Civilinė byla Nr. 3K-3-322/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04388-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 14.5; 18.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 6 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lituanica“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas, ar darbuotojas, kreipdamasis į teismą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, laikėsi ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, kai teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio.

Ieškovė E. Š. nuo 1990 m. dirbo atsakovo įmonėje avalynės viršaus surinkėja. Darbdavys nuo 2011 m. spalio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos nemokėjo darbuotojai priklausančio darbo užmokesčio. Darbuotoja 2012 m. kovo 1 d. kreipėsi į darbdavį dėl darbo ginčų komisijos sudarymo. Darbo ginčų komisija 2012 m. kovo 9 d. nagrinėjo darbuotojos ir darbdavio ginčą dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo ir priėmė sprendimą, kad šalys nesusitarė.

Darbuotoja 2012 m. kovo 30 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lituanica“ 3668,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, delspinigius nuo priteistos darbo užmokesčio sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo AB „Lituanica“ ieškovei 296,68 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (296,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paliko nenagrinėta; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo AB „Lituanica“ valstybei 50 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove už 2011 m. spalio–2012 sausio mėnesius, paskutinio išmokėjimo data – 2012 m. gegužės 14 d. Dėl to ieškinio dalis dėl 3668,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio atmestina. Kadangi ieškovę ir atsakovą vis dar saisto darbo santykiai, už uždelstą atsikaityti laiką ieškovei iš atsakovo priteistini DK 207 straipsnio 1 dalyje numatyti delspinigiai. Nors ieškovė prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šį reikalavimą ieškovė pareiškė nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys dėl šios dalies paliktinas nenagrinėtas. Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė, kad ieškovė nuo 2011 metų gruodžio iki šio teismo sprendimo priėmimo realiai nepatiria tokių dvasinių išgyvenimų, sunkumų ir skriaudos, už kuriuos reikėtų priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, ieškovei yra priteisiami delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti neturtinę žalą netenkintinas. Ieškovės minimaliems nuostoliams dėl negautos sumos atlyginti priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta privaloma  ginčo išankstinio  nagrinėjimo  ne  teisme  tvarka (DK 295 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.).  Tokia   tvarka   dėl   darbo  užmokesčio  už laikotarpį  nuo  2011 m.  spalio 1 d.  iki  2012 m. vasario 1 d.  ieškovė pasinaudojo,  todėl teismas  ir  nagrinėjo  ieškovės reikalavimą  dėl  3668,51 Lt darbo užmokesčio. O dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d.  išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudota. CPK  42 straipsnio 1 dalis suteikia  teisę  ieškovui padidinti savo reikalavimus ne bet kada ir ne bet kaip, kada to pageidauja ieškovas,  o tik CPK nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju ieškovė ne padidino savo reikalavimus, o jau pradiniame ieškinyje pareiškė reikalavimus, dėl kurių dalies buvo pasinaudojusi įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir dėl kurių dalies išankstinio ginčų išsprendimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudojusi. Dėl to teismas priėmė ieškinį, išnagrinėjo reikalavimus, dėl  kurių buvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o kitus reikalavimus paliko nenagrinėtus. Teisėjų kolegija pripažino, kad neturtinė žala nepriteista pagrįstai, nes ginčo laikotarpiu darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nebuvo nutrūkę, ieškovei buvo kiekvieną mėnesį mokamas darbo užmokestis, nors ir ne visas, darbo užmokesčio mokėjimo vėlavimas kompensuotas ir kitu būdu, t. y. teismo priteistais delspinigiais. Pagrindas taip vertinti buvo ir tai, kad atsakovo atsiskaitymai su darbuotojais buvo sutrikę dėl įmonės finansinių sunkumų, apyvartinių lėšų trūkumo, o ne dėl atsakovo nepagrįsto vengimo atsiskaityti su darbuotojais.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu kasatorė E. Š. prašo: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl neišnagrinėtų reikalavimų (darbo užmokesčio nuo 2012 m. vasario 1 d., delspinigių ir palūkanų priteisimo) panaikinti ir perduoti bylą dėl šios dalies nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos nepriteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti 2000 Lt neturtinės žalos; 3) Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Kasatorės kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl pasinaudojimo privaloma ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka. Tiek Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendime, tiek Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias individualaus ginčo sprendimo tvarką ir ribas, teismo pareigą būti aktyviam darbo byloje, surinktų įrodymų vertinimą. Ieškovė laikėsi reikalavimo nagrinėti ginčą ikiteismine tvarka. Šalims darbo ginčų komisijoje nesutarus, kreipėsi į teismą. Nagrinėjant bylą teisme (nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. gegužės 24 d.) keitėsi apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio dydžiai, todėl teismo iniciatyva darbo užmokesčio skaičiavimai turėjo būti tikslinami iki bylos nagrinėjimo iš esmės dienos. Darbuotojas pripažįstamas silpnesniąja darbo santykių šalimi, todėl teismas darbo bylose turi būti aktyvus, vadovautis CPK 417 straispniu, viršyti ieškinio reikalavimus, nagrinėti padidintą ieškovės reikalavimą ir spręsti ex officio dėl visų reikiamų duomenų išreikalavimo iš atsakovo. Taip pat nesilaikyta proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, pasunkėjo teisingumo vykdymas ir įgyvendinimas darbo byloje.

2. Dėl neturtinės žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis CPK 185 straipsnyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neobjektyviai bei nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismai rėmėsi išskirtinai atsakovo pozicija, kad ieškovei nuo 2011 m. gruodžio l d. iki 2012 m. gegužės 17 d. mokamas teismo priteistas ankstesnis darbo užmokesčio įsiskolinimas ir kitos išmokos civilinėje byloje Nr. 2-16602-587/2012 gali būti vertinamos kaip neturtinės žalos, susidariusios nagrinėjamoje byloje, kompensavimas. Kiekvienu atveju patiriama neturtinė žala turi būti atlyginama individualiai. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neobjektyviai bei nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į pakenktų vertybių pobūdį ir atsakovo neteisėtų veiksmų didelį intensyvumą, sukeltus neigiamus padarinius. Tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

3. Dėl nemotyvuoto apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis priimta paviršutiniškai, be teisinių motyvų, todėl yra absoliučiai negaliojanti ir naikintina (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

 

Atsiliepimu į kasatorės E. Š. kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl pasinaudojimo privaloma ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka. Ieškovė ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos laikėsi tik dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. (2012 kovo 1 d. E. Š. prašymas AB „Lituanica“ sudaryti darbo ginčų komisiją), o dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos į darbo ginčų komisiją nesikreipė. Taigi teismai laikėsi DK 286, 295 straipsnio 2 dalyje (straipsnių redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nurodytų taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo kreipiasi tiesiogiai į teismą, t. y. nesilaiko individualių darbo ginčų išnagrinėjimo tvarkos, nustatytos DK 285, 289, 295 straipsniuose, ieškinio priėmimo teisme klausimas išsprendžiamas vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi.

2. Dėl neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien tik atitinkamos teisės pažeidimas ex officio nereiškia neturtinės žalos padarymo, o neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo bei kiti panašūs padariniai. Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. darbo santykiai tarp ieškovės ir darbdavio nebuvo nutrūkę, ieškovei nors ir ne visas, bet buvo mokamas darbo užmokestis, ieškovei buvo išmokėtas susidaręs įsiskolinimas už ankstesnį laikotarpį. Taigi nebuvo pagrindo ieškovės argumentus, jog ginčijamą laikotarpį ieškovė negalėjo laiku mokėti mokesčių, jautėsi pažeminta, patyrė dvasinius išgyvenimus, laikyti pagrįstais ir įrodytais. Be to, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimas pažeistų kitų atsakovo AB „Lituanica“ darbuotojų teises, nes galėtų sukelti atsakovo nemokumą, dėl ko nukentėtų kiti atsakovo darbuotojai, prarasdami darbą ir neatgaudami jiems priklausančio darbo užmokesčio.

3. Dėl nemotyvuoto apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apeliacine tvarka priimtame dokumente pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai iš esmės pakartojami arba nedaug papildomi, negali būti vertinama kaip apeliacijos neįvykdymas, nes tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos motyvus, nors ir pateiktus pirmosios instancijos teismo, apsvarstė ir įvertino, o nurodydama savo procesiniame dokumente pateikė juos kaip savo apsvarstytus ir patvirtintus bei, jos nuomone, pagrįstus ir teisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010). Taigi Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl pasinaudojimo ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka

 

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu DK arba kituose įstatymuose nenustatyta kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 289 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Tai reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Igviro“, bylos Nr. 3K-3-170/2009).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar darbuotojas, kreipdamasis į teismą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, laikėsi ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, kai teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčų komisiją dėl jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo, laikytina, kad jis pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka dėl viso jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo iki bus priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu. Tai, kad darbo ginčų komisija išnagrinėja trumpesnį tarp šalių susiklosčiusių darbo santykių laikotarpį nei teismas, nelaikytina pateisinama priežastimi išskirti darbuotojo reikalavimą į du – tokį, dėl kurio privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudota, ir tokį, dėl kurio privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudota. Pirma, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. birželio 30 d. ir kt. nutarimai). Formalus ikiteisminės darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos traktavimas sudarytų papildomų kliūčių darbuotojui ginti savo pažeistas teises, paneigtų ikiteisminei darbo ginčų sprendimo procedūrai keliamus tikslus. Antra, darbo sutartis yra dvišalė, tęstinio vykdymo sutartis. Ilgiau nei mėnesį trunkantis netinkamas pareigos mokėti darbo užmokestį vykdymas yra tęstinis pažeidimas, kurio pobūdis nesikeičia dėl to, kad jis tęsiasi tam tikrą laiką. Dėl to, nesant atskiro darbuotojo prašymo nagrinėti tik apibrėžtą laikotarpį, šis tęstinis darbo sutarties ir darbo teisės pažeidimas nagrinėjamas visas. Priešingu atveju būtų paneigti DK įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (DK 35 straipsnis), civilinio proceso ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2012 m. kovo 1 d. kreipėsi į darbdavį dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo, neturtinės žalos atlyginimo ir medžiagos pateikimo apie jai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokesčio sumas 2011 m. spalio–2012 m. vasario mėnesių laikotarpiu. Darbo ginčų komisija 2012 m. kovo 9 d. išnagrinėjo darbuotojos ir darbdavio ginčą dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo ir priėmė sprendimą, kad šalys nesusitarė. Darbo ginčų komisijos protokole pažymėta, kad svarstyti klausimai yra dėl ieškovei ir kitiems darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo. Laikotarpis, už kurį ieškovė prašė medžiagos iš darbdavio, nereiškia, kad ieškovė prašė nagrinėti jos ginčą tik dėl neišmokėto darbo užmokesčio 2011 m. spalio–2012 m. vasario mėnesiais. Priešingai – ieškovės prašyme sudaryti darbo ginčų komisiją, taip pat darbo ginčų komisijos protokole pažymėta, kad svarstyti klausimai dėl darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo, neribojant jokiais terminais. Darbo ginčų komisija objektyviai galėjo išnagrinėti tik praėjusio laikotarpio duomenis, kuriuos yra įmanoma gauti. Kadangi darbo ginčų komisijos posėdis vyko 2012 m. kovo 9 d., svarstyta iki to laiko buvusi situacija, t. y. atlyginimų išmokėjimas už 2011 m. spalio–2012 m. sausio mėnesius (vasario mėnesio duomenys rodo atlyginimą už sausį). Darbuotoja, nepatenkinta darbo ginčų komisijos sprendimu, su ieškiniu kreipėsi į teismą (DK 293 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Ieškinyje kėlė tapatų reikalavimą – priteisti iš darbdavio jai priklausantį, bet neišmokėtą darbo užmokestį. Kadangi teismo posėdis vyko ir sprendimas priimtas vėliau nei darbo ginčų komisijos posėdis, o darbdavys ir toliau nemokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio, tai terminas, už kurį prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, buvo ilgesnis. Teisėjų kolegija, esant tokiam darbuotojos kreipimosi į darbo ginčų komisiją turiniui ir keliamo ieškinio reikalavimui, laiko, kad darbuotoja pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai palikti ieškinio dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. vasario 1 d. nenagrinėtą yra neteisėti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog teismai, spręsdami ginčą dėl pavėluoto darbo užmokesčio priteisimo, nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Kadangi teismai netinkamai aiškino darbo teisės normas, reglamentuojančias darbo ginčų nagrinėjimą (DK XIX skyriaus redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), tai kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. vasario 1 d., naikina ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 2 dalies 5 punktu, bylos dalį perduoda iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas turėtų išnagrinėti darbuotojos ieškinio dalį dėl reikalavimų išmokėti negautą darbo užmokestį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Taigi ši DK norma yra blanketinė, nukreipianti teismą neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose klausimus spręsti vadovaujantis CK 6.250 straipsniu. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog jos padaryta ir teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo pašalinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda būtų teisingai atlyginama. Taigi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. SIA Bodybalt, bylos Nr. 3K-3-213/2012; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad neturtinė žala turi būti atlyginama individualiai. Tačiau byloje nėra konstatuota, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir patikrina apskųstus spendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad žemesnių instancijų teismai pažeidė DK 250 ir CK 6.250 straipsnius, todėl naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl šios dalies nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, dėl netinkamo darbo teisės normų aiškinimo bei taikymo naikindama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. vasario 1 d., ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžindama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų kasacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasaciniame teisme patirta 33,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. birželio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. vasario 1 d. grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui,  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo dalis dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, naikinti ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                        Janina Januškienė

 

                                                                           

                                                                                     Algis Norkūnas

 

 

                                                                   Janina Stripeikienė