Civilinė byla Nr. 3K-3-330/2013 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00286-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 18.4
2013
m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės
(kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir
Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Šilutės baldai kasacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovei AB Šilutės
baldai dėl vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į
teismą, prašydama priteisti
iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo
2011 m. gruodžio 21 d. iki tinkamo darbo sutarties su ja nutraukimo
įforminimo, taip pat atstovavimo išlaidas. Ieškovės nuomone, atsakovas turėjo
įvykdyti 2011 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo jos atleidimas iš darbo
2009 m. gegužės 22 d. įsakymu pripažintas neteisėtu, priteista 30 965,20 Lt
vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m.
gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d., 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti,
600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo sprendimu priteistas sumas
atsakovas pervedė 2012 m. sausio 23 d., o nepiniginio pobūdžio reikalavimus
įforminti atleidimą iš darbo, apie atleidimą informuoti Sodrą įvykdė tik 2012
m. gegužės 21 d.
Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo
priteisti 1605,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą piniginio
reikalavimo įvykdymą.
II. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo
12 d. nutartimi tenkino dalį pareiškimo,
išieškojo iš atsakovo ieškovės naudai 2504,96 Lt darbo užmokesčio už
laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. gegužės 21 d., atstovavimo
išlaidų; priėmė ieškovės atsisakymą
priteisti 1605,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir šią bylos dalį nutraukė;
kitą pareiškimo dalį atmetė. Teismas pripažino, kad atsakovas penkis mėnesius
nevykdė teismo sprendimo, kuriuo ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas
neteisėtu. Nors teismo sprendime, kurį vykdė atsakovas, nenustatyta pareigos
jam pranešti apie atleidimo pagrindo pasikeitimą Sodrai, o ieškovė dėl to
nepatyrė nuostolių, teismas vis dėl to konstatavo, jog atsakovas sprendimą
įvykdė tik 2012 m. gegužės 21 d.
(pateikęs duomenis Sodrai). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai
prašo priteisti vidutinį atlyginimą po 48,64 Lt už kalendorinę dieną, nes
vidutinis darbo užmokestis gali būti priteisiamas tik už darbo dienas. Be to,
atsižvelgiant į tai, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytos išmokos
priteisimu siekiama kompensuoti darbuotojui negautas lėšas, kurias jis būtų
gavęs dirbdamas, teismas vidutiniu
dienos darbo užmokesčiu laikė ne 48,64 Lt, o perpus mažesnę sumą 24,32 Lt,
nes ieškovė būtų dirbusi pusę darbo dienos.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu kreipėsi į
teismą, nors įstatyme nustatyta paprastesnė tokio reikalavimo forma (pateikiant
teismui pareiškimą). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės prašymas turi būti
išspręstas nutartimi.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė atsakovo atskirąjį skundą ir
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį paliko
nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad kai darbdavys nevykdo
nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį
taikyti DK 300 straipsnyje nustatytus padarinius. Apeliacinės instancijos
teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pranešimas Sodrai
patenka į DK 300 straipsnio taikymo sritį. Apeliacinės
instancijos teismo nuomone, pagal bylos duomenis galima išvada, kad atsakovas
nevykdė teismo sprendimo, duomenų, jog sprendimas nevykdytas dėl objektyvių
priežasčių, nepateikta. Dėl to teismas pripažino pirmosios instancijos teismo
išvadą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už
laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo dienos pagrįsta.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas
prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį
ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. gruodžio
10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl
teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria pakeistas atleidimo iš darbo
pagrindas, netinkamo aiškinimo. Kasatorius mano, kad teismai neteisingai
taikė DK 300 straipsnio padarinius. Kasatorius pažymi, kad DK 300 straipsnyje
nurodyti teisiniai padariniai taikomi tik tais atvejais, kai darbdavys: 1)
nevykdo teismo sprendimo ar nutarties arba 2) nevykdo sprendimo pakeisti
atleidimo iš darbo formuluotę. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo
2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas išmokėti priteistas sumas įvykdytas 2012 m.
sausio 20 d. Be to, darbo byloje buvo sprendžiamas reikalavimas atleidimą iš
darbo pripažinti neteisėtu ir nebuvo keliamas atleidimo iš darbo formuluotės
pakeitimo klausimas. Kasatorius nurodo, kad paprastai teismas, spręsdamas ginčą
dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, rezoliucinėje dalyje
įpareigoja atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Nagrinėjamu atveju
teismui pripažinus atleidimą neteisėtu ir nusprendus darbo sutartį laikyti
nutraukta teismo sprendimu, jo rezoliucinėje dalyje nenurodyta pareiga
atsakovui pranešti Sodrai apie atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą. Be to,
net ir nepateikus Sodrai patikslinimo, toks teismo sprendimas išlaiko juridinę
galią ir sukelia teisinius padarinius. Taigi šią bylą nagrinėję teismai
nepagrįstai plečiamai aiškino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d.
sprendimo rezoliucinę dalį, kuria kasatorius nebuvo įpareigotas pakeisti
atleidimo iš darbo formuluotę ar pateikti pranešimus Sodrai, to nenurodyta ir
teismo išduotame vykdomajame rašte.
2. Dėl
nepiniginio pobūdžio sprendimo nevykdymo teisinių padarinių. DK 300
straipsnio tikslas skatinti darbdavį vykdyti teismo sprendimus, kad
darbuotojas dėl to, jog darbdavys nevykdo teismo sprendimo, nepatirtų neigiamų
padarinių. Kasatorius teigia, kad CPK 772 straipsnyje reglamentuoti nepiniginio
pobūdžio sprendimų nevykdymo teisiniai padariniai darbo bylose. Piniginio
pobūdžio teismo sprendimų nevykdymo darbo bylose teisiniai padariniai nustatyti
materialiojoje teisėje (pvz., DK 300 straipsnyje). Vertindamas CPK 772
straipsnio ir DK 300 straipsnio nuostatas, taip pat kasacinio teismo praktiką
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010
m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010),
kasatorius daro išvadą, kad nepiniginio pobūdžio sprendimo (dėl atleidimo iš
darbo formuluotės pakeitimo) nevykdymui taip pat taikytina DK 300 straipsnio
nuostata. Be to, nepiniginio pobūdžio sprendimo nevykdymu laikytina situacija,
kai darbdavys nepakeičia įrašo darbo sutartyje, darbuotojui neišduodama pažyma
apie pasikeitusį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nors darbuotojas to
reikalauja ir dėl to jam sukliudoma įsidarbinti kitoje darbovietėje.
Nagrinėjamu atveju ieškovė tokios pažymos niekada nereikalavo. Tai, kad
darbdavys laiku nepatikslina Sodrai pasikeitusio darbuotojo darbo sutarties
nutraukimo pagrindo, savaime nereiškia, kad nevykdomas sprendimas. Tokiu atveju
galėtų kilti darbdaviui administracinė atsakomybė. Kasatorius paaiškina, kad
jam buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad nepatikslino atleidimo
iš darbo pagrindo ir laiku nesumokėjo su socialiniu draudimu susijusių įmokų.
Taikius administracinę atsakomybę, kasatoriaus nuomone, jam negali būti
papildomai taikomos DK 300 straipsnyje nustatytos teisinės priemonės.
3. Dėl DK
300 straipsnio taikymo, kai teismo sprendimas gali būti įvykdytas darbuotojo.
Kasatorius pažymi, kad DK 300 straipsnio nuostata negali būti taikoma tuo
atveju, kai teismo sprendimas gali būti įvykdytas paties darbuotojo. Kitoks
šios normos aiškinimas neatitiktų protingumo principo ir šios normos
paskirties. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju pati ieškovė galėjo
kreiptis į Sodrą dėl duomenų patikslinimo. Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu patvirtintų Duomenų
apie apdraustuosius ir draudėjus
pateikimo ir patikslinimo taisyklių 74.2 punkte nurodyta, kad
apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo
laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami apdraustojo prašymu; 97 punkte
draudėjui nepateikus patikslintų duomenų apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, o apdraustajam pateikus jį, duomenys
Registrų duomenų bazėje tikslinami
pagal Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus priimtą sprendimą dėl
duomenų tikslinimo.
4. Dėl
proporcingumo, kitų darbo teisės principų taikymo taikant DK 300 straipsnyje
nustatytas teisines priemones. Kasatorius teigia, kad darbdaviui taikoma
sankcija turi būti adekvati padarytam teisės pažeidimui, todėl DK 300
straipsnio nuostata taikoma atsižvelgiant į teismo sprendimo nevykdymo
padarinius, mastą, pobūdį, faktą, ar šalys piktnaudžiavo savo teise.
Nagrinėjamu atveju kasatorius tokia teise nepiktnaudžiavo ir piktybiškai
nevengė tikslinti duomenų apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą.
Kasatorius nurodo, kad duomenis Sodrai patikslino 2012 m. gegužės 21 d., nes
kasacine tvarka buvo apskundęs Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21
d. sprendimą, kuriuo ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ir
laukė kasacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Be to, jis tikėjosi, kas
ieškovė, būdama aktyvi, teisės aktų nustatyta tvarka pati galės patikslinti
atleidimo iš darbo pagrindą. Kasatorius nurodo ir tai, kad dėl laiku
nepatikslintų duomenų ieškovė nepatyrė neigiamų padarinių, darbo sutarties su
ja pagrindo pakeitimas iš DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto į DK 297
straipsnio 4 dalį neturėjo ir negalėjo turėti įtakos jos galimybei įsidarbinti kitoje darbovietėje, juolab kad
atleidimo iš darbo pagrindas yra nesant darbuotojo kaltės. Dėl to kasatoriaus
pažeidimas turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis. Nenustačius neigiamų
padarinių ieškovei, kasatoriaus nesąžiningumo, konstatavus tariamo sprendimo
nevykdymo mažareikšmiškumą, DK 300 straipsnyje nustatyta sankcija, kasatoriaus
teigimu, turėtų būti mažinama.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo
atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį
palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria pakeistas atleidimo iš
darbo pagrindas, netinkamo aiškinimo. Ieškovė pažymi, kad visu bylinėjimosi
laikotarpiu nesiekė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotės, o įrodinėjo, kad
buvo atleista neteisėtai ir dėjo visas pastangas į jį grįžti, tačiau dėl
objektyvios priežasties profesinio susirgimo darbe tai nebuvo įmanoma. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio
21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo konkrečiai nurodyta pakeisti
atleidimo iš darbo formuluotę, tačiau tai nepaneigia darbdavio pareigos
atšaukti teismo sprendimu panaikintą neteisėtą įsakymą ir patikslinti
apdraustojo duomenis bei sumokėti valstybinio socialinio draudimo mokesčius.
Ieškovė mano, kad teismai teisingai aiškino šią aplinkybę ir nenukrypo nuo
teismų praktikos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 2C-1049-345/2012, konstatuota, kad
apdraustojo duomenys gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą ir draudėjo pateiktus patikslintus SD pranešimus). Ieškovės teigimu,
kasatorius neteisingai aiškinta teismo sprendimo visiško įvykdymo prievolę.
Teismas įpareigojo kasatorių sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką su mokesčiais valstybei ir socialiniam
draudimui, tačiau sprendimas nebuvo geranoriškai įvykdytas. Teismo sprendimu
priteista pinigų suma išieškota antstolės pagalba. Be to, draudėjo ir
apdraustojo asmens socialinio įmokas į fondą apskaičiuoja, išskaito ir sumoka
draudėjas. Taigi, sprendimo nevykdymas grindžiamas ne darbo sutarties
nutraukimo pagrindo pasikeitimu, o duomenų patikslinimu VSDFV ir sumokėtais
socialinio draudimo mokesčiais, kurie realiai buvo sumokėti tik 2012 m. gegužės
21 d.
2. Dėl DK 300 straipsnio taikymo, kai teismo
sprendimas gali būti įvykdytas darbuotojo. Ieškovė nesutinka su kasacinio
skundo argumentu, kad darbuotojas gali pateikti Sodrai duomenis ir sumokėti
mokesčius. Apdraustojo statusas grindžiamas darbo sutartimi, todėl nepatenka į
sąrašą asmenų, savarankiškai mokančių socialinio draudimo įmokas. Valstybinio
socialinio draudimo įstatyme nustatyta prievolė darbdaviui mokėti socialinio
draudimo mokesčius, todėl kasatorius nepagrįstai vadovaujasi VSDFV Valdybos
direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 nuostatomis, pagal kurias
duomenys gali būti tikslinami ir darbuotojo prašymu.
3. Dėl proporcingumo, kitų darbo teisės principų taikymo taikant DK 300
straipsnyje nustatytą sankciją. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo
argumentu, kad kasatoriui dėl laiku tinkamai neįvykdyto teismo sprendimo visa
apimtimi netaikytinas DK 300 straipsnis. Teismų nustatyta, kad sprendimas buvo
vykdomas antstolės pagalba, ieškovė buvo iniciatyvi ir pati inicijavo VSDFV
duomenų tikslinimą, tik skyrus baudą kasatoriui, buvo sumokėti socialinio
draudimo mokesčiai už darbuotoją. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, rodo
kasatoriaus nesąžiningumą, piktnaudžiavimą teise. Ieškovė mano, kad teismo
sprendimo nevykdymo faktas negali būti mažareikšmis, nes priešingu atveju būtų
suformuota tokia praktika, kuri diskredituotų teismų sistemą ir teisingumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o
j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl DK 300 straipsnio
aiškinimo ir taikymo
Kasaciniame
skunde keliamas netinkamas DK 300 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo
klausimas. Kasatorius nurodo, kad pranešimas Sodrai dėl registro duomenų apie
darbuotoją patikslinimo ar nepranešimas nepatenka į DK 300 straipsnio taikymo
sritį. Dėl to teisėjų kolegija ir
pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Darbo kodekso 300 straipsnyje nustatyta, kad kai
darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba
nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu
teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo
sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Šios DK 300
straipsnio normos tikslas skatinti darbdavį vykdyti teismo sprendimus, kad
darbuotojas dėl to, jog darbdavys nevykdo teismo sprendimo, nepatirtų neigiamų
padarinių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, taikydamas šią įstatymo
nuostatą, turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo
ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis)
bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių
miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad, teismui
išnagrinėjus ieškinį ir priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nenurodžius
įpareigojimo darbdaviui pranešti apie pasikeitusius darbuotojo atleidimo iš
darbo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam
skyriui, toks pranešimas neįeina į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo
apimtį. Įsiteisėjus nurodyto turinio teismo procesiniam sprendimui, DK 300
straipsnio pagrindu iš darbdavio priteistinas darbuotojui darbo užmokestis už
įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdymo laikotarpį, apimantį nuo
teismo procesinio sprendimo priėmimo datos iki tos datos, kai darbdavys
visiškai atsiskaito su darbuotoju už priteistas pinigines išmokas. Darbdaviui visiškai išmokėjus pinigines sumas
darbuotojui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atleidimas iš darbo
pripažintas neteisėtu ir priteistos nurodytos sumos bei nespręsta dėl kitų
atleidimo iš darbo teisinių padarinių, laikytina, kad toks teismo sprendimas
yra visiškai įvykdytas, dėl to pagal DK 300 straipsnį darbdaviui tenka pareiga
mokėti darbuotojui darbo užmokestį už nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo
nevykdymo laikotarpį iki jo visiško įvykdymo, t. y. atsiskaitymo su darbuotoju
pagal jo naudai priteistas pinigines išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB
,,Statoil Fuel & Retail Lietuva,
bylos Nr. 3K-3-76/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje A. V. v. UAB Ginestra, bylos
Nr. 3K-3-77/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus lopšelis-darželis
,,Vėtrungė, bylos Nr. 3K-3-143/2013). Taigi, kasacinio teismo praktika
formuojama taip, kad pranešimas Sodrai nepatenka į DK 300 taikymo sritį.
Pažymėtina, kad DK 300 straipsnio normoje
reglamentuojami darbdavio ir darbuotojo santykiai darbdavys skatinamas
vykdyti sprendimą ir operatyviai sumokėti darbuotojui teismo sprendimu
priteistas sumas. Pažymėtina, kad darbo bylose išmokos, susijusios su darbo
santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų
sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo
sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus
mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie
viešosios teisės aktai. Taigi šie darbuotojo ir darbdavio santykiai tam tikra
prasme sudėtiniai, su jais susiję kiti darbo santykiams netapatūs santykiai
(pvz., darbuotojo socialinio draudimo); dėl darbuotojo ir darbdavio santykių
atsirandantys santykiai su kitais subjektais reglamentuojami ne DK normose, o
kituose įstatymuose, nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo
įstatyme.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyti
valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindai, šiuo draudimu draudžiamų
asmenų kategorijos, jų teisės pareigos ir atsakomybė, kiti aspektai. Šiam
įstatymui įgyvendinti priimtose Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus
pateikimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinio socialinio fondo
valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m.
birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, nustatyta tvarka, kaip turi elgtis draudėjas
ir apdraustasis, kai pateikiami arba tikslinami apdraustojo duomenys (17, 74
punktai). Taisyklių 74 punkte
nustatyta, kad apdraustojo duomenys gali būti tikslinami draudėjo prašymu (74.1
punktas), apdraustojo prašymu (74.2 punktas), pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą (74.5 punktas). Tačiau pagal Taisyklių 77 punkto nuostatą draudėjas,
prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustąjį asmenį, privalo
sumokėti į socialinio draudimo fondą trūkstamas įmokas ir delspinigius. Taigi
pagal šį reglamentavimą pranešti apie darbuotojo duomenų pasikeitimą yra
darbdavio pareiga, kartu tai ir darbuotojo teisė. Darbuotojui prireikus, jis
pats gali būti aktyvus, įgyvendindamas šią teisę, t. y. pranešdamas apie
pasikeitusius duomenis registro valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB
,,Statoil Fuel & Retail Lietuva,
bylos Nr. 3K-3-76/2013). Tačiau jeigu darbuotojas (apdraustasis) tokios teisės
neįgyvendina, nereiškia, kad darbdavys (draudėjas) nuo tokios pareigos
atleidžiamas. Darbdavio delsimas sumokėti privalomus mokesčius reiškia būtent
mokesčių ir kitų viešosios teisės aktų netinkamą vykdymą. Tokiu atveju, kai
darbdavys nevykdo pareigos pranešti apie pasikeitusius duomenis, jam gali atsirasti
atsakomybė pagal viešosios teisės normas, bet ne pagal DK 300 straipsnį.
Netinkamas darbdavio pareigos pagal viešosios teisės normas vykdymas nesukuria
darbuotojui kokių nors teisių pagal darbo teisės nuostatas, jeigu šiose tai
tiesiogiai nereglamentuota.
Pažymėtina ir tai, kad DK 300 straipsnio nuostata
taikoma tik darbdavio ir darbuotojo santykiams ir neapima kitų su šiais
susijusių santykių (trišalių), susietų įstatymo pagrindu. Pareiga pranešti apie
pasikeitusius duomenis Sodrai, taip pat sumokėti atitinkamus mokesčius nėra
sprendimo vykdymas, o po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsiradę kiti socialinio
draudimo teisiniai santykiai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami šalių ginčą, neatribojo teisinių
santykių, todėl netinkamai aiškino ir taikė DK 300 straipsnio normą. Bylą
nagrinėję teismai priteisė iš kasatoriaus ieškovės naudai 2504,96 Lt darbo
užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 21 d. (sprendimo įsiteisėjimo
dienos) iki 2012 m. gegužės 21 d. (kada kasatorius Sodrai pranešė duomenis apie
ieškovę). Pagal pirmiau nurodytą
aiškinimą dėl DK 300 straipsnio taikymo darbdaviui tenka pareiga mokėti
darbuotojui darbo užmokestį už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo
laikotarpį iki atsiskaitymo su darbuotoju pagal jo naudai priteistas pinigines
išmokas. Dėl to apskųstos teismų nutartys keistinos, reikalavimo dalis dėl
vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už 2012 m. sausio 24 d.2012 m. gegužės
21 d. laikotarpį netenkintinas; reikalavimo dalis dėl vidutinio darbo
užmokesčio priteisimo už 2011 m. gruodžio 22 d. (sprendimo įsiteisėjimo dienos)
2012 m. sausio 23 d. (kai ieškovei pervestos teismo sprendimu priteistos
sumos) laikotarpį pripažintina pagrįsta ir ieškovei priteistina 553,68
Lt darbo užmokesčio (24 d. d. x 24,32 Lt (vidutinis darbo dienos uždarbis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų
kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto
pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pakeitus apskųstas nutartis, atitinkamai keistinas
bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas
bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai
priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš
antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į
valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos
priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o
atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96
straipsnyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas
buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai
patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas
iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai
bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto
nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio
reikalavimų daliai (3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies
išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į
konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko
sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro
kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl
užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d.
nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos), į kurias turi
atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šioje byloje prašymu pareikšto reikalavimo dydis
7441,92 Lt (ieškovė prašė priteisti vidutinį atlyginimą po 48,64 Lt už
kalendorinę dieną už 2011 m. gruodžio 22 d.2012 m. gegužės 21 d. laikotarpį).
Dalį reikalavimo atmetus, reikalavimas patenkintas 7,44 proc., atmestas 92,56
proc. Pagal šias proporcijas paskirstytinos šalims bylinėjimosi išlaidos
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kasacinis skundas tenkintas, todėl
kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Ieškovė pagal
įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už prašymą pirmosios instancijos
teisme, todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai
priteistina 16,61 Lt (7,44 proc. nuo
223,26 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai. Atsakovas už atskirąjį
skundą sumokėjo 84 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai
atmestai reikalavimo daliai iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 77,75 Lt
žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (92,56 proc. nuo 84 Lt). Už kasacinį
skundą atsakovo sumokėtas 84 Lt žyminis mokestis priteistinas jo naudai
iš ieškovės.
Ieškovė pateikė duomenis, kad pirmosios
instancijos teisme turėjo 300 Lt atstovimo išlaidų. Kadangi reikalavimas
patenkintas iš dalies, tai proporcingai tenkintai reikalavimo daliai ieškovės
naudai priteistina iš atsakovo 22,32 Lt atstovavimo išlaidų. Duomenų apie
apeliacinės instancijos teisme patirtas tokias jos išlaidas nepateikta, todėl
šių išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
Atsakovas nepateikė
duomenų apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo
išlaidas, todėl jų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia. Kasacinės
instancijos teisme atsakovas patyrė 1815 Lt atstovavimo išlaidų, todėl,
atsižvelgus į tai, jog tenkintas kasacinis skundas, jos priteistinos iš
ieškovės.
Iš viso iš atsakovo priteistina ieškovės naudai
22,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai 1976,75 Lt
bylinėjimosi išlaidų. Atlikus
šių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės priteistina atsakovo naudai
1954,43 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės valstybei priteistina 25,81 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Šilutės
rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį
pakeisti.
Prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Šilutės
baldai (j. a. k. 277132130) 553,68 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt tris litus
68 ct) vidutinio darbo užmokesčio ieškovės T. G. (a. k. (duomenys
neskelbtini) naudai.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Šilutės
baldai (j. a. k. 277132130) 16,61 Lt
(šešiolika litų 61 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovės T.
G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1954,43 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus
penkiasdešimt keturis litus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo akcinės
bendrovės ,,Šilutės baldai naudai ir 25,81 Lt (dvidešimt penkis litus 81 ct)
bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos
kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Janina Stripeikienė
Algis Norkūnas