Civilinė byla Nr. 3K-3-107/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00660-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 14.5

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2014  m. sausio 2 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. A. ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, VšĮ Šilalės rajono ligoninei dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų skirti drausmines nuobaudas panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 27 d. įsakymą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda (papeikimas); panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą, kuriuo  jam paskirta drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) ir pripažinti neteisėtu jo atleidimą  iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareigų bei grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareigų yra atleistas neteisėtai, nes patikrinimai buvo daromi vienas po kito, nesulaukta terminų, duotų trūkumams ištaisyti. Be to, jis nurodė, kad  kaip vadovas buvo netiesiogiai atsakingas už viešuosius pirkimus, o teisės normos, reglamentuojančios viešuosius pirkimus, keisdavosi ir darbuotojai nespėdavo su jomis susipažinti, todėl padarydavo pažeidimų. Atsižvelgęs į patikrinimų išvadas, jis priėmė į darbą darbuotoją viešiesiems pirkimams organizuoti, o pažeidimai esminės įtakos ligoninės finansinei padėčiai neturėjo. Ieškovas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos nustatyti pažeidimai yra abstraktūs, patikrinimas atliktas nespėjus ištaisyti pirmiau nurodytų trūkumų.

         

 

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad  drausminė nuobauda – papeikimas – paskirta pagrįstai, buvo laikytasi jos skyrimo tvarkos, ieškovui buvo nustatytas pakankamas terminas paaiškinimams pateikti. Teismas nustatė, kad, audito duomenimis, ieškovas, būdamas VšĮ Šilalės rajono ligoninės vadovas, 2010-2011 m. neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymosi įstaigos veikloje. Teismas atsižvelgė į didelį nustatytų pažeidimų skaičių, jų svarbą.

Teismas nustatė, kad ieškovui 2012 m. sausio 30 d už Šilalės rajono savivaldybės kontrolieriaus nustatytus pažeidimus, susijusius su netinkamu turto valdymu, naudojimu bei disponavimu, netinkamu darbo laiko organizavimu, buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – pastaba, kurios ieškovas neginčijo. Ieškovas nustatytu laiku trūkumų dėl darbo laiko ir darbo organizavimo nepašalino, todėl, Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi patikrinimą, pakartotinai pareikalavo juos pašalinti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą 2012 m. kovo 30 d.  ieškovui paskirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nes po paskirtos pastabos jis ir toliau pažeidinėjo darbo drausmę, darbo trūkumus pašalino tik po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas nerūpestingai ėjo savo pareigas, nes ligoninei nebuvo išduotas higienos pasas, nebuvo patvirtinta ligoninės veiklos ataskaita. Teismas tokius ieškovo veiksmus įvertino kaip nerūpestingą pareigų atlikimą, todėl, ligoninės steigėjas galėjo prarasti pasitikėjimą ligoninės vadovu ir parinkta drausminė nuobauda atitinka padarytų pažeidimų sunkumą.

Klaipėdos apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 4 d. nutartimi  pakeitė Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą ir pripažino, kad                       Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. kovo 30 d. įsakymas dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) ieškovui paskyrimo yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas laikė, kad  darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovui iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės 80 596,61 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 21 161,68 Lt dydžio išeitinę išmoką bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo prašymą priteisti procesines palūkanas teismas atmetė, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas Šilalės rajono savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, nuspręsta darbo sutartį laikyti
nutraukta teismo sprendimu ir ieškovui priteisti išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką, panaikinti ir palikti galioti 2013 m. sausio 8 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl DK 238 straipsnio ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukta vienu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, o darbdavys procesiniame dokumente, pateiktame teismui iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 232 straipsnis), pareiškia, kad už tą patį darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbuotojas atleistas iš darbo, buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį ir kitu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų bei prašo tai įvertinti priimant sprendimą, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį tiek pagal DK 136 straipsnio 3 dalies   punktą, tiek pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nustatęs, kad buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį kitu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, teismas, nekonstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumo dėl atleidimo tvarkos pažeidimo, turi atmesti darbuotojo reikalavimą pripažinti  atleidimą iš darbo neteisėtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2008) Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo darbo pareigas bei vadovaujamos įstaigos veiklos svarbą viešajam interesui, galėjo būti laikomas atleistu ne tik DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto, bet ir 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi, teismas turėjo aiškintis, ar dėl prarasto pasitikėjimo ieškovu nebuvo pagrindo jo atleisti DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindais.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad darbdavio nulemtas pasitikėjimas darbuotoju priklauso nuo darbuotojo atliekamų funkcijų ir jų svarbos konkrečios įmonės veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; kt.).  Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas, ar ieškovas iš pareigų atleistas teisėtai, nevertino atsakovo argumentų dėl ieškovo pareigybei keliamų griežtesnių reikalavimų, nors pagal suformuotą teismų praktiką tą turėjo daryti. Jeigu byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia darbuotojo nesiskaitymą su darbdavio interesais ir lemia darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimą, tai darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažintas teismo proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012). Trys ieškovo darbo drausmės pažeidimai per penkių mėnesių laikotarpį yra nesiskaitymas su darbdavio interesais, nes ieškovas eina reikšmingas pareigas visuomenei svarbioje įstaigoje.

Dėl DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 300 straipsnio 4 dalį,  priteisdamas  ieškovo naudai 80  596,61  Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais.

Net ir nusprendus, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, taikant DK 300 straipsnio 4 dalį, būtina atsižvelgti į pažeidimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju nustatyta,  kad  ieškovas
aplaidžiai atliko savo darbo pareigas, pažeidė darbo drausmę (pirmoji drausminė nuobauda teismo pripažinta paskirta pagrįstai, antrosios neginčijo pats ieškovas), tačiau atsakovas neva neadekvačiai įvertino darbo drausmės pažeidimus. Taigi šiuo atveju atsakovas nepiktnaudžiavo teise, o jo elgesyje galima būtų nustatyti tik suklydimą, tačiau nesąžiningo ir akivaizdžiai teisės aktų reikalavimus pažeidžiančio darbuotojo atleidimo iš darbo fakto nėra.  Esant šioms aplinkybėms DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytos sankcijos taikymas negali būti laikomas proporcingu.

Be to, taikant DK 300 straipsnio 4 dalies sankciją reikia įvertinti, ar darbuotojas neteisėto atleidimo iš darbo metu turėjo papildomų pajamų. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pensinio amžiaus, vadinasi, gauna valstybės garantuotą pensiją, t. y. turi nuolatinių pajamų. Šią aplinkybę turėjo įvertinti apeliacinės instancijos teismas. Taip pat teismas privalėjo įvertinti, kad atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija teikia finansavimą atsakovei  VšĮ Šilalės rajono ligoninei, todėl pernelyg didelės sankcijos taikymas darbdavio atžvilgiu neigiamai paveiktų ne tik paties darbdavio, bet ir visuomenės bei ligoninės darbuotojų interesus. Dėl šių priežasčių, net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovams DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirta sankcija turėtų būti mažinama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

 

VšĮ Šilalės rajono ligoninė pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

 

Atsiliepimu ieškovas su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeist, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl DK 238 straipsnio ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto taikymo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl sisteminio darbo drausmės pažeidimų ieškovas prarado pasitikėjimą, iki nustatyto termino nepašalino pažeidimų, darė juos pakartotinai. Su tokia kasatoriaus pozicija ieškovas nesutinka, nes, jo nuomone, paskyrus jam drausminę nuobaudą (papeikimą) buvo pažeisti DK 238, 240 straipsnių reikalavimai – nebuvo suteiktos sąlygos tinkamai ir adekvačiai reaguoti į audito išvadas bei pateikti išsamų paaiškinimą. Auditorė Z. E. teismui patvirtino, kad trūkumai buvo ištaisyti: ligoninė vykdė rekomendacijas, pateikė priemonių planą visais klausimais, paskyrė atsakingus žmones, patvirtino taisykles, naują darbo reglamentą, į nustatytus trūkumus reagavo operatyviai, ligoninės veikla nebuvo sutrikdyta. Šilalės rajono savivaldybės kontrolierė L. K. teismui patvirtino, kad ji atliko ribotos apimties veiklos vertinimą bei pažymėjo, jog pažeidimų pasitaiko kiekvienoje įmonėje. Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus inspektorius patvirtino, kad dėl darbo laiko apskaitos įstatymo pažeidimo surašytą reikalavimą ieškovas įvykdė, pažeidimai buvo ištaisyti ir pašalinti. Kadangi pažeidimai nebuvo šiurkštūs, tai administracinių teisės pažeidimų protokolas nebuvo surašytas. Nesant įrodymų apie pažeidimų sukeltus neigiamus padarinius, darytina išvada, kad drausminės nuobaudos (papeikimas ir atleidimas iš darbo) skirtos nesant drausminės atsakomybės sąlygos – žalingų padarinių.

Šilalės rajono savivaldybės administracija tendencingi veikė prieš ieškovą, siekdama atleisti jį iš ligoninės vadovo pareigų, šią vietą užleidžiant kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009, pažymėjo, kad,  atleidžiant darbuotoją pagal DK 136 straipsnio 3 dalies. 1, 2 punktus, turi būti atsižvelgiama į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, į sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, kitas aplinkybes, turi būti įrodyti darbuotojo neteisėti veiksmai ar neveikimas, kaltė, nurodant konkretų darbo drausmės pažeidimą, o ne apsiribojant tik per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojui taikytomis drausminėmis nuobaudomis. Skirtos nuobaudos (papeikimas ir atleidimas iš darbo) neadekvačios ir per griežtos nustatytiems pažeidimams, neatitinka ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo: nenustatyta neigiamų padarinių, gydymo įstaigos veikla nebuvo sustabdyta.

Dėl DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo. Kasatorius vadovaujasi DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., t. y. po ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo. Ši  įstatymo redakcija suteikia teismui teisę mažinti sankciją dėl išmokos dydžio, jei asmuo nušalinimo laikotarpiu gavo pajamas kitoje darbovietėje. Nagrinėjamu atveju tai netaikytina, nes  ieškovo atleidimo dieną galiojo DK 297 straipsnio 4 dalies redakcija, kurioje sankcijos darbdaviui mažinimas nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009 nurodė, kad užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis ir laikotarpis yra nustatyti įstatyme ir nėra galimybės jį sumažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui 2011 m. spalio 27 d. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už Šilalės rajono savivaldybės administracijos centralizuotos vidaus audito tarnybos 2011 m. spalio 5 d. VšĮ Šilalės rajono ligoninė viešųjų pirkimų vykdymo vertinimo vidaus audito ataskaitoje nustatytus pažeidimus; 2012 m. sausio 30 d.  paskirta drausminė nuobauda – pastaba –  už 2011 m. gruodžio 30 d. Šilalės rajono savivaldybės kontrolierės vertinimo ataskaitoje nustatytus pažeidimus, susijusius su netinkamu valstybės ir savivaldybės turto valdymu ir disponavimu, taip pat su netinkamu darbo laiko organizavimu. 2012 m. kovo 2 d. Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti Darbo kodekso nuostatų, susijusių su darbo laiko režimu bei darbo dienos trukme, pažeidimai ir buvo surašytas darbo inspektoriaus reikalavimas iki 2012 m. balandžio 9 d. juos pašalinti. 2012 m. kovo 30 d. pirmiau nurodytų pažeidimų pagrindu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ieškovas antrosios iš jam paskirtų nuobaudų (pastabos) neginčijo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, savivaldybės kontrolierei atlikus patikrinimą ir nustačius terminą (iki 2012 m. kovo 1 d.) pašalinti trūkumus, ieškovas ėmėsi priemonių konstatuotiems trūkumams pašalinti, o  Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, dar nesuėjus trūkumų pašalinimo terminui (2012 m. vasario 23 d.), kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl galimų pažeidimo VšĮ Šilalės rajono ligoninėje, pastaroji nustatė terminą  iki 2012 m. balandžio 9 d. trūkumams pašalinti.  Šie pažeidimai buvo pašalinti 2012 m. kovo 5 d. ligoninės direktoriui priėmus įsakymą „Dėl darbo laiko ir darbo organizavimo“ bei     2012 m. vasario 22 d. įsakymą „Dėl darbo laiko apskaitos kontrolės ir darbo grafikų numerių suteikimo“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad               2012 m. kovo 6 d. Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriaus ligoninės vadovui surašytame reikalavime, kurio pagrindu ieškovui taikyta griežčiausia drausminė nuobauda, įvardyti trūkumai buvo pašalinti drausminės atsakomybės taikymo metu, t. y. 2012 m. kovo 30 d. priimant įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo darbo pareigas bei vadovaujamos įstaigos veiklos svarbą viešajam interesui, galėjo būti laikomas atleistu ne tik DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto, bet ir 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, todėl teismas privalėjo aiškintis, ar dėl prarasto pasitikėjimo ieškovu nebuvo pagrindo jo atleisti DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindais. Atsakovo vertinimu, trys ieškovo darbo drausmės pažeidimai per penkių mėnesių laikotarpį yra nesiskaitymas su darbdavio interesais, nes ieškovas eina reikšmingas pareigas visuomenei svarbioje įstaigoje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo yra vertinamas konkretus jo padarytas darbo drausmės pažeidimas. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo. Nagrinėjamoje byloje nekeliama klausimo dėl to, ar ieškovas padarė nustatytus pažeidimus, o yra vertinama, ar atsakovo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda atitiko pažeidimo sunkumą, buvo jam proporcinga.

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.  Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad  ieškovas ėmėsi visų priemonių darbo trūkumams pašalinti, atkreipė dėmesį į visas rekomendacijas ir, nors ne visiškai laiku, tačiau visus konstatuotus trūkumus pašalino. Įvertinęs pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, ieškovo pastangas pašalinti darbo trūkumus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atleidimas iš darbo buvo per griežta drausminė nuobauda, todėl jį pripažino neteisėtu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė pažeisdamas įrodymų vertinimo ar įrodinėjimo taisykles, nes bylos aplinkybių visuma (pažeidimo sunkumas, sukelti padariniai, darbuotojo kaltė, aplinkybės, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo) nesuponuoja kitokios išvados.

Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su atleidimo iš darbo teisėtumu, nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą procesinį sprendimą.

 

Dėl DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo

 

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė         DK 300 straipsnio 4 dalį,  priteisdamas  ieškovo naudai 80  596,61  Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – viena iš įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad DK 297 straipsnyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Be to, kolegija, aiškindama šio straipsnio 3 dalį, nurodė, jog tokios kompensacijos dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005). Šią praktiką kasacinis teismas plėtoja ir aiškindamas DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtį bei esmę, todėl nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011).

Taigi DK 297 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, mokėtinos neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui, paskirtis – socialinė, t. y. kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą. Iš šios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – kompensacija už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011).

Dėl to, tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnyje įtvirtintos kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei bei bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011).

 

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs  ieškovo atleidimą iš darbo  neteisėtu, priteisė jam iš atsakovės VšĮ Šilalės rajono ligoninės keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (21 161,68 Lt) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (80 596,61 Lt).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas 80 596,61 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, netinkamai įvertino šios kompensacijos dydžio atitiktį jos tikslams, esmei bei bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams;  ar priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai,  nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011). Nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ne todėl, kad darbuotojas nepadarė pažeidimų, o todėl, kad, įvertinus jų pobūdį, darbdavio pasirinkta nuobaudos rūšis laikytina per griežta; kad kompensacija yra priteisiama iš savivaldybės finansuojamos viešosios įstaigos, kuri nėra siekianti pelno ir kurios veikla yra svarbi dideliam asmenų, besinaudojančių jos paslaugomis, skaičiui, o finansinė būklė yra sunki (2013 m. pirmąjį pusmetį ligoninė turėjo 789 121,02 Lt nuostolių); kad ieškovas yra gaunantis senatvės pensiją. Atsižvelgdama į šios bylos aplinkybių visumą, taip pat sąžiningumo, protingumo teisingumo principus bei kitus kriterijus, reikšmingus nustatant priteistinos kompensacijos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio keistina, nustatant, kad ieškovui priteistina 6000 Lt.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

  

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje tenkinamas pagrindinis ieškovo reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat į tai, kad tenkinamas atsakovo reikalavimas sumažinti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydį,  teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šalims turi būti paskirstomos priteisiant atitinkamai 1/4 dalį iš ieškovo ir 3/4 dalis – iš atsakovo.

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės administracija patyrė 3055,08 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios, 4232,58 Lt – apeliacinės instancijos ir 2904 Lt – kasaciniame teisme, taip pat sumokėjo 3035 Lt žyminio mokesčio. Jam iš ieškovo priteistina 1/4 dalis turėtų išlaidų, t. y. 3306,67 Lt (13 226,66/4=3306,67).

Ieškovas patyrė 2420 Lt išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme, jam iš atsakovo priteistinos 3/4 dalys, t. y. 1815 Lt.

Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1491,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kasaciniame teisme patirta  54,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos  taip pat paskirstomos pagal pirmiau nurodytas proporcijas, 13,66 Lt priteisiant iš ieškovo ir 40,96 Lt – iš atsakovo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 4 d. nutarties dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos    4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovui K. V. A. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VšĮ Šilalės rajono ligoninės (duomenys neskelbtini) 6000 (šešis tūkstančius) Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Priteisti atsakovui Šilalės rajono savivaldybės administracijai (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. V. A. (duomenys neskelbtini) 1491,67 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt vieną litą 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo K. V. A. (duomenys neskelbtini) 13,66 Lt (trylika litų 66 ct), iš atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) – 40,96 Lt (keturiasdešimt litų 96 ct). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                         Dangutė Ambrasienė

 

 

            Antanas Simniškis

           

 

            Vincas Verseckas