Civilinë byla Nr. 3K-3-201/2013

Teisminio proceso Nr.: nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3;

(S)

11.9.10.8; 11.10; 14.4

LIETUVOS AUKÐÈIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, susidedanti ið teisëjø: Sigito Gurevièiaus, Birutës Janavièiûtës ir Èeslovo Jokûbausko (kolegijos pirmininkas ir praneðëjas),

raðytinio proceso tvarka teismo posëdyje iðnagrinëjo civilinæ bylà pagal ieðkovo V. S. ir atsakovo akcinës bendrovës „Kraft Foods Lietuva“ kasacinius skundus dël Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. liepos 16 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkës teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo civilinëje byloje pagal ieðkovo V. S. ieðkiná atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Foods Lietuva“ dël iðeitinës iðmokos ir vidutinio mënesinio darbo uþmokesèio uþ visà uþdelsimo atsiskaityti laikà priteisimo ir atsakovo prieðieðkiná ieðkovui dël atleidimo ið darbo formuluotës pakeitimo.

Teisëjø kolegija

n u s t a t ë :

I. Ginèo esmë

Byloje kilo ginèas dël materialiosios teisës normø, reglamentuojanèiø iðeitinës iðmokos atleidþiamam ið darbo darbuotojui mokëjimà, neatsiskaitymo su darbuotoju jo atleidimo ið darbo dienà teisinius padarinius, atleidimo ið darbo formuluotës pakeitimà, taikymo ir aiðkinimo.

Ieðkovas V. S. nuo 1986 m. lapkrièio 26 d. dirbo atsakovo ámonëje inþinieriumi, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – Konditerijos cecho inþinieriumi-elektriku. V. S. 2008 m. kovo 25 d. sulaukë pensinio amþiaus. V. S. 2008 m. kovo 31 d. paraðë paaiðkinimà dël medþiagø, pirktø elektros darbø atlikimui, galimo dingimo. Tà paèià dienà padavë pareiðkimà darbdaviui nutraukti darbo sutartá savo noru nuo balandþio 4 d. Darbdavys fabriko personalo vadovës 2008 m. balandþio 1 d. ásakymu „Dël darbo sutarties nutraukimo“ atleido V. S. ið darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalá nuo 2008 m. balandþio 4 d. Ámonëje galiojo 2006 m. lapkrièio 14 d. kolektyvinës sutarties papildymas, pagal kurá darbuotojams, nutraukiantiems darbo sutartá darbuotojo pareiðkimu sulaukus pensinio amþiaus iðmokama ðeðiø mënesiø vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka, kai darbuotojo darbo staþas ámonëje yra didesnis kaip 20 metø. Darbdavys 2008 m. balandþio 21 d. atliko inventorizacijà, kurios metu nustatyta, kad trûksta 2264 metrø kabelio, kurio vertë su PVM – 53 382,6 Lt.

V. S. kreipësi á teismà, praðydamas priteisti iðeitinæ iðmokà, vidutiná mënesiná darbo uþmokestá uþ visà uþdelsimo atsiskaityti laikà ir bylinëjimosi iðlaidas. AB „Kraft Foods Lietuva“ pareiðkë prieðieðkiná dël atleidimo ið darbo formuluotës pakeitimo, pripaþinimo, kad darbuotojas buvo atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktà ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktà, bylinëjimosi iðlaidø priteisimo.

II. Pirmosios ir apeliacinës instancijø teismø sprendimo ir nutarties esmë

Kauno miesto apylinkës teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieðkiná patenkino ið dalies (priteisë iðeitinæ iðmokà, 5 procentø metines palûkanas nuo priteistos sumos ir bylinëjimosi iðlaidas), prieðieðkiná atmetë. Dël ieðkinio teismas nustatë, kad ieðkovas buvo teisëtai ir pagrástai atleistas ið darbo paties praðymu ir suëjus pensiniam amþiui, o atsakovas turëjo vykdyti Kolektyvinës sutarties nuostatas ir iðmokëti sutartà iðeitinæ iðmokà. Ieðkovui priteistinos 5 procentø metinës palûkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iðkëlimo teisme iki teismo sprendimo visiðko ávykdymo, nes priteisti vidutiná darbo uþmokestá uþ uþdelstà atsiskaityti laikà bûtø neteisinga ir nepagrásta. Kitos sumos – darbo uþmokestis ir kompensacija uþ nepanaudotas atostogas – ieðkovui buvo iðmokëtos jo atleidimo dienà. Dël prieðieðkinio teismas nustatë, kad ieðkovo pareigybës apraðyme ieðkovas nebuvo paskirtas atsakingu uþ á ámonæ atveþtas medþiagas, jis atveþtø medþiagø nepriimdavo, visiðkos materialinës atsakomybës sutartis su juo sudaryta nebuvo. Atsakovas nepaskyrë konkretaus asmens ir nepavedë jam tikrinti, ar sunaudoti medþiagø kiekiai atitinka faktà ir ar yra naudojami racionaliai. Taip elgdamasis atsakovas veikë savo rizika. Teismas nustatë, kad inventorizacijos metu medþiagos buvo skaièiuojamos neiðjungus elektros srovës, nesustabdþius gamybos, matavimui naudojamos elementarios matavimo priemonës, nenurodyti metodai, kaip skaièiuotos sunaudotos medþiagos, kuriose galimose medþiagø instaliavimo vietose inventorizavimo komisija apsilankë, ieðkovas inventorizacijoje nedalyvavo. Taigi nëra pagrindo keisti atleidimo ið darbo pagrindà.

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi ieðkovo ir atsakovo apeliacinius skundus atmetë, pirmosios instancijos teismo sprendimà paliko nepakeistà. Dël ieðkinio teisëjø kolegija, atsiþvelgdama á DK 2, 35 straipsniuose átvirtintus darbo teisës principus, á proporcingumà, kaip bendràjá teisës principà, á Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikà (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus 2010 m. rugsëjo 28 d. nutartis, priimta civilinëje byloje F. B., G. R., M. D., D. P., O. V., L. J. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. geguþës 17 d. nutartis, priimta civilinëje byloje I. G. v. UAB ,,Pajûrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011), á faktà, kad atsakovas ieðkovui atleidimo ið darbo dienà iðmokëjo darbo uþmokestá ir kompensacijà uþ nepanaudotas atostogas, o iðeitinës iðmokos neiðmokëjo kilus abejoniø, pripaþino, kad taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytà sankcijà darbdaviui bûtø neproporcinga priemonë. Dël prieðieðkinio teisëjø kolegija nustatë, kad nebuvo sandëlio medþiagoms ir sandëlininko ar kito uþ nepanaudotø medþiagø saugojimà atsakingo asmens. Nesant byloje árodymø, kad ieðkovui buvo nustatyta pareiga tikrinti sunaudotø medþiagø kieká ir sunaudojimo pagrástumà, teisëjø kolegija sprendþia, jog atsakovas neárodë, kad ieðkovui buvo pavesta skaièiuoti vykdytojo sunaudotas medþiagas, tikrinti, ar priëmimo–perdavimo aktuose nurodyti sunaudotø medþiagø kiekiai atitinka tikrovæ.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo á já esmë

Kasaciniu skundu kasatorius V. S. praðo ið dalies pakeisti Kauno miesto apylinkës teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimà, priteisti vidutiná mënesiná darbo uþmokestá uþ uþdelsimo atsiskaityti laikà, bylinëjimosi ir atstovavimo iðlaidas. Kasacinis skundas grindþiamas ðiais argumentais:

1. Dël uþdelsimo atsiskaityti su darbuotoju. DK 141 straipsnio 2 dalyje (2005 m. geguþës 12 d. redakcija) nurodyta, kad darbuotojui turi bûti iðmokamos visos sumos, susijusios su darbo santykiais. Sàvoka „visos sumos“ reiðkia, kad darbuotojui turi bûti iðmokamas ne tik darbo uþmokestis ir kompensacija uþ nepanaudotas atostogas, bet ir kitos iðmokos – iðeitinë kompensacija, komandiruotpinigiai, delspinigiai ir kt. Tokià pozicijà patvirtina ir Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktika (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupë“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Taigi þemesnës instancijos teismai nepagrástai nesusiejo ieðkovui nesumokëtos jam pagal Kolektyvinæ sutartá priklausanèios kompensacijos su DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija darbdaviui.

2. Dël DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos sumaþinimo. Þemesnës instancijos teismai nepagrástai sumaþino sankcijà, nustatytà DK 141 straipsnio 3 dalyje. Jos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo uþmokestis uþ uþdelsimo laikà – nustatytas ástatymu ir negali bûti pripaþintas neprotingai dideliu, nes, teigiant prieðingai, bûtø paneigiamas ástatymas (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2006 m. birþelio 14 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje J. A. v. AB „Alytaus tekstilë“, bylos Nr. 3K-3-400/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje D. S. v. AB „Alytaus tekstilë“, bylos Nr. 3K-3-523/2006). Teisës normoje nustatytø padariniø taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltës nebuvimu. Jeigu darbuotojo kaltës nëra, tai darbdaviui kyla neigiamø padariniø dël neatsiskaitymo laiku (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. gruodþio 23 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje A. È. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008). Jeigu darbuotojas reikalauja, tai darbdaviui taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, ar buvo ðaliø ginèas dël tam tikros iðmokos mokëjimo, svarbu faktas, kad jis uþdelsë atsiskaityti ne dël darbuotojo kaltës (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. birþelio 22 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). Pirmos instancijos ir apeliacinës instancijos teismai, nukrypdami nuo paminëtose Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartyse suformuotos teismø praktikos, paþeidë materialiosios teisës normas. Ðis paþeidimas turëjo lemiamà átakà priimant neteisëtà sprendimà.

3. Dël darbdavio teisës atsisakyti nutraukti darbo sutartá darbuotojo pareiðkimu anksèiau nei ástatyme nustatyti áspëjimo terminai. Darbdaviui kilus abejoniø dël darbuotojo kaltës, darbdavys turëjo visas galimybes, ir privalëjo pats tas abejones paðalinti. Darbdavys nebuvo saistomas ieðkovo pareiðkime nurodytos atleidimo ið darbo datos ir pagrindo, taigi, galëjo pasinaudoti DK 127 straipsnio l dalyje nurodytu 14 dienø terminu ir atleisti ieðkovà DK 136 straipsnio 3 dalyje iðvardytais pagrindais. Juolab kad, kaip prieðieðkinyje nurodo atsakovas, trûkumø faktai atsakovui buvo þinomi dar iki ieðkovo atleidimo ið darbo. Ieðkovas pateikë atsakovui pareiðkimà atleisti já ið darbo, o atsakovas ðá praðymà patenkino, neiðnaudodamas DK átvirtintos galimybës patikrinti ieðkovo darbà ir galimus drausmës paþeidimus, todël þemesniøjø instancijø teismai nepagrástai netenkino ieðkovo reikalavimo priteisti jam vidutiná darbo uþmokestá uþ visà uþdelstà atsiskaityti laikà, pateisindami atsakovo elgesá turëtomis abejonëmis dël materialiniø vertybiø trûkumo atsakovo ámonëje.

Kasaciniu skundu kasatorius AB „Kraft Foods Lietuva“ praðo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartá ir Kauno miesto apylinkës teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimà, V. S. ieðkiná atmesti, AB „Kraft Foods Lietuva“ prieðieðkiná patenkinti, priteisti bylinëjimosi iðlaidas, taikyti naikintinø teismø sprendimø atgræþimà. Kasacinis skundas grindþiamas ðiais argumentais:

1. Dël darbuotojo padaryto darbo drausmës paþeidimo. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas yra iðaiðkinæs, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas ið darbo uþ ðiurkðtø darbo pareigø paþeidimà ir byloje nustatomi konkretûs darbuotojo neteisëti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendþia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto ðiurkðtaus darbo pareigø paþeidimo sàvokà ir ar sudaro pagrindà nutraukti darbo sutartá pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktà, nepriklausomai nuo to, pagal kurá DK 235 straipsnio 2 dalies punktà kaip ðiurkðtø darbo pareigø paþeidimà juos kvalifikavo darbdavys (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2011 m. lapkrièio 8 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje I. A. v.UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje R. V. v. UAB „Kalnapilio–Tauro grupë“, bylos Nr. 3K-3-98/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje N. B. v. AB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012). Atsakovo ásitikinimu, tokia pat linkme turëtø bûti plëtojama DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei 235 straipsnio aiðkinimo ir taikymo praktika tose bylose, kuriose darbdavys yra pareiðkæs savarankiðkà reikalavimà pakeisti darbuotojo atleidimo ið darbo formuluotæ á DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktà, nepriklausomai nuo to, kurá ið DK 235 straipsnio 2 dalies punktø yra nurodæs savo reikalavime (ðiuo atveju prieðieðkinyje). Atsakovo manymu, bylà nagrinëjæ teismai turëjo tinkamai (teisingai) kvalifikuoti atsakovo ieðkovui pareikðtà prieðieðkinio reikalavimà, t. y. prireikus ðiam reikalavimui iðspræsti parinkti ir byloje taikyti tas DK teisës normas, kuriomis atsakovas prieðieðkinyje nesirëmë, jeigu pagal byloje surinktø árodymø visumà yra pagrindas vadovautis atsakovo nenurodytomis, taèiau de facto jo árodytomis, atitinkamomis DK 235 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Be to, atsakovas ásitikinæs, kad ieðkovas netinkamai atliko savo pareigas, savavaliavo, atliko veiksmus, nesuderinamus su tinkamu ieðkovo pareigø atlikimu, dël to atsakovas patyrë þalà, o ieðkovas padarë darbo drausmës paþeidimus, nurodytus DK 235 straipsnio 2 dalies 4 bei 11 punktuose. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktika, t. y. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2001 m. lapkrièio 8 d. nutartimi, priimta civilinëje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011 (dël savavaliavimo); 2011 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinëje byloje E. P. v. UAB „Nemuno vaistinë“, bylos Nr. 3K-3-57/2011, ir kt. (dël to, kas laikoma ðiurkðèiu darbo drausmës paþeidimu); 2012 m. balandþio 20 d. nutartimi, priimta civilinëje byloje O. L. v. UAB ,,Saurida“, bylos Nr. 3K-3-182/2012 (dël aukðtesniø reikalavimø darbuotojams, kurie dirba su materialinëmis vertybëmis).

2. Dël árodinëjimo ir árodymø vertinimo taisykliø. Teismai paþeidë CPK 176, 185 straipsniuose nustatytas árodinëjimo ir árodymø vertinimo taisykles, nes atliko byloje pateiktø dokumentø vertinimà neásigilinæ á jø turiná, neatsiþvelgæ á jø tarpusavio ryðá. Teismai netinkamai ávertino ieðkovo pareigybës apraðyme nurodytà pareigø tikslà – vadovauti elektros ûkio darbams, uþtikrinti patikimà, saugø ir nenutrûkstamà ámonës aprûpinimà elektros energija. Teismai nevertino ir nepasisakë savo procesiniuose dokumentuose dël ieðkovo pareigybës apraðyme nurodytos pareigos organizuoti firmø, pagal sutartá atliekanèiø elektros ûkio remonto darbus, veiklà ámonëje, netyrë ir nevertino atsakovo su rangovu „YIT Technika“ sudarytos Techninio aptarnavimo sutarties, uþ kurios vykdymo kontrolæ ir prieþiûrà buvo atsakingas ieðkovas. Ðioje sutartyje nustatyta pareiga ieðkovui – kontroliuoti UAB „YIT Technika“ atliekamus darbus. Vertindami V. S. paaiðkinimus teismai neatsiþvelgë á faktà, kad jis suinteresuotas bylos baigtimi. Taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikoje suformuluoto reikalavimo ávertinti ne tik kiekvieno árodymo árodomàjà reikðmæ, bet ir árodymø visetà, ir tik ið árodymø visumos daryti iðvadas apie tam tikrø árodinëjimo dalyku konkreèioje byloje esanèiø faktø buvimà ar nebuvimà (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. gruodþio 22 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybë, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje R. Þ. v. M. P., D. G. ir O. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

3. Dël darbuotojo pareigos dirbti dorai, sàþiningai, tausoti darbdavio turtà. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikoje pripaþástama, kad sudaryta darbo sutartis ápareigoja darbuotojà bûti lojaliam, dirbti dorai, sàþiningai, tausoti darbdavio turtà ir savavaliðkai neatlikti veiksmø, kurie kenktø darbdavio interesams (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. lapkrièio 17 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje P. G. v. UAB ,,S. K. S.“, bylos Nr. 3K-3-568/2008; 2008 m. gruodþio 9 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-592/2008; 2011 m. lapkrièio 8 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011). Bylà nagrinëjæ teismai nurodë, kad tai, jog ieðkovo pareigybës apraðyme nebuvo numatyta, kad ieðkovas atsakingas uþ atveþtas medþiagas, kad visiðkos materialinës atsakomybës sutartis su ieðkovu nebuvo sudaryta, apskritai eliminuoja ieðkovo atsakomybæ uþ þinomai tikrovës neatitinkanèiø apskaitos dokumentø, t. y. uþsakymø, atliktø darbø aktø bei montavimo darbø ir panaudotø medþiagø priëmimo-perdavimo aktø, pasiraðymà, nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikos ir laikësi itin formalios pozicijos.

4. Dël DK 140 straipsnio 2 dalies (2005 m. geguþës 28 d. redakcija) aiðkinimo ir taikymo. Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikoje pripaþástama, kad sprendþiant dël darbuotojo teisës á iðeitinæ iðmokà turi bûti nagrinëjamas darbuotojo kaltës klausimas, o vien tai, jog darbuotojas nëra atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalá, nereiðkia darbuotojo kaltës nebuvimo fakto (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. birþelio 22 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2012 m. geguþës 28 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje J. B. v. AB Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-252/2012).

Atsiliepimu á kasatoriaus V. S. kasaciná skundà atsakovas praðo já atmesti, patenkinti atsakovo kasaciná skundà, priteisti bylinëjimosi iðlaidas. Jis nurodo ðiuos argumentus:

1. Dël kolektyvinëje sutartyje nustatytos iðmokos kvalifikavimo. Ieðkovas aiðkina, kad DK 141 straipsnyje vartojama sàvoka „visos sumos“ apima ir kolektyvinëje sutartyje numatytà paramà, taèiau nepagrindþia tokio teiginio. Atsakovo kolektyvinëje sutartyje iðvardyti paramos darbuotojams iðmokëjimo atvejai, kurie nëra darbuotojui priklausanti darbo uþmokesèio dalis ar kompensacija uþ atliktà darbà.

2. Dël aplinkybiø, á kurias bûtina atsiþvelgti, sprendþiant dël DK 141 straipsnio 3 dalies sankcijos taikymo. Net ir atmetus pirmiau iðdëstytus argumentus atsakovas negali bûti baudþiamas dël ilgo bylos nagrinëjimo. Per trisdeðimt penkis mënesius, kol byla buvo sustabdyta, vidutinis darbo uþmokestis ieðkovui sudarytø beveik devynis kartus didesnæ sumà, nei reikalavo priteisti ieðkovas. Toks priteistas darbuotojui vidutinis darbo uþmokestis uþ laikà, per kurá uþdelsta iðmokëti paramà, leistø buvusiam darbuotojui neadekvaèiai praturtëti darbdavio sàskaita, kas prieðtarautø teisingumo, protingumo, sàþiningumo principams. Teismai turëtø atsiþvelgti ir á aplinkybes, kuriomis darbo sutartis buvo nutraukta (paaiðkëjæs medþiagø trûkumas). Taip pat svarbu tai, kad bûtina sàlyga, lemianti darbuotojo, su kuriuo nutraukiama darbo sutartis, teisæ á iðmokà yra atitinkamo darbuotojo kaltës nebuvimas, t. y. darbo sutarties ðaliø valia nutraukti darbo sutartá neturi bûti vienaip ar kitaip paveikta darbuotojo kaltës buvimo fakto.

3. Dël nukrypimo nuo Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikos. Ieðkovo kasaciniame skunde nurodytø Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo bylø faktinës aplinkybës (ratio decidendi) ið esmës skiriasi nuo nagrinëjamos bylos. Be to, Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktika nëra vienoda. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas yra iðaiðkinæs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bûti efektyvi ir pasiekti tikslus, dël kuriø ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga padarytam teisës paþeidimui, nepaþeis teisingumo, protingumo, sàþiningumo principø (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. geguþës 21 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsëjo 30 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninë parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; kt.); teisës principai reikalauja, kad tarp teisës paþeidimo ir sankcijos nebûtø nepagrástai didelio neadekvatumo, disproporcijø, neadekvaèios sankcijos taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinëje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. geguþës 21 d. nutartis, priimta civilinëje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinëje byloje A. K., N. G., T. M., E. M., E. K., G. V. ir N. P. v. AB „Klaipëdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011, konstatavo, kad atsiþvelgiant á tai, jog su atleidþiamomis ið darbo ieðkovëmis jø atleidimo dienà nebuvo visiðkai atsiskaityta tik ta darbo uþmokesèio dalimi, dël kurios vyko ginèas, apeliacinës instancijos teismas turëjo pakankamà pagrindà spræsti, kad ðiuo atveju nepripaþintina, jog atsakovas uþdelsë atsiskaityti DK 141 straipsnio 3 dalies prasme (kartu turëjo pagrindà taikyti CK 6.210, 6.261 straipsniø normas, reglamentuojanèias palûkanø uþ piniginës prievolës ávykdymo termino praleidimo mokëjimà, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies normà, kurioje átvirtintos procesinës palûkanos uþ priteistà sumà). Taigi atleidþiant ieðkovà ið darbo jam buvo iðmokëtas visas priklausantis darbo uþmokestis, kompensacija uþ nepanaudotas atostogas, o parama pagal kolektyvinæ sutartá, dël kurios vyksta ginèas ðioje byloje, nebuvo iðmokëta dël to, kad ieðkovas netinkamai atliko jam patikëtas pareigas, nutraukdamas darbo sutartá siekë iðvengti atsakovo ámonëje pradëto tyrimo dël jo neteisëtø veiksmø. Tai nesudaro pagrindo ieðkovui taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje átvirtintus darbuotojø teisiø gynimo bûdus.

Atsiliepimo á atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ kasaciná skundà CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisëjø kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iðaiðkinimai

Dël darbdavio pareigos nutraukiant darbo sutartá darbuotojo pareiðkimu (DK 127 straipsnis) tinkamai kvalifikuoti darbo sutarties nutraukimo pagrindà bei uþtikrinti darbuotojo teisæ pasinaudoti jam priklausanèiomis garantijomis

Pagal Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikà, darbuotojui iðreiðkus savo valià nutraukti darbo sutartá DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartá pagal DK 127 straipsnio 1 dalá, iðskyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiðkiai ir nedviprasmiðkai iðreiðkë savo valià dël darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiûlymu bûti atleistasm kitu ástatyme nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. gruodþio 8 d. nutartis, priimta civilinëje byloje T. S. v. VÁ Këdainiø miðkø urëdija, bylos Nr. 3K-3-547/2009).

Nagrinëjamoje byloje darbuotojas pateikë praðymà darbdaviui nutraukti darbo sutartá nurodæs atleidimo ið darbo pagrindà – „paties praðymu“ ir atleidimo ið darbo datà – po 3 darbo dienø. Taip pat darbdaviui turëjo bûti þinoma, kad darbuotojas yra sulaukæs pensinio amþiaus. Kadangi darbuotojas savo pareiðkime nebuvo tiksliai nurodæs, pagal kurià DK 127 straipsnio dalá – 1 ar 2 – jis nori bûti atleistas, darbdaviui kyla pareiga aiðkintis bei vertinti susidariusià situacijà ne tik remiantis tiesiogiai teisës normose suformuluotais reikalavimais, bet ir bendrøjø darbo teisës principø, ávardytø DK 35 straipsnyje, aspektu. Darbdavio elgesys, kai jis, esant neaiðkiam darbuotojo praðymui atleisti ið darbo, turëdamas duomenø apie darbuotojo senatvës pensijos amþiø, parinko sau palankø atleidimo ið darbo pagrindà, vertintinas kaip paþeidþiantis DK 35 straipsnyje átvirtintus darbo teisiø ágyvendinimo ir pareigø vykdymo principus.

Kai darbuotojas atleidþiamas ið darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalá, jam nëra mokama iðeitinë iðmoka, o atleidþiant darbuotojà ið darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalá, jam iðmokama jo dviejø mënesiø vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka, jeigu ástatymai ar kolektyvinës sutartys nenustato kitaip. Nagrinëjamu atveju kolektyvinëje sutartyje buvo nustatyta didesnë – ðeðiø mënesiø vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka. Darbdaviui parinkus netinkamà atleidimo pagrindà, darbuotojui nebuvo iðmokëta jam priklausanti iðeitinë iðmoka. Taèiau darbuotojas turëjo bûti atleistas ið darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalá, todël jam turëjo bûti iðmokëta iðeitinë iðmoka, priklausanti pagal DK 140 straipsnio 3 dalá ir ámonëje galiojanèià kolektyvinæ sutartá. Taigi pirmosios ir apeliacinës instancijos teismai pagrástai priteisë darbuotojui jam priklausanèià iðeitinæ iðmokà. Teisëjø kolegija, ávertinusi skundþiamà teismo sprendimà aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra teisëtas ir pagrástas.

Dël ginèo, kilusio dël atleidimo ið darbo formuluotës pakeitimo, nagrinëjimo pagal DK 295 straipsnio 2 dalies 2 punktà (straipsnio 2005 m. geguþës 12 d. redakcija, aktuali ieðkovo atleidimo ið darbo metu)

Darbdavys reikalauja pakeisti darbuotojo atleidimo ið darbo formuluotæ ir pripaþinti já atleistu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktà ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktà (prieðieðkinio ir apeliacinio skundo reikalavimas), 235 straipsnio 2 dalies 4 punktà ir(ar) 11 punktà (kasacinio skundo reikalavimas). Teisëjø kolegija paþymi, kad, remiantis sisteminiu DK 124, 127 ir 136 straipsniø aiðkinimu, toks reikalavimas reiðkia ne formuluotës, o atleidimo ið darbo pagrindo pakeitimà bei drausminës atsakomybës taikymà darbuotojui, su kuriuo darbo sutartis jau nutraukta.

Drausminës atsakomybës taikymas bendràja prasme yra darbdavio teisë, o ne pareiga. Jà taikyti darbdavys gali tik esant DK nustatytiems pagrindams ir laikydamasis drausminiø nuobaudø skyrimo taisykliø (DK 234, 236, 240 ir kt. straipsniai). Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas yra iðaiðkinæs, kad nutraukus darbo sutartá pasibaigia darbdavio teisë reikalauti ið darbuotojo vykdyti darbo pareigas ir teisë taikyti drausminæ atsakomybæ uþ jø nevykdymà ar netinkamà vykdymà (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2009 m. lapkrièio 2 d. nutartis, priimta civilinëje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009). Darbdavys toká sprendimà – taikyti ar netaikyti drausminæ nuobaudà – gali priimti iki darbo santykiø su darbuotoju nutraukimo dienos. Paþymëtina, kad darbdavio dispozicija yra imtis veiksmø, kuriais iðsiaiðkintø visas aplinkybes, turinèias reikðmës atleidþiant darbuotojà ið darbo, ir tokiø priemoniø nesiëmimas reiðkia, kad darbdavys prisiima galimø neigiamø padariniø rizikà.

Nagrinëjamoje byloje darbdavys 2008 m. kovo 31 d. gavo darbuotojo praðymà atleisti já ið darbo. Tuo metu darbdavys jau þinojo apie galimà materialiniø vertybiø trûkumà, gavo darbuotojo 2008 m. kovo 31 d. paaiðkinimà dël medþiagø, pirktø elektros darbams atlikti, galimo dingimo ir 2008 m. balandþio 1 d. priëmë ásakymà dël darbuotojo atleidimo ið darbo nuo 2008 m. balandþio 4 d. Vadovaujantis DK 35 straipsnyje átvirtintais darbo teisiø ágyvendinimo ir pareigø vykdymo principais, toks darbdavio elgesys vertintinas kaip atsisakymas skirti drausminæ nuobaudà darbuotojui ir sutikimas nutraukti darbo santykius kitu ástatyme nurodytu pagrindu – darbuotojo pareiðkimu.

Þemesniøjø instancijø teismai tyrë ir vertino, ar buvo drausminës atsakomybës sàlygos, taèiau teisëjø kolegija paþymi, kad ðios aplinkybës neturi reikðmës nagrinëjamos bylos atveju, todël kad apskritai nëra galimybës taikyti drausminæ nuobaudà darbuotojui, su kuriuo darbo santykiai jau yra nutrûkæ. Dël to teisëjø kolegija kasaciniø skundø argumentø dël sàlygø drausminei nuobaudai skirti buvimo ar nebuvimo, árodymø vertinimo ir árodinëjimo neanalizuoja ir dël jø nepasisako. Paþymëtina, kad materialinës atsakomybës taikymo darbuotojui klausimo darbdavys byloje nekelia, todël dël jo teisëjø kolegija taip pat nepasisako.

Dël DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo

DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uþdelsiama atsiskaityti ne dël darbuotojo kaltës, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo uþmokestis uþ uþdelsimo laikà. Nagrinëjamoje byloje konstatuota, kad atsakovas ieðkovo atleidimo ið darbo dienà neiðmokëjo jam priklausanèios ðeðiø mënesiø vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinës iðmokos. Taip pat nustatyta, kad darbuotojo kaltës dël ðio neatsiskaitymo nëra. Atsakovas kasaciniame skunde klaidingai remiasi Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2007 m. birþelio 22 d. nutartimi, priimta civilinëje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007 ir 2012 m. geguþës 28 d. nutartimi, priimta civilinëje byloje J. B. v. AB Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-252/2012, nes pirmiau nurodytø bylø ir nagrinëjamos bylos aplinkybës ið esmës skiriasi (nurodytose bylose darbuotojas buvo bendrovës vadovas, atleistas ið darbo Akciniø bendroviø ástatymo 33 straipsnio 9 dalies, 37 straipsnio 3 dalies ir DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu). Nesant nustatytos darbuotojo kaltës analizuojamoje byloje yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylà nagrinëjæs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iðeitinë iðmoka darbuotojui atleidimo dienà nebuvo iðmokëta, taèiau, atmesdamas reikalavimà priteisti vidutiná darbo uþmokestá uþ atsiskaitymo uþdelsimà, nepagrástai netaikë DK 141 straipsnio 3 dalies, todël ði jo sprendimo dalis nëra teisëta ir pagrásta.

Naujausioje Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo praktikoje DK 141 straipsnio 3 dalis aiðkinama atsiþvelgiant á DK 2 ir 35 straipsniuose átvirtintus darbo teisës principus, taip pat á proporcingumà, kaip bendràjá teisës principà, neatskiriamà nuo teisingumo, protingumo ir sàþiningumo principø. Pagal darbuotojo vidutiná darbo uþmokestá apskaièiuota iðmoka uþ uþdelsimo atsiskaityti laikà teismo gali bûti priteisiama sumaþinta, jeigu jos priteisimas reikðtø pernelyg didelæ disproporcijà, nepagrástai didelá neadekvatumà tarp teisës paþeidimo ir sankcijos, nebûtø suderinamas su pirmiau iðvardytais principais (þr., pvz., Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2010 m. rugsëjo 28 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. geguþës 17 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajûrio mediena“ , bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandþio 18 d. nutartá, priimtà civilinëje byloje P. S. v. UAB „Eurëja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012).

Nagrinëjamos bylos individualios aplinkybës lemia, kad darbuotojui pagal DK 141 straipsnio 3 dalá priteistinas vidutinis mënesinis darbo uþmokestis uþ uþdelsimo atsiskaityti laikà maþintinas. Darbuotojo neapdairus ir nerûpestingas elgesys, kai praðyme atleisti ið darbo neaiðkiai nurodomas atleidimo ið darbo pagrindas, nëra pakankamas pagrindas darbuotojo kaltei dël neatsiskaitymo laiku konstatuoti, taèiau yra aplinkybë, á kurià atsiþvelgia teisëjø kolegija, spræsdama dël priteistinos sumos maþinimo. Bylos duomenimis darbuotojo vidutinis mënesinis darbo uþmokestis yra 4600 Lt, atsakovo uþdelsimas atsiskaityti su ieðkovu, prasidëjæs 2008 m. balandþio 4 d., tæsësi iki 2012 m. rugsëjo 3 d. Uþ visà ðá laikotarpá pagal DK 141 straipsnio 3 dalá apskaièiuotos iðmokos uþ uþdelsimo atsiskaityti laikà dydis sudaro – 243 800 Lt. Teisëjø kolegija atsiþvelgia á aplinkybæ, kad byla pirmosios ir apeliacinës instancijos teisme buvo nagrinëjama beveik 50 mënesiø (nuo 2008 m. geguþës 15 d. iki 2012 m. liepos 16 d.), ið jø beveik 36 mënesius (nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. sausio 15 d.; nuo 2010 m. rugpjûèio 3 d. iki 2012 m. geguþës 7 d.) buvo sustabdyta. Teisëjø kolegija sprendþia, kad dël darbuotojo nerûpestingumo ir neatidumo, uþdelstos iðmokëti iðmokos ir apskaièiuotos iðmokos uþ uþdelsimo atsiskaityti laikà dydþio disproporcijos, ilgo bylos nagrinëjimo sustabdymo pagal darbuotojo vidutiná darbo uþmokestá apskaièiuota iðmoka uþ uþdelsimo atsiskaityti laikà maþintina iki 18 400 Lt (darbuotojo vidutinis mënesinis darbo uþmokestis uþ keturis mënesius).

Nustatytas netinkamas materialiosios teisës normø taikymas yra pagrindas pakeisti apskøstà teismo sprendimo dalá, kuria netaikoma DK 141 straipsnio 3 dalis, bet ieðkovo naudai priteistos 5 procentø metinës palûkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iðkëlimo teisme dienos iki visiðko teismo sprendimo ávykdymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). DK 141 straipsnio 3 dalis tiesiogiai ir iðsamiai reglamentuoja ginèo teisinius santykius, todël taikyti tik CK arba ir CK bei priteisti 5 procentø metines palûkanas nëra teisinio pagrindo. Dël to ði sprendimo dalis keistina nepriteisiant 5 procentø metiniø palûkanø nuo priteistos sumos nuo bylos iðkëlimo teisme dienos iki visiðko teismo sprendimo ávykdymo, o priteisiant sumaþintà vidutinio darbo uþmokesèio sumà uþ uþdelstà atsiskaityti laikotarpá – 18 400 Lt.

Dël bylinëjimosi iðlaidø priteisimo

Pakeitus apeliacinës instancijos teismo priimtà nutartá, paskirstomos bylinëjimosi iðlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalá ðaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turëtas iðlaidas teismas priteisia ið antrosios ðalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiðkai reglamentuoja ir iðlaidø advokato ar advokato padëjëjo pagalbai apmokëti atlyginimà. Bylinëjimosi iðlaidos atlyginamos atsiþvelgiant á tai, kad ieðkovo kasacinis skundas tenkintas ið dalies, atsakovo kasacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teisme bylinëjimo iðlaidos buvo tokios: 820 Lt þyminis mokestis uþ ieðkiná (nuo kurio ieðkovas buvo atleistas), 123 Lt þyminis mokestis uþ prieðieðkiná (kurá sumokëjo atsakovas), 20 Lt paðto iðlaidø, kurias patyrë Kauno miesto apylinkës teismas, 2400 Lt ieðkovo iðlaidos advokato pagalbai apmokëti, 5310 Lt atsakovo iðlaidos advokato pagalbai apmokëti. Pakeitus priteistà ieðkovui sumà, padidëja ir þyminis mokestis iki 1372 Lt (nuo kurio ieðkovas buvo atleistas). Atsiþvelgiant á bylos iðnagrinëjimo rezultatà kasaciniame teisme ið atsakovo priteistina 1372 Lt þyminio mokesèio ir 20 Lt paðto iðlaidø valstybës naudai, 2400 Lt iðlaidø advokato pagalbai apmokëti ieðkovo naudai.

Apeliacinës instancijos teisme bylinëjimosi iðlaidos buvo tokios: 950 Lt þyminis mokestis uþ atsakovo apeliaciná skundà. Árodymø apie kitas bylinëjimosi iðlaidas ðalys nepateikë, todël jos nepriteistinos. Atsiþvelgiant á bylos iðnagrinëjimo rezultatà kasaciniame teisme, atsakovui lieka jo turëtos iðlaidos dël þyminio mokesèio sumokëjimo.

Kasaciniame teisme bylinëjimosi iðlaidos yra tokios: 37,46 Lt iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu (Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. paþyma apie iðlaidas, susijusias su procesiniø dokumentø áteikimu), 963 Lt þyminis mokestis, kurá sumokëjo atsakovas. Árodymø apie kitas bylinëjimosi iðlaidas ðalys nepateikë. Atsiþvelgiant á bylos iðnagrinëjimo rezultatà kasaciniame teisme, ið atsakovo priteistina 37,46 Lt iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu, valstybës naudai.

Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo Civiliniø bylø skyriaus teisëjø kolegijos 2012 m. liepos 16 d. nutartá ir ja paliktà nepakeistà Kauno miesto apylinkës teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimà. Vykdytinà rezoliucinæ dalá iðdëstyti taip:

„Ieðkiná patenkinti ið dalies.

Priteisti ieðkovui V. S. ið atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ 27 325,02 Lt (dvideðimt septynis tûkstanèius tris ðimtus dvideðimt penkis litus 2 ct) iðeitinës iðmokos, 18 400 (aðtuoniolika tûkstanèiø keturis ðimtus) Lt vidutinio mënesinio darbo uþmokesèio uþ uþdelsimo atsiskaityti laikà. Ið viso ið atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ ieðkovui V. S. priteisti 45 725,02 Lt (keturiasdeðimt penkis tûkstanèius septynis ðimtus dvideðimt penkis litus 2 ct).

Priteisti ieðkovui V. S. ið atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ 2400 (du tûkstanèius keturis ðimtus) Lt iðlaidø advokato pagalbai apmokëti.

Priteisti ið atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ 1372 (vienà tûkstantá tris ðimtus septyniasdeðimt du) Lt þyminio mokesèio, 20 (dvideðimt) Lt paðto iðlaidø, kurias patyrë Kauno miesto apylinkës teismas, 37,46 Lt (trisdeðimt septynis litus 46 ct) iðlaidø, susijusiø su procesiniø dokumentø áteikimu kasaciniame teisme, á valstybës biudþetà. Ið viso ið atsakovo AB „Kraft Foods Lietuva“ valstybës naudai priteisti 1429,46 Lt (vienà tûkstantá keturis ðimtus dvideðimt devynis litus 46 ct). Priteistina suma mokama á Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø ministerijos, ástaigos kodas – 188659752, biudþeto surenkamàjà sàskaità, ámokos kodas – 5660.

Likusià ieðkinio dalá atmesti.

Prieðieðkiná atmesti.“

Ði Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo nutartis yra galutinë, neskundþiama ir ásiteisëja nuo priëmimo dienos.

Teisëjai Sigitas Gurevièius

Birutë Janavièiûtë

Èeslovas Jokûbauskas