Civilinė byla Nr. 3K-3-178/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10099-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.3;18.3 (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m.
kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Vadovybės
apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl darbo sutarties
nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais
susijusių išmokų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
sprendžiamas ginčas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios priežastys
atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą darbo sutarties nutraukimo
teisėtumui ginčyti.
Ieškovas
kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 27 d. įsakymą Nr.
PK-172 Dėl V. Š. atleidimo iš darbo ir grąžinti jį į darbą; 2) priteisti
vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. liepos
27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) 5 proc. dydžio procesines
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad nuo 2000 m. rugsėjo 14 d.
dirbo atsakovo Materialinio techninio aprūpinimo skyriuje vyresniuoju
mechaniku. 2008 m. balandžio 9 d. ieškovas sulaikytas dėl galbūt padarytos
nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį
(dėl kurstymo ir padėjimo pavogti atsakovui nuosavybės teise priklausantį
automobilį); Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d.
nutartimi ieškovas laikinai nušalintas nuo pareigų; Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu
pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; priteistas iš ieškovo
ir kito nuteistojo atsakovui žalos atlyginimas; Vilniaus apygardos teismas 2009
m. liepos 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė
panaikino jo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir taikyto laikino nušalinimo
nuo pareigų; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Atsakovo direktorius
2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. PK-172 skyrė ieškovui drausminę nuobaudą
atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2
dalies 7 punktą, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 241 straipsnio 1 dalį. Ieškovas
pažymėjo, kad jis du kartus kasacine tvarka apskundė apeliacinės instancijos
teismo nutartis, priimtas baudžiamojoje byloje, ir abu kartus Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos
teismui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu
panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d.
nuosprendį ieškovui ir jį išteisino. Ieškovo teigimu, įsiteisėjus
išteisinamajam nuosprendžiui, išnyko atsakovo direktoriaus 2009 m. liepos 27 d.
įsakymo priėmimo ir ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas: drausminė nuobauda
jam buvo paskirta dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto šiurkštaus
darbo pareigų pažeidimo darbuotojo veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo,
turto pasisavinimo arba iššvaistymo pažymių, todėl, konstatavus, kad ieškovas
šios veikos nepadarė, darbdavys neturėjo pagrindo skirti drausminės nuobaudos.
Ieškovo nuomone, panaikinus atsakovo direktoriaus 2009 m. liepos 27 d. įsakymą, turėtų būti taikomi DK 297 straipsnio
3 dalyje nustatyti neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisiniai padariniai.
Ieškovas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (DK 297
straipsnio 1 dalis), remdamasis tuo, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą,
nes jo kaltė buvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu; įsiteisėjus
išteisinamajam nuosprendžiui, ieškovas dar tris mėnesius nesikreipė į teismą,
manydamas, kad gali būti pateiktas kasacinis skundas; vėliau kreipėsi į
atsakovą, tikėdamasis, kad šis grąžins ieškovą į darbą, bet atsakovas atsisakė
tai padaryti. Ieškovo nuomone, nurodytos priežastys sudaro pagrindą atnaujinti
praleistą ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus
miesto 2asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies: 1) panaikino atsakovo direktoriaus 2009 m. liepos 27 d. įsakymą Dėl
V. Š. atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu; 2)
pripažino, kad ieškovo ir atsakovo 2000
m. rugsėjo 14 d. sudaryta darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis); 3) priteisė
ieškovui iš atsakovo 16 430,28 Lt išeitinę išmoką, 84 889,78 Lt vidutinio darbo
užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir
vidutinį darbo užmokestį, t. y. 131,97 Lt už kiekvieną darbo dieną, laikant,
jog yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo
įsiteisėjimo dienos; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas,
nustatęs, kad skundžiamas 2009 m. liepos 27 d. įsakymas ieškovui buvo įteiktas
jo priėmimo dieną, ieškovas kreipėsi į teismą 2011 m. lapkričio 10 d., sprendė,
jog DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties
terminas darbo sutarties nutraukimo teisėtumui ginčyti yra praleistas. Teismas,
pasisakydamas dėl prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą,
pažymėjo, kad ieškinio senatis skirta teisinių santykių stabilumui užtikrinti,
tačiau nagrinėjamu atveju praleistas ieškinio senaties terminas objektyviai
negalėjo turėti reikšmės darbo teisinio santykio stabilumui iki nebuvo
išspręstas ieškovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, t. y iki
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kadangi baudžiamojoje byloje du kartus buvo pateikti kasaciniai skundai dėl
apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų, tai teismas sprendė, kad
ieškovas, laukdamas, kol pasibaigs trijų mėnesių nuosprendžio apskundimo
terminas, elgėsi pagrįstai ir protingai. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas
ėmėsi priemonių išspręsti kilusį darbo ginčą neteismine tvarka ir 2011 m.
rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti jį į darbą. Teismas
pažymėjo, kad atsakovas žinojo apie vykstantį baudžiamąjį procesą ir jo eigą,
baudžiamojoje byloje priimto galutinio sprendimo neskundė, tačiau, išnykus
darbo sutarties nutraukimo pagrindui, jokių veiksmų dėl darbuotojo pažeistų
teisių atkūrimo nesiėmė. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad
darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis, nenustatęs, jog ieškovas
būtų piktnaudžiavęs teise kreiptis į teismą, ir remdamasis teisingumo bei
protingumo kriterijais, konstatavo, kad ieškinio senaties terminas
atnaujintinas.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus
miesto 2ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priėmė naują
sprendimą ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas apie jo atleidimą iš darbo
sužinojo atleidimo dieną 2009 m. liepos 29-ąją, pasirašytinai susipažinęs su
skundžiamu įsakymu. Tai, teisėjų kolegijos teigimu, reiškia, kad DK 297
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio apskundimo terminas prasidėjo
2009 m. liepos 30 d. ir baigėsi 2009 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas ieškinį
teismui pateikė tik 2011 m. lapkričio 11 d. Teisėjų kolegijos vertinimu,
ieškovas nenurodė jokių reikšmingų, pateisinamų aplinkybių ir nepateikė jas
patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškinio senaties
terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių; aplinkybės, kad ieškovas
laukė, ar atsakovas paduos kasacinį skundą, teisėjų kolegija nepripažino kaip
pateisinančios delsimą kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija atmetė kaip
nepagrįstą ieškovo argumentą, kad ieškinio senaties terminas darbo sutarties
nutraukimo teisėtumui ginčyti prasidėjo šiam gavus atsakovo 2011 m. lapkričio 6
d. raštą Nr. PKA-10, nes šis nėra individualaus teisės taikymo aktas, juo
nenustatyta jokių ieškovo teisių ar pareigų, nepakeista jo teisinė padėtis.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir palikti galioti
Vilniaus miesto 2ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą,
priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2013 m.
vasario 27 d. pateiktu prašymu prašoma priteisti 1200 Lt advokato atstovavimo
išlaidų kasacinės instancijos teisme. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
teisiniais argumentais:
1.
Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra
pagrindo atnaujinti ieškovui praleisto ieškinio senaties termino, netinkamai
aiškino ir taikė ieškinio senaties terminą bei jo atnaujinimą
reglamentuojančias materialiosios teisės normas (DK 27 straipsnis, 297
straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnis), pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų
vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 182, 185 straipsniai),
teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į faktinę
situaciją byloje: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18
d. įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad kasatorius
padarė nusikalstamą veiką pagal BK 24
straipsnio 5, 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; remiantis šiuo nuosprendžiu,
kasatorius buvo atleistas iš darbo (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą
nusikaltimą darbdaviui). Kasatoriaus įsitikinimu, tai reiškia, kad tol, kol
galiojo apkaltinamasis teismo nuosprendis, jis neturėjo teisinio pagrindo
kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, nes
nuosprendyje nustatyti faktai būtų buvę vertinami kaip prejudiciniai (CPK 182
straipsnio 3 punktas) ir ieškinys būtų buvęs atmestas. Be to, kasatoriaus
nuomone, net ir pateikus ieškinį po jo atleidimo iš darbo, teismas būtų bylą
sustabdęs iki galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo
arba, jeigu būtų bylą išnagrinėjęs, šiuo metu būtų sprendžiama dėl proceso
atnaujinimo, t. y. ieškinio tenkinimo klausimas negalėjo būti galutinai
išspręstas iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Įsiteisėjus Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiui, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m.
lapkričio 18 d. nuosprendis ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, t. y.
kasatoriaus teigimu, konstatuota, kad jis nusikaltimo nepadarė, kasatoriui
atsirado pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti apginti jo
pažeistas teises. Kadangi kasatorius yra išteisintas, tai, jo nuomone, atsakovo
sprendimas atleisti jį iš darbo yra neteisėtas. Kasatorius pažymėjo, kad,
priėmus išteisinamąjį nuosprendį, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pažeistoms
kasatoriaus teisėms atkurti, t. y. nepanaikino paskirtos nuobaudos ir priimto
įsakymo atleisti kasatorių iš darbo, nesprendė klausimo dėl jo grąžinimo į
darbą, ar, nesant tokios galimybės, dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą
sumokėjimo ir pan., nors, kasatoriaus nuomone, turėjo jų imtis, pasibaigus
kasacinio skundo dėl išteisinamojo teismo nuosprendžio pateikimo terminui.
Kasatoriaus teigimu, nuo 2011 m. liepos 29 d. jis pagrįstai tikėjosi, kad
atsakovas atliks pirmiau nurodytus veiksmus ir informuos kasatorių apie jo
grąžinimą į darbą ar kompensacijos išmokėjimo terminą; atsakovui nesiėmus jokių
veiksmų, kasatorius 2011 m. rugsėjo 27 d. raštu kreipėsi į atsakovą ir tik 2011
m. spalio 10 d. gavęs jo atsakymą, suprato, kad atsakovas nesutinka neteisminiu
keliu išspręsti kasatoriaus interesų pažeidimo klausimo. Kasatoriaus
įsitikinimu, šios aplinkybės (apkaltinamojo, o vėliau išteisinamojo
nuosprendžio priėmimas, atsakovo nesiėmimas veiksmų pažeistoms kasatoriaus
teisėms atkurti) yra pakankamas pagrindas praleistam ieškinio senaties terminui
atnaujinti.
2.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu
atveju neatsižvelgė į tai, kad kasatorius nepraleido bendrojo trejų metų
ieškinio senaties termino (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senatis tai
įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo
pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (DK 27 straipsnio 1 dalis). Bendrasis
ieškinio senaties terminas yra treji metai, kurio kasatorius nepraleido.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.
sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. P. v. UAB ,,Kauno keliai, bylos Nr. 3K-3-8/2008, konstatavo,
kad darbo ginče pagrindinis terminas darbo teisėms ginti yra bendrasis trejų
metų ieškinio senaties terminas, kuris yra maksimalus.
Atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta
priimti kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio
reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio
1 dalyje įtvirtintą nuostatą kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.
Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta
(CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio
nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro darbo teisėje įtvirtintų teisės normų,
reglamentuojančių ieškinio senaties terminą darbo sutarties nutraukimo
teisėtumui ginčyti, taip pat nuostatų (įtvirtintų CK), reglamentuojančių
ieškinio senaties termino atnaujinimą, aiškinimas ir taikymas.
Bendrasis
ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai,
jeigu DK ir kiti darbo įstatymai nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų
(DK 27 straipsnio 2 dalis). DK 297 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija,
galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XI-2127)
nustatyta, kad jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų
pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per
vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę
kreiptis į teismą. Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir
kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK
27 straipsnio 5 dalis). CK nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki
ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta,
kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji
teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas
(CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo
(nebuvimo) klausimą, vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo
principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir
paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis
Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; kt.).
Byloje nustatyta, kad kasatorius
(ieškovas) apie jo atleidimą iš darbo sužinojo 2009 m. liepos 29 d.,
pasirašytinai susipažinęs su skundžiamu įsakymu (priimtu 2009 m. liepos 27 d.).
Ieškovas į teismą kreipėsi 2011 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo
priimtas 2011 m. balandžio 29 d. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamuoju
sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas darbo
sutarties nutraukimo teisėtumui ginčyti yra praleistas, o aplinkybių, kurios
sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl
svarbių priežasčių, nenustatyta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad,
pirma, baudžiamosios bylos iškėlimas
savaime (per se) nėra svarbi
priežastis DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytam (sutrumpintam) ieškinio
senaties terminui atnaujinti, jeigu jis yra praleistas. Kasacinio skundo
argumentai dėl galimų teismo
procesinių veiksmų, jeigu ieškovas (kasatorius) būtų laiku kreipęsis į teismą,
ginčydamas darbo sutarties nutraukimo teisėtumą (kasatorius hipotetiškai
modeliuoja situacijas), negali būti laikomi kaip sudarantys pagrindą dėl
ieškinio senaties termino atnaujinimo spręsti kitaip, negu sprendė apeliacinės
instancijos teismas; antra, net ir po
išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (2011 m. balandžio 29 d.) ieškovas į teismą
kreipėsi po daugiau negu šešių mėnesių (2011 m. lapkričio 10 d.); į darbdavį
(atsakovą) su prašymu grąžinti į darbą kreipėsi 2011 m. rugsėjo 27 d., t. y.
beveik po penkių mėnesių nuo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo
(argumentuodamas, kad neva pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas panaikins
paskirtą nuobaudą ir priimtą įsakymą atleisti kasatorių iš darbo, spręs
klausimą dėl jo grąžinimo į darbą, ar, nesant tokios galimybės, dėl
kompensacijos už priverstinę pravaikštą sumokėjimo ir pan.). Tokie argumentai
(pagrįstai tikėjosi) taip pat negali būti vertinami kaip pagrindas šioje
byloje spręsti dėl praleisto (sutrumpinto) ieškinio senaties termino
atnaujinimo; trečia, kasatoriaus
nurodomos bylos, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis L. P. v. AB Kauno keliai, bylos Nr. 3K-3-8/2008, ir
nagrinėjamosios bylos ratio decidendi
skiriasi. Nurodytoje kasacinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartyje aiškinama
apie senaties terminą, kuris taikomas ginčams dėl atleidimo iš darbo
formuluotės pakeitimo (DK 295 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bet ne DK 297
straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų kategorijai (dėl darbo sutarties), kuriems
ir priskiriamas nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas (žr. nurodytų teisės normų redakcijas,
galiojusias iki 2013 m. sausio 1 d., 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos
Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymas
Nr. XI-2127). Kasacinio skundo argumentai dėl procedūrinių ir procesinių
terminų nėra suformuluoti kaip kasacijos dalykas, todėl kasacinis teismas dėl
jų reikšmės nagrinėjamoje byloje nepasisako (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje V. Ž. v.
Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2012).
Kasacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias
proceso teisės normas (CPK 182, 185 straipsniai), teisingumo, protingumo,
sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo teisėjų
kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės
instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį ir jos termino
atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr.
3K-3-258/2004; 2007 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėj byloje G. O. v. AB Lietuvos geležinkeliai,
bylos Nr. 3K-3-39/2007; kt.).
Kasacinis teismas, sutikdamas su
apeliacinės instancijos teismo sprendimu, šioje byloje nevertina ieškovo
atleidimo iš darbo teisėtumo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo
jurisprudencija dėl baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės
atribojimo yra suformuota ir aiški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje A. P. ir kiti v. AB
Lietuvos geležinkeliai, bylos Nr. 3K-3-445/2012; 2013 m. sausio 10 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B.
ir kiti v. AB Lietuvos geležinkeliai, bylos Nr. 3K-3-98/2013). Kasacinis
teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra išaiškinęs, kad
išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos
atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos
pagrindu (Ringvold v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11
February 2003; Y v. Norway, no.
56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the United Kingdom,
no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987). Kaip, be kita ko, yra
pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, kad veika, už kurią gali būti
skiriama drausminė sankcija, taip pat atitinka materialiuosius nusikalstamos
veikos sudėties požymius, nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį, kuriam
taikoma drausminė atsakomybė, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu (mutatis mutandis Y. v. Norway; Ringvold
v. Norway). Civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo
nepanaikina (pvz., Ekenler v. Turkey,
no. 52516/99, decision of 26 October 2004; Moullet
c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007).
Atsižvelgdama į tai, kas
išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas
atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas
(CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi kasacinis skundas
atmestinas, tai kasatoriaus (ieškovo) prašymas priteisti advokato atstovavimo
išlaidas kasacinės instancijos teisme netenkinamas.
Išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (14,92
Lt), valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2013 m. kovo 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i
a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 2 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. Š. (a. k. (duomenys
neskelbtini)) 14,92 Lt (keturiolika litų 92 ct) su bylos nagrinėjimu
susijusių išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į
išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752)
biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina
Januškienė
Gintaras
Kryževičius