Civilinė byla Nr. 3K-3-358/2013

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05029-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 16.7

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus (pirmininkas ir pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovams K. R., I. A., I. Š., I. K., N. M., L. D., L. K., J. S., K. G., I. B., V. V., J. Ž., R. K., R. P. dėl žalos atlyginimo ir atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M., J. S., L. K., K. G., V. V. ir I. B. priešieškinius dėl ginčų, kilusių iš darbo teisinių santykių; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, – N. Š. ir S. B.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių visišką darbuotojų materialinę atsakomybę, taikymo ir aiškinimo.

Ieškovas valdo prekybos centrą „Lyra“, kuriame dirbo atsakovės. K. R., I. A., I. Š., I. K., L. D. dirbo atsakovo parduotuvėje kasininkėmis-kontrolierėmis. N. M., L. K. dirbo atsakovo kepykloje „Lyra“ konditerėmis. J. S. dirbo prekybos centre „Lyra“ apskaitininke. K. G. dirbo kepykloje „Lyra“ kepyklos vedėja. I. B. dirbo parduotuvėje „Lyra“ valytoja. V. V., J. Ž., R. K. dirbo parduotuvėje „Lyra“ virėjomis. R. P. nuo dirbo kepykloje „Lyra“ kepėja.

Ieškovas su visais savo darbuotojais 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. sudarė darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuriomis kolektyvas įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už jam perduotų vertybių (ilgalaikio ir trumpalaikio turto) išsaugojimą.

Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 8 d. atliko inventorizaciją prekybos centro „Lyra“ prekybos salėje, kurios metu buvo nustatytas 65 805,57 Lt materialinių vertybių trūkumas (pardavimo kainomis). 2010 m. lapkričio 30 d. atlikta antroji inventorizacija prekybos centro „Lyra“ gėrimų skyriuje. Jos metu buvo nustatytas 1199,23 Lt materialinių vertybių trūkumas (pardavimo kainomis). 2010 m. gruodžio 12 d. atlikta trečioji, metinė, inventorizacija prekybos centro „Lyra“ prekybos salėje. Jos metu nustatytas 16 931,09 Lt materialinių vertybių trūkumas (pardavimo kainomis). UAB „Šiaulių lyra“ generalinio direktoriaus A. N. įsakymais trūkumai išieškoti iš tuo metu dirbusių darbuotojų gaunamo atlyginimo.

Atsakovai atsisakė padengti nuostolius, todėl ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš K. R. priteisti 1915,77 Lt, iš I. A. – 1793,31 Lt, iš I. Š. – 1408,07 Lt, iš I. K. – 1831,52 Lt, iš N. M. – 1294,26 Lt, iš L. D. – 317,51 Lt, iš L. K. – 1443,05 Lt, iš J. S. – 1420,87 Lt, iš K. G. – 1569,43 Lt, iš I. B. – 1347,93 Lt, iš V. V. – 1430,98 Lt, iš J. Ž. – 1232,59 Lt, iš R. K. – 1315,92 Lt, iš R. P. – 595,22 Lt. Taip pat prašo priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės I. A., I. Š., I. K., N. M., J. S. pareiškė priešieškinius, kuriais prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už uždelsimo atsiskaityti laiką, delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės L. K., K. G. ir V. V. pareiškė priešieškinius, kuriais prašė pripažinti 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis negaliojančiomis, priteisti neteisėtas išskaitas iš darbo užmokesčio, kompensaciją už uždelsimo atsiskaityti laiką, delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė I. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir vėlesnės darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartys nebuvo sudarytos, priteisti materialinę ir neturtinę žalą, po 100 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką, delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš R. P. 595,22 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 182,19 Lt bylinėjimosi išlaidų; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovėms L. D., J. Ž. ir R. K. nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M., J. S., L. K., K. G., V. V. ir I. B. priešieškinius tenkino iš dalies: priteisė neišmokėtas darbo užmokesčio dalis, kompensacijas už uždelsimo atsiskaityti laiką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; I. A. ir I. B. grąžino be teisėto pagrindo ieškovo įgytas lėšas; likusias priešieškinių dalis atmetė. Teismas nustatė, kad N. M. (konditerė), L. K. (konditerė), J. S. (apskaitininkė), I. B. (valytoja), V. V. (virėja) darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, todėl, nesant pagrindo su šiomis darbuotojomis sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jos negalėjo būti sudarytos. Taip pat teismas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarčių lapai nesusiūti, nesunumeruoti, jas pasirašė kolektyvo neįgalioti asmenys (S. B. ir N. Š.), kiti kolektyvo nariai pasirašė skirtingomis datomis, 2009 m. rugpjūčio 3 d. sutarties tekste nėra nuorodų į jokius sutarties priedus. Taigi 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartys neišreiškia atsakovių tikrosios valios, jos sudarytos netinkamai, nesilaikant DK 256 straipsnio reikalavimų, todėl atsakovių I. A., I. Š., I. K., N. M., J. S., L. K., K. G., V. V., I. B. visiška materialinės atsakomybė pagal šias sutartis negalima. Teismas nenustatė šių atsakovių neteisėtos veikos, priežastinio ryšio ir kitų materialinės atsakomybės sąlygų. Teismas atsižvelgė į 2011 m. birželio 17 d. R. P. ir ieškovo sudarytą sutartį, kuria R. P. įsipareigojo atlyginti  materialinę žalą, todėl ieškinio dalį dėl šios atsakovės patenkino. Dėl atsakovių L. D., J. Ž. ir R. K. teismas nustatė, kad jos visiškai atsiskaitė su ieškovu iki ieškinio priėmimo dienos, todėl remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeitė: sumažino iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovo prekybos centre „Lyra“ žalos atsiradimo metu  egzistavo atskiri struktūriniai padaliniai (parduotuvė, kepykla), todėl atitinkamai turėjo būti organizuota ir materialinių vertybių apsauga. Vien visiškos materialinės atsakomybės sutarties pasirašymas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus, negautas pajamas. R. P. nebuvo taikytos kitokios materialinės atsakomybės taisyklės – ji pati pripažino padariusi žalą, pasirašė pasižadėjimą atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas neviršijo savo įgaliojimų konstatavęs kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties neteisėtumą, negalimumą taikyti atsakovėms, nes byla kyla iš darbo teisinių santykių. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad kolektyvinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis nepažeidė DK 95 straipsnio 4 dalies, nes jos sudarymo galimybę numatė ieškovo lokaliniai aktai. Teisėjų kolegija sutiko, kad, esant didelės apimties prekių apyvartai, darbdavys negali įvardyti visų prekių, pinigų ir pan., perduodamų kolektyvui. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybės dėl materialinių vertybių perdavimo kolektyvui, jų apimties yra ypač svarbios. Tokių aplinkybių ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje pateiktos kelios 2010 m. gegužės 27 d. kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties redakcijos. Atsakovėms ribotoji materialinė atsakomybė nebuvo taikyta, nes nenustatytos visos darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į faktą, kad atsakovių priešieškiniai tenkinti tik iš dalies.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu kasatorius UAB „Šiaulių lyra“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį, pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą – atsakovių priešieškinius atmesti, netenkinti atsakovių prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas visose instancijose. Kasatoriaus kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl darbuotojų kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties. 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartys buvo sudarytos ir sukėlė teisinius padarinius. Darbuotojų vardu jas pasirašė ne S. B. ir N. Š. (jie pasirašė tik už save, bet ne už kitus), o kiekvienas darbuotojas asmeniškai. Visuose parašų lapuose nurodyta, kad tai yra atitinkamos sutarties priedas, todėl atsakovės tikrai žinojo ir suprato, po kokia sutartimi pasirašo. Kiti ieškovo darbuotojai pripažino sudarę sutartis ir žalą sutiko atlyginti, išskyrus atsakoves. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovių V. V., K. G., L. K. priešieškinius dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ši teismo sprendimo dalis priešinga teismo išvadai, kad sutartys neatitiko atsakovių tikrosios valios, dispozityvumo ir kitų sutarčių teisės principų, t. y. de facto sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais. Tokia teismo pozicija prieštarauja principui allegans contraria non est audiendus (negalima to paties ir teigti, ir neigti).

2. Dėl darbuotojų kolektyvo kaip materialinės atsakomybės subjekto. DK 256 straipsnio 2 dalis neapibrėžia nei darbuotojų grupės, kaip materialinės atsakomybės sutarties subjekto, dydžio, nei ribojimo tokią sutartį sudaryti su visu kolektyvu ar tam tikra jo dalimi. Vienintelis reikalavimas – kartu dirbamas darbas ir dėl to negalėjimas atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės. Prekybos centre „Lyra“ nėra jokių savarankiškų struktūrinių padalinių. Sąlyginiai pavadinimai „gėrimų skyrius“ ir pan. egzistuoja darbo organizavimo patogumui, buhalterinės apskaitos tikslumui ir pan. Kasatoriaus įmonės darbo tvarkos taisyklėse įvardyti struktūriniai padaliniai reiškia atskirus skirtingose Šiaulių miesto vietose veikiančius prekybos centrus, o ne to paties prekybos centro skyrius. Taigi prekybos centro „Lyra“ darbas organizuotas savitarnos sistema, atsiskaitymą už skirtingo asortimento prekes priima bet kuris darbuotojas. Be to, V. Š. paliudijo, kad tarnybinėse patalpose rasdavo paruoštų išnešti prekių.

3. Dėl darbo pobūdžio, kurio reikalauja DK sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovių N. M. (konditerė), L. K. (konditerė), V. V. (virėja) darbas tiesiogiai susijęs su materialinėmis vertybėmis. Jos priimdavo prekes, žaliavas, gamindavo naujas prekes, jas išduodavo pirkėjams ir pan. Be to, inventorizacijų metu buvo nustatytas didelis būtent kepyklos ir virtuvės darbuotojų naudojamų produktų trūkumas, taip pat trūko produktų, su kuriais pirkėjai neturi tiesioginio sąlyčio (pavyzdžiui, salotų). Atsakovės V. S. (apskaitininkė) darbas tiesiogiai susijęs su prekių apskaita, t. y. ji tiesiogiai priimdavo iš tiekėjų gaunamą žaliavinę mėsą ir išduodavo ją į gamybą, taip pat turėjo pareigą stebėti, ar perdirbus žaliavinę mėsą nėra trūkumų. Atsakovės I. B. (valytoja) darbas taip pat susijęs su materialinėmis vertybėmis. Jai buvo patikėtos higienos, buitinės, namų apyvokos prekės, dezodorantai, pašluostės, skalbimo ir valymo milteliai, dezinfekavimo skysčiai, šluotos, pirštinės ir kt., kurie buvo tiesiogiai susiję su valytojo atliekamomis pareigomis. Be to, ji turėjo tiesioginį kontaktą su materialinėmis vertybėmis, esančiomis prekybos salėje ir tarnybinėse patalpose.

4. Dėl materialinių vertybių išvardijimo ir perdavimo. Veikiant savitarnos sistemai ir esant nuolatiniam prekių judėjimui prekių ir kitų materialinių vertybių išvardijimas pagal asortimentą ir kiekį darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje yra neįmanomas. Dėl tos pačios priežasties neįmanomas ir perdavimas konkrečiam darbuotojui pagal priėmimo–perdavimo aktą. Tokioje situacijoje materialinių vertybių perdavimas bet kuriam iš grupės, pasirašiusios visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbuotojų iš esmės reiškia tų vertybių perdavimą visai grupei.

5. Dėl konkretaus darbuotojų kolektyvo nario kaltės. Kai sprendžiamas darbuotojų, pasirašiusių kolektyvinę visiškos materialinės atsakomybės sutartį, atsakomybės darbdaviui už padarytą žalą atlyginimo klausimas, šios atsakomybės sąlygos neprivalo būti nustatytos dėl kiekvieno atskiro darbuotojo: darbuotojų atsakomybei kilti pakanka konstatuoti šių sąlygų egzistavimą dėl bent vieno ar keleto tokią sutartį pasirašiusių darbuotojų. Atsakomybė sutarties pagrindu kyla visiems šios sutarties subjektams, nepriklausomai nuo to, kad kiekvienas jų atskirai paėmus ir neatliko neteisėtų veiksmų ar neatitinka kitų materialinės atsakomybės sąlygų. Šioje byloje buvo pakankamas pagrindas konstatuoti darbuotojų kolektyvo kaltę dėl materialinių vertybių trūkumo. Kai kurioms atsakovėms dar galiojo anksčiau skirtos drausminės nuobaudos, kai kurios jų iš dalies atlygino materialinę žalą. UAB „Conama“ 2010 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame paaiškinime nurodoma, kad kai kurios atsakovės akivaizdžiai nerūpestingai ir  neatidžiai atlieka savo pareigas, pastebėtos valgančios prekybos centro prekes ir pan. Pažymėtina, kad su materialinėmis vertybėmis dirbantiems asmenims taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. UAB „Saurida“, bylos Nr. 3K-3-182/2012).

6. Dėl darbuotojų dalyvavimo inventorizuojant prekes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad inventorizacijų aktais remtis negalima, nes inventorizacijose nedalyvavo ir ant aktų nepasirašė atsakovės. Pažymėtina, kad darbuotojų atstovai inventorizacijose dalyvavo. Be to, teisės normų nereikalaujama, kad esant darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai kiekvienoje inventorizacijoje in corpore dalyvautų visi darbuotojai.

 

Atsiliepimu į kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą atsakovės I. A., I. Š., N. M., J. S., I. Ka. prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl kasacijos pagrindų nebuvimo. Kasatorius prašo atmesti atsakovių priešieškinius, tačiau nenurodo nė vieno argumento, kodėl jo darytos išskaitos iš atsakovių darbo užmokesčio yra teisėtos. Tai rodo, kad kasatorius šiuo klausimu sutinka su teismų sprendimais. Taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu kasatorius nenurodo jokių argumentų, lemiančių teismų sprendimų neteisėtumą.

2. Dėl darbuotojų kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Atsakovės nebuvo sudariusios darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Darbdavys nebuvo išleidęs įsakymo dėl konkrečių darbų ir pareigų, kuriuos dirbant galima būtų sudaryti materialinės atsakomybės sutartis, sąrašo. Taigi darbdavys nesudarė sutarčių, kurios atitiktų DK 256 straipsnio reikalavimus. Vertindami šias sutartis žemesnių instancijų teismai teisingai įvertino visus įrodymus: šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, atsižvelgė į sutarčių formą, turinį, rekvizitus, atsakovių elgesį po sutarčių sudarymo. Atsakovės nesutiko atlyginti padarytos žalos, o iš jų darbo užmokesčio buvo atliekamos išskaitos. Be to, darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl kai kurios atsakovės sumokėjo siekdamos neprarasti darbo, veikiamos administracijos ir vengdamos teisminių ginčų. Kasatorė pateikė kelias skirtingo turinio 2010 m. gegužės 27 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties redakcijas. Neaišku, kuri sutarties redakcija galiojanti. Tai įrodo, kad atsakovės nebuvo supažindintos su sutarties turiniu. Ankstesnės atsakovėms skirtos drausminės nuobaudos neįrodo žalos padarymo fakto ir kitų materialinės atsakomybės sąlygų, ką teisingai konstatavo žemesnių instancijų teismai. Be to, darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas neatleidžia darbdavio nuo pareigos rūpintis savo turtu, kontroliuoti darbuotojus, efektyviai organizuoti darbą. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, darbuotojos G. K. ir I. Š. reikalavo pakartotinės inventorizacijos.

 

Atsiliepimu į kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą atsakovė R. K. prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad kasatorius nenurodo jokių argumentų, kodėl žemesnių instancijų teismai priėmė neteisėtą sprendimą nepriteisdami iš atsakovės R. K. bylinėjimosi išlaidų kasatoriui. Taigi nėra kasacijos pagrindų. Pažymėtina, kad atsakovė R. K. žalą kasatoriui atlygino (2011 m. rugpjūčio 9 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 11 d.). Taigi kasatorius galėjo atsiimti ieškinį ir  susigrąžinti žyminį mokestį, tačiau tokių veiksmų neatliko. 

 

Atsiliepimu į kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą atsakovės I. B., J. Ž. prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl kitų darbuotojų elgesio vertinimo. Tai, kad didžioji dalis ieškovo darbuotojų sutiko su kasatoriaus primestomis sąlygomis, nereiškia, kad skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartys yra teisėtos. Kasatoriaus elgesį galima vertinti kaip psichologinį spaudimą, kuriam kiti darbuotojai pasidavė. Atsakovės I. B. ir J. Ž. atlygindamos atitinkamai dalį ar visą žalą ne pripažino kasatoriaus reikalavimą, o siekė išvengti jo psichologinio spaudimo, neracionalaus bei neekonomiško bylinėjimosi, besitęsiančio jau kelerius metus.

2. Dėl visiškos materialinės atsakomybės. Kasatorius savo argumentais dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo atsakovėms nori suabsoliutinti kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės taikymą. Anot kasatoriaus, ji turi būti taikoma net tada, kai pats kasatorius ydingai sudaro darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pažeidžia DK nuostatas, sutarties sudarymo tvarką, formą, turinį, nevykdo savo paties įsipareigojimų, nurodytų sutartyje.

3. Dėl darbuotojų dalyvavimo inventorizuojant prekes. Pažymėtina, kad Inventorizacijos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, nurodyta, kad atliekant prekių inventorizaciją būtinai dalyvauja materialiai atsakingi asmenys (kasininkai, pardavėjai, sandėlininkai, ūkio vedėjai ir kiti). Dėl to kasatoriaus nurodomi argumentai nėra reikšmingi ir pagrįsti.

 

Atsiliepimu į kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą atsakovė L. K. prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl darbuotojų kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties. L. K. niekada nepasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, jos parašai yra tik atskiruose lapuose, kai buvo renkami parašai už darbų saugą. Pažymėtina, kad L. K. darbo sutartyje nėra įrašų ar nuorodų, kad su ja sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

2. Dėl materialinių vertybių išvardijimo ir perdavimo. Nors visų materialinių vertybių išvardijimo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nurodyti nereikia, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikalaujama, kad darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012). Darbdaviui visiškos materialinės atsakomybės sutartis taip pat nustato pareigą imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žalos neatsirastų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. UAB „Dannemand“, bylos Nr. 3K-3-96/2013). Priešingu atveju darbdavio teisės būtų suabsoliutintos ir nebūtų išlaikyta atsakovės, kaip darbuotojos, ir kasatoriaus teisėtų interesų pusiausvyra.

3. Dėl darbuotojų dalyvavimo inventorizuojant prekes. Kasatorius nepateikė teismams įrodymų, kad materialiai atsakingiems darbuotojams siūlė dalyvauti inventorizacijoje ar buvo kliūčių, apribojusių jų dalyvavimą jose, kad darbuotojai atsisakė dalyvauti ar egzistavo kitos objektyvios priežastys ir būtinumas nekviesti materialiai atsakingų darbuotojų dalyvauti atliekant inventorizacijas. Tokią pareigą nustato ir teisės aktai (Inventorizacijos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719), ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012).

4. Dėl precedentų, kuriais remiasi kasatorius. Kasatorius savo argumentams pagrįsti remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje O. L. v. UAB „Saurida“, bylos Nr. 3K-3-182/2012. Pažymėtina, kad šios ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi skiriasi: pirmiau nurodytoje byloje teismas sprendė darbuotojų drausminės atsakomybės klausimą, o ne materialinės. Dėl to nėra jokio pagrindo ja vadovautis.

5. Dėl materialinės atsakomybės sąlygų buvimo. Kasatorius individualiai neįrodė L. K. materialinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl jos materialinė atsakomybė negalima.

6. Dėl atskirų struktūrinių ieškovo prekybos centro „Lyra“ padalinių. Pažymėtina, kad kasatorius klaidina teismą, nurodydamas, kad neturi savarankiškų struktūrinių padalinių. L. K. darbo sutartyje kaip darbovietė ir nurodyta būtent UAB „Šiaulių lyra“ kepykla „Lyra“. Kasatoriaus nurodomi prekybos centro prekybos salės trūkumai niekaip nesusiję su kepykla, nurodytų trūkstamų bandelių kepykla nekepė.

 

Atsiliepimu į kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą atsakovė V. V. prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovės L. K.

 

Atsiliepimu į kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą atsakovė K. G. prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovės L. K.

 

Atsiliepimu į kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą atsakovė K. R. prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovės L. K.

 

Atsakovių L. D. ir R. P. atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties su darbuotojų grupe sudarymo sąlygų

 

Visiška darbuotojo materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. DK 256 straipsnis išskiria individualias visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe, tačiau jas leidžiama sudaryti tik esant DK numatytiems pagrindams. Kadangi tokios sutarties sudarymas naudingas darbdaviui, tai, taikant darbuotojui atsakomybę tokios sutarties pagrindu, teismas patikrina, ar visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra sudaryta laikantis DK 256 straipsnio reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. ir D. S. v. UAB „Fatalitas“, bylos Nr. 3K-3-125/2012).

DK apibrėžia darbuotojus, su kuriais gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, įvardydamas darbuotojų atliekamą darbo pobūdį. Tokių darbuotojų darbas turi būti tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu ir gabenimu. Tokia sutartis dar gali būti sudaroma ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012). Šis reikalavimas taikomas tiek sudarant individualias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tiek visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar konditerės, apskaitininkės ir valytojos darbo pobūdis atitinka DK reikalavimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad darbuotojų atliekamo darbo pobūdis gali būti įvertinamas tik konkrečiu atveju nagrinėjant bylą. Šioje byloje konditerė ir virėja pagal Virėjo ir kepyklos darbuotojo pareiginių nuostatų 2 dalį (virėjo ir kepyklos darbuotojo pareigos) ir valytoja pagal Patalpų valytojo pareiginių nuostatų 2 dalį (valytojos pareigos) nedirbo darbo, kuris atitiktų DK nustatytus reikalavimus darbuotojams, su kuriais gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai, kad darbuotojai dirba su materialinėmis vertybėmis, dar nereiškia, kad jų darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu ir gabenimu. Sudarytose visiškos materialinės atsakomybės sutartyse su darbuotojų grupe (byloje jos pavadintos darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis) nėra nurodomos jokios darbuotojams perduotos priemonės, dėl kurių sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Taigi nagrinėjamoje byloje su konditerėmis, virėja ir valytoja visiškos materialinės atsakomybės sutartis negalėjo būti sudaryta, nes pagal šių darbuotojų pareiginius nuostatus jų darbo pobūdis neatitinka DK reikalavimų. Pagal byloje pateiktus Operatoriaus-apskaitininko pareiginių nuostatų 2 dalį (apskaitininko pareigos) su apskaitininke galėjo būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nes jos darbo pobūdis buvo susijęs su materialinių vertybių išdavimu (kontroliuoja, kad reikalavimai išduoti medžiagas būtų teisingi, išrašo sąskaitas faktūras ir kt.).

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra įforminama raštu, nustatant, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pagal savo pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra dvišalė, nes pagal ją abi šalys turi tam tikras teises ir pareigas. Taigi, tam, kad darbuotojas privalėtų atsakyti materialiai, sutartyje turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką darbuotojas yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja darbuotojo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Konkrečių materialinių vertybių išvardijimo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nurodyti nereikia, juolab kad, esant materialinių vertybių judėjimui, to praktiškai užfiksuoti aptariamoje sutartyje gali būti net neįmanoma. Taigi, atitinkamais atvejais konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-595/2012).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sudarytose sutartyse perduodamos materialinės vertybės buvo įvardijamos kaip „ilgalaikis turtas“ ir „trumpalaikis turtas, įskaitant prekes, pinigus, inventorių, įrangą ir pan.“ Toks platus ir visiškai nedetalus materialinių vertybių įvardijimas neleidžia darbuotojui aiškiai suprasti, už ką jis materialiai visiškai atsakingas. Tokia apibrėžtimi, iš esmės darbuotojas atsako už visą darbdavio turtą, tačiau šio kiekis, apimtis ir sudėtis darbuotojui objektyviai nėra žinomi ir nėra aiškiai atskleisti. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad sudarytose visiškos materialinės atsakomybės sutartyse su darbuotojų grupe nėra tinkamai įvardytas sutarties objektas – turtas, t. y. materialinės vertybės, už kurias darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę. Be to, nors nagrinėjamoje byloje sudarytose visiškos materialinės atsakomybės su darbuotojų grupe sutartyse nurodyta (2009 m. rugpjūčio 3 d. sutarties 1.1, 2.2, 2.3 ir kiti punktai; 2010 m. gegužės 27 d. sutarties 1.1, 2.2, 2.3 ir kiti punktai), byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, kad vertybės, už kurių išsaugojimą darbuotojai prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, buvo perduotos sutartį pasirašiusiems darbuotojams. Nėra duomenų, ar sudarant visiškos materialinės atsakomybės su darbuotojų grupe sutartis buvo atliktos inventorizacijos, siekiant užfiksuoti darbuotojams perduodamas materialines vertybes. Atliktose inventorizacijose sutartį pasirašę darbuotojai nedalyvavo. Taigi darbdavys neužtikrino darbuotojams sąlygų sutartimi prisiimtoms prievolėms vykdyti.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe DK 256 straipsnio 2 dalis leidžia sudaryti tik tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės. Darbdavys turi pareigą įrodyti, kad buvo pagrindas sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe. Nagrinėjamoje byloje tokių pateisinančių aplinkybių ir faktų nenustatyta. Priešingai – teismai nustatė, kad darbuotojų darbo sutartyse nurodyti skirtingi darbdavio padaliniai (kepykla, parduotuvė). Dėl to objektyviai egzistavo galimybė atriboti bent jau tam tikrų darbuotojų grupių atsakomybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė visiškos materialinės atsakomybės sutarčių su darbuotojų grupe trūkumus.

Pagal DK 99 straipsnio 2 dalį darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai. Pagal analogiją taikant DK 99 straipsnio 2 dalį visiškos materialinės atsakomybės su darbuotojų grupe sutartis turi būti sudaroma laikantis analogiškų reikalavimų – ji privalo turėti tiek egzempliorių, kad darbdaviui ir kiekvienam ją pasirašiusiam darbuotojui tektų po vieną egzempliorių. Visiškos materialinės atsakomybės su darbuotojų grupe sutartis nustato darbuotojui griežtas pareigas ir atsakomybę, todėl svarbu, kad darbuotojas turėtų tokios sutarties egzempliorių ir tiksliai žinotų savo pareigų turinį ir apimtį. Nagrinėjamoje byloje žemesnių instancijų teismai nustatė, kad darbdavys šios savo pareigos neįvykdė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai leidžia sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe, tačiau nagrinėjamoje byloje sudarytos sutartys neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų visumos: buvo sudarytos su tam tikrais darbuotojais, kurių darbo pobūdis neleidžia sudaryti tokių sutarčių, jose netinkamai apibrėžtas sutarties objektas, materialinės vertybės nebuvo perduotos ir darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, nebuvo pagrindo su visais darbdavio darbuotojais sudaryti vieną visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe, darbuotojams nebuvo įteiktas sutarties egzempliorius (kiekvienam pasirašiusiam sutartį po egzempliorių). Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai nesivadovavo visiškos materialinės atsakomybės su darbuotojų grupe sutartimis kaip šios atsakomybės pagrindu. Taigi naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 301,40  Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimus į kasacinį skundą surašiusioms šalims.

Atsakovėms I. K. iš kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ priteistina 1000 Lt, L. K.– 250 Lt, V. V. – 250 Lt, K. R. – 250 Lt.

Valstybės naudai iš kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ priteistini 480 Lt (už atstovavimą I. A., I. Š., N. M., J. S.), 120 Lt (už atstovavimą J. Ž.), 200 Lt (už atstovavimą I. B.), 180 Lt (už atstovavimą R. K.).

K. G. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes nepateikta pažymos apie patirtas išlaidas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ 301,40 Lt (tris šimtus vieną litą 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ atsakovei I. K. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ atsakovei L. K. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ atsakovei V. V. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ atsakovei K. R. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Šiaulių lyra“ valstybės naudai 980 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimus į kasacinius skundus I. A., I. Š., N. M., J. S., J. Ž., I. B., R. K. (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                            Česlovas Jokūbauskas

 

 

 

                                                                                                         Gintaras Kryževičius                         

 

 

 

                                                                                                   Juozas Šerkšnas