Civilinė byla Nr. 3K-3-379/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.12;

19.4  (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 28 d.

   Vilnius          

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namams ir Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą su parapijos globos namų valdytoju jo nedarbingumo laikotarpiu, aiškinimo ir taikymo.

                Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą neteisėtu ir grąžinti jį į buvusias pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos: po 3000 Lt už kiekvieną mėnesį ir po 136,36 Lt už kiekvieną darbo dieną; priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas.

Ieškovas 2012 m. vasario 22 d. buvo atleistas iš Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų valdytojo pareigų. Kadangi teisės aktuose nėra nustatytų specialių darbo sutarties su Širvintų parapijos globos namų vadovu nutraukimo pagrindų, todėl ieškovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji DK įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Ieškovas teigia, kad atsakovas Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapija pažeidė DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalių, 130 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nustatančius, jog atsakovas, kaip darbdavys, galėjo nutraukti neterminuotą darbo sutartį su ieškovu tik dėl svarbių priežasčių, prieš tai jį raštu įspėjęs prieš du mėnesius bei negalėjo to padaryti ir atleisti iš darbo ieškovo jo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Be to, Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad fondo dalininkas gali skirti ir atšaukti vienasmenį valdymo organą, jeigu fondo įstatai nenumato kitaip, taigi fondo dalininkams nesuteikta absoliuti teisė nutraukti darbo sutartį su fondo vadovu. Širvintų parapijos globos namų steigėjas yra Širvintų bažnyčios taryba, todėl tik jos kompetencijai priklauso atleisti iš pareigų fondo vadovą, todėl abejotina, ar parapijos klebonas be Bažnyčios tarybos raštiško sprendimo galėjo priimti skundžiamą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Atsakovas neteisėtai atleisdamas ieškovą iš darbo pažeidė jo orumą, viešai pažemino, sumenkino jo reputaciją, todėl jis patyrė ir patiria didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pablogėjo fizinė sveikata.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad Labdaros fondo vadovui, kaip ir uždarosios bendrovės vadovui, skirtingai nei viešosios įstaigos vadovui, taikomas atšaukimo institutas. DK nėra išsamiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju ieškovas dirbo Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų vadovu. Labdaros ir paramos fondų veiklą reglamentuojančio Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte suteikiama teisė dalininkų susirinkimui atšaukti fondo vadovą, t. y. jame, kaip ir Akcinių bendrovių įstatyme, įtvirtintas vadovo atšaukimo institutas, kurio nenumato Viešųjų įstaigų įstatymas. Taigi, Labdaros ir paramos fondų įstatyme – nustatytas teisinis reglamentavimas skiriasi nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyto reguliavimo. Teismas sprendė, kad Labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę atšaukti vadovą, rodo, jog fondo ir jo vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK yra nustatytos išimtys su fondo vadovu sudaromoms darbo sutartims. Viena nurodytų išimčių yra ta, kad su fondo vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytais pagrindais. Labdaros ir paramos fondo vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą fondo vadovą nėra saistoma jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti, o fondo vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu.

Nurodyta, kad fondo steigėjui praradus pasitikėjimą vadovu ar nusprendus operatyviai koreguoti fondo valdymą bei konstatavus, jog kito asmens gebėjimai valdyti fondą didesni ir tai suteiks fondui daugiau naudos, įstatymas suteikia teisę atšaukti vadovą iš pareigų. Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatyta, kad fondas turi turėti dalininkų susirinkimą ir valdymo organą (vienašmenį ar (ir) kolegialų). Jeigu fondo įstatai nenumato kitaip, vienasmenį valdymo organą renka (skiria) bei atšaukia visuotinis fondo dalininkų susirinkimas. Atsakovo Širvintų parapijos globos namų įstatai iš esmės pakartoja Labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatas. Iš byloje esančių Širvintų parapijos globos namų įstatų 5.1 punkto 2 papunkčio matyti, kad globos namų steigėjui suteikiama teisė skirti ir atleisti fondo vadovą. Nagrinėjamu atveju Globos namų steigėjas buvo Širvintų bažnyčios taryba. Kaišiadorių vyskupijos kurijos paaiškinime nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojančias Kanonų teisės kodekso nuostatas bažnyčių tarybų nėra ir egzistuoja tik Pastoracinės tarybos parapijoje, kurios turi ekonominės tarybos statusą. Šios tarybos turi tik patariamąjį balsą ir klebonas su jomis turi tartis tik spręsdamas dėl didesnių parapijai tenkančių ekonominių išlaidų. Remiantis Kanonų teisės kodekso reikalavimais ir Lietuvos vyskupų konferencijos nuorodomis, Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų steigėjas yra Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapija, atstovaujama parapijai priskirto klebono – kunigo L. K. Teismas padarė išvadą, kad kunigas L. K. turėjo visas steigėjo teises ir galėjo atšaukti ieškovą iš fondo vadovo pareigų.

Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neturėjo teisės jį atleisti nedarbingumo metu, t. y. pažeidė DK 131 straipsnio nuostatas. Teismas konstatavo, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas fondo vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio fondo steigėjo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti fondo interesus. Tai paneigtų labdaros ir paramos fondo ir jo vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį, kurią patvirtina vadovo atšaukimo teisė, ir tikslus. Dėl šios priežasties DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti ieškovas kaip fondo vadovas. Be to, atleidimo dieną ieškovas pasirašė raštą kaip vadovas ir dalyvavimo oficialiame susitikime, t. y. atliko vadovo funkcijas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas skiriasi nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyto reguliavimo, nes viešosios įstaigos ir jo vadovą tarpusavio santykius reguliuoja išimtinai darbo teisės normos (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Kadangi Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo teisė atšaukti fondo vienasmenį valdymo organą iš pareigų, padaryta išvada, kad su fondo valdytoju sudaryta darbo sutartis, kaip ir bendrovės bei jos vadovo tarpusavio santykių atveju, nutraukiama ne DK, bet CK ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 dalis, Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų įstatų 5.1 punkto 2 papunktyje nustatyta, kad fondo steigėjo kompetencijai priklauso Širvintų parapijos globos namų administracijos vadovo skyrimas ir atleidimas iš pareigų, jo atlyginimo nustatymas. Fondo steigėjas buvo Širvintų bažnyčios taryba. Kadangi Širvintų bažnyčios taryba yra Lietuvos Respublikoje veikiančios religinės bendrijos vidaus valdymo organas, jo kompetenciją, sudarymo tvarką, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje garantuojamą religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos autonomiją, nustato pati bendrija, bet ne įstatymų leidėjo išleisti teisės aktai. Dėl to vienintelis šaltinis, kuriuo remiantis turi būti nustatoma Širvintų bažnyčios tarybos veikimo ir įgaliojimų apimtis, yra religinės bendrijos vidaus aktai. Kaišiadorių vyskupijos kurijos 2012 m. gegužės 18 d. paaiškinime nurodyta, kad remiantis Bažnytinės teisės nuostatomis (Kanonų teisės kodekso 532 kan.) visas iš Širvintų bažnyčios tarybos veiklos kilusias teises ir pareigas perėmė Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapija, kurios vienasmenis valdymo organas yra vyskupo paskirtas parapijos klebonas – kunigas L. K. Teisėjų kolegija sprendė, kad kunigas L. K. veikiantis kaip Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namai steigėjas turėjo teisę tiek pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą, tiek pagal Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų įstatus atšaukti ieškovą iš fondo valdytojo pareigų. Kadangi globos namai nėra nei religinė bendrija, nei religinis centras (Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4 straipsnis), o jų veiklos tikslas yra ne konkretaus tikėjimo tiesų įgyvendinimas, bet socialinio pobūdžio paslaugų teikimas, todėl jo veikla nereglamentuojama Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo.

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo ir ieškovo tarpusavio vidiniuose santykiuose vyravus pavedimo santykiams fondo vadovo laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti jį iš pareigų, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti fondo vadovą absoliutumo. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti ieškovas kaip fondo vadovas. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe teismas įvertino tai, kad atleidimo dieną ieškovas pasirašė raštą kaip vadovas ir dalyvavimo oficialiame susitikime, t. y. atliko vadovo funkcijas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1.   Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos aiškinimo ir taikymo. 2012 m. vasario 22 d. kunigo L. K. sprendimu kasatorius iš anksto neįspėjus buvo atleistas iš Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų valdytojo pareigų, nors nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2012 m. kovo 27 d. turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu būdu darbdavys pažeidė DK 131 straipsnio nuostatas. Teismai atsakovo teisę atleisti kasatorių iš darbo jo neįspėjus ir laikino nedarbingumo metu nepagrįstai rėmėsi dviem argumentais, kad Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas vadovo atšaukimas ir fondo ir jo vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, būtinas steigėjo pasitikėjimas vadovu. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad fondo dalininkas gali skirti ir atšaukti vienasmenį valdymo organą, jeigu fondo įstatai nenumato kitaip. Labdaros ir paramos fondas Širvintų parapijos globos namų įstatuose fondo vadovo atšaukimas iš pareigų nenumatytas. Be to, atsakovo parapijos veikla reglamentuojama Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo, kuriame įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jų įstaigose, įmonėse ar organizacijose, taikomos teisės ir garantijos, nustatytos įstatymų (17,18 straipsniai). Taigi atsakovams nesuteikta absoliuti teisė bet kada nutraukti darbo sutartį su kasatoriumi. Teismai neatsižvelgė į konkrečią Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų specifiką. Šių globos namų įstatuose įtvirtinta, kad jie yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslai ir uždaviniai yra tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą, t. y. vykdyti pensinio amžiaus asmenų ir invalidų socialinę globą ir priežiūrą. Tuo šių globos namų veikla yra artima viešajai įstaigai, o tarp kasatoriaus ir atsakovo buvo susiformavę ne pavedimo, bet darbo sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl to teismai nepagrįstai taikė teismų praktikos taisykles suformuotas akcinių bendrovių vadovo atšaukimo iš pareigų, o ne viešųjų įstaigų vadovų atleidimo atveju. Pripažinus kasatoriaus  atleidimą iš darbo neteisėtu, jam turi būti priteisiamas vidutis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 5 procentų dydžio palūkanos.

2.   Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, neteisėtai atleisdamas kasatorių, kuris yra gimęs ir užaugęs Širvintose, iš darbo pažeidė jo orumą, viešai pažemino ir sumenkino jo reputaciją, todėl jis patyrė ir patiria didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją. Kasatorius už šią patirtą neturtinę žalą prašo priteisti 3000 Lt. Ši suma nustatyta remiantis neturtinės žalos atlyginimo koncepcija ir teismų ankstesnėse analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namai prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1.   Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nepagrįstai siaurai aiškina Labdaros ir paramos fondo įstatyme nustatytas fondo dalininkų įgaliojimus dėl fondo vadovo atleidimo. Teismai pagrįstai sprendė, kad šio įstatymo normos sudaro specialų teisinį pagrindą darbo sutarties nutraukimui, todėl bendrieji DK įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindai šiuo atveju netaikomi. Atmestini kasatoriaus argumentai dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatų taikymo, nes šio įstatymo reguliavimo objektas yra religinių bendruomenių bei bendrijų ir Lietuvos valstybės teisiniai santykiai ir neapima juridinio asmens, kurio teisinė forma yra labdaros ir paramos fondas, vadovo skyrimo ir atšaukimo klausimų. Teismai išsamiai ištyrę ir įvertinę teisės aktų turinį sprendė, kad Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas bylai aktualiu klausimu iš esmės skiriasi nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyto reguliavimo, todėl kasatorius nepagrįstai taiko Viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Kasatoriaus reikalavimas grąžinti jį į ankstesnes  pareigas yra nepagrįsti dar ir tuo, kad jis iš pareigų buvo atleistas dėl vis blogėjančios fondo finansinės padėties, o jo santykiai su kunigu L. K. yra konfliktiški.

2.    Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atmetus kasacinio skundo argumentus dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo, atmestini argumentai ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tik tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis darbuotojui padaryta žala nėra teisingai atlyginama. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

 

 

            Teisėjų kolegija

 

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl labdaros ir paramos fondo vadovo atleidimo iš darbo teisinių pagrindų

 

            DK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia: 1) ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo; 3) darbuotojui mirus; 4) darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Šios bylos kontekste aktualus DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125–129, 136 straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

            Šioje byloje aktualus labdaros ir paramos fondo vadovo atleidimo iš darbo pagrindų teisinis reglamentavimas. Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu. Labdaros ir paramos fondo steigimas, valdymas, veikla ir pan. reglamentuojami specialiojo įstatymo – Labdaros ir paramos fondų įstatymo (toliau – Įstatymas). Remiantis šio Įstatymo 2 straipsnio nuostatomis fondas yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Nustatyta, kad fondo pavadinime turi būti žodžiai „labdaros“ ar „paramos“ arba „labdaros ir paramos“ (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje Labdaros ir paramos fondas Širvintų parapijos globos namai yra įsteigti Širvintų bažnyčios Tarybos dar      1994 m. rugsėjo 26 d. Šie Širvintų parapijos globos namai yra socialinės globos ir priežiūros įstaiga, skirta gyventi pensinio amžiaus žmonėms, I ir II grupės neįgaliems, kuriems reikalinga būtina priežiūra ir slauga (Širvintų parapijos globos namų įstatų 1.2 straipsnis). Nustatyta, kad kiti Širvintų parapijos globos namų įstatų straipsniai iš esmės pakartoja Labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatas. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai išanalizavę Įstatymo, taip pat Širvintų parapijos globos namų įstatų nuostatas pagrįstai sprendė, kad jų veikla patenka į Įstatymo reglamentavimo sritį pagal jame apibrėžiamus labdaros ir paramos tikslus ir dalykus. Tai įvertinus teigtina, kad sprendžiant dėl Širvintų globos namų vadovo (valdytojo) atleidimo iš darbo pagrindo turi būti vadovaujamasi Labdaros ir paramos fondų įstatymo reglamentavimu.

            Labdaros ir paramos fondų įstatyme įtvirtinta, kad fondo steigėjai gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį ir iki fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre įsipareigoję skirti fondui įnašus pinigais ar turtu, teikti fondui paslaugas (4 straipsnio 1 dalis); Visi fondo steigėjai nuo fondo įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jo dalininkais (4 straipsnio 4 dalis); fondas turi turėti dalininkų susirinkimą ir valdymo organą (vienasmenį ar (ir) kolegialų) (7 straipsnio 1 dalis); Šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas renka (skiria) kolegialaus valdymo organo narius bei vienasmenį valdymo organą, kolegialaus valdymo organo pirmininką ir revizorių bei juos atšaukia, jeigu fondo įstatai nenustato kitaip. Širvintų parapijos globos namų įstatų 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad steigėjo kompetencijai priklauso skirti ir atleisti iš pareigų Širvintų parapijos globos namų administracijos vadovą ir nustatyti jo atlyginimą. Taigi Įstatai nenustato kitokios valdymo organo skyrimo ir atleidimo tvarkos negu Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi šia Įstatymo nuostata vertindami kasatoriaus atleidimo teisėtumą.

            Vertinant Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad labdaros ir paramos fondo vadovui yra taikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Vadovo atšaukimo teisė, kuri nustatyta Įstatyme, taip pat yra taikoma bendrovės ir jos vadovo teisiniuose santykiuose, kurie grindžiami fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant bendrovės vadovo teisinį statusą nurodyta, kad įmonės vadovas veikia  kaip jos patikėtinis ir įgaliotas atstovas, savo veiksmais sukuriantis įmonei teises ir pareigas, nuo vadovo kompetencijos, veiklos didele dalimi priklauso viso juridinio asmens veiklos sėkmė. Dėl to bendrovės valdymo organai turi įstatymu užtikrintą teisę atšaukti iš pareigų vadovą, neatitinkantį įmonės interesų. Įmonės valdymo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio – tam, kad būtų atšauktas bendrovės vadovas, užtenka kompetentingo valdymo organo valios ir nereikia jokių papildomų pagrindų, susijusių su vadovo darbo kokybės vertimu ar pan. Su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 3, 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Vitės valdos“, bylos Nr. 3K-3-397/2007; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas, bylos Nr. 3K-3-457/2005; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs fondo dalininkų susirinkimo ir vadovo santykių teisinį reglamentavimą ir jų specifiką, pagrįstai padarė išvadą, kad su fondo valdytoju sudaryta darbo sutartis, kaip ir bendrovės bei jos vadovo tarpusavio santykių atveju, nutraukiama ne DK, bet CK ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 

            Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Širvintų parapijos globos namai nėra religinė bendrija ar religinis centras, todėl jų veikla nėra reglamentuojama Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo. Tačiau šiame įstatyme nustatyta teisė visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms, centrams užsiimti labdara, dalyvauti gailestingumo veikloje, steigti gydymo įstaigas, taip pat labdaros įstaigas ir organizacijas (14 straipsnio 4 dalis), taip pat įtvirtintos asmenų dirbančių pagal darbo sutartį suteikiamos socialinės garantijos, kas nagrinėjamu atveju yra aktualu. Dėl to sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jų įstaigose, įmonėse ar organizacijose, taikomos teisės į socialinį draudimą ir kitos teisės bei garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų (18 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata yra blanketinė norma, kuri tik nurodo, jog teisės ir pareigos nustatytos įstatymuose, o konkretų jų turinį reikia žiūrėti pagal religinės bendrijos įstaigos teisinę formą ir ją reglamentuojančius teisės aktus, t. y. šiuo atveju Labdaros ir paramos fondų įstatymą. Teigtina, kad šios nuostatos aiškinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad darbuotojams yra taikomos būtent tik DK įtvirtintos teisės ir garantijos, todėl šis kasacinio skundo argumentas yra atmestinas.

            Kasatorius buvo atleistas Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebono – kunigo              L. K. 2012 m. vasario 22 d. įsakymu, remiantis tos pačios dienos Širvintų Šv. Arkangelo parapijos atstovaujamos klebono – kunigo L. K. sprendimu dėl labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų vadovo atšaukimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo fondo steigėjas buvo Širvintų bažnyčios taryba. Kadangi Širvintų bažnyčios taryba yra Lietuvos Respublikoje veikiančios religinės bendrijos vidaus valdymo organas, jo kompetenciją, sudarymo tvarką, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje garantuojamą religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos autonomiją, nustato pati bendrija, bet ne įstatymų leidėjas teisės aktais. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad vienintelis šaltinis, kuriuo remiantis turi būti nustatoma Širvintų bažnyčios tarybos veikimo ir įgaliojimų apimtis, yra religinės bendrijos vidaus aktai. Kaišiadorių vyskupijos kurijos 2012 m. gegužės 18 d. paaiškinime nurodyta, kad remiantis Bažnytinės teisės nuostatomis (Kanonų teisės kodekso 532 kan.) visas iš Širvintų bažnyčios tarybos veiklos kilusias teises ir pareigas perėmė Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapija, kurios vienasmenis valdymo organas yra vyskupo paskirtas parapijos klebonas – kunigas L.K. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kunigas L. K. veikiantis kaip Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namai steigėjas turėjo teisę tiek pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą, tiek pagal Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų įstatus atšaukti kasatorių iš fondo valdytojo pareigų.

 

            Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo

 

            Nagrinėjamoje byloje DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu keliamas klausimas, ar galima atleisti labdaros ir paramos fondo vadovą iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu jo laikino nedarbingumo dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų laikotarpiu.

            Byloje nustatyta, kad kasatorius nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2012 m. kovo 27 d. turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą nedarbingumo pažymėjimą, o parapijos klebono L. K. 2012 m. vasario 22 d. buvo atleistas iš darbo.

            Atsižvelgiant į tai, kad Labdaros ir paramos fondo vadovo darbo sutartis nutraukiama ne DK, bet Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytais pagrindais, tai fondo vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą fondo vadovą nėra saistoma jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti. Tai grindžiama tuo, kad  fondo vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti fondo vardu, sukurti fondui teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti fondo turtu. Nuo fondo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso fondo veiklos efektyvumas. Dėl to šio vienasmenio valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio fondo organo teisę atšaukti fondo vadovą iš pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas fondo vadovui atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti fondo ir jo dalininkų interesus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti kasatorius kaip fondo vadovas. Taigi su fondo vadovu sudaryta darbo sutartis yra tik prielaida jam įgyti teisę į DK ir kituose darbo teisės aktuose nustatytas socialines garantijas, bet ši sutartis negali būti laikoma sąlyga taikyti tas DK nuostatas, kurios paneigtų pavedimo santykių esmę. Fondo vadovo, kaip ir bendrovės vadovo, laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti jį iš pareigų, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Vitės valdos“, bylos Nr. 3K-3-397/2007; kt.). Dėl to, atleidžiant fondo vadovą iš pareigų, DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytinas.

            Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad fondo vadovas galėjo būti atleidžiamas iš pareigų jo laikino nedarbingumo metu ir nenustačius Labdaros ir paramos fondų įstatyme reglamentuotos atleidimo procedūros pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus atleidimo iš Širvintų parapijos globos namų valdytojo pareigų procedūra buvo tinkama.

           

            Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

           

 

 

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

            Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistina 36,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

            Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, taikytini Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą bei dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą jis sumokėjo 2000 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija rekomenduojamą maksimalų dydį, prašomas bylinėjimosi išlaidas priteisia kasatoriaus.

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš V. Š. (duomenys neskelbtini) 36,94 Lt (trisdešimt šešis litus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

            Priteisti iš V. Š. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti Labdaros ir paramos fondo Širvintų globos namams (j. a. k. 191727747) naudai.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                              Algis Norkūnas

 

 

                                                                                                          Janina Stripeikienė

 

 

                                                                                                          Juozas Šerkšnas