Civilinė byla Nr. 3K-3-690/2013

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00280-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3.1; 114.11; 118.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Rokiškio psichiatrinės ligoninės darbininkų sąjungos ieškinį atsakovui VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei dėl neteisėtų darbdavio sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų , – UAB „Sabelija“, UAB „Baltic Energy Industries“, UAB „Protėjas“; išvadą teikianti institucija –Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

 

Ieškovas prašo panaikinti atsakovo parengtus ir patvirtintus rizikos vertinimo dokumentus: Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2 (2006 m. vasario 24 d.), kurioje užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pagalbinio medicinos darbuotojo darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 6 (2006 m. vasario 24 d.), kurioje užfiksuoti II Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pagalbinio medicinos darbuotojo darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 20 (2008 gruodžio 8 d.), kurioje užfiksuoti Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 23 (2009 m. sausio 9 d.), kurioje užfiksuoti Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitarų darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 10 (2009 spalio 28 d.), kurioje užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2 (2009 m. lapkričio 12 d.), kurioje užfiksuota Bendrosios psichiatrijos skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 18 (2009 m. gruodžio 8 d.), kurioje užfiksuota II Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 30 (2009 m. gruodžio 10 d.), kurioje užfiksuota Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 33 (2009 m. gruodžio 11 d.), kurioje užfiksuota Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 18. (2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas – Sanitaro pareigybė. Darbo vieta Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyrius, Korpusas A.; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 8. (2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas – Sanitaro pareigybė. Darbo vieta III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyrius, Korpusas A.; 2011-05-02 Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolą Nr. 2011-PSI-2.

Ieškovas į teismą kreipėsi vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio pagrindu. DK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dirbami darbai, kurie Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ yra priskirti pavojingiems darbams – psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiūra (3.13 punktas). Dėl to akivaizdu, kad sanitarų darbo sąlygos yra ne tik pavojingos, bet ir, atsižvelgiant į realiai pasikartojančias traumas darbe, susijusias su psichinių ligonių neprognozuojamu elgesiu, agresija dirbančiųjų atžvilgiu, neatitinka normalių darbo sąlygų. Darbdavys organizavo ir atliko profesinės rizikos vertinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad rizika yra priimtina ir nėra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Su tokiu vertinimu ieškovas kategoriškai nesutiko ir   2012 m. sausio 30 d. vadovaudamasi DK 22 straipsnio 2 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu, VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei įteikė Reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo.

2012 m. vasario 15 d. Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjunga gavo darbdavio atsakymą Nr. 830, kuriame nurodoma, kad VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė nesutinka su Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjungos reikalavimu. Ieškovo manymu, priešingai darbdavio argumentams, faktas, kad šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl priemokų už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų priteisimo, negali būti kliūtis profesinei sąjungai ginti savo narių įstatyme nustatytą teisę dirbti saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o darbdaviui negalint tokių sąlygų sudaryti – teisėtą interesą gauti teisingą apmokėjimą už darbą, dirbamą nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų. Rizikos veiksnių vertinimą atlikusių asmenų kompetencija ar profesionalumas negarantuoja, kad rizikos veiksnių vertinimo rezultatai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ieškovas šioje byloje yra profesinė sąjunga, o ne darbuotojas ar darbuotojų kolektyvas, todėl nurodoma, kad aplinkybė, jog dėl pirmiau išvardytų darbdavio sprendimų panaikinimo nebuvo kreiptasi neteisminio darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, nekliudo pažeistas savo narių teises ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ginčijamos profesinės rizikos nustatymo kortelės yra patvirtintos ir pasirašytos darbdavio įgaliotų atstovų parašais, todėl neabejotinai laikytinos darbdavio sprendimais. Be to, su darbuotojų atstovais nė karto nebuvo derinamas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo darbų planas, todėl kortelės Nr. 26, Nr. 34, Nr. 10, Nr. 18, Nr. 2, Nr. 30, kaip ir kitos profesinės rizikos nustatymo kortelės, neatitinka teisės aktų nustatytos tvarkos. Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 2, Nr. 6, Nr. 20, Nr. 23 yra ydingos, neteisėtos ir negaliojančios vien dėl to, kad nors jau galiojo psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika, ja nebuvo vadovaujamasi ir psichosocialiniai veiksniai realiai iš viso nebuvo įvertinti. Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 23, Nr. 10, Nr. 2, Nr. 18, Nr. 30 ir Nr. 33 yra neteisėtos ir negaliojančios, nes pagal faktinius duomenis nebuvo vykdoma jokia darbuotojų apklausa, o vertinimą atlikęs darbų saugos specialistas A. M., apklaustas civilinėje byloje Nr. 2-22-233/2011, paaiškino, jog jis pagal konsultacinės įmonės UAB „Sabelija“ parengtą pavyzdį „surašė” rizikos vertinimo korteles ir likusiems skyriams, kas yra akivaizdu iš kortelių. Aplinkybė, kad su rizikos vertinimo planu nebuvo supažindinti darbuotojų atstovai, o tik ant galutinių kortelių paimti parašai darbuotojų atstovų, kurie realiai nesuprato, dėl ko pasirašė, įrodo faktą, kad kortelės buvo parengtos pagal šabloną be jokių realių rizikos vertinimo veiksmų ir „pakišamos” pasirašyti. Psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolas, fiksuojantis 2009 m. spalio 27 d. atliktus matavimus, yra dar abstraktesnis ir apskritai nepateikia jokių konkrečių duomenų apie atskirų pareigybių, darbo vietų ar darbo patalpų tyrimo rezultatus. Tyrimo rezultatai pateikiami apibendrinamai, nesuteikiant jokios konkrečios informacijos. Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 18 ir Nr. 8 Profesinės rizikos vertinimo objektas – Sanitaro pareigybė. Darbo vieta III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyrius, Korpusas bei 2011 m. gegužės 2 d. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolas  Nr. 2011-PSI-2 visiškai neatitinka nei 2003 m. spalio 16 d. socialinės ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.A1-159/V-612 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, nei 2005 m. rugpjūčio 24 d. socialinės ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-699/A1-241 patvirtintų Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodikos, nei elementarios logikos, nes psichosocialinė rizika visiškai neindividualizuojama, t. y. Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje iš 25 darbuotojų į anketas atsakė tik 14 darbuotojų ir pagal šiuos atsakymus buvo išvestas bendras vidurkis ir pritaikytas visoms specialybėms, esančioms skyriuje. Analogiška situacija ir su III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyriumi. Šiame skyriuje iš 23 darbuotojų anketas atsakė tik 13. Akivaizdžiai klastojant ir iškraipant psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo rezultatus gautos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad profesinės rizikos vertinimą, kurio rezultatai nurodyti Profesinės rizikos nustatymo kortelėse Nr. 2 ir. 6 atliko UAB „Protėjas“ pagal 2006 m. sausio 31 d. Darbo vietų profesinės rizikos įvertinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 2-75. O fizikinių, fizinių veiksnių vertinimą, apšvietos matavimą, kurio rezultatai nurodyti Profesinės rizikos nustatymo kortelėse Nr. 20  ir 23, atliko UAB „Verslo resursai”. Teismas sutiko su ieškovo išsakytu argumentu, kad vertinant profesinę riziką 2006 m., 2008 m. bei 2009 m. galiojo Psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika, todėl turėjo būti įvertinti ir psichosocialiniai veiksniai. Šia metodika nebuvo vadovaujamasi, ir psichosocialiniai veiksniai, atliekant profesinės rizikos vertinimus, kurių duomenys įrašyti į Profesinės rizikos korteles Nr. 2, 6, 20, 23, nebuvo įvertinti. Nesutinkant su atliktu profesinės rizikos įvertinimu ir dėl to kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų, ginčai sprendžiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 31 punktas). Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr. 2, 6, 20, 23 teismas nelaikė darbdavio sprendimais, kuriuos galėtų ieškovas ginčyti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio, DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkto nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą 2006 m. vasario 24 d. profesinės rizikos nustatymo kortelėms Nr. 2 ir 6, 2008 m. gruodžio 8 d. profesinės rizikos nustatymo kortelei Nr. 20 ir 2009 m. sausio 9 d. profesinės rizikos nustatymo kortelei Nr. 23 ginčyti. Konstatuota, kad profesinės rizikos vertinimo korteles pasirašė ieškovo (darbininkų sąjungos) narys G. L., kuriam atsirado pareiga pranešti jo atstovaujamai profsąjungai ir jos nariams apie surašytas profesinės rizikos vertinimo korteles. Būtent tada ieškovas ir turėjo sužinoti apie skundžiamų kortelių surašymą. Teismo nuomone, tai, kad G. L. ginčo korteles pasirašė neva neįsiskaitęs į dokumentų turinį, nepanaikino jo, kaip profsąjungos nario ir atstovo, pareigos pranešti apie pasirašytus dokumentus profsąjungai, jos pirmininkei ir nariams.

Teismas nustatė, kad 2009 m. VŠĮ Rokiškio psichiatrinė ligoninė organizavo paslaugos (profesinės rizikos vertinimui) pirkimo konkursą, kurį laimėjo UAB „Sabelija” ir pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. pasirašytą sutartį Nr. 001421, atliko profesinės rizikos vertinimą VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Vertinimas buvo atliktas aštuoniose darbo vietose: psichikos sveikatos slaugytojo, sanitaro, valytojos, socialinio darbuotojo, gydytojo, skyriaus vedėjo, ūkio tvarkytojo, administratoriaus; ištirti fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai, darbo ir poilsio, vidinės kontrolės profesinės rizikos veiksniai, suteiktos konsultacijos psichosocialinių veiksnių tyrime ir vertinime. Tiriant psichosocialinius veiksnius, darbai buvo atliekami vadovaujantis Psichosocialinių veiksnių metodiniais nurodymais: parengtas psichosocialinių veiksnių tyrimo darbų planas, psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolas, psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos nustatymo kortelės. Dėl to teismas konstatavo, kad Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 10, 18, 30, 33 nelaikytinos darbdavio sprendimais, skundžiamais DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka.

Profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 2 nurodyta, kad vertinimą atliko DS specialistė D. P. – UAB „Sabelija” atstovė, ir ji pasirašė minėtą dokumentą, todėl, teismo nuomone, laikyti šį dokumentą darbdavio sprendimu, kurį galėtų ieškovas ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo.

2011 m. gegužės mėnesį UAB „Baltic Energy Industries” pagal užsakovo Rokiškio psichiatrijos ligoninės užsakymą atliko šios įmonės profesinės rizikos vertinimą. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad ginčijamose kortelėse, kaip jas užpildęs asmuo, yra nurodyta ir pasirašiusi VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė, nesudaro pagrindo Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr. 18 ir 8 laikyti darbdavio sprendimais, kuriuos galėtų ieškovas ginčyti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio ir DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta tvarka. Be to, teismas nurodė, kad Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokole             Nr. 2011-PSI-2 užfiksuoti UAB „Baltic Energy industries” Profesinės rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos atlikti rizikos veiksnių matavimų duomenys. Šiame protokole yra įrašas, kad „tyrimų laboratorija atsako už tikslius tyrimo metu buvusių rizikos veiksnių matavimų duomenis”, todėl teismas, įvertinęs ir tai, kad šį protokolą yra pasirašiusi ir VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė A. M., sprendė, jog nėra jokio pagrindo ginčijamą protokolą laikyti atsakovo priimtu sprendimu, kurį ieškovas taip pat galėtų ginčyti.

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino visiškai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senatį, kilusiems ginčams iš darbo teisinių santykių, ginčyti profesinės rizikos nustatymo korteles Nr. 2, 6, 20 ir 23. Teisėjų kolegija sprendė, kad darbininkų sąjunga apie pažeistas teises sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-22-233/2011. Nors G. L. pasirašė skundžiamas profesinės rizikos vertinimo korteles, tačiau byloje nėra jokių duomenų bei nepateikta įrodymų, kad jis buvo įgaliotas ieškovo atstovauti jam santykiuose su darbdaviu sprendžiant rizikos vertinimą, taip pat byloje nustatyta, jog jis niekada taip ir nepranešė šios profesinės sąjungos pirmininkei apie pasirašymą profesinės rizikos vertinimo kortelėje. Profesinė sąjunga darbdavio atliekamame profesinės rizikos vertinime nedalyvavo, rizikos veiksnių tyrimo darbų planas su darbuotojų atstovais nebuvo derinamas ir apie priimtus sprendimus dėl rizikos priimtinumo profesinė sąjunga nieko nežinojo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertinant profesinę riziką 2006, 2008, bei 2009 m. galiojo psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-669/A1-241), todėl turėjo būti įvertinti ir psichosocialiniai veiksniai. Byloje nustatyta, kad šia metodika nebuvo vadovaujamasi, ir psichosocialiniai veiksniai, atliekant profesinės rizikos vertinimus, kurių duomenys įrašyti į Profesinės rizikos korteles Nr. 2, 6, 20, 23, nebuvo įvertinti.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo parengtų ir patvirtintų profesinės rizikos vertinimo dokumentų nelaikymo darbdavio sprendimais, atkreipia dėmesį į tai, jog iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios DK redakcijos 295 straipsnio 2 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Analogiška teisė profesinėms sąjungoms įtvirtinta Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje. Darbdavio sprendimai pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nuostatą yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymais ir kitais galiojančiais teisės aktais numatytos profesinės sąjungos narių teisės. Atsižvelgdama į tai bei į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnį, Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, galiojusių ginčijamų sprendimų priėmimo metu, 4 punktą, teisėjų kolegija konstatavo, kad profesinės rizikos vertinimą atlieka darbdavys, sprendimus dėl rizikos priimtinumo tvirtina būtent jis, pasirašydamas profesinės rizikos nustatymo kortelę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamas profesinės rizikos nustatymo korteles pasirašė būtent atsakovo VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius A. L. Taigi darbdavio patvirtinta profesinės rizikos nustatymo kortelė yra ne kas kita, kaip darbdavio lokalinis teisės aktas, kuris laikytinas darbdavio sprendimu, nepaisant to, kokie asmenys buvo pasitelkti profesinei rizikai įvertinti. Šiuo atveju būtent darbdavys buvo tyrimų iniciatorius. Atlyginimą darbuotojams moka darbdavys, ir tik jis sprendžia, ar mokėti priedus už tam tikras darbo sąlygas. Tai, kad sąlygų nustatymą atliko trečiasis asmuo, nereiškia, jog jis tyrimo rezultatų pagrindu ir nusprendžia, ar mokėti priedus už nenormalias darbo sąlygas ar priešingai.

Byloje pateiktame Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-02-21 raštas Nr. (25)SD-2605, nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnalas bei kiti byloje esantys dokumentai leidžia pagrįstai abejoti rizikos veiksnių vertinimo rezultatais. Pagal profesinės rizikos vertinimo nuostatų 29 punktą, atliekant rizikos vertinimą, dalyvauja įmonės darbuotojų atstovai arba jų pavedimu darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. Šiuo atveju darbuotojų atstovai nedalyvavo, apie vertinimus jie nebuvo supažindinti, nė vienas darbuotojas nematė, kada buvo pildomos kortelės. Pažeistas ir Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo 7 punktas, kuriame nustatyta, kad psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintą ir su įmonės darbuotojų atstovu suderintą psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planą. Pateiktas byloje 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo planas patvirtina tą aplinkybę, kad toks planas 2006 metais sudaromas nebuvo, o 2009 metų planas nėra suderintas su profsąjungos atstovais, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Remiantis UAB „Baltic Energy Industries“ 2011 m. gegužės 2 d. psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolu Nr. 2011-PSI-2, kuriame atsispindi III Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus bei Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų anketavimo rezultatai, tyrimas buvo atliekamas apklausiant tam tikrą skaičių (23 – stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus, bei 25 – Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus) darbuotojų, neišskiriant nei pareigybių, nei skirtingose patalpose dirbančių darbuotojų, taip pat nenurodant, kokią respondentų imties dalį sudaro viena ar kita pareigybė. Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr. 8, 18 duomenimis, III Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje dirbo 13, Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje –14 sanitarų. Tokie duomenys tik patvirtina faktą, kad, atsižvelgiant į tyrimo imtį, negalėjo būti apklausti visi skyriuose dirbę sanitarai. Kiek sanitarų buvo anketuojama, protokole nenurodoma. Taigi tokie rezultatai niekaip negali objektyviai atspindėti realios situacijos bei atskleisti atskirų pareigybių darbuotojų reakcijos į nepalankius darbo aplinkos psichosocialinius veiksnius. Analogiška situacija buvo ir su III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyriumi: šiame skyriuje iš 23 darbuotojų į anketas atsakė tik 13. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatavo, kad rizikos vertinimo rezultatai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1.   Profesinės rizikos vertinimo dokumentų vertinimas. Profesinės rizikos nustatymo kortelės nėra darbdavio sprendimai, kurie galėtų būti ginčijami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio tvarka profesinė sąjunga gali pasinaudoti tik tokiu atveju, jei reikalaujama panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidžia įstatymų nustatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Pagal Profesinės rizikos nuostatų 2 punktą darbdavys organizuoja rizikos vertinimą, tačiau tai nereiškia, kad jis pats nustato riziką. Rizikos vertinimo organizavimo veiksmus būtina skirti nuo rizikos vertinimo, tyrimo ir nustatymo veiksmų (Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 3.2, 3.4, 3.5 punktai). Remiantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 4 punktu, psichosocialinių rizikos veiksnių keliamą riziką tiria ir nustato Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose nurodytos įstaigos ir specialistai. Ginčo atveju psichosocialinių rizikos veiksnių riziką nustatė bei tyrė tretieji asmenys UAB „Sabelija“, UAB „Baltic Energy Industries“, kurie būtent ir priėmė sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo. Remiantis Profesinės rizikos nuostatų 21 punktu, nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę. Taigi profesinės rizikos nustatymo korteles užpildęs (pasirašęs) asmuo nėra asmuo, priėmęs sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, nes tai yra visiškai skirtingi profesinės rizikos vertinimo etapai. Vadinasi, ginčijamos kortelės bei protokolai negali būti laikomi darbdavio sprendimais, nes ne darbdavys sprendžia dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo.

2.   Dėl ieškinio senaties aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį, todėl netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią. Momentas, kada profesinė sąjunga sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamai pažeistas teises, nustatomas pagal vidutiniškai atidaus bei apdairaus asmens standartą. Profesinės rizikos korteles Nr. 2, 6, 20, 23 yra pasirašęs G. L., kuris profesinės rizikos vertinimo kortelių pasirašymo metu buvo profesinės sąjungos narys. Profesinės rizikos vertinimo kortelių pasirašymo metu ar vėliau kasatoriui    G. L. nenurodė esą jis neįgaliotas susipažinti su atliktu vertinimu ar pasirašyti dokumentų, o po dokumentų pasirašymo skambino profesinės sąjungos pirmininkei bei visiškai suvokė savo pareigą apie profesinės rizikos vertinimo korteles pranešti profesinės sąjungos pirmininkei, tačiau nurodė neprisiskambinęs ir pamiršęs. Taigi taikant bendrąjį bonus pater familias elgesio standartą sužinojimo data laikytina pasirašymo data, nes profesinės rizikos nustatymo kortelės pasirašytos darbuotojų atstovo G. L. Aplinkybė, kad byloje nėra formalaus profesinės sąjungos įgaliojimo         G. L. vertinti profesinę riziką, nenukelia ieškinio senaties termino pradžios.

3.        Dėl profesinės rizikos vertinimo kortelių panaikinimo. Šios kortelės turėtų būti panaikintos tik tuo atveju, jei profesinės rizikos vertinimo metu pažeistos profesinės rizikos vertinimo dokumentų nuostatos turėjo ar galėjo turėti esminę įtaką profesinės rizikos vertinimo rezultatui. Formalūs procedūrų pažeidimai negali sudaryti pagrindo panaikinti profesinės rizikos vertinimo kortelių, protokolo. Ginčo atveju buvo ištirti visi psichosocialiniai rizikos veiksniai, visos sanitarų darbo vietos, taikyti visi metodinių nurodymų nurodyti tyrimo metodai, t. y. psichosocialiniai rizikos veiksniai ištirti maksimaliai, o plano nesuderinimas ar darbuotojų atstovų nedalyvavimas niekaip negalėjo paveikti tyrimo rezultatų. Byloje nustatyta, kad ligoninėje veikiančios profesinės sąjungos nesiėmė veiksmų paskirti savo atstovų, todėl darbuotojų atstovai buvo paskirti darbdavio įsakymu, atstovus išsirinkus darbuotojams. Darbuotojų atstovai su pirmiau nurodytomis psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo kortelėmis buvo supažindinti ir jose pasirašė. Kortelių užpildymo metu darbuotojų atstovai buvo supažindinti ir sutiko (jokių nei rašytinių, nei žodinių pastabų nebuvo pareikšta), kad psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas yra atliktas tinkamai, o rezultatai atitinka faktinę padėtį.

Nenustatyta, kad tos pačios darbo vietos psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas turi būti būtinai atliekamas atskiroms pareigybėms, juolab kad visos pareigybės dirba su tais pačiais veiksniais   (psichikos  ligonių  priežiūra), ką patvirtino ir ieškovas teismo posėdžių metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktai nenustato išsamios tyrimo protokolo formos ar privalomų rekvizitų. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (25)SD-2605 nurodytas kasatoriaus įpareigojimas atlikti profesinės rizikos vertinimą iš naujo nėra susijęs su 2006–2011 m. atliktų profesinės rizikos vertinimo kortelių atitiktimi teisės aktams, bet  įteiktas dėl naujai pasikeitusio teisinio reglamentavimo, nustatančio pagrindus naujam profesinės rizikos vertinimui atlikti. Byloje esantis nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnalas patvirtina, kad per laikotarpi nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nelaimingų atsitikimų, incidentų įvykusių sanitarams vykdant psichikos ligonių priežiūrą ir slaugymą buvo tik, o tai įvertinus visumą nelaikytina kriterijumi, darančiu profesinę riziką nepriimtina. Nurodoma, kad atskiriems profesinės rizikos veiksniams (cheminiam, fizikiniam, biologiniam, ergonominiam, psichosocialiniam ar fiziniam) gali būti pildomos atskiros profesinės rizikos vertinimo kortelės, todėl nors 2006 m. vasario 24 d.–2009 m. sausio 9 d. psichosocialiniai rizikos veiksniai atsakovo nebuvo vertinti, tačiau tai negali būti pagrindu panaikinti profesinės rizikos korteles, kuriose vertinti bei užfiksuoti kiti rizikos veiksniai: fizikiniai, cheminiai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai. Pabrėžta, kad psichosocialiniai rizikos veiksniai vėliau buvo įvertinti bei surašytos atskiros psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo kortelės.

 

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Baltic Energy Industries“ prisideda prie atsakovo VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės kasacinio skundo reikalavimų ir prašo jį tenkinti.

 

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas Rokiškio psichiatrinės ligoninės darbininkų sąjunga prašo kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1.   Profesinės rizikos vertinimo dokumentų vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad profesinės rizikos vertinimą atlieka darbdavys, nes sprendimus dėl rizikos priimtinumo tvirtina būtent jis, pasirašydamas profesinės rizikos nustatymo kortelę. Darbdavys įvairiose savo veiklos srityse (profesinės rizikos vertinime, juridinių reikalų tvarkyme ir pan.) gali pasitelkti trečiuosius asmenis, profesionalus, kurie darbdavio pavedimu ar užsakymu teikia profesionalias paslaugas, suteikia konsultacijas, atlieka įvertinimą ir pan., tačiau ne kas kitas, o tik darbdavys, įvertinęs suteiktas paslaugas, jomis remdamasis priima atitinkamus sprendimus. Priešingu atveju susidarytų nelogiška situacija, kad sprendimus, turinčius įtakos darbuotojų teisėms ir pareigoms, priima ne darbdavys, o šie tretieji asmenys. Teismo pagrįstai konstatuota, kad profesinės rizikos nustatymas yra tiesiogiai susijęs su darbo užmokesčio dydžiu bei kitomis darbo sąlygomis, kurias nustato ir dėl kurių sprendžia būtent darbdavys.

2.   Dėl ieškinio senaties aiškinimo ir taikymo. Atliekant profesinės rizikos vertinimą, buvo padarytas ne vienas profesinės rizikos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Pavyzdžiui, atliekant vertinimą nedalyvavo darbuotojų atstovai, psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo planas nebuvo suderintas su profesinės sąjungos atstovais ir kt. Šių pažeidimų padarymo neginčija ir pats atsakovas. Dėl kasatoriaus padarytų profesinės rizikos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, pvz., atliekant vertinimą nedalyvavo darbuotojų atstovai, psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo planas nebuvo suderintas su profesinės sąjungos atstovais ir kt., kurių neginčijo ir kasatorius, ieškovas neturėjo galimybės sužinoti apie ginčijamas profesinės rizikos nustatymo korteles. Kasatorius, kuriam pagal įstatymą priskirta pareiga organizuoti profesinės rizikos vertinimą, šios pareigos tinkamai neatliko, t. y. neužtikrino darbuotojų atstovų dalyvavimo vertinimo procedūrose, todėl neturi jokio pagrindo teigti, kad ieškovas esą elgiasi nesąžiningai ar neapdairiai, laiku neišsiaiškinęs apie ginčijamas korteles. Kasatoriui privalėjo būti žinoma, kad pagal Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 29 punktą G. L. turėjo būti įgaliotas pasirašyti profesinės rizikos vertinimo korteles, ir šiuo įgaliojimu darbdavys turėjo įsitikinti, o to nepadaręs, negalėjo laikyti G. L. tinkamu profesinės sąjungos atstovu.

3.   Dėl profesinės rizikos vertinimo kortelių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad profesinės rizikos vertinimo padaryti pažeidimai yra šiurkštūs ir negali būti laikomi vien formaliais; teigia, kad jie turėjo tiesioginę įtaką netinkamam profesinės rizikos vertinimo rezultatui. Neaišku, kiek ir kokių pareigybių darbuotojų buvo apklausta. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo plano sudarymo metu, dalyvaujant profsąjungos atstovams, šie veiksmai būtų konkretizuoti, suderinti ir įtraukti į planą, o juos atlikus, profesinės rizikos vertinimas taptų tikslesnis, aiškesnis, o gal būtų gauti priešingi esamiems vertinimo rezultatai.  Profesinės rizikos vertinimas atliktas aštuoniose darbo vietose (slaugytojo, sanitaro, valytojo, socialinio darbuotojo, gydytojo, skyriaus vedėjo, ūkio tvarkytojo, administratoriaus), darbuotojų einamos pareigos yra visiškai skirtingos ir susidūrimo su pavojingais veiksniais laipsnis visiškai skiriasi. Bendras rizikos veiksnių vertinimas visoms šioms pareigybėms yra neteisingas. Vertinant darbuotojų grupes atskirai, būtų gauti absoliučiai skirtingi visų tipų rizikos vertinimo rezultatai. Incidentų buvimo, jų galimo sunkumo (sveikatos sutrikdymas ar net gyvybės atėmimas) bei darbo su agresyviais pacientais faktas yra pakankamas profesinę riziką pripažįstant nepriimtina.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a : 

            Dėl darbuotojų profesinės sąjungos teisės ginčyti profesinės rizikos vertinimo dokumentus

 

            Konstitucijos 35 straipsnyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Dėl nurodytų konstitucinių nuostatų Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos darbuotojų organizacijos, kurių paskirtis pirmiausia yra atstovauti profesinės sąjungos  nariams  ir  juos  ginti, taip pat įstatymo nustatytais atvejais  bei  būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje taip pat deklaruojama, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Šie tikslai taip pat įtvirtinti DK 19 straipsnio nuostatose. Pažymėtina, kad profesinėms sąjungoms yra suteikta teisė, o kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu ar jo įgaliotuoju atstovu, o jei šie pažeidžia profesinės sąjungos nario teises ar įstatymo  saugomus jo interesus – taip pat ir ginti jį įstatymų numatyta tvarka. Taigi, profesinės sąjungos įgyvendindamos savo teises bei vykdydamos pareigas turi laikytis teisės aktų reikalavimų, ginti narių teises tik juose nustatyta tvarka.

            Vienas iš profesinių sąjungų tikslų įgyvendinimo būdų – teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnį ir DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punktą profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Taigi nurodyta tvarka gali būti skundžiami sprendimai, kuriuose išdėstyti tam tikri darbdavio nurodymai, patvarkymai, pažeidžiantys  įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad darbdavio sprendimais  turi būti pažeidžiamos narių teisės, kurios numatytos įstatymais ir kitais galiojančiais teisiniais aktais, išleistais valstybėje nustatyta norminių teisės aktų leidimo tvarka. Tai nėra bet koks darbuotojų darbo teisių pažeidimas. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šiaulių Stumbras“ darbuotojų profesinė sąjunga v. AB „Šiaulių Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-1014/2003). Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime taip pat patvirtino, kad darbdavys privalo vykdyti įstatymų normų reikalavimus dėl darbuotojų darbo ir ekonominių bei socialinių sąlygų. Tais atvejais, kai darbdavys priima tokius sprendimus, kuriais vienaip ar kitaip yra pažeidžiamos profesinės sąjungos narių darbo, ekonominės ir socialinės teisės, profesinė sąjunga turi į tai reaguoti ir pareikalauti, kad tokie sprendimai būtų panaikinti. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusiems profesinės sąjungos atstovams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, darbdaviui laiku neišnagrinėjus profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisakius jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.

            Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašoma panaikinti profesinės rizikos vertinimo dokumentus,    t. y. profesinės rizikos nustatymo korteles ir protokolą. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad profesinės rizikos kortelės, kaip ir Protokolas, nėra darbdavio sprendimai, kurie galėtų būti ginčijami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku; 4 dalyje nurodyta, kad Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Jų patvirtintuose Profesinės rizikos vertinimo nuostatose detalizuojamas profesinės rizikos vertinimo tikslas, t. y. ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (2 punktas). Rizikos vertinimas apibrėžiamas kaip esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina (3.2 papunktis). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4 punkte. Baigiamasis rizikos vertinimo etapas rizikos nustatymas, kurio metu analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo (16 punktas). Skirtingų rizikos veiksnių riziką nustato Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 7 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai. Tik šiems subjektams nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę, kurioje atsispindi atlikto vertinimo rezultatai. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagal 2006 m. sausio 31d. sutartį Nr. 2-75, sudarytą su kasatoriumi, UAB „Protėjas“ atliko sutartyje nustatytus darbus, t. y. profesinės rizikos vertinimą; Profesinės rizikos nustatymo kortelėse Nr. 20, 2008 gruodžio 8 d. ir Nr. 23, 2009 m. sausio 9 d., įtvirtinti UAB „Verslo resursai“ atlikto vertinimo rezultatai. 2009 m. konkursą laimėjo UAB „Sabelija“ ir pagal sutartį, pasirašytą 2009 m. rugsėjo 28 d., tais metais atliko profesinės rizikos vertinimą VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje; 2011 m. gegužės mėn. pagal užsakovo Rokiškio psichiatrijos ligoninės užsakymą šios įmonės profesinės rizikos vertinimą atliko UAB „Baltic Energy Industrines“. Šių įmonių atliktų vertinimų duomenys buvo įrašytos į atitinkamų metų rizikos vertinimo korteles. Taigi profesinės rizikos vertinimą atliko ne darbdavys pats, o licencijuotos įmonės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad profesinės rizikos kortelės nėra darbdavio sprendimai, kuriuos profesinė sąjunga gali skųsti pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnį ir DK 295 straipsnį. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad darbdavys pasirašė ginčo korteles, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip nepakankamas argumentas laikyti tai darbdavio sprendimu. Be to rizikos vertinimo kortelėse tik užfiksuojama esama darbo aplinkos (rizikos veiksnių – cheminių, fizikinių, biologinių, ergonominių, psichosocialinių ar fizinių veiksnių) faktinė situacija. Šiose ginčo kortelėse, kaip ir Protokole, nėra jokių darbdavio patvarkymų, todėl jos tiesiogiai nedaro įtakos darbuotojų darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms. Rizikos vertinimo kortelių reikšmė – nustatyti faktiškai egzistuojantį darbo sąlygų saugos lygmenį ir jeigu sąlygos neatitinka reikalavimų – numatyti ir įgyvendinti priemones pagerinti sąlygas (23 punktas). Darbuotojų teises gali pažeisti darbdavio pareigos užtikrinti normalias darbo sąlygas (DK 191 straipsnis) nevykdymas, kai jiems tenka dirbti nesaugiomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis darbo sąlygomis. Kadangi kortelės, kaip tokios, tiesiogiai nepažeidžia darbuotojų darbo, ekonominių ir socialinių teisių, nesukuria materialinių teisinių padarinių, jose nėra darbdavio patvarkymų, o tik perkelti tyrimą atlikusių įmonių tyrimo ir vertinimo rezultatai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamų dokumentų nepripažino darbdavio sprendimais Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio prasme.

            Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 31 punkte įtvirtinta apskundimo tvarka – ginčai dėl rizikos vertinimo tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų sprendžiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, yra bendro pobūdžio, nedetalizuota, priklauso nuo ginčo pobūdžio ir subjektų. Nagrinėjamoje byloje kortelės ginčijamos, siekiant pasinaudoti DK 192 straipsnyje įtvirtinta norma dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Kortelėse ir Protokole užfiksuoti duomenys gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant, ar darbuotojai dirba, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir dėl to turi teisę į padidintą, palyginus su normaliomis sąlygomis, apmokėjimą už darbą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios kortelės gali būti vienas iš įrodymų darbo užmokesčio esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų priteisimo byloje (Proceso Nr. 2-37-3-01152-2011-8). Taigi ginčo dokumentai turi tik procesinę reikšmę, nes vertintini tik kaip įrodymas kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 177 straipsnis). Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kurio pagrįstumui patikrinti taikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Ieškovas turi galimybę paneigti ginčijamus dokumentus civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų Panašios pozicijos dėl įrodymo ginčijimo ginčo teisena laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Linas Agro“ v. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bylos Nr. 3K-3-69/2013; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. BUAB „Geomatas“, bylos Nr. 3K-3-53/2011). Taip užtikrinama teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Pažymėtina, kad vertinant šį įrodymą patikimumo aspektu atsižvelgtina į aplinkybes, veiksnius, galėjusius turėti įtakos jose užfiksuotų rezultatų tikslumui bei išsamumui, t. y. į tai, ką ieškovas nurodo šioje byloje kaip faktinį pagrindą naikinti korteles. 

            Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepripažinus profesinės rizikos kortelių ir protokolo darbdavio sprendimais Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio prasme, jie laikytini įrodymais, kurie vertintini konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini, o byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

            Nustačiusi pagrindą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų teisinių argumentų.

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

            Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir civilinę bylą nutraukus teisėjų kolegija, remdamasi CPK 94 straipsnio nuostatomis, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

            Pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė priteisti 9438 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė – 4033,29 Lt. Byloje nėra duomenų, kad šios procesinių sprendimo dalys yra įvykdytos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos sumos viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius 8.18, 8.11, punktuose nustatytus dydžius. Dėl to atsakovo prašyti užmokesčio dydžiai atitinkamai mažintini: pirmosios instancijos teisme – 4800 Lt; apeliacinės instancijos teisme – 2000 Lt; Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už kasacinio skundo parengimą sumokėjo 2621,65 Lt. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad ta pati advokatų kontora atstovavo atsakovui žemesnės instancijos teismuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui už advokato suteiktas teisines paslaugas visų instancijų teismuose priteistina 8800 Lt

            Trečiasis asmuo UAB „Baltic Energy Industrines“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 1300 Lt, kurie priteistini iš ieškovo Rokiškio psichiatrinės ligoninės darbininkų sąjungos.

                

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

                

n u t a r i a :

                

            Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

            Priteisti iš ieškovo Rokiškio Psichiatrinės ligoninės darbininkų sąjungos (j. a. k.173745213) atsakovo VšĮ Rokiškio Psichiatrijos ligoninės (j. a. k. 173222266) naudai 8800 (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus) Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

            Priteisti iš ieškovo Rokiškio Psichiatrinės ligoninės darbininkų sąjungos (j. a. k.173745213) trečiojo asmens UAB „Baltic Energy Indistries“ (j. a. k. 300086148) naudai 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                                                                 Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                 Egidijus Laužikas