Civilinė byla Nr. 3K-3-578/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04473-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 95.3; 121.22

(S)

         

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo.

 

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas byloje kilo dėl civilinio proceso nuostatų taikymo apeliacinėje instancijoje, jeigu yra neišspręsti reikalavimai prieš vieną iš asmenų, kuris byloje buvo nurodytas atsakovu.

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai  ir Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 2 d. ir 2012 m. vasario 24 d. įsakymus dėl drausminių nuobaudų – papeikimų – jai skyrimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad dirba atsakovo Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ direktore. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011m. lapkričio 2 d. ir 2012 m. vasario 24 d. įsakymais jai paskirti papeikimai, bet įsakymuose nurodytų drausminių pažeidimų ji nepadarė.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad panaikina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 41-940 ir 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 41-162 ieškovei paskirtas drausmines nuobaudas papeikimus; priteisia ieškovei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3252 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 139 Lt žyminio mokesčio ir 25,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl reikalavimų atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareikštus reikalavimus, tačiau neišsprendė ieškinio reikalavimų kitam atsakovui. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), nes bylos dalies dėl neišnagrinėtų reikalavimų kitam atsakovui negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, bylos taip pat negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises. Šis proceso pažeidimas, teismo vertinimu, sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė G. A. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 313 straipsnio, 329 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kadangi byloje buvo aiškiai iškelti reikalavimai konkretiems atsakovams (panaikinti drausmines nuobaudas skirtas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, priteisti bylinėjimosi išlaidas – abiem atsakovams solidariai), tai apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę išskirti byloje pareikštus reikalavimus ir taip ištaisyti padarytus proceso pažeidimus. Teismas galėjo spręsti dėl reikalavimų, pareikštų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų grąžinti pirmosios instancijos teismui. Teismas turėjo galimybę dėl šių išskirtų reikalavimų pasisakyti iš esmės ir tai nebūtų laikytina byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teisių ribojimu.

2. Drausmines nuobaudas ieškovei skyrė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, todėl, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, tinkamas atsakovas byloje yra būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o ne darbdavys. Jeigu teismas būtų pasisakęs dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ galimybės būti atsakovu, tai nebūtų apelianto padėties bloginimas, nes pirmosios instancijos teismas ieškinyje pareikštus reikalavimus tenkino tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri ir pateikė apeliacinį skundą, ieškinio atmetimas dėl atsakovo Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ nebūtų blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimas (CPK 313 straipsnis).

3. CPK 327 straipsnio 2 dalyje nenustatyta apeliacinės instancijos teismo pareigos grąžinti bylą dėl neišspręstų reikalavimų dalies, o ar toks bylos išskyrimas galimas ir tikslingas, kiekvienu atveju sprendžia pats apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl byla negali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui tik dėl neišspręstų reikalavimų dalies. Teismas tik formaliai nurodė, kad bylos dalies dėl neišnagrinėtų reikalavimų atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas iš darbo teisinių santykių kilęs ginčas, į sutrumpintus darbo bylų nagrinėjimo terminus, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, manytina, kad bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti nepateisinamai užvilkino bylos nagrinėjimą, nepagrįstai pasunkino ieškovės teisę į teisminę gynybą dėl neapibrėžto jos teisinio statuso (drausminės nuobaudos galiojimas baigėsi, dėl drausminės nuobaudos paskyrimo darbo užmokesčio priedai ieškovei neskiriami, tęsiasi įtampa su darbdaviu), dvigubai padidina patiriamas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Vilniaus lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui lėmė nustatyti proceso teisės pažeidimai – pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinio reikalavimų atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“. Nors apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti ir bylą galima grąžinti nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, CPK 327 straipsnyje išvardytais atvejais,  nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija priskirtina prie išimtinių atvejų – teismas, nustatęs proceso teisės pažeidimą, priskirtiną absoliutiems negaliojimo pagrindams, negalėjo šio pažeidimo ištaisyti pats ir privalėjo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes šio pažeidimo nustatymas iš esmės reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ pareikšto reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nemotyvuotai priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tik iš vieno atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, visiškai neanalizuodamas atsakovo argumentų šiuo klausimu bei nevertindamas, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, kas yra šio materialinio teisinio santykio subjektai, galintys įgyti teises ir pareigas.  

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (administracijos direktorius), priėmusi įsakymus dėl nuobaudų skyrimo ieškovei, nebuvo tiesioginis materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas, nes ieškovę darbo teisiniai santykiai siejo ne su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet su darbdaviu – Vilniaus lopšeliu-darželiu „Vėrinėlis“. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, veikė ne kaip darbdavys, bet kaip darbdavio atstovas (steigėjas), todėl, remiantis DK 16 ir 240 straipsniais, drausminės atsakomybės materialiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp darbuotojo, kuriam taikyta drausminė nuobauda (ieškovės), ir darbdavio – Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, veikdama kaip darbdavio steigėja, nėra tarp ieškovės ir jos darbdavio susiklosčiusių materialinių darbo ir drausminės atsakomybės teisinių santykių subjektas. Tokios pozicijos dėl darbo teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų, kai yra ginčijami darbdavio organo priimti sprendimai dėl darbuotojo, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo būti laikoma materialinio teisinio santykio, iš kurio ieškovė kildino reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, subjektu. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik neišsprendė pareikštų reikalavimų atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“, bet ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

3. Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas nagrinėjant darbo teisinių santykių bylas negali būti priešpastatomas ar iškeliamas aukščiau nei kitas civilinio proceso tikslas – tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant bylas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl materialinio teisinio reikalavimo kaip ieškinio dalyko

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

            Taigi, kaip pirmiau nurodyta, atsakovas – tai asmuo, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. Bylose dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tai – asmuo, paskyręs drausminę nuobaudą. Ją gali paskirti darbdavys, darbdavio steigėjas, ar kitas pagal įstatymus turintis teisę skirti drausminę nuobaudą asmuo (DK 240 straipsnio 3 dalis). Asmens teisių gynimui tokiu atveju reiškiamas reikalavimas drausminę nuobaudą paskyrusiam asmeniui kaip atsakovui, kuriuo prašoma panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą ir gali būti prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu jų buvo patirta. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas išplaukia iš nuostolių, patirtų dėl teisių gynimo procesine tvarka, atlyginimo, todėl jis yra procesinės kilmės ir nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas (CPK 79 straipsnis).

            Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl drausminių nuobaudų, kurias paskyrė ieškovės darbdavio Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ steigėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, buvo pareikštas būtent atsakovui steigėjui. Kitam atsakovui – darbdaviui – nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, susijusių su drausminės atsakomybės taikymu ar ieškovės pažeistų teisių gynimu kitais įstatymų nustatytais būdais. Nors ieškinyje atsakovais buvo nurodyti du asmenys, tačiau materialinis teisinis reikalavimas – panaikinti ginčijamais įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas, buvo pareikštas tik vienam atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Kitam atsakovui – darbdaviui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ – jokių materialinių teisinių reikalavimų pareikšta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teisiškai kvalifikuojant  byloje susiklosčiusią situaciją, turi būti vertinama, kad atsakovu nurodytam asmeniui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ nebuvo pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, todėl jis tik formaliai nurodytas atsakovu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, kaip pirmiau nurodyta, ieškiniu atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ jokių materialinių teisių reikalavimų nepareikšta, o prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinės kilmės, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas neturi būti vertinamas kaip pareikštas dviem atsakovams.

         

Dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

 

Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimų, pareikštų atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“, todėl grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje jau nustatyta, kad ieškiniu atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“ materialinių teisinių reikalavimų pareikšta nebuvo, taigi neegzistavo apeliacinės instancijos teismo nurodytas bylos grąžinimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas).  

Tuo atveju, kai asmeniui nepareikštas materialinis teisinis reikalavimas, tačiau jis nurodytas atsakovu, laikoma, kad ieškinys yra su trūkumu, kuris turi būti šalinamas pirmosios instancijos teisme sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą (CPK 115 straipsnis 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 138 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinys be reikalavimo teisme nenagrinėjamas, tačiau tuo atveju, jeigu toks ieškinys vis dėlto buvo priimtas ir jo pagrindu iškelta civilinė byla, tai tokia civilinė byla (ar jos dalis) turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Jeigu pirmosios instancijos teismas bylos (ar jos dalies) nenutraukia, tai tokį proceso pažeidimą gali ir privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra padarytas pažeidimas, nustatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 7 punkte, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui Vilniaus lopšeliui-darželiui „Vėrinėlis“. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti; apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo klausimui spręsti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

 

Byloje kasacinis teismas patyrė 33,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

            Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                  Sigitas Gurevičius                                                 

 

                                                                                                              Algis Norkūnas

                                                                                                             

                                                                                                                                                                                                                                                                        Juozas Šerkšnas