Civilinë byla Nr. 3K-3-665/2013

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00465-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.7; 14.1

(S)

LIETUVOS AUKÐÈIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodþio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø: Graþinos Davidonienës (praneðëja), Janinos Januðkienës (kolegijos pirmininkë) ir Vinco Versecko,

raðytinio proceso tvarka teismo posëdyje iðnagrinëjo civilinæ bylà pagal ieðkovës D. G. kasaciná skundà dël Panevëþio apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. balandþio 29 d. nutarties perþiûrëjimo civilinëje byloje pagal ieðkovës D. G. ieðkiná atsakovui Ignalinos „Ðaltinëlio“ mokyklai dël neteisëto atleidimo ið darbo ir neiðmokëto darbo uþmokesèio priteisimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

I. Ginèo esmë

Ieðkovë D. G. pareikðtu atsakovui Ignalinos „Ðaltinëlio“ mokyklai ieðkiniu praðë pripaþinti darbo sutarties nutraukimà neteisëtu ir gràþinti jà á darbà, priteisti ið atsakovo 26 406 Lt neiðmokëto darbo uþmokesèio, darbo uþmokestá uþ priverstinæ pravaikðtà nuo atleidimo ið darbo dienos iki visiðko teismo sprendimo ávykdymo, 5 procentø dydþio metines procesines palûkanas ir bylinëjimosi iðlaidas. Ieðkinyje ji nurodë, kad dirbo 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 24 pagrindu muzikos mokytoja. Atsakovas 2009 m. spalio 30 d. ásakymu Nr. P.K.-25 ir 2011 m. rugsëjo 1 d. ásakymu Nr. P.K.-1 neteisëtai sumaþino jos gaunamà darbo uþmokestá. Atsakovas taip pat neteisëtai 2012 m. liepos 18 d. ásakymu Nr. P.K.-48 atleido jà ið darbo.

II. Pirmosios ir apeliacinës instancijos teismø sprendimø esmë

Ignalinos rajono apylinkës teismas 2012 m. gruodþio 17 d. sprendimu ieðkiná tenkino ið dalies ir priteisë ið atsakovo ieðkovei 26 406 Lt darbo uþmokesèio skirtumà, 6441,12 Lt iðeitinës paðalpos skirtumà, 5 procentus metiniø procesiniø palûkanø uþ priteistà sumà ir 2250 Lt iðlaidø advokato pagalbai apmokëti.

Pirmosios instancijos teismas, ávertinæs DK 129 straipsnio 2 punkto, Ðvietimo ástatymo 48 straipsnio nuostatas, aplinkybæ, kad ieðkovës kvalifikacija neatitinka nurodytø teisës normø reikalavimø ir ginèo dël to byloje nëra, padarë iðvadà, kad atsakovas ieðkovæ ið darbo atleido teisëtai.

Teismas, ávertinæs ðaliø sudarytos 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 24 nuostatas, padarë iðvadà, kad ðalys susitarë dël konkretaus darbo uþmokesèio dydþio pagal koeficientà 9.7 bei 5 procentø priedo; nustatë, kad atsakovas nesupaþindino ieðkovës su 2009 m. spalio 30 d. ásakymu Nr. P.K.-25 ir 2011 m. rugsëjo 1 d. ásakymu Nr. P.K.-1, kuriais buvo sumaþintas jos darbo uþmokestis, atsakovas taip pat nereikalavo ieðkovës sutikimo dël darbo apmokëjimo sàlygø pakeitimo. Kadangi su ieðkove darbo sutartimi buvo sulygta dël konkretaus darbo uþmokesèio, o ne dël darbo apmokëjimo pagal ðvietimo ir mokslo ministro ásakymus ar pagal tarifikacijà, tai teismas, vadovaudamasis DK 95 straipsnio, 120 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, sprendë, kad atsakovas darbo sutartyje sulygtas darbo apmokëjimo sàlygas (darbo uþmokesèio koeficientà) galëjo keisti tik gavæs raðtiðkà ieðkovës sutikimà, o ðiai nesutikus dirbti pakeistomis darbo sàlygomis, galëjo bûti sprendþiamas darbo sutarties nutraukimo klausimas pagal DK 129 straipsná. Teismas, atsiþvelgdamas á tai, kad ieðkovës darbo pobûdis ar krûvis nuo 2007 m. sausio 15 d. iki jos atleidimo ið darbo dienos nepakito, pripaþino, kad atsakovas, sumaþindamas ieðkovës darbo uþmokestá tik dël to, kad jos kvalifikacija pradëjo nebeatitikti teisës aktø reikalavimø, taèiau ir toliau reikalaudamas jà dirbti sutartyje sulygtà mokytojos darbà uþ maþesná atlyginimà, paþeidë DK 35 straipsnio nuostatas.

Teismas, spræsdamas ieðkinio senaties taikymo klausimà, padarë iðvadà, kad padarytas darbo ástatymø paþeidimas dël neteisëto darbo uþmokesèio sumaþinimo yra tæstinis, jis tæsësi nuo 2009 m. spalio 30 d. iki ieðkovës atleidimo ið darbo dienos, todël sprendë, kad ieðkovë ieðkinio senaties termino nepraleido.

Panevëþio apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2013 m. balandþio 29 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkës teismo 2012 m. gruodþio 17 d. sprendimà pakeitë:

1) panaikino sprendimo dalá, kuria ið atsakovo ieðkovei priteista 35 874,12 Lt darbo uþmokesèio ir iðeitinës paðalpos skirtumo, 5 procentø metiniø procesiniø palûkanø ir 2250 Lt iðlaidø advokato pagalbai apmokëti;

2) atmetë ieðkovës reikalavimà priteisti neiðmokëtà darbo uþmokestá;

3) panaikino sprendimo dalá, kuria ið atsakovo valstybei priteitos bylinëjimosi iðlaidos;

4) priteisë ið ieðkovës atsakovui 6647,50 Lt bylinëjimosi iðlaidø.

Apeliacinës instancijos teismas nurodë, kad atsakovas yra ikimokyklinë ástaiga, kuri savo veiklà grindþia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos ðvietimo ir kitais ástatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimais, Ðvietimo ir mokslo ministerijos teisës aktais, reglamentuojanèiais ikimokykliniø ástaigø veiklà, ástaigos nuostatais. Darbo apmokëjimo tvarkà tokio tipo ástaigose nustato Lietuvos Respublikos ástatymai, Vyriausybës nutarimai, Ðvietimo ir mokslo ministerijos teisës aktai. Ástaigai vadovauja direktorius, kuris atsako uþ Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø laikymàsi ir tinkamà jø ágyvendinimà. Ieðkovë su vidaus darbo tvarkos taisyklëmis supaþindinta. Teismas, atsiþvelgdamas á ðias aplinkybes, padarë iðvadà, kad atsakovas, nustatydamas darbo uþmokesèio koeficientus, tarp jø ir ieðkovei, negalëjo elgtis savo nuoþiûra, o privalëjo vykdyti Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos teisës aktus, kà jis ir darë, 2009 m. spalio 30 d. ir 2011 m. rugsëjo 1 d. ásakymais nustatydamas ieðkovës darbo uþmokesèiui taikytinus koeficientus. Teismas sprendë, kad nagrinëjamu atveju darbo uþmokestis ieðkovei buvo mokamas pagal tarifikacijà, o ne konkretus, kaip sprendë pirmosios instancijos teismas, todël atsakovas, keisdamas ieðkovei darbo uþmokesèio koeficientus, neprivalëjo gauti jos raðtiðko sutikimo.

Teismas, ávertinæs DK 296 straipsnio, CK 1.126, 1.128–1.131 nuostatas, aplinkybæ, kad ieðkovei apie sumaþintà darbo uþmokestá tapo þinoma nuo 2009 metø lapkrièio mënesio ir 2011 metø pabaigoje – 2012 metø pradþioje, padarë iðvadà, kad ieðkovë, á teismà su ieðkiniu kreipdamasi 2012 m. rugpjûèio 20 d., praleido ástatymo nustatytà trijø mënesiø ieðkinio senaties terminà.

Teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimà, pakeitë bylinëjimosi iðlaidø paskirstymà ir ið ieðkovës atsakovo naudai priteisë 6647,50 Lt atstovavimo iðlaidø.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimø á kasaciná skundà argumentai

Kasaciniu skundu ieðkovë D. G. praðo panaikinti apeliacinës instancijos teismo nutartá ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimà. Nurodomi ðie argumentai:

1. Dël netinkamo DK 120 straipsnio aiðkinimo ir taikymo. DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali keisti darbo apmokëjimo sàlygas be darbuotojø raðtiðko sutikimo tik tuo atveju, jeigu pagal ástatymà, Vyriausybës nutarimà ar kolektyvinæ sutartá yra keièiamas tam tikros ûkio ðakos, ámonës ar darbuotojø kategorijos darbo apmokëjimas. Ðiais atvejais apie nustatomas naujas darbo apmokëjimo sàlygas darbdavys turi praneðti darbuotojams ne vëliau kaip prieð vienà mënesá iki jø ásigaliojimo (DK 203 straipsnis). Taèiau jeigu keièiant darbo apmokëjimo sistemà darbovietëje pagal DK 120 straipsnio 3 dalá numatoma sumaþinti darbo uþmokestá konkreèiam darbuotojui, kiekvienu atveju reikalingas iðankstinis raðtiðkas tokio darbuotojo sutikimas ateityje dirbti uþ maþesná darbo uþmokestá. Ðalims sutarus tuo klausimu, toks susitarimas áforminamas kaip esamos darbo sutarties pakeitimas, po to gali bûti raðomi atitinkami administracijos ásakymai. Jeigu darbuotojai nesutinka dirbti tokiomis pakeistomis darbo sàlygomis, jie DK 130 straipsnio nustatyta tvarka áspëjami, o áspëjimo terminams pasibaigus atleidþiami ið darbo pagal DK 129 straipsná. Taigi, keièiant darbo apmokëjimo sàlygas, sumaþinti darbo uþmokestá be darbuotojo raðtiðko sutikimo negalima. Vyriausybës nutarimais ar kolektyvinëmis sutartimis sumaþinti darbuotojø darbo uþmokestá be jø sutikimo taip pat negalima. Tai patvirtina ir konstitucinis teisëtø lûkesèiø principas.

Apeliacinës instancijos teismas visiðkai neávertino fakto, kad, sudarydamos darbo sutartá, ðalys susitarë dël konkretaus darbo uþmokesèio dydþio koeficiento ir priedo, o ne dël darbo uþmokesèio mokëjimo pagal tarifikacijà ar pagal ðvietimo ir mokslo ministro ásakymus (DK 95 straipsnio 3 dalis). Ðiuo atveju darbo sutartyje nebuvo jokios nuorodos á ðvietimo ir mokslo ministro ásakymà ar kitoká teisës aktà, kuris nustatytø ieðkovei darbo uþmokestá. Koeficiento dydis darbo sutartyje ðaliø buvo sutartas konkretus, todël jis gali bûti keièiamas tik kartu pakeièiant ir darbo sutarties nuostatà dël darbo uþmokesèio. Nors bendri koeficiento dydþiai yra nustatomi ðvietimo ir mokslo ministro ásakymu, taèiau, norint pakeisti darbo sutartyje nustatytà koeficientà á kitoká, netgi patvirtintà ministro ásakymu, bûtina pakeisti darbo sutarties nuostatas.

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra iðaiðkinta, kad pagal DK 10 straipsnio 1 dalá, 95 straipsnio 3 dalá, 120 straipsnio 3 dalá darbo sutartyje sulygtas darbo apmokëjimo sàlygas darbdavys gali keisti tik gavæs raðtiðkà darbuotojo sutikimà; darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sàlygomis, taip pat sumaþinus darbo uþmokestá, sprendþiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsná klausimas (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. geguþës 13 d. nutartis, priimta civilinëje byloje A. Þ. v. Këdainiø rajono P. R. pagrindinë mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2007 m. birþelio 27 d. nutartis, priimta civilinëje byloje A. P. v. AB „Klaipëdos jûrø kroviniø kompanija“, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodþio 16 d. nutartis, priimta civilinëje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinëje byloje J. K. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011).

2. Dël netinkamo CK 1.127 straipsnio aiðkinimo ir taikymo. Atsakovas nemokëjo ieðkovei priklausanèio darbo uþmokesèio kiekvienà dienà nuo 2009 m. spalio 30 d. ir 2011 m. rugsëjo 1 d. ásakymø priëmimo iki jos atleidimo ið darbo, todël ieðkovës teisiø paþeidimas yra tæstinis ir ieðkinio senaties terminas prasideda kiekvienà paþeidimo dienà ið naujo. Atsakovo veiksmai ieðkovës atþvilgiu buvo ne vienkartinis aktas, o procesas, kurio metu kiekvienà dienà buvo paþeidþiamos jos teisës. Dël ðios prieþasties apeliacinës instancijos teismo iðvada, kad ieðkovë praleido ieðkinio senaties terminà, yra padaryta netinkamai aiðkinant ir taikant CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

3. Dël netinkamo CPK 88 straipsnio aiðkinimo ir taikymo. Apeliacinës instancijos teismas, atsakovui priteisæs ið ieðkovës nepagrástai dideles ir neprotingas 6647,50 Lt bylinëjimosi iðlaidas, netinkamai paskirstë ðias iðlaidas, nevertindamas ir neatsiþvelgdamas á CPK 88 straipsnyje átvirtintus realumo, pagrástumo ir bûtinumo kriterijus. Vertinant pirmosios instancijos teismo ieðkovei priteistas bylinëjimosi iðlaidas, atsakovo iðlaidos yra neproporcingai didelës (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu á kasaciná skundà atsakovas Ignalinos „Ðaltinëlio“ mokykla praðo apeliacinës instancijos teismo nutartá palikti nepakeistà, o kasaciná skundà atmesti, priteisti bylinëjimosi iðlaidas. Nurodomi ðie argumentai:

1. DK 120 straipsnio 3 dalyje aiðkiai nustatyta iðimtis, kada darbdavys gali keisti darbuotojo darbo uþmokestá be jo sutikimo: kai teisës aktais yra keièiamas tam tikros ûkio ðakos, ámonës ar darbuotojø kategorijos darbo apmokëjimas. Be to, ðvietimo ástaigø darbuotojø darbo apmokëjimà ir jø darbo uþmokestá reglamentuojanèius teisës aktus kasacinis teismas yra iðanalizavæs 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje M. Ð. v. Molëtø pradinë mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011, kurioje konstatuota, kad nustatant darbo uþmokesèio koeficientà ðvietimo ástaigø darbuotojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams nebûtinas darbuotojø raðtiðkas sutikimas dël teisës aktø reglamentuojanèiø jø darbo uþmokestá taikymo. Dël ðios prieþasties apeliacinës instancijos teismas pagrástai sprendë, kad atsakovas teisëtai pakeitë ieðkovës darbo uþmokestá.

2. Apeliacinës instancijos teismas tinkamai taikë ir aiðkino ieðkinio senatá reglamentuojanèias teisës normas. Ieðkovë á teismà su ieðkiniu kreipësi praleidusi DK 296 straipsnyje nustatyta trijø mënesiø ieðkinio senaties terminà, todël teismas pagrástai já taikydamas atmetë ieðkovës reikalavimus priteisti darbo uþmokesèio skirtumà.

3. Teismas, priteisdamas ið ieðkovës atsakovui pastarojo patirtas bylinëjimosi iðlaidas, CPK 88 straipsnio, 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos advokatø tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandþio 2 d. ásakymu Nr. 1R-85 patvirtintø Rekomendacijø dël civilinëse bylose priteistino uþmokesèio uþ advokato ar advokato padëjëjo teikiamà teisinæ pagalbà (paslaugas) maksimalaus dydþio nuostatø nepaþeidë. Atsakovo patirtos atstovavimo iðlaidos buvo bûtinos ir realios.

Teisëjø kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iðaiðkinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinëjimo dalyko nustatymas yra ginèo ðaliø, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinëja ginèà neperþengdamas ginèo ðaliø nustatytø ribø. Viena ðio principo ágyvendinimo iðraiðkø átvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismø procesinius sprendimus teisës taikymo aspektu, o kasacijos funkcijà vykdo neperþengdamas kasacinio skundo ribø, iðskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja vieðasis interesas ir neperþengus skundo ribø bûtø paþeisti asmens, visuomenës ar valstybës teisës ir teisëti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkcijà, kasacinis teismas nenustatinëja ið naujo (treèià kartà) bylos faktø – yra saistomas pirmosios ir apeliacinës instancijos teismø nustatytø faktiniø aplinkybiø. Nagrinëjamu atveju pagrindo perþengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

Dël ðaliø darbo sutartyje nustatytos darbo apmokëjimo sàlygos (darbo uþmokesèio dydþio) pakeitimo

Nagrinëjamoje byloje tarp ðaliø ginèas kilo dël darbo sutarties sàlygos, kuria buvo sulygtos kasatorës atliekamo darbo apmokëjimo sàlygos – darbo uþmokesèio dydis ir tvarka, turinio aiðkinimo ir ðios sàlygos pakeitimo. Ðiuo aspektu teisëjø kolegija paþymi, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sàlygos turi bûti aiðkinamos vadovaujantis sutarèiø aiðkinimo taisyklëmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2004 m. rugsëjo 8 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geleþinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. geguþës 10 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandþio 8 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinëje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginèui dël sutarties sàlygø turinio, sutartis turi bûti aiðkinama nustatant tikruosius sutarties dalyviø ketinimus, atsiþvelgiant á sutarties sàlygø tarpusavio ryðá, sutarties esmæ, tikslà, jos sudarymo aplinkybes, á ðaliø derybas dël sutarties sudarymo, jø subjektyvià nuomonæ dël sutarties sàlygø turinio bei sutarties sudarymo metu buvusá sàlygø suvokimà, ðaliø elgesá po sutarties sudarymo ir kitas reikðmingas aplinkybes, taip pat vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje átvirtintais bendraisiais teisës principais (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2004 m. balandþio 14 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birþelio 8 d. nutartis, priimta civilinëje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birþelio 28 d. nutartis, priimta civilinëje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).

Taip pat atkreiptinas dëmesys á tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, uþ tinkamà darbo sutarties sudarymà atsako darbdavys, ðalims sutarus dël darbo uþmokesèio, jo dydis, sudëtinës dalys turi bûti nurodomos darbo sutartyje taip, jog bûtø aiðkios abiem ðalims ir atitiktø suderintà jø valià (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. birþelio 27 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje A. P. v. AB Klaipëdos jûrø kroviniø kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodþio 16 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; kt.). Darbdaviui neávykdþius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai áforminti darbo sutartá, jam tenka tokios pareigos neávykdymo padariniø rizika (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. birþelio 19 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.).

Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas, pasisakydamas dël darbo sutarties keitimo galimybiø, yra iðaiðkinæs, kad darbo sutarties ðalys savo susitarimu, iðreikðdamos suderintà valià, gali pakeisti bet kurià sutarties sàlygà, taèiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sàlygø keitimo tvarkos, kuri uþtikrina, jog bûtø teisiðkai realizuota darbo teisës apsauginë (socialinë) funkcija – uþtikrinti þmogaus teises darbo procese. DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtø darbo apmokëjimo sàlygø keitimas – nustatyta, kad darbo apmokëjimo sàlygas be darbuotojo raðtiðko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai ástatymais, Vyriausybës nutarimais ar pagal kolektyvinæ sutartá yra keièiamas tam tikros ûkio ðakos, ámonës ar darbuotojø kategorijos darbo apmokëjimas; keièiant darbo apmokëjimo sàlygas, sumaþinti darbo uþmokestá be darbuotojo raðtiðko sutikimo negalima. Darbo sutartyje sulygtas darbo apmokëjimo sàlygas darbdavys gali keisti tik gavæs raðtiðkà darbuotojo sutikimà; tokio sutikimo nereikia, kai ástatymais, Vyriausybës nutarimais ar pagal kolektyvinæ sutartá yra keièiamas tam tikros ûkio ðakos, ámonës ar darbuotojø kategorijos darbo apmokëjimas (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. geguþës 13 d. nutartis, priimta civilinëje byloje A. Þ. v. Këdainiø rajono G. P. R. pagrindinë mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. geguþës 30 d. nutartis, priimta civilinëje byloje Kauno apskrities darbuotojø profesinë sàjunga „Sandrauga“ v. AB „Kaiðiadoriø paukðtynas“, bylos Nr. 3K-3-317/2005; 2008 m. gruodþio 16 d. nutartis, priimta civilinëje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sàlygomis, taigi ir sumaþinus darbo uþmokestá, sprendþiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsná klausimas (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2005 m. geguþës 13 d. nutartis, priimta civilinëje byloje A. Þ. v. Këdainiø rajono G. P. R. pagrindinë mokykla, bylos Nr. 3K-3-265/2005). Apie naujas darbo apmokëjimo sàlygas darbdavys turi raðtu praneðti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Ðiame straipsnyje nustatytas iðankstinis áspëjimas apie numatomà darbo apmokëjimo sàlygø pakeitimà ástatymo leidëjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turëtø galimybæ ir pakankamai laiko nuspræsti, ar jam verta pasilikti ámonëje pakeistomis darbo apmokëjimo sàlygomis (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinëje byloje J. K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali bûti priverèiamas dirbti uþ sumaþintà darbo uþmokestá, pakeitus darbo apmokëjimo sàlygas.

Nagrinëjamu atveju ðaliø sudarytos 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 24 3 punkte nustatyta, kad darbdavys (atsakovas) ásipareigoja mokëti darbuotojui (kasatorei) ðá darbo uþmokestá: koeficientas – 9.7, 5 procentø priedas (uþ darbà su negalæ turinèiais vaikais); darbo uþmokestis mokamas 2 kartus per mënesá – 1 d. ir 16 d.; ðiame punkte nurodytas darbo uþmokestis ir jo mokëjimo sàlygos gali bûti keièiami tik ðaliø susitarimu (iðskyrus atvejus, nurodytus DK 120 straipsnio 3 dalyje). Byloje nenustatyta, kad dël ðios darbo sutarties sàlygos ar dël nurodyto darbo uþmokesèio, tiek dël jo dydþio, tiek dël jo pakeitimo, ðalys bûtø susitarusios dar dël kokiø nors kitø papildomø sàlygø, dël kriterijø, kuriems esant yra keièiamas (maþinamas ar didinamas) darbo uþmokestis. Darbo sutartyje nëra jokiø áraðø apie jos sàlygø pakeitimà.

Pirmosios instancijos teismas, spræsdamas ðaliø ginèà, padarë iðvadà, kad ðia darbo sutartimi ðalys susitarë dël konkretaus darbo uþmokesèio dydþio – koeficiento 9.7 ir 5 procentø priedo, todël jis galëjo bûti keièiamas tik gavus raðtiðkà kasatorës sutikimà. Apeliacinës instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisëtumà ir pagrástumà, ávertinæs aplinkybæ, kad atsakovas yra ðvietimo ástaiga, kuri savo veiklà grindþia Ðvietimo ástatymu ir kitais atitinkamais teisës aktais, kuriø privalu laikytis, padarë prieðingà iðvadà, kad ðalys susitarë ne dël konkretaus darbo uþmokesèio dydþio, o dël darbo uþmokesèio mokëjimo pagal tarifikacijà, todël atsakovas, keisdamas kasatoriai darbo uþmokesèio koeficiento dydá, neprivalëjo gauti jos raðtiðko sutikimo. Teisëjø kolegija, ávertinusi teismø nustatytas faktines bylos aplinkybes, ðaliø sudarytà darbo sutartá iðaiðkinusi pagal pirmiau nurodytas sutarèiø aiðkinimo taisykles, nesutinka su tokiomis apeliacinës instancijos teismo iðvadomis. Teisëjø kolegija sprendþia, kad ðaliø sudarytos darbo sutarties 3 punkto nuostata dël darbo apmokëjimo sàlygø yra aiðki ir nedviprasmiðka, joje tiksliai nurodytas darbo uþmokesèio koeficiento dydis – 9.7 – ir 5 procentø priemoka. Pagal tokias darbo sutartyje nustatytas darbo apmokëjimo sàlygas, kurios yra vienodai privalomos tiek darbdaviui (atsakovui), tiek darbuotojui (kasatorei), atsakovas turëjo pareigà mokëti kasatorei uþ kiekvienà dirbtà mënesá darbo uþmokestá taikant 9.7 koeficiento dydá ir 5 procentø priemokà uþ darbà su negalià turinèiais vaikais, o kasatorë turëjo teisæ reikalauti, kad jai bûtø iðmokëtas nurodyto dydþio darbo uþmokestis. Byloje nenustatyta aplinkybiø, kurios sudarytø pagrindà spræsti, kad darbo sutarties pasiraðymo metu ðalys turëjo kitokiø ketinimø ir siekë susitarti dël kitokiø sàlygø, nei áformino sutartyje. Teisëjø kolegija paþymi, kad, kaip pirmiau nurodyta, bûtent atsakovas, kaip darbdavys, yra atsakingas uþ tinkamà darbo sutarties sudarymà (DK 99 straipsnio 3 dalis), todël, siekdamas susitarti dël darbo uþmokesèio mokëjimo pagal tarifikacijà, privalëjo tai aiðkiai nurodyti darbo sutartyje, o to nepadaræs, bûtent jis prisiima visà ið to kylanèià rizikà.

Nors teisëjø kolegija sutinka su apeliacinës instancijos teismo iðvada, kad atsakovas, bûdamas ðvietimo ástaiga, nustatydamas darbo uþmokesèio koeficientus privalo vadovautis Ðvietimo ir mokslo ministerijos priimamais teisës aktais, taèiau ðios konkreèios bylos atveju, kai darbo sutartimi buvo susitarta ne dël darbo uþmokesèio mokëjimo pagal tarifikacijà, o dël konkretaus darbo uþmokesèio koeficiento dydþio, atsakovas negalëjo be raðtiðko kasatorës sutikimo ir jos ástatymo nustatyta tvarka neáspëjæs sumaþinti jai taikomà darbo uþmokesèio koeficientà taip sumaþindamas jos gaunamà darbo uþmokestá.

Paþymëtina, kad sàlygos, átvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, ámonës vadovo ásakymuose, kitose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda á konkretø aktà, t. y. abi sutarties ðalys susitarë tokio akto nuostatas laikyti sutarties sàlygomis (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. birþelio 27 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje A. P. v. AB Klaipëdos jûrø kroviniø kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; kt.). Nagrinëjamu atveju ðaliø sudarytoje darbo sutartyje nëra jokiø nuorodø á atsakovo ásakymus, kuriais buvo keièiamas kasatorës gaunamo darbo uþmokesèio koeficiento dydis.

Ðioje byloje nustatytø faktiniø aplinkybiø kontekste teisëjø kolegija, vadovaudamasi teisës aktuose átvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad atsakovas, savo ásakymais keisdamas ðaliø darbo sutartyje sulygtà darbo apmokëjimo sàlygà (darbo uþmokesèio koeficiento dydá) ir taip faktiðkai sumaþindamas kasatorës gaunamà darbo uþmokestá, turëjo ið anksto raðtu áspëti kasatoræ ir gauti jos raðytiná sutikimà. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, pakeisdamas ðaliø darbo sutartyje sulygtà darbo apmokëjimo sàlygà, nesilaikë nustatytos darbo sutarties sàlygø keitimo tvarkos. Teisëjø kolegija, atsiþvelgdama á kasacinio teismo praktikà, paþymi, kad darbo sutartyje sulygtø darbo apmokëjimo sàlygø keitimas nesant raðtiðko darbuotojo sutikimo teisinius padarinius – pripaþinimà, kad darbo apmokëjimo sàlygø pakeitimas buvo teisëtas – gali sukelti tik iðskirtiniais atvejais, pavyzdþiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvûs veiksmai, kuriais buvo iðreikðta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtø darbo apmokëjimo sàlygø pakeitimui. Bet kokios abejonës dël darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas ástatyme átvirtinto reikalavimo gauti raðtiðkà darbuotojo sutikimà, prisiima tokios pareigos neávykdymo padariniø rizikà (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.). Byloje nenustatyta, kad kasatorë atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais bûtø iðreiðkusi savo valià sutikti ir pritarti darbo sutartyje sulygtos darbo apmokëjimo sàlygos pakeitimui. Vien kasatorës tolesnis darbo santykiø tæsimas, teisëjø kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo pripaþinti, kad ðaliø darbo sutartyje sulygta darbo apmokëjimo sàlyga buvo pakeista esant kasatorës sutikimui, todël ði aplinkybë neeliminuoja jos teisës gauti visà darbo sutartimi sulygtà darbo uþmokestá.

Teisëjø kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepime á kasaciná skundà nurodytu argumentu, kad nagrinëjamam ginèui turi bûti taikomi kasacinio teismo iðaiðkinimai, pateikti 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje M. Ð. v. Molëtø pradinë mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011, kurioje konstatuota, kad nustatant darbo uþmokesèio koeficientà ðvietimo ástaigø darbuotojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams nebûtinas darbuotojø raðtiðkas sutikimas dël teisës aktø reglamentuojanèiø jø darbo uþmokestá taikymo. Nagrinëjamos bylos ir nurodytos civilinës bylos Nr. 3K-3-23/2011 faktinës aplinkybës yra skirtingos, todël joje priimta nutartis negali bûti pripaþástama teismo precedentu ðioje byloje. Ið nurodytos nutarties turinio matyti, kad civilinëje byloje Nr. 3K-3-23/2011 buvo sprendþiamas ginèas, kai darbo sutartyje buvo sulygta dël darbo uþmokesèio pagal tarifikacijà, konkretus darbo uþmokestis bei darbo valandø skaièius darbo sutartyje nebuvo nurodyti ir detalizuoti. O nagrinëjamu atveju ðalys darbo sutartyje susitarë dël konkretaus darbo uþmokesèio koeficiento dydþio, taip pat sutartyje buvo nustatytas konkretus darbo valandø per savaitæ skaièius (Sutarties 5 punktas).

Dël ieðkinio senaties taikymo, kilus ginèui dël darbo sutartimi sulygtos darbo apmokëjimo sàlygos pakeitimo

Ieðkinio senatis civilinëse bylose dël darbo ginèø taikoma pagal DK ar kitus ástatymus, o jei ðiuose ástatymuose specialiøjø nuostatø nëra, tai taikomos CK ir CPK nuostatos dël ieðkinio senaties (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 27 straipsnis). Pagal DK 27 straipsnio 2 dalá bendrasis ieðkinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo ástatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesniø ieðkinio senaties terminø. Ieðkinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine paþeistø darbo teisiø gynyba. O DK 29 straipsnyje nustatyti procedûriniai (procesiniai) terminai, t. y. skirti ne paþeistai teisei ginti pareiðkiant ieðkiná teisme, bet kitiems darbo teisiø gynimo bûdams. Taigi ðiose DK normose yra iðskirti dvejopo pobûdþio terminai.

Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas iðaiðkino, kad ðie terminai pagal savo turiná ir reikðmæ yra skirtingi. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje D. C. v. VðÁ Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009, iðaiðkino, kad DK 296 straipsnyje nustatytas trijø mënesiø terminas yra procedûrinis ir jis skiriasi nuo ieðkinio senaties termino. Tai, kad DK nustatyti ieðkinio senaties ir procedûriniai (procesiniai) terminai yra skirtingi bei sukelia skirtingus teisinius padarinius, konstatuota ir Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2004 m. balandþio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje È. D. v. VÁ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008. Nagrinëjamoje byloje teisëjø kolegija nemano, kad kitaip turi bûti aiðkinamas ðiø DK nustatytø terminø turinys ir jø taikymas.

Apeliacinës instancijos teismas konstatavo, kad kasatorë, apie sumaþintà darbo uþmokestá suþinojusi 2009 metø lapkrièio mënesá ir 2011 metø pabaigoje – 2012 metø pradþioje, o su ieðkiniu dël paþeistø teisiø gynimo á teismà kreipusis tik 2012 m. rugpjûèio 20 d., praleido DK 296 straipsnyje nustatytà trijø mënesiø terminà. Teisëjø kolegija neturi pagrindo sutikti su ðiomis teismo iðvadomis, nes jos nepagrástos ne tik dël netinkamo ieðkinio senaties bei procedûriniø (procesiniø) terminø taikymo darbo teisëje, bet ir dël to, kad DK 298 straipsnyje (ðiuo metu galiojanèios redakcijos DK 301 straipsnyje) nustatytas laikotarpis, uþ kurá gali bûti priteisiami piniginiai reikalavimai – ne daugiau kaip uþ trejus metus.

Nagrinëjamoje byloje ieðkovë, reikðdama reikalavimà priteisti darbo uþmokesèio skirtumà, ið esmës reikalavo vykdyti darbo sutartimi sulygtas darbo apmokëjimo sàlygas. Byloje tarp ðaliø kilo ginèas dël darbo sutartimi sulygtø darbo apmokëjimo sàlygø turinio (ar darbo sutartimi buvo susitarta dël konkretaus darbo uþmokesèio dydþio (koeficiento), ar dël darbo uþmokesèio mokëjimo pagal tarifikacijà), taip pat dël jø pakeitimo (ar ðios darbo sutarties sàlygos buvo pakeistos ástatymø nustatyta tvarka). Teismø priimtø procesiniø sprendimø turinys teikia pagrindà iðvadai, kad teismai, nors ir skirtingai iðnagrinëjæ ginèà, já vis dëlto iðnagrinëjo visa apimtimi, savo procesiniuose sprendimuose iðdëstë iðvadas tiek dël ðaliø darbo sutartimi sulygtø darbo apmokëjimo sàlygø turinio, tiek dël jø pakeitimo. Teisëjø kolegija, ávertinusi tarp ðaliø kilusá ginèà, DK 298 straipsnio nuostatà dël termino piniginiams reikalavimams tenkinti, sprendþia, kad ástatymuose neátvirtinta trumpesniø ieðkinio senaties terminø reikalavimams (ginèams) dël darbo sutartimi sulygtø darbo apmokëjimo sàlygø vykdymo, jø pakeitimo (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinëje byloje K. G. v. Ðilutës pirmoji gimnazija, bylos Nr. 3K-3-96/2010; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinëje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiðkai nereikðmingi, neturi átakos skundþiamos apeliacinës instancijos teismo nutarties teisëtumui, todël dël jø teisëjø kolegija nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Teisëjø kolegija, apibendrindama tai, kas iðdëstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai yra pagrásti. Teisëjø kolegijos aiðkinimus, nurodytus ðioje nutartyje, atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovo veiksmai sumaþinant darbo sutartimi sulygtà darbo uþmokesèio dydþio koeficientà pripaþinti neteisëtais ir ieðkovei priteistas darbo uþmokesèio ir iðeitinës paðalpos skirtumas. Apeliacinës instancijos teismas, spræsdamas dël bylos aplinkybiø ir ðaliø sudarytos darbo sutarties sàlygø turinio bei jø pakeitimo, netinkamai taikë materialiosios teisës normas, reglamentuojanèias sutarèiø aiðkinimo taisykles, darbo sutarties sàlygø pakeitimà ir ieðkinio senatá, kas sudaro pagrindà panaikinti apeliacinës instancijos teismo priimtà sprendimà ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimà (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dël bylinëjimosi iðlaidø ðioje byloje

Kasacinis teismas turëjo 32,63 Lt iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2013 m. gruodþio 13 d. paþyma). Teisëjø kolegijai patenkinus kasaciná skundà ðios iðlaidos priteistinos ið atsakovo Ignalinos „Ðaltinëlio“ mokyklos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevëþio apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2013 m. balandþio 29 d. nutartá ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkës teismo 2012 m. gruodþio 17 d. sprendimà.

Priteisti ið atsakovo Ignalinos „Ðaltinëlio“ mokyklos (juridinio asmens kodas 191847216) valstybei 32,63 Lt (trisdeðimt du litus 63 ct) bylinëjimosi iðlaidø atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokëtina á Valstybinës mokesèiø inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudþeto pajamø surenkamàjà sàskaità, ámokos kodas – 5660.

Ði Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis yra galutinë, neskundþiama ir ásiteisëja nuo priëmimo dienos.

Teisëjai Graþina Davidonienë

Janina Januðkienë

Vincas Verseckas