Civilinė byla Nr. 3K-3-174/2013

Proceso Nr. 2-05-3-13195-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

11.9.3;18.2.2

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. kovo 19 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Selteka“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su neteisėtu atleidimu susijusių išmokų, neturtinės žalos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jos ir UAB „Selteka“ sudarytos darbo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir laikyti, kad ši darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nuo 1993 m. liepos 2 d. dirbo AB „Banga“ radiotechninės aparatūros ir prietaisų montuotoja. Dėl AB „Bangos“ verslo dalies savininko pasikeitimo nuo 1997 m. liepos 1 d. darbo santykiai tęsėsi UAB „Selteka“. Ieškovės darbo santykiai tęsėsi nuo 1993 m. liepos 2 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d., t. y. daugiau kaip aštuoniolika metų (218 mėnesių). 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė buvo atleista iš pareigų DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. pačios prašymu. Ieškovės teigimu, pareiškimą dėl atleidimo pačios prašymu ji buvo priversta pasirašyti, prašymo kopija jai nebuvo išduota, išeitinė išmoka nebuvo išmokėta. Pati niekada nenorėjo nutraukti darbo santykių su UAB „Selteka“, jos valios nutraukti darbo santykius nebuvo. Tačiau ji buvo priversta pasirašyti darbdavio atspausdintą ir jai pateiktą prašymą, nes bijojo, jog UAB „Selteka“ pradės teisme bylą dėl anksčiau jos padaryto darbo broko. Būtent tokiais grasinimais atsakovas reikalavo pasirašyti prašymą atleisti iš darbo, remdamasis tuo, jog anksčiau, einant savo pareigas, buvo padaryta broko, kurį reikėjo taisyti. Dėl darbo broko ieškovei drausminė nuobauda paskirta nebuvo. Ieškovė iš darbo buvo atleista tą pačią dieną, kai tik pasirašė darbdavio pateiktą prašymą, todėl negalėjo pasinaudoti DK 127 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe pakeisti savo nuomonę ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo atšaukti savo prašymą. Kasatorė grįžti į ankstesnį darbą negali, nes bus sukurtos nepalankios sąlygos dirbti, be to, šiuo metu yra susiradusi valytojos darbą. Atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, ji ir jos nepilnametis sūnus neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, t. y. atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieškovei padarė 10 000 Lt neturtinę žalą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. R. 1200 Lt atsakovui UAB „Selteka“ bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pasirašė prašymą atleisti iš darbo pačios prašymu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d., o gamybos direktorius D. B. tą pačią dieną prašyme padarė įrašą – „suderinta“. Ieškovės, atsakovo atstovo, liudytojų D. B. ir E. P. paaiškinimais nustatyta, kad šį pareiškimą atspausdino gamybos brigadininkas E. P., o pasirašė pati ieškovė. Atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdyje ieškovė netvirtino ir nesirėmė tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias buvo nurodžiusi ieškinyje, t. y., kad buvo priversta prieš savo valią pasirašyti prašymą atleisti iš darbo, ji net neužsiminė apie tai, kad atsakovas jai darė spaudimą, grasindamas nuostolių išieškojimu, teismo procesais, taip pat neigė, jog dėl apyrankės nedėvėjimo kažkada yra padariusi broką, neteigė, jog atsakovas reikalavo atlyginti nuostolius, teismas sprendė, jog vien ieškovės nenuoseklių paaiškinimų apie atsakovo jai padarytą spaudimą nepakanka konstatuoti jos nurodomas aplinkybes. Liudytoja L. S. nepatvirtino, jog ieškovės atleidimo dieną matė ją verkiančią ir guodė, taip pat jog matė brigadininko atneštą ieškovei pasirašyti prašymą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atleidimo dieną ar anksčiau ieškovė buvo padariusi broko, dėl ko jai galėjo būti daromas spaudimas grasinant išieškoti nuostolius, taip pat įrodymų, kad ieškovė buvo sutrikusi, verkė ir dėl to atsakovo veikiama pasirašė prašymą atleisti iš darbo. Atsakovo pripažįstamas aplinkybes, kad prašymą kompiuteriu atspausdino ne pati ieškovė, o atsakovo atstovas, kurį ieškovė savo ranka pasirašė, nesant kitokių atsakovo neleistinus veiksmus patvirtinančių įrodymų, teismas laikė kaip neįrodančias atsakovo spaudimo ieškovei. Pripažinęs, kad esama padėtis darbe ieškovės netenkino, teismas sprendė, jog ieškovė pati priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, ir pripažino, kad atsakovas teisėtai šiuo pagrindu atleido ieškovę iš darbo. Atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, t. y. pripažinus, kad ji atleista teisėtai, nebuvo teisinio pagrindo svarstyti ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą ir kitų reikalavimų.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 14 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės A. R. 1200 Lt atsakovui UAB „Selteka“ bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis). Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ji (darbo sutartis) pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir ieškinyje pirmosios instancijos teismui, į kuriuos skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta, tačiau naujų faktinių bei teisinių argumentų, taip pat įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikė, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pati priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) ir kad atsakovas teisėtai šiuo pagrindu atleido ieškovę iš darbo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu (DK 127 straipsnio 4 dalis). Šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. VĮ Tarptautinis oro uostas, bylos Nr. 3K-3-297/2007). Šiuo atveju pripažinus, kad ieškovė pati priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nevaržoma pasirinko ir jai tinkamą darbo sutarties nutraukimo su atsakovu datą, o nurodydama konkrečią atleidimo iš darbo datą, tuo pačiu atsisakė savo teisės per tris dienas atšaukti savo prašymą nutraukti darbo santykius. Netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, spręsti neturtinės žalos priteisimo klausimą nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovė A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartį, kuria buvo paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimas ir priimti naują sprendimą – A. R. ieškinį tenkinti, priteisti iš UAB „Selteka“ A. R. naudai bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Darbuotojas gali teisėtai atsisakyti teisės per tris dienas atšaukti pareiškimą (DK 127 straipsnio 4 dalis), kai su tokia teise jis buvo supažindintas. Vien tik pareiškimas nutraukti darbo sutartį nuo pareiškimo padavimo momento nelaikytinas tinkamu asmens teisės per tris dienas atšaukti pareiškimą atsisakymu. Asmuo gali atsisakyti savo teisių tik tada, kai yra apie jas tinkamai informuotas ir jei jas numato ne imperatyvioji teisės norma. Šiuo atveju darbuotojos pareiškimas išeiti iš darbo negali būti vertinamas kaip kartu ir atsisakymas pasinaudoti atšaukimo teise, nes apie ją ji nebuvo informuota.

Teismai, nustatydami, kad teismų praktika suteikia teisę darbdaviui nutraukti darbo santykius nesilaikant trijų dienų termino (DK 127 straipsnio 4 dalis), kai jame yra nurodyta konkreti data, vadovavosi teismų praktika, kuri esamoje byloje negalėjo būti taikoma, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Kauno apygardos teismo nurodytoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo klausimą, susijusį su darbuotojos suklaidinimu ir apgavimu, o ne jos valios nebuvimu, todėl šia nutartimi teismai negalėjo vadovautis.

Ieškovės teigimu, teismai neteisingai interpretavo galimybę atšaukti prašymą bei įstatymo leidėjo tikslą. Priešingai nei nurodo teismas, atšaukimo galimybe įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai yra darbuotojo, o ne darbdavio interesams skirta imperatyvaus pobūdžio teisės norma. Trijų dienų atšaukimo teisė (DK 127 straipsnio 4 dalis) yra lengvata darbuotojams ir jos atsisakymas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas.

2. Vertinant darbuotojos valią dėl skubaus darbo sutarties nutraukimo turi būti atsižvelgta į tai, kieno interesus atitinka toks skubus darbo santykių nutraukimas – darbuotojos ar darbdavio, nes DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise įstatymų leidėjas siekė apsaugoti darbuotojų interesus, suteikdamas galimybę savo noru nutraukti darbo santykius. Jei darbo santykių nutraukimas tenkina išimtinai darbdavio, o ne darbuotojo interesus, DK 127 straipsnio 1 dalies darbo santykių nutraukimo pagrindas negali būti taikomas. Kasatorės pasirašytas darbdavio atspausdintas ir pateiktas pasirašyti pareiškimas dėl atleidimo iš darbo neišreiškė jos tikrosios valios, neatitiko interesų, nes ji tuo metu neturėjo kito darbo, pragyvenimo šaltinio. Jis atitiko išimtinai darbdavio UAB „Selteka“ interesus, nes, sumažėjus darbo apimtims, įmonėje buvo mažinamas darbuotojų skaičius, todėl darbuotojos atleidimas atsakovui buvo naudingas.

Kasatorės teigimu, gyvenimo logika rodo, kad paprastai asmenys savo kvalifikacijos darbo neiškeičia į nekvalifikuotą valytojos darbą nesant prievartos ar baimės. Nauja darbo sutartis buvo sudaryta 2011 m. rugpjūčio 23 d., kasatorė pradėjo dirbti 2011 m. rugpjūčio 24 d. Taigi šie faktai patvirtina, kad nebuvo būtina iš darbo išeiti iš karto nuo prašymo pateikimo, nelaukiant keturiolikos darbo dienų termino. Sutartis dėl valytojos pareigų yra terminuota, be to, yra sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kas tikrai laikytina blogesnėmis sąlygomis sudaryta sutartimi nei anksčiau. Šių aplinkybių teismai nevertino.

Teismai nepagrįstai konstatavo, kad nepakanka įrodymų konstatuoti, jog kasatorei buvo daromas spaudimas rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Kasatorė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ji pasirašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo veikiama darbdavio spaudimo dėl jos padaryto broko, kai prieš tai jai buvo taikyta drausminė atsakomybė dėl apyrankės nedėvėjimo. Atsakovo siūlymas „skirstytis draugiškai“ vertintinas kaip spaudimas silpnesniajai darbo santykių šaliai – darbuotojai išeiti iš darbo pačios pareiškimu. Tai akivaizdžiai neatitinka darbuotojo valios. Darbuotojas priimti sprendimą nutraukti darbo santykius DK 127 straipsnio pagrindu turi priimti pats, o ne po darbdavio pasiūlymo.

Kasatorė laiko, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes ji pati neišreiškė valios nutraukti darbo santykius, jai nebuvo leista pasinaudoti pasirašyto prašymo atšaukimo teise.

3. Staigus, netikėtas darbo sutarties nutraukimas sukėlė darbuotojai dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, ji ir jos nepilnametis sūnus neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, todėl privalo būti atlyginta neturtinė žala. Kasatorės teigimu, išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Darbas yra laikomas vienu svarbiausiu dalyku žmogaus gyvenime, savirealizacijos forma. Darbo netekimas yra vienas sunkiausiai išgyvenamų stresų, ypač įvertinus faktą, kad esi atsakingas ne tik už save, bet ir už mažametį sūnų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteisėtai, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, nesant kasatorės valios, staiga, neperspėjus, darbuotojai A. R. pateikė dokumentą pasirašyti dėl jos atleidimo iš darbo, dėl ko neteisėtai nutraukė darbo sutartį bei dėl ko ieškovė, siekdama apginti pažeistas teises, kreipiasi į teismą, kasatorei priteistina neturtinė žala. Nagrinėjamoje byloje kasatorė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Selteka“ prašo ieškovės A. R. kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu (DK 127 straipsnio 4 dalis). Šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau, kai darbuotojas prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Taigi, esant tokiai situacijai, kai ieškovė pati išreiškė valią nutraukti darbo santykius su atsakovu, nurodyta ieškovės data, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo neatleisti ieškovės iš pareigų nuo jos nurodytos datos. Pažymėtina, kad atsakovo įmonės Darbo tvarkos taisyklių (suderintos su Profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Selteka“ profesine sąjunga) 15 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis darbuotojo prašymu su nurodyta pageidaujama atleidimo data, jei darbdavys sutinka, gali būti nutraukta tą pačią dieną darbuotojui padavus prašymą.

Atsakovas, vertindamas kasatorės argumentą, kad darbuotojas gali teisėtai atsisakyti teisės per tris dienas atšaukti pareiškimą (DK 127 straipsnio 4 dalis), kai su tokia teise jis buvo supažindintas (t. y. negalima atsisakyti teisės, apie kurią asmuo nežinojo), pažymėjo, kad DK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Taigi Darbo kodekse darbdaviui nenustatyta pareiga supažindinti darbuotoją su Darbo kodekso normomis, be to, Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl kasatorės argumentas dėl įstatymo nežinojimo atmestinas.

2. Vienas pagrindinių kasatorės motyvų dėl kasatorės valios ydingumo yra pareiškimo forma, t. y. pareiškimas atspausdintas, o ne parašytas ieškovės ranka. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovo įmonėje visi darbuotojų prašymai yra rašomi ant jau atspausdintų formų, kurios naudojamos darbuotojų patogumui.

Vertindamas kasatorės pamąstymus dėl pareiškimo turinio, atsakovas pažymėjo, kad darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, bylos Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Kasatorė turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl negali nurodyti konkrečios įstatymo normos pareiškime, taigi, esant aplinkybėms, kai kasatorė išreiškė valią nuo konkrečios datos būti atleista pačios prašymu, atsakovas, vadovaudamasis teisės normų reikalavimais, įvertinęs kasatorės valią, privalėjo įrašyti atitinkamą DK normą.

Atsakovo teigimu, aplinkybę, kad kasatorė siekė nutraukti darbo santykius su atsakovu, įrodo ir tai, kad netrukus po atleidimo ji pradėjo dirbti kitoje darbovietėje, kur, kaip galima konstatuoti iš bylos medžiagos, darbo apimtys ir atsakomybė mažesnės, o atlyginimas didesnis. Ši aplinkybė įrodo, kad atleidimas iš darbo atitiko būtent kasatorės interesus, o ne atsakovo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Kasatorė ginčija jos atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį teisėtumą tuo pagrindu, kad nebuvo jos valios nutraukti darbo santykius, nebuvo leista pasinaudoti prašymo nutraukti darbo sutartį atšaukimo teise. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį savo pareiškimu išreiškimo ir darbuotojo teisės atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį.

 

Dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnio 1 dalis)

 

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK III dalies ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis).

Šioje byloje aktuali DK 127 straipsnio 1 dalis. Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, bylos Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358/2007; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Tai yra minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Kartu pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė buvo atleista 2011 m. rugpjūčio 12 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį: ieškovės 2011 m. rugpjūčio 12 d. prašymo atleisti ją iš einamų pareigų pačios prašymu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. pagrindu buvo priimtas Įsakymas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo Nr. K-132, kuris įregistruotas įmonės Kadrų įsakymų registracijos žurnale, darbo sutarties nutraukimas tinkamai įformintas Darbo sutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kad lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. Š. v. VšĮ „Šou lyga“, bylos Nr. 3K-3-493/2005). Svarstant dėl darbuotojo tinkamo valios išreiškimo nutraukti darbo sutartį, lemiamą reikšmę turi darbuotojo, o ne darbdavio valia. Ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės atsakovui pateiktas prašymas nutraukti darbo sutartį atitiko įstatymo nustatytus formalius reikalavimus, faktą, kad darbuotojos pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios, turi įrodyti darbuotoja (ieškovė), kuri tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nurodoma ir teismų nustatyta aplinkybė, jog darbuotoja pasirašė ant darbdavio atspausdinto prašymo nutraukti darbo sutartį, nėra pagrindas savaime konstatuoti darbuotojos valios nutraukti darbo santykius nebuvimą ar darbdavio neteisėtą įtaką darbuotojos valios formavimuisi. Kasaciniame skunde ieškovės teiginius, kad pareiškimą atleisti iš darbo ji pasirašė veikiama darbdavio spaudimo dėl jos padaryto broko, patvirtina tik jos paaiškinimai. Byloje nustatyta, kad dėl darbo broko ieškovei drausminė nuobauda paskirta nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai tyrė ieškovės valią nutraukti darbo sutartį ir, įvertinę byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad įrodymų visuma nepatvirtino ieškovės išdėstytų aplinkybių, kad ji prašymą atleisti iš darbo buvo priversta pasirašyti prieš savo valią. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams visapusiškai ištyrus ir įvertinus įrodymus, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.

 

Dėl DK 127 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

 

Darbuotojas savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai ir, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, turi teisę nurodyti bet kurią pasirinktą darbo sutarties nutraukimo datą, tačiau laikydamasis tokiam įspėjimui taikomo minimalaus termino reikalavimo. Rašytinė darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį konkrečią dieną išreiškimo forma atitinka tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus, užtikrina šio fakto patikimumą bei garantuoja jo pagrindu kylančių teisinių padarinių stabilumą. Darbo kodekse įtvirtinta įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme nustatytam įspėjimo terminui. Pažymėtina, kad UAB „Selteka“ Darbo tvarkos taisyklių, suderintų su profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Selteka“ profesine sąjunga, 15 punkte nustatyta, kad darbo sutartis darbuotojo prašymu su nurodyta pageidaujama atleidimo data, jei darbdavys sutinka, gali būti nutraukta tą pačią dieną padavus prašymą.

Vadovaujantis DK 127 straipsnio 4 dalimi, darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Tokios DK 127 straipsnio 4 dalies normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. Kauno miesto Kalniečių poliklinika, bylos Nr. 3K-3-417/1999; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB ,,Autosabina”, bylos Nr. 3K-3-586/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad darbuotojas gali teisėtai atsisakyti teisės per tris dienas atšaukti pareiškimą (DK 127 straipsnio 4 dalis), kai su tokia teise jis buvo supažindintas, o vien tik pareiškimas nutraukti darbo sutartį nuo pareiškimo padavimo momento nelaikytinas tinkamu asmens teisės per tris dienas atšaukti pareiškimą atsisakymu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatorės argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojo teisė atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį yra nustatyta Darbo kodekse. DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai: įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta.

Byloje nustatyta, kad įsakymas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo priimtas tą pačią dieną, kurią paduotas prašymas. Taigi, esant išdėstytam DK 127 straipsnio 4 dalyje nustatytam reglamentavimui ir nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, ieškovė po įsakymo priėmimo nebeteko teisės pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį.

 

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų skundžiamiems teismų sprendimams panaikinti, todėl jie paliktini nepakeisti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19  d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 25,85 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatorės.

           

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš ieškovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28,85 Lt (dvidešimt aštuonis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                     Sigitas Gurevičius

 

 

Janina Januškienė

 

 

Gintaras Kryževičius