Civilinė byla Nr. 3K-3-77/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16969-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 116.11(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. sausio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ginestra“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. prašymą priteisti iš atsakovo UAB „Ginestra“ vidutinį darbo užmokestį už visą laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė, remdamasi DK 300 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už teismo sprendimo nevykdymą nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. sausio 19 d. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu pripažinimo neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 1–2 punktus, konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė jai iš atsakovo išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir delsimą atsiskaityti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeitė: konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. rugsėjo 22 d., padidino priteistą išeitinę išmoką iki 10 962,28 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki 127 806,84 Lt, sprendimo dalį dėl 5481,14 Lt vieno vidutinio darbo užmokesčio nukreipė vykdyti skubiai. Atsakovas įvykdė tik skubiai vykdytiną teismo sprendimo dalį, sumokėjęs ieškovei vieną vidutinį darbo užmokestį. 2011 m. spalio 12 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, 2011 m. lapkričio 16 d. priverstine tvarka išieškojo iš atsakovo 136 910,92 Lt skolos. Ieškovė teigia, kad tik jos pastangomis teismo sprendimas buvo įvykdytas, o atsakovas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdė: nesumokėjo jai priteistų išmokų, laiku nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) patikslintų socialinio draudimo pranešimų apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą (pranešė tik 2012 m. sausio 19 d.) ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų nuo priteistos 10 962,28 Lt išeitinės išmokos (sumokėjo tik 2012 m. sausio 20 d.), todėl yra pagrindas taikyti atsakovui DK 300 straipsnyje nustatytą sankciją už teismo sprendimo nevykdymą.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovei 21 820,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už delsimą vykdyti teismo sprendimą. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo, kuris Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeistas, priteisiant iš atsakovo ieškovei 10 962,28 Lt išeitinės išmokos ir 127 806,84 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat, pripažįstant neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 136 straipsnio 3 dalies 1–2 punktus bei konstatuojant, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. Antstolė, vykdydama 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą, išieškojo iš atsakovo 136 910,92 Lt skolos ir 2011 m. lapkričio 16 d. perdavė pinigus ieškovei. 2011 m. lapkričio 11 d. patvarkymu antstolė panaikino atsakovui išmokėtinų lėšų išmokėjimo apribojimą. Atsakovas per įstatyme nustatytą terminą ne kartą kreipėsi į kasacinį teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties panaikinimo (2011 m. rugsėjo 30 d., spalio 19 d., lapkričio 5 d. ir gruodžio 21 d.), tačiau kasacinis skundas nebuvo priimtas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 24 d. pranešime nurodyta, kad atsakovas nepateikė duomenų apie ieškovės socialinio draudimo įmokas, skaičiuotinas pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį, todėl ieškovei mokėtinos socialinio draudimo išmokos buvo apskaičiuotos, neatsižvelgiant į teismo nutartyje nurodytas sumas. 2012 m. sausio 19 d. atsakovas pateikė duomenis, susijusius su ieškovės mokėtinomis socialinio draudimo įmokomis pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, todėl nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis buvo vykdytina (CPK 587 straipsnis). Tačiau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo dalis dėl išmokų priteisimo įvykdyta tik 2011 m. lapkričio 16 d. priverstine tvarka. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarčiai, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74.6, 98 punktais, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais, Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 17.1, 17.2 punktais, atsakovas privalėjo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis, susijusius su ieškovės mokėtinomis socialinio draudimo įmokomis, ir sumokėti socialinio draudimo įmokas pagal teismo nutartyje nurodytus duomenis. Kol šie duomenys nebuvo pateikti, ieškovė negalėjo gauti socialinio draudimo išmokų, o atsakovas šiuos duomenis pateikė tik 2012 m. sausio 19 d. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas buvo visiškai įvykdytas tik 2012 m. sausio 19 d., todėl yra pagrindas taikyti atsakovui DK 300 straipsnyje nustatytą sankciją. Teismas pažymėjo, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovė į teismą kreipėsi ne iš karto, o 2011 m. spalio 12 d., tačiau toks ieškovės delsimas nelaikytinas piktnaudžiavimu teise, nes jį atsižvelgė į tai, kad atsakovas ketino apskųsti teismo nutartį kasacine tvarka. Teismo vertinimu iš atsakovo priteistinas 21 820,68 Lt vidutinis darbo užmokestis, atsižvelgiant į teismo sprendimu priteistas išmokas ir sprendimo nevykdymo terminą, į tai, kad tik ieškovė buvo rūpestinga ir aktyvi siekiant įvykdyti teismo sprendimą, o atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, nelaikytinas pernelyg dideliu atsakovo finansinių interesų pažeidimu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ginčo šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdomas, o kasacinio skundo padavimas nepateisina įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Teisės aktai nustato pareigą ne tik ieškovei, bet ir atsakovui pateikti VSDFV patikslintus socialinio draudimo pranešimus. Nagrinėjamu atveju iki ieškovės prašymo priimti nutartį pagal DK 300 straipsnį pateikimo, atsakovas nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarties, o ieškovė, priešingai, domėjosi sprendimo vykdymo eiga, kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl duomenų patikslinimo pagal teismo nutartį, t. y. sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus dėl priteistos sumos sumažinimo, nurodydama, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl taikytos pagal DK 300 straipsnį sankcijos jis gali tapti nemokus ir dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai bei kreditoriai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų nutarčių dalis, kuriomis iš jo ieškovei už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 19 d. priteista 11 949,42 Lt vidutinio darbo užmokesčio už delsimą vykdyti teismo sprendimą, ir ieškinį dėl šios dalies atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl DK 300 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai, remdamiesi aplinkybe, kad apie ieškovės atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą kasatorius VSDFV pranešė tik 2012 m. sausio 19 d., sprendė, jog buvo nevykdomas teismo sprendimas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje konstatavęs, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2011 m. rugsėjo 22 d., neįpareigojo kasatoriaus pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo formuluotės ir pranešti apie tai VSDFV. Teismai neatsižvelgė į tai, kad DK 300 straipsnio paskirtis – skatinti darbdavį vykdyti teismo sprendimą, kad darbuotojas nepatirtų neigiamų padarinių, taip pat nevertino sistemiškai DK 300 straipsnio kartu su CPK 772 straipsniu, pagal kurį sankcija darbdaviui taikoma tada, kai jis nevykdo pareigos pakeisti  atleidimo iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą. Dėl to, kad kasatorius nepateikė VSDFV socialinio draudimo pranešimų apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą, ieškovė nepatyrė jokių neigiamų padarinių. Be to, teismai nepagrįstai vertino, kad nepranešimas apie atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą laikytinas teismo sprendimo nevykdymu. Teisės aktų nenustatyta, kad teismo sprendimas laikomas įvykdytu tada, kai patikslinami duomenis apie darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindą. Jeigu darbdavys laiku nepateikia socialinio draudimo pranešimų, jam gali kilti tik administracinė atsakomybė, bet negali būti taikoma DK 300 straipsnyje nustatyta sankcija.

Kasatoriaus nuomone, DK 300 straipsnio sankcija negali būti taikoma darbdaviui, jeigu darbuotojas pagal teisės aktus pats gali atlikti veiksmus, susijusius su jo teisių įgyvendinimu. Pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74.2 punktą ieškovė pati galėjo nedelsiant kreiptis į VSDFV dėl duomenų tikslinimo. Pagal Taisyklių 97 punktą, darbdaviui nepateikus tokių duomenų, o darbuotojui juos pateikus, duomenys registro duomenų bazėje tikslinami pagal VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus priimamą sprendimą. Dėl to VSDFV nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo patikslinti duomenis. Nelaikytinas teismo sprendimo nevykdymu ir DK 300 straipsnio pažeidimu atvejis, kai antstolis išieško iš darbdavio darbuotojui priteistas sumas, iš kurių neišskaityti valstybės mokesčiai. 2011 m. lapkričio 16 d. patvarkymu antstolis išieškojo iš kasatoriaus 136 910,92 Lt skolos, neišskaitęs valstybės mokesčių nuo priteistų 127 806,84 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, todėl kasatorius negalėjo laiku įvykdyti prievolės – sumokėti VSDFV socialinio draudimo įmokų.

Teismo sprendimu ieškovei priteistos lėšos iš kasatoriaus išieškotos 2011 m. lapkričio 16 d., todėl 2011 m. lapkričio 16 d. buvo visiškai įvykdytas  teismo sprendimas ir nėra pagrindo laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 19 d. jam taikyti DK 300 straipsnyje nustatytą sankciją.

2. Dėl DK 35 straipsnio netinkamo taikymo, darbo teisės principų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismai turėjo sumažinti jam taikomą DK 300 straipsnio pagrindu sankciją, atsižvelgdami į ieškovės elgesį. Ieškovė elgėsi netinkamai ir nesąžiningai, nes dėl duomenų patikslinimo (atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo) į VSDFV kreipėsi tik 2011 m. gruodžio mėnesį, t. y. po to, kai antstolis 2011 m. lapkričio 16 d. išieškojo iš kasatoriaus lėšas ir teismo sprendimas buvo įvykdytas. Taip ji ketino pratęsti tariamą teismo sprendimo nevykdymo laiką ir gauti didesnį darbo užmokestį pagal DK 300 straipsnį. Ieškovė pas atsakovą dirbo vyr. buhaltere, todėl žinojo apie darbdavio pareigą išskaičiuoti nuo priteistų sumų valstybės mokesčius ir sumokėti juos VSDFV. Tačiau ji davė nurodymą antstoliui nurašyti iš kasatoriaus priteistas sumas neišskaičius valstybės mokesčių.  Tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi sąžiningais DK 35 straipsnio prasme. Teismai taip pat neatsižvelgė į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, kad darbdaviui taikoma sankcija negali būti neadekvati padarytam darbo teisės pažeidimui. Skundžiamos teismo nutartys priimtos po to, kai iš kasatoriaus jau buvo išieškotos lėšos, todėl, esant visiškai įvykdytam teismo sprendimui, teismai nepagrįstai visa apimtimi taikė jam DK 300 straipsnio sankciją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas, pakeisdamas atleidimo iš darbo formuluotę, neįpareigoja darbdavio atlikti konkrečių veiksmų, susijusių su sprendimo vykdymu. Tačiau teisės aktai nustato darbdaviui pareigą teikti duomenis apie darbuotojus (apdraustuosius). Teismui priėmus sprendimą pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą (formuluotę), pagrindas pakeisti socialinio draudimo duomenims yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir darbdavio pranešimas VSDFV. Kasatorius privalėjo pateiki VSDFV pranešimą, patikslinantį atleidimo iš darbo pagrindą bei datą, ir tai buvo sudėtinė teismo sprendimo vykdymo dalis, tačiau to nepadarė;

2) Ieškinio reikalavimas taikyti kasatoriui DK 300 straipsnyje nustatytą sankciją yra susijęs tik su jo veiksmais nesumokant socialinio draudimo įmokų nuo teismo sprendimu priteistos 10 962,28 Lt išeitinės išmokos. Išeitinė išmoka buvo išieškota iš kasatoriaus, atskaičius socialinio draudimo mokesčius (ieškovei pervesta 8331,33 Lt išeitinės išmokos). Kadangi socialinio draudimo įmokos nuo priteistos išeitinės išmokos iš kasatoriaus nebuvo išieškotos, tai jis turėjo šias sumokėti į valstybės biudžetą. Tačiau tai jis padarė tik 2012 m. sausio 20 d., taigi ir teismo sprendimo dalis dėl 10 962,28 Lt išeitinės išmokos įvykdyta tik 2012 m. sausio 20 d. Ieškovei priteistas 127 806,84 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčių ir nuo jo neturėtų būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką apmokestinimo klausimo kasatorius teisme iškėlė atskirą civilinę bylą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.  Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl DK 300 straipsnio aiškinimo ir taikymo

 

DK 300 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmes, nustatyta, kad kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotės, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši teisės norma skirta skatinti darbdavius laiku vykdyti prievoles darbuotojams, šiems kompensuojant už darbdavio prievolių nevykdymo laikotarpį. CPK 772 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimų grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmės, įtvirtinta, kad tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši teisės norma taip pat skirta skatinti darbdavius laiku vykdyti prievoles darbuotojams. Pirmoji iš nurodytų teisės normų pagal reguliavimo apimtį yra platesnė. Jos abi, kaip bet kuri teisės norma, aiškintinos sistemiškai, atsižvelgiant į ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Šios bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, kad CPK 772 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra kliūtis taikyti DK 300 straipsnį, kuris ir būtent reglamentuoja ginčo teisinį santykį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikydamas DK 300 straipsnį teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis), o spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka), nes darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad, teismui išnagrinėjus ieškinį ir priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nenurodžius įpareigojimo darbdaviui pranešti apie pasikeitusius darbuotojo atleidimo iš darbo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, toks pranešimas neįeina į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo apimtį. Įsiteisėjus nurodyto turinio teismo procesiniam sprendimui, DK 300 straipsnio pagrindu iš darbdavio priteistinas darbuotojui darbo užmokestis už įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdymo laikotarpį, apimantį nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo datos iki tos datos, kai darbdavys visiškai atsiskaito su darbuotoju už priteistas pinigines išmokas. Darbdaviui visiškai išmokėjus pinigines sumas darbuotojui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir priteistos nurodytos sumos bei nespręsta dėl kitų atleidimo iš darbo teisinių padarinių, laikytina, kad toks teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas, dėl to pagal DK 300 straipsnį darbdaviui tenka pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį už nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį iki jo visiško įvykdymo, t. y. atsiskaitymo su darbuotoju pagal jo naudai priteistas pinigines išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB ,,Statoil Fuel & Retail Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-76/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo dalis dėl piniginių sumų priteisimo buvo priverstinai įvykdyta 2011 m. lapkričio 16 d. Nurodytais teismų procesiniais sprendimais darbdavys nebuvo įpareigotas pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo duomenų pakeitimo. Byloje taip pat nustatyta, kad darbdavys duomenis, susijusius su ieškovės mokėtinomis socialinio draudimo įmokomis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2012 m. sausio 19 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ir ja palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo dalimi nenurodžius įpareigojimo kasatoriui (darbdaviui) pranešti apie ieškovės pasikeitusius atleidimo iš darbo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, toks pranešimas neįeina į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo apimtį. Darbo bylose išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteistinos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Darbdavio delsimas sumokėti privalomus mokesčius reiškia būtent mokesčių ir kitokių viešosios teisės aktų netinkamą vykdymą. Dėl to šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pagal DK 300 straipsnį darbdaviui tenka pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį iki jo visiško įvykdymo, t. y. atsiskaitymo su darbuotoju pagal jo naudai priteistas pinigines su darbo santykiais susijusias išmokas. Konstatuotina, kad šią bylą nagrinėję teismai, priteisdami ieškovės naudai iš darbdavio 11 949,42 Lt vidutinio darbo užmokesčio už teismo sprendimo nevykdymą nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 19 d., netinkamai taikė DK 300 straipsnį. Dėl to apskųstos teismų nutartys keistinos, reikalavimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už 2011 m. lapkričio 16 d. – 2012 m. sausio 19 d. laikotarpį netenkintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

 

Pakeitus apskųstas nutartis, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šioje byloje prašymu pareikšto reikalavimo dydis – 21 820,68 Lt. Dalį reikalavimo – dėl 11 949, 42 Lt priteisimo – atmetus, reikalavimas patenkintas 45 proc., atmestas 55 proc. Pagal šias proporcijas paskirstytinos šalims bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kasacinis skundas tenkintinas visiškai, todėl kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už prašymą pirmosios instancijos teisme, todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 294,75 Lt (45 proc. nuo 655 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai. Atsakovas už atskirąjį skundą sumokėjo 655 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai atmestai reikalavimo daliai iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 360,25 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (55 proc. nuo 655 Lt). Už kasacinį skundą atsakovo sumokėtas 358 Lt žyminis mokestis priteistinas jo naudai iš ieškovės.

Ieškovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 1815 Lt, o apeliacinės instancijos teisme – 1306,80 Lt atstovavimo išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas ieškovei suteikė šias paslaugas: parengė prašymą, atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, parengė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.15, 8.18, 9 punktais, maksimalūs užmokesčio advokatui dydžiai yra šie: už prašymo parengimą – 400 Lt; už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (2 valandų trukmė) – 240 Lt; už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 400 Lt. Darytina išvada, kad už suteiktą advokato pagalbą ieškovei galėtų būti iš atsakovo priteista 1040 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi reikalavimas patenkintas iš dalies, tai proporcingai tenkintai reikalavimo daliai ieškovės naudai priteistina iš atsakovo 468 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsakovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 3599,75 Lt, o apeliacinės instancijos teisme – 1270,50 Lt atstovavimo išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas atsakovui suteikė šias paslaugas: parengė atsiliepimą į prašymą, atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, parengė lydraštį (prašymą) teismui, parengė atskirąjį skundą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.15, 8.16, 8.18, 9 punktais, maksimalūs užmokesčio advokatui dydžiai yra šie: už atsiliepimo į prašymą parengimą – 400 Lt; už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose (2 valandų trukmė) – 240 Lt; už lydraščio (prašymo) teismui parengimą – 96 Lt; už atskirojo skundo parengimą – 400 Lt. Darytina išvada, kad už suteiktą advokato pagalbą atsakovui iš ieškovės galėtų būti priteista 1136 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi reikalavimas patenkintas iš dalies, tai proporcingai atmestai reikalavimo daliai atsakovo naudai priteistina iš ieškovės 624,80 Lt atstovavimo išlaidų.

Iš viso iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 468 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 1343,05 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 875,05 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės valstybei priteistina 17,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti. Vykdytiną rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ginestra“ (j. a. k. 123055551) 9871,26 (devyni tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt vienas litas 26 ct) Lt vidutinio darbo užmokesčio ieškovės A. V. naudai.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ginestra“ (j. a. k. 123055551) 294,75 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis litus 75 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės A. V. 875,05 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Ginestra“ (j. a. k. 123055551) naudai ir 17,85 Lt (septyniolika litų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.“

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

Dangutė Ambrasienė

 

 

 

Egidijus Laužikas

 

 

 

Antanas Simniškis