bendrovės tipine veikla, atlikimo, t. y. ne vienkartinio ar specifinio pobūdžio.

2. Dėl atsakovo UAB „Western Baltic Engineering“ ir UAB „Baltic Engineering Centre“ veiklos bei valdymo tapatumo. Teismai neatliko esminio verslo perdavimo nustatymo kriterijaus –perduotos ir priėmusios įmonių ūkinės veiklos tapatumo ir perimtų darbuotojų atliekamų funkcijų pobūdžio perdavusioje ir priėmusioje įmonėje (ESTT 2009 m. vasario 12 d. sprendimas byloje D. K., C-466/07) – analizės. Tinkamai ištirta ir nustatyta sąsaja tarp bendrovių ūkinės veiklos, perkeltų darbuotojų darbinių funkcijų ir perkeltos verslo dalies būtų sudariusi pakankamą pagrindą konstatuoti į Direktyvos 2001/23/EB reguliavimo sritį patenkantį verslo perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bylos Nr. 3K-3-223/2012). Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių šio kriterijaus buvimą, t. y. duomenų, kad likviduota UAB „Baltic Engineering Centre“ ir atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“ priklausė tam pačiam koncernui BLRT Grupp AS ir buvo valdomi šio koncerno bei pagrindinės įmonės – trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“, taip pat vykdė tapačią ūkinę veiklą, o jų darbuotojai atliko analogiško pobūdžio darbines funkcijas, susijusias su laivų projektavimu ir inžinerija.

3. Dėl darbuotojų perdavimo. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino verslą perdavusio darbdavio UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų, kaip vienos iš organizuotų išteklių grupės, suteikusios galimybę verslą perėmusiam darbdaviui UAB „Western Baltic Engineering“ tęsti ar atnaujinti savo veiklą. Taip teismai pažeidė Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio b punkto ir ESTT praktikos nuostatas. Nors įstatymas nedraudžia likviduojamai bendrovei šalių susitarimu nutraukti darbo teisinius santykius, tačiau faktinė aplinkybė, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ esminė dalis darbuotojų buvo perkelta pas atsakovą, turi būti analizuojama kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko įgyja teisinę reikšmę konstatuojant, jog vis dėlto įvyko UAB „Baltic Engineering Centre“ verslo perdavimas pagal DK 138 straipsnį, t. y. darbuotojai perkelti Estijos koncerno BLRT Grupp AS ir jam priklausančios AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės viduje į kitą antrinę įmonę UAB „Western Baltic Engineering“; darbuotojus perkėlė ne UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidatorius, o direktorius; atsakovas vykdo analogišką ūkinę veiklą kaip ir UAB „Baltic Engineering Centre“. Taigi, atsakovui perduota esminė verslo kartu su darbuotojais dalis buvo susijusi su atsakovo vykdoma veikla: darbuotojai perkelti į tas pačias pareigas, tam pačiam darbui, kurį dirbo UAB „Baltic Engineering Centre“, kartu su tais pačiais kontraktais ir projektais, ties kuriais dirbo UAB „Baltic Engineering Centre“, kas yra svarbu užsakovams ir ką UAB „Baltic Engineering Centre“ bei UAB „Western Baltic Engineering“ akcentavo užsakovams teisių ir pareigų pagal sutartis perleidimo–perėmimo metu; darbuotojai perkelti ne į kitą koncerno antrinę įmonę ar į su koncernu visiškai nesusijusią įmonę, o būtent pas atsakovą, kuriam buvo neatlygintinai perleistos teisės ir pareigos pagal neužbaigtas itin pelningas UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartis, įskaitant atsakovo teisę išrašyti sąskaitas ir gauti apmokėjimą dar už UAB „Baltic Engineering Centre“ atliktus darbus; perkėlus 33 UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojus pas atsakovą, jo darbuotojų skaičius padidėjo nuo 20 iki 53 ir atitinkamai padidėjo veiklos pajamos net 61 procentu.

4. Dėl klientų perdavimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė dėl šio kriterijaus buvimo, tačiau klaidingai nustatė jo turinį, akcentuodamas tik susitarimų vienkartinį pobūdį, ir dėl to priimdamas iš esmės klaidingą išvadą. Sprendimo likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“ priėmimo metu bendrovė turėjo 7 galiojančias sutartis, kurios buvo sudarytos ne specifinių, išimtinių ar ypatingų darbų, nesusijusių su perduodamo darbdavio veikla (laivų projektavimu) atlikimu, o buvo tiesiogiai susijusios su perduodamo ir perimančio darbdavio vykdoma pagrindine laivų projektavimo ir inžinerine veikla. Šias sutartis įvykdė atsakovo perimti darbuotojai – laivų inžinieriai-konstruktoriai. Tai, kad šie susitarimai bylos nagrinėjimo metu pasibaigė dėl jų įvykdymo, nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo vienkartinio pobūdžio, sudaryti dėl specifinių darbų atlikimo, nesusijusių su atsakovo UAB „Western Baltic Engineering“ vykdoma veikla.

5. Dėl turto perdavimo. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė likviduotos UAB „Baltic Engineering Centre“ turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Direktyvoje 2001/23/EB įtvirtintų garantijų darbuotojams taikymas nesietinas su nuosavybės (turto) perdavimu įmonei, perimančiai verslą ar jo dalį. Faktinės bylos aplinkybės apie darbuotojų ir klientų perdavimą patvirtina, kad, perduodant UAB „Baltic Engineering Centre“ verslą buvo išlikusios sąsajos tarp darbuotojų ir materialaus turto (darbo priemonių), būtino vykdyti atsakovui perduotą verslą laivų projektavimo srityje pagal perimtas ir kitas sutartis.

6. Dėl atleidimo iš darbo pagrindo. UAB „Baltic Engineering Centre“ verslas buvo perduotas UAB „Western Baltic Engineering“, dėl šios priežasties ieškovės negalėjo būti atleistos iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Nesant galimybės perkelti jas į kitą darbą UAB „Western Baltic Engineering“ ar AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės viduje arba joms nesutinkant būti perkeltoms, ieškovės turėjo būti atleistos DK 129 straipsnio pagrindu, kaip tai numato Direktyvos 2001/23/EB 4 straipsnio 1, 2 dalys. To nepadarius, jų atleidimas iš darbo neteisėtas ir atsakovui taikytinas DK 138 straipsnyje, Direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas savaiminio darbo santykių tęstinumo perdavimo atveju principas.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismai, pažeisdami CPK 98 straipsnio 2 dalies, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, atmesdami ieškovių ieškinį iš jų atsakovui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“ ir tretieji asmenys BLRT Grupp AS, AB „Vakarų laivų gamykla“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Teismai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas šiai bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir tuo pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kad šioje byloje nebuvo nustatyti verslo ar jo dalies perdavimo požymiai DK 138 straipsnio, Direktyvos 2001/23/EB nuostatų, ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos prasme.

2. Teismai nagrinėjo bylą tiek Direktyvos 2001/23/EB nuostatų ir ESTT praktikos, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimtos nutarties, kontekste; vertino, ar UAB „Baltic Engineering Centre“ verslas buvo perduotas atsakovui ar ne; įvertinę visų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ verslas nebuvo perduotas atsakovui. Visi atlikti veiksmai buvo susiję tik su tinkamu UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo proceso įgyvendinimu.

3. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tik užbaigė vykdyti UAB „Baltic Engineering Centre“ pradėtas vykdyti sutartis ir jokių naujų sutarčių su buvusiais UAB „Baltic Engineering Centre“ klientais nesudarė, t. y. klientų (verslo) iš UAB „Baltic Engineering Centre“ neperėmė. Teismai tinkamai ištyrė faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad šių susitarimų dėl nebaigtų darbų atlikimo užbaigimo nėra pagrindo vertinti kaip verslo perdavimo Direktyvos 2001/23/EB prasme.

4. UAB „Baltic Engineering Centre“ vykdytos veiklos buvo daug platesnės ir įvairesnės, ir iš esmės skiriasi nuo atsakovo vykdomos veiklos, nes atsakovas nevykdo nemažai UAB „Baltic Engineering Centre“ vykdytų veiklų. Be to, atsakovas po UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo nepradėjo jokios naujos veiklos, kurios būtų iki to nevykdęs ir pradėjęs naujai vykdyti po UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, kaip iš UAB „Baltic Engineering Centre“ perimtą veiklą.

5. Vykdant UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimą, visas jos veikloje naudotas ir tapęs nebereikalingu turtas buvo parduotas AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal UAB „Baltic Engineering Centre“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nėra nutraukta ir (ar) nenuginčyta, todėl galiojanti ir jau visiškai įvykdyta.

6. UAB „Baltic Engineering Centre“ veiksmai, ieškant galimybės suteikti likviduojamos bendrovės darbuotojams darbo vietas ir išvengti jų atleidimo, vertintinas kaip socialiai atsakingos politikos vykdymas, atitinkantis darbuotojų interesus. Jei teismas nuspręstų priešingai, tai būtų suformuota tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, kuri turėtų neigiamų padarinių darbo rinkai, nes darbdaviai būtų ne skatinami ieškoti darbo vietų likviduojamų bendrovių darbuotojams, o priešingai – baudžiami už tokius veiksmus, dėl ko paprasčiausia išeitis darbdaviams bendrovių likvidavimo atveju – darbuotojus tiesiog atleisti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl DK 138 straipsnio ir Direktyvos 2001/23/EB nuostatų taikymo ir aiškinimo įmonės likvidavimo atveju, kai likvidavimas nesusijęs su įmonės bankrotu

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 20 d. nutartimi grąžino šią civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl teismų atlikto netinkamo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir su tuo susijusio netinkamo bylos įrodinėjimo dalyko nustatymo bei įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Šia nutartimi kasacinis teismas išaiškino DK 138 straipsnio ir Direktyvos 2001/23/EB nuostatas, pasisakė dėl jų tinkamo taikymo nagrinėjamam šalių ginčui, išaiškino įmonės ar verslo perdavimo ir darbo teisių perėmimo sąvokas pirmiau nurodytų teisės normų prasme. DK 138 straipsnio ir Direktyvos 2001/23/EB nuostatos taip pat yra aptartos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų šioje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pakartotinai šiuo klausimu nepasisako, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad kasatorių darbdavys buvo likviduotas ne bankroto proceso metu, pažymi, kad pagal Teisingumo Teismo nuolatinę praktiką Direktyvos nuostatos turi būti taikomos ir tais atvejais, kai įmonei taikoma procedūra nesusijusi su jos turto panaikinimu (pavyzdžiui, bankroto procedūra), ir įmonė likviduojama ne dėl bankroto. Įmonės likvidavimo atveju nustačius, kad iš esmės buvo perimtas verslas ar jo dalis, įmonę ar jos dalį perėmęs subjektas kartu perima ir visus įsipareigojimus darbuotojams. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Direktyvos tikslas – užtikrinti, jog darbuotojų teisės būtų apsaugotos tuo atveju, kai keičiasi jų darbdavys, suteikiant jiems galimybę likti įdarbintais naujojo darbdavio tomis sąlygomis, kurios buvo suderėtos su pirmuoju darbdaviu. Dėl to Direktyva sutartinių santykių kontekste yra taikoma visais atvejais, kai pasikeičia fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už veiklos tęstinumą ir turintis darbdavio įsipareigojimus įmonės darbuotojams. Direktyvoje nustatytos garantijos darbuotojams yra taikomos visada, kai perimta įmonė ar jos dalis išlaiko savo identitetą ir toliau vykdo iki įmonės ar verslo (jų dalių) perdavimo vykdytas funkcijas. Taigi įmonės funkcijų perskirstymo įvardijimo „likvidavimu“ aplinkybė tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad perimta įmonė, verslas (ar jų dalys) išlaiko savo identitetą, nepanaikina būtinybės taikyti Direktyvoje įtvirtintas garantijas. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant nustatyti identiteto išlaikymo faktą, būtina įvertinti visas su įmonės perleidimu susijusias aplinkybes, ypač tai, ar įmonės materialusis ir nematerialusis turtas bei dauguma jos darbuotojų yra perimti, taip pat veiklos, vykdytos iki įmonės perdavimo ir po jo, panašumo laipsnį bei laikotarpį, kuriam įmonės veikla dėl jos perleidimo buvo sustojusi (jei ji apskritai buvo sustojusi) (1988 m. birželio 15 d. sprendimo Bork International, bylos Nr. 101/87, 13–15 punktai). Įvertinus Teisingumo Teismo praktiką, darytina išvada, kad įmonės likvidavimo atveju, kai likvidavimas nesusijęs su įmonės bankrotu ir kai tokios įmonės verslą ar jo dalį perima kita įmonė, perimtos įmonės darbuotojams turi būti taikomos Direktyvoje įtvirtintos garantijos. Taigi, vien tas faktas, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ pasibaigė likvidavimo būdu, nereiškia, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomas DK 138 straipsnis ir jame įtvirtinti apribojimai nutraukti darbo sutartį. Priešingai, remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimais dėl Direktyvos taikymo apimties, darytina išvada, kad likvidavimo atvejai, kai, pasibaigus vienai įmonei, jos vykdytos funkcijos perduodamos kitai įmonei, patenka į Direktyvos taikymo sritį. Kasacinio teismo nagrinėjamu klausimu formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad šios garantijos perduodamos įmonės darbuotojams turi būti taikomos net ir tais atvejais, kai kitai įmonei likviduota įmonė perduoda tik dalį savo vykdytų funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bylos Nr. 3K-3-223/2012).

 

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

 

Sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamu atveju likvidavus kasatorių darbdavį UAB „Baltic Engineering Centre“ jo vykdoma veikla (jos dalis), darbdavio teisės ir pareigos buvo perduotos atsakovui UAB „Western Baltic Engineering“ DK 138 straipsnio ir Direktyvos 2001/23/EB nuostatų prasme, svarbus yra byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių viseto aiškinimas ir vertinimas atsižvelgiant į Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnyje nustatytus aspektus ir kriterijus. Tai yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje 2012 m. vasario 20 d. nutartyje. Kasaciniame skunde keliami teismų netinkamai atlikto byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų, susijusių su verslo (jo dalies) perdavimu, įmonių veiklos ir valdymo tapatumu, darbuotojų ir turto perdavimu, viseto vertinimo klausimai. Taigi byloje iš esmės kilo tinkamo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo bei teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 183, 185 straipsnius įrodymų tyrimą, jų vertinimą atlieka pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas nerenka įrodymų ir kitaip nevertina teismų nustatytų aplinkybių, tačiau patikrina apskųstą teismo sprendimą (nutartį) civilinio proceso normų taikymo aspektu, nagrinėjamu atveju – ar nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. v. UAB „Druskininkų autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-47/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depas, bylos Nr. 3K-3-98/2013; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012 m. vasario 20 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis gali būti konstatuota, kad įvyko įmonės ar verslo (jo dalies) perdavimas, patenkantis į  Direktyvos 2001/23/EB taikymo sritį; pažymėjo, kad nė vienas iš įmonės ar verslo perdavimo kriterijų negali būti pagrindinis sprendžiant dėl įmonės ar verslo perdavimo – šią aplinkybę nustatydami teismai turi atlikti visų sudėtinių elementų analizę, atsižvelgdami į nagrinėjamo atvejo ypatumus, ir įvertinti jų visetą; bylos aplinkybes reikia nagrinėti siejant jas su Direktyvos 2001/23/EB tikslu – išsaugoti darbo santykius ir tęsti perduotos įmonės veiklą (verslą). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė faktinių aplinkybių grupes, būtinas ištirti siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju įvyko verslo (jo dalies) perdavimas, t. y. abiejų įmonių ūkinės veiklos pobūdis, valdymo organai, akcininkai (įmonių priklausimas tam pačiam koncernui), darbuotojai (jų atliekamos funkcijos), darbo organizavimas, klientai ir jų informavimas, vykdomos sutartys, turto perdavimas ir naudojimas, be to, akcentavo, kad visos šios aplinkybės yra atskiri visapusiško įvertinimo, kuris turi būti atliktas, aspektai, todėl jos negali būti vertinamos izoliuotai viena nuo kitos, o išvadas būtina padaryti ne iš pavienių faktų, bet iš jų visumos, nustačius konkrečių daugiaplanėje įmonės ūkinėje veikloje susiformavusių santykių ypatumus, išsiaiškinus konstatuotų faktų tarpusavio sąsajas ir panaikinus galimus prieštaringumus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį, teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismai neištyrė, neišanalizavo ir nenustatė visų nagrinėjamam šalių ginčui tinkamai išspręsti būtinų aplinkybių. Teismai netyrė, neanalizavo ir nevertino abiejų įmonių akcininkų teisinės padėties ir jų tarpusavio ryšių, abiejų įmonių valdymo tapatumo sąsajos per akcininkus ir vykdomos veiklos pobūdžio, taip pat įmonių atlikto klientų informavimo apie sutarčių ir veiklos vykdymą po UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, viešus įmonės pareiškimus apie vykdomą įmonių integraciją, neįvertino į UAB „Western Baltic Engineering“ perėjusių dirbti darbuotojų ir kasatorių specialybių ir jų atliekamų funkcijų. Įrodymus apie darbuotojų, sutarčių ir turto perdavimą teismai aiškino atskirai, izoliuotai vienus nuo kitų, o ne jų visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių ir DK 138 straipsnio bei Direktyvos 2001/23/EB kontekste. Nuosekliai nagrinėjant įrodymų visetą svarstytina, ar visų reikšmingų bylai aplinkybių nustatymas negalėtų sudaryti teisinį pagrindą kitokiai išvadai, negu padarė teismai. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, spręsdami ginčą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai) ir neįvykdė kasacinio teismo privalomų nurodymų nagrinėjant bylą iš naujo po jų anksčiau priimtų procesinių sprendimų panaikinimo (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai pažeidė civilinio proceso normų reglamentuotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuos pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, kuris bylą sprendžia fakto ir teisės aspektu (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

 

Byloje kasacinis teismas patyrė 56,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

            Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                  Virgilijus Grabinskas                                                

 

                                                                                                              Rimvydas Norkus

                                                                                                             

                                                                                                                                                                                                                                                                        Vincas Verseckas