Civilinë byla Nr. 3K-3-427/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00558-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 44.2.4.1

(S)

LIETUVOS AUKÐÈIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø: Egidijaus Lauþiko (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus (praneðëjas) ir Dalios Vasarienës,

raðytinio proceso tvarka teismo posëdyje iðnagrinëjo civilinæ bylà pagal atsakovës I. A. kasaciná skundà dël Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. lapkrièio 29 d. nutarties perþiûrëjimo civilinëje byloje pagal ieðkovo uþdarosios akcinës bendrovës „Barker textiles“ ieðkiná atsakovei I. A. dël þalos atlyginimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

I. Ginèo esmë

Ieðkovas UAB „Barker textiles“ pareikðtu ieðkiniu praðë priteisti ið atsakovës I. A. 524 920,29 Lt þalos atlyginimà. Jis nurodë, kad atsakovë nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2004 m. kovo 8 d. dirbo ieðkovo generaline direktore, o nuo 2005 m. balandþio 4 d. iki 2009 m. liepos 28 d. vykdë ieðkovo vadovo funkcijas prokûros pagrindu. Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. liepos 10 d. sprendime dël patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad ieðkovas savo apskaitoje uþfiksavo prekiø ir paslaugø pirkimà ið UAB „Jolekë“, UAB „Kartrus“, UAB „Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Novum genus“ ir UAB „Arvasanta“ pagal ðiø bendroviø 2003 m. kovo mën.–2005 m. spalio mën. iðraðytas PVM sàskaitas faktûras bei ðiø prekiø ir paslaugø apmokëjimà grynais pinigais pagal kasos pajamø orderiø kvitus. Sprendime konstatuota, kad realiai joks prekiø ir paslaugø pirkimas ið nurodytø bendroviø nevyko, nes jos buvo naudojamos tik kaip priedanga neteisëtai veiklai vykdyti. Dël tokiø veiksmø ieðkovas neteisëtai iðvengë 32 141 Lt pridëtinës vertës mokesèio ir 26 744,55 Lt pelno mokesèio mokëjimo. Uþ netinkamai apskaièiuotus ir laiku nesumokëtus mokesèius buvo skirta baudø uþ 17 665,67 Lt. Bendra mokesèiø ir baudø suma, kuri buvo sumokëta á biudþetà, sudaro 76 551,21 Lt. Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos sprendime taip pat nurodyta, kad pirmiau iðvardytos bendrovës, taip pat UAB „Josandra“ ir UAB „Distribands baltics“ jokiø prekiø ir paslaugø ieðkovui nepateikë ir nesuteikë, nors uþ tai joms buvo sumokëtos sàskaitose nurodytos sumos – ið viso 290 446,08 Lt. Be to, Kauno miesto apylinkës teismo 2007 m. spalio 15 d. baudþiamajame ásakyme, priimtame baudþiamojoje byloje Nr. 1-3160-240/2007, konstatuota, kad atsakovë sudarinëjo ir kitus fiktyvius sandorius bei vykdë mokëjimus grynais pinigais ið ieðkovo kasos uþ tariamas prekes ir paslaugas – UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ buvo iðmokëta ið viso 157 923 Lt. Ið viso atsakovë grynais pinigais nepagrástai ir neteisëtai iðmokëjo bendrovëms 448 369,08 Lt. Ávertinus ir ieðkovo ávykdytas mokestines prievoles, kuriø nebûtø kilæ, jei ne neteisëti ir nepagrásti atsakovës veiksmai, ieðkovo patirti nuostoliai sudaro 524 920,29 Lt. Ieðkovo teigimu, atsakovë nesàþiningai ir sàmoningai netinkamai atliko ieðkovo generalinës direktorës ir prokuristës pareigas, dël ko ieðkovas patyrë nuostoliø; juos privalo atlyginti atsakovë (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87, 2.156, 2.183 straipsniai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 246, 255 straipsniai, Lietuvos Respublikos akciniø bendroviø ástatymo (toliau – ABÁ) 38 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinës instancijos teismø sprendimø esmë

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieðkiná tenkino visiðkai.

Teismas, remdamasis Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimu dël patikrinimo akto tvirtinimo, nustatë, kad atsakovë, veikdama kaip ieðkovo generalinë direktorë ar prokuristë, 2003 m. kovo mën.–2005 m. spalio mën. sudarë su UAB „Jolekë“, UAB „Kartrus“, UAB „Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Novum genus“ ir UAB „Arvasanta“ fiktyvius sandorius, dël ko neteisëtai 32 141 Lt padidino ieðkovo pirkimo PVM bei 178 297 Lt ieðkovo sànaudas. Nuo padidintos sànaudø sumos apskaièiuotas pelno mokestis – 26 744,55 Lt – bei padidintas PVM gràþinti valstybei uþskaitos bûdu. Uþ laiku nesumokëtus mokesèius taip pat apskaièiuota 17 665,67 Lt baudø. Bendra mokesèiø ir baudø suma, sumokëta valstybei dël atsakovës kaltës, – 76 551,21 Lt. Pirmiau iðvardytos bendrovës jokiø darbø, paslaugø ieðkovui realiai nesuteikë, nors uþ tai joms buvo sumokëtos fiktyviose sàskaitose nurodytos sumos: UAB „Josandra“ – 32 416,79 Lt, UAB „Distribands baltics“ – 63 502,29 Lt, UAB „Novum genus“ – 17 085 Lt, UAB „Jolekë“ – 9502 Lt, UAB „Kartrus“ – 30 000 Lt, UAB „Myxum“ – 9200 Lt, UAB „Aldevita“ – 17 000 Lt, UAB „Living source Vilnius“ – 23 000 Lt, UAB „Kreisas“ – 5853 Lt, UAB „Elda ir partneriai“ – 23 969 Lt, UAB „Trakai“ – 9600 Lt, UAB „Arvasanta“ – 49 318 Lt. Be to, Kauno miesto apylinkës teismo 2007 m. spalio 15 d. baudþiamajame ásakyme konstatuota, kad atsakovë, kaip ieðkovo vadovë ar prokuristë, sudarinëjo fiktyvius sandorius ir su kitomis bendrovëmis bei mokëjo joms ið ieðkovo kasos uþ tariamas prekes ir paslaugas: UAB „Nasikas“ – 52 849 Lt, UAB „Juvikoras“ – 29 554 Lt, UAB „Altavijus“ – 75 520 Lt. Ið viso buvo nepagrástai iðmokëta 448 369,08 Lt. Teismas sprendë, kad atsakovë savo neteisëtais veiksmais padarë ieðkovui 524 920,29 Lt nuostoliø. Teismo nuomone, kadangi atsakovë, kaip ieðkovo vadovë, þalos ieðkovui padarë veikdama kaip jo valdymo organas „iðoriniuose“ santykiuose, tai jai taikytina civilinë atsakomybë CK 2.87, 2.156 ir 2.183 straipsniø pagrindu, o ne materialinë atsakomybë pagal DK.

Teismas sprendë, kad ieðkinys, paduotas 2010 m. balandþio 8 d., yra pareikðtas nepraleidus ieðkinio senaties termino. Teismo vertinimu, ieðkovas apie savo teisiø paþeidimà suþinojo tik susipaþinæs su Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. liepos 10 d. sprendime nurodytais patikrinimo rezultatais bei Kauno miesto apylinkës teismui priëmus 2007 m. spalio 15 d. baudþiamàjá ásakymà.

Teismas, ávertinæs ieðkovo ástatus, ABÁ nuostatas, padarë iðvadà, kad tai, jog ieðkovo ástatuose nurodoma, kad vadovas savo funkcijas atlieka vadovaudamasis valdybos tvirtinamomis taisyklëmis, bei tai, kad valdyba turi priþiûrëti ieðkovo buhalterinæ ir finansinæ apskaità, nereiðkia, jog eliminuojama ieðkovo vadovo atsakomybë uþ jo veiksmais bendrovei padarytà þalà. Ieðkovo vadovo pareiga veikti ieðkovo interesais ir nepaþeidþiant ástatymø iðlieka nepriklausomai nuo to, ar kitas ieðkovo organas kontroliuoja tam tikrà vadovo veiklà ar ne. Ieðkiná reiðkia ieðkovas, todël jo prerogatyva yra nurodyti, kas byloje turi bûti laikomas atsakovu. Dël ðiø prieþasèiø teismas sprendë, kad nëra pagrindo átraukti á bylà treèiaisiais asmenimis asmenø, buvusiø ieðkovo valdybos nariais tuo laikotarpiu, kai atsakovës veiksmais bendrovei buvo padaryta þala.

Teismas nesutiko su atsakovës pozicija, kad tuo laikotarpiu, kai atsakovë padarë ieðkovui þalos veikdama ne kaip ieðkovo vadovë, o pagal 2005 m. balandþio 4 d. iðduotà prokûrà, turëtø bûti keliamas klausimas dël tuo metu ieðkovo vadovo pareigas ëjusio E. P. ar jo ápëdiniø pagal ástatymà civilinës atsakomybës. Teismas paþymëjo, kad prokûra atsakovei buvo suteikti ágaliojimai vykdyti ieðkovo ástatuose ir teisës aktuose átvirtintas bendrovës vadovo funkcijas. Net ir veikdama pagal prokûrà, atsakovë buvo atsakinga uþ sandoriø ieðkovo vardu sudarymà, ieðkovo turto tvarkymà, jo apsaugà ir kt. Tas faktas, kad formaliu ieðkovu vadovu atsakovei iðduotos prokûros galiojimo laikotarpiu buvo E. P., nepaðalina atsakovës civilinës atsakomybës, nes ieðkovui þalà sukëlusius sandorius sudarë, sàskaitas ir kitus dokumentus pasiraðë atsakovë. Be to, teismo vertinimu, tokia atsakovës pozicija neturi jokio teisinio pagrindo, nes E. P. yra miræs. Reikalavimai atlyginti padarytà þalà ápëdiniams gali bûti reiðkiami tuo atveju, jei fizinis asmuo bûtø padaræs kitam asmeniui þalà, kylanèià deliktinës atsakomybës pagrindu. Nagrinëjamu atveju pareiga atlyginti þalà pasibaigia mirus fiziniam asmeniui (CK 6.128 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2012 m. lapkrièio 29 d. nutartimi pakeitë Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimà: priteisë ieðkovui UAB „Berker textiles“ ið atsakovës I. A. 466 034,74 Lt þalos ir 13 822 Lt bylinëjimosi iðlaidø, ið viso – 479 856,74 Lt.

Apeliacinës instancijos teismas sprendë, kad pirmosios instancijos teismas neturëjo pagrindo pripaþinti 58 885,55 Lt pridëtinës vertës ir pelno mokesèius ieðkovo þala; nurodë, kad sandoriais, sudarytais su bendrovëmis, kurios nevykdë jokios veiklos ir jokiø prekiø, paslaugø ar darbø ieðkovui realiai neteikë ir neatliko, ieðkovas ið esmës sumaþino valstybei mokëtinus pridëtinës vertës bei pelno mokesèius. Jei ne fiktyvûs sandoriai, ieðkovas bûtø turëjæs mokëti didesnius mokesèius, todël ðie sandoriai leido jam neteisëtai gauti naudà. Vëlesnis ápareigojimas sumokëti neteisëtai iðvengtus mokesèius valstybei, teismo vertinimu, negali bûti laikomas ieðkovo þala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismas sprendë, kad pirmosios instancijos teismas pagrástai pripaþino 17 665,67 Lt baudas ieðkovo þala. Teismo vertinimu, esminis dalykas, lëmæs ðiø baudø atsiradimà, buvo ðiurkðèiai vieðàjà tvarkà paþeidþiantys ir nusikalstami atsakovës veiksmai, todël jos atsakomybë neribojama (CK 6.253 straipsnis).

Teismas konstatavo, kad 448 369,08 Lt suma pagrástai pripaþinta ieðkovo þala. Ávertinæs baudþiamosios bylos Nr. 1-3160-240/2007 medþiagà, teismas atmetë atsakovës argumentus, jog atsiskaitymai su UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ nevyko. Teismo nuomone, nagrinëjamu atveju nëra svarbu, ar mokëjimai pasiekë bei liko ðiose bendrovëse. Esminæ reikðmæ turi tai, kad tokius mokëjimus atitinkanèios pinigø sumos dingo ið ieðkovo ir jo apskaitos dël neteisëtø atsakovës veiksmø. Atsakovë neteisëtai pervedusi ðiuos pinigus kitiems asmenims nepateikë árodymø, jog ðie pinigai buvo panaudoti ieðkovo veikloje ir uþ juos bendrovë ágijo adekvaèià naudà (CPK 178 straipsnis). Aplinkybë, kad atsakovei ðioje baudþiamojoje byloje nebuvo inkriminuotas ieðkovo turto pasisavinimas, teismo vertinimu, nereiðkia, jog pinigai buvo gràþinti ieðkovui ar panaudoti jo veikloje. Be to, baudþiamojoje byloje atlyginta nusikalstamomis veikomis padaryta turtinë þala laikytas ieðkovo atliktas mokesèiø nepriemokø sumokëjimas valstybei bei þalos, nesusijusios su nagrinëjamais fiktyviais sandoriais, atlyginimas ieðkovui. Taigi ðios aplinkybës nereiðkia, kad ieðkovui buvo atlyginta praðoma priteisti þalos dalis. Ávertinæs baudþiamosios bylos Nr. 1-911-651/2010 medþiagà, teismas padarë iðvadà, jog joje esanèiø duomenø nepakanka konstatuoti, kad nagrinëjamuose sandoriuose nurodomos sumos ið tiesø buvo panaudotos ieðkovo veikloje ir uþ juos ieðkovas ágijo adekvaèià naudà (CPK 185 straipsnis). Teismas, ávertinæs Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimà, padarë iðvadà, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo tirta, ar sandoriai su UAB „Josandra“, UAB „Distribands baltics“, UAB „Jolekë“, UAB „Kartrus“, UAB „Myxum“, UAB „Aldevita“, UAB „Living source Vilnius“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda ir partneriai“, UAB „Trakai“, UAB „Novum genus“ yra realûs. O tyrimo medþiaga patvirtina, kad ir ðiø fiktyviø sandoriø pagrindu ið ieðkovo apskaitos buvo „iðimami“ pinigai, o atsakovë patikimai neárodë, jog tokie pinigai buvo panaudoti ieðkovo veikloje ir ieðkovas uþ juos ágijo adekvaèià naudà.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo iðvadomis, kad atsakovës veiksmai, sudarant fiktyvius sandorius, nesuderinami su jai tekusiomis ieðkovo generalinës direktorës ar prokuristës pareigomis. Teismas atmetë atsakovës argumentus, kad uþ sandorius, sudarytus jai esant prokuriste, atsakingas ir tuometis ieðkovo generalinis direktorius bei valdyba; nurodë, kad prokûra atsakovei buvo pavesta vykdyti ieðkovo vadovo funkcijas. Visus fiktyvius sandorius sudarë bûtent atsakovë, ji pati tiesiogiai ar per jai pavaldþius asmenis. Nei baudþiamøjø bylø, nei mokestinio patikrinimo medþiagoje nëra patikimø duomenø, kad tokie neteisëti veiksmai buvo atliekami tuomeèio generalinio direktoriaus ar valdybos ápareigojimu, ðiø asmenø atsakomybës klausimas ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo keliamas. O nepakankama atsakovës kontrolë, nustaèius, kad jos veiksmai akivaizdþiai paþeidë vieðàjà tvarkà ir buvo nusikalstami, teismo vertinimu, nëra pagrindas netaikyti atsakovei atsakomybës ar jà sumaþinti (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).

Nors fiktyvius sandorius su UAB „Josandra“ ir UAB „Distribands baltics“ atsakovë sudarë veikdama ne kaip ieðkovo generalinë direktorë ar prokuristë, o kaip darbuotoja, teismo nuomone, toks atsakovës statusas buvo formalus. Teismo vertinimu, bylos aplinkybës patvirtina, kad ji faktiðkai vadovavo ieðkovui. Teismas padarë iðvadà, kad net pripaþinus, jog aptariamu atveju þalos atlyginimo klausimas turëjo bûti sprendþiamas pagal materialinës atsakomybës normas, galima konstatuoti, jog yra visos sàlygos tokiai atsakomybei kilti: þala padaryta neteisëta veika, egzistuoja prieþastinis ryðys ir kaltë, þala padaryta darbo santykiø metu ir yra susijusi su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Visi fiktyvûs sandoriai buvo sudaryti ir mokëjimai pagal juos atlikti tyèia, todël atsakovei taikytinos materialinës atsakomybës dydis neribojamas (DK 255 straipsnis).

Teismas sprendë, kad atsakovei neárodþius, jog neteisëtus veiksmus ji atliko kitø tuomeèiø ieðkovo organø pavedimu, ið ieðkovo paimti pinigai buvo panaudoti jo veikloje ir uþ ðiuos pinigus ieðkovas gavo adekvaèià naudà, nëra pagrindo kelti kitø asmenø atsakomybës klausimà, todël pirmosios instancijos teismas pagrástai atsisakë átraukti á bylà buvusio ieðkovo generalinio direktoriaus ápëdinius.

Teismas taip pat sprendë, kad ieðkinio senaties terminas reikalavimui priteisti þalos – baudø uþ nesavalaiká mokesèiø sumokëjimà, atlyginimà nëra praleistas, nes ði þala ieðkovui atsirado tik 2009 m., kai buvo baigtas mokestinis patikrinimas, apskaièiuotos baudos ir jos sumokëtos valstybei (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vertindamas ieðkinio senatá dël þalos, kylanèios ið 2003–2005 m. sudarytø fiktyviø sandoriø, nurodë, kad tuo laikotarpiu ieðkovui faktiðkai vadovavo ir jo reikalus tvarkë pati atsakovë. Neteisëtos jos veikos bei ieðkovo þala ið esmës buvo konkretizuotos tik Kauno miesto apylinkës teismo 2007 m. spalio 15 d. baudþiamajame ásakyme bei Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. birþelio 30 d. patikrinimo akte ir 2009 m. liepos 10 d. sprendime dël ðio akto patvirtinimo. Dël ðiø prieþasèiø pirmosios instancijos teismas ið esmës teisingai ieðkinio senaties terminà susiejo su sprendimø priëmimu. Teismas padarë iðvadà, kad, net pripaþinus, kad ieðkinio senatis daliai reikalavimø yra praleista, nagrinëjamoje situacijoje bûtø buvæs aiðkus pagrindas ðá terminà atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimø á kasaciná skundà argumentai

Kasaciniu skundu atsakovë praðo panaikinti apeliacinës instancijos teismo nutartá bei pirmosios instancijos teismo sprendimà ir priimti naujà sprendimà – ieðkovo UAB „Barker textiles“ ieðkiná atmesti, priteisti bylinëjimosi iðlaidas. Nurodomi ðie argumentai:

1. Dël ieðkinio senaties taikymo. Bylà nagrinëjæ þemesniøjø instancijø teismai paþeidë materialiosios teisës normas, reglamentuojanèias ieðkinio senatá, netinkamai nustatë ieðkovo suþinojimo apie savo esà paþeistos teisës momentà, todël atsisakydami taikyti ieðkinio senaties terminà netinkamai taikë ieðkinio senaties institutà (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismai ieðkinio senaties termino pradþià siejo tik su viena ið CK 1.127 straipsnyje átvirtinta sàlyga – ieðkovo suþinojimu apie paþeistà teisæ, taèiau neatsiþvelgë bei nevertino kitos ðiame straipsnyje nurodytos sàlygos, reikðmingos ieðkinio senaties termino skaièiavimo pradþiai – ieðkovo turëjimo suþinoti apie savo paþeistà teisæ, nuo kurio objektyviai prasidëjo ieðkinio senaties termino pradþia. Ðis paþeidimas turi esminës átakos vienodam teisës (ieðkinio senaties instituto) aiðkinimui ir taikymui, nes teismai nepagrástai suabsoliutino subjektyvøjá kriterijø, dël ko yra akivaizdþiai neuþtikrinamas civiliniø teisiniø santykiø stabilumas, paþeidþiami teisinio apibrëþtumo, tikrumo bei teisëtø lûkesèiø principai, o ieðkinio senaties institutas ið esmës tampa neapibrëþtas bei neveiksmingas. Skundþiami procesiniai sprendimai ydingi vienodos teisës taikymui ir aiðkinimui, nes formuoja praktikà, kuri leistø nukentëjusiai ðaliai operatyviai nereaguoti á savo teisës paþeidimà ir dël tokio neveikimo ar nerûpestingumo jai netektø neigiamø padariniø atsiradimo rizika.

Bylà nagrinëjæ teismai taip pat paþeidë proceso teisës normas, reglamentuojanèias árodinëjimà ir árodymø vertinimà (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant ir aiðkinant pirmiau iðvardytø straipsniø nuostatas, nes iðvadas dël senaties termino pradþios momento padarë nevertindami visø á bylà pateiktø árodymø bei nurodytø kasatorës argumentø, nemotyvuotai juos atmesdami bei nepasisakydami dël jø (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Baudþiamosiose bylose esantys árodymai, t. y. UAB „Barker textiles“ 2006 m. balandþio 12 d. paþyma; 2006 m. balandþio 21 d. paþyma; ieðkovo administracijos vadovo pasiraðytos paþymos 2006 m. rugsëjo 5 d. Nr. 2006/09, 2006 m. rugsëjo 6 d. Nr. 2006/09-2 bei 2006 m. gruodþio 15 d. Nr. 2006/12; 2006 m. spalio 19 d. atlikti PVM ir pelno mokesèiø mokëjimo pavedimai pagal FNTT aktà; 2005 m. lapkrièio 15 d. nutarimas laikinai apriboti ieðkovo nuosavybës teises 214 836 Lt sumai; 2007 m. rugsëjo 3 d. ieðkovo ir kasatorës bendrai raðytas apeliacinis skundas 2007 metø baudþiamojoje byloje; 2007 m. balandþio 6 d. ieðkovo visuotinio akcininkø susirinkimo metu sprendþiami klausimai ir jo metu suraðytas; – vadovaujantis tikimybiø pusiausvyros principu, daugiau nei leidþia daryti pagrástà iðvadà, kad tiek ieðkovo akcininkams, tiek administracijos vadovui, o kartu ir paèiai bendrovei (ieðkovui) buvo þinoma apie atliekamus veiksmus ir administracijos vadovas jiems pritarë, pripaþindamas, kad kasatorë veikë bendrovës naudai ir interesais. Dël ðios prieþasties teismams nebuvo jokio pagrindo iðvadai, kad apie savo paþeistas teise ieðkovas suþinojo tiktai priëmus 2007 m. spalio 15 d. baudþiamàjá ásakymà bei Kauno apskrities valstybinei mokesèiø inspekcijai suraðius 2009 m. birþelio 30 d. patikrinimo aktà ir 2009 m. liepos 10 d. priëmus sprendimà dël ðio akto. Apeliacinës instancijos teismo iðvada, kad 2003–2005 metø laikotarpiu, kai buvo sudaryti fiktyvûs sandoriai, ieðkovui tariamai faktiðkai vadovavo ir jo reikalus tvarkë pati kasatorë, nepaneigia fakto, kad paèiam ieðkovui ne tik turëjo, bet ir buvo þinoma apie sudarytus sandorius ir su tuo susijusias aplinkybes, nes tuo metu didþiausias ieðkovo akcininkas buvo E. T. T. P., kuris ieðkovo administracijos vado pareigas pradëjo eiti nuo 2004 m. kovo 8 d. Tai, kad bendrovë 2005 m. balandþio 4 d. vieneriø metø terminui iðdavë kasatorei prokûrà, nereiðkia, kad bendrovës administracijos vadovas yra atleidþiamas nuo jam ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytø pareigø vykdymo ir visos funkcijos, teisës bei pareigos perduodamos prokuristui. Toks aiðkinimas nesuderinamas su ABÁ nuostatomis, reglamentuojanèiomis bendrovës administracijos vadovo ir bendrovës tarpusavio santykius, neatitinka CK 1.5 straipsnyje átvirtintø protingumo, teisingumo ir sàþiningumo principø bei teismø praktikoje suformuotos teisës aiðkinimo taisyklës, pagal kurià teismas turi vadovautis ne tik árodinëjimo taisyklëmis, bet ir logikos dësniais, pagal vidiná savo ásitikinimà padaryti neðaliðkas iðvadas.

Ieðkovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni apdairumo, atidumo ir rûpestingumo reikalavimai, todël jis apie savo teisiø paþeidimus, bûdamas pakankamai apdairus, atidus ir rûpestingas, prieðingai nei nurodë apeliacinës instancijos teismas, turëjo suþinoti anksèiau, nei jie buvo konkretizuoti sprendimuose. Ieðkovas bet kuriuo atveju turëjo pareigà þinoti apie vykdomas pinigines operacijas, sudaromus ginèo sandorius. Ðiuo atveju ieðkinio senaties termino eigos pradþia dël dalies sandoriø, sudarytø iki 2004 m. gruodþio 31 d., laikytina 2004 m. gruodþio 31 d., nes metams pasibaigiant bendrovë privalëjo atlikti inventorizacijà. Ieðkovo elgesys, kai ilgiau kaip penkerius metus nuo tariamo teisës paþeidimo nebuvo imtasi jokiø veiksmø, kad bûtø iðsiaiðkintos sandoriø sudarymo aplinkybës, leidþia toká elgesá vertinti kaip nerûpestingà ir aplaidø savo paþeistø teisiø ágyvendinimà, dël ko ieðkovui tenka su tuo susijusiø neigiamø padariniø kilimo rizika. Asmens nerûpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitø asmenø interesø suvarþymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis).

Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinës instancijos teisme ieðkovas nereiðkë praðymo atnaujinti ieðkinio senaties terminà, o teismai apskritai nesprendë ieðkinio senaties termino atnaujinimo klausimo. Dël to apeliacinës instancijos teismo iðvada, kad, net ir pripaþinus, jog ieðkinio senatis daliai reikalavimø yra praleista, nagrinëjamoje byloje bûtø buvæs aiðkus pagrindas ðá terminà atnaujinti, yra visiðkai nepagrásta ir nemotyvuota (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

2. Dël civilinæ atsakomybæ reglamentuojanèiø teisës normø taikymo. Teismai paþeidë materialiosios teisës normas, reglamentuojanèias civilinæ atsakomybæ (CK 6.245 straipsnis, DK 246, 255 straipsniai) bei civilinës atsakomybës netaikymà ar atleidimà nuo jos (CK 6.253 straipsnis), nes nesant visø bûtinø civilinei atsakomybei kilti sàlygø bei esant civilinës atsakomybës netaikymo ar atleidimo nuo jos pagrindams nepagrástai priteisë ið kasatorës þalos atlyginimà. Toks nurodytø teisës normø taikymas nesuderinamas su teismø praktikoje átvirtintu ðiø teisës normø aiðkinimu ir taikymu, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra tik tuomet, kai nustatoma civilinës atsakomybës sudëties elementø visuma: neteisëti veiksmai, kaltë, nuostoliai, prieþastinis ryðys tarp veiksmø ir nuostoliø.

Teismai neatsiþvelgë á tai, kad kasatorë laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 8 d. iki 2005 m. balandþio 4 d. nebuvo nei bendrovës valdymo organas, nei veikë pagal prokûrà. Ðiuo laikotarpiu buvo sudaryti sandoriai su UAB „Josandra“ bei UAB „Distribrands baltics“, ið kuriø ieðkovas taip pat kildina þalà. Kasatorës atsakomybës klausimas dël þalos, padarytos nurodytu laikotarpiu, turëjo bûti sprendþiamas vadovaujantis DK nuostatomis. DK 246 straipsnyje nurodytos materialinës atsakomybës atsiradimo sàlygos. Tam, kad darbuotojui kiltø materialinë atsakomybë, turi bûti árodytos visos ðios sàlygos. Tokiø sàlygø árodinëjimo pareiga tenka darbdaviui, t. y. ieðkovui. Jei sàlygoms neárodytos, kasatorei negali bûti taikoma materialinë atsakomybë. Á nurodytas aplinkybes teismai neatsiþvelgë, todël netinkamai nustatë atsakomybës pagrindus, t. y. netinkamai pritaikë materialiosios teisës normas, reglamentuojanèias darbuotojo materialinæ atsakomybæ. Teismai taip pat netinkamai paskirstë ðaliø árodinëjimo pareigas, t. y. nepagrástai laikë, jog kasatorës kaltë preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalá ir ji turi pareigà paneigti kaltës prezumpcijà.

Apeliacinës instancijos teismas paþeidë CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 daliø nuostatas bei nepagrástai priteisë ið kasatorës mokesèiø inspekcijos priskaièiuotà 17 655,67 Lt baudà, nes neatsiþvelgë á paties ieðkovo veiksmus (neveikimà), nerûpestingumà ir neatidumà, lëmusius nurodytos baudos paskyrimà. Jei ieðkovas bûtø buvæs atidus ir rûpestingas, tai bûtø savarankiðkai paðalinæs netikslumus bendrovës buhalterijoje ir sumokëjæs priklausanèius mokesèius bei jam nebûtø paskirtos baudos (Buhalterinës apskaitos ástatymo (ástatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gruodþio 30 d. iki 2007 m. birþelio 21 d.) 21 straipsnis, Mokesèiø administravimo ástatymo 139 straipsnis, Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo 123 straipsnio 2 dalis).

Bylà nagrinëjæ teismai taip pat paþeidë proceso teisës normas, reglamentuojanèias árodinëjimà ir árodymø vertinimà (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), nes iðvadas dël árodinëjimo dalyko (þalos) padarë nevertindami visø á bylà pateiktø árodymø bei nurodytø kasatorës argumentø, nepasisakydami dël jø, padarydami iðvadas, neatitinkanèias nustatytø faktiniø aplinkybiø. Iðvadà dël árodinëjimo dalyko (þalos atlyginimo) buvimo padarë nesant byloje þalà pagrindþianèiø árodymø ir árodinëjimo pareigà turinèiai ðaliai nevykdant ðios pareigos. Þala – bûtinoji civilinës atsakomybës sàlyga, kai civilinë atsakomybë pasireiðkia nuostoliø atlyginimu. Þala nëra preziumuojama, todël jà bei jos dydá privalo árodyti ieðkovas. Ieðkovas nepateikë në vieno árodymo, kuris patvirtintø þalos jam padarymo faktà bei dydá (CPK 178 straipsnis).

Teismai nevertino aplinkybës, kad Kauno miesto apylinkës teismas 2007 m. spalio 17 d. baudþiamuoju ásakymu nustatë ir patvirtino, jog tarp ieðkovo ir UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“, UAB „Altavijus“ atsiskaitymai nevyko, kad kasatorë savanoriðkai atlygino nusikalstamomis veikomis padarytà turtinæ þalà, t. y. þalos dydis buvo nustatytas ir ji buvo atlyginta. Jokiø árodymø, paneigianèiø ðias aplinkybes, ieðkovas nepateikë. Be to, baudþiamojoje byloje dalyvavo ir ieðkovas, todël ásakyme nustatytos aplinkybës ir faktai turi prejudicinæ reikðmæ ðaliø tarpusavio santykiuose (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

Kasatorë, reikðdama atsikirtimus á ieðkiná, nurodë bei pateikë tai patvirtinanèius árodymus, kad buvo ásigytos þaliavos bei atlikti statybos darbai. O ieðkovas net neárodinëjo, kad buvo prieðingai. Nors apeliacinës instancijos teismas nurodë, kad kasatorë neteisëtai pervedusi pinigus kitiems asmenims nepateikë árodymø, jog ðie pinigai buvo panaudoti ieðkovo veikloje ir uþ juos ieðkovas ágijo adekvaèià naudà, nors tokià pareigà turëjo, taèiau byloje esantys akivaizdûs árodymai patvirtina prieðingas aplinkybes. Skundþiamoje nutartyje remiamasi faktiniø aplinkybiø, nustatytø baudþiamojoje byloje Nr. 1-911-651/2010, konstatavimu: „visi UAB „Arvasanta“ sàskaitose nurodyti darbai ir prekës ieðkovui yra atlikti ir suteiktos, <...> nenustatyta, kad apeliantei bûtu graþinti UAB „Arvasanta“ pervesti ir perduoti ieðkovo pinigai, kuriuos ji bûtø pasisavinusi, jog apeliantë ieðkovo grynø pinigø nebûtø perdavusi kaip atsiskaitymà uþ atliktus darbus ir gautas prekes <...>“. Taèiau teismas, paþeisdamas CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, nepagrástai konstatavo, kad vien ðiø duomenø nepakanka konstatuoti, kad nagrinëjamuose sandoriuose nurodomos sumos ið tiesø buvo panaudotos ieðkovo veikloje ir uþ juos ágyta adekvati nauda.

Apeliacinës instancijos teismas visiðkai nepagrástai nurodë, kad fiktyviø sandoriø pagrindu buvo ið ieðkovo apskaitos „iðimami“ pinigai, o kasatorë patikimai neárodë, jog tokie pinigai buvo panaudoti ieðkovo veikloje ir ieðkovas uþ juos ágijo adekvaèià naudà. Ið nagrinëjamø sandoriø kilusià þalà ieðkovas ið esmës árodinëjo vieninteliu árodymu – Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimu dël patikrinimo akto. Taèiau akivaizdu, kad ið ðiame sprendime nustatytø aplinkybiø negalima spræsti dël þalos ieðkovei padarymo fakto ir jos dydþio. Sprendime yra konstatuota faktinë aplinkybë, kurios ieðkovas neginèijo, jog ûkinë operacija ávyko, taèiau ne su tuo subjektu, kuris buvo nurodytas sàskaitoje.

Atsiliepimu á kasaciná skundà ieðkovas praðo apeliacinës instancijos teismo nutartá palikti nepakeistà, o kasaciná skundà atmesti, priteisti bylinëjimosi iðlaidas. Nurodomi ðie argumentai:

1. Dël ieðkinio senaties taikymo. Ieðkovas apie savo teisiø paþeidimà galëjo suþinoti tik per savo organus ar kitus jo vardu veikusius asmenis, o bûtent tokiu asmeniu ir buvo kasatorë (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Teismai, nustatydami ieðkinio senaties termino pradþià, teisingai ir pagrástai prioritetà suteikë objektyviajam ieðkinio senaties termino eigos pradþios nustatymo momentui, vertindami, jog ieðkovo suþinojimo apie savo teisiø paþeidimà momentas sutampa su atitinkamø dokumentø suraðymo momentu. Skundþiamuose procesiniuose sprendimuose yra nurodyti visi árodymai, kuriø pagrindu teismai padarë iðvadas byloje. Faktas, kad lietuviø kalbos nesuprantanèiam, lietuviðkai neraðanèiam fiziniam asmeniui E. T. T. P. tapus formaliu ieðkovo generaliniu direktoriumi, buvo atliekami áraðø buhalterinëje apskaitoje koregavimai, teikiamos paþymos, nereiðkia, jog atsakovë nepadarë jokiø nuostoliø bendrovei, nes, kaip teisingai konstatavo teismai, formaliai ieðkovui ir toliau vadovavo bûtent kasatorë. Kasatorës faktiná vadovavimà bendrovei po 2004 m. kovo 8 d. patvirtina byloje esantys raðytiniai árodymai. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, analizavo kasatorës argumentus, susijusius su ieðkinio senaties termino pradþios skaièiavimu. Tai, kad kasatorë nesutinka su teismø argumentais, nëra pagrindas skundþiamus procesinius sprendimus pripaþinti neteisëtais ir juos panaikinti.

2. Dël civilinæ atsakomybæ reglamentuojanèiø teisës normø taikymo. Teismai teisingai sprendë, kad kasatorë, bûdama direktore, veikdama pagal prokûrà ar bûdama bendrovës darbuotoja, realiai faktiðkai vadovavo ieðkovui. Kasatorës atleidimas nuo atsakomybës pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalá yra negalimas, nes bûtent ji, bûdama realia ir faktine ieðkovo vadove, atliko visus neteisëtus veiksmus, dël kuriø bendrovë patyrë nuostoliø.

Kasatorë Kauno miesto apylinkës teismo 2007 m. spalio 15 d. baudþiamàjá ásakymà nepagrástai traktuoja savo naudai ir iðtraukia ið konteksto sau palankias citatas. Be to, ikiteisminis tyrimas baudþiamojoje byloje Nr. 1-3160-240/2007 buvo atliekamas dël mokestiniø prievoliø tinkamo vykdymo, ðaliø tarpusavio santykiai nebuvo ir negalëjo bûti tiriami nei mokesèiø institucijø, nei ikiteisminio tyrimo pareigûnø. Teismai teisingai ir pagrástai nusprendë, kad pinigø mokëjimo faktas pagal fiktyvius sandorius yra nustatytas ir neturi reikðmës tai, ar pinigus gavo atitinkamos bendrovës. Ieðkovo patirtos þalos konstatavimui pakanka fakto, jog mokëjimus atitinkanèios pinigø sumos dingo ið bendrovës ir jos apskaitos.

Teismai nepaþeidë CPK 185 straipsnio nuostatø, t. y. padarë iðvadas remdamiesi ðaliø pateiktais argumentais ir árodymais. Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. birþelio 30 d. patikrinimo akte ir 2009 m. liepos 10 d. sprendime dël patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad ûkinës operacijos, kurios nurodytos atitinkamø ámoniø vardu iðraðytose PVM sàskaitose faktûrose realiai nurodytomis sàlygomis tarp nurodytø ûkio subjektø neávyko, jose áformintos prekës ir paslaugos nebuvo parduotos. Taigi, siekdama paneigti þalos sukëlimo faktà, bûtent kasatorë privalëjo árodyti, kad ieðkovui buvo suteikta paslaugø, atlikta darbø ir perduota prekiø uþ sumà, kuri atitinka visose atitinkamø ámoniø PVM sàskaitose faktûrose nurodytà ir sumokëtà pinigø sumà. O kasatorë pateikë tik jokiais árodymais nepagrástus pamàstymus. Ji taip pat nepateikë patikimø árodymø, patvirtinanèiø, jog sumokëti pinigai bûtø buvæ panaudoti ieðkovo veikloje ar bendrovë uþ juos bûtø ágijusi adekvaèià naudà.

Teismai skundþiamuose procesiniuose sprendimuose iðsamiai nurodë argumentus, kuriais remiantis kasatorei taikoma bûtent civilinë atsakomybë. Kasatorë, vadovaudama ieðkovui, sudarinëjo fiktyvius sandorius bei mokëjo pinigus realiai neveikianèioms ámonëms. Tokie veiksmai yra neteisëti. Tai yra konstatuota tiek mokesèiø administratoriaus, tiek Kauno miesto apylinkës teismo, nagrinëjusio baudþiamàsias bylas. Sandorius su realiai veiklos nevykdanèiomis ámonëmis ji sudarinëjo tyèia, dël ðiø sandoriø ieðkovas neteko pinigø, taigi, egzistuoja tiesioginis prieþastinis ryðys tarp kasatorës tyèia atliktø neteisëtø veiksmø ir ieðkovo þalos. Turtinës þalos dydis yra pagrástas raðytiniais árodymais. Dël to teismai pagrástai tenkino ieðkiná, konstatuodami, kad yra árodytos visos bûtinosios sàlygos kasatorës civilinei atsakomybei atsirasti. Be to, apeliacinës instancijos teismas papildomai pasisakë ir dël galimybës taikyti kasatorei materialinës atsakomybës pagal darbo teisæ institutà.

Teisëjø kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iðaiðkinimai

Dël ieðkinio senaties termino pradþios nustatymo ðioje byloje

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai paþeidë materialiosios teisës normas, reglamentuojanèias ieðkinio senatá, netinkamai nustatë ieðkovo suþinojimo apie savo esà paþeistos teisës momentà, todël nepagrástai atsisakë taikyti ieðkinio senatá.

Kasatorë nurodo, kad ieðkinio senaties terminas turëjo bûti skaièiuojamas ne nuo Kauno miesto apylinkës teismo 2007 m. spalio 15 d. baudþiamojo ásakymo ir Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimo priëmimo momento, kaip sprendë teismai, o nuo sandoriø, kuriais ieðkovas árodinëja þalos jam padarymà, sudarymo momento. Taigi kasatorë ið esmës kelia netinkamai byloje nustatytos ieðkinio senaties termino pradþios klausimà. Pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo formuojamà praktikà ieðkinio senaties termino pradþios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. rugpjûèio 25 d. nutartis, priimta civilinëje byloje A. R. ir kt. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinëje byloje E. J. v. AB „Grigiðkës“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.). Dël to teisëjø kolegija pasisako tik dël tø kasacinio skundo argumentø, kuriais, ginèijant teismø nustatytà ieðkinio senaties termino pradþià, keliami teisës klausimai.

Bendroji ieðkinio senaties termino pradþios nustatymo taisyklë yra ta, kad ðio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo suþinojo ar turëjo suþinoti apie savo teisës paþeidimà; ðios taisyklës iðimtis nustato CK bei kiti ástatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieðkinio senaties termino eigos pradþia ástatymo siejama ne su teisës paþeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens suþinojimu ar turëjimu suþinoti apie savo teisës paþeidimà (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ágyvendinti teisæ ginti savo paþeistà teisæ tik þinodamas, kad ði paþeista. Asmuo gali suþinoti apie savo teisës paþeidimà tà paèià dienà, kai ði buvo paþeista, taèiau apie toká paþeidimà gali suþinoti ir vëliau, t. y. teisës paþeidimo momentas ir suþinojimo apie ðios teisës paþeidimà diena gali nesutapti. Suþinojimo apie teisës paþeidimà momentu laikytina diena, kada asmuo faktiðkai suvokia, kad jo teisë ar ástatymo saugomas interesas yra paþeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisës paþeidimà suþinojo ne paþeidimo dienà, o vëliau, teismas turi ávertinti, ar ðis apie savo paþeistà teisæ suþinojo ne vëliau, negu analogiðkoje situacijoje turëjo suþinoti apdairiai ir rûpestingai savo teisëmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsiþvelgti á teisës paþeidimo nustatymo sudëtingumà, atsakovo veiksmø ar neveikimo átakà ieðkovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkreèiu atveju reikðmingas aplinkybes (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinëje byloje V. D. v. Individualiø gyvenamøjø namø statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsëjo 20 d. nutartis, priimta civilinëje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

Kasatorës teigimu, ieðkovas apie 2003–2005 metais sudarytus sandorius turëjo þinoti jø sudarymo dienà, nes buvo sandoriø ðalis, todël, ieðkiná pareiðkæs 2010 m. balandþio 8 d., praleido trejø metø ieðkinio senaties terminà.

Teisëjø kolegija sutinka su kasatorës argumentu, kad juridiniam asmeniui, kaip sandoriø ðaliai, tiek juridinio asmens organams apie ámonës sudaromus sandorius paprastai tampa þinoma nuo jø sudarymo momento. Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi uþ juridinio asmens teisiø gynimà. Juridinio asmens organams suþinojus apie juridinio asmens teisiø paþeidimà jiems atsiranda teisë ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikðti ieðkiná teisme. Taèiau nagrinëjamos bylos aplinkybiø kontekste, kai kasatorë, kaip juridinio asmens valdymo organas, neatliko savo pareigø ir nesiëmë priemoniø, kad bûtø ginami juridinio asmens interesai, toks ieðkinio senaties termino taikymas, kaip nurodo kasatorë, neatitiktø teisingumo principo. Teisëjø kolegija, atsiþvelgdama á bylos aplinkybiø visumà ir ávertinusi tai, kad kasatorë, kaip ámonës vadovë, kuriai tenka pareiga ágyvendinti ir ginti ámonës teises, ieðkinio teisme nereiðkë, be to, reikalavimas atlyginti þalà yra kildinamas bûtent dël jos, kaip ámonës vadovës, netinkamo pareigø vykdymo, daro iðvadà, kad nagrinëjamos bylos atveju ieðkovas neturëjo objektyvios galimybës apie savo galbût paþeistas teises suþinoti pirmiau nurodytø sandoriø sudarymo momentu.

Teisëjø kolegija paþymi, kad kasacinio teismo praktikoje pabrëþiama, jog, ginèo ðaliai reikalaujant taikyti ieðkinio senatá, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieðkinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nëra prieþasèiø ðá terminà atnaujinti. Ástatyme nereikalaujama, kad ieðkovas pateiktø praðymà atnaujinti ieðkinio senaties terminà (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje B. D. v. Maþeikiø sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje UAB „Þalgirio loto“ v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2010; 2012 m. birþelio 29 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje M. Ð. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Atsiþvelgdama á tai, teisëjø kolegija atmeta kaip nepagrástà kasacinio skundo argumentà, kad apeliacinës instancijos teismas, nesant ieðkovo praðymo atnaujinti ieðkinio senaties terminà ir pirmosios instancijos teismui nesprendus ðio klausimo, padarë nepagrástà ir nemotyvuotà iðvadà, kad, net ir pripaþinus, jog ieðkinio senaties terminas yra praleistas, bûtø buvæs aiðkus pagrindas ðá terminà atnaujinti.

Apibendrindama tai, kas iðdëstyta, teisëjø kolegija paþymi, kad nustatytø aplinkybiø visuma sudaro pagrindà konstatuoti, kad ieðkinio senaties terminas nagrinëjamu atveju nepraleistas, o net jei jis bûtø praleistas, egzistuotø pagrindas já atnaujinti. Bylà nagrinëjæ pirmosios ir apeliacinës instancijø teismai, vertindami ir kvalifikuodami byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai aiðkino ir taikë ieðkinio senaties institutà reglamentuojanèias teisës normas bei teismø praktikà ðiuo klausimu, todël pagrástai neatsisakë ginti paþeistas ieðkovo teises dël ieðkinio senaties termino praleidimo.

Dël ámonës vadovo ir darbuotojo civilinës atsakomybës atribojimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorë nëra atsakinga uþ þalà, atsiradusià dël sandoriø, kuriø sudarymo metu ji buvo ne ámonës vadovë arba veikë ne prokûros pagrindu, o buvo eilinë ámonës darbuotoja, todël jos atsakomybei turëjo bûti taikomas DK 246 straipsnis. Apeliacinës instancijos teismo vertinimu, toks apeliantës kaip darbuotojos statusas buvo formalus, nes ji faktiðkai vadovavo ieðkovui, be to, net vertinant kasatorës elgesá pagal darbo teisæ, egzistuoja visos sàlygos jos materialinei atsakomybei kilti, visi kasatorës neteisëti veiksmai atlikti tyèia, todël jos materialinës atsakomybës dydis neribojamas (DK 255 straipsnis).

Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas, nagrinëdamas ámonës vadovo ir dalyvio civilinës atsakomybës atribojimo klausimà, yra iðaiðkinæs, kad civilinës atsakomybës bylose kiekvienu konkreèiu atveju spræstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bûdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal ástatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet bûdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybæ turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. vasario mën. 1 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB „Panevëþio spaustuvë“ v. R. Ð. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Plëtodama ðià praktikà, teisëjø kolegija paþymi, kad civilinës atsakomybës prasme kaip vadovas narys gali bûti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal ámonës dokumentus tuo metu ëjo ámonës vadovo pareigas (de jure vadovas), taèiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad ámonë veikë jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripaþinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybë uþ neteisëtais veiksmai ámonei padarytà þalà taikoma kaip de jure vadovui.

Apeliacinës instancijos teismas, ávertinæs aplinkybiø visumà, konstatavo, kad fiktyviø sandoriø sudarymo metu kasatorë faktiðkai vadovavo ieðkovui. Kasaciniame skunde nesuformuluotas kasacijos pagrindas, dël kurio kasacinis teismas galëtø perþiûrëti ðià apeliacinës instancijos teismo nustatytà faktinæ aplinkybæ (CPK 347 straipsnio 2 dalis), todël teisëjø kolegija sprendþia, kad nebuvo paþeistos materialiosios teisës normos kasatorës elgesio vertinimui taikant vadovø civilinæ atsakomybæ reglamentuojanèias teisës normas.

Teisëjø kolegija taip pat paþymi, kad pagrindas perþiûrëti bylà kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisës normø paþeidimas, turintis esminës reikðmës vienodam teisës aiðkinimui ir taikymui, jeigu ðis paþeidimas galëjo turëti átakos neteisëto sprendimo (nutarties) priëmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasaciniame skunde nepagrindþiama, kaip darbuotojo materialinæ atsakomybæ, o ne vadovo civilinæ atsakomybæ reglamentuojanèiø normø taikymas galëtø pakeisti kasatorës atsakomybës ieðkovui apimtá. Apeliacinës instancijos teismui pripaþinus, kad visi fiktyvûs sandoriai sudaryti ir mokëjimai pagal juos atlikti tyèia, darbuotojo materialinës atsakomybës dydis tampa neribojamas (DK 255 straipsnio 1 punktas) ir nesiskiria nuo ámonës vadovo civilinës atsakomybës apimties. Dël to kasacinio skundo argumentai dël nepagrásto darbuotojo materialinæ atsakomybæ reglamentuojanèiø teisës normø netaikymo neturi átakos skundþiamo teismo procesinio sprendimo teisëtumui.

Dël árodinëjimo naðtos paskirstymo ir árodinëjimo specifikos nustatant þalos, padarytos ámonës vadovo veiksmais, dydá

Ástatyme ir teismø praktikoje pripaþástamos civilinës atsakomybës atsiradimui bûtinosios sàlygos yra neteisëti veiksmai, prieþastinis ryðys, kaltë ir þala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovës vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat bûtina nustatyti visas jos taikymo sàlygas. Nustaèius vadovo neteisëtus veiksmus, lëmusius þalos (nuostoliø) atsiradimà, jo kaltë preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti ðià prezumpcijà, siekdamas iðvengti atsakomybës, remdamasis kaltës nebuvimu, turëtø bendrovës vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinëje byloje BUAB ,,Vombatas“ v. A. Ð., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkrièio 20 d. nutartis, priimta civilinëje byloje BUAB „Optimalûs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinëje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodþio 7 d. nutartis, priimta civilinëje byloje BUAB ,,Ðvytûnas“ v. AB „SEB bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovës vadovas uþ ástatymuose átvirtintø pareigø paþeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma þalos (nuostoliø), kuri yra ne tik viena bûtinøjø civilinës atsakomybës sàlygø, bet ir pagrindas byloje nagrinëjamus konkreèius bendrovës vadovo veiksmus (neveikimà) vertinti kaip neteisëtus ir lëmusius þalos atsiradimà (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. lapkrièio 16 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).

Nagrinëjamoje byloje kasatorës neteisëti veiksmai yra nustatyti ásiteisëjusiais teismø procesiniais sprendimais baudþiamosiose bylose (Kauno miesto apylinkës teismo 2007 m. spalio 15 d. ir 2010 m. vasario 9 d. baudþiamieji ásakymai) ir ásigaliojusiais administraciniais aktais (Kauno apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimas dël patikrinimo akto tvirtinimo), todël kasatorës veiksmø neteisëtumas nesudarë árodinëjimo dalyko ðioje byloje. Kasaciniame skunde keliamas teisës klausimas, ar tokiais kasatorës neteisëtais veiksmai, pasireiðkusiais sukèiavimu mokesèiø srityje, buvo padaryta þala ne tik valstybei, bet ir kasatorës vadovautai bendrovei, ir ar teismai, konstatuodami þalos ieðkovui padarymà, nepaþeidë civilinæ atsakomybæ ir árodinëjimà reglamentuojanèiø teisës normø.

Ámonës vadovø neteisëtais veiksmais padarytos þalos ástatymai nepreziumuoja; vien ámonës valdymo organø neteisëtos veikos nepakanka jø civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø iðplëstinës kolegijos 2009 m. lapkrièio 20 d. nutartis, priimta civilinëje byloje BUAB „Optimalûs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009)

Asmuo, kuris reikalauja atlyginti þalà, privalo árodyti jam padarytø nuostoliø dydá (CPK 178 straipsnis). Teisëjø kolegija paþymi, kad PVM sàskaitose faktûrose ir ámonës buhalterinës apskaitos dokumentuose uþfiksavus realiai neávykusias ûkines operacijas þala pirmiausia padaroma valstybës biudþetui, nes dël to dirbtinai padidinama pirkimo PVM atskaita, padidinami leidþiami atskaitymai ir sumaþinamos á valstybës biudþetà mokëtinos sumos. Ar dël tokiø neteisëtø veiksmø padaroma þala ir ámonei, kurios vardu áformintos neávykusios ûkinës operacijos, nustatoma atsiþvelgiant á bendràsias civilinæ atsakomybæ ir þalos sampratà reglamentuojanèias teisës normas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje átvirtintà þalos sampratà turtinë þala padaroma, kai nukenèia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; þala, ávertinta pinigais, laikoma nuostoliais (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus iðplëstinës teisëjø kolegijos 2006 m. birþelio 7 d. nutartis, priimta civilinëje byloje UAB „Naujapilë“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Taikant civilinæ atsakomybæ atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijæ prieþastiniu ryðiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Nagrinëjamoje byloje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti atstovaujant kasatorei, realiai neávyko, taèiau kasatorë teigia, jog ðiø fiktyviø sandoriø dalykus ieðkovas gavo ið kitø asmenø, arba tokiø sandoriø pagrindu jokie mokëjimai neveikianèioms bendrovëms apskritai nebuvo vykdomi, todël þalos ieðkovas nepatyrë. Teisëjø kolegijos vertinimu, apeliacinës instancijos teismas, vertindamas tiek ðios bylos, tiek susijusiø baudþiamøjø bylø medþiagà, pagrástai konstatavo, kad visø sandoriø tikslas buvo ið ieðkovo apskaitos iðimti pinigus, todël teisiðkai nereikðminga aplinkybë, ar pinigai ið tiesø pasiekë tariamas prekes ir paslaugas teikusias bendroves. Esminæ reikðmæ byloje turi aplinkybë, ar lëðos, kurios buvo iðimtos ið ieðkovo apskaitos, vëliau buvo panaudotos ieðkovo veikloje ir ar uþ ðias netektas lëðas ieðkovas gavo adekvaèià naudà. Nustaèius, kad sudarytais fiktyviais sandoriais lëðos buvo iðimtos ið ámonës apskaitos, aplinkybë, jog ámonë patyrë turtinio pobûdþio praradimà, gali bûti laikoma nustatyta. Asmeniui, atlikusiam toká neteisëtà veiksmà ir siekianèiam iðvengti civilinës atsakomybës taikymo, tenka naðta árodyti, kad dël tokio lëðø iðëmimo ámonë þalos nepatyrë arba patyrë maþiau þalos, nes lëðos ásigytø prekiø, paslaugø ar kitokios naudos forma gráþo ámonei. Toks árodinëjimo naðtos paskirstymas grindþiamas bendràja árodinëjimo naðtos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis). Be to, neteisëtai ið ámonës apskaitos iðimtø lëðø panaudojimà kontroliuoja tas lëðas gavæ asmenys, todël jie turi didesnes galimybes árodyti, jog lëðos panaudotos ne asmeninëms, o ámonës reikmëms. Dël to nagrinëjamoje byloje bûtent kasatorei tenka árodinëjimo naðta árodyti, kad tos lëðos buvo panaudotos bendrovës veikloje, kad uþ jas buvo ásigytos bendrovei reikalingos prekës ar paslaugos ar dël jø bendrovë gavo kitokià adekvaèià naudà.

Jei neteisëtai ið ámonës apskaitos iðimtos lëðos vëliau yra panaudojamos ámonës veikloje, toks panaudojimas yra neteisëtas vieðosios teisës poþiûriu, todël prekiø ar paslaugø ásigijimas paprastai neáforminamas buhalterinës apskaitos dokumentais ar kitokiais raðytiniais árodymais. Taèiau teisës aktuose nëra draudimo árodinëjant lëðø panaudojimà ámonëms reikmëms remtis visomis CPK leidþiamomis árodinëjimo priemonëmis: ðaliø ir treèiøjø asmenø (tiesiogiai ar per atstovus) paaiðkinimais, liudytojø parodymais, raðytiniais árodymais, daiktiniais árodymais, apþiûrø protokolais, ekspertø iðvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso áraðais, padarytais nepaþeidþiant ástatymø, ir kitomis árodinëjimo priemonëmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Jeigu ieðkovas negali tiksliai árodyti nuostoliø dydþio, ðalys nesutaria dël jø dydþio, pateikia prieðtaringus árodymus, nuostoliø dydá nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisëjø kolegijos nuomone, tokia pati taisyklë taikoma ir tada, kai atsakovas, neteisëtai iðëmæs ið ámonës apskaitos lëðas, negali tiksliai árodyti, kiek lëðø (kokia jø dalis) panaudota ámonës veikloje. Vien tikslaus ámonës veikloje panaudotø lëðø dydþio nenustatymas savaime nereiðkia, kad lëðos ámonës veikloje apskritai nebuvo panaudotos. Esant abejoniø dël ámonës veikloje panaudotø lëðø apimties, jà gali nustatyti teismas, atsiþvelgdamas á ðaliø pateiktus árodymus ir tikëtinà ámonës gautos naudos vertæ. Ðalims taip pat nedraudþiama praðyti skirti ekspertizæ galimai ámonës gautai naudai nustatyti. Neárodþius, kad ið ámonës apskaitos neteisëtai iðimtos lëðos buvo panaudotos ámonës veikloje ar kad dël jø ámonë gavo kitokià adekvaèià naudà, þalos atlyginimo ieðkinys turi bûti tenkinamas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylà nagrinëjæ teismai paþeidë árodinëjimà reglamentuojanèias teisës normas, nes neávertino 2007 m. spalio 15 d. baudþiamajame ásakyme nurodytos aplinkybës, jog atsiskaitymai tarp ieðkovës ir UAB „Nasikas“, UAB „Juvikoras“ ir UAB „Altavijus“ nevyko, be to, kasatorë savanoriðkai atlygino nusikalstamomis veikomis padarytà þalà. Teisëjø kolegija sutinka su apeliacinës instancijos teismo argumentu, kad nagrinëjamu atveju nëra svarbu, ar mokëjimai pasiekë nurodytas ámones ir jose liko; esminæ reikðmæ turi tai, kad ðiuos mokëjimus atitinkanèios sumos dingo ið ieðkovo ir jo apskaitos dël neteisëtø kasatorës veiksmø. Kasatorë, kaip pirmiau nurodyta, neteisëtai pervedusi pinigus kitiems asmenims, privalëjo árodyti, kad ðiuos pinigus panaudojo ieðkovo veikloje ir uþ juos ieðkovas ágijo adekvaèià naudà. Be to, nusikalstamomis veikomis padaryta ir kasatorës baudþiamojoje byloje atlyginta turtinë þala yra ieðkovo atliktas mokesèiø nepriemokø sumokëjimas valstybei ir þalos, nesusijusios su nagrinëjamais fiktyviais sandoriais, atlyginimas ieðkovui.

Dël sandoriø su UAB „Arvasanta“ teisëjø kolegija ið dalies sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad liko neiðsiaiðkintos aplinkybës dël statybos (remonto) darbø ieðkovui atlikimo ir þaliavos (verpalø) ágijimo. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad baudþiamojoje byloje nenustatytas ir neárodytas pinigø pasisavinimo faktas; nustatyta, kad UAB „Arvasanta“ sàskaitoje nurodyti darbai ieðkovui buvo atlikti ir suteiktos nurodytos prekës. Taèiau baudþiamojoje byloje nebuvo iðsiaiðkintos pirmiau nurodytø darbø ir prekiø suteikimo ir atsiskaitymo uþ juos aplinkybës. Ðios aplinkybës taip pat liko teismø neiðnagrinëtos ir neávertintos ðioje byloje.

Apibendrindama iðdëstytus argumentus teisëjø kolegija konstatuoja, kad bylà nagrinëjæ teismai tinkamai neiðsiaiðkino, ar dël visø neteisëtø kasatorës veiksmø buvo padaryta reali turtinë þala ieðkovui, ar tam tikros lëðos nebuvo panaudotos ámonës veikloje, todël netinkamai aiðkino ir taikë materialiosios teisës normas, nenustatë ginèo iðsprendimui reikðmingø faktiniø bylos aplinkybiø, ir ðie paþeidimai negali bûti paðalinti apeliacinës instancijos teisme. Teismø procesiniai sprendimai naikintini ir byla gràþintina pirmosios instancijos teismui nagrinëti ið naujo (CPK 360 straipsnis).

Dël bylinëjimosi iðlaidø ðioje byloje

Pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Bendrosios raðtinës 2013 m. spalio 11 d. paþymà kasacinis teismas turëjo 55,79 Lt iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisëjø kolegijai nutarus perduoti bylà nagrinëti ið naujo pirmosios instancijos teismui, nëra galimybës iðspræsti nurodytø bylinëjimosi iðlaidø paskirstymo ir priteisimo á valstybës biudþetà klausimà (CPK 96 straipsnis). Tai turëtø iðspræsti pirmosios instancijos teismas, iðnagrinëjæs bylà ið naujo.

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. lapkrièio 29 d. nutartá ir Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimà bei perduoti civilinæ bylà pirmosios instancijos teismui nagrinëti ið naujo.

Ði Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis yra galutinë, neskundþiama ir ásiteisëja nuo priëmimo dienos.

Teisëjai Egidijus Lauþikas

Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienë