Civilinė byla Nr. 3K-3-219/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09275-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 129.22 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuriomis išspręstas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdijai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 

Byloje nagrinėjama dėl sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančios CPK 762 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo darbuotojo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, taikyta DK 297 straipsnio 4 dalis, sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipta vykdyti skubiai.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo V. V. ieškinį: panaikino generalinio miškų urėdo 2010 m. sausio 28 d. įsakymu skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; pripažino neteisėtu generalinio miškų urėdo 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; ieškovo negrąžino į VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdo pareigas, jo darbo sutartį su Generaline miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos nusprendė laikyti nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo datos; priteisė ieškovui iš atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos 16 320 Lt išeitinę išmoką, 70 630,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; kitą ieškinio dalį atmetė; nurodė sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 5440 Lt – ieškovui priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis buvo patenkinta, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Atsakovas Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą atgręžti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo įvykdymą. Prašyme atsakovas nurodė, kad vykdydamas teismo sprendimą 2011 m. gegužės 24 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 5440 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovas veikė nesąžiningai, nes konkursą miškų urėdo pareigoms laimėjo ir miškų urėdu tapo apgaule, pateikęs suklastotą Kauno technologijos universiteto diplomą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, priteisė iš ieškovo 5440 Lt, išieškotų pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą, atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Teismas nurodė, kad byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, o ne dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atmesdama ieškinį, rėmėsi aplinkybe, jog Vilniaus apygardos prokuratūra vykdo ikiteisminį tyrimą dėl žinomai suklastoto V. V. išduoto aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju panaikinus sprendimą, kuriuo V. V. atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, dėl skubaus vykdymo padaryta išmoka negali likti ieškovo žinioje, nes išmoka buvo priteista pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu kaip išvestinio reikalavimo patenkinimas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo remtis CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytu ribojimu, nes ginčas buvo ne dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodęs, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, reikalavimo priteisti darbo užmokestį nesuformulavo, šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – grąžinti į darbą (DK 297 straipsnio 4 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškinio dalyką ir konstatavo, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, o ne dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teismas pažymėjo, kad CPK 762 straipsnio 4 dalies taikymui aktualios CK 6.241 straipsnio1 dalies 4 punkto nuostatos, tai, ar darbuotojas veikė sąžiningai. Anot teismo, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nekonstatavo V. V. nesąžiningumo, tačiau kadangi byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, tai nėra pagrindo taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytą ribojimą sprendimo įvykdymui atgręžti.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie teisiniai argumentai:

1. Kasatorius nurodo, kad teismai ignoravo CPK XX skyriaus normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, pažeidė CPK 760–762 straipsnių nuostatas. Teismas netinkamai įvertino instancine tvarka išnagrinėto ginčo ribas, nepagrįstai nagrinėjamos bylos nepriskyrė prie darbo bylų kategorijos, kurios nagrinėjamos peržengiant dispozityvumo principo ribas, neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas negali būti ginčo atveju ribojamas, nes ieškovas ieškinyje nenurodė reikalavimo priteisti darbo užmokestį. Teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas darbo bylų nagrinėjimo taisykles (ypatumus), neteisingai nustatė skubiai vykdant Vilniaus miesto 1-oio apylinkės teismo sprendimą kasatoriui išmokėtos 5440 Lt sumos paskirtį, todėl nepagrįstai konstatavo, jog negali būti taikomas CPK 762 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ribojimas teismo sprendimui atgręžti. Kasatorius pažymi, kad ieškiniu, be kita ko, jis prašė grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o išmokėta suma pagal savo esmę ir paskirtį buvo išmokėta kaip jam priklausantis vidutinis darbo užmokestis (DK 297 straipsnio 4 dalis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas netinkamai aiškino CPK 762 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į šios proceso teisės normos, kuria ribojamas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas, esmę ir tikslus. Kasatorius nesutinka su teismo argumentu, kad šiuo atveju negalima riboti teismo sprendimo atgręžimo, nes byla buvo ne dėl darbo užmokesčio priteisimo. Kasatoriaus nuomone, CPK 762 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas apribojimas atgręžti teismo sprendimo įvykdymą glaudžiai susijęs su CK 6.241 straipsnio nuostatomis dėl turto, kurio negalima išreikalauti. Kaip be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas išmokėtas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Būtent šios materialiosios teisės normos kontekste teismas turėjo vertinti CPK 762 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimo paskirtį ir esmę, t. y. CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytas teismo sprendimo atgręžimo ribojimas siejamas: ne su byloje pareikštu reikalavimu (priteisti darbo užmokestį), o su ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ypatumais – darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių ir ginčo šalies, interesų apsauga; ne su formuluote nagrinėjamoje byloje „darbo užmokesčio priteisimas“, bet su išmokamos (kaip darbo užmokestis ar jam prilyginamos) sumos paskirtimi – darbdavio neteisėtais veiksmais darbuotojo pažeistų teisių ar interesų atlyginimu, išmokamu darbuotojui dėl jo vykdytų darbo funkcijų (ar negalėjimo vykdyti darbuotojo negrąžinus į darbą). Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenustatė, kad kasatorius buvo nesąžiningas. Taigi kasatorius laikytinas sąžiningu, todėl teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK 762 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai sprendė taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą.

2. Kasatorius nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bylose dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, kada ieškovas (darbuotojas) į teismą kreipėsi būtent dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu (inter alia drausminių nuobaudų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio nuo neteisėto atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas ir aiškindamas CPK 762 straipsnio 4 dalyje tvirtintą teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimą, nuosekliai laikosi pozicijos, kad šiame punkte įtvirtintas ribojimas atgręžti teismo sprendimą taikomas bylose, kylančiose iš darbo teisinių santykių, o ne tik tokiose bylose, kuriose ieškovas pareikšdamas ieškinį teismui prašė jam priteisti darbo užmokestį iš darbdavio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Mažeikių nafta“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-210/2005). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje (dėl įmonės vadovo atleidimo iš darbo, neapsiribojant teisine forma), kada iškyla klausimas dėl jau įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo taikymo, teismai vieningai šio instituto taikymą (ar netaikymą) nagrinėja būtent CPK 762 straipsnio 4 dalies kontekste, t. y. esminę reikšmę turi darbuotojo sąžiningumas, o sumos, išmokėtos darbuotojui (pripažinus jo atleidimą neteisėtu) nusprendus jo negrąžinti į teismą, ar sumos, priteistos teismo, kaip vidutinis darbo užmokestis (nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) pripažįstamos atitinkančiomis CPK 762 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-3-547/2004; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-652/2003).

 

Atsakovai Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Ignalinos miškų urėdija pateikė atsiliepimus į kasacinį skundą, kuriais prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodyti šie teisiniai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai vadovavosi kasatoriaus suformuluotu ieškinio dalyku ir, remdamasis tuo, kad kasatorius nesikreipė į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo, pagrįstai laikė, jog sprendžiant dėl sprendimo atgręžimo šioje byloje CPK 672 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas atgręžti sprendimo įvykdymą yra netaikytinas.

2. Kasatorius nepagrįstai laiko šioje byloje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu priteistą ir skubos tvarka išieškotą 5440 Lt sumą kasatoriui priteistu darbo užmokesčiu, nes ši suma kasatoriui buvo priteista ir išieškota ne iš darbdavio VĮ Ignalinos miškų urėdijos, o iš Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, kuri nėra kasatoriaus darbdavys. Suma, priteista ir išieškota iš asmens, kuris nėra ieškovo darbdavys, negali būti laikoma darbo užmokesčiu ar jam prilyginta suma, todėl CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas sprendimo įvykdymo atgręžimui tokios sumos atžvilgiu negali būti taikomas.

3. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK 6.241 straipsniu, kuriame numatytas draudimas kaip be pagrindo įgytą turtą išreikalauti išmokėtą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios CK šeštosios knygos III dalies XX skyriaus 6.237–6.242 straipsnių normos netaikomos.

4. Šioje byloje buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, patvirtinančios kasatoriaus nesąžiningumą įsidarbinant VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdu (pateikus suklastotą dokumentą) ir taip įgyjant teisę į miškų urėdo darbo užmokestį, todėl nebuvo pagrindo riboti sprendimo įvykdymo atgręžimą CPK 762 straipsnio 4 dalyje išvardytu pagrindu.

5. Kasatorius nepagrindė, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos bylose dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo. Šioje byloje buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, patvirtinančios kasatoriaus nesąžiningumą įsidarbinant VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdu ir įgyjant teisę gauti iš VĮ Ignalinos miškų urėdijos darbo užmokestį, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis kasatoriaus nurodomomis teismų nutartimis bylose, kuriose spręsti ginčai dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo tais atvejais, kai nenustatytas ieškovo nesąžiningumas. Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2004 ir 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2003 yra priimtos bylose, kuriose nebuvo spręstas klausimas dėl įmonės vadovo atleidimo iš darbo. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2004 spręstas klausimas dėl uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo pavaduotojos metodologiniams klausimams grąžinimo į darbą, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2003 spręstas klausimas dėl viešosios įstaigos Valdymo tarnybos bendro personalo provizorės technologės neteisėto atleidimo iš darbo, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CPK 762 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

 

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. DK 301 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), reglamentuojančiame sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimą, buvo nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127 redakcijos DK 304 straipsnyje, galiojančiame nuo 2013 m. sausio 1 d. Šių DK straipsnių blanketinės dispozicijos nukreipia į CPK VI dalies LVI skyrių „Sprendimo įvykdymo atgręžimas“. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. CPK 762 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas siekia susigrąžinti darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, turi reikšmės aplinkybės – ar teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas – darbuotojas – veikė sąžiningai, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Šias aplinkybes privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiškėjas. Pažymėtina, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat įtvirtinta analogiška nuostata, jog negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Šioje byloje keliamas teisės klausimas, ar CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyti sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai taikomi tik tais atvejais, kai apeliacine ar kasacine tvarka buvo panaikintas teismo sprendimas išimtinai tik dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų priteisimo, ar ir tais atvejais, kai apeliacine ar kasacine tvarka buvo panaikintas teismo sprendimas, kuriuo darbuotojo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, taikytas DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas, sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipta vykdyti skubiai.

Teisėjų kolegija, aiškindama CPK 762 straipsnio 4 dalį, konstatuoja, kad šioje teisės normoje nustatyti sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai taikomi ne tik tais atvejais, kai apeliacine ar kasacine tvarka panaikinamas teismo sprendimas išimtinai tik dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų priteisimo, bet ir tokiais kaip šios bylos atvejais, kai panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo darbuotojo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, taikytas DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas, sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipta vykdyti skubiai. Toks aiškinimas ir teisinių santykių reguliavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-3-547/2004; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-3-385/2005).

Šioje byloje atsakovas Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, prašydamas atgręžti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo įvykdymą teigė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas veikė nesąžiningai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas konkursą miškų urėdo pareigoms laimėjo ir VĮ Ignalinos miškų urėdu tapo apgaule, pateikęs suklastotą dokumentą – Kauno technologijos universiteto diplomą.

Teisėjų kolegija šios bylos kontekste konstatuoja, kad pagal CPK 762 straipsnio 4 dalį atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas veikė nesąžiningai ir toks veikimas lėmė sprendimo, kurio įvykdymą prašoma atgręžti, priėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo galbūt suklastoto Kauno technologijos universiteto diplomo pateikimo, jam (ieškovui) dalyvaujant konkurse miškų urėdo pareigoms, neteikia pagrindo pripažinti, kad šios aplinkybės lėmė būtent tokio teismo sprendimo - panaikinti drausmines nuobaudas, pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo, ieškovo negrąžinti įpirmesnį darbą, jo darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos, priteisti ieškovui iš atsakovo išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nukreipti sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai, kurio įvykdymą prašoma atgręžti, priėmimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimo suklastoto diplomo pateikimo nevertintinos kaip CPK 762 straipsnio 4 dalies taikymui reikšmingas gavėjo nesąžiningas veikimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog bylą iš esmės nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai savo procesiniuose sprendimuose nekonstatavo ieškovo nesąžiningumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 762 straipsnio 4 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti šioje teisės normoje nustatytą įvykdymo atgręžimo ribojimą. Tai yra pagrindas naikinti apskųstas teismų nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas šiuo atveju pats gali pašalinti nustatytus pažeidimus, todėl priimtinas naujas sprendimas – atmesti atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atgręžti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Ieškovas kasaciniu skundu prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad šios bus patikslintos vėliau, tačiau patirtų išlaidų dydį ir pagrindimą patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Kasaciniame teisme patirta 23,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti. Priimti naują sprendimą. Atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atgręžti teismo sprendimo įvykdymą atmesti.

Priteisti iš atsakovo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 193257730) 23,52 Lt (dvidešimt tris litus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                        Antanas Simniškis

 

 

                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė