Civilinė byla Nr. 3K-3-227/2013 (S)

Teisminio proceso Nr.2-06-3-12568-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.4

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 17 d.

Vilnius 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“  kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal  ieškovių B. R., A. K., S. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovėms dėl žalos atlyginimo.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

                                                            I. Ginčo esmė

 

Byloje keliamas vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, klausimas.

Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti B. R. atleidimą 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 49, S. J. atleidimą 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 47, A. K. atleidimą 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 48 neteisėtais; priteisti iš atsakovo kiekvienai ieškovei penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;  pripažinti, kad ieškovių ir atsakovo darbo sutartys nutrauktos nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovių naudai vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d., palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kiekvienai iš ieškovių po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės nurodė, kad jos nuo 2001 m. sausio 21 d. pradėjo dirbti operatorėmis atsakovo degalinėje Klaipėdoje, Šilutės pl.19; 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymais buvo atleistos iš darbo, nes, darbdavio nuomone, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbdavys atsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, nors šios aplinkybės neįrodytos, todėl, ieškovių manymu, jos nepagrįstai atleistos iš darbo, neišmokėtas darbo užmokestis.  Dėl nepagrįsto, anot ieškovių, atleidimo iš darbo joms padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė dideliais išgyvenimais, pažeminimu kolegų ir draugų akyse ir pan.

Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovėms, prašydamas priteisti iš ieškovės A. K. 4212,80 Lt žalai atlyginti ir 176 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės B. R. – 7211,36 Lt, iš ieškovės S. J. – 7908,44 Lt žalai atlyginti; iš kiekvienos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad su ieškovėmis buvo sudaręs darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atlikus degalinės kuro pardavimo analizę už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d.  iki 2005 m. liepos 15 d., nustatyta, kad darbuotojai iš degalinės grobė pinigus: už įsipiltą degalinėje kurą paimdavo iš kliento visą pinigų sumą pagal tos dienos nustatytą mažmeninę kuro kainą, kasoje fiksuodavo, kad kuro pirkimas–pardavimas buvo atliktas už 0,01 Lt už litrą, o skirtumą tarp kasoje fiksuojamo 0,01 Lt už litrą ir iš kliento paimtos realios pinigų sumos pasisavindavo. Atsakovas, susipažinęs su 2011 m. liepos 21 d. specialisto išvada, nustatė, kad ieškovės pasisavino bendrovei priklausantį turtą, taip padarydamos įmonei      19 332,60 Lt nuostolių. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotojomis, todėl jas atleido iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.  Kadangi tarp šalių buvo susiklostę materialinės atsakomybės teisiniai santykiai, tai ieškovės turi atlyginti padarytą žalą.

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovių naudai neišmokėto darbo užmokesčio: S. J. – 695,68 Lt, ieškovei B. R. – 755,28 Lt, ieškovei A. K. – 484,80 Lt; penkis proc. metinių palūkanų už joms priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų; taip pat vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško atsiskaitymo: ieškovei S. J. – 1130,96 Lt, ieškovei B. R. – 931,78 Lt, ieškovei A. K. – 1031,74 Lt vidutinį darbo užmokestį (neišskaičiavus mokesčių); kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį tenkino, priteisė atsakovo naudai iš ieškovės  A. K. 4228,71 Lt, iš  ieškovės B. R. – 7211,36 Lt, iš ieškovės S. J. – 7908,44 Lt žalai atlyginti, už iš kiekvienos priteistą sumą penkis proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismas vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovės pasisavino nurodytas pinigų sumas – kasoje fiksuodavo, kad kuro pirkimas–pardavimas atliktas už 0,01 Lt/l, o iš kliento paimtos pinigų sumos į kasą neįnešdavo. Šie ieškovių veiksmai, teismo nuomone, atitiko šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir sudarė pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Dėl šių aplinkybių teismas dalį ieškinio atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą, taip pat atmetė ir išvestinius reikalavimus priteisti penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitines išmokas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos. Teismas nustatė, kad su ieškovėmis uždelsta atsiskaityti ne dėl jų kaltės. Teismo nuomone, atsakovas nenurodė objektyvių kliūčių, kodėl nebuvo galima pervesti joms priklausančio darbo užmokesčio į jų sąskaitas; darbdavio įpareigojimą ieškovėms vykti iš Klaipėdos į Mažeikius pasiimti darbo užmokesčio, esant atleistoms iš darbo ir neturint pragyvenimo šaltinio, ir laikė neracionaliu, prieštaraujančiu nusistovėjusiai atsiskaitymo su ieškovėmis tvarkai, todėl priteisė ieškovėms iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Delspinigių teismas nepriteisė, nes jie skaičiuojami už tą laiką, kai su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių įmonėje pabaigos, o ieškovės prašė juos priteisti už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį, kai ieškovės įmonėje jau nedirbo. Teismas nurodė, kad žalos padarymo metu ieškoves ir atsakovą siejo darbo santykiai, nuostolių ieškovės padarė vykdydamos tiesiogines darbo funkcijas. Kadangi su jomis buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, ieškovės jų neginčija, tai darbdavio reikalavimą atlyginti padarytą žalą tenkino visiškai.

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atmetė ieškovių apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovėms iš atsakovo priteista procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pakeitė sprendimo dalį, kuria ieškovei B. R. iš atsakovo priteistas 931,78 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir priteistą vidutinį darbo užmokestį sumažino iki     300,70 Lt (neatskaičius mokesčių); kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės, parduodamos kurą už 0,01 Lt už 1 l, šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovių materialinės atsakomybės sąlygas, ieškovių  neteisėti veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su 2011 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje nurodytais padariniais atsakovui, ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovės privalo atlyginti atsakovui žalą. 

Kolegija nustatė, kad ieškovių darbo ir gyvenamosios vietos yra Klaipėdoje, darbo užmokestis joms nuolat buvo pervedamas į banko sąskaitą; alternatyvus darbo užmokesčio mokėjimo būdas sutartyje buvo  nustatytas abiem darbo sutarties šalims, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, todėl nesutiko su atsakovo motyvu, jog tik jis galėjo pasirinkti darbo užmokesčio mokėjimo tvarką.  Be to, banko ,,Snoras“, kuriame ieškovės turėjo sąskaitas, veikla buvo sustabdyta tik 2011 m. lapkričio 16 d., todėl, kolegijos nuomone, atsakovui nebuvo kliūčių sumokėti ieškovėms priklausantį darbo užmokestį jų atleidimo dieną, pervedant pinigus į banko sąskaitą įprastu būdu.  Darbo užmokesčio likutis ieškovėms sumokėtas tik 2012 m. balandžio 27 d. Dėl šių aplinkybių kolegija laikė, kad neįrodyta, jog darbo užmokestis neišmokėtas dėl ieškovių kaltės, ir sprendė, jog nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto vidutinio darbo užmokesčio sumas, nes atsakovas buvo finansiškai pajėgus išmokėti ieškovėms darbo užmokestį, tačiau nesistengė sumokėti. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu ieškovės B. R. vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas šios ieškovės vidutinį darbo užmokestį,  vidutinį dienos darbo užmokestį daugino iš 21,1 vidutinio darbo dienų skaičiaus, nors ji vidutiniškai per mėnesį dirbo 6,92 dienas (kovo, balandžio, gegužės, mėnesiais, birželį ir liepą nedirbo). Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatytą 931,78 Lt vidutinį darbo užmokestį sumažino iki 300,70 Lt.

Kolegija pažymėjo, kad skolininko pareiga mokėti įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas netaikoma darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes taikoma specialaus pobūdžio DK 300 straipsnio nuostata, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį priteisti ieškovėms iš atsakovo procesines palūkanas.

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuriomis tenkintas reikalavimas ieškovių naudai iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, ir dėl šios dalies ieškinio reikalavimus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teigia, kad teismas, taikydamas DK 141 straipsnio 3 dalį, privalo ištirti, ar nėra darbuotojo kaltės dėl to, jog buvo uždelsta su juo atsiskaityti. Būtinybė nustatyti darbuotojo kaltės nebuvimo faktą akcentuojama kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008, pažymėta, kad darbdavio kaltės analizavimas ir konstatavimas nesusijęs su DK 141 straipsnio 3 dalies taikymu – šioje normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, kasatorius mano, kad teismai pažeidė šios normos taikymą, nes išsamiai analizavo tik darbdavio kaltę. Teismai nesvarstė, ar ieškovių veiksmai, neveikimas turėjo ryšį su aplinkybe, kad joms laiku nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, neanalizavo aplinkybių, nurodančių jų kaltę: nebendradarbiavo su darbdaviu, neatvyko atsiimti joms deponuoto darbo užmokesčio, kaip buvo raginamos 2012 m. rugpjūčio 23 d. pranešime; neinformavo darbdavio, kad neatvyks atsiimti atlyginimų į Mažeikiuose esančią administracijos būstinę, nenurodė tai padaryti trukdančių aplinkybių (prastos sveikatos, lėšų neturėjimo ir pan.), nepranešė darbdaviui galiojančių banko sąskaitų duomenų, todėl darbdavys negalėjo atlikti bankinio mokėjimo pavedimo. Be to, atleidimo iš darbo dieną ieškovės buvo kasatoriui skolingos 19 248,51 Lt, todėl darbdavys tikėjosi priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymo.

Kasatorius pažymi ir tai, kad dėl ieškovių kaltės buvo atidėtas 2012 m. gruodžio 15 d. teismo posėdis, taigi jos nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Teismai, analizuodami darbdavio kaltę, nenustatė vienos iš DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos – darbuotojų kaltės nebuvimo.

            2. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo, kai darbuotojui neišmokama dalis darbo užmokesčio. Kasatorius, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2011 m. vasario11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011), pažymi, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija taikoma tik tuo atveju, kai neišmokėtas visas atlyginimas. Jeigu nebuvo išmokėta tik dalis darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Byloje nustatyta, kad ieškovėms nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio, tačiau už uždelstą atsiskaityti laiką priteistas vidutinis darbo užmokestis. Ši suma, kasatoriaus teigimu, yra daug didesnė nei neišmokėta darbo užmokesčio dalis, todėl tokiu sprendimu pažeidžiami darbdavio interesai. Proporcingumo principu reikalaujama, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Kasacinio teismo pažymėta, kad apskaičiuotas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis gali būti priteisiamas sumažintas, jeigu jo priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, būtų neadekvatus teisės pažeidimui ir sankcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010). Teismai, taikydami darbdaviui sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką, netaikė proporcingumo proporcingumo principo, nevertino jos adekvatumo teisės pažeidimo aspektu, nes ieškovėms nebuvo sumokėta tik dalis darbo užmokesčio, o teismo priteistas vidutinis darbo užmokestis, be to, ieškovės darbdaviui padarė 19 248,51 Lt žalos, o darbdavys turės sumokėti 20 295,69 Lt darbo užmokesčio.

 

            Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovės prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų sprendimo bei nutarties dalis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Ieškovės nesutinka su šiuo kasacinio skundo teiginiu ir nurodo, kad byloje konstatuota, jog su jomis uždelsta atsiskaityti ne dėl jų kaltės. Kasatorius nenurodo objektyvių kliūčių, dėl ko negalima buvo pervesti ieškovėms priklausančio darbo užmokesčio į jų sąskaitas, darbdavio įpareigojimą atvykti į Mažeikius laikė neracionaliu, prieštaraujančiu nusistovėjusiai tvarkai. Ieškovės teigia, kad kasacinio teismo praktikoje dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo akcentuojama, jog pareiga išmokėti visą darbo užmokestį darbuotojo atleidimo iš darbo dieną neeliminuojama ir tuo atveju, kai atleidžiamas darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau įskaitymas taikomas tik darbuotojui sutikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Taigi, teismai nepažeidė DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos.

            2. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo, kai darbuotojui neišmokama dalis darbo užmokesčio. Ieškovės teigia, kad kasatorius pateikė pažymas apie jų vidutinį darbo užmokestį.     DK 141 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už uždelstą atsiskaityti laiką priteisiamas vidutinis darbo užmokestis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų sumažinti priteistas sumas. Ieškovės mano, kad neturi būti atsižvelgiama į kasaciniame skunde nurodytas kasacinio teismo nutartis, nes jų faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, atsižvelgta į trumpą darbuotojo ir darbdavio darbo santykių laikotarpį, nagrinėjamu atveju ieškovės įmonėje dirbo daugiau kaip 10 metų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju pažeidimo padarinių

 

             Nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, darbdavys privalo išmokėti visas jam priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, nesant kitokio darbo sutarties šalių susitarimo (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kasacinis teismas, aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalies taikymą, nurodė, kad šiai nuostatai taikyti būtinos nustatyti šios aplinkybės: neatsiskaitymo laiku faktą; faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  D. J. v. UAB ,,Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., kt. v. AB ,,Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011; kt.). Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas vidutinis darbo užmokestis mokamas tuo atveju, jei nėra darbuotojo kaltės, o darbdavio kaltė nedaro įtakos šios nuostatos taikymui. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., kt. v. AB ,,Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011; kt.).

             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys (kasatorius) neatsiskaitė su ieškovėmis jų atleidimo dieną. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, taikydami DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius, išsamiai analizavo tik darbdavio kaltę ir nesvarstė, ar ieškovių veiksmai turėjo ryšį su aplinkybe, jog joms laiku nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, taip pažeisdami šios normos taikymą. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo argumentu, pažymi, kad įrodinėjimo našta dėl darbuotojo kaltės DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytiems padariniams taikyti konstatavimo tenka darbdaviui. Teismui aiškinantis aplinkybes darbuotojo kaltei konstatuoti, gali būti nustatomos įvairios aplinkybės, tarp jų ir darbdavio kaltė. Tai, kad teismas, aiškindamasis dėl darbuotojo kaltės, kartu aiškinasi ir darbdavio kaltės klausimą, nedaro sprendimo neteisėto. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai įvertino visas aplinkybes, taip pat ir kasatoriaus nurodomas, darbuotojų kaltei dėl uždelsimo laiku atsiskaityti nustatyti. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad su ieškovėmis uždelsta atsiskaityti  ne dėl jų kaltės, pažymėjo, kad kasatorius nenurodė kokių nors objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovių kaltę dėl to, jog laiku nebuvo išmokėta darbo užmokesčio dalis. Tai, kad teismas įvertino kasatoriaus įpareigojimą ieškovėms atvykti iš Klaipėdos į Mažeikius, esant atleistoms iš darbo ir neturint pragyvenimo šaltinio, pasiimti darbo užmokesčio kaip neracionalų, prieštaraujantį nusistovėjusiai atsiskaitymo su darbuotojais tvarkai, tik patvirtina, kad teismas aptariamu klausimu įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių nepažeidė. Tokiu teismo vertinimu patvirtinamas kitų įrodymų pagrindu nustatytas darbuotojų kaltės nebuvimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutiko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai darbuotojo kaltei pagrįsti įvertino visas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl darbuotojo kaltės nustatymo.

Kasatorius taip pat teigia, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovės jam buvo skolingos           19 248,51 Lt, todėl jis tikėjosi priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas darbuotojas yra skolingas darbdaviui; tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB ,,Gepala“, bylos Nr. 3K-3-409/2011). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). Taigi, šiuo atveju kasatoriaus nurodomas argumentas dėl  priešpriešinių reikalavimų mokėtinų sumų įskaitymo nepaneigia DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo.

 

            Dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos dydžio tuo atveju, kai darbuotojui laiku neišmokama darbo užmokesčio dalis mažesnė kaip darbuotojo gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, bei priteisiamos sumos atitikties proporcingumo principui

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, taikydami darbdaviui sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką, nukrypo nuo teismų praktikos, nes nesivadovavo proporcingumo principu, nevertino taikytos sankcijos adekvatumo teisės pažeidimu aspektu, nors ieškovės darbdaviui padarė žalos beveik tokio pat dydžio, kaip ir teismo taikyta kasatoriui sankcija. Be to,  ieškovėms buvo neišmokėta dalis atlyginimo, todėl teismai nepagrįstai priteisė joms vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laiką.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis dvejopa: pirma, šioje normoje nustatytas kompensavimo mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio  2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje       D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013;  kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismų praktikoje išaiškintą DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos darbdaviui sankcijos sumažinimo galimybę, kai sankcijos dydis neproporcingas pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams,  sprendžia, kad  darbdaviui taikyta sankcija šiuo pagrindu negali būti mažinama, nes nagrinėjamu atveju toks pagrindas nenustatytas. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kitą kasacinio skundo argumentą, kad ieškovėms buvo neišmokėta dalis atlyginimo, todėl teismai nepagrįstai priteisė joms visą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsikaityti laiką.

DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Tokį šios normos aiškinimą formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K., kt. v. AB ,,Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius ieškovių atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo joms priklausančio atlyginimo: ieškovei S. J. – 695,68 Lt, ieškovei A. K. – 484,80 Lt, ieškovei B. R. – 755,28 Lt. Bylos duomenimis ieškovės S. J. vidutinis darbo užmokestis yra 1130, 96 Lt, ieškovės B. R. – 300,70 Lt, ieškovės A. K. – 1034 Lt. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovėms S. J. ir A. K. kasatorius uždelsė išmokėti tik dalį atlyginimo, išieškomos už uždelsimo laiką išmokos pagal DK 141 straipsnio 3 dalį dydis yra neišmokėto darbo užmokesčio dalis, t. y. ieškovei S. J. – 695,68 Lt, ieškovei A. K. – 484,80 Lt. Vadovaudamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš kasatoriaus šių ieškovių naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas sprendimo dalį dėl vidutinės darbo užmokesčio ieškovėms S. J. ir A. K. priteisimo, neištaisė teisės taikymo klaidos. Dėl to teisėjų kolegija pakeičia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti iš kasatoriaus ieškovių S. J. ir A. K. naudai vidutinį darbo užmokestį, ir iš kasatoriaus ieškovių naudai už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisia nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio dalį: ieškovės S. J. – 695,68 Lt per mėnesį, ieškovei        A. K. – 484,80 Lt per mėnesį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš kasatoriaus ieškovės B. R. naudai priteista 300,70 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, paliekama nepakeista.

 

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš dalies kasacinis skundas tenkintas ir pakeista dalis teismų procesinių sprendimų, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog darbdaviui tenka neigiami pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju nevykdymo padariniai, o iš dalies tenkinus kasacinį skundą, iš esmės tenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų skaičius nesikeičia ir mažinama tik vieno reikalavimo pagrindu priteisiama suma, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, nekeičia skundžiamų sprendimo ir nutarties dalių dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų paskirstymo.

Kasatorius, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 658 Lt žyminio mokesčio, todėl, atsižvelgiant į patenkintą kasacinio skundo reikalavimų dalį (58 proc.), jo naudai iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina 381,64 Lt sumokėto žyminio mokesčio (po 127,21 Lt iš kiekvienos).

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 62,45 Lt. Tenkinus dalį kasacinio skundo, valstybei priteistina 36,22 Lt iš ieškovių (po 12,07 Lt iš kiekvienos ieškovės) ir 26,23 Lt iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis priteisti iš atsakovo UAB ,,Saurida“ ieškovės A. K. naudai 1031,74 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt vieną litą 74 ct), o ieškovės S. J. naudai – 1130,96 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt litų 96 ct) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo, ir dėl šių ieškovių vykdytino procesinio sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Saurida“ (j. a. k. 266916280) ieškovės A. K. (a. k. 46808090643) naudai 484,80 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 80 ct) (neatskaičius mokesčių), o ieškovės S. J. (a. k. 45503290216) naudai – 695,68 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt penkis litus    68 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo (2011 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško atsiskaitymo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš ieškovių A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB ,,Saurida“ (j. a. k. 266916280) naudai po 127,21 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus 21 ct), sumokėtų už paduodamą kasacinį skundą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovių A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J. (a. k. (duomenys nesklbtini)  po  12,07 Lt (dvylika litų 7 ct), o iš atsakovo UAB ,,Saurida“ (j. a. k. 266916280) 26,23 Lt (dvidešimt šešis litus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

             

 

Teisėjai                                                                                             Virgilijus Grabinskas

 

 

         Birutė Janavičiūtė

 

 

         Česlovas Jokūbauskas