Civilinė byla Nr. 3K-3-31/2013
Proceso Nr. 2-10-3-00688-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
11.10; 19.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą
prašydamas nustatyti, kad jo su atsakovu sudaryta darbo sutartis 2008 m.
rugsėjo 30 d. buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, o ne
darbdavio nurodytu teisiniu pagrindu, nustatytu DK 125 straipsnio 1 dalyje, iš
atsakovo priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir 18 047,12 Lt vidutinį
darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo
sutarties nutraukimo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki visiško atsiskaitymo 2009
m. balandžio 29 d., taip pat priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1996 m.
gegužės 15 d. dirbo atsakovo direktoriumi, o nuo 2008 m. balandžio 30 d.
iki 2008 m. rugsėjo 30 d. – direktoriaus pavaduotoju. Ieškovas
2008 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą atleisti jį iš
darbo nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. šalių susitarimu. Atsakovo valdybos
2008 m. rugsėjo 23 d. posėdyje nutarta sutikti atleisti ieškovą
iš darbo šalių susitarimu, išmokant ieškovui 1000 Lt. Atsakovo
direktorės D. K. 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu ieškovas
atleistas iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. Šiame įsakyme nurodytas
atsakovo įsipareigojimas atsižvelgiant
į ekonominę bendrovės padėtį, gavus pajamas, pirmumo eile atsiskaityti su ieškovu. Po šiuo
įrašu šalia žodžio „sutinku“ ieškovas pasirašė.
Kasaciniame skunde išdėstytais argumentais atsakovas teigia, kad nurodytas įsipareigojimas ir ieškovo sutikimas su juo kvalifikuotinas kaip DK 141 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos, kurios atsakovas laikėsi, todėl teismai nepagrįstai konstatavo uždelsimą atsiskaityti su ieškovu. Dėl kitos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies ginčo nėra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2012
m. sausio 11 d. sprendimu pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo
formuluotę nustatydamas, kad ieškovas atleistas pagal DK
127 straipsnio 2 dalį, t. y. darbuotojo pareiškimu dėl ligos,
trukdančios tinkamai atlikti darbą, ieškovui iš atsakovo
priteisė 4060,50 Lt dviejų mėnesinių vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išmoką ir 18 047,12 Lt vidutinio darbo
užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Pasisakydamas atsakovo uždelsimo atsiskaityti su ieškovu klausimu, teismas nurodė, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2008 m. rugsėjo 30 d., o 3881,50 Lt atsakovo skola ieškovui buvo sumokėta 2009 m. balandžio 29 d., t. y. tik po 211 dienų, todėl už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis (DK 141 straipsnio 3 dalis). Teismas atsakovo argumentus, kad galimybės laiku atsiskaityti su ieškovu nebuvo dėl ieškovo kaltės, t. y., jam einat direktoriaus pareigas, padaryta žala lėmė blogą finansinę atsakovo padėtį, atmetė kaip neįrodytus.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą pakeitė iš dalies – panaikino sprendimo dalis dėl ieškovo atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir 4060,50 Lt išeitinės išmokos priteisimo bei šiuos ieškovo reikalavimus atmetė, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio nuostatas bei nesutiko su atsakovo argumentu, kad jo 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kuriame šis pasirašė, laikytinas susitarimu dėl atsiskaitymo tvarkos DK 141 straipsnio 1 dalies prasme, nes jame nenustatyti konkretūs atsiskaitymo terminai, atsiskaitymas susietas su sąlyga, kurios atsiradimo fakto ieškovas negali žinoti, sąlygos atsiradimo fakto konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo subjektyvaus vertinimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalis, kuriomis patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovui visas kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, todėl bylą nagrinėję teismai privalėjo aiškintis, ar šalys šia galimybe nepasinaudojo, nes atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje rėmėsi šia teisės norma bei įrodinėjo, kad šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, negu nustatyta DK 141 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad atsižvelgiant į ekonominę bendrovės padėtį, gavus pajamas, atsakovas pirmumo eile atsiskaitys su ieškovu, o ieškovas nurodė, jog sutinka su tokia atsiskaitymo tvarka.
2. Darbo sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl
atsiskaitymo tvarkos tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų
teisės normų reikalavimų, tai laikytina CK 6.156 straipsnyje įtvirtinto
sutarties laisvės principo išraiškos forma darbo teisėje. Šalių pasirašytas
susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos, įformintas 2008 m. rugsėjo 29 d.
įsakyme, šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo
būti vykdomas. Bylą nagrinėję teismai, atleidę ieškovą nuo
pareigos laikytis šalių susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos, pažeidė sutarčių privalomumo ir DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus darbo
teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo principus ir sudarė sąlygas
ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis.
3. Apeliacinės instancijos teismas
rėmėsi ne 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakyme ieškovo laisvai išreikšta
valia, kuri turi prioritetinę reikšmę, bet tariamai neaiškiais atsiskaitymo
terminais ir sąlygomis, kurios į susitarimo tekstą buvo įtrauktos ieškovo
iniciatyva. Ieškovas neneigė savo valios susitarti
dėl atsiskaitymo 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakyme nurodytomis
sąlygomis. Jis,
siūlydamas atsakovui būtent tokią atsiskaitymo tvarką,
negalėjo nesuprasti savo pasiūlymo esmės, nes ilgą laiką
būdamas atsakovo vadovu, žinojo darbo
įstatymus, atsakovo finansinę padėtį ir veiklos
specifiką dėl sezoniškumo, t. y. kad artimiausiu metu atsakovas
pajamų neturės. Tokią ieškovo valią patvirtina liudytojos D. K., priėmusios ieškovo pasiūlymą nutraukti darbo sutartį
ir su ieškovu aptarusios jos nutraukimo
sąlygas, parodymai, kurių
teismai nevertino.
Trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškė
prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas K. P. prašo skundą atmesti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei nurodo šiuos
argumentus:
Ieškovo valią susitarti dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo paneigia šios aplinkybės: UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ valdybos 2008 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokole nenurodyta apie atsiskaitymo atidėjimą; atsakovas procesiniuose dokumentuose pavėluotą atsiskaitymą motyvavo ieškovo kalte, o ne susitarimu; liudytojos D. K. parodymai patvirtina, kad prierašas dėl atsiskaitymo atsirado jos iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė atsakovo įrodinėjamo susitarimo trūkumus: nenustatyti konkretūs atsiskaitymo terminai, atsiskaitymas susietas su sąlyga, kurios atsiradimo fakto ieškovas negali žinoti, sąlygos atsiradimo fakto konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo subjektyvaus vertinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbo teisės
normų reglamentuojamo šalių susitarimo
Byloje kilo šalių ginčas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju pagal DK 141 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną turi būti išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, jeigu įstatyme ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimas gali būti teisėtas pagrindas atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju kitokia tvarka, nei nustatyta anksčiau nurodytose imperatyviosiose įstatymo nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB ,,Gepala“, bylos Nr. 3K-3-409/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012). Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo poziciją, kad pareigą atsiskaityti su ieškovu įvykdė tinkamai, grindžia būtent argumentu, kad šalys susitarė dėl atsiskaitymo termino.
Byloje
neginčijama apeliacinės instancijos teismo sprendimu padaryta išvada,
kad ieškovas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų iš darbo atleistas
šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnio nuostatas. Pagal DK 125
straipsnio 1 dalį viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti
kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Kitai šaliai
sutikus su pasiūlymu, jos sudaro raštišką susitarimą dėl
sutarties nutraukimo, nustatydamos, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir
kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų
atostogų suteikimo ir kt.). Ieškovas pasinaudojo nurodytoje teisės
normoje nustatyta galimybe – jis 2008 m.
rugsėjo 18 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2008
m. rugsėjo 30 d. šalių susitarimu. Atsakovo valdybai 2008 m.
rugsėjo 23 d. posėdyje sutikus atleisti ieškovą iš darbo
šalių susitarimu, išmokant jam 1000 Lt kompensaciją, ieškovui buvo
pateiktas pasirašyti direktorės D. K. 2008 m. rugsėjo 29 d.
įsakymas, kuriuo jis atleidžiamas iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 30 d.
Šiame įsakyme nurodytas atsakovo įsipareigojimas „atsižvelgiant į ekonominę bendrovės
padėtį, gavus pajamas, pirmumo
eile atsiskaityti su K. P.“. Ieškovas, akceptuodamas tokio
susitarimo sąlygas, po susitarimo tekstu pasirašė šalia žodžio „sutinku“.
Taigi tiek DK 125 straipsnio 1 dalies, tiek 141 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatyta galimybė darbdaviui ir darbuotojui susitarti, kokia tvarka darbdavys atsiskaitys su atleidžiamu darbuotoju. Šalys atitinkamą susitarimą sudaro, kai suderina savo valią joms tuo metu rūpimomis, naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iš jų požiūriu) sąlygomis. Toks darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas yra dispozityvumo ir sutarčių laisvės principų išraiška darbo teisėje. Šie principai užtikrina šalims teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos bei kitų išmokų mokėjimo terminų; tai gali būti pasiekiama derybų metu; darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensaciją, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne; darbuotojas gali nesutikti su darbdavio pasiūlymu nustatyti kitokią nei įstatyme įtvirtinta visiško atsiskaitymo tvarka. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbdavio pasiūlytų sutarties nutraukimo ar visiško atsiskaitymo sąlygų, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu dėl visiško atsiskaitymo kitokia nei įstatyme nustatyta tvarka, turėjo teisę nepasirašyti susitarimo. Darbo santykių šalims pasirašius vienos šalies pasiūlytą susitarimą, preziumuojama, kad kita šalis sutiko su susitarime išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. AB bankas Nord/LB Lietuva, bylos Nr. 3K-3-260/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. VĮ Panevėžio miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-489/2005, 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-59/2007). Pažymėtina, kad darbo teisėje sutarties šalių laisvė tartis dėl sutarties sąlygų galima tokia apimtimi, kiek jos neriboja darbo teisės normos. Kai darbo sutarties šalių teisės ir pareigos konkrečiai apibrėžtos įstatyme, tai jos šalių sutartimi negali būti nustatytos kitaip.
Civilinės teisės principų ir kitų normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu. Jeigu tam tikrų darbo teisės klausimų, susijusių su bendraisiais privatinės teisės institutais, nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti mutatis mutandis taikomi bendresni – civiliniai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 1 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/10). DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).
Dėl sąlygos ir
termino atribojimo
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakyme esanti nuostata dėl vėlesnio visiško atsiskaitymo su ieškovu nelaikytina susitarimu dėl atsiskaitymo tvarkos DK 141 straipsnio 1 dalies prasme, nes jame nenustatyti konkretūs atsiskaitymo terminai, atsiskaitymas saistomas sąlygos, kurios atsiradimo fakto ieškovas negali žinoti, sąlygos atsiradimo fakto konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo subjektyvaus vertinimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo susitarime nustatytas ne visiško atsiskaitymo terminas, bet sąlyga, be to, pasirinktas sąlygos pobūdis įstatyme draudžiamas, nes jos atsiradimas priklauso tik nuo skolininko valios. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminu laikomas apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Kai šalys teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą susieja su tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimu ar neatsiradimu ateityje, t. y. jei tikrai nežinoma, ar nurodytos aplinkybės atsiras, laikoma, kad jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Taigi sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Jei sutarties šalys susitarė, kad teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo sąlygos atsiradimo momento, laikoma, kad, sąlygos neatsiradus, sandoris nesukels teisinių padarinių. Toks susitarimas vertinamas kaip sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga. Nustačius, jog šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima daryti išvados, kad terminas nenustatytas. Siekiant nustatyti, kokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai sudarant pirmiau nurodytą susitarimą, būtina aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eskom“ v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2012).
DK I skyriuje „Darbo įstatymai ir jų reglamentuojami santykiai” ir DK XII skyriuje „Darbo sutartis” nenustatyta darbo sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl ta apimtimi Civiliniame kodekse nustatytos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės papildomai taikomos ta apimtimi, kiek jos neprieštarauja DK 10 straipsnyje nustatytiems DK normų aiškinimo principams, taip pat ypatumams, kuriuos lemia darbo teisinių santykių, konkretaus darbo teisinių santykių instituto ar darbo sutarties specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/10). Aiškinant šalių pasirašytą ginčo susitarimą dėl visiško atsiskaitymo, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 straipsnyje: esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
Byloje pateikti atsakovo 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. balandžio 30 d. ūkinės finansinės veiklos ataskaitos duomenys, kad ieškovui padavus prašymą atleisti jį iš darbo, įmonė veikė nuostolingai ir buvo sunkioje finansinėje padėtyje. Dėl veiklos sezoniškumo atsakovas pajamų gauna tik laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Ieškovas ilgą laiką buvo atsakovo vadovas, atleidimo iš darbo metu – direktoriaus pavaduotojas, todėl jam buvo žinoma, kad, įmonei neturint lėšų veiklos sezono pabaigoje, įmonė jų neturės iki naujo sezono pradžios. Teismo posėdyje jis tai pripažino, pažymėjęs, kad, žinodamas, jog atsakovas neturi lėšų, jis dėl atsiskaitymo tarėsi su naująja direktore. Liudytoja D. K., tuo metu dirbusi atsakovo direktore, teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad, kalbėdama su ieškovu dėl atsiskaitymo galimybių esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, susitarė, jog su juo atsiskaitys įmonei gavus pajamų ir, dalyvaujant ieškovui, į įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo įtraukė nuostatą apie visiško atsiskaitymo atidėjimą iki pajamų gavimo. Taigi sutampa ieškovo ir buvusios atsakovo direktorės nurodytos susitarimo dėl visiško atsiskaitymo sudarymo aplinkybės, atskleidžiančios jo tikslą, jį sudariusių šalių tikruosius ketinimus. Šalių elgesys po susitarimo sudarymo patvirtina jo tikslą – sutarti, kad galutinis atsiskaitymas su ieškovu atidedamas iki pajamų gavimo: liudytoja D. K. nurodė, kad, vykdydama susitarimą, atsiskaitė su ieškovu prasidėjus naujajam veiklos sezonui, iš karto, kai buvo gauta pajamų; ieškovas iki visiško atsiskaitymo nereiškė pretenzijų atsakovui dėl to, kad su juo nebuvo atsiskaityta DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais terminais, o teisminės gynybos kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo atsiskaitymo su juo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą ginčo susitarimą vertinti kaip susitarimą dėl kitokio nei įtvirtintas DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse visiško atsiskaitymo termino, nustatant atsakovo prievolę su atidedamuoju terminu, kuris sueina atsiradus tam tikrai aplinkybei, o jei jos neatsiranda, tai tą dieną, kurią ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis, 6.34 straipsnio 1 dalis ir 6.35 straipsnio 1 dalis). Šalys, gerai žinodamos sezonišką atsakovo veiklos pobūdį ir sezono pradžios laiką – gegužės mėn. – visišką atsiskaitymą siedamos su įvykiu – pajamų gavimu, susitarė, kad visiško atsiskaitymo terminas nustatomas būtent iki gegužės mėn. Byloje konstatuota visiško atsiskaitymo data – 2009 m. balandžio 29 d. – patvirtina, kad šalių įsitikinimas dėl susitarime nurodyto įvykio – atsakovo pajamų gavimo – momento buvo pagrįstas. Be to, net ieškovui negavus pajamų įprastu metu, t. y. prasidėjus veiklos sezonui, vadovaujantis CK 6.34 straipsnio 1 dalimi, būtų laikoma, kad nustatytas terminas suėjo ir prievolė atsiskaityti su ieškovu turi būti vykdoma.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus sutarties aiškinimui reikšmingus duomenis, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo susitarimą nepagrįstai vertino kaip susitarimą dėl sąlyginės, o ne terminuotos prievolės. Pažymėtina, kad pajamų gavimas įmonėje yra objektyvus faktas. Įmonės privalo duomenis apie pajamų gavimą nuolat deklaruoti valstybinėms institucijoms, o ieškovas, ilgai dirbęs atsakovo vadovu, žinojo apie įprastinį sezono pradžios, taigi ir pajamų gavimo laiką, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pajamų gavimo fakto ieškovas negali žinoti, o jo konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo subjektyvaus vertinimo.
Kolegija pažymi, kad ieškovas, pasirašydamas ginčo susitarimą dėl visiško atsiskaitymo termino atidėjimo, DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dispozityvios normos pagrindu pasirinko sutartinį visiško atsiskaitymo reglamentavimą, kartu atsisakydamas įstatyme nustatytojo. Atsakovui tinkamai įvykdžius šalių susitarimą, ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti įstatyme nustatytą reglamentavimą ir sankciją už jo nesilaikymą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis nuspręsta, jog ieškinio reikalavimas priteisti 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo
Kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, atsakovui prašant priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tenkinus kasacinį skundą, šis prašymas taip pat tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovo reikalavimas priteisti 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką tenkintinas, iš atsakovo priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui ir 552 Lt valstybei. Kasacinio teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kad šis ieškovo reikalavimas buvo tenkintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo panaikintina.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 663,23 Lt, o už kasacinį skundą – 541,41 Lt žyminį mokestį. Šių išlaidų atlyginimo suma – 1204,64 Lt – atsakovui priteistina iš ieškovo.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 45,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme – 13 Lt, o pirmosios instancijos teisme – 23,80 Lt; iš viso – 82,65 Lt. Teismams atmetus visus ieškinio reikalavimus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo
2012 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinio
reikalavimas dėl 18 047,12 Lt (aštuoniolika
tūkstančių keturiasdešimt septyni litai, 12 ct) vidutinio darbo užmokesčio už
uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista bei dėl šių
teismų sprendimo ir nutarties dalių priimti naują sprendimą
– ieškinį atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalį dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Kitas Palangos miesto apylinkės
teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ (kodas 152446670) iš K. P. (duomenys neskelbtini) 1204,64 Lt (vienas tūkstantis du šimtai keturi litai, 64 ct) išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį, atlyginimą.
Priteisti valstybei iš K. P. (duomenys neskelbtini) 82,65 Lt (aštuoniasdešimt du litai 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Egidijus Laužikas
Vincas Verseckas