Civilinė byla Nr. 3K-3-330/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00286-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.4

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 12 d.

                                                              Vilnius           

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Šilutės baldai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės      T. G. ieškinį atsakovei AB „Šilutės baldai“ dėl vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.      

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

                                                            I. Ginčo esmė

 

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo  2011 m. gruodžio 21 d. iki tinkamo darbo sutarties su ja nutraukimo įforminimo, taip pat atstovavimo išlaidas. Ieškovės nuomone, atsakovas turėjo įvykdyti 2011 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo  sprendimą, kuriuo jos atleidimas iš darbo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu pripažintas neteisėtu, priteista 30 965,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d., 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo sprendimu priteistas sumas atsakovas pervedė 2012 m. sausio 23 d., o nepiniginio pobūdžio reikalavimus – įforminti atleidimą iš darbo, apie atleidimą informuoti Sodrą – įvykdė tik 2012 m. gegužės 21 d.

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti 1605,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą piniginio reikalavimo įvykdymą.          

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tenkino dalį pareiškimo,  išieškojo iš atsakovo ieškovės naudai 2504,96 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. gegužės 21 d., atstovavimo išlaidų;  priėmė ieškovės atsisakymą priteisti 1605,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir šią bylos dalį nutraukė; kitą pareiškimo dalį atmetė. Teismas pripažino, kad atsakovas penkis mėnesius nevykdė teismo sprendimo, kuriuo ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Nors teismo sprendime, kurį vykdė atsakovas, nenustatyta pareigos jam pranešti apie atleidimo pagrindo pasikeitimą Sodrai, o ieškovė dėl to nepatyrė nuostolių, teismas vis dėl to konstatavo, jog atsakovas sprendimą įvykdė tik 2012 m. gegužės 21 d.  (pateikęs duomenis Sodrai). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti vidutinį atlyginimą po 48,64 Lt už kalendorinę dieną, nes vidutinis darbo užmokestis gali būti priteisiamas tik už darbo dienas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytos išmokos priteisimu siekiama kompensuoti darbuotojui negautas lėšas, kurias jis būtų gavęs dirbdamas,  teismas vidutiniu dienos darbo užmokesčiu laikė ne 48,64 Lt, o perpus mažesnę sumą – 24,32 Lt, nes ieškovė būtų dirbusi pusę darbo dienos.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, nors įstatyme nustatyta paprastesnė tokio reikalavimo forma (pateikiant teismui pareiškimą). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės prašymas turi būti išspręstas nutartimi.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė atsakovo atskirąjį skundą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad kai darbdavys nevykdo nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį taikyti DK 300 straipsnyje nustatytus padarinius. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pranešimas Sodrai patenka į DK 300 straipsnio taikymo sritį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagal bylos duomenis galima išvada, kad atsakovas nevykdė teismo sprendimo, duomenų, jog sprendimas nevykdytas dėl objektyvių priežasčių, nepateikta. Dėl to teismas pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo dienos pagrįsta.

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria pakeistas atleidimo iš darbo pagrindas, netinkamo aiškinimo. Kasatorius mano, kad teismai neteisingai taikė DK 300 straipsnio padarinius. Kasatorius pažymi, kad DK 300 straipsnyje nurodyti teisiniai padariniai taikomi tik tais atvejais, kai darbdavys: 1) nevykdo teismo sprendimo ar nutarties arba 2) nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas išmokėti priteistas sumas įvykdytas 2012 m. sausio 20 d. Be to, darbo byloje buvo sprendžiamas reikalavimas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir nebuvo keliamas atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo klausimas. Kasatorius nurodo, kad paprastai teismas, spręsdamas ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, rezoliucinėje dalyje įpareigoja atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus atleidimą neteisėtu ir nusprendus darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu, jo rezoliucinėje dalyje nenurodyta pareiga atsakovui pranešti Sodrai apie atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimą. Be to, net ir nepateikus Sodrai patikslinimo, toks teismo sprendimas išlaiko juridinę galią ir sukelia teisinius padarinius. Taigi šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai plečiamai aiškino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria kasatorius nebuvo įpareigotas pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ar pateikti pranešimus Sodrai, to nenurodyta ir teismo išduotame vykdomajame rašte.

2. Dėl nepiniginio pobūdžio sprendimo nevykdymo teisinių padarinių. DK 300 straipsnio tikslas – skatinti darbdavį vykdyti teismo sprendimus, kad darbuotojas dėl to, jog darbdavys nevykdo teismo sprendimo, nepatirtų neigiamų padarinių. Kasatorius teigia, kad CPK 772 straipsnyje reglamentuoti nepiniginio pobūdžio sprendimų nevykdymo teisiniai padariniai darbo bylose. Piniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymo darbo bylose teisiniai padariniai nustatyti materialiojoje teisėje (pvz., DK 300 straipsnyje). Vertindamas CPK 772 straipsnio ir DK 300 straipsnio nuostatas, taip pat kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010), kasatorius daro išvadą, kad nepiniginio pobūdžio sprendimo (dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo) nevykdymui taip pat taikytina DK 300 straipsnio nuostata. Be to, nepiniginio pobūdžio sprendimo nevykdymu laikytina situacija, kai darbdavys nepakeičia įrašo darbo sutartyje, darbuotojui neišduodama pažyma apie pasikeitusį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nors darbuotojas to reikalauja ir dėl to jam sukliudoma įsidarbinti kitoje darbovietėje. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokios pažymos niekada nereikalavo. Tai, kad darbdavys laiku nepatikslina Sodrai pasikeitusio darbuotojo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, savaime nereiškia, kad nevykdomas sprendimas. Tokiu atveju galėtų kilti darbdaviui administracinė atsakomybė. Kasatorius paaiškina, kad jam buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad nepatikslino atleidimo iš darbo pagrindo ir laiku nesumokėjo su socialiniu draudimu susijusių įmokų. Taikius administracinę atsakomybę, kasatoriaus nuomone, jam negali būti papildomai taikomos DK 300 straipsnyje nustatytos teisinės priemonės. 

3. Dėl DK 300 straipsnio taikymo, kai teismo sprendimas gali būti įvykdytas darbuotojo. Kasatorius pažymi, kad DK 300 straipsnio nuostata negali būti taikoma tuo atveju, kai teismo sprendimas gali būti įvykdytas paties darbuotojo. Kitoks šios normos aiškinimas neatitiktų protingumo principo ir šios normos paskirties. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju pati ieškovė galėjo kreiptis į Sodrą dėl duomenų patikslinimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus  pateikimo ir patikslinimo taisyklių 74.2 punkte nurodyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami apdraustojo prašymu; 97 punkte – draudėjui nepateikus patikslintų duomenų apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, o apdraustajam pateikus jį, duomenys Registrų duomenų bazėje tikslinami pagal Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus priimtą sprendimą dėl duomenų tikslinimo.

4. Dėl proporcingumo, kitų darbo teisės principų taikymo taikant DK 300 straipsnyje nustatytas teisines priemones. Kasatorius teigia, kad darbdaviui taikoma sankcija turi būti adekvati padarytam teisės pažeidimui, todėl DK 300 straipsnio nuostata taikoma atsižvelgiant į teismo sprendimo nevykdymo padarinius, mastą, pobūdį, faktą, ar šalys piktnaudžiavo savo teise. Nagrinėjamu atveju kasatorius tokia teise nepiktnaudžiavo ir piktybiškai nevengė tikslinti duomenų apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą. Kasatorius nurodo, kad duomenis Sodrai patikslino 2012 m. gegužės 21 d., nes kasacine tvarka buvo apskundęs Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ir laukė kasacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Be to, jis tikėjosi, kas ieškovė, būdama aktyvi, teisės aktų nustatyta tvarka pati galės patikslinti atleidimo iš darbo pagrindą. Kasatorius nurodo ir tai, kad dėl laiku nepatikslintų duomenų ieškovė nepatyrė neigiamų padarinių, darbo sutarties su ja pagrindo pakeitimas iš DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto į DK 297 straipsnio 4 dalį neturėjo ir negalėjo turėti įtakos  jos galimybei įsidarbinti kitoje darbovietėje, juolab kad atleidimo iš darbo pagrindas yra nesant darbuotojo kaltės. Dėl to kasatoriaus pažeidimas turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis. Nenustačius neigiamų padarinių ieškovei, kasatoriaus nesąžiningumo, konstatavus tariamo sprendimo nevykdymo mažareikšmiškumą, DK 300 straipsnyje nustatyta sankcija, kasatoriaus teigimu, turėtų būti mažinama.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria pakeistas atleidimo iš darbo pagrindas, netinkamo aiškinimo. Ieškovė pažymi, kad visu bylinėjimosi laikotarpiu nesiekė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotės, o įrodinėjo, kad buvo atleista neteisėtai ir dėjo visas pastangas į jį grįžti, tačiau dėl objektyvios priežasties – profesinio susirgimo darbe – tai nebuvo įmanoma.  Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo konkrečiai nurodyta pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, tačiau tai nepaneigia darbdavio pareigos atšaukti teismo sprendimu panaikintą neteisėtą įsakymą ir patikslinti apdraustojo duomenis bei sumokėti valstybinio socialinio draudimo mokesčius. Ieškovė mano, kad teismai teisingai aiškino šią aplinkybę ir nenukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės     9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2C-1049-345/2012, konstatuota, kad  apdraustojo duomenys gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir draudėjo pateiktus patikslintus SD pranešimus). Ieškovės teigimu, kasatorius neteisingai aiškinta teismo sprendimo visiško įvykdymo prievolę. Teismas įpareigojo kasatorių sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką su mokesčiais valstybei ir socialiniam draudimui, tačiau sprendimas nebuvo geranoriškai įvykdytas. Teismo sprendimu priteista pinigų suma išieškota antstolės pagalba. Be to, draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio įmokas į fondą apskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas. Taigi, sprendimo nevykdymas grindžiamas ne darbo sutarties nutraukimo pagrindo pasikeitimu, o duomenų patikslinimu VSDFV ir sumokėtais socialinio draudimo mokesčiais, kurie realiai buvo sumokėti tik 2012 m. gegužės 21 d.

            2. Dėl DK 300 straipsnio taikymo, kai teismo sprendimas gali būti įvykdytas darbuotojo. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad darbuotojas gali pateikti Sodrai duomenis ir sumokėti mokesčius. Apdraustojo statusas grindžiamas darbo sutartimi, todėl nepatenka į sąrašą asmenų, savarankiškai mokančių socialinio draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta prievolė darbdaviui mokėti socialinio draudimo mokesčius, todėl kasatorius nepagrįstai vadovaujasi VSDFV Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 nuostatomis, pagal kurias duomenys gali būti tikslinami ir darbuotojo prašymu.

            3. Dėl proporcingumo, kitų darbo teisės principų taikymo taikant DK 300 straipsnyje nustatytą sankciją. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad kasatoriui dėl laiku tinkamai neįvykdyto teismo sprendimo visa apimtimi netaikytinas DK 300 straipsnis. Teismų nustatyta, kad sprendimas buvo vykdomas antstolės pagalba, ieškovė buvo iniciatyvi ir pati inicijavo VSDFV duomenų tikslinimą, tik skyrus baudą kasatoriui, buvo sumokėti socialinio draudimo mokesčiai už darbuotoją. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, rodo kasatoriaus nesąžiningumą, piktnaudžiavimą teise. Ieškovė mano, kad teismo sprendimo nevykdymo faktas negali būti mažareikšmis, nes priešingu atveju būtų suformuota tokia praktika, kuri diskredituotų teismų sistemą ir teisingumą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

                      Dėl DK 300 straipsnio aiškinimo ir taikymo

 

            Kasaciniame skunde keliamas netinkamas DK 300 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo klausimas. Kasatorius nurodo, kad pranešimas Sodrai dėl registro duomenų apie darbuotoją patikslinimo ar nepranešimas nepatenka į DK 300 straipsnio taikymo sritį.  Dėl to teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Darbo kodekso 300 straipsnyje nustatyta, kad kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Šios DK 300 straipsnio normos tikslas – skatinti darbdavį vykdyti teismo sprendimus, kad darbuotojas dėl to, jog darbdavys nevykdo teismo sprendimo, nepatirtų neigiamų padarinių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, taikydamas šią įstatymo nuostatą, turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje    T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad, teismui išnagrinėjus ieškinį ir priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nenurodžius įpareigojimo darbdaviui pranešti apie pasikeitusius darbuotojo atleidimo iš darbo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, toks pranešimas neįeina į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo apimtį. Įsiteisėjus nurodyto turinio teismo procesiniam sprendimui, DK 300 straipsnio pagrindu iš darbdavio priteistinas darbuotojui darbo užmokestis už įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdymo laikotarpį, apimantį nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo datos iki tos datos, kai darbdavys visiškai atsiskaito su darbuotoju už priteistas pinigines išmokas. Darbdaviui visiškai išmokėjus pinigines sumas darbuotojui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir priteistos nurodytos sumos bei nespręsta dėl kitų atleidimo iš darbo teisinių padarinių, laikytina, kad toks teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas, dėl to pagal DK 300 straipsnį darbdaviui tenka pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį už nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį iki jo visiško įvykdymo, t. y. atsiskaitymo su darbuotoju pagal jo naudai priteistas pinigines išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB ,,Statoil Fuel & Retail Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-76/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Ginestra“, bylos Nr. 3K-3-77/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus lopšelis-darželis ,,Vėtrungė“, bylos Nr. 3K-3-143/2013). Taigi, kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad pranešimas Sodrai nepatenka į DK 300 taikymo sritį.

Pažymėtina, kad DK 300 straipsnio normoje reglamentuojami darbdavio ir darbuotojo santykiai – darbdavys skatinamas vykdyti sprendimą ir operatyviai sumokėti darbuotojui teismo sprendimu priteistas sumas. Pažymėtina, kad darbo bylose išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Taigi šie darbuotojo ir darbdavio santykiai tam tikra prasme sudėtiniai, su jais susiję kiti darbo santykiams netapatūs santykiai (pvz., darbuotojo socialinio draudimo); dėl darbuotojo ir darbdavio santykių atsirandantys santykiai su kitais subjektais reglamentuojami ne DK normose, o kituose įstatymuose, nagrinėjamu atveju – Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyti valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindai, šiuo draudimu draudžiamų asmenų kategorijos, jų teisės pareigos ir atsakomybė, kiti aspektai. Šiam įstatymui įgyvendinti priimtose Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, nustatyta tvarka, kaip turi elgtis draudėjas ir apdraustasis, kai pateikiami arba tikslinami apdraustojo duomenys (17, 74 punktai). Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad apdraustojo duomenys gali būti tikslinami draudėjo prašymu (74.1 punktas), apdraustojo prašymu (74.2 punktas), pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (74.5 punktas). Tačiau pagal Taisyklių 77 punkto nuostatą draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustąjį asmenį, privalo sumokėti į socialinio draudimo fondą trūkstamas įmokas ir delspinigius. Taigi pagal šį reglamentavimą pranešti apie darbuotojo duomenų pasikeitimą yra darbdavio pareiga, kartu tai ir darbuotojo teisė. Darbuotojui prireikus, jis pats gali būti aktyvus, įgyvendindamas šią teisę, t. y. pranešdamas apie pasikeitusius duomenis registro valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB ,,Statoil Fuel & Retail Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-76/2013). Tačiau jeigu darbuotojas (apdraustasis) tokios teisės neįgyvendina, nereiškia, kad darbdavys (draudėjas) nuo tokios pareigos atleidžiamas. Darbdavio delsimas sumokėti privalomus mokesčius reiškia būtent mokesčių ir kitų viešosios teisės aktų netinkamą vykdymą. Tokiu atveju, kai darbdavys nevykdo pareigos pranešti apie pasikeitusius duomenis, jam gali atsirasti atsakomybė pagal viešosios teisės normas, bet ne pagal DK 300 straipsnį. Netinkamas darbdavio pareigos pagal viešosios teisės normas vykdymas nesukuria darbuotojui kokių nors teisių pagal darbo teisės nuostatas, jeigu šiose tai tiesiogiai nereglamentuota.

Pažymėtina ir tai, kad DK 300 straipsnio nuostata taikoma tik darbdavio ir darbuotojo santykiams ir neapima kitų su šiais susijusių santykių (trišalių), susietų įstatymo pagrindu. Pareiga pranešti apie pasikeitusius duomenis Sodrai, taip pat sumokėti atitinkamus mokesčius nėra sprendimo vykdymas, o po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsiradę kiti socialinio draudimo teisiniai santykiai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami šalių ginčą, neatribojo teisinių santykių, todėl netinkamai aiškino ir taikė DK 300 straipsnio normą. Bylą nagrinėję teismai priteisė iš kasatoriaus ieškovės naudai 2504,96 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 21 d. (sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki 2012 m. gegužės 21 d. (kada kasatorius Sodrai pranešė duomenis apie ieškovę). Pagal pirmiau nurodytą aiškinimą dėl DK 300 straipsnio taikymo darbdaviui tenka pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį iki atsiskaitymo su darbuotoju pagal jo naudai priteistas pinigines išmokas. Dėl to apskųstos teismų nutartys keistinos, reikalavimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už 2012 m. sausio 24 d.–2012 m. gegužės 21 d. laikotarpį netenkintinas; reikalavimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už 2011 m. gruodžio 22 d. (sprendimo įsiteisėjimo dienos) – 2012 m. sausio 23 d. (kai ieškovei pervestos teismo sprendimu priteistos sumos) laikotarpį pripažintina pagrįsta ir ieškovei priteistina 553,68 Lt darbo užmokesčio (24 d. d. x 24,32 Lt (vidutinis darbo dienos uždarbis).

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Pakeitus apskųstas nutartis, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šioje byloje prašymu pareikšto reikalavimo dydis – 7441,92 Lt (ieškovė prašė priteisti vidutinį atlyginimą po 48,64 Lt už kalendorinę dieną už 2011 m. gruodžio 22 d.–2012 m. gegužės 21 d. laikotarpį). Dalį reikalavimo atmetus, reikalavimas patenkintas 7,44 proc., atmestas 92,56 proc. Pagal šias proporcijas paskirstytinos šalims bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kasacinis skundas tenkintas, todėl kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už prašymą pirmosios instancijos teisme, todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 16,61 Lt (7,44 proc. nuo 223,26 Lt) žyminio mokesčio valstybės naudai. Atsakovas už atskirąjį skundą sumokėjo 84 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai atmestai reikalavimo daliai iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 77,75 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (92,56 proc. nuo 84 Lt). Už kasacinį skundą atsakovo sumokėtas 84 Lt žyminis mokestis priteistinas jo naudai iš ieškovės.

Ieškovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 300 Lt atstovimo išlaidų. Kadangi reikalavimas patenkintas iš dalies, tai proporcingai tenkintai reikalavimo daliai ieškovės naudai priteistina iš atsakovo 22,32 Lt atstovavimo išlaidų. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas tokias jos išlaidas nepateikta, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.

Atsakovas nepateikė duomenų apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia. Kasacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 1815 Lt atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgus į tai, jog tenkintas kasacinis skundas, jos priteistinos iš ieškovės.

Iš viso iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 22,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 1976,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 1954,43 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės valstybei priteistina 25,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį pakeisti.

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Šilutės baldai“ (j. a. k. 277132130) 553,68 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 68 ct) vidutinio darbo užmokesčio ieškovės T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Šilutės baldai“ (j. a. k. 277132130) 16,61 Lt (šešiolika litų 61 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1954,43 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo akcinės bendrovės ,,Šilutės baldai“ naudai ir 25,81 Lt (dvidešimt penkis litus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

             

Teisėjai                                                                                             Janina Januškienė

 

 

         Janina Stripeikienė

 

 

         Algis Norkūnas