Civilinė
byla Nr. 3K-3-690/2013
Teisminio
proceso Nr. 2-37-3-00280-2012-0
Procesinio
sprendimo kategorijos: 14.3.1; 114.11;
118.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Viešosios įstaigos Rokiškio
psichiatrijos ligoninės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Rokiškio psichiatrinės ligoninės
darbininkų sąjungos ieškinį atsakovui VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei dėl
neteisėtų darbdavio sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys
savarankiškų reikalavimų , UAB Sabelija, UAB Baltic Energy Industries,
UAB Protėjas; išvadą teikianti institucija Valstybinė darbo inspekcija prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas prašo
panaikinti atsakovo parengtus ir patvirtintus rizikos vertinimo dokumentus:
Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2 (2006 m. vasario 24 d.), kurioje
užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pagalbinio
medicinos darbuotojo darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės
rizikos nustatymo kortelę Nr. 6 (2006 m. vasario 24 d.), kurioje užfiksuoti II
Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus pagalbinio medicinos darbuotojo
darbo vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę
Nr. 20 (2008 gruodžio 8 d.), kurioje užfiksuoti Sustiprinto stebėjimo sveikatos
priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos veiksniai;
Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 23 (2009 m. sausio 9 d.), kurioje
užfiksuoti Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitarų darbo
vietos profesinės rizikos veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr.
10 (2009 spalio 28 d.), kurioje užfiksuoti I Bendro stebėjimo sveikatos
priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai
veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 2 (2009 m. lapkričio 12
d.), kurioje užfiksuota Bendrosios psichiatrijos skyriaus sanitaro darbo vietos
profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo
kortelę Nr. 18 (2009 m. gruodžio 8 d.), kurioje užfiksuota II Bendro stebėjimo
sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai
veiksniai; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 30 (2009 m. gruodžio 10
d.), kurioje užfiksuota Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus
sanitaro darbo vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai;
Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 33 (2009 m. gruodžio 11 d.), kurioje
užfiksuota Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus sanitaro darbo
vietos profesinės rizikos psichosocialiniai veiksniai; Profesinės rizikos
nustatymo kortelę Nr. 18. (2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas
Sanitaro pareigybė. Darbo vieta Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos
priežiūros skyrius, Korpusas A.; Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 8.
(2011-05-09) Profesinės rizikos vertinimo objektas Sanitaro pareigybė. Darbo
vieta III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyrius, Korpusas A.;
2011-05-02 Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolą Nr. 2011-PSI-2.
Ieškovas į teismą
kreipėsi vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir
18 straipsnio pagrindu. DK 192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams,
jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis
mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. VŠĮ
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dirbami darbai, kurie Vyriausybės 2002 m.
rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo yra
priskirti pavojingiems darbams psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine,
toksikologine psichoze gydymas ir priežiūra (3.13 punktas). Dėl to akivaizdu,
kad sanitarų darbo sąlygos yra ne tik pavojingos, bet ir, atsižvelgiant į
realiai pasikartojančias traumas darbe, susijusias su psichinių ligonių
neprognozuojamu elgesiu, agresija dirbančiųjų atžvilgiu, neatitinka normalių darbo
sąlygų. Darbdavys organizavo ir atliko profesinės rizikos vertinimą, kurio metu
buvo nustatyta, kad rizika yra priimtina ir nėra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Su tokiu
vertinimu ieškovas kategoriškai nesutiko ir
2012 m. sausio 30 d. vadovaudamasi DK 22 straipsnio 2 dalimi, Profesinių
sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu, VŠĮ Rokiškio
psichiatrijos ligoninei įteikė Reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo.
2012 m. vasario 15
d. Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjunga gavo darbdavio atsakymą
Nr. 830, kuriame nurodoma, kad VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė nesutinka su
Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjungos reikalavimu. Ieškovo
manymu, priešingai darbdavio argumentams, faktas, kad šiuo metu teisme nagrinėjama
byla dėl priemokų už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų priteisimo, negali
būti kliūtis profesinei sąjungai ginti savo narių įstatyme nustatytą teisę
dirbti saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o darbdaviui negalint
tokių sąlygų sudaryti teisėtą interesą gauti teisingą apmokėjimą už darbą,
dirbamą nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų. Rizikos veiksnių vertinimą
atlikusių asmenų kompetencija ar profesionalumas negarantuoja, kad rizikos
veiksnių vertinimo rezultatai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Ieškovas šioje
byloje yra profesinė sąjunga, o ne darbuotojas ar darbuotojų kolektyvas, todėl
nurodoma, kad aplinkybė, jog dėl pirmiau išvardytų darbdavio sprendimų
panaikinimo nebuvo kreiptasi neteisminio darbo ginčų nagrinėjimo tvarka,
nekliudo pažeistas savo narių teises ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ginčijamos profesinės rizikos nustatymo
kortelės yra patvirtintos ir pasirašytos darbdavio įgaliotų atstovų parašais,
todėl neabejotinai laikytinos darbdavio sprendimais. Be to, su darbuotojų
atstovais nė karto nebuvo derinamas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo
darbų planas, todėl kortelės Nr. 26, Nr. 34, Nr. 10, Nr. 18, Nr. 2, Nr. 30,
kaip ir kitos profesinės rizikos nustatymo kortelės, neatitinka teisės aktų
nustatytos tvarkos. Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 2, Nr. 6, Nr. 20,
Nr. 23 yra ydingos, neteisėtos ir negaliojančios vien dėl to, kad nors jau
galiojo psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika, ja nebuvo
vadovaujamasi ir psichosocialiniai veiksniai realiai iš viso nebuvo įvertinti.
Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 23, Nr. 10, Nr. 2, Nr. 18, Nr. 30 ir
Nr. 33 yra neteisėtos ir negaliojančios, nes pagal faktinius duomenis nebuvo
vykdoma jokia darbuotojų apklausa, o vertinimą atlikęs darbų saugos
specialistas A. M., apklaustas civilinėje byloje Nr. 2-22-233/2011, paaiškino,
jog jis pagal konsultacinės įmonės UAB Sabelija parengtą pavyzdį surašė
rizikos vertinimo korteles ir likusiems skyriams, kas yra akivaizdu iš
kortelių. Aplinkybė, kad su rizikos vertinimo planu nebuvo supažindinti
darbuotojų atstovai, o tik ant galutinių kortelių paimti parašai darbuotojų
atstovų, kurie realiai nesuprato, dėl ko pasirašė, įrodo faktą, kad kortelės
buvo parengtos pagal šabloną be jokių realių rizikos vertinimo veiksmų ir
pakišamos pasirašyti. Psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolas,
fiksuojantis 2009 m. spalio 27 d. atliktus matavimus, yra dar abstraktesnis ir
apskritai nepateikia jokių konkrečių duomenų apie atskirų pareigybių, darbo
vietų ar darbo patalpų tyrimo rezultatus. Tyrimo rezultatai pateikiami
apibendrinamai, nesuteikiant jokios konkrečios informacijos. Profesinės rizikos
nustatymo kortelės Nr. 18 ir Nr. 8 Profesinės rizikos vertinimo objektas
Sanitaro pareigybė. Darbo vieta III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros
skyrius, Korpusas bei 2011 m. gegužės 2 d. Psichosocialinių rizikos veiksnių
tyrimo protokolas Nr. 2011-PSI-2
visiškai neatitinka nei 2003 m. spalio 16 d. socialinės ir darbo ministro ir
sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.A1-159/V-612 patvirtintų Profesinės
rizikos vertinimo nuostatų, nei 2005 m. rugpjūčio 24 d. socialinės ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-699/A1-241 patvirtintų
Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodikos, nei elementarios logikos,
nes psichosocialinė rizika visiškai neindividualizuojama, t. y. Moterų ir vaikų
specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje iš 25 darbuotojų į anketas
atsakė tik 14 darbuotojų ir pagal šiuos atsakymus buvo išvestas bendras
vidurkis ir pritaikytas visoms specialybėms, esančioms skyriuje. Analogiška
situacija ir su III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyriumi. Šiame
skyriuje iš 23 darbuotojų anketas atsakė tik 13. Akivaizdžiai klastojant ir
iškraipant psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo rezultatus gautos išvados
yra nepagrįstos ir neteisėtos.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Rokiškio rajono
apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad
profesinės rizikos vertinimą, kurio rezultatai nurodyti Profesinės rizikos
nustatymo kortelėse Nr. 2 ir. 6 atliko UAB Protėjas pagal 2006 m. sausio 31
d. Darbo vietų profesinės rizikos įvertinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 2-75.
O fizikinių, fizinių veiksnių vertinimą, apšvietos matavimą, kurio rezultatai
nurodyti Profesinės rizikos nustatymo kortelėse Nr. 20 ir 23, atliko UAB Verslo resursai. Teismas
sutiko su ieškovo išsakytu argumentu, kad vertinant profesinę riziką 2006 m., 2008
m. bei 2009 m. galiojo Psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika,
todėl turėjo būti įvertinti ir psichosocialiniai veiksniai. Šia metodika nebuvo
vadovaujamasi, ir psichosocialiniai veiksniai, atliekant profesinės rizikos
vertinimus, kurių duomenys įrašyti į Profesinės rizikos korteles Nr. 2, 6, 20,
23, nebuvo įvertinti. Nesutinkant su atliktu profesinės rizikos įvertinimu ir
dėl to kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų, ginčai
sprendžiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų
nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Profesinės rizikos vertinimo nuostatų
31 punktas). Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr. 2, 6, 20, 23 teismas
nelaikė darbdavio sprendimais, kuriuos galėtų ieškovas ginčyti Profesinių sąjungų
įstatymo 18 straipsnio, DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punkto nustatyta tvarka.
Teismas sprendė, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą
2006 m. vasario 24 d. profesinės rizikos nustatymo kortelėms Nr. 2 ir 6, 2008
m. gruodžio 8 d. profesinės rizikos nustatymo kortelei Nr. 20 ir 2009 m. sausio
9 d. profesinės rizikos nustatymo kortelei Nr. 23 ginčyti. Konstatuota, kad
profesinės rizikos vertinimo korteles pasirašė ieškovo (darbininkų sąjungos)
narys G. L., kuriam atsirado pareiga pranešti jo atstovaujamai profsąjungai ir
jos nariams apie surašytas profesinės rizikos vertinimo korteles. Būtent tada
ieškovas ir turėjo sužinoti apie skundžiamų kortelių surašymą. Teismo nuomone,
tai, kad G. L. ginčo korteles pasirašė neva neįsiskaitęs į dokumentų turinį,
nepanaikino jo, kaip profsąjungos nario ir atstovo, pareigos pranešti apie
pasirašytus dokumentus profsąjungai, jos pirmininkei ir nariams.
Teismas nustatė, kad
2009 m. VŠĮ Rokiškio psichiatrinė ligoninė organizavo paslaugos (profesinės rizikos
vertinimui) pirkimo konkursą, kurį laimėjo UAB Sabelija ir pagal 2009 m.
rugsėjo 28 d. pasirašytą sutartį Nr. 001421, atliko profesinės rizikos
vertinimą VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Vertinimas buvo atliktas
aštuoniose darbo vietose: psichikos sveikatos slaugytojo, sanitaro, valytojos,
socialinio darbuotojo, gydytojo, skyriaus vedėjo, ūkio tvarkytojo,
administratoriaus; ištirti fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai,
darbo ir poilsio, vidinės kontrolės profesinės rizikos veiksniai, suteiktos
konsultacijos psichosocialinių veiksnių tyrime ir vertinime. Tiriant
psichosocialinius veiksnius, darbai buvo atliekami vadovaujantis
Psichosocialinių veiksnių metodiniais nurodymais: parengtas psichosocialinių
veiksnių tyrimo darbų planas, psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolas,
psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos nustatymo kortelės. Dėl to teismas
konstatavo, kad Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 10, 18, 30, 33
nelaikytinos darbdavio sprendimais, skundžiamais DK 295 straipsnio 2 dalies 4
punkte nustatyta tvarka.
Profesinės rizikos
nustatymo kortelėje Nr. 2 nurodyta, kad vertinimą atliko DS specialistė D. P.
UAB Sabelija atstovė, ir ji pasirašė minėtą dokumentą, todėl, teismo nuomone,
laikyti šį dokumentą darbdavio sprendimu, kurį galėtų ieškovas ginčyti teisės
aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo.
2011 m. gegužės
mėnesį UAB Baltic Energy Industries pagal užsakovo Rokiškio psichiatrijos
ligoninės užsakymą atliko šios įmonės profesinės rizikos vertinimą. Teismo
nuomone, vien ta aplinkybė, kad ginčijamose kortelėse, kaip jas užpildęs asmuo,
yra nurodyta ir pasirašiusi VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojų
saugos ir sveikatos specialistė, nesudaro pagrindo Profesinės rizikos nustatymo
kortelių Nr. 18 ir 8 laikyti darbdavio sprendimais, kuriuos galėtų ieškovas
ginčyti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio ir DK 295 straipsnio 2 dalies
4 punkte nustatyta tvarka. Be to, teismas nurodė, kad Psichosocialinių rizikos
veiksnių tyrimo protokole
Nr. 2011-PSI-2 užfiksuoti UAB Baltic Energy industries Profesinės
rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos atlikti rizikos veiksnių matavimų
duomenys. Šiame protokole yra įrašas, kad tyrimų laboratorija atsako už
tikslius tyrimo metu buvusių rizikos veiksnių matavimų duomenis, todėl
teismas, įvertinęs ir tai, kad šį protokolą yra pasirašiusi ir VŠĮ Rokiškio
psichiatrijos ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė A. M.,
sprendė, jog nėra jokio pagrindo ginčijamą protokolą laikyti atsakovo priimtu
sprendimu, kurį ieškovas taip pat galėtų ginčyti.
Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 7 d. sprendimu
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą panaikino ir
priėmė naują sprendimą ieškinį patenkino visiškai.
Apeliacinės
instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
ieškovas praleido trejų metų ieškinio senatį, kilusiems ginčams iš darbo
teisinių santykių, ginčyti profesinės rizikos nustatymo korteles Nr. 2, 6, 20
ir 23. Teisėjų kolegija sprendė, kad darbininkų sąjunga apie pažeistas teises
sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-22-233/2011. Nors G. L. pasirašė
skundžiamas profesinės rizikos vertinimo korteles, tačiau byloje nėra jokių
duomenų bei nepateikta įrodymų, kad jis buvo įgaliotas ieškovo atstovauti jam
santykiuose su darbdaviu sprendžiant rizikos vertinimą, taip pat byloje
nustatyta, jog jis niekada taip ir nepranešė šios profesinės sąjungos
pirmininkei apie pasirašymą profesinės rizikos vertinimo kortelėje. Profesinė
sąjunga darbdavio atliekamame profesinės rizikos vertinime nedalyvavo, rizikos
veiksnių tyrimo darbų planas su darbuotojų atstovais nebuvo derinamas ir apie
priimtus sprendimus dėl rizikos priimtinumo profesinė sąjunga nieko nežinojo.
Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertinant profesinę riziką 2006,
2008, bei 2009 m. galiojo psichosocialinių rizikos veiksnių nustatymo metodika
(patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d.
įsakymu Nr. V-669/A1-241), todėl turėjo būti įvertinti ir psichosocialiniai
veiksniai. Byloje nustatyta, kad šia metodika nebuvo vadovaujamasi, ir
psichosocialiniai veiksniai, atliekant profesinės rizikos vertinimus, kurių
duomenys įrašyti į Profesinės rizikos korteles Nr. 2, 6, 20, 23, nebuvo
įvertinti.
Teisėjų kolegija,
nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo parengtų ir
patvirtintų profesinės rizikos vertinimo dokumentų nelaikymo darbdavio
sprendimais, atkreipia dėmesį į tai, jog iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios DK
redakcijos 295 straipsnio 2 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad nesikreipiant į
darbo ginčų komisiją tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai pagal profesinių
sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės
sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų
nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises.
Analogiška teisė profesinėms sąjungoms įtvirtinta Profesinių sąjungų įstatymo
18 straipsnyje. Darbdavio sprendimai pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18
straipsnio nuostatą yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymais ir kitais
galiojančiais teisės aktais numatytos profesinės sąjungos narių teisės.
Atsižvelgdama į tai bei į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnį,
Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, galiojusių ginčijamų sprendimų priėmimo
metu, 4 punktą, teisėjų kolegija konstatavo, kad profesinės rizikos vertinimą
atlieka darbdavys, sprendimus dėl rizikos priimtinumo tvirtina būtent jis,
pasirašydamas profesinės rizikos nustatymo kortelę. Byloje esantys duomenys
patvirtina, kad ginčijamas profesinės rizikos nustatymo korteles pasirašė
būtent atsakovo VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius A. L. Taigi
darbdavio patvirtinta profesinės rizikos nustatymo kortelė yra ne kas kita,
kaip darbdavio lokalinis teisės aktas, kuris laikytinas darbdavio sprendimu,
nepaisant to, kokie asmenys buvo pasitelkti profesinei rizikai įvertinti. Šiuo
atveju būtent darbdavys buvo tyrimų iniciatorius. Atlyginimą darbuotojams moka
darbdavys, ir tik jis sprendžia, ar mokėti priedus už tam tikras darbo sąlygas.
Tai, kad sąlygų nustatymą atliko trečiasis asmuo, nereiškia, jog jis tyrimo rezultatų
pagrindu ir nusprendžia, ar mokėti priedus už nenormalias darbo sąlygas ar
priešingai.
Byloje pateiktame
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2013-02-21 raštas Nr. (25)SD-2605, nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir
nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnalas bei kiti byloje esantys
dokumentai leidžia pagrįstai abejoti rizikos veiksnių vertinimo rezultatais.
Pagal profesinės rizikos vertinimo nuostatų 29 punktą, atliekant rizikos
vertinimą, dalyvauja įmonės darbuotojų atstovai arba jų pavedimu darbuotojų
atstovai saugai ir sveikatai. Šiuo atveju darbuotojų atstovai nedalyvavo, apie
vertinimus jie nebuvo supažindinti, nė vienas darbuotojas nematė, kada buvo
pildomos kortelės. Pažeistas ir Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo
metodinių nurodymų patvirtinimo 7 punktas, kuriame nustatyta, kad
psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas pagal darbdaviui
atstovaujančio asmens patvirtintą ir su įmonės darbuotojų atstovu suderintą
psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planą. Pateiktas byloje 2009 m.
rugsėjo 30 d. darbo planas patvirtina tą aplinkybę, kad toks planas 2006 metais
sudaromas nebuvo, o 2009 metų planas nėra suderintas su profsąjungos atstovais,
neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Remiantis UAB
Baltic Energy Industries 2011 m. gegužės 2 d. psichosocialinių rizikos
veiksnių tyrimo protokolu Nr. 2011-PSI-2, kuriame atsispindi III Bendro
stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus bei Moterų ir vaikų specialaus
stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų anketavimo rezultatai,
tyrimas buvo atliekamas apklausiant tam tikrą skaičių (23 stebėjimo sveikatos
priežiūros skyriaus, bei 25 Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos
priežiūros skyriaus) darbuotojų, neišskiriant nei pareigybių, nei skirtingose
patalpose dirbančių darbuotojų, taip pat nenurodant, kokią respondentų imties
dalį sudaro viena ar kita pareigybė. Profesinės rizikos nustatymo kortelių Nr.
8, 18 duomenimis, III Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje dirbo 13,
Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje 14
sanitarų. Tokie duomenys tik patvirtina faktą, kad, atsižvelgiant į tyrimo
imtį, negalėjo būti apklausti visi skyriuose dirbę sanitarai. Kiek sanitarų
buvo anketuojama, protokole nenurodoma. Taigi tokie rezultatai niekaip negali
objektyviai atspindėti realios situacijos bei atskleisti atskirų pareigybių
darbuotojų reakcijos į nepalankius darbo aplinkos psichosocialinius veiksnius.
Analogiška situacija buvo ir su III Bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros
skyriumi: šiame skyriuje iš 23 darbuotojų į anketas atsakė tik 13.
Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatavo, kad rizikos vertinimo rezultatai
neatitinka teisės aktų reikalavimų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė prašo Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą
panaikinti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą
palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Profesinės rizikos
vertinimo dokumentų vertinimas. Profesinės
rizikos nustatymo kortelės nėra darbdavio
sprendimai, kurie galėtų būti ginčijami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Profesinių
sąjungų įstatymo 18 straipsnio tvarka profesinė sąjunga gali pasinaudoti tik
tokiu atveju, jei reikalaujama panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidžia
įstatymų nustatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių
teises. Pagal Profesinės rizikos nuostatų 2 punktą darbdavys organizuoja
rizikos vertinimą, tačiau tai nereiškia, kad jis pats nustato riziką. Rizikos
vertinimo organizavimo veiksmus būtina
skirti nuo rizikos vertinimo, tyrimo ir nustatymo veiksmų (Profesinės rizikos vertinimo
nuostatų 3.2, 3.4, 3.5 punktai).
Remiantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 4 punktu,
psichosocialinių rizikos veiksnių keliamą riziką tiria ir nustato Profesinės
rizikos vertinimo nuostatuose nurodytos įstaigos ir specialistai. Ginčo atveju
psichosocialinių rizikos veiksnių riziką nustatė bei tyrė tretieji asmenys UAB
Sabelija, UAB Baltic Energy Industries, kurie būtent ir priėmė sprendimą
dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo. Remiantis Profesinės rizikos nuostatų 21 punktu, nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl
rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas
asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės
rizikos nustatymo kortelę. Taigi profesinės rizikos nustatymo korteles užpildęs
(pasirašęs) asmuo nėra asmuo, priėmęs sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar
nepriimtinumo, nes tai yra visiškai skirtingi profesinės rizikos vertinimo
etapai. Vadinasi, ginčijamos kortelės bei
protokolai negali būti laikomi darbdavio sprendimais, nes ne darbdavys
sprendžia dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo.
2. Dėl ieškinio senaties
aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos
teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį, todėl
netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią. Momentas, kada profesinė
sąjunga sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamai pažeistas teises,
nustatomas pagal vidutiniškai atidaus bei apdairaus asmens standartą. Profesinės
rizikos korteles Nr. 2, 6, 20, 23 yra pasirašęs G. L., kuris
profesinės rizikos vertinimo kortelių pasirašymo metu buvo profesinės sąjungos narys. Profesinės rizikos vertinimo
kortelių pasirašymo metu ar vėliau kasatoriui G. L. nenurodė esą jis neįgaliotas susipažinti su atliktu
vertinimu ar pasirašyti dokumentų, o po dokumentų pasirašymo skambino
profesinės sąjungos pirmininkei bei visiškai suvokė savo pareigą apie profesinės rizikos vertinimo korteles
pranešti profesinės sąjungos pirmininkei, tačiau
nurodė neprisiskambinęs ir pamiršęs. Taigi taikant bendrąjį bonus pater familias elgesio standartą
sužinojimo data laikytina pasirašymo data, nes profesinės rizikos nustatymo
kortelės pasirašytos darbuotojų atstovo G. L. Aplinkybė, kad byloje nėra
formalaus profesinės sąjungos įgaliojimo G. L. vertinti profesinę riziką, nenukelia ieškinio
senaties termino pradžios.
3.
Dėl profesinės rizikos
vertinimo kortelių panaikinimo. Šios kortelės turėtų būti panaikintos tik tuo
atveju, jei profesinės rizikos vertinimo metu pažeistos profesinės rizikos
vertinimo dokumentų nuostatos turėjo ar galėjo turėti esminę įtaką profesinės
rizikos vertinimo rezultatui. Formalūs procedūrų pažeidimai negali sudaryti
pagrindo panaikinti profesinės rizikos vertinimo kortelių, protokolo. Ginčo
atveju buvo ištirti visi psichosocialiniai rizikos veiksniai, visos sanitarų
darbo vietos, taikyti visi metodinių nurodymų nurodyti tyrimo metodai, t. y.
psichosocialiniai rizikos veiksniai ištirti maksimaliai, o plano nesuderinimas
ar darbuotojų atstovų nedalyvavimas niekaip negalėjo paveikti tyrimo rezultatų. Byloje nustatyta, kad ligoninėje
veikiančios profesinės sąjungos nesiėmė veiksmų paskirti savo atstovų, todėl
darbuotojų atstovai buvo paskirti darbdavio įsakymu, atstovus išsirinkus
darbuotojams. Darbuotojų atstovai su pirmiau nurodytomis psichosocialinių
rizikos veiksnių nustatymo kortelėmis buvo supažindinti ir jose pasirašė.
Kortelių užpildymo metu darbuotojų atstovai buvo supažindinti ir sutiko (jokių
nei rašytinių, nei žodinių pastabų nebuvo pareikšta), kad psichosocialinių
rizikos veiksnių vertinimas yra atliktas tinkamai, o rezultatai atitinka
faktinę padėtį.
Nenustatyta, kad tos pačios darbo vietos psichosocialinių
rizikos veiksnių vertinimas turi būti būtinai atliekamas atskiroms pareigybėms,
juolab kad visos pareigybės dirba su tais pačiais veiksniais (psichikos
ligonių priežiūra), ką
patvirtino ir ieškovas teismo posėdžių metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į
tai, kad teisės aktai nenustato išsamios tyrimo protokolo formos ar privalomų
rekvizitų. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (25)SD-2605 nurodytas kasatoriaus
įpareigojimas atlikti profesinės rizikos vertinimą iš naujo nėra susijęs su
20062011 m. atliktų profesinės rizikos vertinimo kortelių atitiktimi teisės
aktams, bet įteiktas dėl naujai
pasikeitusio teisinio reglamentavimo, nustatančio pagrindus naujam profesinės
rizikos vertinimui atlikti. Byloje esantis nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų
registravimo žurnalas patvirtina, kad per
laikotarpi nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nelaimingų
atsitikimų, incidentų įvykusių sanitarams vykdant psichikos ligonių priežiūrą
ir slaugymą buvo tik, o tai įvertinus visumą nelaikytina kriterijumi, darančiu profesinę riziką nepriimtina. Nurodoma,
kad atskiriems profesinės rizikos
veiksniams (cheminiam, fizikiniam, biologiniam, ergonominiam, psichosocialiniam ar fiziniam) gali būti pildomos atskiros
profesinės rizikos vertinimo kortelės, todėl nors 2006 m. vasario 24 d.2009 m.
sausio 9 d. psichosocialiniai rizikos veiksniai atsakovo nebuvo vertinti,
tačiau tai negali būti pagrindu panaikinti profesinės rizikos korteles, kuriose vertinti bei užfiksuoti kiti rizikos
veiksniai: fizikiniai, cheminiai,
biologiniai, ergonominiai, fiziniai. Pabrėžta, kad psichosocialiniai
rizikos veiksniai vėliau buvo įvertinti bei surašytos atskiros psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo kortelės.
Trečiasis asmuo,
nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB Baltic Energy Industries
prisideda prie atsakovo VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės kasacinio skundo
reikalavimų ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į
atsakovo kasacinį skundą
ieškovas Rokiškio psichiatrinės
ligoninės darbininkų sąjunga prašo kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7
d. sprendimą palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie
pagrindiniai argumentai:
1. Profesinės rizikos
vertinimo dokumentų vertinimas. Apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai nusprendė, kad profesinės rizikos vertinimą atlieka darbdavys, nes
sprendimus dėl rizikos priimtinumo tvirtina būtent jis, pasirašydamas profesinės rizikos
nustatymo kortelę. Darbdavys įvairiose savo veiklos srityse (profesinės rizikos
vertinime, juridinių reikalų tvarkyme ir pan.) gali pasitelkti trečiuosius
asmenis, profesionalus, kurie darbdavio pavedimu ar užsakymu teikia
profesionalias paslaugas, suteikia konsultacijas, atlieka įvertinimą ir pan.,
tačiau ne kas kitas, o tik darbdavys, įvertinęs suteiktas paslaugas, jomis
remdamasis priima atitinkamus sprendimus. Priešingu atveju susidarytų nelogiška
situacija, kad sprendimus, turinčius įtakos darbuotojų teisėms ir pareigoms, priima ne darbdavys, o
šie tretieji asmenys. Teismo pagrįstai konstatuota, kad profesinės rizikos nustatymas
yra tiesiogiai susijęs su darbo užmokesčio dydžiu bei kitomis darbo sąlygomis, kurias nustato ir dėl kurių sprendžia
būtent darbdavys.
2. Dėl ieškinio senaties
aiškinimo ir taikymo. Atliekant profesinės rizikos
vertinimą, buvo padarytas ne vienas profesinės rizikos vertinimą reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimas. Pavyzdžiui, atliekant vertinimą nedalyvavo darbuotojų atstovai,
psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo planas nebuvo suderintas su profesinės
sąjungos atstovais ir kt. Šių
pažeidimų padarymo neginčija ir pats atsakovas. Dėl kasatoriaus padarytų
profesinės rizikos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, pvz.,
atliekant vertinimą nedalyvavo darbuotojų atstovai, psichosocialinės rizikos
veiksnių tyrimo planas nebuvo suderintas su profesinės sąjungos atstovais ir
kt., kurių neginčijo ir kasatorius, ieškovas neturėjo galimybės sužinoti apie
ginčijamas profesinės rizikos nustatymo korteles. Kasatorius, kuriam pagal
įstatymą priskirta pareiga organizuoti profesinės rizikos vertinimą, šios
pareigos tinkamai neatliko, t. y. neužtikrino darbuotojų atstovų dalyvavimo
vertinimo procedūrose, todėl neturi jokio pagrindo teigti, kad ieškovas esą
elgiasi nesąžiningai ar neapdairiai, laiku neišsiaiškinęs apie ginčijamas
korteles. Kasatoriui privalėjo būti žinoma, kad pagal Profesinės rizikos
vertinimo nuostatų 29 punktą G. L. turėjo būti įgaliotas pasirašyti profesinės rizikos vertinimo korteles, ir
šiuo įgaliojimu darbdavys turėjo įsitikinti, o to nepadaręs, negalėjo laikyti
G. L. tinkamu profesinės sąjungos atstovu.
3. Dėl profesinės rizikos vertinimo kortelių
panaikinimo. Apeliacinės
instancijos teismas teisingai konstatavo, kad profesinės rizikos vertinimo padaryti
pažeidimai yra šiurkštūs ir negali būti
laikomi vien formaliais; teigia, kad jie turėjo tiesioginę įtaką netinkamam profesinės rizikos vertinimo rezultatui. Neaišku,
kiek ir kokių pareigybių darbuotojų buvo apklausta. Psichosocialinių rizikos
veiksnių tyrimo plano sudarymo metu, dalyvaujant profsąjungos atstovams, šie
veiksmai būtų konkretizuoti, suderinti ir įtraukti į planą, o juos atlikus,
profesinės rizikos vertinimas taptų tikslesnis, aiškesnis, o gal būtų gauti
priešingi esamiems vertinimo rezultatai.
Profesinės rizikos vertinimas atliktas aštuoniose darbo vietose
(slaugytojo, sanitaro, valytojo, socialinio darbuotojo, gydytojo, skyriaus
vedėjo, ūkio tvarkytojo, administratoriaus), darbuotojų einamos pareigos yra
visiškai skirtingos ir susidūrimo su pavojingais veiksniais laipsnis visiškai
skiriasi. Bendras rizikos veiksnių vertinimas visoms šioms pareigybėms yra
neteisingas. Vertinant darbuotojų grupes atskirai, būtų gauti absoliučiai
skirtingi visų tipų rizikos vertinimo rezultatai. Incidentų buvimo, jų galimo sunkumo (sveikatos
sutrikdymas ar net gyvybės atėmimas)
bei darbo su agresyviais pacientais faktas yra pakankamas profesinę riziką pripažįstant nepriimtina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl
darbuotojų profesinės sąjungos teisės ginčyti profesinės rizikos vertinimo
dokumentus
Konstitucijos
35 straipsnyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis
į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra
priešingi Konstitucijai ir įstatymams; 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei
interesus. Dėl nurodytų konstitucinių nuostatų Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14
d. nutarime konstatavo, kad profesinės
sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos darbuotojų organizacijos, kurių
paskirtis pirmiausia yra atstovauti profesinės sąjungos nariams
ir juos ginti, taip pat įstatymo nustatytais
atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos
darbuotojus. Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje taip pat deklaruojama, kad profesinės
sąjungos yra savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir
ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir
interesus. Šie tikslai taip pat įtvirtinti DK 19 straipsnio nuostatose. Pažymėtina,
kad profesinėms sąjungoms yra suteikta teisė, o kartu ir nustatyta pareiga
atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu ar jo įgaliotuoju atstovu, o
jei šie pažeidžia profesinės sąjungos nario teises ar įstatymo saugomus jo interesus taip pat ir ginti jį
įstatymų numatyta tvarka. Taigi, profesinės sąjungos įgyvendindamos savo teises
bei vykdydamos pareigas turi laikytis teisės aktų reikalavimų, ginti narių
teises tik juose nustatyta tvarka.
Vienas iš profesinių sąjungų tikslų įgyvendinimo būdų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnį ir DK 295 straipsnio 2 dalies 4 punktą profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Taigi nurodyta tvarka gali būti skundžiami sprendimai, kuriuose išdėstyti tam tikri darbdavio nurodymai, patvarkymai, pažeidžiantys įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad darbdavio sprendimais turi būti pažeidžiamos narių teisės, kurios numatytos įstatymais ir kitais galiojančiais teisiniais aktais, išleistais valstybėje nustatyta norminių teisės aktų leidimo tvarka. Tai nėra bet koks darbuotojų darbo teisių pažeidimas. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių Stumbras darbuotojų profesinė sąjunga v. AB Šiaulių Stumbras, bylos Nr. 3K-3-1014/2003). Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime taip pat patvirtino, kad darbdavys privalo vykdyti įstatymų normų reikalavimus dėl darbuotojų darbo ir ekonominių bei socialinių sąlygų. Tais atvejais, kai darbdavys priima tokius sprendimus, kuriais vienaip ar kitaip yra pažeidžiamos profesinės sąjungos narių darbo, ekonominės ir socialinės teisės, profesinė sąjunga turi į tai reaguoti ir pareikalauti, kad tokie sprendimai būtų panaikinti. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusiems profesinės sąjungos atstovams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, darbdaviui laiku neišnagrinėjus profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisakius jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašoma
panaikinti profesinės rizikos vertinimo dokumentus, t. y. profesinės rizikos nustatymo korteles ir protokolą.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad profesinės rizikos kortelės, kaip ir
Protokolas, nėra darbdavio sprendimai, kurie galėtų būti ginčijami Profesinių
sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojų saugos ir
sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos
įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose
nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose
įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku; 4 dalyje nurodyta, kad
Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos
ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Jų patvirtintuose
Profesinės rizikos vertinimo nuostatose detalizuojamas profesinės rizikos
vertinimo tikslas, t. y. ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir
numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės
rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (2 punktas). Rizikos vertinimas
apibrėžiamas kaip esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas,
kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai,
nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar
nepriimtina (3.2 papunktis). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo
pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą
įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar
objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal
tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis
iš kitur. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Profesinės rizikos vertinimo
nuostatų 4 punkte. Baigiamasis rizikos vertinimo etapas rizikos nustatymas,
kurio metu analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir
priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo (16 punktas).
Skirtingų rizikos veiksnių riziką nustato Profesinės rizikos vertinimo nuostatų
7 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai. Tik šiems subjektams nustačius
riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmonės
vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda
įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės rizikos
nustatymo kortelę, kurioje atsispindi atlikto vertinimo rezultatai. Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad pagal 2006 m. sausio 31d. sutartį Nr. 2-75,
sudarytą su kasatoriumi, UAB Protėjas atliko sutartyje nustatytus darbus, t.
y. profesinės rizikos vertinimą; Profesinės
rizikos nustatymo kortelėse Nr. 20, 2008 gruodžio 8 d. ir Nr. 23, 2009
m. sausio 9 d., įtvirtinti UAB Verslo resursai atlikto vertinimo rezultatai. 2009
m. konkursą laimėjo UAB Sabelija ir pagal sutartį, pasirašytą 2009 m. rugsėjo
28 d., tais metais atliko profesinės rizikos vertinimą VŠĮ Rokiškio
psichiatrijos ligoninėje; 2011 m. gegužės mėn. pagal užsakovo Rokiškio
psichiatrijos ligoninės užsakymą šios įmonės profesinės rizikos vertinimą
atliko UAB Baltic Energy Industrines. Šių įmonių atliktų vertinimų duomenys
buvo įrašytos į atitinkamų metų rizikos vertinimo korteles. Taigi profesinės
rizikos vertinimą atliko ne darbdavys pats, o licencijuotos įmonės. Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos faktines
aplinkybes, sprendžia, kad profesinės rizikos kortelės nėra darbdavio
sprendimai, kuriuos profesinė sąjunga gali skųsti pagal Profesinių sąjungų
įstatymo 18 straipsnį ir DK 295 straipsnį. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad
darbdavys pasirašė ginčo korteles, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo
įvertinta kaip nepakankamas argumentas laikyti tai darbdavio sprendimu. Be to
rizikos vertinimo kortelėse tik užfiksuojama esama darbo aplinkos (rizikos
veiksnių cheminių, fizikinių, biologinių, ergonominių, psichosocialinių ar
fizinių veiksnių) faktinė situacija. Šiose ginčo kortelėse, kaip ir Protokole,
nėra jokių darbdavio patvarkymų, todėl jos tiesiogiai nedaro įtakos darbuotojų
darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms. Rizikos vertinimo kortelių reikšmė
nustatyti faktiškai egzistuojantį darbo sąlygų saugos lygmenį ir jeigu sąlygos
neatitinka reikalavimų numatyti ir įgyvendinti priemones pagerinti sąlygas
(23 punktas). Darbuotojų teises gali pažeisti darbdavio pareigos užtikrinti
normalias darbo sąlygas (DK 191 straipsnis) nevykdymas, kai jiems tenka dirbti
nesaugiomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis darbo sąlygomis. Kadangi
kortelės, kaip tokios, tiesiogiai nepažeidžia darbuotojų darbo, ekonominių ir
socialinių teisių, nesukuria materialinių teisinių padarinių, jose nėra
darbdavio patvarkymų, o tik perkelti tyrimą atlikusių įmonių tyrimo ir
vertinimo rezultatai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamų
dokumentų nepripažino darbdavio sprendimais Profesinių sąjungų įstatymo 18
straipsnio prasme.
Profesinės rizikos
vertinimo nuostatų 31 punkte įtvirtinta apskundimo tvarka ginčai dėl rizikos
vertinimo tarp darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų sprendžiami įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų nustatyta darbo ginčų
nagrinėjimo tvarka, yra bendro pobūdžio, nedetalizuota, priklauso nuo ginčo
pobūdžio ir subjektų. Nagrinėjamoje byloje kortelės ginčijamos, siekiant
pasinaudoti DK 192 straipsnyje įtvirtinta norma dėl darbo apmokėjimo esant
nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Kortelėse ir Protokole užfiksuoti duomenys
gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant, ar darbuotojai dirba, esant
nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir dėl to turi teisę į padidintą, palyginus
su normaliomis sąlygomis, apmokėjimą už darbą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad
šios kortelės gali būti vienas iš įrodymų darbo užmokesčio esant nukrypimų nuo
normalių darbo sąlygų priteisimo byloje (Proceso Nr. 2-37-3-01152-2011-8).
Taigi ginčo dokumentai turi tik procesinę reikšmę, nes vertintini tik kaip
įrodymas kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 177 straipsnis). Ieškovas
nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kurio
pagrįstumui patikrinti taikytinos civilinio proceso
normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK
176185 straipsniai). Ieškovas turi galimybę paneigti ginčijamus dokumentus
civilinėje byloje dėl darbo užmokesčio esant nukrypimų nuo normalių darbo
sąlygų Panašios pozicijos dėl įrodymo ginčijimo ginčo teisena laikomasi ir
teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje AB Linas Agro v. Kauno prekybos, pramonės ir amatų
rūmai, bylos Nr. 3K-3-69/2013; 2011
m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. BUAB Geomatas, bylos Nr. 3K-3-53/2011).
Taip užtikrinama teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).
Pažymėtina, kad vertinant šį įrodymą patikimumo aspektu atsižvelgtina į
aplinkybes, veiksnius, galėjusius turėti įtakos jose užfiksuotų rezultatų
tikslumui bei išsamumui, t. y. į tai, ką ieškovas nurodo šioje byloje kaip
faktinį pagrindą naikinti korteles.
Remdamasi išdėstytais argumentais,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepripažinus profesinės rizikos kortelių ir
protokolo darbdavio sprendimais Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio
prasme, jie laikytini įrodymais, kurie vertintini konkretaus ginčo byloje pagal
CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio
reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka.
Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2
dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Kasacinio teismo teisėjų
kolegija konstatuoja, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini,
o byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 359
straipsnio 1 dalies 6 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
Nustačiusi pagrindą nutraukti
nagrinėjamą civilinę bylą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasaciniame
skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų teisinių argumentų.
Panaikinus pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų procesinius sprendimus
ir civilinę bylą nutraukus teisėjų kolegija, remdamasi CPK 94 straipsnio nuostatomis, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo klausimą.
Pirmosios instancijos teisme
atsakovas prašė priteisti 9438 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjamoje
byloje. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė 4033,29 Lt. Byloje
nėra duomenų, kad šios procesinių sprendimo dalys yra įvykdytos. Teisėjų
kolegija pažymi, kad nurodytos sumos viršija teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26
d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalius 8.18, 8.11, punktuose nustatytus dydžius. Dėl to
atsakovo prašyti užmokesčio dydžiai atitinkamai mažintini: pirmosios
instancijos teisme 4800 Lt; apeliacinės instancijos teisme 2000 Lt;
Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už kasacinio skundo
parengimą sumokėjo 2621,65 Lt. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir
atsižvelgdama į tai, kad ta pati advokatų kontora atstovavo atsakovui žemesnės
instancijos teismuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui už advokato
suteiktas teisines paslaugas visų instancijų teismuose priteistina 8800 Lt
Trečiasis asmuo UAB Baltic Energy
Industrines pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 1300 Lt,
kurie priteistini iš ieškovo Rokiškio psichiatrinės ligoninės darbininkų
sąjungos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą bei Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovo Rokiškio
Psichiatrinės ligoninės darbininkų sąjungos (j. a. k.173745213) atsakovo VšĮ
Rokiškio Psichiatrijos ligoninės (j. a. k. 173222266) naudai 8800 (aštuonis
tūkstančius aštuonis šimtus) Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo Rokiškio
Psichiatrinės ligoninės darbininkų sąjungos (j. a. k.173745213) trečiojo asmens
UAB Baltic Energy Indistries (j. a. k. 300086148) naudai 1300 (vieną
tūkstantį tris šimtus) Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas